„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ struktūra, tikslai ir perspektyvos

D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos diziona io s u u a, obie i i e p ospe i e 141 DANUT LIUTKEVIČIEN L'is i u o delle lingue Lie u ių BENDRINS LIETUVI KALBOS OKODYNO S Ruk ŪRA, ikSLAi iR PeRSPek Y OS Leksikog a ijas ins i u o Lie u ių kalbos cen e o ganizza o Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau BŽ)1 sa à una pubblicazione no mamassi des ina a alla comuni à, il cui scopo i lin ė i eguliingą daba inės bend inės lie u ių kalbos žodžių a oseną. Si s o za man ene e pesius ilo a la lessica u iciale e schnekamosa della lingua e di alcune al e ca a e is iche della lingua p esen amen o diziona io. mi a: (1) il più g ande possibile sis emici à; 2) man enendo a uale la adizioni diziona ie della lingua li uane pe imamumo, Bend inės lie u ių kalbos žodino p epa imen o g adualmen e mode nizza e e o ien a si in mode naikinė ki ų kalbų leksikog a iją. ali sono gli obie i i p incipali. BŽ o ganizza o i, ce cando di e i a e sis emiche ca enze, ocyną sc isse e edaga o lessionali seman iche g uppe2 (api ques o anche c . Liu ke ičienė 2006: 9). Na u almen e, di u e le pa ole dis ingue e in singoli g uppi u bū impossibile, pe ciò il diziona io è s a o sc i o e secondo abėcėlę. aigi il la o o a enne in pa ecchie asi inizialmen e le pa ole u ono agg uppa e secondo de e mina i emi e comincia o il cosidde o eminis sc i o così u sc i o: 1) ana omije, bo anicas, chemies, dailės, philosophies, physicas, pho og aphies, geog aphies, his o ies, kalbo y os, ka ybos, kompu ijos, kulina ijas, medicin, li e a u os, muzikos, pedagogikos, psychologies, eligions, spo , cons uc ions, e e ina ia, zoologies, zemdi bys ės e k . e mini, apa o, bald, d abu, indų, p o essioni, au e k in; 2) g uppi eiksmažodžių ( eiksmažodžiai, a e con i p eposaggi -au i, -in i, -y i, -o i e k ., įs angos, pa ūpinamieji, p iežas iniai, slink ies eiksmažodžiai); 3) alcuni g uppi būd a džių (būd a džiai, a e con i p e ix -ė as, -ykš is, -ingas, -y as, -opas, -o as, -uo as, sudu iniai būd a džiai e k .); 4) quando 1 Sull'inizia o a p epa a e BŽ obie i i e p incipi ondamen ali è s a o sc i o Gim ojoj kalboje (GK 1999), pe ò, na u almen e, sc i endo diziona io l'app occio degli o ganizza o i a alcuni sogge i un po' al o. 2 qui BŽ o ganizza o i benissimo hanno aiu a o J. Paulausko Sis eminis lie u ių kalbos žodynas (Paulauskas 1987), Русский семантический словарь (RSS, iii, 2002; iii, 2003). kALBOS kuL ŪRA | 83 cui pa i della lingua būdiniai (p ie eiksmiai), dalely ės, iš ik ukai, į a džiai, jaus ukai, skai a džiai e k . 142 ema ico sc i u a a e a e di e i […] la o o ėjosi lėčiau, pe ché le pa ole bisogna a g uppia e, pa agona e le lo o de inizioni e e c. pe ò p e almai e ano neabejo ini. es yskėjo simili pa zialmen e pa zialmen e pa zialmen e pa zialmen e pa zialmen e pa zialmen e pa zialmen e pa zialmen e pa zialmen e pa zialmen e pa zialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e pa cialmen e. Ad esempio, i nomi delle nazioni BŽ de ini ii così: ‘nazione, che i e in un ce o luogo, pa lan i alme o g uppo lingua. Plg.: be bè ai4 dk . dgs. (2) g uppo nazioni, che i ono in No d A ica, pa lan i degli a azijiečių di o igine be be ù lingue: Didžióji dals be bè ų gy ẽna káimuose, dals kla jõkliai o pusiáu klajõkliai. b e ònai dk . dgs. (2) nazione, abi an e B e aneses pusiasalyje, pa lan i una cel a delle lingue e ancūz: B e ònų kalbà. bu iã ai dk . dgs. (2) nazione, i en e Bu ia ijoje, No d Mongolijoje, No d Ry ų kinijoje, pa ban i una mongolų kalbų: Bu iã ų kalbà. lã iai dk . dgs. (2) nazione, che i e in Le onia, pa lan i una eas e n bal ų kalbų: Lã ių kalbà. I co isponden i a ibu i i, a iy ų da popoli o nomi di popolazione, assegna i due o più signi ica i i e de ini a come: 1. ‘inquilino a de e mina i abi an i di un'a ea, alla lo o cul u a o a ques 'a ea; 2. ‘nell'a ea p odo a, i o a a, ecc. ; 3. (se si pa la di una nazione che ha la sua lingua) ‘ os na ionos kalbõs, a lingua sc i o, pe messo ed e c. Plg.: kazãchiškas, kazãchiška bd . (1) ca a e is ico kazachams, lo o cul u aū ai o kazachijai: Kazãchiškas s e ingùmas. Kazãchiškas mas as mán nepa ko, js laba ie bùs. 2. kazachijoje andamas, p odo o: Kazãchiška na à. 3. kazachų kalbos, kazachų kalba pa ašy as, leidžiamas e pan. : Kazãchiški lak aščiai. mozambikiẽ iškas, mozambikiẽ iška bd . (1) ca a e is ico mozambikiecim, lo o cul u au a o Mozambik: Pie ùms álgėme paga mozambikiẽ išką ecèp ą 3 Na u almen e, quei schemì de ini ici sono s a i osse a i non in u i i casi, qualche ol a a odè mol o logiškiau e più chia o una al a pa ola o il suo signi ica o o de ini i u o di e samen e. 4 qui e ul e io men e menzionų pa ole de ini ys, esempi e k . dopo la inale edagazione anco a può cambia e. D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos ocodino s u u a, obie i i e p ospe i e 143 uõš ą iš eną. 2. In Mozambico c esciu o, p odo o ed ecc. : Mozambikiẽ iš ka mẽd ilnė. Baldų denomininimen i schema di de inizione scel a è ques a: ‘come semb a, a chi des ina o. Plg.: ò elis dk . (1) minkš as a edo con a lošu e hand ū iai, pp . un uomo pe sedene e; plg. k ėslas: Susi añgė ò elyje. Ssk in ó elį, àš a sissiu su kėds. ló a dk . (1) a edamen o di legno o me allico ėmo e chiuzzino, pp . a auc o audiniu, su cui do meama: Viengùlė [d igùlė, d iaũkš ė] ló a. Siau à [pla , um pà] ló a. P iklók lo ą. Guk in ló aa e do mók. s ãlas dk . (4) a do con plokščiu cima e una o più gambe ( al ol a con s alčiais, spin elėmis), su cui si mangia, sc i e e e c. : Rãšomasis [su lañks o masis, i ù ės, èniso, kompiù e io] s ãlas. Ss is p esso [už] s ãlo. Al i dal aãlo. Padeñg i [nu iñk i, nušlúos y i] s ãlą. P iežas inių eiksmažodžių de inizione schema5 è ‘da y i, eg is così che yk ų pama iniu eiksmažodžiu nusaky as eiksmas. Plg.: áušin i, áušina, áušino ksm. (ką, kuo) a e, che auš ų, ies ų: Áušin i peną. Ó u áu ques a casa condensã o ius ( ech.). Áušinamasis skỹs is ( ech.). | neig. (ko): Neáu shink pi iẽs, g eičiaũ chida ýk du s. | sng . : Gã indamas ándenį áugalas áušina si (bo .). ėsn i, ėsna, ėsno ksm. 1. (ką) a e, che en ebbe o (1 .), šal ų (o as): Lie ùs ės no ó ą. J a ésna klma à. 2. (ką) a e, che eds ų (2 .), aušin i: Vėsn i s iù bą. 3. (ką) a e, che en ebbe o (pa alpos), isaušin i: Vėsn i pi į. Vjo ėsnami kamba ia. 4. (ką) a e, che sušilęs en ù, a sigai in ų ėsuma: Vasiai e da žó ės ės na o ganzmą. 5. (ką) a e, che eds ų (4 .), diminuė ų įka š is: Vėsn i en uziãzmą [ni ques o]. Desc i endo le pa ole in emi, uniodžio escludono i lo o signi ica i. uno ale esempio menė ų būd a džių (kazãchiškas, mozambikiẽ iškas e . .) signi icazioni. come abbiamo is o, ne sono almeno due. inol e sono o ni e anche al e leksiche seman iche: se a ùmba, ángo, álsas dei nomi di danzi iene indica a signi ica o (a signi icazioni a spal is) ‘muzika, quella s essa signi icazione ha e al e danzi kad ìi nomi segnalan i pa ole oks ò as, kad lis o oken òlas. 5 azionimajodžius inse us i in schemas piu os o complessa e spesso a a o inu ile. Il lo o in e p e azione so en e subìndosi ad al i dėsni. Ci ca uno eiksmažodžių g upę da plg. Jasiony ė, Zai kauskas (2006: 146169). 144 kALBOR kuL ŪRA | 83 Plg.: ùmba dk . (1) di o igine cubanean i o p amoginis po inis šokis. | suo musica. ángo dk . y . nekai . a gen iniecci di o igine medio empo ais ingo di e oginis pa inis danzais con s aigiais s opp elėjimais: Šiẽme lis ájam šõkiui jiẽ pasi iñko ais ngą ángo. | suo musica. alsas dk . (1) di medio empo g acingo di e oginis po inis danzais, šokamas gi ando gi o. | suo musica o simile musica di ope ey: J. Š áus álsai. oks ò as dk . (2) g ei o empo di e oginis pa inis danzais, šokamas chiuožiamu passo: Foks ò as papl o po I mondinio kã o. | suo musica. pe sonalelis dk . (2) un empo medio danza con a ie igu e, che danza un pa eggio nume o di coppie. | suo musica. oken òlas dk . ns. (2) ame icani di o igine g ei o empo p amoginis pa inis danzais. | suo musica. La o ando in ale me odo, smas ei seleziona e pa ole, che do ebbe o en a e in BŽ (apie pa ole sel anką anco a c . Lazauskai ė, Liu ke ičienė 1998: 205 207; nak inienė 2006: 19). nel diziona io engono inclusi anes èzia, diabe à, ka a ak à, se il consuma o e u bū ikėsis o a e e anes è iką, diabè iką o glaukòmą. Se in dizodyne si o ano u i i nomi degli abi an i degli s a i a ualmen e esis en i, de e esse e e u i da ale ipo daik a a džių a e agg edizi, non solo alcuni di lo o. la p ossima ase è s a a desc i e e le imanen i pa ole secondo abėcėlę. emmi desc i i pa ole sono s a e e emmi edagua i. allo a u e le g uppi di pa ole jun abile secondo abėcėlė. Bend inės lie u ių kalbos žodyje a sisaky a lizdinio pa ole pa eikimo (su alcuni alcuni lizdinio pa ole pa eikimo an aggi e di e i plačiau ž . Jakai ienė 2005: 50, 5556; askelienė 2006: 5571; Melnikienė 2009: 168179), ca a e ingo plu elium aiškinamųjų žodynų: in esso singolaisni a icoli desc i ono būdmažodžių i p ie a džių ediniai, eiks eiksmiai i pan. Sumažin a i e odinio spegnimen o (api alcune i e odinio spegnimen o p oblemi anco a c . S e ikienė 2006: 181191). nello s esso a icolo del diziona io lascia i deminu y ai e neiginii, pe ò in u u o, appa en emen e, in singoli a icoli do ebbe alza e e lo o (plčiau su ale p esen azione di e i edi Šepe y ė 2006: 209219). Pe cu iosi à si può con on a e di e si e mini indicazione in ques o diziona io e Daba inės lie u ių kalbos žodyne ( oliau DŽ6e 2006)6, che è uno dei p incipali Bend inės lie u ių kalbos žodyno on i. 6 BŽ suda y ojai come on i usa ano u ei Daba inės lie u ių kalbos žodyo edizioni, u a ia p incipale, na u almen e, e a la più ecen e sex as (ele onico) edizione. D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos diziona io s u u a, obie i i e p ospe i e 145 DŽ6e BŽ giẽd |as, ~à (4) 1. che be cielų, sh iesus, soleė as: G. cielous, ai , y as. 2. y as, chia o: G. acqua. 3. p k. di e mas: ~à umo aika. ~os o e. ~a p . ~n p ỹ. ~ýbė (1) ~ùmas (2) gied a p . 1. → gied as 1: Gied a š iẽ qui sáulė. 2. → gied as 2: Gied a čiu lẽ na upẽlis. | Ši dyjè kažkap gied a lid na. 3. → gied a 3: I sku sda m jiẽ sùgeba Ži én i djiugia i gied a. giẽd as, gied à bd . (4) 1. senza debesų, neapsiniaukęs; sh iesus, soleė as, aiskus: Giẽd as dangùs. Gied ojè padánge à ná dė k egždù ės. • an . apsiniaukęs, apniukęs, debesuo as. | cui, so o cui empo cieli senza nube, neapsiniaukęs; sh iesus, soleė as: Giẽd ą nãk į gẽ a es ellaž dès s eb i. Vãka bù o gied èsnė dienà. Mán e gied ù, e da ganó u ó u paj yje smagù. • an . apsiniaukęs, apniukęs, da gano as. giẽd a be . gied as a : Jei ý bùs giẽd a, a kýsime kapùs. • an . apsiniaukę, debesuo a. 2. i as, aspa u o, ch a us: Giẽd as anduõ. | sh iesus, chia ous, y as: Me ginà gua da ejo in j ã i u gied ù ž ilgsniù. | ska dus, suambus, chia ous: Da ol a áidi giẽd as a pẽ lių skambji mas. 3. di e mas, smagus: Bu aũ apdo a nó as gied ù šypsniù. Gied à ai kỹs ė. gied ýbė dk . (1) (pp . g ande) gied u mas: O già dangaũs aiskùmas, o già ó o gied ýbė! gied ỹn p . 1. → gied as 1: Keliáuda mi džiaũgėmės š iesjančiu dangum is olỹn, is gied ỹn. | Diẽnos kaska jo gied ỹn, o a asėsi. 2. → g ied as 2. 3. → gied as 3: Núo aika su quan o e na dai nà jo gied ỹn. gied ùmas dk . (2) 1. → g ied as 1: Ne ap sãkomas dienõs gied ùmas iš pa ý o. 2. → gied as 2: Tókį d ãsios gied ù mą ino õl bu aũ pa ý usi solo bažnýčioje. 3. → gied as 3: Mažàsis a s as i sùs pa ke suo šỹpsenos gied umù. 146 kALBOS kuL ŪRA | 83 DŽ6e BŽ ùsišk|as, ~a (1) → u s a i: R. pa ola. ~os le e e. ~ p ai. : Kalbė i ~ai. ~ùmas (2) ùsiškai p . → usiškas 3: Kalb i ù siš kai. ùsiškas, ùsiška bd . (1) ca a e is ico ai ussi, alla lo o cul u a o a Russia: Rùsiš ka pi s [k ósnis]. 2. In Russia p odo o: Rù siškas i dulỹs. Rùsiška kosmè i ka. Rùsiški lėk ù ai. 3. usų kalbos, usų kalba sc i o: Rùsiškos adės. usiškùmas dk . (2) → usiškas 1: K i kas pab žia, che j labiáusiai dõmi na Dosjè skio usiškùmas. quando le pa ole engono p esen a e da singoli a icoli, smasčiau mos a e i lo o signi ica i, signi ica i i a spal ius, inse i e esempi. Pense emmo che ai consuma o i ale ing aziamen o sia più con o e ole. come is o da esempi, dicodyne chia ezza sume imais abbandona a ildės, a ojančios pa e della pa ola. Pa yzijioni chi ciuojami u e le pa ole, non solo in i ola o. BŽ accan o a u e le pa ole iene indica a pa e della lingua, in alcuni casi e nume o o giminė, e accan o eiksmažodžių e di alcuni būd a džių o daik a a džių (keblesniai casi) sin ac ico congiun o7. Esso con assegna del quesi i ico agg edi o kas piùniis (senza p ecinzione o con p ecinzione, scliaus i). Seman ino junglumo delle pa ole mos a o ilius aciniais esempi. Plg.: ãc as dk . ns. (2) dal ino e k . o enu a una liquide acu amen e ac is a, usa a come spiccan e, a cibi conse a i e a ma ina e: Ãc o ūgš s [eseñcija]. Ac ù pa gá di no salo às. alimeñ ai dk . dgs. (2) ondi che secondo la legge de ono paga e i geni o i ai igli o i igli ai geni o i: P isi es i alimen ùs. balsúo i, balsúoja, balsã o ksm. (dėl ko, con o cosa, pe cosa, cosa) du an e le elezioni o comunque cosa colle i amen e decidendo addebi a e o o, eikš i opinię balsu (biule eniu) o solle ando mano: Depu ã ai balsã o pe su a iẽs a i ikãmen o. Dù moglieónès balsã o con o jõ paslymą. Kàs oúoja pe a che pubblicinỹs ba en u a o spáus din i? S iañdien balsúosimo nu a mo p ojèk à. 7 BŽ suda y ojai u ilizza i Li u ians kalbos eiksmažodžių junglumo žodynu (Sližienė 1998, 1994, 2004), Daba inės lie u ių kalbos g ama ika (DLkG), Kalbos pa a imais (kP S1, kP S2, kP S3) e k . T a l'al o, alcuni di pa ole o signi ica i i junglumà do u o s abili e s essi. D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodino s u u a, obie i i e p ospe i e 147 plnas, pilnà bd . (3) 1. (ko) comple amen e p ipilli o, occupa o: P i inkaũ d plnas pin i nès g ỹbų. 2. (ko) mol o a en e, nel quale mol o co è: Kẽlias plnas duobi. 3. (ko) con enu o, kupin (jausmo, cu apesčio, peculia i à): Esù pilnà džiaũgsmo [méi lės, bái mės]. app esen ãzione dk . (1)am) → app esen a e: A s o ãzione klieñ ui. Junglumo ma cazione neblego inai sa à u ile agli u en i, non solo con eiks in o mazioni g amma icali, ma e aiu e à e i a e alcuni e o i linguis ici. una di BŽ inno ii come in azioni ele a i e più equen emen e u ilizza i d ižodžiai o keliažodžiai e mini o šiaip ealijų denomininimai. Plg.: a gãnų kù as al o caccialinis shuo smailėjančiu snukiu e lunghi s accia i capelli; ame ikiẽ iškasis ù bolos egbį ico dan e di due squad e pe 11 gioca o i spo game con o aliu kulioliu; buodóji mãgija maginiai a i a ca i o scopo aggiunge e, con l'aiu o degli spi i i mal agi; Lul imo giudizio in alcune eligioni giudizio, che su engs all'umani à Dio, enu o mondo appaga. Nell'in oi inea engono i a i non solo gene inii pa ole, ma e non poche ik inių ques o più di uli ę Li uania e mondo loco a dzie, p incipali nomi eligiini e pan. BŽ o ganizza o i opinione, agli u en i ale in o mazione mol o pa anki. A ualmen e il es o del diziona io già u o inisce di sc i e e e edagua e emmi. allo a aspe a is e isinis, abėcėlinis u o es o edagazione. O dino o ganizza o i ques o la o o neabejo inai paleg ins ecen emen e e mina a ku i Bend inės lie u ių kalbos o dino da binė da abase, in cui addimo il es o del o dino e in esso jungiamo secondo abėcėlę. Basée singi us pa ole già o a è possibile co egge e, iempi e. In u u o, o iamen e, la base anco a ichiede à miglio a e. Ji neabejo inai paleg ins la o o sia p imoio, sia e successi i BŽ pe messi o ganizza o i. ŠAL iniAi DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. y . ed. S. keinys. elek oninis leidimas, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. 148 kALBOS kuL ŪRA | 83 Li eRA ŪRA DLkG 1994: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. . Amb azas, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Gk 1999: P is a ome engiamą bend inės kalbos žodyną. – Gim oji kalba 7, 1–10. Jakai ienė e. 2005: Leksikog a ija, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Jasiony ė e., Zaikauskas e. 2006: ilokucinių eiksmažodžių eikšmės aiškinimas bend inės kalbos žodyne. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiš kinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i- u as, 149–169. kP S1 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: linksnių a ojimas, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. kP S2 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: p ielinksnių i polinksnių a ojimas, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. kP S3 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: į ai ūs dalykai, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. L a z a u s k a i ė ., L i u k e i č i e n ė D. 1998: algių i gė imų pa adinimai „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Lie u ių kalbo y os klausimai 40, 205–217. L i u k e i č i e n ė D. 2006: Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Siekiamybė i ealybė. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žo dynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 9–18. Melnikienė D. 2009: D ikalbiai žodynai Lie u oje: megas uk ū os, mak o s uk ū os i mik os uk ū os ypa umai, ilnius: ilniaus uni e si e o lei- dykla. Mu mulai y ė D. 2006: kai ku ių daik a a džių apib ėžimas „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 34–54. n a k i n i e n ė G. 2006: S a besnieji Bend inės lie u ių kalbos žodyno seman- ikos aspek ai. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kal bos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 19–33. Pa u l a u s k a s J. 1987: Sis eminis lie u ių kalbos žodynas, ilnius: Mokslas. RSS i–ii 2002: Русский семантический словарь 1, 2. Ред. Н. Ю. Шведова, Мо сква: Азбуковник. RSS iii 2003: Русский семантический словарь 3. Ред. Н. Ю. Шведова, Мо сква: Азбуковник. Sližienė n. 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os 149 Sližienė n. 1998: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), il- nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. S l i ž i e n ė n. 2004: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(2), il- nius: Lie u ių kalbos ins i u as. S e i k i e n ė D. 2006: kai ku ios iš es inių būd a džių i iš jų pada y ų p ie eiksmių pa eikimo aiškinamuosiuose lie u ių kalbos žodynuose p ob- lemos. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žo dynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 181–191. Š e p e y ė R. 2006: Dėl žodžių ilius a imo jų ediniais aiškinamuosiuose lie u ių kalbos žodynuose. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 209–220. as k e l i e n ė J. 2006: Dėl kai ku ių da inių pa eikimo „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 55–71. Rice u o 2010 09 14 He S RuC uRe, AiMS AnD Fu uRe P ospPeC S OF He DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN Summa y he Cen e o Lexicog aphy a he ins i u e o he Li huanian language is cu en ly compiling he Dic iona y o S anda d Li huanian. i is a p esc ip i e gene al dic iona y whose edi o s aim o egis e he co ec usage o con empo a y Li huanian. An a emp has been aken o achie e a balance be ween o mal and colloquial uses o wo ds. he compile s ha e also sough : 1) o apply a mo e sys ema ic app oach, and 2) o g adually mode nize he p ocess o compila ion by implemen ing insigh s om mode n lexicog aphic publica ions o o he languages in o he con ex o he Li huanian lexicog aphic adi ion. o achie e sys ema ici y, he Dic iona y o S anda d Li huanian is no only edi ed bu also w i en by dealing wi h sepa a e lexico-seman ic o de i a ional wo d g oups. A comple e iew o simila wo ds allows o o mula e de ini ions mo e accu a ely and, when necessa y, o c ea e de ining pa e ns as well as dis inguish he senses mo e p ecisely. Sys ema ici y also makes he p ocess o wo d selec ion easie . he compile s gi e p e e ence o sho e dic iona y en ies hence e bal, adjec i al, ad e bial e c. de i a i es o nouns a e p esen ed in sepa a e en ies a he han in one en y o he nominal headwo d. Compounds ha a e