Vedinių pateikimo sistemiškumas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 71 DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as VEDINIŲ PATEIKIMO SISTEMIŠKUMAS BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE ESMINIAI ŽODŽIAI: edinys, aiškinamasis žodynas, sis emiškumas, pama inis žodis, žodyninis s aipsnis. Žodynu adinamas ne be koks, o leksikog a iškai su a ky as žodžių in- kinys, pa eikian is jo naudo ojui bū iną in o maciją (KTŽ 240). Žodynai ski iasi paski imi, apim imi, duomenų a anka, jų pobūdžiu bei pa eikimo me odika, naudojimo būdu i k . Pagal išo inę o mą ski iami adiciniai (spausdin iniai, popie iniai) i elek oniniai žodynai; pas a ųjų, sa o uož u, aip pa ski inos d i ūšys: kompiu e izuo i spausdin iniai žodynai (elek- oninės popie inių žodynų e sijos) i duomenų bazių pag indu suku i o iginalūs elek oniniai žodynai (Jakai ienė 2005: 38–40; 293–296). Bene s a biausias isus žodynus ienijan is b uožas y a sis emiškumas. Leksikos sis eminimas y a iena iš šiuolaikinės p ak inės leksikog a ijos unk- cijų (Морковкин 1993: 37). Ypač elek oninėje leksikog a ijoje, besi emian- čioje duomenų bazėmis, sis emiškumas y a ienas esminių leksikog a ijos p incipų i pag indinių eikala imų, keliamų ge am žodynui. Sis emiška u i bū i iek žodyno mik os uk ū a, iek mak os uk ū a. Pas a ajai p iklauso i ai, kaip pa eikiami an aš iniai žodžiai – a ski ais s aipsniais a edinius iena a ki a o ma į aukian į pama inių žodžių s aipsnius (Jakai ienė 2005: 35). Aiškinamuosiuose žodynuose (dažniau spausdin iniuose, aip pa elek o- ninėse jų e sijose) įp as a kai ku iuos edinius, ypač egulia iuosius, pa eik- i an aš inio žodžio s aipsnyje (ku is ne e ai da adinamas i lizdu, no s ai anaip ol nė a an aš inio žodžio da ybos lizdas, nes jame pa eikiami ne isi an aš inio žodžio da iniai i nepa odomi ų da inių a pusa io san ykiai). Į ki o (pama inio) leksinio iene o s aipsnį būna į aukiami: • eiksmažodžių i a dažodžių abs ak ai – eiksmų i ypa ybių pa a- dinimai, • eikėjų a a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai, • p ie eiksmiai, 72 KALBOS KULTūRA | 85 • sang ąžiniai eiksmažodžiai i daik a a džiai, • deminu y ai, • žodžiai su neiginiais i k . Š ai keliolika pa yzdžių iš į ai ių lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų. Iš jų ma y i, kad ame pačiame s aipsnyje gali bū i kelių ūšių į auk inių edinių (pa yzdžiuose jie pab auk i1): gé i, gẽ ia, g ė 1. y i skys į, malšin i oškulį: Ka ė gẽ ia iš kibi o. G. andenį, pieną. Gẽ iamas puodelis (iš ku io ge ia). Gẽ iamas anduo (ku į ge ia, inkamas ge i). ǁ p k.: Dul- kes, dūmus, sma ę g. (k ėpuo i). Tabaką g. (šniauk i, uos y i). 2. a o i s aigiuosius gė imus, gi au i: Kai neg ęs, ai ge as y as. Jis da gẽ ia. 3. auk i, siu b i; sk e b is, sunk is: Kempinė gẽ ia andenį. Vėjas kiau ai gẽ ia (pe pučia). | sng .: Vanduo į smėlį g ei ai gẽ iasi. ◊ G. p ašo (apie kiau us ba us). gė jǁas, ~a dk . (1) gė kǁas, ~ė dk . (2) gė mas (2) gė masis (1) [DŽ6e]; k ėpúo i, k ėpúoja, k ėpã o ks. (1) (kas) įk ėp i i išk ėp i: Kamba yjè daug dmų, nė à kuo k ėpúo i. ° Jis suñkiai k ėpúoja. • neig. nek ėpúo i k ėpã imas dk . . (1,1) [MLKŽ]; klausý i, klaũso, klaũsė in . K; SD343,279, R, BPII157, M [...] 4. e l. su ik i, suside in i: Tė as su aikais nesiklaũso Rm. […] [LKŽe]; áiškǁus, ~i (3) 1. ge ai ma omas, š iesus, gied as: ~i š iesa. Á. dangus. 2. ge ai ma an is: ~ios akys. 3. leng ai su okiamas, sup an amas: Á. aš as. Á. a imas. Á. klausimas. ~u kaip dieną. ~u kaip an delno (labai aišku). 4. leng ai su okian is: Á. p o as. ~i gal a. ~iai p .: ~iai š ie ė mėnulis. Viską ~iai išdės y i. ~ỹn p . ~ýbė (1) ~ùmas (2) [DŽ6e]; mãžǁas, ~à (4) p š. d i d e l i s. 1. menkas sa o apim imi, dydžiu (aukščiu, ilgiu, pločiu): M. aikas. ~os bul ės. M. kamba ys, sodas, mies as. ~o ūgio žmogus. M. upelis. Jis kiek ~ėlèsnis. Koks jis ~u ùkas, ~u lis, ~u ėlái is! Iš ~ išbėgo, didžių nepa ijo ( s.). 1 Ci uojan žodyninius s aipsnius s engiamasi išlaiky i o iginalią jų o mą, p aleis os s aips- nių dalys žymimos [...]. D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 73 2. nedaug amžiaus u in is, nesuaugęs: Vaikai da ~. Paliko ~iukùs, ~u ėliùs kaip ž i blius. A iduok peilį, nebūk m. (nesie zink). 3. negausus: M. bū ys. ~à šeimyna. A ~a čia da bo! Iš didelio debesio m. lie us ( s.). 4. nesma kus, silpnas: M. šal is. M. skausmas. 5. nes a bus, nežymus, ne eikšmingas: ~à klaida. ~à do ana. ~ nuopelnai, laimė- jimai. ~à bėda, kad nemoki – išmoksi. 6. ku is nežymios isuomeninės padė ies: M. būdamas, su didžiais ponais nesigaly- nėk ( s.). ◊ Be ~a ko (bemaž, be eik). ~a ką (nes a bu, nieko ne eiškia). Bū i ~esniám (nu- sileis i). Daug ~a (maždaug). ~a p . ~ỹn p .: S eika a eina ~ỹn (mažėja). ~ùmas (2) [DŽ6e]; ob s . (3) [...] 1. [...] gy enamasis namas, pi kia: [...] Gy enamoji ob NdŽ. [...] Bu o pamiškėj obelý ė Sk. Mažon obelùkėn jy gy ena Kb. [...] T obalę sulipino – čia pa su- k i o, suplyšo, supu o Yl. [...] Tu iam Kazimie uo duo i [dalies] obalẽlei pasi- s a y i K . Bu o iš ė iškės žemės ga usi, pasis a ė okią obalìkę Pln. [...] Va yk as žemes, ligi ku alioji, ik mano obikės nenu e sk Pž l. Bu o kelios obìkės, o daba ka išsiplė ė, mies as didelis pasida ė Vdk. Susi ūpusi oby ẽlė Š s. T obulãlė (menk.) Š s. Toki daba an ai obu ẽlė y[ a] pas a y a Lž. Čia pasis a ė obùkę Al . [...] Senukas pas a ė obelùkę D skŽ. Pasis ačiau obùžę an andens JD20. T obeliūkš ẽlė menkiausia Kl Ž. Pasiun iniai p ieš sa o akis u ėjo iesiog juo- kingai mažą, i žąsų ga delį, ke i ainę obely ę Vaižg. [...] [LKŽe]; i pǁùs, ~ (4) 1. leng ai i ps an is: Ne ipios p iemaišos. ~ (~ióji) ka a. 2. ku is g ei ai, leng ai lydosi: Taukai – . daik as. ~ùmas (2) [DŽ6e]. Ki ų kalbų žodynuose aip pa įp as a į ai ius edinius į auk i į pama i- nių žodžių s aipsnius. Juose y a i nepaminė ų ūšių į auk inių žodžių, ai p iklauso nuo konk ečios kalbos g ama ikos i da ybos ypa ybių – pa yzdžiui, usų i lenkų kalbų žodynuose į ykio eikslo eiksmažodžių s aipsniuose ne e ai pa eikiami i eigos eikslo eiksmažodžiai. Kele as pa yzdžių: līdzīgs -ais, līdzīga -ā, īp.; līdzīgi aps . 1. Tāds, kam i ap u eni ādas pašas īpašības, pazīmes kā (kam) ci am. Mei a i līdzīga mā ei. Līdzīgi aks u i. Viņām i līdzīgas balsis. Līdzīgi ģeog ā iskie aps ākļi. 2. Līdz ē īgs, a bils ošs (pa as i sa s- a pēji). L. pa ne is. Runā kā līdzīgam a līdzīgu. // Vienāds (pēc lieluma, ē ī- bas). Sag iez o i līdzīgās daļās. Sadalī līdzīgi. Līdzīga nauda sa . – naudas summa, kas p ecīzi a bils maksājuma ē ībai. ◊ līdzīgums . lie . [MLVVe]; 74 KALBOS KULTūRA | 85 ābOLS . Ābeles auglis. Sulīgs, salds, skābs, sā s ā. Ābola se de, sēklas, miza. Ābolu sula, ie ā ījums, kompo s. Žā ē i āboli. Sā s kā ā. – āds, kam i ese- līga k āsa, a eselīgu sā umu (pa as i pa aigiem, seju). Acs ā. – acs gal enā sas ā daļa, apaļš ķe menis acs dobumā. ◊ S īda ā. – s īda cēlonis./ ābolī is, -ša; ābol ēns; ābol iņš. [LVV]; ДЕД, -a; м. 1. Отец отца или матери. 2. разг. Старый человек, старик. 3. мн.: дéды, -ов. Люди, жившие в старину, предки. Деды и прадеды; отцы и деды (предки). [...] < Дéдка, -и; мн. род. -док, дат. -дкам; м. Ласк. (1–2 зн.). Дéдкин, -a, -o. Дéдов, -a, -o. Дéдовский, -aя, -oe. Д. способ (старый, испытанный). Дедóк, -дкá; м. разг. (2 зн.). Дедýля, -и; м. Ласк. (1–2 зн.). Дедýлин, -a, -o. Дéдушка (см.). По-дéдовски, нареч. [БТСРЯ]; СЛОВА’РЬ, -я’, м. 1. Собрание слов (обычно в алфавитном порядке), устойчивых выражений с пояснениями, толкованиями или с переводом на другой язык. Толковый с. Энциклопедический с. Фразеологический с. Двуязычный с. Терминологический с. Словари синонимов, омонимов, антонимов. С. морфем (толкующий значимые части слов). 2. ед. Совокупность слов какого-н. языка, а также слов, употреблённых в каком-н. одном произведении, в произведени- ях какого-н. писателя или вообще употребляемых кем-н. Богатство русского словаря. Поэтический с. Пушкина. Он изъясняется по-английски с трудом: его с. очень беден. ǁ уменьш. слова'рик, -а, м. (к 1 знач.). ǁ прил. слова'рный, -ая, -ое. Словарная статья (главка словаря, посвящённая отдельному слову или фразеологизму, вынесенному в её заглавие). С. запас. [ТСОШ]; СТРО’ИТЬ 1, -о'ю, -о'ишь; -о'енный; несов. 1. что. Возводить, создавать какое-н. сооружение, здание, а также конструкцию, машину. С. дом. С. пло- тину. С. корабли, локомотивы. Ломать - не с. (посл.). 2. что. Созидать, со- здавать, организовывать. С. новый быт, новую жизнь. С. своё благополучие на чём-н. С. семью. 3. что. Мысленно создавать. С. планы. С. разные предложения. С. гипотезу. С. себе иллюзии. 4. что. Организовывать, основываясь на чём-н. С. доклад на точных данных. С. свою тактику на чём-н. 5. что. Выражать, формулировать. Правильно с. фразу. С. систему доказательств. 6. что. Вы- черчивать на основании заданных размеров (спец.). С. треугольник. С. усечён- ный конус. 7. что. Делать что-н. (в соответствии со знач. следующего далее существительного) (разг.). С. гримасы (гримасничать). С. глазки (кокетничать, играя глазами). С. рожи (гримасничая, придавать лицу какое-н. неестествен- ное выражение). 8. кого (что) из кого. Представлять, изображать себя или кого-н. кем-н. (разг. неодобр.). С. из себя простака, дурачка. С. из ребёнка вундеркинда. ǁ сов. вы'строить, -ою, -оишь; -оенный (к 1 знач.), постро'ить, -о'ю, -о'ишь; -о'енный (к 1, 2, 3, 4, 5 и 6 знач.) и состро'ить, -о'ю, -о'ишь; -о'енный (к 7 и 8 знач.). ǁ сущ. стро'йка, -и, ж. (к 1 знач.), построе'ние, -я, ср. (к 1 устар., ко 2, 4, 5 и 6 знач.) и постро'йка, -и, ж. (к 1 знач.). ǁ прил. строи'тельный, -ая, -ое (к 1 знач.). С. сезон. Строительные материалы. Строительная площадка. [ТСОШ]; D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 75 kaba e 1. «spek akl sa y yczno- oz ywkowy; eż: lokal, w k ó ym odbywają się akie spek- akle» 2. «absu dalna lub su ealna sy uacja» • kaba e owy • kaba e owość • kaba ecik • kaba ecia z, kaba ecis a [SJP]; pacha 1. «wgłębienie między wewnę zną s oną amienia a bokiem kla ki pie siowej» 2. «o wó na amię w ub aniu; eż: część ub ania znajdująca się w miejscu wgłę- bienia pod amieniem» • pachowy • paszka [SJP]; spić dk Xa, spi y – spijać ndk I, ~any 1. «upić kogoś do niep zy omności» 2. «pijąc zeb ać płyn, zwłaszcza jego gó ną wa s wę»: P aki spijali osę z lis ków. spić się – spijać się « upić się alkoholem, być pijanym» [NSJP]; a · en· i e [...] adj. [...] 1 paying a en ion; obse an 2 conside a e, cou eous, de o ed, e c. [an a en i e husband] – syn. h o u g h u l – a · en´ i e|ly ad . – a · en´ i e·ness n. [WNWD]; hai ·s yle [...] n. a special s yle o hai d essing, o en dis inc i e and ashionable – hai ´s yl´ing n. – hai ´s yl´is n. [WNWD]. Iš pa yzdžių ma y i, kad ediniai į pama inių žodžių s aipsnius į au- kiami juos pa eikian : • kaip a ski ą leksemą (p z., sang ąžiniai eiksmažodžiai), • kaip a ski ą eikšmės a spal į (p z., sang ąžiniai eiksmažodžiai), • ilius aciniuose a osenos pa yzdžiuose (p z., deminu y ai, žodžiai su neiginiais), • s aipsnio gale, po isos in o macijos apie an aš inį žodį (p z., eiks- mažodžių i a dažodžių abs ak ai, eikėjų pa adinimai, p ie eiks- miai); ka ais (dažniau elek oniniuose žodynuose) jie ašomi iš nau- jos eilu ės. Lie u ių kalbos ins i u e aikan naujus me odus baigiamas eng i Bend- inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau – BŽ), ku io koncepcijoje akcen uojamas sis emiškumo p incipas (Liu ke ičienė 2010: 141). Jo s engiamasi laiky is i pa eikian edinius, ku ie pagal leksinį sa a ankiškumą y a lygia e čiai ki iems an aš iniams leksiniams iene ams. Todėl in o macija apie juos u i bū i ne mažiau išsami, į ai iapusė i iksli, o ši o neįmanoma pasiek i nė ienu iš minė ų į auk inio edinių pa eikimo būdų. Taigi: • abs ak ai (p z., miáuk elėjimas, p iglaudmas, paskiẽpijimas, b oliã i- ma sis, aud ingùmas, aukš ýbė, b angýbė, b olỹs ė), 76 KALBOS KULTūRA | 85 • deminu y ai (p z., ausẽlė, balandlis, namùkas), • p ie eiksmiai (p z., áiškiai, nuoseklia, aiškỹn, ga sỹn), • eikėjų pa adinimai (p z., g iežkas, áuklė ojas), • neiginį u in ys žodžiai (išsky us eiksmažodžius, p z., neda nà, ne- daũ ge lis, neddelis, neblõgas, nebloga, negiñčijamai) i ki i ediniai (išsky us sang ąžinius eiksmažodžius i p iešdėlio ne- eiks- mažodžius) pa eikiami analogiškai isiems ki iems BŽ leksiniams iene ams, . y. jiems ašomi a ski i s aipsniai. Juose ediniai iškeliami an aš iniais žodžiais, aigi pa enka į abėcėlinę isų leksinių iene ų seką i y a įp as ai andami2. Sis emiškumas išlaikomas i pa eikian in o maciją apie edinių ki čia imą – kaip i ki ų a dažodžių a eju, nu odomos jų ki čiuo ės; pa- žymė ina, kad į auk iniai deminu y ai pap as ai būna pa eikiami nepažymin jų ki čiuočių, no s pas a osios dažnai ski iasi nuo pama inių žodžių, į ku ių s aipsnius deminu y ai į auk i, ki čiuočių (ž . ci uo us mãžas, obà s aips- nius iš DŽ6e i LKŽe). BŽ edinių s aipsniuose emian is a osena išski- iamos i a i inkamai išdės omos isos numa y os pa eik i jų eikšmės, kiek- iena leksema žymima eikiamomis g ama inėmis, leksinėmis, s ilis inėmis, a ojimo s ičių i k . pažymomis bei ilius uojama būdingais a osenos pa yzdžiais, pa odančiais jų seman inį i sin aksinį junglumą. Taigi in o - macija apie edinius neapsi iboja ik jų yšio su pama iniu žodžiu iksa i- mu, edinių duomenys okie pa išsamūs i į ai apusiai kaip i ki ų an aš- inių leksinių iene ų. S a biausia – ik s aipsnyje galima pa eik i seman inę edinio s uk ū- ą, eikšmių i jų a spal ių hie a chiją, a pusa io yšius bei sąsajas su pa- ma inių žodžių eikšmėmis (abs ak ų a eju). Į auk inis edinio pa eikimas nepaaiškina, nea skleidžia jo seman ikos (a nepakankamai, ne iksliai ją paaiškina). Ta kim, eikėjų pa adinimai dažnai emiasi ne isomis, o ik kai ku iomis pama inių eiksmažodžių eikšmėmis. Žodyno naudo ojas o nesužino, jei edinys ik į ašomas pama inio žodžio s aipsnio pabaigoje, p z.: daik a a džius ėjjas, ėjja, ku ie em ųsi 5-ąja, 6-ąja a 23-iąja eiks- mažodžio e i eikšme, galima bū ų įsi aizduo i ik kaip okazionalizmus: 2 Leksinių iene ų pa eikimas abėcėlės a ka nebė a oks ak ualus elek oninėje leksikog a- ijoje, nes jų paiešką a lieka kompiu e is. Tačiau spausdin iniuose žodynuose kai ku ie į pama inių žodžių s aipsnius į auk i ediniai y a a sidū ę olokai nuo os ie os, ku ioje jie u ė ų bū i į ašy i laikan is abėcėlės (p z., mezgėjas, -a, mezgimas i mezgimasis a sidu- ia a p megzdin i i megz inis s aipsnių, o ėjas, -a, o ikas, -ė i o imas – a p au as i au inis s aipsnių i pan. [DŽ4]). D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 77 e i, ena, jo 1. yk i iš ie os į ie ą pėsčiomis, žingsniu: E. keliu. Jis ne jo, o bėgo. Čia kelelis pėsčių enamas. Ek šalin. Ename algy i, šok i, medžio i. E. p o du is, pe lauką, į mokyklą, miškan. [...] 5. ažiuo i: T aukinys, au obusas ena. 6. slink i (apie laiką): Dienos, mėnesiai ena. [...] 23. bū i odomam: Šiandien ea e ena „Ski gaila“. Ge as ilmas jo. ◊ Ek ek (sakoma s ebin is, neigian ). ėjjǁas, ~a dk . (1). ėjmas (2) [DŽ6e]. Be o, ašan a ski ą edinio s aipsnį iš engiama pasi aikančio jo pa ei- kimo kelis ka us, plg.: bend ýbǁė (1) bend as dalykas: Lie u ių i la ių kalbos u i daug ~ių [DŽ6e]; 1 beñd ǁas, ~à (4) 1. p iklausomas isiems: B. u as. ~à i u ė. 2. ka u da omas, a liekamas: B. da bas. B. gy enimas. ~oms pas angomis pada y- sime. ~óji giminė (g am. apima žodžius, a pa o ma a ojamus i y iškąja, i mo e iškąja gimine). 3. ienodas, panašus: ~ siekiai. 4. su es inis: ~à suma. 5. apiman is ko no s pag indus: ~ojo la inimo mokykla. ~a p . ~ýbė (1). ~ùmas (2) [DŽ6e]; bend ýbė dk . (1) ai, kas bend a, bend as dalykas, ypa ybė, b uožas: Bend ýbė i a s ki ýbė ( il.). Lie ù ių i lã ių kalb bend ýbės. Mẽs su a im ù ime dau giaũ bend ý bių nei ski ýbių. • an . a ski ybė, ski ybė. [BŽ]. G ynieji abs ak ai ( eiksmų a ypa ybių pa adinimai) BŽ pa eikiami nu odan pama inį eiksmažodį a a dažodį bei a i inkamą pas a ųjų eikš- mės nume į, o leksikalizuo ieji apib ėžiami a (i ) aiškinami sinonimais. Pa yzdžiai (da gali bū i edaguojami, nes žodynas nebaig as eng i): giedójimas dk . (1) 1. → giedo i 1: Hmno giedójimas. 2. → giedo i 2: A sibùs i nuo paũkščių giedójimo. bend ininkã imas dk . (1) 1. d iejų a daugiau asmenų yčinis bend as daly a- imas nusikal ime: Bend ininkã imas gãli b i ealizúo as ne eikimù. 2. → bend- ininkau i 2: Keli ieškõ ų [a sakõ ų] bend ininkã imas ci liniame p oce sè. P o cè si nis bend ininkã imas. P i ãlomasis [ akul a y ùsis] bend ininkã imas. 78 KALBOS KULTūRA | 85 aiškùmas dk . (2) 1. → aiškus 1: P ezideñ o mẽ iniame p anešimè pasges a aiškùmo. Kol nė à aiškùmo, usẽna il s. Įman ùmas keñkia s liaus [kalbõs] aiš- kù mui. 2. → aiškus 2: Ga baũs ámžiaus p o èso ė s ẽbina p õ o aiškumù. Lga apsuñkino kabą, be ne mókslinės min iẽs aiškùmą. 3. → aiškus 3: Ta iẽs aiškù mui ugdý i y à isókių p a mų. 4. → aiškus 4: Kóks ý o aiškùmas – dangujè nė de be s lio! 5. → aiškus 5: E ẽliai [kã ės] ga sja egjimo aiškumù. baikš ýbė dk . (1) didelis, nepap as as baikš umas, bailumas, baugumas: Kàs pe baikš ýbė ako! • an . d ąsybė. Ne o maliai pa eikian abs ak us iš yškėjo kele as p oblemų, su ku iomis galbū nebu o susidu a engian ki okios s uk ū os žodynus. Viena iš jų – g ama inės pažymos. BŽ s engiamasi nuosekliai žymė i ne ik daugiskai inius, be i ienaskai inius daik a a džius. Lie u ių kalbos g ama ikose eigiama, kad iena iš ienaskai inių daik a a džių ūšių y a daik a a džiai, eiškian ys negalimas skaičiuo i abs akčias są okas (LKG 1965: 175; plg. DLKG 1996: 66; Valeckienė 1998: 219). Sukonk e ėję, įgiję naują eikšmę a naują eikš- mės a spal į jie gali bū i a ojami i daugiskai os o ma. Tokia a osena galima i s ilis iniais sume imais. Šios leksemos, kaip minė a, BŽ pa eikiamos apib ėž os a aiškinamos sinonimais, o anspoziciniai ediniai ( . y. okie, ku ių da ybos i leksinė eikšmės su ampa), a ba, ki aip a ian , g ynieji abs ak ai, nu odomi į pama inę leksemą. A ody ų, kad pas a ieji, neleksi- kalizuo i, abs ak ūs eiksmo a ypa ybės pa adinimai u ė ų bū i žymimi su umpinimu ns. ( ienaskai inis), ačiau oli g ažu ne kiek ieną a ski u s aipsniu iškel o abs ak o leksemą galima aip pažymė i3. Ne e i a ejai, kai abs akčiai leksemai labai sudė inga su o muluo i leksikog a inę apib ėž- į ( ai būdinga anspoziciniams ediniams, odėl jie i aiškinami nuo odiniu būdu), o ka ais pa a ojamos i įp as ai skambančios daugiskai inės jos o mos odo ben jau p asidėjusią leksikalizaciją. Pa y inėjus eiksmažodžio abs ak o bėgiojimas a oseną, as a gausybė pa yzdžių, ku iuose a ojama daugiskai inė šio žodžio ( isomis imis numa y omis BŽ pa eik i eikšmė- mis) o ma: No s žaidimai, aikščiojimai a bėgiojimai ge ina šuns igū ą i neleidžia p iaug i s o io, y a labai s a bu, kad šuo spo uodamas nepe kais ų. Ka ės – nak iniai gy ūnai: dieną daugiausia išsipa pia, o nak į iskas p asideda: bėgiojimai, miaukimai, žaidimai. Regulia ūs y iniai bėgiojimai Londone, nep iklausomai nuo o o sąlygų. Ne naujiena ie jų [seimūnų] bėgiojimai iš 3 Apie abs akčiųjų daik a a džių daugiskai ą da ž . diskusinį Ramunės Vaskelai ės s aipsnį Abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma šiame Kalbos kul ū os ome, p. 190–215. D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 79 ienų pa ijų į ki as. Kaska , kai eikia ažiuo i į komandi uo ę, p asideda bėgiojimai i p ašinėjimai, kad kažkas gy ūną p ižiū ė ų. Daugiskai inės abs akčių daik a a džių o mos gali bū i a ojamos no- in sus ip in i eikšmę, pa ody i eiškinio in ensy umą, ęsimąsi, ka oji- mąsi a konk ečius daik a a diškai su okiamos ypa ybės a eiksmo pasi- eiškimo a ejus (LKG 1965: 178–181). S a bu i pama inio žodžio seman- ika. Ta kim, iziniai eiksmai gali bū i ka ojami, skaičiuojami, odėl jų pa adinimų daugiskai a y a įp as esnė, p z., minė asis bėgiojimas i ci uo- ose jo ilius acijose pasi aikę ki i eiksmažodžių abs ak ai (miaukimas, p ašinėjimas, aikščiojimas). Taip pa : Vai uo ojai nespėja susižino i, ku budi policijos pa eigūnai, i nebegali apie ai žibin ų blyks elėjimais pe spė i ki us. Kai ku ie pak an ės gy en ojai sako pe aud ą ma ę apie 90 žaibo blyks elėji- mų. Polka su pa epsėjimais. Jau pa a gau nuo k aus ymųsi, no iu u ė i sa o namus. Tačiau iš psichinę eiklą a į ai ias būsenas, san ykius eiškian- čių eiksmažodžių pada y i abs ak ūs daik a a džiai daugiskai ines o mas, ikė ina, įgauna daugiau s ilis iniais sume imais i jų pasi aiko ečiau, p z.: Kiek gal ų – iek gal ojimų. Po ilgų s a s ymų i gal ojimų da bo nu a iau nekeis i. Visi a o plana imai nuėjo šuniui an uodegos. Iš pa yzdžių ma y i, kad e inan abs ak o bu imą ienaskai iniu daik- a a džiu daug kas p iklauso nuo konk e aus pama inio eiksmažodžio se- man ikos. Esan abs ak o daugiskai inės a osenos pa yzdžių a ben aki- aizdžiai okios a osenos galimybei (pa em ai analogiškos seman ikos pa yzdžiais), abs ak us BŽ uo a pu nu a a žymė i su umpinimais pp . ns., a k eipian dėmesį, kad pap as ai, be ne isada, a ojamos ienaskai- inės pažymė o žodžio o mos, p z.: b angmas dk . pp . ns. (2) → b ang i: Degal b angmas skã ina nusikals a- mù mą. Bù o núomos b angmas. Lie u õs bs o inkà me ùs p adjo b angimù. Va liù ų iñkoje b angimùs iksã o JAV dòle is i Japònijos jenà. bėdójimas dk . pp . ns. (1) → bėdo i: Da enas dãžnas bėdójimas – dėl pol i nės kul  os s okõs. Įg so nuola nis bėdójimas, e kmas, skundmasis dėl meñknie kių. Besakiai bėdójimai i pesims inės núo aikos apa au iniù b úožu. baugnimas dk . pp . ns. (1) → baugin i: P e a a gãli b i ne ik zinė, be i psi chològinė: baugnimas, g asnimai, ýčiojimasis. | sng .: Is è ija, baugnimas i bau gnimasis nė à o iõs laikýsenos póžymis. paáiškinimas dk . (1) 1. pp . ns. → paaiškin i 1: Ženkl paáiškinimas. 2. sng . pp . ns. → paaiškin i 2 (sng .): Papldomas aisỹklių pasiáiškinimas. 3. sng . pp . ns. → paaiškin i 3 (sng .): Neį kinamas pasiáiškinimas. 4. sng . pa eigūnui pa eikiamas aš as, ku iuo aiškinamos nusižengimo p iežas ys, dėl ko no s ei- sinamasi: Dėl lšų š as ymo js pà eikė pasiáiškinimą. 86 KALBOS KULTūRA | 85 iene ų duomenims, a skleis i jų sin aksiniai yšiai, junglumas, ku į ieno- dai ge ai galima pa ody i abiem sang ąžinių eiksmažodžių pa eikimo bū- dais – iek sa a ankišku, iek į auk iniu. Pag indiniai sang ąžinių eiksma- žodžių į aukimo į pama inių eiksmažodžių s aipsnius ūkumai: 1) di- džioji dalis sang ąžinių eiksmažodžių BŽ ne u i an aš inių (pag indinių) o mų; 2) sang ąžinių eiksmažodžių leksemos a pusa yje nesuda o se- man inės s uk ū os, nes pama inių pap as ųjų eiksmažodžių s aipsniuo- se išdės omos ne nuosekliai, iš eilės, o pagal seman inį yšį su pas a ųjų leksemomis; 3) pa s į auk inis pa eikimas y a ne ienaly is – keli minė i būdai pagal sang ąžinių eiksmažodžių leksikalizacijos laipsnį. Dėl į auk inio sang ąžinių eiksmažodžių pa eikimo nesis emiškai ( u- in gal oje isą žodyną) pa eikiami i jų abs ak ai. A ski u s aipsniu de- dami ik ie sang ąžiniai daik a a džiai, ku ie, kaip i pama iniai eiksma- žodžiai, ne u i nesang ąžinių a i ikmenų, p z., džiaugmasis, juokmasis. Ki i sang ąžiniai daik a a džiai į aukiami į a i inkamų nesang ąžinių daik a a - džių ( aigi šiuo a eju – ne ne pama inių žodžių) s aipsnius i naudo ojas nema o jų an aš inių (pag indinių) o mų, neben sang ąžinį daik a a dį eikė ų aip pa pa eik i s aipsnio an aš ėje dėl ski ingo ki čia imo (Liu - ke ičienė, Nak inienė, Vosyly ė 2010: 246). P z.: a naũjinimas dk . (1) 1. → a naujin i 1: Sen badų a naũjinimas. 2. → a - naujin i 2: Kompiù e ių a naũjinimas. 3. → a naujin i 3: Tesmo p ocèso a naũ jinimas. | sng .: Lė nio uždegmo a sinaũjinimas. ka ščiã imas dk . (1) 1. → ka ščiuo i 1: Ligónio ka ščiã imas ùko keliàs die- nàs. Váis ai nuo ka ščiã imo. 2. sng . → ka ščiuo i 2 (sng .): Ka ščiã imasis nie ka dà nedúoda naudõs. mušmas dk . (2), mušmasis sng . (1) 1. → muš i 1: Mušmas ankà [di žù]. Bu- aũ es as už duk es mušmą. Ne alià baũs i [áuklė i] ako mušimù. Muši mù p õ o neįk si. Ne ek mušmo, kek ėkmo ( lk.). | sng .: Mušmasis i p asi a džiã- i mas ódo ako ag esy ùmą. Mušmusi paauglia išleja enè gijos pé ek lių. […] 13. sng . → muš i 20 (sng .): Mušmasis į mókslą [į aukš úomenę]. 14. sng . → muš i 21 (sng .): I k ókiu sà o mušmusi užgy ena? Vėlesniuose BŽ leidimuose, ypač elek oninėse jų e sijose, nuo pama- inių pap as ųjų eiksmažodžių eikė ų a ski i iš jų pada y us sang ąžinius. Pas a ieji, kaip i jų abs ak ai (sang ąžiniai daik a a džiai), aip pa pa eik- ini a ski ais s aipsniais. Tuome sang ąžiniai žodžiai u ė ų bū i andami kaip i isi ki i BŽ leksiniai iene ai, adinasi, aip pa sis emiškai bū ų sus uk ū in i i jų duomenys. Tik okį edinių pa eikimą BŽ bū ų galima laiky i sis emišku. D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 87 BAIGIAMOSIOS PASTABOS 1. Aiškinamuosiuose žodynuose, ypač adiciniuose, ediniai ne e ai ienu a ki u būdu į aukiami į jų pama inių (a giminiškų) žodžių s aips- nius. Tokio pa eikimo esama ne ik lie u ių, be i ki ų kalbų žodynuose. Dažniausiai pama inių žodžių s aipsniuose pa eikiami egulia ieji ediniai (abs ak ūs eiksmų a ypa ybių pa adinimai i k .), kokie bū en – p iklau- so nuo kiek ienos kalbos žodžių da ybos i g ama ikos ypa ybių. 2. Vedinius laikan okiais pa sa a ankiškais leksiniais iene ais kaip i jų pama iniai bei ki i an aš iniai žodžiai, jų duomenis eikia pa eik i aip pa išsamiai i iksliai kaip i pas a ųjų. Tam ne inka į auk inis edinių pa eikimas. Vediniams o muo ini a ski i žodyniniai s aipsniai. Tik okiu būdu galima a skleis i žodžio seman inę s uk ū ą i apibūdin i jį isais ki- ais (g ama iniu, ki čia imo, s ilis iniu, a ojimo s ičių i . .) aspek ais. 3. Bend inės lie u ių kalbos žodyno koncepcijoje akcen uojamas sis emiš- kumo p incipas. Jo s engiamasi laiky is i pa eikian edinius. Tai pa yks a ne isais a ejais, nes žodynas bu o p adė as ku i kaip adicinis, spaus- din inis. Jo engimui įžengus į baigiamąjį e apą, keis i kai ku ių edinių pa eikimo me odiką nė a acionalu. Tačiau į auk inių edinių ne u ė ų lik i ėlesniuose BŽ leidimuose, ypač elek oninėse jų e sijose, ku ias engian u ė ų kis i i BŽ duomenų s uk ū a. 4. BŽ a ski ais s aipsniais bus pa eikiami eiksmažodžių i a dažodžių abs ak ai, deminu y ai, žodžiai su neiginiais (išsky us eiksmažodžius). Veiksmažodiniai p iešdėlio ne- ediniai, siekian pe nelyg nedidin i žodyno apim ies, uo a pu paliekami pama inių eiksmažodžių s aipsniuose. San- g ąžinių eiksmažodžių i daik a a džių pa eikimas aip pa išlieka ne ie- naly is, didžioji jų dauguma pa eikiami pama inių pap as ųjų eiksmažodžių s aipsniuose. Ta pusa yje, kaip a ski a i sa i a leksikos g upė, sang ąžiniai eiksmažodžiai BŽ pa eikiami laikan is adicinės (DŽ1) sis emos, ačiau ši sis ema nede a su pag indiniu sis emiškumo eikala imu, aikomu isai šio aiškinamojo žodyno leksikai – ienodai iksliai pa eik i i išsamiai paaiškin- i (ypač seman iškai) isus leksinius iene us. 5. Vienodinan o malųjį edinių pa eikimą susidu iama su nenuma y- omis dalykinio pobūdžio p oblemomis, sa o uož u aip pa ukdančiomis nuosekliai laiky is sis emiškumo p incipo. Pa yzdžiui, ik išsamiai iš y us ienaskai inę i daugiskai inę abs ak ų a oseną, juos šiuo aspek u sukla- si ika us i g iež ai nus ačius pa eikimo me odiką, bū ų galima ikė is, kad 88 KALBOS KULTūRA | 85 žodyne ienaskai iniai i abi skaičiaus o mas u in ys abs akčias są okas žymin ys daik a a džiai y a inkamai pažymė i. Ši p oblema iš yškėjo ik iškėlus abs ak us iš pama inių eiksmažodžių i a dažodžių s aipsnių i p i eikus pažymė i jų g ama ines ypa ybes, aigi siekian sis emiškai pa eik- i isus BŽ leksinius iene us. Ji gali bū i išsp ęs a ik su elkus žodyninin- kų, g ama ikų, no min ojų i ki ų kalbos specialis ų pajėgas. 6. Tu in gal oje, kad anksčiau a ėliau pasi odys i elek oninė BŽ e sija, sis emiškas edinių pa eikimas padė ų iš eng i p oblemų, su ku- iomis susidu iama kompiu e izuojan adicinį žodyną, kai eikia a si- ž elg i į daugybę nesu ienodin ų o malaus duomenų pa eikimo dalykų. Vedinius ak uojan kaip ki us leksinius iene us i a i inkamai, sis emiš- kai juos pa eikian , žodyno duomenis galima iksliau pe kel i į duomenų bazę. Tikslesnė, mažiau išimčių numa an i pas a osios duomenų s uk ū a suda y ų daugiau galimybių į ai iam jų y imui, neabejo inai ikslesnė bū ų s a is inė duomenų analizė. Tai numa oma įgy endin i engian ė- lesnius BŽ leidimus. 7. Sis emiškumas bu o i išlieka BŽ engėjų siekiamybė. Baigiamas eng i žodynas kai ku iais a ž ilgiais bus sis emiškesnis už sa o pi m akus. Kai ku ių nesis emiškumo ap aiškų bu o neįmanoma iš eng i ku ian žo- dyną ne elek oninės duomenų bazės pag indu. Naudojimasis sis emiškiau su a ky ais jos duomenimis a ei yje leis ų iš eng i daugelio o malių klai- dų i ne ikslumų bei nuosekliau obulin i jau pa eng ą žodyną, aip pa juo emian is pa eng i obulesnes, į ai esnes, moksliškai kokybiškesnes lie u ių kalbos no minimo, mokymo i mokymosi p iemones. ŠALTINIAI BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas). DŽ1 1954: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas. 1 leidimas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. DŽ2 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas. 2 leidimas, Vilnius: Min is. DŽ4 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 4 leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 6 (elek o- ninis) leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (elek oninis a ian as). Vy . ed. G. Nak inienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą: <www.lkz.l >. D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 89 LVV 1987: La iešu alodas ā dnīca, Rīga: A o s. MLKŽ 2010: M. No kai ienė, R. Šepe y ė, Z. Šimėnai ė. Mokomasis lie u ių kalbos žodynas, Vilnius: Bal os lankos. MLVV 2003–2008: Mūsdienu la iešu alodas ā dnīca. Red. D . philol. I. Zui- ce na. LU La iešu alodas ins i ū s. P ieiga pe in e ne ą: <www. ezau s. l /ml >. NSJP 2002: Nowy słownik języka polskiego, Wa szawa: Wydawnic wo Naukowe PWN. SJP: Słownik języka polskiego, Wydawnic wa Naukowego PWN. P ieiga pe in e ne ą: <h p://sjp.pwn.pl>. WNWD 1988: Webs e ’s New Wo ld Dic iona y o Ame ican English, 3 d college edi ion. Edi o -in-chie V. E. Neu ield. Cle eland and New Yo k: Webs e ’s New Wo ld. БТСРЯ 2002: Большой толковый словарь русского языка, Санкт-Петербург: Норинт. ТСОШ – Толковый словарь русского языка С. И. Ожегова и Н. Ю. Шведо- вой. P ieiga pe in e ne ą: <h p://slo a i. u/de aul .aspx?s=0&p= 244>. LITERATūRA DLKG 1996: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas. 2 leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Jakai ienė E. 2005: Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. KTŽ 1990: K. Gai enis, S. Keinys. Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. Liu ke ičienė D. 2010: „Bend inės lie u ių kalbos žodyno“ s uk ū a, iks- lai i pe spek y os. – Kalbos kul ū a 83, 141–150. Liu ke ičienė D., Nak inienė G., Vosyly ė K. 2010: Veiksmažodžiai i jų abs ak ai „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i lek- sikologija 2, 235–251. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1. Vy . ed. K. Ul ydas. Vilnius: Min is. Valeckienė A. 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Морковкин В. В. 1993: О предпосылках системного лексикографиро- вания. – Прагматика словаря. Под ред. О. Ю. Богуславской. Москва, 31–39. Gau a 2012 08 29 90 KALBOS KULTūRA | 85 THE SYSTEMATICITY OF THE PRESENTATION OF DERIVATES IN BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS (DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN) Summa y The Li huanian language ins i u e is using new me hods in p epa a ion o Bend inės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o S anda d Li huanian) he concep o which emphasizes he p inciple o sys ema ici y – one o he main equi emen s o a quali y dic iona y. This a icle discusses how success ul he a emp s o apply his p inciple ha e been when p esen ing de i a es in his dic iona y and wha di i- cul ies ha e been aced. Di e en de i a es a e esea ched: e bal and nominal abs ac s, diminu i es, de i a es wi h he nega i e p e ix ne- and e lexi e e bs. The compa ison wi h o he dic iona ies o he Li huanian language (Daba i nės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o Con empo a y Li huanian), academic Lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o he Li huanian Language), e c.) and explana o y dic- iona ies o he o he languages (La ian, Russian, Polish, English) is made and he main p inciples and me hodology o he p esen a ion o de i a es in Bend i- nės lie u ių kalbos žodynas a e in oduced. The main p inciple is ha de i a es (excep o e bs wi h he p e ix ne- and he majo i y o e lexi e e bs) a e p esen ed no in he en ies o unde lying wo ds, bu as sepa a e en ies. In such en ies he p esen a ion o abs ac nouns ( o ins ance miauk elėjimas, p iglaudimas, paskiepijimas, b olia imasis, aud ingu mas, aukš ybė, b angybė, b olys ė), diminu i es ( o ins ance auselė, balandėlis, namu kas) and wo ds excep o e bs wi h a nega i e p e ix ( o ins ance neda na, nedauge- lis, nedidelis, neblogas, neblogai, neginčijamai) is analogous wi h he p esen a ion o o he lexical uni s. Di e en meanings a e sepa a ed acco ding o hei usage, each lexeme has app op ia e g amma ical, lexical, s ylis ic, usage ield and o he ma ks and illus a i e examples o usage which e eal he seman ic and syn ac ic alency a e p esen ed. T ansposi ional de i a es and abs ac s (names o quali ies o ac ions) a e p esen ed wi h hei unde lying nomen o e b and he numbe co esponding o one o he meanings. Lexicalized abs ac s a e de ined o (and) explained h ough synonyms. The non- o mal p esen a ion o abs ac nouns aised a numbe o p oblems which we e p obably no encoun e ed when p epa ing dic iona ies wi h a di e en s uc u e. Fo ins ance, g amma s sugges ha abs ac nouns a e usually used in singula , hough no e e y lexeme o an abs ac noun p esen ed in a sepa a e en y can be ma ked as ns. (sing.) – qui e a lo depends on he seman ics o a pa icula e b. This aspec o abs ac noun p esen a ion is s ill being discussed. The e a e wo ways o p esen ing wo ds wi h he p e ix ne- in Bend inės lie- u ių kalbos žodynas. Nouns, adjec i es and ad e bs a e p esen ed in sepa a e D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 91 en ies and e bs – in he en ies o he co esponding unde lying e bs as hei illus a i e examples. The consis en applica ion o he p inciple o sys ema ic- i y and he p esen a ion o such e bs analogically o he p esen a ion o o he pa s o speech which ha e a nega i e p e ix would enla ge he olume o he dic iona y subs an ially and ex end he e m o p epa a ion. I would ake e en longe i a he inal s age wo old p esen a ion (inco po a ed and sepa a e) o e lexi e e bs was changed. Thus in he mean ime an excep ion is made o hese wo g oups wi h he hope o e u n o his issue and o sea ch o al e na- i e solu ions in u u e edi ions. KEYWORDS: de i a e, de ining dic iona y, sis ema ici y, unde lying wo d, dic io- na y en y. DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]