„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ struktūra, tikslai ir perspektyvos

D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos ocabulai e s uc u e, objec i s e pe spec i es 141 DANUT LIUTKEVIČIEN Ins i u des langues Li uanies BENDRINS LIETUVI KALBOS OKODYNO S Ruk ŪRA, ikSLAi iR PeRSPek Y OS Le Cen e de Leksikog aphie de l'Ins i u Li uanien des langues ( BŽ)1 se a un dic ionnai e des langues Li uaniennes ( BŽ)1 des iné au public une édi ion no minamasse, don le bu e lé e la égulingue ac uelle des mo s de la langue Li uanienne. On s'e o ce de main eni l'équilib e en e la lexique de la langue o icielle e šnekamosios ainsi que de quelques au es ca ac é is iques de la langue p ésen a ion ocabulai e. ise: (1) le plus g and possible sys èmeali é; 2) enan la ac uelle adi ion des dic ionnai es de la langue li uanienne pe imamum, Bend inės lie u ių kalbos o donyno p épa imą g aduellemen mode nise e o ien e dans con empo ainię ki ų kalbų leksikog a iją. els son les p incipaux objec i s. BŽ o ganisa eu s, che chan à é i e sys éma iques dé au s, dic ion éc i é e édagai lexiques séman iques g oupes2 (apie ce aussi oi Liu ke ičienė 2006: 9). Bien sû , de ous les mo s dis ingue en g oupes indi iduels soû impossible, donc le dic ionnai e a é é éc i e selon abėcėlę. aigi le a ail s'es dé oulé en plusieu s é apes à l'o igine les mo s on é é eg oupés selon ce ains suje s e en amé ce qu'on appelle héminis éc i u e ainsi a é é éc i : 1) ana omie, bo aniques, chimie, dailées, philosophies, physiques, pho og aphies, géog aphie, his oi e, pa lo y es, ka ybos, in o ma iques, culina ies, médecines, li é a u es, musiques, na ionalismes, psychologies, eligions, spo s, cons uc ions, é é inai e, zoologie, e esdi bys és e k . e mes, apa o, ê emen s, indes, noms, p o essions e k in; 2) g oupes de ac ionsmažodžiai ( eiksmažodžiai, ai e a ec les p éposages -au i, -in i, -y i, -o i e k ., įs angos, pa ūpinamieji, p iežas iniai, slink ies eiksmažodžiai); 3) ce ains g oupes de būd a džių (būd a džiai, ai e a ec des p é ixes -ė as, -ykš is, -ingas, -y as, -opas, -o as, -uo as, sudu iniai būd a džiai e k .); 4) quand 1 À p opos du commençan à p épa e BŽ objec i s e les p incipes ondamen aux a é é éc i dans Gim ojoje kalboje (GK 1999), cependan , bien sû , en éc i an le dic ionnai e l'app oche des o ganisa eu s à ce ains suje s es un peu au e. 2 ici BŽ o ganisa eu s on g andemen aidé J. Paulausko Sis eminis lie u ių kalbos žodynas (Paulauskas 1987), Russky seman iческий словарь (RSS, iii, 2002; iii, 2003). kALBOS kuL ŪRA | 83 don la pa ys bâdiniai (p ie eiksmiai), dalely ės, is ik ukai, į a džiai, jaus ukai, skai a džiai e k . 142 héma ique éc i u e a ai e dé au s a ail ėjosi lėčiau, ca mo s a aien besoin g oupe , compa e leu s dé ini ions e e c. cependan les a an ages é aien neabejo ini. é yskissai des semblables mo s uni o mumai e di é umai, dans de nomb eux cas on é é c éées à un ce ain g oupe ca ac é is iques dé ini ions schemas3 (apie de ce ains mo s dé ini ions schemes enco e oi Mu mulai y ė 2006: 3454; nak inienė 2006: 21), plus acile a é é donne des signi ica ions. Pa exemple, les noms des na ions BŽ dé inisen ainsi: ‘pau e, i an en un ce ain end oi , pa lan i un ce ain g oupe langue. Plg.: be bè ai4 dk . dgs. (2) g oupe des peuples, i an en A ique du No d, pa lan des langues be be es d'o igine a azijanes: Didžióji dals be bè ų gy ẽna káimuose, dals kla jõkliai ou pusiáu klajõkliai. b e ònai dk . dgs. (2) na ion, i an B e anès pusiasalie, pa lan i une cel es langues e ancūzų langue: B e ònų kalbà. bu iã ai dk . dgs. (2) une na ion, i an en Bu ia ijoje, No d Mongolijoje, No d Ry ų kinijoje, pa ban i une mongolų kalbų: Bu iã ų kalbà. lã iai dk . dgs. (2) une na ion, i an en Le onie, pa lan une eas e n bal es langues: Lã ies pa là. Des adjec i s co espondan s, ai sy ų de peuples ou noms de popula ion, son a ibués deux ou plus signi ica ions e dé inie comme sui : 1. ‘bê e ca ac é is ique à des habi an s d'une ce aine égion, à leu cul u e ou à ce lieu; 2. ‘ oi dans la locali é ab iqué, ou able, e c. ; 3. (s'il s'agi d'une na ion, ayan sa langue) ‘ es na ion's pa lõs, a langue éc i e, au o isé e e c. Plg.: kazãchiškas, kazãchiška bd . (1) ca ac é is ique kazachams, leu cul u e ou kazachijai: Kazãchiškas s e ingùmas. Kazãchiškas mas as mán nepa ko, js laba ie bùs. 2. kazachijoje andamas, ab iqué: Kazãchiška na à. 3. kazachų kalbos, kazachų kalba pa ašy as, leidžiamas e pan. : Kazãchiški lak aščiai. mozambikiẽ iškas, mozambikiẽ iška bd . (1) ca ac é is ique mozambikieciens, leu cul u e ou au Mozambik: Pie ùms álgėme paga mozambikiẽ išką ecèp ą 3 Bien sû , ces schemés dé ini i s on é é obse és pas de ous cas, pa ois ou ée beaucoup logiškiau e plus clai un au e mo ou son signi ica ion ou dé ini ou au emen . 4 ici e ensui e men ionnes des mo s dé ini ys, exemples e k . ap ès la inale édac ion peu en enco e change . D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos ocodino s uc u e, objec i s e pe spec i es 143 uõš ą iš eną. 2. Mozambike Cul i é, ab iqué e e c. : Mozambikiẽ iš ka mẽd ilnė. Baldų nommemen s schéma de dé ini ion a choisi comme sui : ‘commen semble, pou qui des in. Plg.: ò elis dk . (1) minkš as meuble a ec a lošu e hand ū iais, pp . une pe sonne à s'asseoi ; plg. k ėslas: Susi añgė ò elyje. Ssk dans ó elį, àš a sissiu su kèds. ló a dk . (1) meuble de bois ou de mé al ème e chiège, pp . ap auk o issiniu, su lequel do ama: Viengùlė [d igùlė, d iaũkš ė] ló a. Siau à [pla , um pà] ló a. P iklók lou e. Guk en lou eau e do migók. s ãlas dk . (4) meuble a ec plokščiu somme e une ou plusieu s jambes (pa ois a ec s alčiais, spin elėmis), su lequel se mange, éc i , e c. : Rãšomasis [su lañks o masis, i ù ės, èniso, kompiù e io] s ãlas. Ses is à [už] s ãlo. Le i de la able. Padeñg i [nu iñk i, nušlúos y i] s ãlą. P iežas inių eiksmažodžių dé ini ion schema5 es ‘da y i, se compo e ainsi que yk ų pama iniu eiksmažodžiu nusaky as eiksmas. Plg.: áušin i, áušina, áušino ksm. (ką, quoi) ai e, que auš ų, ie ai : Áušin i peną. Ó u áu ce e maison condensã o ius ( ech.). Áušinamasis skỹs is ( ech.). | neig. (ko): Neáu shink pi iẽs, g eičiaũ e ma ýk du s. | sng . : Gã indamas ándenį áugalas áušina si (bo .). ėsn i, ėsna, ėsno ksm. 1. (ką) ai e, que aus ų (1 .), šal ų (o as): Lie ùs ės no ó ą. J a ésna klma à. 2. (ką) ai e, que coole ai (2 .), aušin i: Vėsn i s iù bą. 3. (ką) ai e, que ieilli (pa alpos), éaušin i: Vėsn i pi į. Vjo ėsnami kamba ia. 4. (ką) ai e, que sušilès ies ų, a sigai in ų ėsuma: Vasiai e da žó ės ės na o ganzmą. 5. (ką) ai e, que coole ai (4 .), diminue ai àka š is: Vėsn i en uziãzmą [ni celui]. En déc i an des mo s pa hèmes, uni o mjiau dis ingués leu s signi ica ions. un el exemple mene aien des ca ac è es (kazãchiškas, mozambikiẽ iškas e . .) signi ica ions. comme nous a ons u, ils en son au moins deux. aussi bien son p ésen ées e au es lexicines séman iques g oupes: si à des noms de chokies ùmba, ángo, álsas indique signi ica ion (a signi ica ions a spal is) ‘muzika, elle même signi ica ion a e d'au es noms de chokies ma quan les mo s oks ò s, kad lis ou oken òlas. 5 ac ionmajodžius in oduus i dans schemas assez complexe e sou en du ou inu ile. Leu in e p é a ion obéi sou en à d'au es dèsniens. À p opos un ac ionmažodžių g upę plus plg. Jasiony ė, Zai kauskas (2006: 146169). 144 kALBOR kuL ŪRA | 83 Plg.: ùmba dc . (1) d'o igine cubaines i as p amoginis painis danseis. | son musique. ángo dk . y . nekai . a gen inieux d'o igine moyen empo ais ing di e oginis pai is danseis a ec s aigies s opp elėjimais: Šiẽme lib e ájam šõkiui jiẽ pasi iñko ais ngą ángo. | son musique. álsas dk . (1) de moyen empo g acingas di e oginis pai is danseis, šokamas ou nan o i. | son musique ou semblable de musique œu es: J. Š áuso álsai. oks ò as dk . (2) g ei o empo di e iginis pai is danseis, šokamas chiuožiamu pasniu: Foks ò as papl o po I mondialnio kã o. | son musique. pe sonnellis dk . (2) un empo moyen de danse a ec di e ses igu es, qui le danse un pa appo nomb e de pai es. | son musique. oken òlas dk . ns. (2) amé icains d'o igine g ei o empo p amoginis painis danseis. | son musique. En a aillan de ce e mé hode, simplais sélec ionne les mo s qui de aien en e dans BŽ (apie mo s de s anką enco e oi Lazauskai ė, Liu ke ičienė 1998: 205 207; nak inienė 2006: 19). si dans le dic ionnai e son inclusés anes èzija, diabè à, ka a ak à, le consomma eu u bés ikèsis ou e e anes è iką, diabè iką ou glaukòmą. Si le ocodyne se ou en ous les noms des habi an s des É a s ac uellemen exis an s, doi ê e e ous de ce ype de daik a a džių ai e des adjec i s, pas seulemen ce ains d'en e eux. p ochaine é ape a é é déc i e les es an s mo s selon abėcėlę. hèmes déc i s mo s on é é e hèmes éduqués. alo s ous les g oupes de mo s jun aien selon abėcėlė. Bend inės lie u ių kalbos žodyne abandonnée lizdinio mo s pa eikimo (su quelques-uns lizdinio mo s pa eikimo a an ages e incon énien s plačiau ž . Jakai ienė 2005: 50, 5556; askelienė 2006: 5571; Melnikienė 2009: 168179), ca ac é is e au plu iel des mo s aiškinamųjų: il con ien des a icles sépa és déc i an les ca ac majodžių e p énomžių ediniai, eiks eiksmiai e pan. Sumajin a é é odinium d'explica ion (à p opos de ce aines é é odinium d'explica ion p oblèmes aussi oi S e ikienė 2006: 181191). dans le même a icle du dic ionnai e laissés deminu y ai e neiginiai, cependan à l'a eni , appa emmen , en sépa és a icles de ai le e e eux (plus à p opos d'une elle p ésen a ion dé au s oi Šepe y ė 2006: 209219). Pa cu iosi é, il es possible de compa e plusieu s mo s p ésen és dans ce dic ionnai e e Daba inės lie u ių kalbos žodyn ( oliau DŽ6e 2006)6, qui es l'un des p incipaux sou ces du dic ionnai e de la Bend inės lie u ių kalbos. 6 BŽuda y ojai comme sou ces u ilisaien ous les édi ions du dic ionnai e de la langue Li uanienne Daba inė, cependan p incipal, bien sû , é ai la plus écen e six as (élec oninis) édi ion. D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos ocabulai e s uc u e, objec i s e pe spec i es 145 DŽ6e BŽ giẽd |as, ~à (4) 1. qui be cieux, sh iesus, soleillé: G. cielus, ai , mi as. 2. y as, clai : G. eau. 3. p k. di e is: ~à humeu aika. ~es heu es. ~a p . ~n p . ~ýbė (1) ~ùmas (2) gied a p . 1. → gied as 1: Gied a sh iẽ ici sáulė. 2. → gied as 2: Gied a čiu lẽ na upẽlis. | Ši dyjè quelquekap gied a lid na. 3. → gied as 3: E sku sda m elleẽ sùgeba i eén i djiugia e gied a. giẽd as, gied à bd . (4) 1. sans debesų, neapsiniaukęs; sh iesus, soleillé, aiskus: Giẽd as dangùs. Gied ojè padángée ná dė k egždù ès. • su . apsiniaukès, apniukès, debesuo as. _ auquel, auquel emps ciel sans nuages, neapsiniaukęs; sh iesus, saulė as: Giẽd ą nãk į gẽ a é oj dès su p i. Vãka bù o gied èsnė dienà. Mán e gied ù, e da ganó u ó u paj yje smagù. • su . apsiniaukès, apniukès, da gano as. giẽd a be . gied as ai : Si ý bùs giẽd a, a kýsime kapùs. • an . apsiniaukée, debesuo a. 2. y as, clai , ch a us: Giẽd as anduõ. | sh iesus, clai us, y as: Me ginà ega djo dans j ã i u gied ù ž ilgsniù. | ska dus, sonambus, clai us: Depuis ol a áidi giẽd as a pẽ lių skambji mas. 3. heu eux, smagus: Bu aũ apdo a nó as gied ù šypsniù. Gied à ai kỹs ė. gied ýbė dk . (1) (pp . g and) gied u mas: O déjà dangaũs aiskùmas, o déjà ó o gied ýbė! gied ỹn p . 1. → gied as 1: Keliáuda mi džiaũgėmės š iesjančiu dangum is olỹn, is gied ỹn. | Diẽnos kaska jo gied ỹn, o a asėsi. 2. → g ied as 2. 3. → gied as 3: Núo aika a ec combien e na dai nà jo gied ỹn. gied ùmas dk . (2) 1. → g ied as 1: Ne ap sãkomas dienõs gied ùmas is pa ý o. 2. → gied as 2: Tókį d ãsios gied ù mą jusqu õl bu aũ ép ou éusi seulemen bažnýčioje. 3. → gied as 3: Mažàsis a s as i sùs pa ke son šỹpsenos gied umù. 146 kALBOS kuL ŪRA | 83 DŽ6e BŽ ùsišk|as, ~a (1) → u s a i: R. mo . ~os le ès. ~ p ai. : Talbė i ~ai. ~ùmas (2) ùsiquemen p . → usiquemen 3: Pa b i ù siš kai. ùsiquemen , ùsiška bd . (1) ca ac é is ique des Russes, leu cul u e ou à Russie: Rùsiš ka pi s [k ósnis]. 2. Russie ab iqué: Rù siškas i dulỹs. Rùsiška kosmè i ka. Rùsiški lėk ù ai. 3. des uses, uses langue éc i : Rùsiškos adės. usiškùmas dk . (2) → usiquemen 1: K i kas emphjia, que j labiáusiai dõmi na Dosjè skio usiškùmas. quand les mo s son p ésen és pa des a icles sépa és, simplicémen mon e leu s signi ica ions, signi ica ions a spal ius, me e des exemples. On pense ai que les consomma eu s el eme ciemen es plus con o able. comme on oi de exemples, le ocodyne cla é sume imais abandonnée ildės, pa du mo qui e ojanche. Pa yzienus ki chiuojami ous les mo s, pas seulemen i an inis. BŽ à ous les mo s es indiquée pa ie de la langue, dans ce ains cas e nomb e ou giminė, e à ac ionmažodžių e à ce ains būd a džių ou daik a a džių (keblesniais cas) syn axique conjunc u e7. Il es ma qué du ques ionnai e p éposé qui plus heu euxis (sans adjec i ou a ec adjec i , scliaus es). Seman inis junglums mo s es mon é ilius aciniais exemples. Plg.: ãc as dc . ns. (2) du in e k . ob enue un liquide aig ius, u ilisé comme condimen , à la nou i u e conse e e ma ine : Ãc o ūgš s [eseñcija]. Ac ù pa gá di no salo às. alimeñ ai dk . dgs. (2) onds que selon la loi doi en paye les pa en s aux en an s ou les en an s aux pa en s: P isi es i alimen ùs. balsúo i, balsúoja, balsã o ksm. (dėl co, con e quoi, pou quoi, quoi) pendan les élec ions ou jus e quoi collec i emen décidan adjudice le o e, eikš i opinię balsu (biule eniu) ou soule an la main: Depu ã ai balsã o pou su a iẽs a i ikãmen o. Dù emmeónès balsã o a an jõ paslissemen . Kàs o úoja pou a que la publinỹs beû pa e é spáus din i? Tiañdien balsúosons nu a mo p ojèk à. 7 BŽ suda y ojai u ilisasi Li u iens langues eiksmažodžių junglumo ocynu (Sližienė 1998, 1994, 2004), Daba inės lie u ių kalbos g ama ika (DLkG), Kalbos pa a imais (kP S1, kP S2, kP S3) e k . D'ailleu s, de ce ains mo s ou signi ica ions junglumă allu dé e mine eux-mêmes. D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodyo s uc u e, objec i s e pe spec i es 147 plnas, pilnà bd . (3) 1. (ko) complè emen p ipili é, occupé: P i inkaũ d plnas pin i nès g ỹbų. 2. (ko) beaucoup con enan , dans lequel beaucoup ce es : Kẽlias plnas duobi. 3. (ko) cou e , kupin (jausmo, soupesčio, pa icula i és): Esù pilnà džiaũgsmo [méi lės, bái mės]. ep ésen an ãmen dk . (1)kam) → ep ésen e : A s o ã a ion klieñ ui. Junglume ma quage n'aboio inai se a béné ique aux u ilisa eu s, non seulemen a ec eiks in o ma ion g amma icale, mais e aide a é i e ce aines e eu s de langue. une des BŽ nou eo ies comme i an ins éle és e plus équemmen u ilisés d ižodžiai ou keliažodžiai e minai ou šiaip ealijų pa adinimai. Plg.: a gãnų kù as hau chasseu is shuo smailėjančiu snukiu e longs s elins poils; ame ikiẽ iškasis ù bols egbį essemblan à deux équipes de 11 joueu s un jeu spo i a ec o aliu balleoliu; juodóji mãgija maginiai ac ions au mau ais bu d'a eind e, a ec l'aide des esp i s mau ais; Le De nie jugemen dans ce aines eligions jugemen , qui su engs à l'humani é Dieu, enus la in du monde. Dans l'in oi ynie aînen non seulemen des mo s géné aux, mais e non a es ik inių ce plus pauli é Li uanie e monde lieuxo a des, p incipaux noms eligieux e pan. BŽ les o ganisa eu s es imen , aux consomma eu s elle in o ma ion ès pa anki. À l'heu e ac uelle le ex e du dic ionnai e déjà ou ini à éc i e e édague hèmes. alo s a end la iš isinis, abėcėlinis ou ex e edagaison. Les wo dino p épa a eu s ce a ail neabejo inai paleng ins écemmen e mina a c ée Bend inės lie u ių kalbos žodyno da binė duomenų bazė, dans laquelle me an le ex e du dic ionnai e e y jungian selon abėcėlę. Basée isoli s mo s déjà main enan peu co ige , empli . À l'a eni , bien sû , la base au a enco e besoin d'amélio e . Elle neabejo inai palli ins a ail an du p emie , an e des ul é ieu s BŽ pe misions o ganisa eu s. ŠAL iniAi DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. y . ed. S. keinys. elek oninis leidimas, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. 148 kALBOS kuL ŪRA | 83 Li eRA ŪRA DLkG 1994: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. . Amb azas, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Gk 1999: P is a ome engiamą bend inės kalbos žodyną. – Gim oji kalba 7, 1–10. Jakai ienė e. 2005: Leksikog a ija, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Jasiony ė e., Zaikauskas e. 2006: ilokucinių eiksmažodžių eikšmės aiškinimas bend inės kalbos žodyne. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiš kinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i- u as, 149–169. kP S1 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: linksnių a ojimas, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. kP S2 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: p ielinksnių i polinksnių a ojimas, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. kP S3 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: į ai ūs dalykai, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. L a z a u s k a i ė ., L i u k e i č i e n ė D. 1998: algių i gė imų pa adinimai „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Lie u ių kalbo y os klausimai 40, 205–217. L i u k e i č i e n ė D. 2006: Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Siekiamybė i ealybė. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žo dynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 9–18. Melnikienė D. 2009: D ikalbiai žodynai Lie u oje: megas uk ū os, mak o s uk ū os i mik os uk ū os ypa umai, ilnius: ilniaus uni e si e o lei- dykla. Mu mulai y ė D. 2006: kai ku ių daik a a džių apib ėžimas „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 34–54. n a k i n i e n ė G. 2006: S a besnieji Bend inės lie u ių kalbos žodyno seman- ikos aspek ai. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kal bos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 19–33. Pa u l a u s k a s J. 1987: Sis eminis lie u ių kalbos žodynas, ilnius: Mokslas. RSS i–ii 2002: Русский семантический словарь 1, 2. Ред. Н. Ю. Шведова, Мо сква: Азбуковник. RSS iii 2003: Русский семантический словарь 3. Ред. Н. Ю. Шведова, Мо сква: Азбуковник. Sližienė n. 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os 149 Sližienė n. 1998: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), il- nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. S l i ž i e n ė n. 2004: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(2), il- nius: Lie u ių kalbos ins i u as. S e i k i e n ė D. 2006: kai ku ios iš es inių būd a džių i iš jų pada y ų p ie eiksmių pa eikimo aiškinamuosiuose lie u ių kalbos žodynuose p ob- lemos. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žo dynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 181–191. Š e p e y ė R. 2006: Dėl žodžių ilius a imo jų ediniais aiškinamuosiuose lie u ių kalbos žodynuose. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 209–220. as k e l i e n ė J. 2006: Dėl kai ku ių da inių pa eikimo „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 55–71. Récupé é 2010 09 14 He S RuC uRe, AiMS AnD Fu uRe P ospPeC S OF He DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN Summa y he Cen e o Lexicog aphy a he ins i u e o he Li huanian language is cu en ly compiling he Dic iona y o S anda d Li huanian. i is a p esc ip i e gene al dic iona y whose edi o s aim o egis e he co ec usage o con empo a y Li huanian. An a emp has been aken o achie e a balance be ween o mal and colloquial uses o wo ds. he compile s ha e also sough : 1) o apply a mo e sys ema ic app oach, and 2) o g adually mode nize he p ocess o compila ion by implemen ing insigh s om mode n lexicog aphic publica ions o o he languages in o he con ex o he Li huanian lexicog aphic adi ion. o achie e sys ema ici y, he Dic iona y o S anda d Li huanian is no only edi ed bu also w i en by dealing wi h sepa a e lexico-seman ic o de i a ional wo d g oups. A comple e iew o simila wo ds allows o o mula e de ini ions mo e accu a ely and, when necessa y, o c ea e de ining pa e ns as well as dis inguish he senses mo e p ecisely. Sys ema ici y also makes he p ocess o wo d selec ion easie . he compile s gi e p e e ence o sho e dic iona y en ies hence e bal, adjec i al, ad e bial e c. de i a i es o nouns a e p esen ed in sepa a e en ies a he han in one en y o he nominal headwo d. Compounds ha a e