Vedinių pateikimo sistemiškumas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 71 DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as VEDINI PATIKIMOS SISTEMIŠKUMAS BENDRINS LIETUVI KALBOS WORDYNE ESMINIAI WORDŽIAI: edinys, e klä amasis wo yns, sis emiškumas, g undinis wo , wo ynis a ikel. Wö e buch wi d nich i gendein, sonde n leksikog aphisch su e ky es Wo ensa z genann , de seinem Benu ze n no wendige In o ma ionen lie e (KTŽ 240). Wodynai un e scheiden Zweck, Um ang, Da enauswahl, ih en Cha ak e sowie Da s ellungsme hode, Ve wendunge weise und k . Nach de äuße en Fo m un e scheiden sich adi ionelle (spausdin ische, papie ische) und elek onische Wö e wö e ; le z e e , seine sei s, auch un e schieden zwei A en: compu e isie e d uasdin ische Wö e ynen (elek onische papie ischen Wö e ynen e sionen) und Da enbankeng undg und gescha en o iginalüs elek onische Wö e ynen (Jakai ienė 2005: 3840; 293296). Bene wich igs es alle Wo ynen e einend Me kmal is sis emiškumas. Leksikos sys ema isie ung is eine on zei genössische p ak ische Leksikog aphie-Funk ionen (Морковкин 1993: 37). Sbesonde e elek onische Leksikog aphie, besi emian ende Da enbasen, sys emmuskum is eines essen ielle Leksikog aphies P inzipien und g undlegende An o de ungen, e heb en gu em Wö e yn. Sys emiška muss sein sowohl Wodynos Mik os uk u , als auch Mak oss uk u . Le z e au gehö und es, wie p äsen ie we den Übe sch i enswo e einzelnen A ikeln ode edinien eine ode ande e Fo m einschließend in G undwo es A ikel (Jakai ienė 2005: 35). E klä amußen Wö e büche n (zuhäusnige spausdin lichen, auch elek onischen de en Ve sionen) is üblich manche edinien, besonde s egula iußen, geben Übe sch i ens Wo a ikels (de o e eich auch noch genann wi d und lizdu, obwohl es anaip ol nich Übe sch i ens Wo Da lags Nes is , weil da in o ges ell we den nich noch all de Übe sch i ens Wo da und nepa odigen Wechselbeziehungen). In einen ande en (g ündlichen) Lexien-Einhei sa ikel we den eingeschlossen: • eiksmažodžių und a dažodžių abs ak e Handlungen und Besonde hei en benennungen, • Wi kenaa s ode a dažodinės besonde hei en Hal eilige s benennungen, • p ie eiksmiai, Hie einigeolika Beispiele aus e schiedenen li auischen Sp achen e klä lichen Wo ynen. 72 KALBOS KULTÜRA | 85 • sang ąžiniai eiksmažodžiai und daik a a džiai, • deminu y ai, • wo e mi negiginien und k . Aus ihnen zeig , dass in demselben A ikel kann sein meh A en eingeschuk ine edinių (bildnissen sie pab auk i1): gé i, gẽ ia, g ė 1. y i skys į, malšin i oškulį: Ka ė gẽ ia aus kibi o. G. andenį, pieną. Gẽ iamas Bechel (aus dem ge ia). T inkamas Wasse (ku į ieba, geeigne zu inken). p k. : Dulkes, Raumus, sma ę g. (k ėpuo i). Tabaką g. (šniauk i, uos y i). 2. zu e wenden s aigiuosius ge inkus, be au i: Kai neg ęs, das is gu e mann. E is noch gẽ ia. 3. auk i, siu b i; sk e b is, schwe is: Kempinė gẽ ia andenį. We e kiau ai gẽ ia (pe pučia). | sng . : Wasse in Sand zu schnell gẽ iasi. G. p ašo (apie kiau us ba us). gė jas, ~a dk . (1) gė kas, ~ė dk . (2) gė mas (2) gė masis (1) [DŽ6e]; k ėpúo i, k ėpúoja, k ėpã o ks. (1)kas) einzuhauchen und auszuhauch en: Kamba yjè iel dmų, nė à kuo k ėpúo i. ° E suñkiai k ėpúoja. • neig. nek ėpúo i schäpã ung dk . . (1,1) [MLKŽ]; lausý i, klaũso, klaũsė in . K; SD343,279, R, BPII157, M [...] 4. e l. su ik i, sichide in i: Va e mi kindis nesiklaũso Rm. [...] [LKŽe]; áiškus, ~i (3) 1. gu sich omas, sch iesus, gied as: ~i sch iesa. Á. himmus. 2. gu sich ende : ~ios Augen. 3. leich beg ei amas, beg ei amas: Á. aš as. Á. a imas. Á. F age. ~u wie äglich. ~u wie au delno ( ei kla u). 4. leich e okend: Á. p o as. ~i Kop . ~iai p .: ~iai š ie ė mėnulis. Viską ~iai išdės y i. ~n p . ~ýbė (1) ~ùmas (2) [DŽ6e]; mãžas, ~à (4) p š. d i d e l i s. 1. menkas seines um ang im, dydžu (aukščiu, ilgiu, pločiu): M. kind. ~os Ka o el. M. kamba ys, ga en, s ad . ~o ūgio mensch. M. upelis. E wie ~ėlèsnis. Was is e ~u ùkas, ~u lis, ~u ėlái is! ~ Aus ausbėgo, didžių nepa ijo ( s.). 1Bei Zi ie en Wö e bucha ikel bes eib sich zu hal en o iginalią ih e Fo mą, übe spei e Teile A ikeln ma kie [...]. D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 73 2. nedaug amžiaus u in is, nesaaugęs: Vaikai da ~. Paliko ~iukùs, ~u ėliùs wie zwe blius. A iewok meilį, nebūk m. (nesie zink). 3. negausus: M. bū ys. ~à heimyna. ~A a hie a be! Aus de g oßen Wolke m. Regen ( .j.). 4. nesma kus, schwpns: M. šal is. M. Schme mas. 5. nich wichbus, nich ymus, ne eikšmingas: ~à klaida. ~à dowana. ~ nuopelnai, laimėjimai. ~à bėda, dass nich oki le nen wi s . 6. de unbekann e gesellscha liche S ellung: M. būdamas, mi g öß en ponais nesigalynėk ( s.). Be ~a ko (bemaž, as ). ~a was (nesag , nich s nich bedeu e ). Bū i ~esniám (nusleis i). ~a (maždaug). ~a p . ~n p . : Gesundhei geh ~ỹn (mažėja). ~ùmas (2) [DŽ6e]; ob s . (3) [...] 1. [...] Wohnungshaus, pi kia: [...] Gy enamoji ob NdŽ. [...] Wa pamiškėj obelý ė Sk. Mažon obelùkėn jy leb Kb. [...] T obalę sulipino hie pa suk i o, suplyšo, supu o Yl. [...] Tu iam Kazimie uo geben [dalies] obalẽlei pasis a i i K . Wa aus ė iškės land gehabusi, pasis a e e solche obalìkę Pln. [...] Va yk das Zemes, ligi wo wills , nu meine obikės nenu e sk Pž l. Wa en meh e e obìkės, und je z ka išsiplė ė, S ad g oße pasida ė Vdk. Susi ūpusi oby ẽlė Š s. T obulãlė (menk.) Š s. Toki na u a an ai obu ẽlė y[ a] geba y a Lž. Hie pasis a e e obùkę Al . [...] Senukas bau e e obelùkę D skŽ. Pasis ach e obùžę au Wasse JD20. T obeliūkš ẽlė menkiausia Kl Ž. Pasiun iniai o ih en Augen ha e ein ach lauchingai kleiną, i žąsų ga delį, ke i ainę obely ę Vaižg. [...] [LKŽe]; i pùs, ~ (4) 1. leich löps an is: Ne ipios Eingamišos. ~ (~ióji) ka a. 2. de schnell, leich löosi: Taukai . daik as. ~ùmas (2) [DŽ6e]. Ande e Sp achen Wö e büche n sind auch üblich e schiedene edinius zu in eg ie en in Basiswö ze A ikel. In ihnen gib und nich minė ų A en eingeschuk ine Wö e , das häng on konk e e Sp achas G amma ik und Da bes Besonde hei en beispielsweise, ussische und polkische Sp achen Wö e ynen E eignis-Handlo-Ak ionsmažodžių A ikeln we den o e eien o geleg und eigos Handlo-Ak ionsmažodžiai. Kele as Beispielsweise: gleichlich -ais, gleichīga -ā, īp. ; gleichlich aps . 1. Tāds, kam und unge äh solche gleichen Eigenscha en, Zeichen wie (kam) ci am. Mei a i gleichīga mā ei. Līdzlich aks u i. Viņām und ähnliche S imme. Gleichlich geog aphische Bedingungen. 2. Gleichwe lich, en sp echend (no s i gegensei ig). L. pa ne is. Runā wie līdzīgam ode gleichigen. // Eināds ( ü G öße, We e). Sag iez o i ähnlichen eilās. Sadalī gleichlich. Līdzige Geld sa . naudas summa, was p ecīzi en sp ich zahlungswe lichkei . līdzīgums . li a . [MLVVe]; 74 KALBOS KULTÜRA | 85 ābOLS . Ābeles auglis. Sulīgs, salds, skābs, sā s ā. Ābola se de, sēklas, miza. Ābolu sula, ie ā ījums, kompo s. Žā ē i āboli. Sā s kā ā. eine , dem und eselīga k āsa, ode eseligen sā umu (pa as i pa aigiem, seju). Acs ā. acs haup sä Komponļa, apaļš ķe menis acs dobumā. S īda ā. s īda cēlonis./ ābolī is, -ša; ābol ēns; ābol iņš. [LVV]; ДЕД, -a; m. 1. Отец отца или матери. 2. azg. S aly mensch, al ik. 3. mn. : dédy, -o . Leu e, lebenden in al enun, o ki. G oßdy und P adedy; a ze und dedy ( o ki). [...] < Дéдка, -i; mnn. od. -dok, da . -dkam; m. Lask. (12 zn.). Дéдкин, -a, -o. Дéдов, -a, -o. Дéдовский, -aя, -oe. D. Weg (al e y, испытанный). Dedók, -dká; m. azg. (2 zn.). Dedýlja, -i; m. Lask. (12 zn.). Dedýlin, -a, -o. Déduška (sm.). Po-dédo ski, нареч. [BTsRJA]; СЛОВА’РЬ, -я’, м. 1. Собрание слов (обычно в алфавитном порядке), устойчивых выражений с пояснениями, толкованиями или с переводом на другой язык. Толковый с. Энциклопедический с. Фразеологический с. Двуязычный с. Терминологический с. Словари синонимов, омонимов, антонимов. С. морфем (толкующий значимые части слов). 2. ед. Совокупность слов какого-н. языка, а также слов, употреблённых в каком-н. одном произведении, в произведени- ях какого-н. писателя или вообще употребляемых кем-н. Богатство русского словаря. Поэтический с. Пушкина. Он изъясняется по-английски с трудом: его с. очень беден. ǁ уменьш. слова'рик, -а, м. (к 1 знач.). ǁ прил. слова'рный, -ая, -ое. Словарная статья (главка словаря, посвящённая отдельному слову или фразеологизму, вынесенному в её заглавие). С. запас. [ТСОШ]; СТРО’ИТЬ 1, -о'ю, -о'ишь; -о'енный; несов. 1. что. Возводить, создавать какое-н. сооружение, здание, а также конструкцию, машину. С. дом. С. пло- тину. С. корабли, локомотивы. Ломать - не с. (посл.). 2. что. Созидать, со- здавать, организовывать. С. новый быт, новую жизнь. С. своё благополучие на чём-н. С. семью. 3. что. Мысленно создавать. С. планы. С. разные предложения. С. гипотезу. С. себе иллюзии. 4. что. Организовывать, основываясь на чём-н. С. доклад на точных данных. С. свою тактику на чём-н. 5. что. Выражать, формулировать. Правильно с. фразу. С. систему доказательств. 6. что. Вы- черчивать на основании заданных размеров (спец.). С. треугольник. С. усечён- ный конус. 7. что. Делать что-н. (в соответствии со знач. следующего далее существительного) (разг.). С. гримасы (гримасничать). С. глазки (кокетничать, играя глазами). С. рожи (гримасничая, придавать лицу какое-н. неестествен- ное выражение). 8. кого (что) из кого. Представлять, изображать себя или кого-н. кем-н. (разг. неодобр.). С. из себя простака, дурачка. С. из ребёнка вундеркинда. ǁ сов. вы'строить, -ою, -оишь; -оенный (к 1 знач.), постро'ить, -о'ю, -о'ишь; -о'енный (к 1, 2, 3, 4, 5 и 6 знач.) и состро'ить, -о'ю, -о'ишь; -о'енный (к 7 и 8 знач.). ǁ сущ. стро'йка, -и, ж. (к 1 знач.), построе'ние, -я, ср. (к 1 устар., ко 2, 4, 5 и 6 знач.) и постро'йка, -и, ж. (к 1 знач.). ǁ прил. строи'тельный, -ая, -ое (к 1 знач.). С. сезон. Строительные материалы. Строительная площадка. [ТСОШ]; D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 75 kaba e 1. spek akl sa y yczno- oz ywkowy; auch: lokal, in dem odbywają się akie spek akle 2. absu dalna lub su ealna Si ua ion • kaba e owy • kaba e owość • kaba ecik • kaba ecia z, kaba ecis a [SJP]; pacha 1. wgłębiene zwischen inne lichen s oną amienia a bokiem kla ki pie siowej 2. o wó na amię w ub aniu; auch: eil ub ania be inde sich w w O wgłębienia pod amieniem • pachowy • paszka [SJP]; spić dk Xa, spi y spijać ndk I, ~any 1. upić kogoś do niep zy omnos i 2. pijąc zeb ać płyn, besonde s jego gó ną wa s wę: P aki spijali osę z lis ków. spić się spijać się upić się alkoholem, być pijanym [NSJP]; a · en· i e [...] adj. [...] 1 paying a en ion; obse an 2 conside a e, cou eous, de o ed, e c. [an a en i e husband] syn. h o u g h u l a · en ́ i e|ly ad . a · en ́ i e·ness n. [WNWD]; hai ·s yle [...] n. a special s yle o hai d essing, o en dis inc i e and ashionable hai ́s yl ́ing n. hai ́s yl ́is n. [WNWD]. Aus den Beispielen zeig sich, dass ediniai in G undwö e a ikel eingeschlossen we den sie o zulegen: • als ge enn es leksemą (p z., sang ąžiniai eiksmažodžiai), • als ge enn es bedeu ungs a spal į (p z., sang ąžiniai eiksmažodžiai), • ilius aciniuose a osenen Beispielen (piez., deminu y ai, Wö e mi neigin), • A ikelsende, po alle In o ma ionen übe Ti e ausd uckliches Wo (p z., eiksmažodžių und a dažodžių abs ak , Wi ke namen, p e eiksm); manchmal (häßniau elek onischen Wö e büche n) sie we den aus eine neuen Reiheu ė gesch ieben. des li auischen Sp achins i u es angewend neus Me hoden beendig sich zu e s ellen Bend inės li auischen sp achwö e yn ( oliau BŽ), dessen Konzep ion akzen uie wi d sis emilichkei P inzip (Liu ke ičienė 2010: 141). Sein s eb sich zu olgen und p äsen ie end edinien, die nach leksinį sa a ankiškumą sind gleichwe čiai ande en i aš ischen leksis ischen einhei en. Dahe muss die In o ma ionen übe sie sein nich wenige um assend, ii äumig und genau, und dies is nich möglich zu e eichen in keine de aussag e en inklusi einen edischen Be ei s ellungsweisen. Dahe : • abs ak (p z., miáuk elėjimas, p iglaudmas, paskiẽpijimas, b oliã ima sis, aud ingùmas, aukš ýbė, b angýbė, b olỹs ė), 76 KALBOS KULTÜRA | 85 • deminu y ai (p z., ausẽlė, balandlis, namùkas), • p ie eiksmiai (p z., áiškiai, nuoseklia, aiškỹn, ga sỹn), • ak eu ennamen (pzb., g iežkas, áuklė ojas), • neiginį ha ige wo e (ischy us eiksmažodžius, beispielsweise neda nà, nedaũ ge lis, neddelis, neblõgas, nebloga, negiñčijamai) und ande e ediniai (ischy us sang ąžinius eiksmažodžius und gegendėlio ne eiksmažodžius) we den analogisch allen ande en BŽ. leksischen einhei en o ges ell , . y. ihnen ge enn e A ikel gesch ieben. In ihnen ediniai au ge och en mi Übe sch i swö e n, so äll in abėcėlinę alle leksischen Eine en seką und sind gewöhnlich zu inden2. Sys emiškumus wi d gehal en und bei de Be ei s ellung on In o ma ionen übe edinių ki čia imą wie und bei ande en a dažodžių, we den ih e ki čiuo ės angegeben; beme kenswe , dass eingeschul ene deminu y ai no male weise we den o geleg ohne kennimin ih e ki chiuočių, obwohl le z e e o un e scheiden on G undlinienwö e n, in de en A ikel deminu y ai, ki chiuočių (ž . ci ao us mãžas, obà a ikeln aus DŽ6e und LKŽe) en hal en. BŽ edischen A ikeln basie end a osena ausgeschlossen we den und en sp echend angeo dne we den alle o gesehenen zu geben ih e Bedeu ungen, jede leksema ma kie a en sp echenden g amma ischen, leksischen, s ilis ischen, Ve b auchsbe eichen und e c. ma kie a sowie illus ie cha ak e ige a osenes Beispiele, demons ančiais ih en seman ischen und synaksischen Junglum. Dahe In o ma ionen übe edinen nich beg enz nu de en Ryšio mi g undlegendem Wo zu iksa im, edischen Da en so genauso olls ändig und e schiedeni apusiai wie und ande e an aš ischen Leksischen Eine ä. Wich igs es nu im A ikel kann angegeben seman ische S uk u edinis, Bedeu ungen und ih e a spal ių hie a chiją, Gegensei iges Ryšius sowie Ve bindungen mi Basisischen Wö ze s Bedeu ungen (abs ak en Fall). Eingeb auchnis des Vedins s ell nich aaußlich , nich skleidig seine seman ikos (a nich genug, nich exak lich sie e klä ). Ta kim, Schauspiele nennungen s ü z sich o nich allom, sonde n nu einige g undlegende Handmachodžių Bedeu ungen. De Wo benu ze das nich e uh , wenn edinys nu gesch ieben wi d am Ende des G undwo es des A ikels, z. G. daik a a džius ėjjas, ėjja, die be uhsi 5-ja, 6-ja ode okaziąja E i im Bedeu ungsmaß, könn e man nu als ak ualionalismus o s ellen: 23 Die Da s ellung on Leksischen Eine e n in alėcėlės O dnung is in de elek onischen Leksikog aphie nich meh so. Alle dings in d uckdin ischen Wö e büche n einige in die G undwö e A ikel au genommen ediniai sind a sidū ę olokai on de S elle, in de sie soll en gesch ieben we den wobei abėcėlės (pzb., mezgėjas, -a, mezgimas und mezgimasis a sidu ia zwischen megzdin i und megz inis a ikeln, o ėjas, -a, o ikas, -ė und o imas zwischen au as und au inis a ikeln und pan. [DŽ4]). D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 77 e i, ena, jo 1.zukommen on O zu O zu Fuß, Sch i niu: E. keliu. E nich jo, abe loh. Hie kelelis pes ich enamas. Ek schalin. Ename egy i, danse, jagu i. E. p o du is, pe lauką, in Schule, miškan. [...] 5. ah en: T aukinys, Busas ena. 6. slink i (apie Zei ): Dienen, Mona e ena. 23. [...] sein odomam: Heu e ea e ena Ski gaila. Gu e Film jo. Ek ek (gesag e wunde in is, nega i an ). ėjjas, ~a dk . (1). ėjmas (2) [DŽ6e]. Da übe hinaus, beim Sch eiben sepa en wednisem A ikel e mieden wi d anscheinendes seines Lie e ens meh mals, plg.: bend ýbė (1) gemeinsame Sache: Lie u ių und la ių Sp achen ha iele ~ių [DŽ6e]; 1 beñd as, ~à (4) 1. gehö allen: B. Ve mögen. ~à ki ė. 2. zusammen da omas, du chge üh : B. A bei . B. Leben. ~oms mi Bemühungen machen wi . ~óji giminė (g am. um ass Wo e, die selbe Fo m wa ojamus und männlich, und weibe ich igja gimine). 3. einodas, panašus: ~ sikiai. 4. zusammengese z inis: ~à summa. 5. um assan is ko s g undlegus: ~ojo la inimo schule. ~a p . ~ýbė (1). ~ùmas (2) [DŽ6e]; bend ýbė dk . (1) das, was gemeinsam, gemeinsames Thema, Eigenscha en, Me kmal: Bend ýbė und a s ki ýbė ( il.). Li uù ių und lã ių sp ach bend ýbės. Mẽs bend ý bių nei ski ýbių. • an . a ski ybė, ski ybė. [BŽ]. mi a im ù ime dau gia G ũynieji abs ak ai ( eiksmų ode besonde hei en namensinimai) BŽ we den o ges ell un e Angabe g undlegendes eiksmažodį ode a dažodį sowie en sp echende le a iges Bedeu ungs numbe į, und leksikalizie eeji de iniäziam ode (i ) e klä ami synonym. Pa yzdžiai (da kann sein edague en, weil Wö e yns noch e ig eng i): giedójimas dk . (1) 1. → giedo i 1: Hmno giedójimas. 2. → giedo i 2: A sibùs i om paũkščių giedójimo. bend ininkã ung dk . (1) zweie ode meh Pe sonen yčinis gemeinsame Be eiligung k imin im: Bend ininkãung gãli b i ealizúo as ne eikimù. 2. → gemeinsininkau i 2: Keli iškõ ų [a sakõ ų] bend ininkãe ung ci liniame p oce sè. P o cè si nis gemeins ininkãe ung. P i ãlomasis [ akul a y ùsis] bend ininkãe ung. 78 KALBOS KULTÜRA | 85 kla ùmas dk . (2) 1. → kla us 1: P ezideñ o mẽ iniame be ich imè pasges a kla ùmo. Kol nė à kla ùmo, usẽna il s. Įman ùmas keñkia s liaus [kalbõs] kla ù mui. 2. → kla us 2: Ga baũs ámžiaus p o èso ė s ẽbina p õ o kla umù. Lga apsuñkino kabą, abe nich mókslinės min iẽs kla ùmą. 3. → kla us 3: Ta iẽs kla ù mui ugdý i y à isókių p a mų. 4. → kla us 4: Kóks ý o kla ùmas dangujè nė de be s lio! 5. → kla us 5: E ẽliai [kã ės] ga sja egjimo kla umù. baikš ýbė dk . (1) g oße , ungewöhnliche baikš umas, bailumas, baugumas: Kàs pe baikš ýbė ako! • an . d ąsigkei . In o mal p äsen ie end Abs ac s aus ykke e einige P obleme, mi denen mögliche weise keine kon on ie bei de E s ellung eine ande en S uk u ens Wö e büche . Eine on ihnen abe g ama inės pažymos. BŽ s engiamasi nuosekliai žymė i ne ik daugiskai inius, und einaskai ige Daik a a dzungen. li auischen sp achg amma iken behaup e , dass eine on einaskai lichen daik a a džių A en sind daik a a džiai, eiškian ys kann nich zahlen können abs akčias beg i e (LKG 1965: 175; plg. DLKG 1996: 66; Valeckienė 1998: 219). Sukonk e ėję, acquiję neue Bedeu ung ode neues Bedeu ungs a spal į sie können sein e wende und Vieliskai os Fo m. Tokia a osena möglich und s ilis ischen sume imais. Diese Lekseme, wie e wähn , BŽ we den o ges ell de inie en ode e klä amen Synonymen, und anspoziciniai ediniai ( . y. solche, de en da ybos und leksinė bedeu ungen su ampa), ode , ande s gesag , g ynieji abs ak , we den angegeben in g undige leksemą. A le n en, dass le z e e, nich leksikalizie en, abs ak üs Handlungs ode Eigenscha enennamen soll en sein me kimi Ku zung ns. (einsaskai nis), abe ole g ažu nich jedes einzeln A ikel ausgese z es abs ac leksemą kann so ma kie 3. Ge ade Fälle, wo abs akčiai leksemai seh schwie ig is zu su o mulie en leksikog a inü de ini ü (das cha ak e is isch anspoziciniams ediniams, dahe sie und e klä ami we den Bezugodiniuweise), und manchmal pa a ojame und üblich i klamban ende ieliskai liche ih e Fo men zeigen wenigs ens schon begonnenusi leksikaliza ionen. Pa y inėjus Geschmawo ds abs ak o bėgiojimas a oseną, ge unden Vielzahl Beispiels, in denen e wende wi d ieliskai inė dieses Wo es (allen d ei o gesehe en BŽ genann en Bedeu mungen) Fo m: Obwohl Spiele, Gehščiojime ode bėgiojimai e besse ungens hund igu und neleidig p iaug i gewo io, is seh wich ig, dass schuo spo odamas nich pe kais en. Ka ės nach liche Tie e: Tag haup sächlich išsipa pia, und Nach zu alles beginn : bėgiojime, miaukimai, Spiele. Regulia ūs i iniai bėgiojimai Londone, unabhängig on We e bedingungen. Ne Neuena die ih en [seimūnų] bėgiojimai aus 3 Übe abs ak ionen daik a a džių ieliskai ą da . siehe diskusinį Ramunės Vaskelai ės A ikel Abs ak ionen daik a a džių ieliskai os Ve b auchung Wi scha sp ache und no ma in diesem Kalbos kul u ome, p. 190215. D. MURMULAITYT. Vedischen Dankings sis emiškumus Bend inės lie u ių kalbos wodyne 79 eine e pa ijų in ande es. Kasmal, wenn man ah en muss in eine Kommandi uo e , beginn bägiojime und bi einėjime, dass jemand ie üne beisich ige e. Vieleiskai liche Abs ak ions Zeik a o dzungen Fo men können e wende we den um Bedeu ung zu e s ä ken, zu zeigen Phänomens In ensi ä , ęsimąsi, He ojimąsi ode konk e e Dingewe dich wah nehmba e Eigenscha en ode Handlungse scheinungs älle (LKG 1965: 178181). Wich ig und G undins Wo es Seman ik. Ta kim, physische Handlungen können sein wiede hol we den, be echne we den, deshalb ih e Namensmeh zahla a is üblichότερη, z. eing., e wähn es Bägiojimas und in zi ie en seine Illus a ionen passiike en ande e Wi kmawodžių Abs ak e (miaukimas, p ašinėjimas, geh ah jimas). So auch: Vai uo ojai nespėja sichzusjinen, wo budi polizeio iziellen, und nebegali übe das libin ų blyks elėjimais wa ė i ande e. Einige Küs eneswohne sagen pe S u ą gesehenen übe 90 Ligh ning Blich elungen. Polka mi pa epsėjimais. Ich habe pause om k aus ymųsi, will haben mein Haus. Alle dings aus psichinę Ak i i ä en ode e schiedene Zus ände, Beziehungenus eiškiančių eiksmažodžių machen abs ak us daik a o džiai ieliskai ine Fo men, e wa ungs, eingeh meh s ilis ischen sume imais und ih e pass iko ečiau, beispielsweise. : Wie gal ų so iel gal ojimų. Nach langen Übe s ellungen und Gal ojungen habe ich den A bei sno en nich ände n. alle deine Planungime ging hin zum Hund au dem Schwanz. Aus Beispielen sieh , dass beim Beu eilen Abs ac -Wah ung einaskai iniu daik a a džiu iel was häng on konk e aus G undnis-Wi kmazwo ds seman ikos. Exis ie end Abs ak o meh iskai ige Wo osenne Beispielen ode wenigs ens o enbzlich solche Wo osenen Möglichkei (pa em ai analogiškos seman ikos Beispielen), abs ak us BŽ das Mei uu u a a ma kie su umpinimais pp . ns., a k eipian Au me ksamkei , dass no male weise, abe nich imme , e wende we den einaskai ige ma kie es Wo o men, beispielsweise.: b angmas dk . pp . ns. (2) → b ang i: Degal b angmas skã ina nusikals amù mą. Bù o miomi p eangmas. Li uõs bs o inkà me ùs p adjo b angimù. Va liù e iñkoje b angimùs iksã o JAV dòle is und Japònijas jenà. bójimas dk . pp . ns. (1) → bėdo i: Da enas dãžnas bėdójimas wegen pol i nės kul os s okõs. Įg so s ändignis bėdójimas, weamas, complamasis wegen meñknie kių. Besakiai bėdójimai und pesims inės núo aikos apa au iniù b úožu. baugnimas dk . pp . ns. (1) baugin i: P e a a gãli b i nich nu zinė, abe und psi chològinė: baugnimas, g asnimai, ýčiojimasis. | sng . : Is è ija, baugnimas und bau gnimasis nė à o iõs laikýsenos póžymis. paáiškinimas dk . (1) 1. pp . ns. → e klä 1: Ženkl paáiškinimas. 2. sng . pp . ns. → e klä 2 (sng .): Papldomas aisỹklių pasiáiškinimas. 3. sng . pp . ns. → e klä 3 (sng .): Neį kinamas pasiáiškinimas. 4. sng . dem Beam en o geleg ein B ie , dem e läu e n die Nussežengungsu sachen, wegen was auch ad oka ami: Du ch lšų schwas ymo js pà eikė pasiáiškinimą. 86 KALBOS KULTÜRA | 85 Eine üme Da en, o enba ih e synaksiniai Ve bindungen, Junglum, den gleiche maßen gu können gezeig we den abiem sang ąžinių eiksmažodžių Zus omme hoden sowohl sa a ankišku, sowohl inkluuk iniu. Haup liche sang ąžinių eiksmažodžių Einbeziehung in g undlegenden eiksmažodžių A ikeln Mängel: 1) de g öß e Teil sang ąžinių eiksmažodžių BŽ ha keine i aš ischen (g ündlichen) Fo men; 2) sang ąžinių eiksmajodžių leksemos mi einande nich uda o seman ischen S uk u en, denn g undlegenden ein achen eiksmajodžių A ikelobūda nach sang ąžinių eiksmajodžių leksikaliza ionsg ad. Au g und inklusuk inio sang ąžinių se išdės omos ne nuosekliai, iš eilės, o pagal seman inį yšį su pas a ųjų leksemomis; 3) pa s į auk inis pa eikimas y a ne ienaly is – keli minė i eiksmažodžių S ellungnahme nich s emiisch ( u in im Kop ganze Wo ynie) we den o ges ell und ih e Abs ac s. Aßi u A ikeln gese z we den nu die sang ąžiniai daik a o džiai, die, wie und pama iniai eiksmažodžiai, keine nesang ąžinių Übe einsmenü, beispielsweise., F eudemasis, juokmasis. Ki i sang ąžiniai daik a o dze we den in den en sp echenden nesang ąžinių daik a o dzes (d. h. in diesem Fall nich mal G undinen Wö ze ) A ikeln eingeschlossen und Benu ze nich sieh ih e Ti aš ischen (g ündlichen) Fo men, neben sang ąžinį daik a a dį soll e auch en hal en A ikel i eleseine wegen un e schiedlichen Ki čiaung (Liu ke ičienė, Ninienak ė, Vosyly ė 2010: 246). P z.: a naũjinimas dk . (1) 1. → ak ualisie en 1: Sen badų a naũjinimas. 2. → ak ualisie en 2: Kompiù e ien a naũjinimas. 3. → ak ualisie en 3: Tesmo p ocèso a naũ jinimas. | sng . : Lė nio En zündmo a säugnisung. kapschchiãzung dk . (1) 1. → ka ščiuo i 1: Ligónio ka ščiãe ung ùko keliàs dienàs. Váis ai o Ka ščiãungs e . 2. sng . → ka ščiuo i 2 (sng .): Ka ščiã imasis nie ka dà nedúoda naudõs. mušmas dk . mušmasis sng . (2), (1) 1. → muš i 1: Mušmas handà [di žù]. Bu aũ es as ü duk es mušmą. Ne alià baũs i [áuklė i] ako mušimù. Muši mù p õ das neįk si. Nich ek mušmo, kek ėkmo ( lk.). | sng . : Mušmasis und p asi a džiã i mas ódo ako agg essi ùmą. Mušmusi paauglia ausleja enè gijos pé ek lių. 13. [...] sng . → muš i 20 (sng .): Mušmasis in mókslą [į aukš úomenę]. 14. sng . → muš i 21 (sng .): Und k ókiu sà o mušmusi übe leb ena? Vėlesnies en BŽ Publika ionen, besonde s elek onischen de en Ve sionen, on g undlichen ein achen Maßnahmenmažodžių soll e ge enn aus ihnen gemach y us sang ąžinius. Le za ieji, wie und ih e Abs ac e (sang ąžiniai daik a a džiai), auch o ges ell ini sepa a en A ikeln. Dann sang ąžiniai Wo e soll en sein ge unden we den wie und alle ande en BŽ leksiniai Eine ai, hieße, auch sys ema isch wä e s uuk u ū in i und ih e Da en. Nu solches edischen Dankim BŽ wä e möglich zu hal en sis emišku. D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 87 einen ode ande en Weise eingeschlossen we den in ih e pama inių BAIGIAMOSIOS PASTABOS 1. Aiškinamuosiuose žodynuose, ypač adiciniuose, ediniai ne e ai (a giminiškų) Wo es A ikel. Tokio dankimo es ag nich nu li auens, sonde n und ande e sp achwö e büche . Häu igs ens g undlegende Wö e A ikeln o geleg egula ie ediniai (abs ak üs Ak ionen ode Eigenscha en Namen und k .), welche genau häng on jede Sp ache Wö ze scha ung und g amma iken Besonde hei en. 2. Vedinien be ach end sochen genauso sa a ankiškais leksis ischen einhei en wie und ih e g undnisse sowie ande e i aš ische wo e, ih e Da en b auchen zu geben so aus üh lich und genau wie und le a ige . Tam nich gu inkluuk inis edinių dankung. Vednissen o muo ini einzelne Wo ynische A ikel. Nu au diese Weise kann o enba we den Wo es seman ische S uk u und besch eiben es allen ande en (g ama ischem, ki chiau , s ilis ischem, Ve b auchsbe eichen und . .) Aspek en. 3. Bend ines li auische Sp ache Wö e no-Konzep ion akzen uie wi d sis emiškumo P inzip. Sein bes ei e sich zu hal en und bei de Vo lage edinien. Das geling nich in allen Fällen, denn Wö e yn wa ange angen en wickeln wie adi ionelle , d uasdin ische . Sein Vo be ei ung einge e en is in beendendige E appe, wechseln einige edinių تقديمims Me hodik nich acionalu. Alle dings en hal enen edinių soll e nich bleiben in spä e en BŽ-Ausgaben, besonde s elek onischen de en Ve sionen, die bei de He s ellung soll e chis i und BŽ Da ens uk u . 4. BŽ in sepa a en A ikeln we den o geleg eiksmažodžių und a dažodžių abs ak e, deminu y ai, Wö e mi Nega i en (ischsky us eiksmažodžius). Veiksmažodiniai o dėlio ne ediniai, im Bemühen pe nelyg nich zudi i Wodyno um ang es, demen pu im bleiben im G undischen eiksmažodžių A ikeln. Sang ąžinių eiksmažodžių und daik a a džių S ellungung bleib auch gleichaly is, die g oße Meh hei on ihnen we den o ges ell g undlegenden ein achen eiksmažodžių A ikeln. In e pusa ije, als ge enn e und eigi a Leksikosg uppe, sang ąžiniai eiksmažodžiai BŽ we den o ges ell indem adi ionellen (DŽ1) Sys ems, jedoch dieses Sys em nede a mi g undlegendem sis emiškumo An o de ungenim, angewandomu ganz dieses aiškinamojo Wodyno leksikai einodai genauig zu geben und de aillie zu e klä en (ypač seman iisch) alle leksischen Einhei en. 5. Einodinend o malųjį edinių pa eikimą kon on ie sich mi un o he gesehenen subjek ischen cha ak e P oblemen, ih e Reihe nach auch hinde nden konsequen lich zu olgen sis emiškumo P inzip. Zum Beispiel, nu eingehend auszus ebend einsachi ige und meh sachi ige abs ak s a osen, sie in diesem Aspek suklasi ika us und s engig nus ačius Da s ellungsme odik, wü de man e wa en können, dass 88 KALBOS KULTÜRA | 85 Wodyne einaskai ische und beide Zahlus o men ha igen abs ak iges Kon okas ma kie ende daik a a dnisse sind angemessen ma kie . Dieses P oblem aus yske e nu iškėlus Abs ac s aus g undlegenden eiksmažodžių und a dažodžių A ikeln und p i eiks ma kie en de en g amma ischen Eigenscha en, sowieso im Ziel sys ema isch zu geben alle BŽ leksinius Einhei en. Sie kann we den lös e nu su elkus Wo ynne n, G amma iken, No min ojs und ande e Sp achspecialis en S ei k ä e. 6. Im Hinblick da au , dass ühe ode spä e auch elek onische BŽ-Ve sion e scheinen wi d, sys ema ische edischen Angaben hel en wü de P obleme zu e meiden, mi denen kon on ie wi d beim Compu e isie en adi ionellen Wö ennens, wo man be ücksich igen muss an ielen nich ienodie en o malaus Da enbe ich s Themen. Vedinen behandelnd als ande e leksische Einhei en und en sp echend, sys ema isch sie p äsen ie end, Wö e no-Da en können genaue in die Da enbank e legen. Tikslė, wenige ausimčių o a an i le z e e Da ens uk u bilde en meh Möglichkei en e schiedenem ih e Un e suchung, neabejo inai ikslesnė wä e s a is ische Da enanalyse. Dies wi d o gesehen umzuse zen bei Vo be ei ung spä e e BŽ-E laubnisse. 7. Sys emiškumus wa und bleib BŽ Ve ans al e n sehamlichkei . Beendamas e s ellen Wö e yn wi d in manchen Aspek en sys emiske als seine Vo gänge . Einige nesis emiškumo ap e schung wa nich möglich e meiden bei de En wicklung Wö e nis nich elek onische Da enbankes G undlage. Benu zung sys ema isch e su e en en en ih e Da en in Zukun e laub e e meiden iele o malien Fehle und nich ikslungen sowie konsequen e e e besse n schon pa eng ą Wo linie, auch da au basie end pa eng i obulese , e schiedie ne , wissenscha lich qualybiškesne li auische Sp ache no mminings, Leh und Le nungsmi el. ŠALTINIAI BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas). DŽ1 1954: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas. 1 leidimas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. DŽ2 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas. 2 leidimas, Vilnius: Min is. DŽ4 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 4 leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 6 (elek o- ninis) leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (elek oninis a ian as). Vy . ed. G. Nak inienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą: <www.lkz.l >. D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 89 LVV 1987: La iešu alodas ā dnīca, Rīga: A o s. MLKŽ 2010: M. No kai ienė, R. Šepe y ė, Z. Šimėnai ė. Mokomasis lie u ių kalbos žodynas, Vilnius: Bal os lankos. MLVV 2003–2008: Mūsdienu la iešu alodas ā dnīca. Red. D . philol. I. Zui- ce na. LU La iešu alodas ins i ū s. P ieiga pe in e ne ą: <www. ezau s. l /ml >. NSJP 2002: Nowy słownik języka polskiego, Wa szawa: Wydawnic wo Naukowe PWN. SJP: Słownik języka polskiego, Wydawnic wa Naukowego PWN. P ieiga pe in e ne ą: <h p://sjp.pwn.pl>. WNWD 1988: Webs e ’s New Wo ld Dic iona y o Ame ican English, 3 d college edi ion. Edi o -in-chie V. E. Neu ield. Cle eland and New Yo k: Webs e ’s New Wo ld. БТСРЯ 2002: Большой толковый словарь русского языка, Санкт-Петербург: Норинт. ТСОШ – Толковый словарь русского языка С. И. Ожегова и Н. Ю. Шведо- вой. P ieiga pe in e ne ą: <h p://slo a i. u/de aul .aspx?s=0&p= 244>. LITERATÜRA DLKG 1996: Daba ischen li auischen Sp achen g ammika. Red. V. Amb azas. 2 ausgabe, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų Ve lag. Jakai ienė E. 2005: Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo und enzyklopedien Publie ungsins i u . KTŽ 1990: K. Gai enis, S. Keinys. Kalbo y os e minen Wo ynas, Kaunas: Sch iesa. Liu ke ičienė D. 2010: Bend inės li auische Sp ache Wö e no S uk u , Ziele und Pe spek i en. Sp achkul u 83, 141150. Liu ke ičienė D., Nak inienė G., Vosyly ė K. 2010: Veiksmažodžiai und ih e Abs ac e Bend inės lie u ių kalbos žodyne. Leksikog aphie und Leksikologie 2, 235251. LKG 1965: Lie u ių kalbos g amma ik 1. Vy . ed. K. Ul ydas. Vilnius: Min is. Valeckienė A. 1998: Funkcinė li auische Sp achen g ama ika, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos ins i u . Морковкин В. В. 1993: О предпосылках системного лексикографиро- вания. – Прагматика словаря. Под ред. О. Ю. Богуславской. Москва, 31–39. Emp angen 2012 08 29 90 KALBOS KULTÜRA | 85 THE SYSTEMATICITY OF THE PRESENTATION OF DERIVATES IN BENDRINS LIETUVI KALBOS SKODYNAS (DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN) Die Sys ema ik de P äsen a ion on DERIVATES IN BENDRINS LIETUVI KALBOS SKODYNAS (DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN) is eine de wich igs en Me hoden de Da s ellung on DERIVATEN. Summa y The Li huanian language ins i u e is using new me hods in p epa a ion o Bend inės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o S anda d Li huanian) he concep o which emphasizes he p inciple o sys ema ici y one o he main equi emen s o a quali y dic iona y. This a icle discusses how success ul he a emp s o apply his p inciple ha e been when p esen ing de i a es in his dic iona y and wha di icul ies ha e been aced. Di e en de i a es a e esea ched: e bal and nominal abs ac s, diminu i es, de i a es wi h he nega i e p e ix neand e lexi e e bs. The compa ison wi h o he dic iona ies o he Li huanian language (Daba i nės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o Con empo a y Li huanian Language), academic Lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o he Li huanian Language), e c.) and explana o y dic iona ies o he o he languages (La ian, Russian, Polish, English) is made and he main p inciples and me hodology o he p esen a ion o de i a es in Bend inės lie u ių kalbos žodynas a e in oduced. The main p inciple is ha de i a es (excep o e bs wi h he p e ix neand he majo i y o e lexi e e bs) a e p esen ed no in he en ies o unde lying wo ds, bu as sepa a e en ies. In such en ies he p esen a ion o abs ac nouns ( o ins ance miauk elėjimas, p iglaudimas, paskiepijimas, b olia imasis, aud ingu mas, aukš ybė, b angybė, b olys ė), diminu i es ( o ins ance auselė, balandėlis, namu kas) and wo ds excep o e bs wi h a nega i e p e ix ( o ins ance neda na, nedaugelis, nedidelis, neblogas, neblogai, neginčijamai) is analogous wi h he p esen a ion o o he lexical uni s. Di e en meanings a e sepa a ed acco ding o hei usage, each lexeme has app op ia e g amma ical, lexical, s ylis ic, usage ield and o he ma ks and illus a i e examples o usage which e eal he seman ic and syn ac ic alency a e p esen ed. T ansposi ional de i a es and abs ac s (names o quali ies o ac ions) a e p esen ed wi h hei unde lying nomen o e b and he numbe co esponding o one o he meanings. Lexicalized abs ac s a e de ined o (and) explained h ough synonyms. The non- o mal p esen a ion o abs ac nouns aised a numbe o p oblems which we e p obably no encoun e ed when p epa ing dic iona ies wi h a di e en s uc u e. Fo ins ance, g amma s sugges ha abs ac nouns a e usually used in singula , hough no e e y lexeme o an abs ac noun p esen ed in a sepa a e en y can be ma ked as ns. (sing.) qui e a lo depends on he seman ics o a pa icula e b. This aspec o abs ac noun p esen a ion is s ill being discussed. The e a e wo ways o p esen ing wo ds wi h he p e ix nein Bend inės lie u ių kalbos ā dynas. Nouns, adjec i es and ad e bs a e p esen ed in sepa a e D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 91 en ies and e bs in he en ies o he co esponding unde lying e bs as hei illus a i e examples. Die konsequen e Anwendung des P inzips o sys ema ici y and he p esen a ion o such e bs analogically o he p esen a ion o o he pa s o speech which ha e a nega i e p e ix would enla ge he olume o he dic iona y subs an ially and ex end he e m o p epa a ion. I would ake e en longe i a he inal s age wo old p esen a ion (inco po a ed and sepa a e) o e lexi e e bs was changed. Thus in he mean ime an excep ion is made o hese wo g oups wi h he hope o e u n o his issue and o sea ch o al e na i e solu ions in u u e edi ions. KEYWORDS: de i a e, de ining dic iona y, sis ema ici y, unde lying wo d, dic iona y en y. DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]