scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Jonas Jablonskis ir lietuvių spaudos draudimas

Vitas Labutis

Full text

V. Labutis. Jonas Jablonskis e la proibizione dei giornali lituani 19 VITAS LABUTIS Università di Vilnius JONas JabLONskis IRETUVI SPAUDOS DRAUDIMAS XIX a. nella seconda metà della lingua Lituania e lietuvità kentėjo tra kūjo e priekalo tra nuožmios rusifikacijos e lėtos, però già da tempo cominciėjusios polonizacijos lenkinimo e lenkėjimo. Rusificazione particolarmente acutamente smogè introdottosi della stampa lituana proibimento latyniško pagrindo rašmenimis (18641865 m.). Jautriausiai questo sopravvisse subrendusa litavians šviesuomenė, ma pressupudai unacune o un altro modo resistensi la maggior parte dei litavians nautos. Jonui Jablonskiu anche kliuvo to carinės priespaudos kūjo smūgių, perché lui era e visuomenininkas. Nei suoi ricordi questo notò e Antanas Smetona: Dažnas racconta che J. Jablonskis statous solo parbinico, che gli non occupciuta né politica né vita della società. Netiesa. Gli curava tutto, che toctava litavians destino, labistica, naturalmente, loro lingua e scritte. - Smetona 1930: 43. Ancora più dettagliatamente Jono Jablonskio sociomeniškumą descritto il suo scritti editore Juozas Balčikonis. Trumpame J. Jablonski nella biografia della sua vita ha detto: Apdovanota di un grande e baisciu mente, egli poteva faro' ben oltrecorrere i muri della scienza della lingua Lituania e lasciamersi notare alla comune scienza linguistica, se non avesse atsistojusi scorsia del cammino un'altra sua caratteristica personale il suo invincibile desiderio di raggiungere servire il proprio kraštia, il desiderio che i risultati della sua scienza fossero appositi alla più ampia società. [...] Gli curava egualmente tutta la vita dei lituani: gioiavavi ai propri connatiečių successi, paudemente atjausceva disagi, stesso ovunque potendo contribuìva il suo lavoro e dėkle. [...] Dove e quando solo madrevynè chiamava i suoi figli, egli primo iudiva la sua voce e primo danzava a servirla. (Balčikonis 1932: XI). Galutinai J. Jablonskis apposizione di dedicare la sua vita lavorare lietuuvybės labui e soprattutto preoccuparsi lietuvių kalba, quando 1881 m., baigęs Ma- 20 KALBOS KULTÜRA | 83 rijampolės gimnaziją1, iniziò a studiare all'università di Mosca2. Siì determinizimą promotò parecchie circostanze: 1) attivi dal precedentemente attivo Mosca studenti lituani, scyrusius se dai polkų, burelio attività; 2) l'importanza della scienza delle lingue lituane agli studi di altre lingue sollevati da docenti di lezioni F. Kor šo (graikų, successivamente e latynų kalbos), F. Fortunatovo (ligginamoji kalbotyra3, specialmente il suo insegnato corso di lingua lituani; plg. Piročkinas 1977: 32), V. Milerio (Rytų istorija); 3) Mosvą raggiunguta qui già aspettava l'83 Prūsijoje apparsi illegali Aušra4. Occorre ricordare e statietiška J. Jablonskio kilmę da meno influenzata polonizazione Užnemunės paprūsės, e lietuviškumo kibirkštis, che gli entrò ancora negli anni di gimnasio da incontri con Petru Kriaučiūnu e Jonu Basanavičiumi. m. iniziato il divieto della stampa Lituania5 è stato dangstomas noruvius attrarci dal polkų, tuttavia caro governanti più preoccupò la nazione Lituania assimiliare, ripristinare esą qualche volta exusuusa unitisą rusų valstybę, nella quale parlata e scritta rusi 18646. Tutto il programma dei Lituani rusinimo costituì 1 Marijampolės gimnaziją J. Jablonskis baigė medaglia d'oro, acquisito acquisito nonbadus basi delle lingue classiche e nonleidęs from akių nors e silpnokai insegnato corsi di lingua Lituani, datoikusio possibilità ottenere la stipendia dell'Università di Mosca. 2 A. XIX seconda parte studiato presso l'università di Mosca nemažas būrys futuremių įžymių Lietuvos visuomenės ir mokslo veikėjų J. Basanavičius, A. Botyrius, K. Grinius, J. Jablonskis, P. Mašiotas, S. Matulaitis, V. Pietaris e kt. 3 F. Fortunovo e V. Milerio favorevolezza a J. Jablonski probabilmente rafforzato e loro davanti a dieci anni ha visitata e descritta Liudvina Jablonski's šnekta, artima (žr. MUI, 1872, No. 1). Attende, F. Fortunatov incoraggiò J. Jablonskį domėtis tautosaka ir gyvąja kalba. Con Fortunatova Jablonskis nonutraukè i contatti e finito la università più di 20 anni. 4 J. Jablonskis subito cominciò Aušrai si mandinėti korespondencijas da Mosca e da il suo krašto žmonių gyvenimo (žr. Palionis 1957). 5 Abunda letteratura sulla proibizione della stampa qui nė nebandoma aprėpti menziona solo alcuni autorių: Ruseckas 1929; Merkys 1978, 1994; Vėbra 1992; Tyla 2004; Staliūnas (sud.) 2004 e kt. 6 La proibizione della stampa fu e una delle repressionali misure, dei quali la autorità russa ėmėsi contro la nazione Lituania dopo 1863 m. ribellione. Il suo malšinimu guidava conte M. Muravjov, che già era pagarsėjęs in lotta con 18301831 m. ribellione partecipanti, visitkęs carą proponendo chiudersi Vilniaus universitetą e vakarinių gubernijų mokyklose viską dėstyti rusų kalba (Ivinskij, Masionienė ir kt. (sud.) 1998: 212). Divenuto Vilniaus generalgubernatorium, datosi i primori ordini proibire lietuvių spaudą lietuviškomis raidėmis M. Muravjovui kraštas, da cui era originesso J. Jablonskis, Augustavo (Suvalkų) gubernija entrò in cosiddetta regia Polonia non era subvaldus, tuttavia direttamente M. Muravjov si esigiva che i suoi potvarkiai potessero qui a causa del divieto della stampa. Tra le altre cose, J. Jablonskis non menziona altri divieto stampa somanytoji e esecutori, solo velionį grafą Muravjovą. E loro būta nemažo burio: K. Kaufmann, I. Kornilovas, V. Kulinas, S. Mikuckis, N. Miliutinas e kt. (žr. Merkys 1978). V. Labutis. Jonas Jablonskis e dei Lituani prados proibizione 21 costringimento della lingua lituane nella vita ufficiale, proibizione delle scuole di insegnamento in lingua lituana, lietuviškos prados latynišku e gotišku raidynu prohibizione e invece di loro introduzione di rusiški rašlai, Katalikų bažnyčios persekiojimas ir stačiatikybės protegavimas, proibizione ai Lituani cattolici lavorare come insegnanti, dipendenti dell'amministrazione, e invece di loro assiklius. Tyla 2004: 8). Lietuviškos spaudos latyniško pagrindo dedicata scritmenimis divieto più importanti tackliti erano elementoriai e школų vadovėliai, maldaknygės, kalendari, altra collomenei letteratura, periodinė pruda. In seguito eccezioni limitate cominciate applicate solo ai lavori della scienza. Dai tempi di studi J. Jablonskis impegnò in combattimento con i motivi ideeiini del divieto della stampa, attivamente partecipò nella proibiziamojoje stampa, ją slėpė, platino, padėjo librignešiam, trapais scrisse liberali nei giornali e riviste della Russia e più ampieis questioni liteuvità. Quella kova persmelkè i suoi tre decimti di attività pedagogica e scientifica anni. Altrustù, carine pri stampa potvarkiai e valdininkų repressioni costantemente lamdė stesso J. Jablonskio vita. Tutto il tempo J. Jablonskis neišleido from akių ir polonizacijos poveikio lietuvių kalbai e pačiai lietuvybei. Essendo uno studente del terzo corso, nel 1884 rus. scrisse alla stampa legaliaia 5 grandi articoli, i cui indirizzo indica e titoli: Lietuva ir abėcėlė jai, Shis tas apie Lietuvą, Lituuvos dvasininkų jėga, Lietuvio balsas (Dar about raid), Dėl P. P. Visi Mura Visi Mura Prūsų atsiskyrimas nuo lietuvių lenkų7. Qui principalmente gvildenati due temi: nesèkmingi tentativi applicare cirilicą Lituviškiem scritti e ulteriore spitimento polonizazione, al quale contribuì e nemaža parte katalikų kunigų. Nel primo articolo, polemizzando con qualche signor P. B., che cercaan di dimostrare che cirilica negli scritti lituani sia usato dall'anno e loro tutto tinkanti, J. Jabauglonskis respinge tutti i presumi p. P. B. argumentus, ricorda che i lituani con le lettere rusiche imprusdenti odiano libri, persino li bruciano, e appositamente formulano le ragioni principali, perché ai lituani quei libri non stanno bene: 1) Lituaniano si scrive in caratteri latini per trent'anni e è entrato nella carne e nel sangue dei lituani; 2) la nazione Lituania, principalmente agricoltura, abbastanza konservativvi e nenoromi rinuncia anųjų forme; 3) la nuova abėcėlę pasmerkė didelę įtaką turintys vietiniai 7 I primi quattro articoli pubblicati nel giornalista Современные известия, e quintasis žurnale Русь. (Rispetto A. Piročkino di quelle articoli stabilimento autorità e traduzioni, fornite nella sua compilazione; cfr. Piročkinas 1991: 1254). 22 KALBOS KULTÜRA | 83 priest; 4) tutto mondo lituanistai usa la latyniška abėcėlę imprusdindami lietuviškus testius; 5) il fatto stesso che ordinato stampditi rusiškai, agisce completamente contrario (Piročkinas, sud., 1991: 15). Ponui P. B., affermando, che tutti i suoni della lingua lituanei puì essere segnalimi rusiškomis raidėmis, J. Jablonskis propone paettare almeno in F. Fortunatovo e V. Milerio uscite lietuvių liaudies dainas, nelle quali tra rusiškų ras come solo latiniškos e anche nuova suggeriotų lettere e segnali, non contenenti corrispondmenų rusų abėcėlėje. Nel Legaliame Rusijoje pubblicato quotidiano J. Jab lonskis un paio di volte cita da Prussia atėjusią Aušrą e infine direttamente racconta: Rusų planai Lietuvoje bankrutavo...8 Baigęs 1885 m. Moscowvos universitetą, J. Jab lonskis quverius con mezzo anni difficilmente cercava il maestro di Vilnius, Varšuvos e in altre località scientifiche. In particolare lo attirò Marijampolės gimnazia, dove lavorò alcuni conosciti insegnanti e incarichi di ispettore ėjo questo krašto uomo Andrius Botyrius. Purtroppo, l'ultimo, sichiartato per Lituuvybę con slavofilu direttoreum, da quelli stessi anni augpjūčio 1 d. già era elevato a Kališą (žr. Cirkuliar 1885: 253). J. Jablonskis per qualche tempo doveva verdisi lavori casuali. Per protekcję J. Jablonskiui 1889 m. finalmente riuscì ottenere il posto di insegnante di lingue latynų ir greikų Mintaujoje. Qui viveva e studiò nemaja Lituani. Jablonskių namai pasidarė verru lietuvių moksleivių ir šviesuomenės židiniu, in cui attività includima tutta famiglia (Piročkinas 1977: 7375; LukėnaitėGriciuvienė 2009: 25). Mintaujoje variali modi e forme J. Jablonskis lavorò lavoro del promadinto della liteuvità: dò a stabilire segreta Kūdikio compagnia, collaborò con V. Kudirkos sumanytąja Literatiškąja draugija, dò a organizzare varpininkų suvažiavimus, qui lo visitava e libroneš Jurgis Biel (žr. Avižonis 1921: 532). Particolarmente produttivamente variorie slapyvardžiais pasirašinėdamas questo periodo egli collaborò con V. Kudirkos redaguojamu Varpu. A. Piročkino calcolo, 18901894 m. J. Jablonskis Varpe pubblicò più che 24 articoli (Piročkinas 1977: 78). In esse svarstyti lietuvių mokyklų ir elementorių reikalai, ūkininkams skirtų knygelių tematika e kt. Varpininkai 8 Po qualcheolico anni beviltiškumą del divieto della stampa lituani e principali le sue nonusuccessi ragioni similmente ėmė sollevi alcuni apdairesni valdininkai della Russia: 1896 m. Varšuvos generalgubernatorius A. Imeretinskis, Kauno governatorius S. Suchadolskis, successivamente anche e Vilniaus generalgubernatorius P. SviatopolkasMirskis, o eigiau, vechiamas secondo accumulata informazioni, e ministras degli affari interni (per esempio, avvistato tutta la proibizione della stampa lituana) Vėvė Plė (1904). Naturalmente, ci sono stati e attacalli amministratori, difusius la proibizione dei giornali lituani (Tyla 2004: 5, 9). V. Labutis. Jonas Jablonskis e Lituanei stampa proibizione 23 già perceppa, che combattendo con stampa proibizione e polonizzazione bisogna preoccuparsi e dei lituani lingua futureitimi, tad stampausdino e comunina linguaba fondatus klojusius J. Jablonskio lavori, anche e tale didelį purnai kalbinį suo lavoro come Medega sintassiui. Ampiamente zgliando in liteuvità affari, J. Jablonskis permettesi e in discussioni per Lituania storia. Pakanca menzionare du Varpe pubblicati articoli di questa sfera (žr. Jablonskio scritti 1932: 1322, 2324). Nella prima si sottolinea come ridotto il livello scientifico del congresso degli archeologi russi organizzato a Vilnius richiedendo agli scienziati lituani e polkų leggere i rapporti solo in russi lingua (molti degli archeologi di questi paesi in temo congresso del tutto non parteciparevano). J. Jablonskis, ricordando in vokiechi parla leggitata A. Bezzenbergerio rapporto, racconta ligi šiolei attualią mentì: Caop smagu, uscendo da bjaurias politiche landynių, vedere con i propri occhii, che verai scienza sempre pastimbi science. - Jablonskio scritti 1932: 17. Dal mintaujos J. Jablonskio scritta parecchie lettere di lettere rus studiosi rivista Živá starina redattore V. Lamanskiu, prof. F. Fortunatov, A. Šach matovui e kt. (Piročkinas, sud., 1985: 205206). J. Jablonskis insemina che era raccolto circa 1000 litevians liaudies dainų e circa 100 pasakų (collegata nautosaka destino sconosciuto). In un'altra lettera Lamanskiui ricorda che prima di 1215 anni i professori dell'Università di Mosca F. Koršas, F. Fortunatov, V. Mileris tentarono creare una Lituanian filologų draugiją, che i propri lavori era numačiusi stampditi in lettere latyniškomis. Purtroppo, compagnia non ricevusi il permesso operare, perché esą potėjusi viventi Lituvišką savimonę. J. Jablonskis 1896 m. teikęs Etnografijos skyriui steigti lietuvių ir latvių draugiją, panašią kaip kadaise Maskvoje neleista lietuvių filologų draugija. molto severamente J. Jablonskis sukriticò P. Briancevo, colui che considerava se stesso scrittore, storico e publicista, libro Ocherk drevnej Litvy i zapadnej Rusiji (iscritto Vilniuje 1891 m.)9, nella quale si afferma che la maggior parte dei litaui già dal XIII a. puikiai kalbėję rusiškai, buvę priėmę rusų papročius ir stačiatikių tikėjimą. P. Briancevo apibraiža dovėjusi rappresentare Lituiata adattata della storia russa manuėlį, tentinusį dimostrare Lituvians e rusų tautų bendrys9 Pavelo Briancevo (il suo nome non Dimitrijus) apibraižos estratto si può trovare prima di alcuni anni edito in chrestomatijoje (žr. Ivinskij, Masionienė and kt. 1998: 242243). P. Briancevas, sembi, pretendeva vincere anticamente M. Muravjovo annuncibtà concorso per scrivere Nord Occidentù kraštui destinata specialà guida della storia russa. Anche se fu promessitata solidi 1000 rublių premia, parecchi anni l'università di Mosca valstitu concorso nessuno nesusižavėjo (žr. MUI 1872). 24 KALBOS KULTÜRA | 83 questa dal più antichi tempi, kas caro politici molto preoccupėję. Daugiapusė J. Jab lonskio attività, in particolare il suo influsso ai giovani, attirò gli occhi rusų gendarų e è stato elevato più lontano dalla Lituania in Taliną (Revelį). Taline J. Jablonskiu ebbe direttamente subire perseguiojimento della stampa lituana condussi dei valdininkų russa repressioni. Jiems propone galas fu, quando, molto kur facendo kratas, Palangoje presso L. Vaineikį trovato nemažai indirì, tra loro e J. Jablonskio. Imta krėsti tutti lietuvius, turėjusius legami con L. Vaineikiu. 1900 m. fine ottobre krata farizzata e J. Jablonskio bute. Gandarai presero tutta la manoscrittiva materiale, nemaja libri. Prasidevano tardymai, Liepoja gendar capo capo del deputato A. Vonsiackis ėmė kurpti caso10. Circa i casi eigą e metamus accusinimus J. Jablonskis abbastanza dettagliatamente scrè rusų academiam F. Koršui, F. Fortunatov, A. Šachmatov, rivista Živá starina redattore a V. Lamanski. Da loro speravamo aiuto. Nei propri lettere discutè, quali menchi cosiddetti oggettiiniai prove. Questo fosse stato juodraščiai dei due V. Kudirkai scritytų lettere, dell'articolo Apsidraudimo draugija da perseguiojimo juodraštis, zarašų knygutė con varie filologiche note. Piuttosto spaventato apparso uno buodescritto, nel quale era stata negraži frazė: Užuos kokį niekniekį šungalviai, e saluto spęs11. Inoltre, è itryskėjo, che Varpe slapivardžiu Obuolaitis firminėjęs persona è J. Jab lonskis. Per tardymus e scrittitoni miaiškinimuose su tutte le accuse J. Jablonskis stancamente difese, però fu costretto presentare richiesta essere atleast dal lavoro di insegnante. Energicamente J. Jablonskį ėmėsi finti F. Koršas, bene conoscinojęs a Rygoje lavorbusì del distrigardos scientifico, cui apparteneva J. Jablonskis, curatorių A. Švarcą, tuttavia questo, una volta ex stato suo latino di lingua insegnante, ora J. Jablonskį consideraė pubblic illegalinių kūrėju e distribintoju. Sfortunatamente, il caso raggiunè Peterburgo prokuratūra, Interi affari e Teisingumo ministeri. Qui J. Jablonskiui nonstengè aiutare nemmeno acadikai. Su caro minia lui e gruppo altri Lituani in modo amministrativo è stato nubausti viešąja policijos priežiūra dvejiem metam i tremtimi. Tremtia luogo J. Jablonskis prescelto Pskovą. Anche e 10 Prima alcuni anni lo stesso A. Vonsiackis daužė Marijampolėje Sietyno compagnia. L'intero corso del caso sollevato a J. Jablonski è discusso in dettaglio in uno speciale articolo di A. Piročkin (Piročkinas 1971: 113124). 11 Dal 7 m. dicembre 1900 lettera a F. Fortunatov (žr. Piročkinas, sud., 1985: 105). Questo e altre raštiški provevmai descrivere e m. il 2 febbraio 1901 d. lettera a V. Lamanski, solo qui ancora itryškinta, che quel raštello scritto a rosono tinta (tenim, 222224). Apparentemente, gendarus quell'inchial rosono tutta innasciato. V. Labutis. Jonas Jablonskis e la stampa lituana divieto 25 preslėgtos, tremtyje kalbininkas non lowido manių12. Da Pskov egli inviò alla Accademia delle scienze russa nusiè A. Juškos dizzyno del primo tomo,,Baigiamąjį žodį (circa 50 p.). Qui, tra altro ko, si menziona che le persone, grazieusius al vocynia materia, sevykus obzarašinėtojui, gandarai talvolta be cerimonies iškratydavo (Piročkinas, sud., 1991: 143). Inoltre, 1903 m. J. Jablonskis drìso inviare Varpui fluoštą dei propri ricordi […] però solo su infanzia, mokymąsi, Aušros apparizione, Kudirkos atsivertimą, ma su niente lavoro Mintaujoje e su proprio bylą. Quos'ammemorazioni firmò uno speciale soprannome […] Kirvelis Nusmuko (Jablonskio scritti 1932: 6973). J. Jablonskiui deporttis è stata abbreviata e leista affittare Šiauliuose, perché accettava il divieto stampa annullamento. Ancora da Pskov a Povilui Višinski in una lettera scritta J. Jablonskis dalla stampa russa intuì tali segni13. La resistenzza della nazione Lituania in vari modi difendendo Lituviškąją spaudą (čia nemažas ir J. Jablonskio indėlis), rusų mokslo žmonių e alcuni dei valdininkų voci, che quel divieto nepasiteisinęs14, in tutta l'impéria russa prasidėjęs revoliucinis judėjimas ir nepasitenkinimas guerra con baigija Japontimi tutto questo finalmente paventò la autorità russa e m. maggio 7 d. 1904 fu pubblicato l'ordine caro abolire quel divieto. Circa l'annullamento del divieto stampa J. Jablonskis Šiauliuose imparò da giornalisti. E ordine caro subito medesimo lietuviškai fu pubblicato e Vilniaus Šv. Mikalojaus chiesa. Succuditi persone rinco scršus ringraziare al generalgubernatore SviatopolkuiMirski o anche e carui. J. Jablonskis tali padėkų nonlaikė. 12 P. Mašiotas è aptamente osservato: [j]uo tekdavo Jablonskiui skaudesnė punismė, lui s'incalcava strarkia del lavoro interrotto (Mašiotas 1930: 46). 13 All'epoca nella rivista Новое время esperto giornalista Sergejus Syromiatnikovas, scritto non solo in varie russe, ma anche straniere pubblicazioni di stampa, pubblicò un articolo, indicando che l'autorità finalmente si preoccupò della questione del carattero lituaniško e che quanto più velocemente serbisse revocato il divieto di stampare lietu e zemaičių knygas lietuvių ruslatynų šriftu, tanto sarà più utile al caso (Piročkinas, sud, 1985: 393). 14 Lietuvių spaudos lietuviškaislotyniškais rašmenimis reikalai varie istituzioni dell'impero russo sono state considerati più di 7 anni: dal 1896 m. fino al 1904 m. inizi 10). (plg. Tyla 2004: Butta e gynusių divieto di stampa, e accinkantenti sostituirlo in parte permettere lettere latyniškimi stampditi solo elementorius, maldaknyges e calendario, e esigusių quella divieto di stampa completamente annullare. Indubbiamente, che gli oppositori dell'abolizione del divieto sono stati principalmente dal Liaudies ministero dell'istruzione, e shalininkų dal Ministero degli Affari Interni (K. Strolman, V. Plėvė e kt.). Tsas era costituito un specialų komitetą, che riterì annullare tutti ankstesnius decisioni del governo russo e potvarkius, apribojusius lietuvių ir zemaičių raštiją jos veikalu; senza rusichi scritten, permettere usare latyniškus e altri scrittenis. Caras t'accertò decisione del comitato. 26 LEBBOS CULTÜRA | 83 Egli lišku Povilą Višinskį invitò subito subito ad arrivarsi a Šiaulius, a l'altro giorno già promisevano viaggiare in Vilnių pa guardare, cosa fanno vilniečiai. La più grande svente J. Jablonskis considerava quel giorno, quando a Vilnia venne iniziato pubblicato il giornalista Vilniaus žinios. Legalūs lietuviški laikraščiai, calendari, scritti a tutti comprensibile buona lingua, doveva sollevare litavians savimonę; oltre a questo, ancora aspettava pesanti kamba per Lituviche scuole e i messi adatti a loro dirigigli. Lituania era ancora parte dell'impero Russo, prensa censura non scomparsa, asbesiplėtojo polonizzazione15. Sunki condizione particolarmente pressava scuole affari. Vilniuje è stata leista lecturare lingua Lituani nelle trijose scuole, però l'autorità tam denaro neskyrė. La gente stessi della lingua Lituani dėjo denaro, da cui šiokia tale alga pagata e in questo lavoro kibusiam J. Jablonskiui. Provincijoje era ancora peggio. Šiauliuose e Panevėžyje, come 1912 m. J. Jablonskis scrì J. Basanaviči, sono tiktai polkų kalbos mokytojai, e lietuvių kalbos là nessuno nemoko. La rilevanza del rilancio della stampa Lituania Jonas Jablonskis ben percepì, però capito e quali difficoltà ancora dovrà sperimentare per il rafforzamento liteuvità e affari della lingua Lituania. Jì pregiamo come bendrinesa lietuvians lingua puoselėtoja, norminamosios nostra grammatikos kūrėja, però dovremmo valutare e come visuomenės veikėją, combattotoją per lietuvybės, per lietuvians lingua diritti. LITERATūRA Av i ž on is P. 1921: Jablonskis Mintaujoj, Revely, Pskove. – Lietuvių mokykla, Nr. 12. Av i ž on is P. 1930: Žodis kitas apie Joną Jablonskį. – Kalba 1 (2), 48–55. B a l č ikon is J. 1932: Trumpas [Jablonskio] gyvenimo aprašymas. – Jablonskio raštai 1, XI–XXX. Briancev P. D. 1891: П. Д. Брянцев. Очерк древней Литвы и запад ной России. – Русская литература в Литве: XIV–XX в. в., Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998, 241–243. C yl ov N. I. (sud.) 1866: Н. И. Цылов. Сборник распоряжений графа Ми хаи ла Николаевича Муравьева. – Русская литература в Литве: XIV– XX в. в., Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998, 213–217. 15 Prieš pat spaudos atgavimą polonizacijos mastais Lietuvoje laiške kun. J. TumuiVaižgantui baisėjosi ir Šatrijos Ragana (žr. Žėkaitė 1986: 142). V. Labutis. Jonas Jablonskis ir lietuvių spaudos draudimas 27 Cirkuliar 1885: Циркуляр по Варшавскому учебному округу, Nr. 9. ivinskij P., Sideravičius R., Masionienė B., Meržvinskaitė B. 1998: Русская литература в Литве: XIV–XX в. в. Хрестоматия, Vil nius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Jablonskio raštai 1932: Jablonskio raštai 1. Visuomenės straipsniai. Sud. J. Balčikonis, Kaunas. L i t v i n s k a i t ė D. 2005: Kirilikos Evangelijų rašyba: Laurynas Ivinskis ir Jonas Kreščinskis. – Archivum Lithuanicum 7, 123–138. LukėnaitėGriciuvienė E. 2009: Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus. M a š i ot as P. 1930: Šis tas iš Rygiškių Jono sunkaus gyvenimo. – Kalba 1 (2), 44–48. M e r k e l is A. 1930: Jonas Jablonskis. – Kalba 1 (2), 7–36. M e r k ys V. 1978: Nelegalioji lietuvių spauda kapitalizmo laikotarpiu (ligi 1904 m.), Vilnius: Mokslas. Merkys V. 1994: Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864–1904 m., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. MUI 1872: Московскиe университетскиe известия, Nr. 1–4. Pa li o n i s J. (sud.) 1957: J. Jablonskis. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Peckus V., Viliūnas V. 2005: Marijampolės mokytojai, Šiauliai: Saulės delta. P i roč ki n a s A. 1971: J. Jablonskio bylos medžiaga. – Kalbotyra 23 (1), 113–125. P i roč ki na s A. 1977: Prie bendrinės kalbos ištakų, Vilnius: Mokslas. P i roč ki na s A. 1980: Jonas Jablonskis, Kaunas: Šviesa. P i roč ki na s A. (sud.) 1985: Jono Jablonskio laiškai, Vilnius: Mokslas. P i roč ki na s A. (sud.) 1991: J. Jablonskis. Straipsniai ir laiškai, Vilnius: Mokslas. R u s e c k as P. 1929: Spaudos draudimo gadynė, Kaunas: Spaudos fondas. Sabaliauskas A. 1979: Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija iki 1940 m., Vilnius: Mokslas. S m e t o n a A. 1930: Atsiminimų bruožai. – Kalba 1 (2), 37–44. S t a l iū na s D. (sud.) 2004: Raidžių draudimo metai, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. S u b a č i us G. 2006: Kazimiero Lelio ir Ipolito Liutostanskio lietuviškos kirilikos modeliai, 1887–1891. – Archivum Lithuanicum 8, 279–316. Ty la A. 2004: Lietuvių spaudos draudimo panaikinimo byla, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas.