„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ struktūra, tikslai ir perspektyvos

D. Liutkevičienė. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno struktūra, tikslai ir perspektyvos 141 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO StRuktŪRA, tikSLAi iR PeRSPektYvOS Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centre rengiamas Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (toliau – BŽ)1 bus visuomenei skirtas norminamasis leidinys, kurio tikslas – atspindėti taisyklingą dabartinės bendrinės lietuvių kalbos žodžių vartoseną. Stengiamasi išlaikyti pusiausvyrą tarp oficialiosios ir šnekamosios kalbos leksikos bei kai kurių kitų kalbos ypatybių pateikimo žodyne. siekiama: 1) kuo didesnio sistemiškumo; 2) laikantis dabartinės lietuvių kalbos žodyninių tradicijų perimamumo, Bendrinės lietuvių kalbos žodyno rengimą palaipsniui modernizuoti ir orientuotis į šiuolaikinę kitų kalbų leksikografiją. tokie yra pagrindiniai tikslai. BŽ rengėjai, siekdami išvengti sisteminių trūkumų, žodyną rašė ir redagavo leksinėmis semantinėmis grupėmis2 (apie tai dar žr. Liutkevičienė 2006: 9). Žinoma, visų žodžių išskirti į atskiras grupes turbūt neįmanoma, todėl žodynas buvo rašomas ir pagal abėcėlę. taigi darbas vyko keliais etapais – iš pradžių žodžiai buvo sugrupuoti pagal tam tikras temas ir pradėtas vadinamasis teminis rašymas – taip buvo rašoma: 1) anatomijos, botanikos, chemijos, dailės, filosofijos, fizikos, fotografijos, geografijos, istorijos, kalbotyros, karybos, kompiuterijos, kulinarijos, literatūros, medicinos, muzikos, pedagogikos, psichologijos, religijos, sporto, statybos, veterinarijos, zoologijos, žemdirbystės ir kt. terminai, apavo, baldų, drabužių, indų, profesijų, tautų ir kt. pavadinimai; 2) veiksmažodžių grupės (veiksmažodžiai, padaryti su priesagomis -auti, -inti, -yti, -oti ir kt., įstangos, parūpinamieji, priežastiniai, slinkties veiksmažodžiai); 3) kai kurios būdvardžių grupės (būdvardžiai, padaryti su priesagomis -ėtas, -ykštis, -ingas, -ytas, -opas, -otas, -uotas, sudurtiniai būdvardžiai ir kt.); 4) kai 1 Apie pradedamo rengti BŽ tikslus ir pagrindinius principus buvo rašyta Gimtojoje kalboje (GK 1999), tačiau, žinoma, rašant žodyną rengėjų požiūris į kai kuriuos dalykus šiek tiek kito. 2 čia BŽ rengėjams gerokai padėjo J. Paulausko Sisteminis lietuvių kalbos žodynas (Paulauskas 1987), Русский семантический словарь (RSS, i–ii, 2002; iii, 2003). 142 kALBOS kuLtŪRA | 83 kurios kalbos dalys – būdiniai (prieveiksmiai), dalelytės, ištiktukai, įvardžiai, jaustukai, skaitvardžiai ir kt. teminis rašymas turėjo ir trūkumų – darbas ėjosi lėčiau, nes žodžius reikėjo grupuoti, lyginti jų apibrėžtis ir pan. tačiau privalumai buvo neabejotini. išryškėjo panašių žodžių vienodumai ir skirtumai, daugeliu atvejų buvo sukurtos tam tikrai grupei būdingos apibrėžčių schemos3 (apie kai kurių žodžių apibrėžčių schemas dar žr. Murmulaitytė 2006: 34–54; naktinienė 2006: 21), lengviau buvo skirti reikšmes. Pavyzdžiui, tautų pavadinimai BŽ apibrėžiami taip: ‘tauta, gyvenanti tam tikroje vietoje, kalbanti tam tikros grupės kalba’. Plg.: berbèrai4 dkt. dgs. (2) grupė tautų, gyvenančių Šiaurės Afrikoje, kalbančių afrazijiečių kilmės berberų kalbomis: Didžióji dals berbèrų gyvẽna káimuose, dals – kla jõkliai ar pusiáu klajõkliai. bretònai dkt. dgs. (2) tauta, gyvenanti Bretanės pusiasalyje, kalbanti viena keltų kalbų ir prancūzų kalba: Bretònų kalbà. buriãtai dkt. dgs. (2) tauta, gyvenanti Buriatijoje, Šiaurės Mongolijoje, Šiaurės Rytų kinijoje, kalbanti viena mongolų kalbų: Buriãtų kalbà. lãtviai dkt. dgs. (2) tauta, gyvenanti Latvijoje, kalbanti viena rytų baltų kalbų: Lãt vių kalbà. Atitinkamų būdvardžių, padarytų iš tautų arba gyventojų pavadinimų, skiriamos dvi ar daugiau reikšmių ir apibrėžiama taip: 1. ‘būdingas tam tikros vietovės gyventojams, jų kultūrai ar tai vietovei’; 2. ‘toje vietovėje pagamintas, randamas ir pan.’; 3. (jei kalbama apie tautą, turinčią savo kalbą) ‘tos tautos kalbõs, ta kalba parašytas, leidžiamas ir pan.’ Plg.: kazãchiškas, kazãchiška bdv. (1) 1. būdingas kazachams, jų kultūrai ar kazachijai: Kazãchiškas svetingùmas. Kazãchiškas mastas mán nepatko, js laba rie bùs. 2. kazachijoje randamas, pagamintas: Kazãchiška naftà. 3. kazachų kalbos, kazachų kalba parašytas, leidžiamas ir pan.: Kazãchiški lakraščiai. mozambikiẽtiškas, mozambikiẽtiška bdv. (1) 1. būdingas mozambikiečiams, jų kultūrai ar Mozambikui: Pietùms válgėme paga mozambikiẽtišką recèptą 3 Žinoma, tų apibrėžčių schemų buvo laikomasi ne visais atvejais, kartais atrodė daug logiškiau ir aiškiau vieną arba kitą žodį ar jo reikšmę apibrėžti visai kitaip. 4 čia ir toliau minimų žodžių apibrėžtys, pavyzdžiai ir kt. po galutinio redagavimo dar gali pasikeisti. D. Liutkevičienė. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno struktūra, tikslai ir perspektyvos 143 ruõš tą višteną. 2. Mozambike auginamas, pagamintas ir pan.: Mozambikiẽ tiš ka mẽdvilnė. Baldų pavadinimų apibrėžties schema pasirinkta tokia: ‘kaip atrodo, kam skirtas’. Plg.: fòtelis dkt. (1) minkštas baldas su atlošu ir ranktūriais, ppr. vienam žmogui sėdėti; plg. krėslas: Susirañgė fòtelyje. Ssk į fòtelį, àš atsissiu ant kėds. lóva dkt. (1) baldas iš medinio ar metalinio rėmo ir čiužinio, ppr. aptraukto audiniu, ant kurio miegama: Viengùlė [dvigùlė, dviaũkštė] lóva. Siaurà [plat, trum pà] lóva. Pasiklók lóvą. Guk į lóvą ir miegók. stãlas dkt. (4) baldas su plokščiu viršumi ir viena ar keliomis kojomis (kartais su stalčiais, spintelėmis), ant kurio valgoma, rašoma ir pan.: Rãšomasis [su lañks to masis, virtùvės, tèniso, kompiùterio] stãlas. Sstis prie [už] stãlo. Paklti nuo stãlo. Padeñgti [nuriñkti, nušlúostyti] stãlą. Priežastinių veiksmažodžių apibrėžties schema5 yra ‘daryti, elgtis taip, kad vyktų pamatiniu veiksmažodžiu nusakytas veiksmas’. Plg.: áušinti, áušina, áušino vksm. (ką, kuo) daryti, kad auštų, vėstų: Áušinti peną. Óru áu ši namas kondensãtorius (tech.). Áušinamasis skỹstis (tech.). | neig. (ko): Neáu šink pirtiẽs, greičiaũ uždarýk durs. | sngr.: Gãrindamas vándenį áugalas áušina si (bot.). vėsnti, vėsna, vėsno vksm. 1. (ką) daryti, kad vėstų (1 r.), šaltų (oras): Lietùs vės no órą. Jra vėsna klmatą. 2. (ką) daryti, kad vėstų (2 r.), aušinti: Vėsnti sriù bą. 3. (ką) daryti, kad vėstų (patalpos), išaušinti: Vėsnti pitį. Vjo vėsnami kamba ria. 4. (ką) daryti, kad sušilęs vėstų, atsigaivintų vėsuma: Vasiai ir daržóvės vės na organzmą. 5. (ką) daryti, kad vėstų (4 r.), mažėtų įkarštis: Vėsnti entuziãzmą [nir šį]. Aprašant žodžius temomis, vienodžiau išskiriamos jų reikšmės. vienas toks pavyzdys – minėtų būdvardžių (kazãchiškas, mozambikiẽtiškas ir t. t.) reikšmės. kaip matėme, jų yra mažiausiai dvi. taip pat pateikiamos ir kitos leksinės semantinės grupės: jei prie šokių pavadinimų rùmba, tángo, válsas nurodoma reikšmė (ar reikšmės atspalvis) ‘muzika’, tokią pačią reikšmę turi ir kiti šokių pavadinimus žymintys žodžiai fokstròtas, kadrlis ar rokenròlas. 5 veiksmažodžius įsprausti į schemas gana sudėtinga ir dažnai visai nebūtina. Jų aiškinimas neretai paklūsta kitiems dėsniams. Apie vieną veiksmažodžių grupę dar plg. Jasionytė, Zai kauskas (2006: 146–169). 144 kALBOS kuLtŪRA | 83 Plg.: rùmba dkt. (1) kubiečių kilmės gyvas pramoginis porinis šokis. | jo muzika. tángo dkt. vyr. nekait. argentiniečių kilmės vidutinio tempo aistringas pramoginis porinis šokis su staigiais stabtelėjimais: Šiẽmet laisvájam šõkiui jiẽ pasiriñko aistrngą tángo. | jo muzika. válsas dkt. (1) vidutinio tempo gracingas pramoginis porinis šokis, šokamas sukantis ratu. | jo muzika ar panašios muzikos kūrinys: J. Štráuso válsai. fokstròtas dkt. (2) greito tempo pramoginis porinis šokis, šokamas čiuožiamu žingsniu: Fokstròtas paplto po I pasaulnio kãro. | jo muzika. kadrlis dkt. (2) vidutinio tempo šokis su įvairiomis figūromis, kurį šoka lyginis porų skaičius. | jo muzika. rokenròlas dkt. vns. (2) amerikiečių kilmės greito tempo pramoginis porinis šokis. | jo muzika. Dirbant tokiu metodu, paprasčiau atrinkti žodžius, kurie turėtų patekti į BŽ (apie žodžių atranką dar žr. Lazauskaitė, Liutkevičienė 1998: 205– 207; naktinienė 2006: 19). Jei į žodyną įtraukiami anestèzija, diabètas, kataraktà, vartotojas turbūt tikėsis rasti ir anestètiką, diabètiką ar glaukòmą. Jei žodyne randami visų šiuo metu esamų valstybių gyventojų pavadinimai, turi būti ir visi iš tokio tipo daiktavardžių padaryti būdvardžiai, ne tik kai kurie iš jų. kitas etapas buvo aprašyti likusius žodžius pagal abėcėlę. temomis aprašyti žodžiai buvo ir temomis redaguojami. tada visos žodžių grupės jungiamos pagal abėcėlę. Bendrinės lietuvių kalbos žodyne atsisakyta lizdinio žodžių pateikimo (apie kai kuriuos lizdinio žodžių pateikimo privalumus ir trūkumus plačiau žr. Jakaitienė 2005: 50, 55–56; vaskelienė 2006: 55–71; Melnikienė 2009: 168–179), būdingo daugeliui aiškinamųjų žodynų: jame atskirais straipsniais aprašomi veiksmažodžių ir būdvardžių vediniai, prieveiksmiai ir pan. Sumažinta nuorodinio aiškinimo (apie kai kurias nuorodinio aiškinimo problemas dar žr. Svetikienė 2006: 181–191). tame pačiame žodyno straipsnyje palikti deminutyvai ir neiginiai, tačiau ateityje, matyt, į atskirus straipsnius reikėtų kelti ir juos (plačiau apie tokio pateikimo trūkumus žr. Šepetytė 2006: 209–219). Įdomumo dėlei galima palyginti kelių žodžių pateikimą šiame žodyne ir Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (toliau – DŽ6e 2006)6, kuris yra vienas iš pagrindinių Bendrinės lietuvių kalbos žodyno šaltinių. 6 BŽ sudarytojai kaip šaltiniais naudojosi visais Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimais, tačiau pagrindinis, žinoma, buvo naujausias – šeštasis (elektroninis) leidimas. D. Liutkevičienė. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno struktūra, tikslai ir perspektyvos 145 DŽ6e BŽ giẽdr|as, ~à (4) 1. kuris be debesų, šviesus, saulėtas: G. dangus, oras, rytas. 2. tyras, skaidrus: G. vanduo. 3. prk. linksmas: ~à nuotaika. ~os valandos. ~a prv. ~ỹn prv. ~ýbė (1) ~ùmas (2) giedra prv. 1. → giedras 1: Giedra šviẽ čia sáulė. 2. → giedras 2: Giedra čiur lẽ na upẽlis. | Širdyjè kažkap giedra lid na. 3. → giedras 3: Ir skursda m jiẽ sùgeba gyvénti džiugia ir giedra. giẽdras, giedrà bdv. (4) 1. be debesų, neapsiniaukęs; šviesus, saulėtas, vaiskus: Giẽd ras dangùs. Giedrojè padángėje nár dė kregždùtės. • ant. apsiniaukęs, apniukęs, debesuotas. | kuriam esant, kurio metu dangus be debesų, neapsiniaukęs; šviesus, saulėtas: Giẽdrą nãktį gẽra žvaigž dès stebti. Vãkar bùvo giedrèsnė dienà. Mán ir giedrù, ir darganótu óru pajryje smagù. • ant. apsiniaukęs, apniukęs, darganotas. giẽdra bev. giedras oras: Jei rýt bùs giẽdra, tvarkýsime kapùs. • ant. apsiniaukę, debesuota. 2. tyras, skaidrus, švarus: Giẽdras vanduõ. | šviesus, aiškus, tyras: Merginà žiūrjo į j ãtviru giedrù žvilgsniù. | skardus, skambus, aiškus: Iš tol atáidi giẽdras varpẽ lių skambji mas. 3. linksmas, smagus: Bu vaũ apdova nó tas giedrù šypsniù. Gied rà vai kỹstė. giedrýbė dkt. (1) (ppr. didelis) giedru mas: O jau dangaũs vaiskùmas, o jau óro gied rýbė! giedrỹn prv. 1. → giedras 1: Keliáuda mi džiaũgėmės šviesjančiu dangum – vis tolỹn, vis giedrỹn. | Diẽnos kaskat jo giedrỹn, ora tasėsi. 2. → g iedras 2. 3. → giedras 3: Núotaika su kiek ve na dai nà jo giedrỹn. giedrùmas dkt. (2) 1. → g iedras 1: Ne ap sãkomas dienõs giedrùmas iš pat rý to. 2. → giedras 2: Tókį dvãsios gied rù mą iki tõl buvaũ patýrusi tik bažnýčioje. 3. → giedras 3: Mažàsis artstas vi sùs pa ke r jo šỹpsenos giedrumù. 146 kALBOS kuLtŪRA | 83 DŽ6e BŽ rùsišk|as, ~a (1) →r u s a i: R. žodis. ~os raidės. ~ai prv.: Kalbėti ~ai. ~ùmas (2) rùsiškai prv. → rusiškas 3: Kalbti rù siš kai. rùsiškas, rùsiška bdv. (1) 1. būdingas rusams, jų kultūrai ar Rusijai: Rùsiš ka pirts [krósnis]. 2. Rusijoje pagamintas: Rù siškas virdulỹs. Rùsiška kosmèti ka. Rùsiški lėktùvai. 3. rusų kalbos, rusų kalba parašytas: Rùsiškos radės. rusiškùmas dkt. (2) → rusiškas 1: Kr ti kas pabržia, kad j labiáusiai dõmi na Dos tojèvskio rusiškùmas. kai žodžiai pateikiami atskirais straipsniais, paprasčiau parodyti jų reikšmes, reikšmių atspalvius, įdėti pavyzdžių. Manytume, kad vartotojams toks pateikimas yra patogesnis. kaip matyti iš pavyzdžių, žodyne aiškumo sumetimais atsisakyta tildės, atstojančios žodžio dalį. Pavyzdžiuose kirčiuojami visi žodžiai, ne tik antraštinis. BŽ prie visų žodžių nurodoma kalbos dalis, kai kuriais atvejais ir skaičius ar giminė, o prie veiksmažodžių ir kai kurių būdvardžių ar daiktavardžių (keblesniais atvejais) – sintaksinis junglumas7. Jis žymimas klausiamojo įvardžio kas linksniais (be prielinksnio ar su prielinksniu, skliaustuose). Semantinis žodžių junglumas parodomas iliustraciniais pavyzdžiais. Plg.: ãctas dkt. vns. (2) iš vyno ir kt. gaunamas aštriai rūgštus skystis, vartojamas kaip prieskonis, maistui konservuoti ir marinuoti: Ãcto rūgšts [eseñcija]. Actù pa gár di no salotàs. alimeñtai dkt. dgs. (2) lėšos, kurias pagal įstatymą turi mokėti tėvai išlaikyti vaikams arba vaikai tėvams: Prisitesti alimentùs. balsúoti, balsúoja, balsãvo vksm. (dėl ko, prieš ką, už ką, ką) per rinkimus ar šiaip ką kolektyviai sprendžiant atiduoti balsą, reikšti nuomonę balsu (biuleteniu) ar pakeliant ranką: Deputãtai balsãvo dėl sutartiẽs ratifikãvimo. Dù žmónės balsã vo prieš jõ pasilymą. Kàs balsúoja už ta, kad leidinỹs btų patvrtintas spáus din ti? Šiañdien balsúosime nutarmo projèktą. 7 BŽ sudarytojai naudojosi Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynu (Sližienė 1994, 1998, 2004), Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (DLkG), Kalbos patarimais (kP S1, kP S2, kP S3) ir kt. Beje, kai kurių žodžių ar reikšmių junglumą teko nustatyti patiems. D. Liutkevičienė. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno struktūra, tikslai ir perspektyvos 147 plnas, pilnà bdv. (3) 1. (ko) visiškai pripildytas, užimtas: Pririnkaũ dv plnas pin ti nès grỹbų. 2. (ko) daug turintis, kuriame daug ko yra: Kẽlias plnas duobi. 3. (ko) apimtas, kupinas (jausmo, rūpesčio, ypatybės): Esù pilnà džiaũgsmo [méi lės, bái mės]. atstovãvimas dkt. (1) (kam) → atstovauti: Atstovãvimas klieñtui. Junglumo žymėjimas neabejotinai bus naudingas vartotojams, ne tik su teiks gramatinės informacijos, bet ir padės išvengti kai kurių kalbos klaidų. viena iš BŽ naujovių – kaip antraštiniai iškeliami ir dažniau vartojami dvižodžiai ar keliažodžiai terminai arba šiaip realijų pavadinimai. Plg.: afgãnų kùrtas – aukštas medžioklinis šuo smailėjančiu snukiu ir ilgais švelniais plaukais; amerikiẽtiškasis fùtbolas – regbį primenantis dviejų komandų po 11 žaidėjų sportinis žaidimas su ovaliu kamuoliu; juodóji mãgija – maginiai veiksmai blogam tikslui pasiekti, piktosioms dvasioms padedant; Paskutnis tesmas – kai kuriose religijose – teismas, kurį surengs žmonijai Dievas, atėjus pasaulio pabaigai. Į antraštyną traukiami ne tik bendriniai žodžiai, bet ir nemažai tikrinių – tai labiau paplitę Lietuvos ir pasaulio vietovardžiai, pagrindiniai religiniai vardai ir pan. BŽ rengėjų nuomone, vartotojams tokia informacija labai paranki. Šiuo metu žodyno tekstas jau visai baigiamas rašyti ir redaguoti temomis. tada laukia ištisinis, abėcėlinis viso teksto redagavimas. Žodyno rengėjams šį darbą neabejotinai palengvins neseniai baigta kurti Bendrinės lietuvių kalbos žodyno darbinė duomenų bazė, į kurią dedamas žodyno tekstas ir joje jungiamas pagal abėcėlę. Bazėje atskirus žodžius jau dabar galima taisyti, pildyti. Ateityje, žinoma, bazę dar reikės tobulinti. Ji neabejotinai palengvins darbą tiek pirmojo, tiek ir vėlesnių BŽ leidimų rengėjams. ŠALtiniAi DŽ6e 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. vyr. red. S. keinys. elektroninis leidimas, vilnius: Lietuvių kalbos institutas. 148 kALBOS kuLtŪRA | 83 LiteRAtŪRA DLkG 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. v. Ambrazas, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Gk 1999: Pristatome rengiamą bendrinės kalbos žodyną. – Gimtoji kalba 7, 1–10. Jakaitienė e. 2005: Leksikografija, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Jasionytė e., Zaikauskas e. 2006: ilokucinių veiksmažodžių reikšmės aiškinimas bendrinės kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiš kinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 149–169. kP S1 2003: Kalbos patarimai. Sintaksė: linksnių vartojimas, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. kP S2 2003: Kalbos patarimai. Sintaksė: prielinksnių ir polinksnių vartojimas, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. kP S3 2003: Kalbos patarimai. Sintaksė: įvairūs dalykai, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. L a z a u s k a i t ė v., L i u t k ev i č i e n ė D. 1998: valgių ir gėrimų pavadinimai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Lietuvių kalbotyros klausimai 40, 205–217. L i u t k ev i č i e n ė D. 2006: Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Siekiamybė ir realybė. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žo dynų aktualijos, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 9–18. Melnikienė D. 2009: Dvikalbiai žodynai Lietuvoje: megastruktūros, makro struktūros ir mikrostruktūros ypatumai, vilnius: vilniaus universiteto leidykla. Murmulaitytė D. 2006: kai kurių daiktavardžių apibrėžimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bend rinės kalbos žodynų aktualijos, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 34–54. n a k t i n i e n ė G. 2006: Svarbesnieji Bendrinės lietuvių kalbos žodyno semantikos aspektai. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kal bos žodynų aktualijos, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 19–33. Pa u l a u s k a s J. 1987: Sisteminis lietuvių kalbos žodynas, vilnius: Mokslas. RSS i–ii 2002: Русский семантический словарь 1, 2. Ред. Н. Ю. Шведова, Мо сква: Азбуковник. RSS iii 2003: Русский семантический словарь 3. Ред. Н. Ю. Шведова, Мо сква: Азбуковник. Sližienė n. 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. D. Liutkevičienė. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno struktūra, tikslai ir perspektyvos 149 Sližienė n. 1998: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. S l i ž i e n ė n. 2004: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(2), vilnius: Lietuvių kalbos institutas. S ve t i k i e n ė D. 2006: kai kurios išvestinių būdvardžių ir iš jų padarytų prieveiksmių pateikimo aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose problemos. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žo dynų aktualijos, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 181–191. Š e p e t y t ė R. 2006: Dėl žodžių iliustravimo jų vediniais aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 209–220. vas k e l i e n ė J. 2006: Dėl kai kurių darinių pateikimo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 55–71. Gauta 2010 09 14 tHe StRuCtuRe, AiMS AnD FutuRe PROSPeCtS OF tHe DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN Summary the Centre of Lexicography at the institute of the Lithuanian language is currently compiling the Dictionary of Standard Lithuanian. it is a prescriptive general dictionary whose editors aim to register the correct usage of contemporary Lithuanian. An attempt has been taken to achieve a balance between formal and colloquial uses of words. the compilers have also seeked: 1) to apply a more systematic approach, and 2) to gradually modernize the process of compilation by implementing insights from modern lexicographic publications of other languages into the context of the Lithuanian lexicographic tradition. to achieve systematicity, the Dictionary of Standard Lithuanian is not only edited but also written by dealing with separate lexico-semantic or derivational word groups. A complete view of similar words allows to formulate definitions more accurately and, when necessary, to create defining patterns as well as distinguish the senses more precisely. Systematicity also makes the process of word selection easier. the compilers give preference to shorter dictionary entries hence verbal, adjectival, adverbial etc. derivatives of nouns are presented in separate entries rather than in one entry of the nominal headword. Compounds that are