„Draugiškas“, „Draugingas“, „Draugus“

JONAS KLIMAVIČIUS Lietuvių kalbos institutas DRAUGIŠKAS, DRAUGINGAS, DRAUGUS Alfonso Eidinto knygos Ieškok Maskvos sfinkso recenzijoje „Patrauklus pasakojimas apie nepriklausomybės praradimą 1940 m.“ (Mokslo Lietuva, 2006 22 10, 13) prof. Arnoldas Piročkinas rado ir „nemažą kalbos kultūrą pažeidžiančių dalykų“ (10). Prie kelių „nenorminių, pasenusių ir netaisyklingos darybos žodžių“ (10) priskirtas ir draugingas. Tačiau recenzentas nepateikia šio žodžio vartojimo A. Eidinto knygoje nei pavyzdžių, nei reikšmės, todėl mums lieka visai neaišku, ar jis recenzento laikomas dėl ko nors nenorminiu, ar visai netaisyklingu. Jo argumentas – autoritetas: „Kas ne kas teisintų žodžius draugingas, draugingumas, dažnai vartojamus A. Eidinto knygoje, Dabartinės lietuvių kalbos žodyno pavyzdžiu. Vis dėlto, manau, reikėtų laikytis Jono Jablonskio nuomonės, jog šių žodžių nereikėtų vartoti: jie keistini lietuvių kalbos sistemai būdingais žodžiais draugiškas, draugiškumas“ (10). Dėl J. Jablonskio minėtos nuomonės jablonskininkas (Jablonskio specialistas) visai teisus – reikšme „draugiškas“ žodį draungingas J. Jablonskis tikrai taisė (JablR IV 1935: 316, 329; V 1936: 223; J.JablRR II 1959: 298, 307, 512). Tai labai paprastas taisymas – čia tikrai būdingesnis draugiškas 1. „būdingas draugui, bičiuliškas“: Draugiškas pasielgimas (J. Jablonskis). Sesim draugiškai, esim dešerą šuniškai (J. Brodovskio žodynas) LKŽ II₂ 1969. Bet yra ir 2. „draugus, linkęs draugauti“ (J. Šlapelis, M. Šalčius) LKŽ II₂ 1969. Krinta į akis jau Konstantino Sirvydo žodyno (1642) draugingas: Towárzyski / Familiaris, Socialis, Sebribkas / draugingas – taigi vienas –iškas, kitas –ingas. Ferdinando Nesselmanno žodyne (1851) – aiškus skirtumas: draugingas ir draugus – gesellig, o draugiszkas – gemeinschaftlich, allgemein. Draugingas yra ir naujuosiuose raštuose. Jau 1938 m. imama kitaip norminti – Gimtosios kalbos laikraščio „Klausimų kraitelėje“ A. S. (t. y. Antanas Salys) skiria: „Būdvardžiu draugiškas pasakome esmines, daugiau vidaus, ypatybes, vokiškai kameradschaftlich, rusiškai товарищеский, o draugingas vėl reiškia daug draugų turintį ir, be to, J. KLIMAVIČIUS. Draugiškas, draungingas, draugus 133 linkusį draugauti, vok. gesellig, rusų общительный. Sakome: draugin-gas žmogus paprastai yra ir draugiškas“ (GK 1938: 4 56; A.SalR I 1979: 254). Ši skirtis įtvirtinta ir 1938 m. Stasio Šalkauskio parengtame žodyne Bendroji filosofijos terminija: Draugingas žmogus turi daug draugų, o daug draugų turi žmogus, linkęs draugauti. Paprastai draugingas žmogus draugiškai ir elgiasi. Draugiškas nusiteikimas savo draugų atžvilgiu yra draugiško lojalumo žymė (S.ŠalkR II 1991: 216). Po metų ji sutvirtinta Leonardo Dambrausko parengtoje, Antano Salio ir Prano Skardžiaus redaguotoje knygelėje Kalbos patarėjas (1939). Tezaurinis LKŽ II₁ 1947 žodį draugingas pirmiausia pateikia iš daiktavardžio draugė 1. „draugystė, draugija, būrys, krūva“ (senieji raštai ir tarmės) ir 2. „šeima, šeimyna“ (vakarų dzūkai) padarytą – 1. „didelės draugės (šeimos), gausus“: Draugingos bitės Marcinkónys. Kaip tavo bul’bos, ar draugingos (ar daug po krūmu)? Veisiejai. Tai turėtų būti homonimas (šitos atskirties nepadaryta ir LKŽ II₂ 1969, tik ši reikšmė čia jau 3.). Šita homoniminė daryba likusi neatskleista ir P. Skardžiaus 1943 m. knygoje Lietuvių kalbos žodžių daryba. Toliau LKŽ II₁ 1947 eina draugingas 2. „draugiškas, malonus“ ir tik 3. „turįs ar linkęs turėti draugų“; bet LKŽ II₂ 1969 tai jau draugingas 1. Aiškiai ėmėsi norminti DŽ₁ 1954: draugingas 1. „turintis ar linkęs turėti draugų“, nors nėra visai nuoseklus: giminingas – ir 1. „turintis daug giminių“, ir 2. „artimas, giminiškas“: giminingi žodžiai – kaip giminiškas: gimininės tautos, giminiški jausmai. Toliau DŽ ėjo ne norminio griežtumo – vienareikšmiškumo, o paprastu taisyklingumo ir stilistinių išgalių įvairovės keliu: draugingas – 1. „turintis ar linkęs turėti draugų“, 2. „linkęs draugauti, draugiškas“ DŽ₂ 1972, DŽ₃ 1993, bet nėra visai nuoseklus: giminingas – tik „artimas, giminiškas“ DŽ₂, nors paskui – 1. „turintis daug giminių“, 2. „artimos dvasios, giminiškas“ DŽ₃. Svarbiausia, kad žodis draugingas kitą, ne J. Jablonskio taisyta, bet kalbai reikalinga reikšme norminamajame žodyne yra. Kai kuriuose dvikalbiuose žodynuose sinonimų virtinės pilamos be reikiamos skirties: общительный – mėgstas bendrauti, sueigus, draugus, draugingas, draugiškas; kalbus, bičiuliškas; visuomeniškas RLKŽ II 1967, geriau – mėgstantis bendrauti, draugingas, draugus, kalbus, visuomeniškas RLKŽ II 1983. Gerai skiriama draugiškas – дружеский, товарищеский ir draugingas – общительный; компанейский LRKŽ 1971. Bet LRKŽ 1988 – tik draugiškas, o vietoj draugingas įdėtas... draugininkas – общительный <...> человек. Skiriama sociable – 1. 1) draugingas, draugus, 134 KALBOS KULTŪRA | 81 kalbus [ 2) draugiškas, šiltas] ir friendly – 1. 1) draugiškas ALKŽ 1975 (neskiriama – ir draugingas – friendly, ir draugiškas – friendly; amicable LAKŽ 1979 ir 1991); draugingas (mėgstas bendrauti) – sociable; (greit susidraugaujas) – liant LPKŽ 1992 (draugiškas – nėra!..), tiksliau – sociable – draugingas, malonus, liant – 2) prk. draugingas, meilus; prieraišus ir amical – bičiuliškas, draugiškas PLKŽ 1976, nors sociable – ir socialus, visuomeniškas, linkęs bendrauti PLKŽ 2004; draugingas – affabile, socievole; (draugiškas) amichevole, draugiškas – amichevole LitKŽ 2003, panašiai – draugingas – amichevole, socievole, draugiškas – 1. amichevole, benigno, affabile ItLKŽ 2005, socievole – mėgstantis bendrauti; draugiškas, amichevole – bičiuliškas, draugiškas, affabile – lipšnus, mielas, malonus, prielankus, nuoširdus ItLKŽ 2002; sociable – draugiškas, komunikabilus, amigable – 1) draugiškas ir draugiškas – amigable, sociable (draugingas – nėra) IspL, LIspKŽ 2004. Taigi matome gana nuoseklių reikšmių „draugingas“ ir „draugiškas“ įvardijimą skirtingais žodžiais daugelyje kalbų, taigi visai pagrįstas ir būtinas draugingo ir draugiško skyrimas ir lietuvių kalboje, nors jis dar nėra visai nusistovėjęs – draugingas kartais yra ir „draugiškas“, draugiškas retsykiais – ir „draugingas“, draugingas – ir socialus arba aprašomasis (menkiausia raiška) – mėgstantis bendrauti. Beje, reikia pažymėti tam tikrą draugingo ir mėgstančio bendrauti dar neskyrimą, pvz.: Kitas dalykas, dėl ko žmonės taip mėgsta bendrauti, yra tai, kad jie nesugeba iškęsti vienatvės A.ŠopenhGIA 1994 185. Didžiosios daugumos žmonių mąstymas ir dvasia tokie pat monotoniški, <...>. Tas dalykas paaiškina ne vien tai, kodėl jie tokie draugingi ir taip mėgsta slampinėti bandomis – <...> A.ŠopenhGIA 1994 186, plg. dar polinkis bendrauti (ten pat, 187), reikmė bendrauti (ten pat, 189), nors tai veikiau bendringumas. O kas, jei ir J. Jablonskis šiuos reikšmių skirtumus žinojo? Kalbų mokėjo, reikšmėms buvo gana atidus. A. Piročkinas teigia: „Jablonskis mėgino keisti būdvardžius svetingas = vaišingas, vaišus (V 18, 204), giminingas = giminus (V 184–185) ir melagingas = netikras, neteisėtas, sumeluotinis (V 224)“ (A.Piročk[J]KT 1986: 74). Atsakydamas į Viktoro Kamantausko knygelės Trumpas kalbos netaisyklingumų ir barbarizmų žodynėlis (1928) taisymus (teikinys – po antraštinio žodžio; kartais yra komentarų) savo tęstiniu straipsniu „Mūsų kalbos žodynėlio dalykai“ (1928), dėl žodžio svetingas Kamantausko taisymo į vaišingas, vaišus J. Jablonskis priekaištauja jam: „Ir čia autoriui būtinai reikėjo aiškiais kalbos tekstais operuoti“ (JablR V 1936: 204), t. y. pateikti taisinių – klaidų pavyzdžių. Jablonskis aiškina: „Pačiam man svetingo, rodos, nėra J. KLIMAVIČIUS. Draugiškas, draugingas, draugus 135 tekę vartoti raštuos, nors žodis svetingas tam tikra reikšme galėtų būti, žinoma, ir vartojamas (šalia „ž u v i n g o ežero, p o e t i n g o krašto“); žodžių vaišingas, vaišus reikšme jis (žodis svetingas), žinoma, nėr vartotinas...“ (JablR V 1936: 204). J. Jablonskis čia nieko konkrečiai netaiso, o jo požiūris – griežtai darbybiškas. Tačiau vien jo nepakanka – yra ir leksinės reikšmės, susikloščiusios mikrosistemoje: vaišingas – „mėgstantis vaišinti, geras vaišintis“ DŽ₁, „mėgstantis vaišinti, gerai vaišinantis“ DŽ₂,₃ (: vaišės; plg. ir vaišinti „duoti skaniai valgyti ar gerti“ DŽ₃) ir svetingas – „kuris mėgsta svečius, vaišingas“ DŽ₁, „mėgstantis svečius, vaišingas“ DŽ₂,₃ (: svečias; plg. ir svečiuotis „būti svečiuose, viešėti“ DŽ₃, o viešėti – „būti vaišėse, svečiuose, svečiuotis“ DŽ₃). Šiuodviejų būdvardžių reikšmių artimumas patvirtintas gyvosios kalbos duomenimis LKŽ XIV 1986: svetingas – „mėgstantis svečius, maloniai, vaišingai juos priimantis, sutinkantis“: Buvo anie svetingi, su tais soetukais liuob pravaalgys viską Veiviržėnai. Katalikas svetingas rūpinasi, kad jo namuose pakeleiviui būtų gera A. Baranauskas. [Kareivis] buvo svetingai priimtas ir guodotas tartum labai pas gerą žmogų J.BasanLP MLM 1902 2 214 (Gražiškiai) // „kuriame maloniai priimama, sutinkama“: Pirkion (į pirkios sieną) indėk tilto grindą – svetinga bus [pirkia] Valkininkai. Visiškai pagrįstai sinonimų eilutės dominantė yra vaišingas, o joje – svetingas (A.LyberSŽ 1981). V. Kamantausko nieko netaisyta, tik pažymėta: „M e l a g i n g ą dabartine reikšme vartoja Ivinskis ir Valančiauskis“. J. Jablonskio (ne šiame, o kitame straipsnyje) raidškai laikytasi tik darybos reikšmės [iš tikrųjų turėtų būti melingas (: melas) – kaip teisingas, apgaulingas], bet nežinota (?) autentiškų kalbos duomenų: melagingas skundimas J.BasanLPY 1904 2 237, melagingai apskundė J.BasanLP MLM 1898 1 41, melagingai pasakė Ramýgala (LKŽ VII 1966). Jablonskis gal dar negalėjo žinoti, Piročkinas – jau galėjo... Giminingą V. Kamantauskas taiso į giminus (šį ima iš Kazimiero Būgos raštų). J. Jablonskis, priešingai negu teigia A. Piročkinas, rašo: „Pats aš patarti skaitytojui taisyti žodį giminingas visur žodžiu giminus nemokėsiu, kol nežinosiu, kuria reikšme yra kame pavartotas žodis giminingas, kol nežinosiu, tikrai sakant, ką kur reiškia rašomojoj kalboj žodis giminus: <...>“ (JablR V 1936: 184). LKŽ III 1956 giminus – „giminiškas“: Giminus, kurs par (t. y. per) ženatvę (t. y. vedybas) inėjo į tą giminę A. Juškos žodynas. Kuršių kalbos būta giminios, bet ne tolygios su latvių kalba K. Būga. Patrumpintas šis K. Būgos sakinys yra ir DŽ₂,₃. J. Jablonskis nedraugingi žmonės yra taisęs ir į nedraugūs, nedraugiški (?)..., nepalankūs (JablR IV 1935: 329). Jablonskininkas A. Piročkinas to net 136 KALBOS KULTŪRA | 81 nemini. O ir LKŽ II₁ draugus, LKŽ II₂ draugus 1. „linkęs draugauti, draugiškas, malonus“ iliustruojamas ir J. Jablonskio sakiniu: Jis labai draugus (tuoj susidraugauja). Šitai perkelta ir į DŽ₁, išlikę DŽ₂, striukiau – ir DŽ₃, nors tai vargu yra bendrinės kalbos svarbus duomuo. Bet iš to matome, kad J. Jablonskis žodį draugus vartojo dviem reikšmėmis – 1) „draugiškas“, 2) „draugingas“. Vadinasi, negalima teigti, kad jis peikęs žodį draugingas iš viso – ne, tik reikšmę „draugiškas“ nelaikė būdingu. A. Piročkinas teisingai sako, kad priesagos -ingas būdvardžiai „labai retais atvejais daromi iš daiktavardžių, reiškiančių gyvus padarus“ (A. PiročkĮKT 1986: 73). Daug tokių pagrįstai taisęs J. Jablonskis – poetingas, heroingas, patriotingas, inteligentingas... Tik negalima formaliai darybiškai žiūrėti. Entuziastingas tikrai nėra entuziasto lietuviškas vedinys, tai skolinio – rus. энтузиаст-ический, lenk. entuzjast-yczny – lietuvinimo priesagos pąkaita (substitucija) rezultatas. Entuziastingas įsirikiuoja į ilgą virtinę panašių būdvardžių, visai nesusijusių su asmens pavadinimais – ambicingas, ceremoningas, emocingas, energingas, harmoningas, kaprizingas, kompetentingas, konkurencingas, manieringas, pretenzingas, principingas, tendencingas... tik reiškiančių asmens ypatybes. Ir visai nebūtina formalistų išsigandus išrasti nesamą skirtumą: entuziastingas „kupinas entuziazmo“, o entuziastiškas – „turintis entuziazmo“. Žinoma, mikrosistemiškumo reikėtų paisyti – jei yra tik antipatiškas, netikslinga pirmenybę teikti simpatingam. Taip pat negalima nematyti ir reikšmių skirtumų. Turbūt niekas dar nepainioja priešingo ir priešiško, kartais net pabrėžia skirtumą: visiškai priešinga ir nesutaikomai priešiška NŽA 2006 12 569. Bet nenormalu, kad norminamajame žodyne yra tik sistemingas (žinoma, ir kitos reikšmės sisteminis), o patys kalbininkai – be abejo, pagrįstai – vartoja ir žodžius sistemiškas, sistemiškumas: <...>, bendrinė kalba turi būti ne tik sistemiška GK 1997 4 1. Kalbos sistemiškumas yra kintamas reiškinys, turintis vidinių prieštaravimų (ten pat). Kalbos sistemiškumą ypač pabrėžia ir kalbą kaip sistemą reikalauja tirti struktūralistai K.Gaiv, S.KeinKTŽ 1990. Terminų sistemiškumas K.GaivLT 2002 40. Kalbos kultūros teorijai ir praktikai labai svarbus yra sistemiškumo veiksnys A. PupkKKS 2005 51. Iš lietuviškų asmenų pavadinimų vis dėlto yra jau minėti melagingas, svetingas, taip pat pakeleivingas, paleist uvingas, ręksningas; niekšingas (ir niekšiškas), pranašingas (ir pranašiškas), veidmain ingas (ir veidmainiškas). Ir nuo to darybos sistema negriūva. J. KLIMAVIČIUS. Draugiškas, draugingas, draugus 137 Bet ar tikrai draugingas padarytas iš draugas? P. Skardžiaus sakoma: „Tam tikrais atvejais, atrodo, kad priesagos –inga– dariniai gali būti sudaromi tiek iš daiktavardžių, tiek iš būdvardžių“ (P. SkardLKŽD 1943 – RR I 1996: 114). Tų atvejų – du puslapiai, tarp jų draugingas „draugiškas, sėbriškas“ SzDi 371 (K. Sirvydo žodynas, 1713) (: draũgas ir draugùs „freundlich, freundschaftlich, leutsellig“) (ten pat, 115). Tai pažymėta ir akademinėje tritomėje gramatikoje LKG I 1965: 558). Tačiau dar yra ir kita darybos galimybė – draugingas „mėgstantis draugę, būti draugėje“: draugė 2. // „kompanija“ // „suejimas, pasilinksminimas“, 4. „šeima; šeimyna (savi ir samdiniai)“ LKŽ II2. P. Skardžius tokią darybos alternatyvą mato gana dažną – bailingas (: báilė), baimingas (: báimė), baisingas (: báisas, baisà), gailingas ir gáilingas (: gáilas, gáilė), laimingas (: láima, láimė), maloningas (: malónė), mėlingas (: mélė), mokslìngas (: mókslas), narsingas (: narsas), noringas (: nóras), vargingas (: várgas)... P. SkardRR I 1996 114–116. Kai kurių vedinių ir pamatinių žodžių kirčiavimas šią alternatyvą labai sustiprina: báilingas (: báilė), báimingas (: báimė), gái-lingas (: gáilė), mél ingas (: mélė). IŠVADA Taisyklingos darybos – tik ne iš draugas, o iš draugė – žodį draugingas, pagrįstai taisomą reikšme „draugiškas“, reikia ne tik palikti reikšme „linkęs draugauti, mėgstas draugę, visuomeniškas“, bet ir skleisti vartosenoje. J. Jablonskis daryboje buvo dėsninginkas, jam tai buvo svarbiausia, bet nuo jo laikų darybos mokslas labai toli pažengė. Be to, negalima nematyti, kad kai kurios darinių (svetingas, melagingas, ...) reikšmės yra ne darybos, o semantinės raidos rezultatas. Niansuotai kalbai reikalingas ir draugingas (gal net ir socialaus atitikmuo), ir bendringas (: bendrauti? plg. nértingas : nertėti), bendringumas – įkyriems, svetimiems komunikabilus, komunikabilumas pakeisti. ŠALTINIAI ALKŽ 1975 – Anglų–lietuvių kalbų žodynas. Sudarė A. Laučka, B. Piesarskas, E. Stasiulevičiūtė, Vilnius. J.BasanLPY II 2004 – Lietuviškos pasakos įvairios 2. Surinko J. Basanavičius, Chicago. 138 KALBOS KULTŪRA | 81 J.BasanLP MLM I 1898 – Lietuviškos pasakos 1. Medega lietuviškai mitologijai. Surinko J. Basanavičius, Shenandoah Pa. J.BasanLP MLM II 1902 – Lietuviškos pasakos 2. Medega lietuviškai mitologijai. Surinko J. Basanavičius, Shenandoah Pa. DŽ1 1954 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ2 1972 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ3 1993 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. K.GaivLT 2002 – K. Gaivenis. Lietuvių terminologija, Vilnius. K.Gaiv, S.KeinKTŽ 1990 – K. Gaivenis, S. Keinys. Kalbotyros terminų žodynas, Vilnius. GK – Gimtoji kalba (žurnalas). IspL, LIspKŽ 2004 – V. V. Petrauskas, A. Rascón. Ispanų–lietuvių, lietuvių–ispanų kalbų žodynas, Vilnius. ItLKŽ 2002 – V. V. Petrauskas. Italų–lietuvių kalbų žodynas, Vilnius. LAKŽ 1979 – B. Piesarskas, B. Svecevičius. Lietuvių–anglų kalbų žodynas, Vilnius. LAKŽ 1991 – B. Piesarskas, B. Svecevičius. Lietuvių–anglų kalbų žodynas, Vilnius. LitKŽ 2003 – S. M. Lanza. Lietuvių–italų kalbų žodynas, Vilnius. LitKŽ 2005 – B. Žindžiūtė-Michelini. Lietuvių–italų kalbų žodynas, Vilnius. LKŽ II1 1947 – Lietuvių kalbos žodynas 2, Kaunas. LKŽ II2 1969 – Lietuvių kalbos žodynas 2, Vilnius. LKŽ III 1956 – Lietuvių kalbos žodynas 3, Vilnius. LKŽ VII 1966 – Lietuvių kalbos žodynas 7, Vilnius. LKŽ XIV 1986 – Lietuvių kalbos žodynas 14, Vilnius. LPKŽ 1992 – I. Karsavina, S. Kairiūkštytė. Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas, Vilnius (I leid. – 1962). LRKŽ 1971 – A. Lyberis. Lietuvių–rusų kalbų žodynas, Vilnius. LRKŽ 1988 – A. Lyberis. Lietuvių–rusų kalbų žodynas, Vilnius. NŽA – Naujasis židinys – Aidai (žurnalas). PLKŽ 1976 – Prancūzų–lietuvių kalbų žodynas. Sudarė A. Juškienė, M. Katile-nė, A. Kaziūnienė, Vilnius. PLKŽ 2004 – J. J. Balaišienė. Prancūzų–lietuvių kalbų žodynas, Vilnius. A.PupkKKS 2005 – A. Pupkis. Kalbos kultūros studijos, Vilnius. RLKŽ II 1967 – Rusų–lietuvių kalbų žodynas 2. Paruošė V. Baronas, V. Galinis, Vilnius. RLKŽ II 1983 – Rusų–lietuvių kalbų žodynas 2. Sudarė Ch. Lemchenas, Vilnius. A.ŠopenhGIA 1994 – A. Šopenha(u)eris. Gyvenimo išminties aforizmai. Vert. A. Tekorius, Vilnius. J. KLIMAVIČIUS. Draugiškas, draugingas, draugus 139 LITERATŪRA J.BalčRR I 1978: J. Balčikonis. Rinktiniai raštai 1, Vilnius. GK – Gimtoji kalba (žurnalas). JablR IV 1935: Jablonskio raštai 4. Red. J. Balčikonis, Kaunas. JablR V 1936: Jablonskio raštai 5. Red. J. Balčikonis, Kaunas. J.JablRR II 1959: J. Jablonskis. Rinktiniai raštai 2. Sudarė J. Palionis, Vilnius. A.LyberŠŽ 1981: A. Lyberis. Sinonimų žodynas, Vilnius. LKG I 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius. A.Piročk]JKT 1986: A. Piročkinas. Jono Jablonskio kalbos taisymai, Kaunas. A.SalR I 1979: A. Salys. Raštai 1, Roma. P.SkardLKŽD 1943 – RR I 1996: P. Skardžius. Lietuvių kalbos žodžių daryba. – Rinktiniai raštai 1, Vilnius. S.ŠalkR II 1991: S. Šalkauskis. Raštai 2, Vilnius. Gauta 2008 04 21 DRAUGIŠKAS, DRAUGINGAS, DRAUGUS S u m m a r y The well-formed word draugingas built from draugė (and not from draugas) is usually corrected when it has the meaning of ‘friendly’. However, it should be preserved in the meaning of ‘fond of being with other people, sociable’ and disseminated in actual use. Jablonskis was very consistent in building new words; however, linguistics, and word-building in particular, has developed much further since then. Moreover, it cannot be overlooked that the meanings of some derivatives (e.g. svetingas, melagingas) are the result of semantic development rather than word-building. To express different shades of meaning, the language needs both: draugingas (which might serve as an equivalent of socialus) and bendringas (:bend-rauti? cf. nėrtingas : nėrtėti), bendringumas which could replace more irritating foreign words komunikabilus, komunikabilumas. JONAS KLIMAVIČIUS Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius 140 KALBOS KULTŪRA | 81