Full text
140 Lina Ru kienė Hib idiniai baugebie e minijos dū inische mi
p epoziciniais sie iniais kamienais
klassikischen doi.o g/10.35321/ e m26-07
Hyb idische Baugebie s e mien
dū inische mi klassischen
p epozicinischen Sie iniekamenen
Lina Ru kienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as
Ano AcijA
Eine p äch igs e gegenwä ige Baugebie s e minologie Tendenzien is
in e na ionalen aus g ieischen und la einischen Sp achen s ammenden sie ischen
Kamien, solchen wie ae o-, mak o-, mik o-, nanoi e c., Ve wendung neuenem
Te minen ku i. Alle dings li auische Te minologien gib es eines Ansa zes in
usą. S aipsnyje ap a iama požiū ių į ai o ė, siūloma nag inėjamų a p au inių
elemen ų nelaiky i a iksoidais (p e iksoidais i su iksoidais) – šiuo a eju inka-
diesen in e na ionalen Elemen en mo eminį s amesne sie inien kamien Te minus.
ū os su ink a medžiaga, s aipsnyje nag inėjama hib idinių s a ybos e minų su
S ü zend aus dem Baugebie wissenscha lichen li e aklasikinischen sie inischen
kamienais aida, bewe e we den U sachen, haėjusen g öß es en Ein luss
pli imui diese dū inių bauens e minie, un e such we den diese hyb idischen dū inių da ybos polinkye.
ESMINIAI WORDŽIAI: dū inys, gimininis Te minus, klassikinis sie inis kamienas, ne ik asis
dū inys, s a yba.
AbSTRAcT
One o he mos p ominen endencies in he con empo a y e minology o
cons uc ion is he usage o in e na ional bound s ems coming om G eek and
La in languages, such as ae o-, mak o-, mik o-, nano-, ib o-, e c., o he o ma ion
o neologisms. Howe e , a single app oach owa ds he mo phemic s a us o hese
in e na ional elemen s is lacking in Li huanian e minology. The e o e, he a icle
discusses he di e si y o opinions and p oposes o dissocia e a ixoids (p e ixoids
and su ixoids) om bound s ems in his case a e m o bound s ems is mo e
applicable. based on he ma e ial collec ed om scien i ic li e a u e in he ield o
cons uc ion, he a icle add esses he de elopmen o hyb id e ms o
cons uc ion wi h classical bound s ems and e alua es he easons which had
majo in luence on he sp ead o hese compounds in he e minology o
cons uc ion. The a icle analyses he ends o o -
141Te minologija | 2019 | 26 ma ion o hese hyb id compound e ms and discusses he a emp s
o o m KEYWORDS: compound, gene ic e m, classical bound s em, imp ope compound,
compound e ms wi h classical bound s ems as p ope compounds.
cons uc ion.
INZITINS NOTABES
Obwohl la ynische Sp ache und is e lo ene in e na ionale
Wissenssp ache Posi ionen, ih e Bedeu ung die Mokslui, sowie auch und
Te minologijai, bezeija nich nu aus ih und übe sie aus g eikų Sp ache
a ėję lånin i Wö e , apę in e na ionalen Te minien, abe und gewisse
Wo zs Elemen e, de en gausu und li auens e minijoje. Nemaža diese
in e na ionalen Elemen en Teil sind sie ische p epoziciniai kamienai, solche
wie audio-, mak o-, mik o-, nano-, pseudo-, ideoi e c., bildenden dū ischen
sandus. Ausländische Sp acho y e Au me ksamkei in diese dū inien, die
auch genann we den k azikompozi ais, halbia dū inischen, samplaikim und
e c., gezogen is schon lange, jedoch Diskussionen wegen solchen dū inien
und ih en sanden ebewyks a. Disku ie wi d wegen Beg i en, essen iellen
Zeichen, gesp ochen wi d übe die No wendigkei zu e s ellen hie a chische
sandü klassi ika ion, he auszuškin i seman ische Ve bindungen mi e s ine
mo ema, zu un e suchen ih e Regula i ä und p oduk i um. Ziel dieses
A ikels besp echend ne iena eikšmišką kalbininkų Sich weise in mo eminį
klassischen (kilusių aus g ieischen und la ynischen Sp achen) elemen en
s a us, ausnag inė i hyb idische giminliche Bau e minus dinius mi
klassischen p epozicinū ischen sie inischen kamienais ( oliau KPSK) audos
und da ybosaspek en. Medziaga ü den A ikel gesammel aus 207 Quellen:
Baugese s üh e , mokomischen Büche n, Te minen Wö e ynen, Znynen,
dak a o disse a ionen, Publika ionen, die um ass en meh als 100 Jah e
Zei aum (19102018 m.). Au g und nich mals Quellen olumens be inden sich am
Ende des A ikels Quellenlis e we den nu die Quellen angegeben, in denen
wu den ge unden giminlichen Baubes e minen dū inių mi KPSK. Zum Beispiel
we den aus dem 19181940. Zei aum nu zwei Quellen angegeben, da nu in
ihnen wu de e wende ü den A ikel ak uelle dū inių (48 Quellen in die
Quellenlis e nich einbezogen we den, jedoch in ihnen e wende en ginnlichen
Baugebie en dū inių Da en e wende hyb idine dū inių mi KPSK und dū inių
mi eiwaisiais (sa a ankiškais) kamienais quan i a i em Ve häl nis
o engeleg ). hyb idische ginnische baugebie s e minus dū inius mi pos
pozicinischen klassischen sie inischen kamienin In diesem a ikel wi d nich
da übe gesp ochen, da zusammenge ass ma e ial zeig , dass baugebie s solche dū inie nich ak ualüs ( as as nu ein solche dū inys įlinkiog a as MTS 1981: 321). G undig A bei sme hod analy ische Besch eibomasis, mi ihm kombinie syn eses, da ybliche analyses und mo emische analyses Me hoden.
Lina Ru kienė Hib idiniai bauens e minijos dū inische mi klassikischen 142
p epoziciniais sie iniais kamienais
KLASIKINIAI SIETINIAI KAMIENA
POŽIŪRI ĮVAIROV Ausländische und li auische Kalbinis en in ih en We ken nennen klassikische sie iniai kamienai
e schiedine Te minis: pusiau a iksai (Keinys 1999: 74; Kozulina e al. 2009: 3), sie iniai šaknys ode adikidai
(Zemská Kamien 2003: 5155; Ryženko ai 2002: 74; Kopelio ich 2003: 51), neoklasikinie dėmenys (Lasse e;
Inčiu e ėNo eikienė 2013: 2015), neoklasikiniai elemen ai (Ha as ani e al. 2012) und bene i os specialis en in
ih em A bei ens gesam es a iksai k as (Kan so; 1970: 74; Voisinsky; 2003: 74; Kozuulina e al. 2019) und o
app e iksie als apsoidam de Void. Tokia Te minijs Di e si ě le n o mals Ve wi inia ą: einige Au o en
gewissen Te minen ihnen einge ä big we den de gleichen Beg i e, ande e Beg i e ge enn , und die
gleichen Te mine, e s e ische Au o ä Tex e gewesen synonymen, zwei e ische Au o ä Tex e einge ä bija
öllig ande e Dinge. Die e io Kas o skys Ansich nach is das g öß e P oblem das, dass selbs Im Na ionalen
Englischen Wö e buch diese Elemen e nich deu lich de inie sind und keine es geleg en eindeškien
K i e ien, nach denen die einen Elemen e on ande en un e schieden we den könn en (Kas o sky 2009: 1). Eine
a oja sinonimiškai (kaip leksinius duble us), laikydamiesi požiū io, kad
einen genaemen Fo schungs, wie ge enn klassische P ä ikse, P e iksoidus und sie ische Kamienus, so
genannamuosius adiksoidus1, leis e e Galina Ryženko a. Wie gesehen aus klassischen Elemen enklassi ika ion,
au o ė wa oja adiksoido (lo . adix schaknis) Te min, eineinan das in mo eminį Wo de Elemen en s a us
zu ein a dijan igen in e na ionalen Te minen mik osys em. Au o ė be uh haup sächlich leksinės bedeu ungs
k i iumi, . y. da an, wie iel geliehen mo ema is beibehal en seine leksinie bedeu ung. Nach Ansich de
Wissenscha le in, zum Beispiel, neonegalima zu be ach en wede P e iksoid, noch Radixoid (sie iniu kamienu),
weil Elemen Bedeu ung konsequen blės , e nimm nu zu leis en eibe ine, modi ikacinę Funk ion, konk e ina
leksine nach ihm gehenden Scha ens Bedeu ung ( . y. a lieka Vo ägliungs unk ion). O, zum Beispiel, hyd o-,
gib wede Vo délis, noch P e iksoid es adiksoides (sie inis kamienas), ein dū inis sandų, de haining aiškią
leksinie Bedeu ung, auße dem, diese sie inis kamienas kann sich e binden nich nu mi andigen Schönimis,
sonde n auch mi a iksais (plg. us. hyd i- рование, lie . hid inimas) (Рыженкова 2002). 1 Übe schie end wö dji zu,
soll e e wende we den sie ige šaknies e minum, jedoch diesen e minum, de popula us ussische
sp acho y e, k i isie e V. U bu is (ž . U bu is 2009: 144). Sie ische Šaknies Te minus in diesem A ikel wi d
nich e wende und um zu e meiden zu g oßen Te minens Di e si e es.
143Te minologie | 2019 | 26
Lie u ių kalbo y oje ilgą laiką dū inių su klasikiniais sie iniais kamienais
hema wu de als pe i e ine be ach e . Klassikinie sie iniai kamienai
no male weise wa en eingeschlossen we den in in e na ionalen
Wö e wö e us g e a ande e in e na ionalen Wö e , abe lange Zei
wu de sie nich un e such . Teig a, dass ih e Lage isoliuo , pe i e inė.
Alle dings zule z , padaugėjus und wei e hin spa čiai zahlėjan da inien mi
klassikinigen sie inischen kamienais, dieses hema sulauki nemažai und
li auische kalbininkų Au me ksamkei . In dieses Thema gilinosi Adelė
Valeckienė (1968), Kazimie as Gai enis (2014 [1994], [1998], [1995]), S asys Keinys
(2005 [1979]), Vida Rudai ienė (2001), Lina Inčiu ai ėNo eikienė (2015, 2017), Palmi a
Zemle ičiū ė (2018), Al ydas Umb asas (2018) und k . li auischen sp achbei
klassischen sie ischen kamienens mo eminis s a usas gib nich
eina eikšmiškas. Selbs und hal en de Übe eins immung, dass diese Kamienus
soll e zuge eil a iksoidem, aus yske je d ejopa Posi ion: einige kalbininkai sie
behandel als dū inių sandus, ande e als edinių mo eme: p e iksoidus
besp eia mi o gdėlien, und su iksoidus mi p eesagomen. Beispielsweise, A.
Umb asas, benu z eche chie de In o ma ik und Compu e ie Te minus
neue ada us, de en Teil bilden Te mine mi KPSK, behaup e , dass
[s]eman iisch sie [p e iksoidai au . pas bei nahemi sudu ischen Wö e n
Kleidmenim, und unk iisch Vo dėlien, weil zu ande en Wö e n hinzugemiß
sys ema isch und als sa a ankiški li auische Wö e nich kalšnami ( a sasa,
manchmal gesch iebenen englischen Beispielen als einzelne Wö e ode
B ücken, abe das gil als einzelne Sch i en.] […]...> Die Ähnlichkei zu A iksen
ö de diese in e na ionalen Elemen e zu besp echen zusammen mi
Vo gedälchen (Umb asas 2018: 136). P. Zemle ičiū ė analysie e da inien
behandel als sudu inius Te ms. Te minologė lenki e wenden nich
P e iksoido, und alpesnij des in e na ionalen Elemen s e miną: ih
behaup e , [š]is Te min kann um assen und Konzep ein in e na ionale
Vo bäls, und ein in e na ionale dėmuo, und ein in e na ionale P e iksoid und
k . (Zemle ičiū ė 2018: 217). L. Inčiu ai ės disse a ion behandel ene
klassikische Elemen e nenn man (neo)klasikinio dėmens und sie inio kamien
Te minen und da iniai mi diesen kamienen analisie we den als dū inische
(Inčiu ai ė 2017). Abweisenswe is , dass die Te minologen K. Gai enis und S .
Keinys Kalbo y os e minen wö e ne p äsen ie end a iksoidus (p e iksoidus
und su iksoidus) sich nu au li auischen sp achbeispielen (pusbe nis,
pusdaly is, pusmaišis, šunkelis, šundak a is; maišigalis, aikigalis) (Gai enis,
Keinys 1990: 13, 155), und in ih en A ikeln solche klassischen Sp achen mo pheme wie audio-, nano-, mic o-, ideo-, mic o-, mic o-, mic oi , a p au iniais (Gai enis 2014 [1994]; 2014: 39; 2014: 636), a p au iniais benennen.
144 Lina Ru kienė Hib idiniai bauens Te minijos dū inie mi klassischen
p epoziciniais sie iniais kamienais
Te minų elemen ais (Keinys 2005 [1979]: 196)2. Dann s ell sich die F age:
ielleich zwischen a iksoiden und klassischen kamien es i gewissen
Un e schieden und nich imme klassische siee ische Kamiens soll e zu
a iksoidischen zuge eil we den? li auischen sp acho y e a iksoidai,
basie end KTŽ, e s anden we den als dū inių sandai, ha in ys
beschend in ą bedeu ung und deshalb e was ähnūs zu a iksą (Gai enis,
Keinys 1990: 13). Dahe a iksoiden leksinė bedeu ung, e glichen mi Wo zu
dem, aus dem sie en s anden, is ausbläsusi, gewo denus meh
beschend in a, abs ak ότερη. O sie iniai kamienai ha ziemlich aiškią
leksinę Bedeu ung. Diese Bedeu ung kann ak ualisie we den in de
De ini ion des Beg i s, z. Mik ouž üllde sind eine Mine alpul e , die
e zeug we den aus na ü lichen Mine alischen Ulien und Mine alischen Indus ieab ällen S M 2012: 135, manchmal kon ex ode synonymisch e wende es Beg i s A enkomplexem dėmeniu, z. ib osija bDT
1976: 58 ib acinė sija bDT 1976: 66.
Ein wei e e wich ige Un e schied a iksoidai Kalboje können (ode noch können) Funkcio nuo i und als
sa a ankiški Wo e mi ih em g ama ine cha ak e is ika. In dies is Au me ksamkei au gewiesen Da ius
Ja mala ičius, y ęs okiech s Sp ache a iksoidus (Ja mala ičius 2014: 31). das sch ieb Gee as E e as
booijus und Ma hias Hüningas: beispielsweise, okiechs Sp ache būd a dis ei (lie . eiwas), wie und
englischen Sp achen ee und olandische Sp achen ij, is ein sa a ankiškas Wo . Alle dings dü nissen es
schon is A iksoid, ha ige bend esnę, ehe a iksinę, Bedeu ung: ne u in is des, was ma kie
Haup wo hich, z. alcohol- ei, suga - ee (booij, Hüning 2014: 78). Diese G. E. booijaus und M. Hüningo
p äsen ie en dū ischen sando ee a iksoidiškumas nach bedeu ung aki aizdus aus ansla ion au
li auischen sp ache: bealkoholis, becuk is. Kad Wö e , aus denen en s and a iksoidai, sp ache e wende
we den und als sa a ankiški, ha igen konk e e Leksinie Bedeu ung, gesehen und aus KTŽ angegebenen
Beispielen: šunkelis, maišigalis, aikigalis und . . O sie iniai kamienai sp achbei e wende we den nu
e banduses pauschalo, ihnen ehl g ama ischen zeichen. Dahe in diesem A ikel aus klassischen G iechen
und la einischen Sp achen en äu ene in e na ionale Elemen e, wie audio-, mak o-, mik o-, nano-, pseudo-,
ideoi und., we den als siee inischen S einen angesehen, und dū inische mi ihnen nich ik aisiais dū iais (apie
nich ik uosius dū ijas b ei e e Rede in diesem Abschni a ikel Giminischen Baugeba en dū e inischen mi
klassischen sienaien S einen dayboscha ozei). Hinsich lich, könn e man zus immen G. Ryženko os und ande e
ähnlich dennehmenden au o iä 2 Ge ich , S . Keinys Bend inės li auischen sp ach Wo es da yb e
ums i ene klassische Elemen e schon häl a iksoidais (Keinys 1999: 111).
145Te minology | 2019 | 26 wegeniai (p e iksai) p e iksoidai (a iksoidų Teil)
pozicijai dėl okios mo eminį s a usą nu odančių e minų eilu ės: p ieš-
sie iniai kamienai ( adiksoidai) eiwieji (sa a ankiški) kamienai. Aus
klassischen G ieischen und la einischen Sp achen en s anden o gdėlių und
sie ischen kamienů Un e schieden, s ü zend sich T ko P ćiću, is
behandel usi L. Inčiu ai ė (ž . Inčiuski ia o dėliem, und pseudo-, mik o-,
ai ė 2017: 43–47). Mokslininkė sa o dise acijoje klasikinius elemen us
supe -, an i-, kon (a)-, eks-, me a-, sub-, hipe -, p o-, ul a-, ice-, in e -/
in a-, a achi-, in a-, e o-, pa a-, eks a-, pos -, di-, ans-, bi-, epi- p i-
au o-, ele-, ideo-, eu o-, bio-, mak o-, elek o-, hyd o-, k azi-, mo o-, ae o-,
a ia-, e mo mega-, mono-, poli -, ag o-, audio-, echno-, s e eo-, nano-, adio-,
ib o-, eko-, p o o-, kibe -, neo-, mul i-, pneumo-, seks-, na ko-, kosmo-, mezo-,
amino-,-, u bo-, ni o-, zoolaiko- siee in neu o-, geo- kamienais Vieleuma L.
Inčiu ai ės n au inigen Vo döllien. Sogenann e klassikische sie ige kamienai
ody ų a p au inių p iešdėlių pa eik i i DLKG, p iešdėlių edinių sky iu-
je (DLKG 2005: 150), ačiau šią g upę mokslininkė papildė keliais a p-
DLKG Susis eming e schiedene Au o ä ausgesp ochene Gedanken übe
(2005) neap a iami nei p ie p iešdėlių, nei p ie dū inių sandų.
klassische sie ige kamienai, kann man ausweisen solche diese kamienä
Me kmale: 1. Klassikinische sie ige Kamienai cha ak e is isch iele
Sp achen. Dies bes ä igen iele kalbininkų (Gai enis 2014 [1995]: 636; Klobuko ,
Gudilo a 2001; Zemská 2011: 51), und Valen īna Skujiņa sp ich übe
Te minologiesen wick ojimą in e na ionalem Maßs ab, allmähliche
Te minuss uk u modellen Ve einba ung, sowei es e schiedene
Sp achenys eme e laub (Skujiņa 1999 3:
2. Klassikinische sie iniai kamienai seh p oduk i üs. Dū inių mi
denselben klassischen sie inischen kamienais gausu und
e schiedene Be eichen li auische Te minijoje.
3. Klassikischen sie igen Kamien cha ak e isie ziemlich konk e i,
leksinė, Bedeu ung; behaup e wi d, dass sie meh Wu zeln haben,
ans a A ikso Inhal . E an hia Pe opoulou (2009: 41) benü z
seman ischen ankio Te min, Wissenscha le in Meinung,
klassischen sie igen Kamienem, e glichen mi a iksai,
cha ak e is g öße e seman ische dich is. 4. Gewöhnlich das
Wo , aus dem ein klassisches Elemen en s and, is
meh ia eikšmis, und sie inis kamienas e be di nich alle seine Bedeu ungen, sonde n nu die, welche bū inos a osenai (Kozuulina e al. 2009: 5).
Lina Ru kienė Hib idiniai 146 Baugesundhei s e minien dū inische mi klassikischen
p epoziciniais sie iniais kamienais
5. Klassikinie sie iniai kamienai we den abhängomieji dū inių sandai
(nesuda o sudedam ige dū inių, abe nu de iniämiosius), sie
de iniäžia den zwei en sand, susiau ina seine Bedeu ung.
6. Klassikinie sie iniai kamienai, die bese zen p epozicinę padė į šaknis
hinsich lich, meis ende isi balsiu (Kazio bo u os und k . In e na ionale
Wö ze wö e (TŽŽ 1936) klassische sie iniai kamienai we den noch angegeben
und ohne balsio ode mi andokiu Balsiu: ae ..., ae o...; hyd ..., hyd o...; ib i...,
ib o...; ib ..., ib o...). Einige ausländische Au o en glauben, dass diese
S imme is jungiamasis. Vasilijus Nemčenko behaup e , dass yškiu o maliu
Zeichenu, klassische Elemen e p iö inančiu bei schaknischen mo emü, soll e
hal en jungiamuosius balsius. genau nach diesem Me kmal a iksoidai o mell
ge enn we den on a iksen, da jungiamige S immen cha ak e is isch sind
nu dū inien zwischen schakne n ode kamienen und nich o kommen
zwischen schakne n und a iksen (Nemchenko 1994: 65). Folgende A ikel wi d
behandel eine konk e en baubes s i es hyb idischen giminlichen Te minen
dū inių mi KPSK posis emis, analysie we den diese sp achlichen dū inių
da ybos polinkye. GIMIN HIBRIDINI STATYbOS TERMIN DŪRINI KLASIKINI SIETINI
KAMIEN POSISTEMIS IR JOIDA RA In de Kons uk ions e minologie sind nemažai
hyb idischen dū inių mi aus g ieischen und la einischen Sp achen
en sp ungenen sie inischen p epozicinischen Kamienais. Wie ausge üh ,
bes eh das KPSK-Posis em aus 20 Mi gliede n: ae o-, au o-, azo-, bio, eko-,
e o-, ib o-, o o-, geo-, hyd o-, mak o-, mezo-, mik o-, nano-, ni o-, pneumo-,
enzo-, e mo-, u bo-, ib o-. Diese KPSK sind die gleichen, wie und iele
ande e Wissenscha und Technikosphä e de Te minen, bauens Te minien
KPSK posis emis ė a allgemeine li auische Te minien klassischen sie lichen
kamienų Sys eme Teil. Dū inie mi ums ämamaisiais kamienais sind en wede
bauens e minijos naujada ai, ode naujažodžiai, in bauens e miniją a ėję
aus ande en Be eichen.
Nich allen Pe ioden im Baugebie Te minie solche Dü nissen wa gausu.
Schau man Quellen, inde , dass in Baubespe en-Tex en e wandinische
Baugesp äche dū inlich mi KPSK beginnen zu e wenden pi muoju Lie u os
nep iklausomybės laiko a piu. Alle dings es wa nu zwei Ve wand e Te mine
mi au o-: au o-pas ogė MT 1929: 11 (sch eib mi b ūkšneliu) und au o ežimis
LPMK 1931: 5, 36, e wenden S aßen ech sybos und B ückenbauges üh ėlien.
147Te minologija | 2019 | 26
Beim Au o wi d auch als eigena iges Wo geb auch . Beispielsweise, Leono
Tuskenis Buch in Lie u os plen ai i mode niškosios kons ukcijos a dijamas
au o A en: Busse, Las wagen, Leich ah zeuge, Mo o äde LPMK 1931: 36. In
diesem Zei aum ausgegebenen Techniko Wo ynėlyje (TŽ 1920) und TŽ 1936 au o
wi d auch o ges ell als sa a ankiškas, au omobilį eiškian is Wo . üb igens,
wie sa a ankiisches Wo TŽŽ 1936 gegeben wi d und mik o, jedoch, dass dieses
K edi nis wä e e wende als sa a ankiisches Wo ode als sie inis kamienas
bau en Be eich wissenscha lichen Tex en, wu de nich beme k .
Kelias gesp ochene Kamienem in li auesische Sp ache e miniją ( aip auch und
bauens e miniją) besonde s b ečiai a si ė ė so ie mečiu, usų kalbai gewo den
nich nu de wich igs e Schulinių Quelle, abe und e s ößėjus ih , wie
kės, pozicijoms. S . Keinys a k eipia dėmesį į is o inį ak ą – 1957 m. š ęs-
Sp achin e pinin ą Russ Spalio e oliucijos ke u iasdešim me į: a p oga wu de
o iziell e ö en lich und e such e einzuschlag ie en Ve inien aus
ussischen Sp ache als wich iges Mi el ü die E s ellung li auensche Te mine
(Ke 2005 [2003]: 239). Ta sächlich, wie gesehen aus wei e o ges ell en
Beispielsquellen, as alle dū inlich mi bis olle nich o igen KPSK inden bauges
i es wissenscha lichen Li e a u , ausleis oje schon nach diesem E eignis.
Da ü plüs ele e das ganze Bü ys Bauspiel ü neue Sie inių kamien: ae o-, azo-,
e o-, ib o-, o o-, hyd o-, mik o-, ni o-, pneumo-, e mo-, u bo-, ib o-. Mi ihnen
wu de gemach eine Reihe on un e i dischen (pas a ens und ande e s a igen
bauens, S aßen iesibes, b ücken bauens) und un e emnischen ( anden iekio,
kanalisa ions, g undens ins alliums) bauens ginnlichen hyb idischen Te minen, z.
B.:uo auka ALKS: 39, 1972 azodažalai 58, 1959 RLKP: e olydinys MKG 1974: 24, 1956 23,
1981 o oapi a S3: hyd omazgas SMKL: 1959 1962 mik opu okššl, KS: 68, 1982 MTPM:
15, 1976 141, 1988: 84, ni oglas is, 1974 SMG: 306, 1998: pneuma o elenis.
140, e moįdėklas RLKP 1959: 37. Und wei e bauensische hyb idische dū inie
wu den gemach mi siee inem kamienu au o- (au okelias APKS 1964: 3,
au ok au u as RLKP 1959: 11, au o ežimėlis RL 1959: 11), jedoch g öß es uem
s and sich aus die siee inische kamienas ib o-: mi ihm wu de mi
sowje mečiu gemach g oßes pluoß bauens e minen: ib obužė bDT: 58,
ib omaišy u as 1966: 195, ib omalūnas MK 1956 SM: 21, SM: ib oplimas
ib op iek: 201, SM: 1974: 59, ib osija bDT: 1974: 58, ib osia bDT: 1974: 227,
ib os okias: 1974: 59
148 Lina Ru kienė Hib idiniai bauens e minijos dū inische mi klassikischen
p epoziciniais sie iniais kamienais
nimas SM 1966: 198. Aus 574 giminischen Baugesundhei s e minen dū inių,
a o ų so ie mecius bauens s i es wissenscha liche Li e a u , 61
(10,63 p oc.) is hyb idinis dū inys mi KPSK.
Dickę Ein luss das En s ehen solchen Te minen ha e bikkalbiai usųlie u ių
Sp achen Wö e ne, in denen wa kopie usų Sp ache Te minen da yba.
meh hei so ie mečiu pada y ų e minen mi KPSK soll e gel en
halbwe iniais, z. B.: ae onauo auka ae osinimok RLKP 1959: 19, e olydiniai
e osplawy TRLT 1949: 117, mo o ežys mo o o oz RLKP 1959: 204,
u bog ąž as u bobu RLKP 1959: 445. Wie beme k Zigmas Zinke ičius,
so ie mečiu [l]abai padaugėjo sudu inių wo ens, die auch wa en da omi
nusižiū in in usiškus en sp echendmenis <...>. Ypač übe nahm Dū inie mi
geme (obщe-, co-), ielia- (много-), sa a-, sa i- (samo-), smulkia- (melko-), alles-
(alles-). […]...> Selbs la yniški (g aikiški) Kleidemen no male weise be anden
sich do , wo sie on Russen benu z wu den (Zinke ičius 1994: 210211).
Nag inėjamau-Pe iode KPSK nich e mieden zu e binden nich nu mi
einakamienen Wo en, sonde n auch mi selbs akilmia sowie hyb idischen
Dū inia (au obe onmaišė bDT 1976: au ocemen o ežis PSAD 1978: 13,
au osa i a is bGD 1978: 23, 25, u boo apū ė RL JD 1959: 445), sowie mi
Dū inia, die schon klassikines sie inį kamieną (ae oo aizdas,
ae o o onuo auka RL 1959: 19, au o onuo auka RL 1959: 197, mik o oh as
1959: 127) en hal en. Taigi so ie mečiu a o a gana g emėzdiškų ikamienių
hib idinių dū inių, de en bauens Li e a u , ausleis eje 19902018 m., nebeliko.
Akkū us Li huaniens unabhängigkei , Bau es Ve besse ung und En wicklung
imami sie i mi Vaka ų pažangiąja pa i imi. In eg ie end zu Wissenscha en,
einne Be eichen E ungenscha en angewende in ande en Be eichen de
Bauwesen s sind keine Ausnahme, beispielsweise, nano und bio echnologien
beginnen sich anzuwenden baulichen Ma e ialien zu e besse n. Baubes
Te miniei wi d ak ualios neue Konzep e, o e eingehende e schiedene
Wissens und Technikos Shaak Themen, und sie einwandigenden Beg i e.
Tadikin klassische sie iniai kamienai, allgemeine e schiedene Be eichen
e minijai, und in diese Pe iode sind seh ak ualüs. Jiem populia ė i nemažą
Ein luss haben englische Sp ache, üh ieujan i sowohl als Sp ache Quelle,
sowohl als Sp ache Ve pininkė. 19902018 m. ausgegebene wissenscha liche
Li e a u im Baugebie wiede andame nich wenige (76 un e schiedlichen
Te minus) hyb idischen Gemäßig-Baugebie s e minen dū inių mi KPSK: ae o-
(ae onuo auka ST 1992: 17, SKAE 2010: 24, ae osija cPK 1992: 178, ae ou RLSTŽ
1992: 292), au o- (au okelias SKPP 2008: 51, au ok au u as SbPK 1993: 83, au o ilkikas ALLA SIS: 349), bio- (biodujospas 2011: 11, SS 1994: 7,
155Te minologija | 2019 | 26
Aki aizdu, dass KPSK in die li auischen Sp ache einen nich kam zusammen
wu de sich geliehen und da ybos Modell, nach dem sie inis kamienas
ein ach an das and o ganze Wo angezogen wi d, nebend zu e suchen
seinen mo phologisch zu in eg ie en in li auischen Sp achsys em.
Te minų mi KPSK da ybą nach emden Sp achen Beispiel, besonde s
k i izo e Vy au as P anciškus būda. Falschku e hyb idische Bau-Te minus
dū inius, de en, wie e wähn , li auischen Te minijoje be saiko begann as is
so ie mečiu, kalbininkas o geschlagene e ai i nich nu deshalb, dass sie,
au o us meinung, nich an li auischen Sp ache da bisys eme pass en, abe
und weil, sich eine solchen Da iby zuhal end, sichie den wi emimųjschen
Ein lüssen, už e mi s ame das, was gemach wu de in de Ve gangenhei ,
o dem E we in in Li huanien gedigjo S alins und gene ell bolik bolikmeše s
Theo ien und P ak ikos ü machen (bauda 1994: 33). Mokslnieks nich g uße
dū inien mi KPSK o geschluge e keis i ode , seine Meinung nach, egeligigig
dū inien: benzódažiai (ne benzodažai), mik óplyšis (ne mik oplyšys), mik ókie is
(ne mik okie umas), mik ónuo aukė (ne mik onuo auka), ode
Wo e bindungen: landwi scha liche he s ellung (ne ag ogamyba),
mo o isches ge ä (ne mo oį ankis), au omobilismus-liebhabe (ne au omo o ) (būda 1994: 3334).
Gegenwa liche Te minologiei solche V. P. būdos o geschlagen zu
e winnliche Te mine mi KPSK nelaikomi no miniais. Im Gegen eil, no minem
gil Da ybosweise, wenn KPSK p ijungen we den an li auischische Wö e ,
ungeände ih e g amma iklichen Cha ak e is iken. Viele solche Te minen
wi d zu Ve ügung ges ell Republik Li huaniens e minenbank (LRTb),
beispielsweise: mik oda inys, mik odauginimas, mik oį alinimas,
mik op iežas ingumas. jedoch nich in allen sp acho y os Quellen geb auch
wi d solchen dū inen. Beispielsweise, in de Ve ö en lichung
Adminis acinės kalbos ak ualijos (AKA) wi d behaup e , dass mik o aus dem
ganzen eng ina e binden zu li auischen Wö e n, z.: mik oįmonė ( seh
maža įmonė), und dū inys mik omokėjimas, dessen g undlegendes li auisches
Wo is das Ak ionsmaž abs ak es, als ne aisyklingu: mik omokėjimas (=
kleinasis mokėjimas) (AKA 2014). gewiß, kodi izie end Te mine, welche machen
sud uend KSPK mi li awiškais Wö e n, be ücksich ig sich an
e schiedenen Te minen e hobenen An o de ungen. Beispielsweise, kažin
ode kodi ikuo könn e sein ziemlich neues Te min ekonašumas SIŽ 2004: 822,
weil e o allem is d ip asmiška: unkla šku, ob es gesp ochen is übe
ökologisches, ode übe wi scha liches Leis umus. S . Keinys ich e
da au , dass bei Da ben Te minus mi KPSK muss sein paisoma saiko (Keinys
2005 [1967]: 211), und K. Gai enis be ä ig , dass unnö ige Neuada e mi KPSK, die aus a osenes s umia schon übe nomelungen und allgemein e b ei e en Wö zungen und Wo e bindungen 2014 (Gai enis [1991]: 624).
156 Lina Ru kienė Hib idiniai bauens e minijos dū inische mi klassikischen
p epoziciniais sie iniais kamienais
IŠVADOS
1. Aus G iechischen und La eynischen Sp achen s ammen klassische
p epoziciniai sie iniai kamienai, wie z. B. audio-, mak o-, mik o-, nano-, pseudo-,
ideoi usw., ak i e wende neuen Te minen zu un, imme noch gib es
sijų objek as. No s kai ku ie kalbininkai juos p iski ia a iksoidams (laiko
p e iksoidais), many ina, kad ikslumo dėlei a iksoidų i sie inių kamienų
są okas bū ų galima a ski i. Sie iniai kamienai ne a ojami kaip sa a an-
kalbininkų diskukiški Wo e, ehlen ihnen g amma ikalische
Cha ak e is iken, jedoch die meis en on ihnen haben ziemlich konk e e
lexikalische Bedeu ung, und a iksoidai Sp ach können als sa a ankiške
Wö e e wende we den, de leksikalische Nebu de mi a iksoido, de
is dū sandas, bedeu ung (sie is abe abs ak ), modi izie wi d.
2. Ve inan hib idinių gimininių s a ybos e minų dū inių klasikinių
sie inių kamienų aidą, galima eig i, kad ji ne ik iš eiškia naujausias
wissenscha se olgungen und wissenscha s in eg a ions endenzien,
u ių e minijos yšius su ki ų kalbų, su ku iomis kon ak ai nulem i is o-
abe und e lek ie lie iisch, e minija. Klasikischen sie lichen kamiens
K edi ie ung wu de nich isoliuo , pa ienis eiškinys lendinande diese
kamienus zusammen wa übe genommen und e minų da ybos modelis.
3. Die Bau e minalien klassischen p epozicischen Sie igen Kamien-Subsys emis um ass 20 de
besp ochenen Kamien (ae o-, au o-, azo-, bio, eko-, e o-, ib o-, geo-, hyd o-, mak o-, o o-, mezo-, mik o-,
nano-, ni o-, pneumo-, enzo-, e mo-, u bo-, ib o-, on denen sich die P oduk g öße und Ak i i ä
gekennzeichne is mik o-i ib o-. Wiebliche Da en zeigen, dass hyb idische Ve wand scha de
Baugese ze dū inisch mi klassischen p epozicinischen Siee in-Kamienais nich užima isoliuo as,
pe i e ines Posi ionie ung de Baugese ze, sonde n is ein wich ige Teil da on. 4.Des E s en Li auischen
Unabhängigkei spe iode baugebie es wissenscha lichen Tex en au ge unden nu zwei hyb idische
Ve wand scha baugebie s e mine dū inische mi klassischen p epozicinischen sie inischen kamien und
das bilde 0,78 p oc. alle zai sie en de jenigen Pe iodes giminischen baugebie s e minen dū inių.
So ie me ius Quellen ge unden hyb idische dū inie mi klassischen p epozicinischen sie inischen kamienai
bilden 10,63 p ozen . alle giminlichen Baugesich s dū inen, und 19902018 m. baugesich s wissenscha lichen
Li e a u ge unden solche dū inie schon 12,71 p ozen . alle dū inen. Die Un e suchung zeig , dass
hyb idischen dū inien mi klassischen p epozicinischen sie inischen kamienais gausigung is gabGD 1978:
Mažeika V. Be ono und gelžbe onio a bei, Vilnius: Pe galė. cPK 1992: Nakas A., Gajauskas J., P ikšai is M.
Ci ilinių pas a ų kons ukcijos. Vado ėlis, Vilnius: Mokslas. cPŪŽ 1969: K asenskis V., Fedo o skis L.
Ci iliniai, indus ielle und landwi scha liche Gebäude. D. 1: Ci ilische Gebäude, Vilnius: Min is.
na yški XX a. an osios pusės–XXI a. s a ybos e minijos endencija.
157Te minologie | 2019 | 26
5. Da ibos Sich weise dū inien mi klassischen sie inischen kamienin soll e
gel en nich ik aisiais dū inischen, denn ihnen ehl ech en Dū nissen
eigen lichen zeichen. E s e es dü inische Sand is nich synch onie end au
das in de Sp ache o handene Wo , sonde n au ein Kamen, das keine
g amma ikalische Cha ak e is iken ha . Meh hei de hyb idischen
giminlichen Baugesp ächen dū inių mi klassischen p epozicinischen
sie inischen kamienais machen sie inį kamieną jungiend mi aus isu wo hu
(daik a a džiu), nich ičiend dieses Wo es galūnės, ki ius Pla z und
ki čiuo ės. An asis, lie u išsk, Wo , an welches jungie wi d klassikinis
sie inis kamienas, meis ens is e s es ode zwei es G ades da inys. Die
Un e suchung zeig , dass gewesen is Ve suchen klassische sie ige Kamienus
meh anzupassen an li auischen Sp achsys em, keis i G undnis Wo es
daik a a džio galūnę und ki į, sowie sie ige Kamienus zu e binden mi eiksmažodžiais. Alle dings solches Daibe Baugese zes e minie ung p oduk i i üm nich pass ymi.
ŠALTINIAI
AKA 2014: Adminis acinės kalbos ak ualijos. Suda ė L. Mu inienė, R. Vlada skienė. P ieiga pe in e ne ą:
h p://adminis acinekalba.lki.l /index.php?meniu=p adinis.
ALLA 1993: Anglų–lie u ių kalbų s a ybos e minų žodynas. A sak. ed. A. Kudzys, Vilnius: Technika.
ALKS 1972: Anglų–lie u ių kalbos s a ybos e minų žodynėlis. Suda ė J. S onys, Vilnius: VISI.
APKS 1964: Vilčinskas P., b užas A. As al be onis i jo panaudojimas kelių s a yboje, Kaunas: Raidė.
bDT 1976: be ona imo da bų echnologija. Pa engė V. Rim ydienė, Vilnius: „O g echs a ybos“ es o spaus u ė.
bG 2002: Be onas i gelžbe onis. Kon e encijos p anešimų medžiaga. A sak. ed. G. Sk ipkiūnas, Kaunas:
Technologija.
DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Suda ė V. Amb azas, K. Ga š a, A. Gi denis, E. Jakai ienė,
P. Kniūkš a, S. K inickai ė, V. Labu is, A. Laigonai ė, E. Oginskienė, J. Pikčilingis, A. Ružė, N. Sližienė,
K. Ul ydas, V. U bu is, A. Valeckienė, E. Valiuly ė, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
GAG 2018: Skuodis Š., Di gėlienė N. G un o, a muo o geo inklais, ke pamojo s ip io y imai. – Geologija.
Geog a ija 4(2).
GKPE 2007: Ma čiukai is G., Jonai is b., Papinigis V., Vali onis J. Gelžbe oninių kons ukcijų p ojek a imas
pagal eu ono mas. Vado ėlis, Vilnius: Technika.
GMKP 1969: Rozenbliumas A., Jokūbai is V. Gelžbe oninių i mū inių kons ukcijų pag indai, Vilnius: VISI.
JDŽ 1981: Mo čianas F. Jaunojo dažy ojo žinynas. Ve ė M. S aske ičienė, Vilnius: Mokslas.
JTŽ 1982: Go iače as V. I. Jaunojo inkuo ojo žinynas. Ve ė A. Zimanienė, Vilnius: Mokslas.
KAbK 2012: Kaklauskas G., bačinskas D., G ibniak V. Kompozi ais a muo os be oninės kons ukcijos. Vado ė-
lis, Vilnius: Technika.
KMMT 2006: Smolskas P. K. Kons ukcinių medžiagų i medžiago y os e minų žodynas, Vilnius: ciklonas.
KSŽ 1988: Jacina ičius J., Ma ke ičius V. Kaimo s a ybininko žinynas, Vilnius: Mokslas.
KTŽ 1990: Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
LPMK 1931: Tuskenis L. Lie u os plen ai i mode niškosios kons ukcijos. D. 1, Kaunas: Spindulys.
LRTb – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l /.
MK 1956: Rozenbliumas A. Mū inės kons ukcijos, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
MLA 2011: 14-osios Lie u os jaunųjų mokslininkų kon e encijos „Mokslas – Lie u os a ei is“ 2011 me ų eminės
kon e encijos „S a yba“ s aipsnių inkinys, Vilnius: Technika.
Lina Ru kienė Hib idiniai bauens e minijos dū inische mi klassikischen 158
p epoziciniais sie iniais kamienais
MMb 1962: Vasauskas S. Mechanische Ma e ialien es ungen, Vilnius: S aa ybliche poli ische und
wissenscha liche Li e a u e ö en lichung.
MPPb 2018: Ru kauskas A. Mine alischen Zusa zes Ein luss be ons Resis enz scha minei Ko osion. Dak a o
disse a ion, Vilnius: Technika.
MT 1929: G inke ičius S. Mediniai b ücken, Kaunas: Spindulys. MTPM 1976: Aleksand o skis A. V. Medžiago y a
inkuo ojams ply elių und mozaikos klojėjams. Vado ėlis, Vilnius: Mokslas.
1981 MTS: Ki ilša J., Kamai is Z., S epana ičius A. Mies o anspo o s a iniai. Vado ėlis, Vilnius: Mokslas.
PIM 2012: Valiulis A. V. Pažangios inžine ischen Ma e ialien: eigenscha en, he yba und Anwendung. Vado ėlis, Vilnius:
Technika.
PKSŽ 2009: Gebäa ų kons uk eu s und bayb eibe s bekann ynas. Suda ė J. Gajauskas, Kaunas: Naujasis lankas.
PSAD 1978: Ki inas V. G undsä zliche Baubesamelsa bei s echnologien und mechanizie ungs
Ve besse ungs ich ungen, Vilnius: In o macinių paslaugų i mos spaus u ė. RKPL 1959: Rusųlie u ių kalbų
poli echninis Wö e yn. Red. Kollegiums Vo si zende A. No odo skis, Vilnius: S aa ybliche poli ische und
wissenscha liche Li e a u e ö en lichung. RLSTŽ 1992: Ki ilša J., Kudzys A., Rosinas A. Rusųlie u ių kalbų
s a ybos e minų žodynas, Vilnius: Lie u os ūkis.
RNS 2012: Rąs inio Hause bayba. Zynas. S aipsnių und Fo og a ien Au o en R. bo kūnas, T. V. Čeikauskas,
R. Da aške ičius, T. Gecas, T. Lapinskas, E. No aišas, M. Sakai is, A. Si ydis, T. Šli inckas, G. Unikas, V.
Uosai is, Vilnius: bALTO p in .
S5 2000: S a u 6(5). Vy . ed. E. K. Za adskas, Vilnius: Technika. SbPK 1995: Kudzys A., Vai ke ičius V. Su i in ų
und besiūlių plieninischen Kons uk ionen Siche hei und daue iki Bewe ung, Vilnius: Vilniaus Technikos
Uni e si ä as. SGY 2012: P ušinskienė S. Smėlio g un ų besonde hei en und ih e Un e suchungsme hoden.
Lehomoji Buch, Vilnius: Technika. SIS 2011: bilinskienė R., G audiny ė J. S a ischen inžine ischen Sys eme. D 3:
Gujų Lie e ung. Leh buchji,
Klaipėda: Klaipėdos banga.
SIŽ 2004: Bauwe ksingeniee ius bekann ynas. Suda ė J. Gajauskas, Vilnius: Technika. SK 2002: S a ybliche
Kons uk ionen. Kon e en ionen, o gesehen p o . A. Rozenbliubo 100ösem Gebu sjah s agen zu e wähnen,
e olgusios in Vilniuje 2002 m. Juni 56 d., Be ich enma e ial, Vilnius: Technika. SKAE 2010: Ma ina V. 2010. S a yblichen
Kons uk ionen Resis enz zu ex emen Auswi kungen: aiškinamasis anglų li auensche sp achende Te minen
Wö e yn, Vilnius: Technika. SKKS 1998: S a ybliche Kons uk ionen: We kimas, P ojek a imas und s ip inimas.
Kon e en ionen, e olgusi in Vilniue 1998 m. 20. No embe d., Be ich en Ma e ialaga, Vilnius: Technika. SKPP 2008:
Pa asonis J. S a ischen Kons uk ionen p ojek a ims G undlagen. Vado ėlis, Vilnius: Technika. SKTR 1990:
S a yblichen Kons uk ionen Un e suchungs esul a en einziehung, neue Baubinies o e und neue G unda ai in
Li uanien. Republikalischen wissenscha lichen echnischen Kon e enzen S u bau wissenscha liche
Gewinnungen und de en Resul a ens Ein üh ung in P oduk ion, geschehenen 1990 m. 31. Janua d.F asa io 2 d.,
be ich ungen ezės, Vilnius: VISI. SM 1966: Sčesnule ičius S. S a ybinės medžiagos. Vado ėlis, Vilnius: Min is. SMG
1974: G igaliūnas b. S a ybliche Ma e ialien und P oduk e. Vado ėlis, Vilnius: Min is. SMD 1992: Peliksa M.,
Rumše ičius A. Bauybliche Ma e ialien und We ben, Kaunas: Technologija, 97. 2008 SP: Ramuke ičius D. S a ybos
g undlagen, Kaunas: A di a. SRR 2000: Vencke ičius V., Žilinskas R. S a inių ekons uk ion und emon as.
Vado ėlis, Kaunas: Technologie.
SSMS 1994: Ma čiukai is G. Sluoksniuo ųjų sienen aus mažagaba ičių di binių be echnung, Vilnius: Technika.
S M 2012: Žu auskienė R., Naujokai is A. P., Mačiulai is R., Žu auskas R. S a ybinės medžiagos. Vado ėlis,
Vilnius: Technika.
STŽ Baugebie en-Wö e buch. Pa engė A. Kudzys, A. Rosenas, b. Kudzienė, Vilnius: Lie u os mokslas. ŠSDV
2015: Schlai inio Dachgedimine eine ine und lakš ine danga. Pa engė J. bu okienė, Vilnius: A x Reklama. ŠVOK
2019: Heizung, Belü ung, Ai Kondicionie ung: Theo ie und P axis. Pa engė J. Čiup inskienė, K. Čiup inskas, V.
Mo uzienė, Vilnius: Supe namai.
TRLT 1949: No od o skis A. T umpas usiškailie u iškas echnisis wo ynas, Kaunas: Spindulys. TŽ 1920:
Techniko wo ynėlis. Suda ė A. Macijauskas, Kaunas: Vals ybės spaus u ė. TŽ 1936: In e na ionalen
Wo zehne s Wö e yn. Suda ė K. bo u a, P. Čepėnas, A. Si u y ėČepėnienė, Kaunas: Sakalas. VcKUA 2016: bo is
R. Du chschni scemen o-Gehal s eue abweh us be ons mi klinke iniu gezu du S uk u en und
Eigenscha en un e suche. Dak a o disse a ion, Vilnius: Technika. VLGN 2013: Kele ičius K. Vib opolio
Halomöglichkei s es s ellung nach Ins alla ionszei gemesse en Pa ame e n. Dak a o disse a ion, Vilnius:
Technika.
159Te minologie | 2019 | 26
LITERATŪRA booij G., Hüning M. 2014: A ixoids and cons uc ional idioms. Ex ending he scope o
Cons uc ion G amma , be lin: De G uy e Mou on, 77106. būda V. P. 1994: Sudu iniai und o dėlinės
da ybos Wö e mi in e n eu inlichen Kleidmenimis, Vilnius: Technika. Gai enis K. 2014 [1991]: Technikos
e minai mi einigen in e dau inischen Kleidmenimis. Kazimie as Gai enis. Rink liche sch i e, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o publikykla, 623624. das, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidenscha , 390396.
Gai enis K. 2014 [1995]: Te minai mi dėmenimis au oi elek o-. Kazimie as Gai enis. Rink liche sch i ,
Gai enis K. 2014 [1994]: Technikos e minijos no minimo mažmožiai. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš-
Vilnius: Li uäischen Sp achins i u s Ve lag, 636638. Gai enis K. 2014 [1998]: Physikos e minijos an onimai.
Kazimie as Gai enis. Rink liche sch i e, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o publikykla, 401.
Jakai ienė E., Laigonai ė A., Paulauskienė A. 1976: Lie u ių kalbos mo ologija, Vilnius: Mokslas. Ha as ani R., Daille
b., Mo in E. 2012: Neoclassical compound Alignmen s om compa able co po a. Compu a ional Linguis ics and
In elligen Tex P ocessing. 13 h In e na ional con e ence, 7282. Inčiu ai ė L. 2017: Daba inės lie u ių kalbos
a dažodžių su (neo)klasikiniais elemen ais mo eminė sanda a und da yba. Dak a o disse a ion, Vilniaus
Uni e si ä . Inčiu ai ėNo eikienė L. 2015: Lie u ių kalbos dū inie mi neoklasikiniais dėmenimis. Bal is ica 50(2),
Ja mala ičius D. 2014: Vokiečių kalbos dū inių da yba XVXVIII a. hand aš lichen bikkalbie en bal ischen
245–259.
Sp achenwö hynen. Dak a o disse a ion, Vilniaus Uni e si ä . Kas o sky D. 2008: As onau , as ology,
as ophysics: abou combining o ms, classical compounds and a ixoids. Selec ed P oceedings o he 2008
Symposium on New App oaches in English His o ical Lexis
(HEL-LEX 2), 1−13.
Kaulakienė A. 2014 [1988]: Te minų da yba nach Analogiens P inzip. Te minologie. Te minog aphie. Te minija,
Vilnius: Technika, 164170.
Keinys S . 2005 [1967]: Du ch sudu ischen Te minen da ybos. − Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 209−211.
Keinys S . 2005 [1979]: In e p au inische Elemen e li auische Te minologijoje. − Daba inė lie u ių
e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 193−201. Keinys S . 1999: Bend inės lie u ių kalbos
žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o publikla. Keinys S . 2005 [2003]: Tau inis Te minologijas Sa i umas.
− Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 234−242.
Lasse e M. 2013: Neoclassical compounds and language egis e s. Jou nées dÉ udes Toulousaines(JéTou),
May, 98107. P ieiga pe In e ne ą: h ps://haluni lse2.a chi esou e es. /hal00966824/documen . Pe opoulou
E. 2009: On he pa allel be ween neoclassical compounds in English and Mode n G eek. Pa as Wo king Pape s in
Linguis cs 1, 4058.
Rudai ienė V. 2001: Wodžiai mi p epoziciniais nelie u iškos kilmės dėmenimis. Li uanis ika 2(46), 94107. Skujiņa V.
1999: La īņu un g ieķu cilmes ā ddaļu ā dnīca, Rīga: Kamene. Umb asas A. 2018: In o ma ikos und
compu e ijas Te inai neue ada ai. A. Aukso iū ė, J. Gai eny ėbu le , S. Labanauskienė, A. Mi ke ičienė, R.
S unžinas, A. Umb asas, P. Zemle ičiū ė. Lie u iškos in o ma ikos und kompiu e ijas Te minijas un e suche.
Kolek y inė monog aphija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 94149. Ul ydas K. 1967: Daba ischen li auischen
li e a inene Sp achen Leksikos no malisa ions agen. Lie u ių kalba a ybiniais me ais. S aipsnių inkinys,
Vilnius: Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u as, 36101. U bu is V. 2009: Woodžių da ybos eo ie, Vilnius: Mokslo
und encyclopedijų leidybos ins i u . Valeckienė A. 1968: Ande e Sp achen u sp üngliche sudu ische Wo e.
Sp achkul u 15, 1625. Vounche b. 2019: The a ixoids in he G eek gay a go Kalia dà. O bis Lingua um 17(1),
5058. Zemle ičiū ė P. 2018. Ande e Sp achen Ein luss li auisch In o ma iken und Compu e ijas Te minijai. A.
Aukso iū ė, J. Gai eny ėbu le , S. Labanauskienė, A. Mi ke ičienė, R. S unžinas, A. Umb asas, P. Zemle ičiū ė.
Lie u iškos in o ma ikos und kompiu e ijas Te minijas un e suche. Kolek y inė monog aphija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 150246.
Zinke ičius Z. 1994: Lie u ių kalbos his o ie. Vi. Lie u ių kalba naujaisiais laikais, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
Гущина Л. Н. 2003: К вопросу об аффиксоидах. – Журнал Гродненского государственного медицинского
Uni e si ä 2, 1924. Zug i du ch In e ne : h ps://cybe leninka. u/a icle/n/k op osuoba iksoidah.
160 Lina Ru kienė Hib idiniai bauens e minijos dū inische mi klassikischen
p epoziciniais sie iniais kamienais
Даниленко В. П. 1977: Русская терминология. Опыт лингвистического описания, Москва: Наука.
Земская Е. А. 2011: Современный русский язык. Словообразование, Москва: Флинта.
Клобуков Е. В., Гудилова С. В. 2014: Языковая специфика непроизводных сложных слов квазикомпо-
зитов. – Язык, сознание, коммуникация 20, 12–25.
Козулина Н. А., Левашов Е. А., Шагалова Е. Н. 2009: Аффиксоиды русского языка. Опыт словаря-
справочника, СанктПетербург: НесторИстория.
Копелиович А. Б. 2003: К вопросу о правомерности термина «радиксоид». – Русское слово: синхрониче-
ский и диахронический аспекты. Матер. междунар. науч. конференции, посвященной 130летию со
дня рождения Д. Н. Ушакова, 127—128.
Немченко В. Н. 1994: Современный русский язык. Морфемика и словообразование, Нижний Новгород: НГУ.
Новодранова В. Ф. 2008: Именное словообразование в латинском языке и его отражение в терминоло-
gi, La e culi ocum La ina um e e mino um. Monog aphie, Mosk a: Jazyki slaвяnische Kul u .
Рыженкова Г. 2002: О морфемном статусе некоторых элементов греческого происхождения. Проза.ру.
Zug i übe In e ne : h ps://p oza. u/2001002.05.10.
Шанский Н. М. 1970: Аффиксоиды в словообразовательной системе современного русского литератур-
ного языка: Исследования по современному русскому языку, Москва: МГУ.
HYBRID COMPOuNDS WITH CLASSICAL PREPOSITI E bOuND STEMS IN THE TERMINOLOGY OF CONSTRUCTION
Summa y
The majo heo e ical p oblem add essed in he a icle is he ambiguous app oach o
Li huanian and o eign linguis s o he mo phemic s a us o classical elemen s. Though
some linguis s a ibu e hem o a ixoids, o he sake o accu acy, he p esen a icle
p oposes o dis inguish be ween he concep s o a ixoids and bound s ems. bound s ems,
as he classical elemen s unde analysis a e called, a e no used as independen wo ds;
hey do no ha e g amma ical cha ac e is ics, bu mos o hem ha e a a he speci ic
lexical meaning. by kon as , a ixoids können als unabhängige Wo e in he language
e wende we den, bu he lexical meaning o hose independen wo ds does no ma ch
he meaning o he a ixoid comp ising he componen o he compound (i is mo e
abs ac ); he a ixoid plays a mo e modi ying unc ion. The subsys em o classical bound
s ems in he e minology o cons uc ion is made o 20 membe s: ae o-, au o-, azo-, bio,
eco-, e o-, ib o-, o o-, geo-, hyd o-, mak o-, mezo-, mik o-, nano-, ni o-, pneumo-, enzo-,
e mo-, u bo-, ib o-. The e minology o he ield in ques ion demons a es he g adual
g ow h in hyb id compounds wi h classical p eposi i e bound s ems. Du ing he i s
pe iod o Li huanias independence e y ew compounds wi h classical bound s ems we e
used in he e minology o cons uc ion. De oad o classical bound s ems o he
e minology o cons uc ion wu de wei wäh end de Sowje pe iode geö ne als
Russisch nich nu die majo sou ce o loanwo ds wu de abe seine Rolle as he
in e media y language e höh e. A e Li huanias independence was es o ed, he
imp o emen and de elopmen o cons uc ion we e al eady associa ed wi h he
p og essi e expe ience o he Wes . The in eg a ion o sciences akes place; he
inno a ions coming om o he scien i ic ields a e applied in cons uc ion; hey
de e mine he o igin o new classical bound s ems in he e minology o cons uc ion.
conce ning he o ma ion o he compounds wi h classical bound s ems in he e minology
o cons uc ion, es soll e beme k we den dass a bound s em is combined wi h a
161Te minologij | 2019 | 26 changed; he s ess and accen ual pa adigm a e also e ained by
ull wo d, i.e. a noun, and he g amma ical cha ac e is ics o his wo d a e no
he wo d which is combined wi h a classical bound s em. I is also ypical ha he
Li huanian base wo d is no a simple wo d bu a o ma ion. Mos o he compounds which
can be ound in he So ie e minology o cons uc ion we e o med by combining a bound
s em and by he compounds wi h he o ma ions o he second deg ee used as he base
he o ma ions o he i s and second deg ee; hey a e usually o med wi h su ixes.
As ime is passing by, he s uc u e o he Li huanian base wo d is becoming mo e
complex. In he pe iod o 1991–2018, he e minology o cons uc ion was domina ed
wo d. The esea ch shows ha a emp s ha e been made o make classical bound s ems
mo e adap ed o he sys em o he Li huanian language, o combine bound s ems wi h
e bs, sowie o change he ending and s ess o he noun used as he base wo d.
Emp ange 20191105
Lina Ru kienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius
Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as
Saulė ekio al. 11, LT03227 Vilnius
E. Paš as lina. [email p o ec ed]