Vedinių pateikimo sistemiškumas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas VEDINIŲ PATEIKIMO SISTEMIŠKUMAS BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE ESMINIAI ŽODŽIAI: vedinys, aiškinamasis žodynas, sistemiškumas, pamatinis žodis, žodyninis straipsnis. Žodynų vadinamas ne bet koks, o leksikografiškai sutvarkytas žodžių rinkinys, pateikiantis jo naudotojui būtiną informaciją (KTŽ 240). Žodynai skiriasi paskirtimi, apimtimi, duomenų atranka, jų pobūdžiu bei pateikimo metodika, naudojimo būdu ir kt. Pagal išorinę formą skiriami tradiciniai (spausdintiniai, popieriniai) ir elektroniniai žodynai; pastarųjų, savo ruožtu, taip pat skirtinos dvi rūšys: kompiuterizuoti spausdintiniai žodynai (elektroninės popierinių žodynų versijos) ir duomenų bazių pagrindu sukurti originalūs elektroniniai žodynai (Jakaitienė 2005: 38–40; 293–296). Bene svarbiausias visus žodynus vienijantis bruožas yra sistemiškumas. Leksikos sisteminimas yra viena iš šiuolaikinės praktinės leksikografijos funkcijų (Морковкин 1993: 37). Ypač elektroninėje leksikografijoje, besiremiančioje duomenų bazėmis, sistemiškumas yra vienas esminių leksikografijos principų ir pagrindinių reikalavimų, keliamų geram žodynui. Sistemiška turi būti tiek žodyno mikrostruktūra, tiek makrostruktūra. Pastarajai priklauso ir tai, kaip pateikiami antraštiniai žodžiai – atskirais straipsniais ar vedinius viena ar kita forma įtraukiant į pamatinių žodžių straipsnius (Jakaitienė 2005: 35). Aiškinamuosiuose žodynuose (dažniau spausdintiniuose, taip pat elektroninėse jų versijose) įprasta kai kuriuos vedinius, ypač reguliariuosius, pateikti antraštinio žodžio straipsnyje (kuris neretai dar vadinamas ir lizdu, nors tai anaiptol nėra antraštinio žodžio darybos lizdas, nes jame pateikiami ne visi antraštinio žodžio dariniai ir neparodomi tų darinių tarpusavio santykiai). Į kito (pamatinio) leksinio vieneto straipsnį būna įtraukiami: veiksmažodžių ir vardažodžių abstraktai – veiksmų ir ypatybių pavadinimai, veikėjų ar vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, prieveiksmiai, D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 71 sangražiniai veiksmažodžiai ir daiktavardžiai, deminutyvai, žodžiai su neiginiais ir kt. Štai keliolika pavyzdžių iš įvairių lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų. Iš jų matyti, kad tame pačiame straipsnyje gali būti kelių rūšių įtrauktinių vedinių (pavyzdžiuose jie pabraukti1): gérti, gėria, gėrė 1. ryti skystį, malšinti troškulį: Karvė gėria iš kibiro. G. vandenį, pieną. Gėriamas puodelis (iš kurio geria). Gėriamas vanduo (kurį geria, tinkamas gerti). ‖ prk.: Dul-kes, dūmus, smarvę g. (kvėpuoti). Tabaką g. (šnляukti, uostyti). 2. vartoti svaigiuosius gėrimus, girtau­ti: Kai negėręs, tai geras vyras. Jis dar gėria. 3. traukti, siurbti; skverbtis, sunk­tis: Kempinė gėria vandenį. Vėjas kiaurai gėria (perpučia). | sngr.: Vanduo į smėlį greitai gėrėsi. ◊ G. prašo (apie kiaurus batus). gérėj‖as, ~a dkt. (1) gérik‖as, ~ė dkt. (2) gérimas (2) gérimasis (1) [DŽ₆ₑ]; kvėpúoti, kvėpúoja, kvėpãvo vks. (1) (kas) įkvėpti ir iškvėpti: Kambaryjè daug dūmų, nèrà kuo kvėpuóti. ◊ Jis sunkiai kvėpuója. • neig. ne[k]vėpúoti kvėpãvimas dkt. v. (1,1) [MLKŽ]; klausýti, klaũso, klaũšė intr. K; SD343,279, R, BPII157, M [...] 4. refl. sutikti, susiderinti: Tėvas su vaikais nesiklauso Rm. [...] [LKŽₑ]; áišk‖us, ~i (3) 1. gerai matomas, šviesus, giedras: ~i šviesa. Á. dangus. 2. gerai matantis: ~ios akys. 3. lengvai suvokiamas, suprantamas: Á. raštas. Á. tarimas. Á. klausimas. ~u kaip dieną. ~u kaip ant delno (labai aišku). 4. lengvai suvokiantis: Á. protas. ~i galva. ~iai prv.: ~iai švietė mėnulis. Viską ~iai išdėstyti. ~ỹn prv. ~ýbė (1) ~ùmas (2) [DŽ₆ₑ]; mãž‖las, ~à (4) prš. d i d e l i s. 1. menkas savo apimtimi, dydžiu (aukščiu, ilgiu, pločiu): M. vaikas. ~os bulvės. M. kambarys, sodas, miestas. ~o ūgio žmogus. M. upelis. Jis kiek ~ėlėsnis. Koks jis ~utùkas, ~utėlis, ~utėlaitis! Iš ~ų išbėgo, didžių nepavijo (tts.). 1 Cituojant žodyninius straipsnius stengiamasi išlaikyti originalią jų formą, praleistos straipsnių dalys žymimos [...]. 72 KALBOS KULTŪRA | 85 2. nedaug amžiaus turintis, nesuaugęs: Vaikai dar ~i. Paliko ~iukės, ~utėlius kaip žvirblius. Atiduok peilį, nebūk m. (nesierzink). 3. negausus: M. būrys. ~à šeimyna. Ar ~a čia darbo! Iš didelio debesio m. lietus (tts.). 4. nesmarkus, silpnas: M. šaltis. M. skausmas. 5. nesvarbus, nežymus, nereikšmingas: ~à klaida. ~à dovana. ~i nuopelnai, laimėjimai. ~à bėda, kad nemoki – išmoksi. 6. kuris nežymios visuomeninės padėties: M. būdamas, su didžiais ponais nesigaly nėk (tts.). ◊ Be ~a ko (bemaž, beveik). ~a ką (nesvarbu, nieko nereiškia). Būti ~esniām (nusileisti). Daug ~a (maždaug). ~aĩ pro. ~ỹn prv.: Sveikata eina ~ỹn (mažėja). ~ùmas (2) [DŽ₆ₑ]; trobà sf. (3) [...] 1. [...] gyvenamasis namas, pirkia: [...] Gyvenamoji trobà NdŽ. [...] Buvo pamiškėj trobelytė Sk. Mažon trobelūkėn jy gyvena Kb. [...] Trobàlę sulipino – čia pat sukrito, suplyšo, supuvo Yl. [...] Turiam Kazimieruo duoti [dalies] trobalėlei pasistatyti Krt. Buvo iš teviškės žemės gavusi, pasistatė tokią trobalìkę Pln. [...] Varyk tas žemes, ligi kur valioji, tik mano trobikės nenuversk Pžrl. Buvo kelios trobìkės, o dabar ka išsiplėtė, miestas didelis pasidarė Vdk. Susitūpusi trobytėlė Šts. Trobùlėlė (menk.) Šts. Toki daba antai trobùtėlė y[ra] pastatyta LŽ. Čia pasistatė trobùkę Alv. [...] Senukas pastatė trobelùkę DrskŽ. Pasistačiau trobùžę ant vandens JD20. Trobeliùkštėlė menkiausia KlvrŽ. Pasiuntiniai prieš savo akis turėjo tiesiog juokingai mažą, it žąsų gardelį, ketvirtainę trobelýtę Vaižg. [...] [LKŽₑ]; tirp||ùs, ~ì (4) 1. lengvai tirpstantis: Netirpios priemaišos. ~i (~ioji) kava. 2. kuris greitai, lengvai lydosi: Taukai – t. daiktas. ~ùmas (2) [DŽ₆ₑ]. Kitų kalbų žodynuose taip pat įprasta įvairius vedinius įtraukti į pamatinių žodžių straipsnius. Juose yra ir nepaminėtų rūšių įtrauktinių žodžių, tai priklauso nuo konkrečios kalbos gramatikos ir darybos ypatybių – pavyzdžiui, rusų ir lenkų kalbų žodynuose įvykio veikslo veiksmažodžių straipsniuose neretai pateikiami ir eigos veikslo veiksmažodžiai. Keletas pavyzdžių: līdzīgs -ais, līdzīga -ā, jp.; līdzīgi apst. 1. Tāds, kam ir aptuveni tādas pašas īpašības, pazīmes kā (kam) citam. Meita ir līdzīga mātei. Līdzīgi raksturi. Viņām ir līdzīgas balsis. Līdzīgi ģeogrāfiskie apstākļi. 2. Līdzvērtīgs, atbilstošs (parasti savstarpėji). L. partneris. Runāt kā līdzīgam ar līdzīgu. // Vienāds (pēc lieluma, vertības). Sagriezt torti līdzīgās daļās. Sadalīt līdzīgi. Līdzīga nauda sar. – naudas summa, kas precīzi atbilst maksājuma vērtībai. ◊ līdzīgums v. lietv. [MLVVe]; D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 73 ĀBOLS v. Ābeles auglis. Sulīgs, salds, skābs, sārts ā. Ābola serde, sēklas, miza. Ābolu sula, ievārījums, kompots. Žāvēti āboli. Sārts kā ā. – tāds, kam ir veselīga krāsa, ar veselīgu sārtumu (parasti par vaigiem, seju). Acs ā. – acs galvenā sastāvdaļa, apaļš ķermenis acs dobumā. ◊ Strīda ā. – strīda cēlonis./ ābolītis, -ša; āboltēns; āboltiņš. [LVV]; ДЕД, -а; м. 1. Отец отца или матери. 2. Разг. Старый человек, старик. 3. мн.: деды, -ов. Люди, жившие в старину, предки. Деды и прадеды; отцы и деды (предки). [...] < Дёдка, -и; мн. род. -док, дат. -дкам; м. Ласк. (1–2 зн.). Дёдкин, -а, -о. Дёдов, -а, -о. Дёдовский, -ая, -ое. Д. способ (старый, испытанный). Дедо́к, -дка; м. Разг. (2 зн.). Деду́ля, -и; м. Ласк. (1–2 зн.). Деду́лин, -а, -о. Деду́шка (см.). По-дедовски, нареч. [БТСРЯ]; СЛОВА’РЬ, -я’, м. 1. Собрание слов (обычно в алфавитном порядке), устойчивых выражений с пояснениями, толкованиями или с переводом на другой язык. Толковый с. Энциклопедический с. Фразеологический с. Двуязычный с. Терминологический с. Словари синонимов, омонимов, антонимов. С. морфем (толкующий значение части слов). 2. ед. Совокупность слов какого-н. языка, а также слов, употреблённых в каком-н. одном произведении, в произведениях какого-н. писателя или вообще употребляемых кем-н. Богатство русского словаря. Поэтический с. Пушкина. Он изъясняется по-английски с трудом: его с. очень беден. ‖ уменьш. слова’рик, -а, м. (к 1 знач.). ‖ прил. слова’рный, -ая, -ое. Словарная статья (главка словаря, посвящённая отдельному слову или фразеологизму, вынесенному в её заглавие). С. запас. [ТСОШ]; СТРО’ИТЬ¹, -ою, -о'ишь; -о'енный; несов. 1. что. Возводить, создавать какое-н. сооружение, здание, а также конструкцию, машину. С. дом. С. плотину. С. корабли, локомотивы. Ломать – не с. (посл.). 2. что. Созидать, создавать, организовывать. С. новый быт, новую жизнь. С. своё благополучие на чём-н. С. семью. 3. что. Мысленно создавать. С. планы. С. разные предложения. С. гипотезу. С. себе иллюзии. 4. что. Организовывать, основываясь на чём-н. С. доклад на точных данных. С. свою тактику на чём-н. 5. что. Выражать, формулировать. Правильно с. фразу. С. систему доказательств. 6. что. Вычерчивать на основании заданных размеров (спец.). С. треугольник. С. усечённый конус. 7. что. Делать что-н. (в соответствии со знач. следующего далее существительного) (разг.). С. гримасы (гримасничать). С. глазки (кокетничать, играя глазами). С. рожи (гримасничая, придавать лицу какое-н. неестественное выражение). 8. кого (что) из кого. Представлять, изображать себя или кого-н. кем-н. (разг. неодобр.). С. из себя проста́ка, дурачка. С. из ребёнка вундеркинда. ‖ сов. вы'строить, -ою, -оишь; -оенный (к 1 знач.), постро'ить, -о'ю, -о'ишь; -о'енный (к 1, 2, 3, 4, 5 и 6 знач.) и состро'ить, -о'ю, -о'ишь; -о'енный (к 7 и 8 знач.). ‖ сущ. стро'йка, -и, ж. (к 1 знач.), построе'ние, -я, ср. (к 1 устар., ко 2, 4, 5 и 6 знач.) и постро'йка, -и, ж. (к 1 знач.). ‖ прил. строи'тельный, -ая, -ое (к 1 знач.). С. сезон. Строительные материалы. Строительная площадка. [ТСОШ]; 74 KALBOS KULTŪRA | 85 kabaret 1. «spektakl satyryczno-rozrywkowy; też: lokal, w którym odbywają się takie spektakle» 2. «absurdalna lub surrealna sytuacja» • kabaretowy • kabaretowość • kabarecik • kabareciarz, kabarecista [SJP]; pacha 1. «wgłębienie między wewnętrzną stroną ramienia a bokiem klatki piersiowej» 2. «otwór na ramię w ubraniu; też: część ubrania znajdująca się w miejscu wgłębienia pod ramieniem» • pachowy • paszka [SJP]; spić dk Xa, spity – spijać ndk I, ~any 1. «upić kogoś do nieprzytomności» 2. «piąc zebrać płyn, zwłaszcza jego górną warstwę»: Ptaki spijali rosę z listków. spić się – spijać się «upić się alkoholem, być pijanym» [NSJP]; attentive [...] adj. [...] 1 paying attention; observant 2 considerate, courteous, devoted, etc. [an attentive husband] – SYN. THOUGHTFUL – atteńtive|ly adv. – atteńtiveness n. [WNWD]; hairstyle [...] n. a special style of hairdressing, often distinctive and fashionable – hair´styl´ing n. – hair´styl´ist n. [WNWD]. Iš pavyzdžių matyti, kad vediniai į pam atinių žodžių straipsnius įtraukiami juos pateikiant: • kaip atskirą leksemą (pvz., sangrąžiniai veiksmažodžiai), • kaip atskirą reikšmės atspalvį (pvz., sangrąžiniai veiksmažodžiai), • iliustraciniuose vartosenos pavyzdžiuose (pvz., diminutyvai, žodžiai su neiginiais), • straipsnio gale, po visos informacijos apie antraštinį žodį (pvz., veiksmažodžių ir vardažodžių abstraktai, veikėjų pavadinimai, prieveiksmiai); kartais (dažniau elektroniniuose žodynuose) jie rašomi iš naujos eilutės. Lietuvių kalbos institute taikant naujus metodus baigiamas rengti Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (toliau – BŽ), kurio koncepcijoje akcentuojamas sistemiškumo principas (Liutkevičienė 2010: 141). Jo stengiamasi laikytis ir pateikiant vedinius, kurie pagal leksinį savarankiškumą yra lygiaverčiai kitiems antraštiniams leksiniams vienetams. Todėl informacija apie juos turi būti ne mažiau išsami, įvairiapusė ir tiksli, o šito neįmanoma pasiekti nė vienu iš minėtų įtrauktinio vedinių pateikimo būdų. Taigi: • abstraktai (pvz., miauktelejimas, priglaudimas, paskiepijimas, broliavimasis, audringumas, aukštybė, brangybė, brolystė), D. MURMULAITĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 75 • deminutyvai (pvz., ausėlė, balandėlis, namūkas), • prieveiksmiai (pvz., aiškiai, nuosekliai, aiškyn, garsyn), • veikėjų pavadinimai (pvz., griežikas, auklėtojas), • neiginį turintys žodžiai (išskyrus veiksmažodžius, pvz., nedarnà, nedaugelis, nedidelis, neblogas, neblogai, neginčijamai) ir kiti vediniai (išskyrus sangrąžinius veiksmažodžius ir priešdėlio ne- veiksmažodžius) pateikiami analogiškai visiems kitiems BŽ leksiniams vienetams, t. y. jiems rašomi atskiri straipsniai. Juose vediniai iškeliami antraštiniais žodžiais, taigi patenka į abėcėlinę visų leksinių vienetų seką ir yra įprastai randami2. Sistemiškumas išlaikomas ir pateikiant informaciją apie vedinių kirčiavimą – kaip ir kitų vardažodžių atveju, nurodomos jų kirčiuotės; pažymėtina, kad įtrauktiniai deminutyvai paprastai būna pateikiami nepažymint jų kirčiuočių, nors pastarosios dažnai skiriasi nuo pamatinių žodžių, į kurių straipsnius deminutyvai įtraukti, kirčiuočių (žr. cituotus mažas, trobà straipsnius iš DŽ6e ir LKŽe). BŽ vedinių straipsniuose remiantis vartosena išskiriamos ir atitinkamai išdėstomos visos numatytos pateikti jų reikšmės, kiekviena leksema žymima reikiamomis gramatinėmis, leksinėmis, stilistinėmis, vartojimo sričių ir kt. pažymomis bei iliustruojama būdingais vartosenos pavyzdžiais, parodančiais jų semantinį ir sintaksinį junglumą. Taigi informacija apie vedinius neapsiriboja tik jų ryšio su pamatiniu žodžiu fiksavimu, vedinių duomenys tokie pat išsamūs ir įvairiapusiai kaip ir kitų antraštinių leksinių vienetų. Svarbiausia – tik straipsnyje galima pateikti semantinę vedinio struktūrą, reikšmių ir jų atspalvių hierarchiją, tarpusavio ryšius bei sąsajas su pamatinių žodžių reikšmėmis (abstraktų atveju). Įtrauktinis vedinio pateikimas nepaaiškina, neatskleidžia jo semantikos (ar nepakankamai, netiksliai ją paaiškina). Tarkim, veikėjų pavadinimai dažnai remiasi ne visomis, o tik kai kuriomis pamatinių veiksmažodžių reikšmėmis. Žodyno naudotojas to nesužino, jei vedinys tik įrašomas pamatinio žodžio straipsnio pabaigoje, pvz.: daiktavardžius ėjėjas, ėjėja, kurie remtųsi 5-ąja, 6-ąja ar 23-iąja veiksmažodžio eiti reikšme, galima būtų įsivaizduoti tik kaip okazionalizmus: 2 Leksinių vienetų pateikimas abėcėlės tvarka nebėra toks aktualus elektroninėje leksikografijoje, nes jų paiešką atlieka kompiuteris. Tačiau spausdintiniuose žodynuose kai kurie į pamatinių žodžių straipsnius įtraukti vediniai yra atsidūrę toli nuo tos vietos, kurioje jie turėtų būti įrašyti laikantis abėcėlės (pvz., mezgėjas, -a, mezgimas ir mezgimasis atsiduria tarp megzdinti ir megztinis straipsnių, rovėjas, -a, rov ikas, -ė ir rovimas – tarp rautas ir rautinis straipsnių ir pan. [DŽ4]). 76 KALBOS KULTŪRA | 85 eiti, eina, ėjo 1. vykti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: E. keliau. Jis ne ėjo, o bėgo. Čia kelelis pėsčių einamas. Eik šalin. Einame valgyti, šokti, medžioti. E. pro duris, per lauką, į mokyklą, miškan. [...] 5. važiuoti: Traukinys, autobusas eina. 6. slinkti (apie laiką): Dienos, mėnesiai eina. [...] 23. būti rodomam: Šiandien teatre eina „Skirgaila“. Geras filmas ėjo. ◊ Eik eik (sakoma stebintis, neigiant). ėjėj||as, ~a dkt. (1). ėjimas (2) [DŽ₆ₑ]. Be to, rašant atskirą vedinio straipsnį išvengiama pasitaikančio jo pateikimo kelis kartus, plg.: bendrybė (1) bendras dalykas: Lietuvių ir latvių kalbos turi daug ~ių [DŽ₆ₑ]; 1 beñdr||as, ~à (4) 1. priklausomas visiems: B. turtas. ~à virtuvė. 2. kartu daromas, atliekamas: B. darbas. B. gyvenimas. ~omis pastangomis padarysime. ~óji giminė (gram. apima žodžius, ta pat forma vartojamus ir vyriškąją, ir moteriškąją giminę). 3. vienodas, panašus: ~i siekiai. 4. suvestinis: ~à suma. 5. apimantis ko nors pagrindus: ~ojo lavinimo mokykla. ~aĩ prv. ~ýbė (1). ~ùmas (2) [DŽ₆ₑ]; bendrybė dkt. (1) tai, kas bendra, bendras dalykas, ypatybė, bruožas: Bendrybė ir atskirybė (fil.). Lietuvių ir latvių kalbų bendrybės. Mes su tavimi turime daugiau bendrybių nei skirtybių. • ant. atskirybė, skirtybė. [BŽ]. Grynieji abstraktai (veiksmų ar ypatybių pavadinimai) BŽ pateikiami nurodant pamatinį veiksmažodį ar vardažodį bei atitinkamą pastarųjų reikšmės numerį, o leksikalizuotieji apibrėžiami ar (ir) aiškinami sinonimais. Pavyzdžiai (dar gali būti redaguojami, nes žodynas nebaigtas rengti): giedójimas dkt. (1) 1. → g i e d o t i 1: Himno giedójimas. 2. → g i e d o t i 2: Atsibūsti nuo paukščių giedójimo. bendrininkãvimas dkt. (1) 1. dviejų ar daugiau asmenų tyčinis bendras dalyvavimas nusikaltime: Bendrininkãvimas gali būti realizúotas neveikimu. 2. → b e n d-r i n i n k a u t i 2: Kelių ieškõvų [atsakõvų] bendrininkãvimas civiliniame procesè. Procesìnis bendrininkãvimas. Privalomasis [fakultatyvùsis] bendrininkãvimas. D. MURMULAITÝTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 77 aiškùmas dkt. (2) 1. → aiškus 1: Prezidento mėtinyame pranešime pasigesta aiškumo. Kol nėra aiškumo, rusėna viltis. Įmantrumas kenkia stiliaus [kalbõs] aiškumui. 2. → aiškus 2: Garbaũs amžiaus profesorė stebina proto aiškumu. Liga apsunkino kalbą, bet ne mokslinės minties aiškumą. 3. → aiškus 3: Tart iẽs aiškumui ugdyti yra visókių pratimų. 4. → aiškus 4: Kóks ryto aiškumas – dangujė nė debesėlio! 5. → aiškus 5: Erẽliai [kãtės] garsėja regėjimo aiškumu. baíkštybė dkt. (1) didelis, nepaprastas baikštumas, bailumas, baugumas: Kàs per baikštybė vaikõ! • ant. drąsybė. Neformaliai pateikiant abstraktus išryškėjo keletas problemų, su kuriomis galbūt nebuvo susidurta rengiant kitokios struktūros žodynus. Viena iš jų – gramatinės pažymos. BŽ stengiamasi nuosekliai žymėti ne tik daugiskaitinius, bet ir vienaskaitinius daiktavardžius. Lietuvių kalbos gramatikose teigiama, kad viena iš vienaskaitinių daiktavardžių rūšių yra daiktavardžiai, reiškiantys negalimas skaičiuoti abstrakčias sąvokas (LKG 1965: 175; plg. DLKG 1996: 66; Valeckienė 1998: 219). Sukonkretėję, įgiję naują reikšmę ar naują reikšmės atspalvį jie gali būti vartojami ir daugiskaitos forma. Tokia vartosena galima ir stilistiniais sumetimais. Šios leksemos, kaip minėta, BŽ pateikiamos apibrėžtos ar aiškinamos sinonimais, o transpoziciniai vediniai (t. y. tokie, kurių darybos ir leksinė reikšmės sutampa), arba, kitaip tariant, grynieji abstraktai, nurodomi į pamatinę leksemą. Atrodytų, kad pastarieji, nelek sikalizuoti, abstraktūs veiksmo ar ypatybės pavadinimai turėtų būti žymimi sutrumpinimu vns. (vienaskaitinis), tačiau toli gražu ne kiekvieną atskiru straipsniu iškelto abstrakto leksemą galima taip pažymėti³. Nereti atvejai, kai abstrakčiai leksemai labai sudėtinga suformuluoti leksikografinę apibrėžtį (tai būdinga transpoziciniams vediniams, todėl jie ir aiškinami nuorodiniu būdu), o kartais pavartojamos ir įprastai skambančios daugiskaitinės jos formos rodo bent jau prasidėjusią leksikalizaciją. Patyrinėjus veiksmažodžio abstrakto bėgiojimas vartoseną, rasta gausybė pavyzdžių, kuriuose vartojama daugiskaitinė šio žodžio (visomis trimis numatytomis BŽ pateikti reikšmėmis) forma: Nors žaidimai, vaikščiojimai ar bėgiojimai gerina šuns figūrą ir neleidžia priaugti svorio, yra labai svarbu, kad šuo sportuodamas neperkaistų. Katės – naktiniai gyvūnai: dieną daugiausia išsiparpia, o naktį viskas prasideda: bėgiojimai, miaukimai, žaidimai. Reguliarūs rytiniai bėgiojimai Londone, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Ne naujiena tie jų [seimūnų] bėgiojimai iš 3 Apie abstrakčiųjų daiktavardžių daugiskaitą dar žr. diskusinį Ramunės Vaskelaitės straipsnį Abstrakčiųjų daiktavardžių daugiskaitos vartojimas ekonomikos kalboje ir norma šiame Kalbos kultūros tome, p. 190–215. 78 KALBOS KULTŪRA | 85 vienų partijų į kitas. Kaskart, kai reikia važiuoti į komandiruotę, prasideda bėgiojimai ir prašinėjimai, kad kažkas gyvūną prižiūrėtų. Daugiskaitinės abstrakčių daiktavardžių formos gali būti vartojamos norint sustiprinti reikšmę, parodyti reiškinio intensyvumą, tęsimąsi, kartojimąsi ar konkrečius daiktavardiškai suvokiamos ypatybės ar veiksmo pasireiškimo atvejus (LKG 1965: 178–181). Svarbu ir pamatinio žodžio semantika. Tarkim, fiziniai veiksmai gali būti kartojami, skaičiuojami, todėl jų pavadinimų daugiskaita yra įprastesnė, pvz., minėtasis bėgiojimas ir cituotose jo iliustracijose pasitaikę kiti veiksmažodžių abstraktai (miaukimas, prašinėjimas, vaikščiojimas). Taip pat: Vairuotojai nespėja susižinoti, kur būdi policijos pareigūnai, ir nebegali apie tai žibintų blykstelėjimais perspėti kitus. Kai kurie pakrantės gyventojai sako per audrą matę apie 90 žaibo blykstelėjimų. Polka su patrepšėjimais. Jau pavargau nuo kraustymųsi, noriu turėti savo namus. Tačiau iš psichinę veiklą ar įvairias būsenas, santykius reiškiančių veiksmažodžių padaryti abstraktūs daiktavardžiai daugiskaitines formas, tikėtina, įgauna daugiau stilistiniais sumetimais ir jų pasitaiko rečiau, pvz.: Kiek galvų – tiek galvojimų. Po ilgų svarstymų ir galvojimų darbo nutariau nekeisti. Visi tavo planavimai nuėjo šuniui ant uodegos. Iš pavyzdžių matyti, kad vertinant abstrakto buvimą vienaskaitiniu daiktavardžiu daug kas priklauso nuo konkretaus pamatinio veiksmažodžio semantikos. Esant abstrakto daugiskaitinės vartosenos pavyzdžių ar bent akivaizdžiai tokios vartosenos galimybei (paremtai analogiškos semantikos pavyzdžiais), abstraktus BŽ tuo tarpu nutarta žymėti sutrumpinimais ppr. vns., atkreipiant dėmesį, kad paprastai, bet ne visada, vartojamos vienaskaitinės pažymėto žodžio formos, pvz.: brangimas dkt. ppr. vns. (2) → b r a n g t i: Degalų brangimas skatina nusikalstamumą. Būto nuomos brangimas. Lietuvos būsto rinka metus pradėjo brangimu. Valiutų rinkoje brangimus fiksavo JAV doleris ir Japonijos jena. bedójimas dkt. ppr. vns. (1) → b ė d o t i: Dar vienas dažnas bedójimas – dėl politinės kultūros stokos. Įgriso nuolatinis bedójimas, verkimas, skundimasis dėl menkniekių. Besąlyki bedójimai ir pesimistinės nuotaikos tampa tautiniu bruožu. bauginimas dkt. ppr. vns. (1) → b a u g i n t i: Prievarta gali būti ne tik fizinė, bet ir psichologinė: bauginimas, grasinimai, tyčiojimasis. | sngr.: Istėrija, bauginimas ir bauginamasis nėra orios laikysenos požymis. paaiškinimas dkt. (1) 1. ppr. vns. → p a a i š k i n t i 1: Ženklių paaiškinimas. 2. sngr. ppr. vns. → p a a i š k i n t i 2 (sngr.): Papildomas taisyklių pasiáškinimas. 3. sngr. ppr. vns. → p a a i š k i n t i 3 (sngr.): Neįtikinamas pasiáškinimas. 4. sngr. pareigūnui pateikiamas raštas, kuriuo aiškinamos nusižengimo priežastys, dėl ko nors teisinamasi: Dėl lėšų švaistymo jis pateikė pasiáškinimą. D. MURMULAIT YTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 79 Plg. pamatinio veiksmažodžio straipsnį: paaiškinti, paaiškina, paaiškino vksm. 1. (ką, kas, kam) raštu ar žodžiu išdėstyti, kad paaiškėtų, būtų suprantama: Gerai paaiškinti pamoką (mokiniams). Kalbėtojas paaiškino savo siūlymą. Kiek paaiškini, ir supranta. | prk.: Tai viską paaiškina. 2. sngr. (kas, ką) atskleisti, sužinoti: Sprendimo būdus pasiaiškinkite patys. 3. sngr. pasiteisinti: Pasiaiškinkite, kodėl taip pasielgėte. Su analogiškais klausimais susidurta pateikiant ir priesagų -umas, -ybė vedinius – vardažodžių abstraktus (pvz.: Estai garsėja savo santūrumu ir lėtumu. Meilė – išmintinga beprotybė, medus saldžiausias ir nuodų kartybė (poez.).), leksikalizuotas sukonkretėjusias leksemas (pvz.: Smagu jai kalbant išgirsti vieną kitą džukybę. Dauguma vyrų vis dėlto teikia pirmenybę moteriškiems apvalumams, o ne styrantiems kauliukams.) ir dar nevisiškai sukonkretėjusias, bet jau pavartojamas ir daugiskaitos forma leksemas (pvz.: Neišsimiegojus kyla kivirčai namuose, irzlumai darbo kolektyvuose. Lietuvių ir latvių baltiško palikimo bendrumai ir skirtumai. Atskirti asmeniškumus nuo verslo reikalų.). Ir šiuo atveju daiktavardžiai gali būti žymimi įvairiomis gramatinio skaičiaus pažymomis, plg.: bedvasiškumas dkt. vns. (2) dvasingumo nebuvimas: Įsigalėjo bedvasiškumas ir abejingumas. bedievystė dkt. ppr. vns. (2) Dievo, antgamtinių būtybių ir reiškinių egzistavimo neigimas; sin. ateizmas: Kuo didesnė bedievystė, tuo didesnis pasileidimas. Dėl slaptos praktikos pirmieji krikščionys būvo įtariami bedievyste ir kanibalizmu. Mėskite bedievystės šalin! asmeniškumas dkt. ppr. dgs. (2) asmeninio nusistatymo rodymas, asmeniškas vertinimas, ypač įžeidžiantis kitą asmenį: Krýpti į asmeniškumus. Viršininkas turėtų vengti asmeniškumų. garsenybė dkt. bendr. (1) garsus asmuo ar daiktas; sin. įžymybė: Pasaulinė garsenybė (žymus menininkas, mokslininkas, sportininkas ir kt.). Nesijaučiu esąs garsenybė. Festivalyje dalyvavo nemažai garsenybių. Apžiūrėjome miestelio garsenybes – medinę bažnytėlę, malūną, seną ąžuolą. Akivaizdu, jog norint sistemiškai pateikti vienaskaitinius daiktavardžius dar reikia atskiro abstrakčiųjų daiktavardžių tyrimo, kad būtų nustatyti daugiskaitinės jų vartosenos dėsningumai bei polinkiai, priklausomybė nuo pamatinių veiksmažodžių ir vardažodžių semantikos ir sukurta kiek galima griežtesnė pateikimo žodyne metodika. 80 KALBOS KULTŪRA | 85 BŽ kūrimo pradžioje deminutyvus ketinta pateikti panašiai kaip cituotuose ankstesniuose žodynuose – iškelti tik tuos, kurie nuo savo pamatinio žodžio skiriasi ne tik mažumo ar meilumo, bet dar ir kokia papildoma sema (a) ar reikšmė (b), pvz.: a) aikštėlė ‚kam nors įrengta ar pažymėta nedidelė lygi vieta‘; b) ausėlė ‚vandenyje ar riebaluose verdamas ausies pavidalo virtinis su įdaru‘; būdelė ‚nedidelis tam tikros paskirties statinys‘. Dar plg. iš LKŽe cituotą daiktavardžio troba straipsnį, kuriame gausu iliustracijų su šio žodžio deminutyvais, ir atskirą straipsnį trobelė: trobelė sf. (2) tokia patalpa pasidėti: Trobelės paskirtis žemaičių trobose įvairi: joje laikomi įvairūs namų apyvokos daiktai, drabužiai, audiniai [...]. Trobelė kartais turėjo tokią pat paskirtį, kaip ir geroji troba; mažiau pasiturintieji valstiečiai ją naudojo kaip sandėliuką meistrystės įrankiams sudėti [...]. Kitus deminutyvus, tęsiant DŽ tradiciją, ketinta pateikti kartu su iliustraciniais pamatinio žodžio pavyzdžiais. Vis dėlto ilgainiui įsitikinta, kad toks pateikimas yra pernelyg nesistemiškas – tas pats žodis kartais patenka į kelis straipsnius, vienais atvejais deminutyvai pateikiami gramatiškai, stilistiškai, kirčiavimo ir kt. aspektais pažymėti, kaip ir kiti savarankiški leksiniai vienetai, o kitais – galima tik atsekti jų sąsają su pamatiniu žodžiu4; be to, kai pats deminutyvas nėra antraštinis leksinis vienetas, sudėtingiau 4 Atkreiptinas dėmesys, kad atskirai iškeltų deminutyvų pateikimas DŽ6e atskirais straipsniais taip pat nėra sistemiškas – kelios neleksikalizuotos leksemos gali būti pateikiamos pažymėtos vienu reikšmės numeriu, pvz.: ausėlė (2) 1. mžb. ausis; 2. kul. ‚narstytas tešlainis, narsliukas, žagarėlis‘; plg. aus||is, ~iẽs m. (4) 1. ‚klausos organas; išorinė jo dalis, grybelis‘: Išorinė, vidinė a. (anat.). Viena ~imi neprigirdi. Kiškis pastatė ~is. 2. ‚klausa‘: Jis turi gerą ausį. Gieda iš ~iẽs. 3. ‚kepurės dalis ausiai pridengti‘. 4. ‚išsikišusi daikto dalis (ppr. su skyle viduryje)‘: Kibiro, katilo a. Puodo, ąsočio, skrynios a. (ąsa). Bato a. (kilpa užtraukti aunantis). Šakių, grąžto a. (dalis kotui įstatyti). 5. ‚lovelis arpo šone grūdalams‘. [...]; tinkl||is (2) 1. mžb. tinklas 1–4. 2. ‚tinklinis galvos plaukų apgaubas‘: Užsidėk ~į ant plaukų. 3. ‚regztukas‘; plg. tiñkl||as (4, 2) 1. ‚iš siūlų nertas žūklės prietaisas‘: Mesti, leisti, spęsti, traukti, kelti ~ą. Brendamasis, traukiamasis, statomasis t. Gaubiamasis, tralinis t. Kanapinis, šilkinis, sintetinis t. 2. ‚nerta ar pinta paukščių, žvėrių gaudyklė‘: Medžioklinis t. 3. ‚nerta sportinių žaidimų pertvara ar užtvara‘: Tinklinio, lauko teniso t. Vartų t. 4. ‚nertas ar pintas įvairios paskirties įtaisas‘: Tvoros, sodo t. Lobos t. Plieninis t. 5. ‚šaknų, gyslų, nervų ir kt. raizginys‘: Kraujagyslių t. 6. ‚susisiekimo, ryšių ir kt. linijų, įstaigų sistema‘: Upių, kanalų, kelių, elektros, radijo t. Linijų, koordinacių t. Transporto, prekybos t. Agentų t. 7. prk. ‚pinklės‘ [DŽ6e]. D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 81 jį rasti (ypač numatant elektroninę paiešką, kuriai duomenys turi būti griežtai struktūrizuoti) ir t. t. Baigiamajame BŽ redagavimo etape vis dėlto nutarta visus deminutyvus pateikti atskirais straipsniais, stengiamasi paaiškinti visas jų leksemas, o pamatinį žodį nurodyti tik tais atvejais, kai apibrėžtį sukurti yra keblu. Perėjus prie naujos metodikos paaiškėjo, kad reikės papildyti kai kurių jau iškeltų leksikalizuotų deminutyvų straipsnius, nes juose nebuvo pateikta pagrindinė deminutyvinė leksema. Dar daugiau – pasidarė akivaizdu, kad siekiant deminutyvų atrankos ir pateikimo sistemiškumo į BŽ turėtų būti įtraukta gerokai daugiau deminutyvų (jei iškeliamas namelis, dėželė, turėtų būti ir namukas, dėžutė ir pan.). Be jokios abejonės, sistemiškumo principo šiuo atveju taip pat turi būti laikomasi derinant su kitais – pakankamai dažnos vartosenos, taisyklingumo ir pan. – atrankos kriterijais. Keletas deminutyvų straipsnių iš BŽ: bažnytėlė dkt. (2) dem. b a ž n y č i a 2: Álovėje galima pasigrožėti senute medine bažnytėle. Mėgstu mažas jaukias kaimo bažnytėles. blokėlis dkt. (2) dem. b l o k a s ² 1: Stiklo blokėliai. Pardúodu įvairius statybinius blokelius. beždžioniukas dkt. (2) 1. beždžionių jauniklis; sin. beždžionėlė: Patėlės nešiojasi įsikibusius beždžioniukus ant krūtinės ir ant nugaros. Labiausiai visų dėmesį patraukė mamytė beždžionė su mažučiuku beždžioniuku papilvėje. 2. maloninis ką nors mėgdžiojančio, atkartojačio mažo vaiko pavadinimas: Vaikas tóks beždžioniukas darosi – ką pamatęs ar išgirdęs, iš paskos kartója. bobėlė dkt. (2) 1. dem. menk. b o b a 1: Aptūkusi [kaimo] bobėlė. Senų bobėlių pasakos. Túrgaus bobėlių lygio veikla. 2. geležėlė, ant kurios plakamas dalgis; sin. pentelė: Išdūžo bobėlė. Kai bobėlė per minkšta, dalgis trūpa. brūkšnelis dkt. (2) 1. dem. b r ū k š n y s 1: Juó dos su mažais baltais brūkšneliais kėlnės. Įgudusi rankà (ant marginamo kiaušinio) braukia vaško brūkšnelius, dėda taškučius. 2. skyrybos ženklas (–): Brūkšnelis ir brūkšnys yra skirtingi ženklai. Tarp dviejų (ar daugiau) to paties asmens vardų brūkšnelis nerašomas. Žodžiai rašomi ne „per brūkšnelį“, o „su brūkšneliu“: Visuotinis įprotis vietoj brūkšnių rašyti [dėlioti] brūkšnelius jau rodo raštingumo smukimą. Priešdėlį ne- turintys žodžiai BŽ pateikiami dvejopai: 1) daiktavardžiai, būdvardžiai ir prieveiksmiai pateikiami atskirais straipsniais, pvz.: nepriežiūra dkt. vns. (1) priežiūros nebuvimas ar nepakankama priežiūra: Dažniausia apsinuodijimo priežastis – vaikų nepriežiūra. nenóras dkt. vns. (1) noro nebuvimas: Ji visai téisino savo nenórą dirbti. Jis válgo per nenórą. 82 KALBOS KULTŪRA | 85 nežemiškas, nežemiška bdv. (1) nepaprastas, nuostabus: Nežemiška láimė. nepakeliamas, nepakeliama bdv. (3⁴ᵃ) 1. labai sunkus, varginamas: Nepakeliamos darbo sąlygos. Nepakeliama mokesčių našta. 2. neištveriamas: Nepakeliamas skausmas. nesūriai prv. → n e s ū r u s 2: Jei kraujospūdis aukštas, valgykite neriebiai ir nesūriai. • ant. sūriai. nepastoviai prv. kintamai, nevienodai, permainingai: Nepastoviai kirčiuojami žodžiai (kalbot.). 2) veiksmažodžiai pateikiami atitinkamų pamatinių veiksmažodžių straipsniuose kaip pastarųjų iliustracijos. Jei prisijungęs neiginys keičia veiksmažodžio sintaksinį junglumą, toks neiginį turintis veiksmažodis išskiriamas iš kitų iliustracinių vartosenos pavyzdžių ir pateikiamas po stataus brūkšnio su pažyma neig. ir sintaksinio valdymo pažymomis. Pavyzdžiai: bāĺinti, bālina, bālino vksm. [...] 4. (ką, kuo, su kuo) įpilti pieno, grietinės ar grietinėlės; sin. baltinti: Bālinti kāvą (su) sōjų grietinėlė. Grikiùs mėgstu tik bāl intus pienu. Bāl intos žuvienės recèptas. | neig. (ko): Arbātos niekadà nebāl inu. brukinėti, brukinėja, brukinėjo vksm. (ką) dažnai po truputį brukti, primygtinai siūlyti: Nerà čia kō neprāšomam sāvo núomonę brukinėti. | neig. (ko): Šìtame TV kanalè ródydami filmus nors reklāmos nebrukinēja. apsvilinti, apsvilina, apsvilino vksm. (ką, kam) padaryti, kad apsviltų (1 r.), kiek apdeginti: Degiklio liepsnà apsvilino jām barzdą. Liepsnos pašiekė kòridorių ir apsvilino špintą. Per kārstas lygintuvas apsvilino suknėlę. | sngr. (ką): Įš būvo apsisvilinęs anttakius. | sngr. neig. (ko): Neapsisvilink plaukų, taip lankstydamasi prie ugnies. pridėrinti, pridėrina, pridėrino vksm. 1. (ką, prie ko, kam) padaryti, kad derėtų, tiktų, pritiktų; sin. pritaikyti: Leisk, aš táu pridėrinsiu skrybėlę. Sakinyjè priklausomojo dėmenės forma pridėrinama prie pagrindinio dėmenės formos (kalbot.). Pridėrinti proceso riaus galią prie sistèmos apkrovų (tech., komp.). Plānas t_uri būti pridėrintas prie pasikeitusio tvarkaraščio. Gražù, kai prie ilgõs pavardės pridėrinamas trumpas ir aiškus vardas. | sngr. (ką): Jì móka prisidėrinti drabužius. | sngr. neig. (ko, prie ko): Niekāip neprisidėrinu papuošalo prie naujõs suknėlės. [...] buzóti, buzója, buzójo vksm. šnek. 1. teplioti, terlioti, teršti: Mažāsis šiaip su piešimù nelabai draugáuja, buzója, ir tiek. Nusiplóviau mašiną, pralėkiau kelias gatvelės – ir vėl šónai buzóti. (ką, ko, kuo, ant ko): Pigùs (plovìmo) skystis paviršių daugiau mūlina ir buzója, nei pláuna. Kám tù tiek skais talų ant skrúostų buzóji? Ateina draugė su kelerijų metùkų pipirų, ir tàs visùs kampùs kokiu zefyrù buzója. | neig. (ko, kuo): Vaikai, nebuzókit ledais [šokoladù] drabužėlių. | sngr.: Báltas telefònas šlykščiai buzójasi. Kažkō variklis pradėjo buzótis. | sngr. (kuo): Sėšė gal dešimt metų buzójasi aliejais ir iš véido atrodo kaip paauglė. | sngr. neig. (ko): Jei jōs tokiais kiekiais nesibuzótų kosmetikos, atrodytų jaunėsnes. D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 83 bárti, bāra, bārė vksm. (ką, už ką, dėl ko) piktai, griežtais žodžiais priekaištauti, peikti, auklėti blogai pasielgusį: Mótina bāra sūnų už melāvimą. Kiėmsargiai baramì dėl prastāi tvārkomos aplinkōs. Gáusime bārti, jei laikù negrįšime. | neig. (ko, už ką): Nebárk jōs už tą (geogrãfijos) pẽnketą. | sngr. (su kuo, ant ko, dėl ko) [sin.] vaidytis, kivirčytis: Jiẽ nuōlat bārasi. Tėvẽliai, nesibárkite vaikāms gìrdint. Nesibárk ant vaĩko, ne jis dėl tō kāltas. Kiẽk jūs bársitės dėl viẽno sudaužyto puodėlio? Jei nebūčiau su visais bãręsis dėl rūkymo láiptinėje, iki šiōl po nũorūkas braidýtumėte. Išimtys, kai priešdėlį ne- turintys veiksmažodžiai pateikiami atskirais straipsniais, yra retos – kai vedinys įprastesnis, dažnesnis už pamatinį žodį, šis priešdėlis gautas ankstesnėse darybos pakopose ir pan. Pavyzdžiui: neprimatýti, neprimãto, neprimãtė vksm. (kuo) negalėti gerai matyti: Jis neprimãto nuo vaikŷstės. Senẽlis neprimãtė viẽna akimi. nesveikúoti, nesveikúoja, nesveikãvo vksm. [sin.] negaluoti, sirguliuoti: Ne sergù, bet taĩp nesveikúoju. Apetìto stokā gali bū́ti žẽnklas, kad katẽ nesveikúoja. Šiuo atveju nuosekliai laikantis sistemiškumo principo ir minėtus veiksmažodžius pateikiant analogiškai kitų kalbos dalių žodžiams, turintiems neiginį, labai išaugtų žodyno apimtis (plg. MLKŽ n raidės žodžiams skirti 54 puslapiai, iš jų 45-iuose pateikiami žodžiai su priešdėliu ne-). Taigi tuo tarpu jiems padaryta išimtis, tikintis vėlesniuose žodyno leidimuose prie šios problemos grįžti ir ieškoti alternatyvių problemos sprendimo būdų. Sangrąžiniai veiksmažodžiai BŽ pateikiami keliais būdais priklausomai nuo jų ir pamatinių veiksmažodžių leksinių reikšmių santykio. Atskirais straipsniais dedami tik tie iš jų, kurie neturi nesangrąžinių atitikmenų, pvz.: džiaũgtis, juõktis. Pamatinių veiksmažodžių straipsniuose sangrąžiniai veiksmažodžiai pateikiami trejopai. Jei sangrąžinių ir pamatinių paprastųjų veiksmažodžių leksinės reikšmės sutampa arba skiriasi tik atspalviu, sangrąžiniai veiksmažodžiai pateikiami analogiškai reikšmės atspalviams, po stataus brūkšnio (|). Antruoju atveju jie aiškinami (pvz., kūrė́nti), o pirmuoju pateikiami be reikšmės aiškinimo (pvz., išmuilinti). Jei vediniai ir pamatiniai žodžiai skiriasi leksine reikšme (pvz., karščiuoti ir karščiuotis), jie pateikiami atskiromis leksemomis: 1a) išmuilinti, išmūilina, išmūilino vksm. (ką) ištrinti muilu; išmuiluoti: Gerai išmūilink rankàs. | sngr. (kame): Pirtyjè gerai išsimūilina. | sngr. (ką): Išsimūilink gálvą. 84 KALBOS KULTŪRA | 85 1b) kūrėnti, kūrėna, kūrėno vksm. 1. (ką) kurą deginant kaitinti, šildyti: Žiemą krósnį dažnai kūrėname. | neig. (ko): Krósnies nekūrėname, tik kai kadà pérkuriame. 2. (ką) kurstyti (ugnį): Netoli tvárto vaikai kūrėno ugnį, ir užsidegė tvártas. | sngr. (kame) kurstomam degti: Trobòjė kūrėnosi ugnėlė. 2) karščiuóti, karščiuója, karščỉavo vksm. 1. turėti karščio: Ligónis karščiuója. 2. sngr. labai jaudinantis, nerimaujant neapgalvotai elgtis, ką daryti, skubėti: Nesikarščiúok, kalbėk ramiai. (Liutkevičienė, Naktinienė, Vosylytė 2010: 236–238). Primintina, kad sangrąžiniai veiksmažodžiai yra nauji žodžiai, o ne to paties veiksmažodžio formos, jie iš pamatinių paprastųjų veiksmažodžių padaromi su darybos (sangrąžos) afiksu, kuris žodžiui suteikia naują darybinę reikšmę (Valeckienė 1998: 297–298). Taigi laikantis sistemiškumo principo jie, kaip ir kiti savarankiški leksiniai vienetai, turėtų būti pateikiami atskirais straipsniais. BŽ pradėtas kurti kaip tradicinis, spausdintinis žodynas, kai dar buvo aktualu duomenis išdėstyti kaip įmanoma glaudžiau. Sangrąžinių veiksmažodžių atveju laikytasi Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (toliau – DŽ) tradicijos, beje, šiuo atžvilgiu DŽ2–6e galbūt yra net kiek sistemiškesni – jei sangrąžinis veiksmažodis kuria nors leksine reikšme skiriasi nuo nesangrąžinio, jis iškeliamas atskiru straipsniu (DŽ4 XI), pvz.: karšč||iúoti, ~iúoja, ~iãvo turėti karščio: Ligónis ~iúoja. ~iãvimas (1); karšč||iúotis, ~iúojasi, ~iãvosi rūpintis, jaudintis; neapgalvotai elgtis, skubėti. ~iãvimasis (1) [DŽ2–6e]. BŽ lyg ir grįžta prie DŽ1 metodikos, pagal kurią iškeliami tik tie sangrąžiniai veiksmažodžiai, kurie „kitokia (nesangrąžinė) forma nevartojami“ [DŽ1 XI]. Galima būtų svarstyti, kuri (DŽ1–BŽ ar DŽ2–6e) sangrąžinių veiksmažodžių pateikimo metodika yra geresnė, labiau tenkinanti naudotojo poreikius, tačiau akivaizdu, kad abi jos nesilaiko bendro principo, taikytino visai žodyno leksikai – atskirus leksinius vienetus pateikti atskirais straipsniais. BŽ rengimui einant į pabaigą, keisti sangrąžinių veiksmažodžių pateikimą būtų neracionalu. Be to, pasakytina, kad informacija apie sangrąžinius veiksmažodžius, nors dauguma jų ir neturi atskirų straipsnių, BŽ yra gana išsami, duomenys savo apimtimi ir įvairove nedaug nusileidžia kitų leksinių D. MURMULAIT YTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 85 vienetų duomenims, atskleisti jų sintaksiniai ryšiai, junglumas, kurį vienodai gerai galima parodyti abiem sangrąžinių veiksmažodžių pateikimo būdais – tiek savarankišku, tiek įtrauktiniu. Pagrindiniai sangrąžinių veiksmažodžių įtraukimo į pamantinių veiksmažodžių straipsnius trūkumai: 1) didžioji dalis sangrąžinių veiksmažodžių BŽ neturi antraštinių (pagrindinių) formų; 2) sangrąžinių veiksmažodžių leksemos tarpusavyje nesudaro semantinės struktūros, nes pamatinių paprastųjų veiksmažodžių straipsniuose išdėstomos ne nuosekliai, iš eilės, o pagal semantinį ryšį su pastarųjų leksemomis; 3) pats įtrauktinis pateikimas yra nevienalytis – keli minėti būdai pagal sangrąžinių veiksmažodžių leksikalizacijos laipsnį. Dėl įtrauktinio sangrąžinių veiksmažodžių pateikimo nesistemiškai (turint galvoje visą žodyną) pateikiami ir jų abstraktai. Atskiru straipsniu dedami tik tie sangrąžiniai daiktavardžiai, kurie, kaip ir pamatiniai veiksmažodžiai, neturi nesangrąžinių atitikmenų, pvz., džiaugimasis, juokimasis. Kiti sangrąžiniai daiktavardžiai įtraukiami į atitinkamų nesangrąžinių daiktavardžių (taigi šiuo atveju – net ne pamatinių žodžių) straipsnius ir naudotojas nemato jų antraštinių (pagrindinių) formų, nebent sangrąžinį daiktavardį reikėtų taip pat pateikti straipsnio antraštėje dėl skirtingo kirčiavimo (Liutkevičienė, Naktinienė, Vosylytė 2010: 246). Pvz.: atnaujinimas dkt. (1) 1. → a t n a u j i n t i 1: Senų baldų atnaujinimas. 2. → a t n a u j i n t i 2: Kompiuterių atnaujinimas. 3. → a t n a u j i n t i 3: Teismo proceso atnaujinimas. | sngr.: Lėtinio uždegimo atsinaujinimas. karščiavimas dkt. (1) 1. → k a r š č i u o t i 1: Ligónio karščiavimas trūko kelias dienas. Vãistai nuo karščiavimo. 2. sngr. → k a r š č i u o t i 2 (sngr.): Karščiavimasis niekada neduoda naudos. mušimas dkt. (2), mušimasis sngr. (1) 1. → m u š t i 1: Mušimas rankà [diržù]. Buvò teistas už dukter̃s mušimą. Nevalià baùsti [áuklėti] vaiko mušimù. Mušimų prõto neįkrėsi. Ne tiek mušimo, kiek rėkimo (flk.). | sngr.: Mušimasis ir prasižardžiavimas rodo vaiko agresyvumą. Mušimusi paaugliai išlieja energijos perteklių. [...] 13. sngr. → m u š t i 20 (sngr.): Mušimasis į mokslą [į aukštuomenę]. 14. sngr. → m u š t i 21 (sngr.): Ir ką tokiu savo mušimusi užgyvenai? Vėlesniuose BŽ leidimuose, ypač elektroninėse jų versijose, nuo pamatinių paprastųjų veiksmažodžių reikėtų atskirti iš jų padarytus sangrąžinius. Pastarieji, kaip ir jų abstraktai (sangrąžiniai daiktavardžiai), taip pat pateiktini atskirais straipsniais. Tuomet sangrąžiniai žodžiai turėtų būti randami kaip ir visi kiti BŽ leksiniai vienetai, vadinasi, taip pat sistemiškai būtų sustruktūrinti ir jų duomenys. Tik tokį vedinių pateikimą BŽ būtų galima laikyti sistemišku. 86 KALBOS KULTŪRA | 85 BAIGIAMOSIOS PASTABOS 1. Aiškinamuosiuose žodynuose, ypač tradiciniuose, vediniai neretai vienu ar kitu būdu įtraukiami į jų pamatinių (ar giminiškų) žodžių straipsnius. Tokio pateikimo esama ne tik lietuvių, bet ir kitų kalbų žodynuose. Dažniausiai pamatinių žodžių straipsniuose pateikiami reguliarieji vediniai (abstraktūs veiksmų ar ypatybių pavadinimai ir kt.), kokie būtent – priklauso nuo kiekvienos kalbos žodžių darybos ir gramatikos ypatybių. 2. Vedinius laikant tokiais pat savarankiškais leksiniais vienetais kaip ir jų pamatiniai bei kiti antraštiniai žodžiai, jų duomenis reikia pateikti taip pat išsamiai ir tiksliai kaip ir pastarųjų. Tam netinka įtrauktinis vedinių pateikimas. Vediniams formuotini atskiri žodyniniai straipsniai. Tik tokiu būdu galima atskleisti žodžio semantinę struktūrą ir apibūdinti jį visais kitais (gramatiniu, kirčiavimo, stilistiniu, vartojimo sričių ir t. t.) aspektais. 3. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno koncepcijoje akcentuojamas sistemiškumo principas. Jo stengiamasi laikytis ir pateikiant vedinius. Tai pavyksta ne visais atvejais, nes žodynas buvo pradėtas kurti kaip tradicinis, spausdintinis. Jo rengimui įžengus į baigiamąjį etapą, keisti kai kurių vedinių pateikimo metodiką nėra racionalu. Tačiau įtrauktinių vedinių neturėtų likti vėlesniuose BŽ leidimuose, ypač elektroninėse jų versijose, kurias rengiant turėtų kisti ir BŽ duomenų struktūra. 4. BŽ atskirais straipsniais bus pateikiami veiksmažodžių ir vardažodžių abstraktai, deminutyvai, žodžiai su neiginiais (išskyrus veiksmažodžius). Veiksmažodiniai priešdėlio ne- vediniai, siekiant pernelyg nedidinti žodyno apimties, tuo tarpu paliekami pamatinių veiksmažodžių straipsniuose. Sangražinių veiksmažodžių ir daiktavardžių pateikimas taip pat išlieka nevienalytis, didžioji jų dauguma pateikiami pamatinių paprastųjų veiksmažodžių straipsniuose. Tarpusavyje, kaip atskira ir savita leksikos grupė, sangražiniai veiksmažodžiai BŽ pateikiami laikantis tradicinės (DŽ1) sistemos, tačiau ši sistema nedera su pagrindiniu sistemiškumo reikalavimu, taikomu visai šio aiškinamojo žodyno leksikai – vienodai tiksliai pateikti ir išsamiai paaiškinti (ypač semantiškai) visus leksinius vienetus. 5. Vienodinant formalųjį vedinių pateikimą susiduriama su nenumatytomis dalykinio pobūdžio problemomis, savo ruožtu taip pat trukdančiomis nuosekliai laikytis sistemiškumo principo. Pavyzdžiui, tik išsamiai ištyrus vienaskaitinę ir daugiskaitinę abstraktų vartoseną, juos šiuo aspektu suklasifikavus ir griežtai nustačius pateikimo metodiką, būtų galima tikėtis, kad D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 87 žodyne vienaskaitiniai ir abi skaičiaus formas turintys abstrakčias sąvokas žymintys daiktavardžiai yra tinkamai pažymėti. Ši problema išryškėjo tik iškėlus abstraktus iš pamatinių veiksmažodžių ir vardažodžių straipsnių ir prireikus pažymėti jų gramatines ypatybes, taigi siekiant sistemiškai pateikti visus BŽ leksinius vienetus. Ji gali būti išspręsta tik sutelkus žodynininkų, gramatikų, normintojų ir kitų kalbos specialistų pajėgas. 6. Turint galvoje, kad anksčiau ar vėliau pasirodys ir elektroninė BŽ versija, sistemiškas vedinių pateikimas padėtų išvengti problemų, su kuriomis susiduriama kompiuterizuojant tradicinį žodyną, kai reikia atsižvelgti į daugybę nesuvienodintų formalaus duomenų pateikimo dalykų. Vedinius traktuojant kaip kitus leksinius vienetus ir atitinkamai, sistemiškai juos pateikiant, žodyno duomenis galima tiksliau perkelti į duomenų bazę. Tikslesnė, mažiau išimčių numatanti pastarosios duomenų struktūra sudarytų daugiau galimybių įvairiam jų tyrimui, neabejotinai tikslesnė būtų statistinė duomenų analizė. Tai numatoma įgyvendinti rengiant vėlesnius BŽ leidimus. 7. Sistemiškumas buvo ir išlieka BŽ rengėjų siekiamybė. Baigiamas rengti žodynas kai kuriais atžvilgiais bus sistemiškesnis už savo pirmtakus. Kai kurių nesistemiškumo apraiškų buvo neįmanoma išvengti kuriant žodyną ne elektroninės duomenų bazės pagrindu. Naudojimasis sistemiškiau sutvarkytais jos duomenimis ateityje leistų išvengti daugelio formalių klaidų ir netikslumų bei nuosekliau tobulinti jau parengtą žodyną, taip pat juo remiantis parengti tobulesnes, įvairesnes, moksliškai kokybiškesnes lietuvių kalbos norminimo, mokymo ir mokymosi priemones. ŠALTINIAI BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas). DŽ1 1954: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Ats. red. J. Kruopas. 1 leidimas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DŽ2 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Ats. red. J. Kruopas. 2 leidimas, Vilnius: Mintis. DŽ4 2000: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 4 leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DŽ6e 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 6 (elektroninis) leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LKŽe 2005: Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (elektroninis variantas). Vyr. red. G. Naktinienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga per internetą: <www.lkz.lt>. 88 KALBOS KULTŪRA | 85 LVV 1987: Latviešu valodas vārdnīca, Rīga: Avots. MLKŽ 2010: M. Norkaitienė, R. Šepetytė, Z. Šimėnaitė. Mokomasis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Baltos lankos. MLVV 2003–2008: Mūsdienu latviešu valodas vārdnīca. Red. Dr. philol. I. Zuicena. LU Latviešu valodas institūts. Prieiga per internetą: <www.tezaurs.lv/mlvv>. NSJP 2002: Nowy słownik języka polskiego, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. SJP: Słownik języka polskiego, Wydawnictwa Naukowego PWN. Prieiga per internetą: <http://sjp.pwn.pl>. WNWD 1988: Webster’s New World Dictionary of American English, 3rd college edition. Editor-in-chief V. E. Neufield. Cleveland and New York: Webster’s New World. БТСРЯ 2002: Большой толковый словарь русского языка, Санкт-Петербург: Норинт. ТСОШ – Толковый словарь русского языка С. И. Ожегова и Н. Ю. Шведовой. Prieiga per internetą: <http://slovari.ru/default.aspx?s=0&p= 244>. LITERATŪRA DLKG 1996: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. V. Ambrazas. 2 leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Jakaitienė E. 2005: Leksikografija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. KTŽ 1990: K. Gaivenis, S. Keinys. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Liutkevičienė D. 2010: „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ struktūra, tikslai ir perspektyvos. – Kalbos kultūra 83, 141–150. Liutkevičienė D., Naktinienė G., Vosylytė K. 2010: Veiksmažodžiai ir jų abstraktai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Leksikografija ir leksikologija 2, 235–251. LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Vyr. red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis. Valeckienė A. 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Морковкин В. В. 1993: О предпосылках системного лексикографирования. – Прагматика словаря. Под ред. О. Ю. Богуславской. Москва, 31–39. Gauta 2012 08 29 D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 89 THE SYSTEMATICITY OF THE PRESENTATION OF DERIVATES IN BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS (DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN) Summary The Lithuanian language institute is using new methods in preparation of Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Standard Lithuanian) the concept of which emphasizes the principle of systematicity – one of the main requirements of a quality dictionary. This article discusses how successful the attempts to apply this principle have been when presenting derivates in this dictionary and what difficulties have been faced. Different derivates are researched: verbal and nominal abstracts, diminutives, derivates with the negative prefix ne- and reflexive verbs. The comparison with other dictionaries of the Lithuanian language (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Contemporary Lithuanian), academic Lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of the Lithuanian Language), etc.) and explanatory dictionaries of the other languages (Latvian, Russian, Polish, English) is made and the main principles and methodology of the presentation of derivates in Bendrinės lietuvių kalbos žodynas are introduced. The main principle is that derivates (except for verbs with the prefix ne- and the majority of reflexive verbs) are presented not in the entries of underlying words, but as separate entries. In such entries the presentation of abstract nouns (for instance miauktelėjimas, priglaudimas, paskiepijimas, broliauvimasis, audringumas, aukštybė, brangybė, brolystė), diminutives (for instance auselė, balandelis, namukas) and words except for verbs with a negative prefix (for instance nedarna, nedaugelis, nedidelis, neblogas, neblogai, neginčijamai) is analogous with the presentation of other lexical units. Different meanings are separated according to their usage, each lexeme has appropriate grammatical, lexical, stylistic, usage field and other marks and illustrative examples of usage which reveal the semantic and syntactic valency are presented. Transpositional derivates and abstracts (names of qualities or actions) are presented with their underlying nomen or verb and the number corresponding to one of the meanings. Lexicalized abstracts are defined or (and) explained through synonyms. The non-formal presentation of abstract nouns raised a number of problems which were probably not encountered when preparing dictionaries with a different structure. For instance, grammars suggest that abstract nouns are usually used in singular, though not every lexeme of an abstract noun presented in a separate entry can be marked as vns. (sing.) – quite a lot depends on the semantics of a particular verb. This aspect of abstract noun presentation is still being discussed. There are two ways of presenting words with the prefix ne- in Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Nouns, adjectives and adverbs are presented in separate 90 KALBOS KULTŪRA | 85 entries and verbs – in the entries of the corresponding underlying verbs as their illustrative examples. The consistent application of the principle of systematicity and the presentation of such verbs analogically to the presentation of other parts of speech which have a negative prefix would enlarge the volume of the dictionary substantially and extend the term of preparation. It would take even longer if at the final stage twofold presentation (incorporated and separate) of reflexive verbs was changed. Thus in the meantime an exception is made for these two groups with the hope to return to this issue and to search for alternative solutions in future editions. KEYWORDS: derivate, defining dictionary, systematicity, underlying word, dictionary entry. DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 91