Iš kur „jõrė“ ir kas iš „jõrės“

Les langues Culture | 86 256 DIsKusIJos, sVarstYMaI, Pastabos JONAS KLIMAVIČIUS IŠ Où OÕR Et Quel IŠ OÕRS ESMINIAI VOIRŽI: étrangers, noms; jorė, Jorūnė, Joris. Dalykas Lituiniens dans le dialotyre déjà centaines d'années clairus, mais plus que demišimtis vis confondus. m. 1912 sankt Peterburge séparément à l'impression sortit encore assez jeune, mais brendusio et déjà productif kalbininko Kazimiero būgos, fortement pasnieşusio dans etimologiją, Imperatoriškosios mokslų akademijos éditionui rusiškai parašyta studija Lituanica (49 p.). La première partie de elle est consacrée s ko l i nių de russes langue chronologie (comme bien sûr, principalement relativeine). rūpimas cas […] rus. je (iš prosl. a) liet. skoliniuose est son: яворь → jõvaras, ярь → jõrė (ou ė: пятница → pėtnyčia). Immédiatement il faut dire: génétique rus. je correspondrement est en (in): cinq: cinq, pята: pentis, opять: atpent, зять: žentas; вязь: vinkšna, мять: minti... facile de définir gretinant génétique bend rybę viso: žem. et pr. mensa et skolinį mėsa. rus. ярь bendrybė serait *enris ou *ėris, mais elle n'existe. Jorės et elle kininiques mots des significations et sources sera détaillément indiquer quelque plus tard, et maintenant suffira dire que aucun d'eux ne existe ni l'ancienne écromosios, ni la nouvelle bendrinės langues lexicikos duomuo et aucune signification elle inutile, taigi a clairement s ve t i my b ė s status. cependant prasilenkimų avec cette vérité buta pas un, vrai bout shiai negandai n'y a, et padarinių sont même duques. Par ce K. būgos ishaškinimu n'a usé le dicyniste Jonas baron: zлень žalumas, vert darylai; žalumynai, (pavasario) jórė; daržovės-ių; zaliuonys-ių, zalesas (pelesiai), зеленться joruoti rlŽ 1924. Po quelques décennies et Vytautas baron avec Vincu Galiniu: zélёный 1. verlies, J. KlIMaVIčIus. De où jõrė et qui du jõrės 257 zalsvas, zaliuk, zaliuonėlis, jorùs, зеленоватый zalsvas, žalzganas, jõrsvas, зеленеть 2. et зеленеться zaliąć, jorúoti rlKŽ I 1967. Il passa presque un demi-siècle, avant Zigmas Zinkevičius émit K. būgos Rinktinių raštų tritomį et jorės sujet devint facilement accessible (būga 1958: 347). Metis précédemment sortit et lKŽ IV 1957. ici avec toutes les primaires et sur rinies (kartotinies) sources (ir 2 significmées) détaillée présentée jõrė 1. žaluma (pavasario): Comment jõrė žaliuoj alsėdžiai. Pažaliavo comme jõrė a. Kašarauskas. Jõrė est žalesa pavasarį a. Juškos žodynas [ir a. Pabrėžos jo rybė], 2. Grèces peintes; métal pažaliavement (vario junginys): Medis veralias it jõrė. Et ce qui est jõrė? Tokia verla peivée J. Jablonskis (sans doute, de terresaiches tarmes); a. Kašarauskas (sans sentinelle). suivant būdvardžiai jorus šviesiai žalias: Laukas jorus, pieva jori, verli s. Daukantas. Selon la diversité des arbres diverses couleurs [t. y. couleurs]: déjà tamsiai, déjà clairement jori ou truputį gelsva s. Daukantas (ir abstract jorumas s. Daukantas), jorsvas žalsvas s. Daukantas, veiksmažodžiai jorúoti žali: Žolė, medisouti son rúo[ja] printarį, t. y. žali žuo[ja]; jõruoti bŽ (t. y. rlŽ 1933), joriati: Dygsta, aug, joriuoja, žydi et necha brandį s. Daukantas (dar et a. Pabrėža), jorti pradėti zaliati; darytis vertam; žalti s. Daukantas, pajorinti pažalinti a. Pabrėža. Ne colorvinių (comme clarifie de l'étimologie, pirmesnių) significations est joras [lKŽ IV j est inverse] pavasario sėja; vasarinie javai: Et pasėjau beaucoupel jorų, oi, oi, oi, de ces jorų beaucoup bajorų, oi, oi, oi Lituiniens tautosakos manraštynas. Puisque localisations n'y est, si serait de r duretissement de la surface nontranspose (correspondant à bajorų), ne tarmiquement serait jorių, donc la même jorė (ar joris), et non joras (cis phoniquement ne pourrait être rusybė, et serait déjà lenkybė). cependant pour des arealines motivations cette possibilité serait possible nebent seulement comme quel nautosakinis relict. Dar est būdvardis jorinis ankstyvas (apie plantesus): Jorines bulves pirkau a. Juškos lexynas et ištįsęs (?): [augalų] Siūlai joriniai a. Pabrėža, būdvardis daiktavardis a. Pabrėžos naujadaras jorinė miesues sur puvenų ausūnų šeimos saprofitinis grybas (Peziza aeruginosa) et veiksmažvai augti, plistieti (?) : jor maras sviėjo, que la troisième partie beliko s. Dauketo. taigi jorės giminė didoka, significations diversirové nemaža, superficie de consommation necheina de terresaiches tarmes et répandiment tarmée, fréqunumas menkokas. le phénomškinys semble nesenas et pas nykstant, mais simplement neišplitęs, susilaikęs. Tous les mots jorės giminės lKŽ IV 1957 donner sans étrimybes marquinčio crožiuka (×). K. būgos Lituanica (1912) déjà était retenybė, son Rinktinių raštų I tomo (1958) n'était pas encore, ainsi que probablement pas encore et Ernsto s. Daukanto raštų tekstų rengėja kalbininkė birutė Vanagienė dans ses composarytues motsynėliuose jorinti s. Daukr I jorėti s. Daukr 1976, II s. DaukŽ II 1995, II s. DaukŽ et V 1984 Les Kulture | 86 258 Fraenkelio Litauisches etymologisches Wörterbuch I t. (lEW I 1962), ėjusio sąsiuviniais depuis 1955 m., du correspondant sąsiuvinium (avec p. 194195). E. Fraenkelis fournit et s. Daukanto Būdo dievavardį Jõris, -ė der grüne Gott oder Göttin des Frühlings. Shitai faut révéler et vérifier: Vadino le [dieu], comme j'ai dit, Jore, néanmoins kožnas sait, que printemps, la neige padribus, que kielė la glace expira, tadod dans les champs et les buissons Jorė, d'ailleurs, žalesa s. Daukr I 1976 503. d'ailleurs, lKŽ IV 1957 ce s. Daukanto (patrumpité depuis printemps) attribué... à Jon Jabonski (matyt, tiré de son mot de carte ou de écrits, où rapporté comme du du duo mots) et padar (gal J. Jablonskio) comme exemple commun du langage. Dar est Jo r ė s dieus s. Daukr I 1976 504 et sa fête: La première fête était de printemps, Tr i m p o s, ou Jo r ės švente appelle s. Daukr I 1976 539. ici fonctionne probablement à baltiško, mais neskaid raus dievavardžio Trimpas added près du propre s. Daukanto motivé naujavardis Jorė (priužviš et Trimpo giminė gramatinė ar i lytinė? )), nesupratus, ė jorkaskasch word ( nelitai žemaitiškas!..). comme très populaudique formulée vartosenne un exemple est présenté doublement mažybinė Jorė: paaro stokodami, dejuoja senu įpročiu: Ai Jo rut a le, kame esi? s. Daukr I 503 (dar et 541). présentent comme lKŽ 1957, t. i. IV sans sl. (slaveté). mais E. Fraenkel le a déjà clairement dit: Zugrunde liegt russ. jarь Sommerkorn, Sommergetreide, Erzeugungskraft, Grünspan (lEW I 1962). Il a été créé en 1962 et est aujourd'hui utilisé dans de nombreux domaines. se référant à Janu otrębskiu rappelle que même 1944 m. Franzas spechtas nežinojęs jorės svetimumo, cependant indique et pour K. būgą beaucoup ankstesnį pirmą jorės skolinimąsi konstatavusį aleksandrą brücknerį son dottaro disertation Die slawischen Fremdwörter im Litauischen (1877; taigi 35 m. plus tôt pour būgą). dans son meilleur travail 1927 m. Słownik etymologiczny języka polskiego (perspaudas 1970 m.) a. brückneris, étimologizuodamas lenk. jar psn. wiosna (jarka 1) vasarojus, 2) jauniklė avis, jary 1) vasarinis, 2) psn. jeunes; fortus, solide, guvus, 3) psn. ryškus, skaisčiaspalvis, jarzyna 1) daržovės, jarzyć się 1) žėrėti, kibirkščiuoti; jaaižaruti; 2) spindėti, šviesti lelieŽ 1979), principalement note proslavišką kilmę et nous importants dalyką n'y a kininiško atitikmens Lituanien kalboje (pridurkime nė baltų kalbose), et continue kininiuoja avec vok. Jahr (got. jēr) est avest. jarmetai, gr. Hōrā monts du temps; Hō, metairos metai, lot. hornus metinis, šiemetis sEJP 1970. J. KlIMaVIčIus. D'où jõrė et ce qui est de jõrės 259 Maxo Vasmerio Russisches etymologisches Wörterbuch (19501958, rus. vert. 19641973) ce reikalu lKŽ IV 1957 encore ne pouvait aider, mais nepassaignée beaucoup de et plus tard. rus. tarm. vasarojus, cerkv. sl. яра printemps, sen. rus. яръ printaniis; vasarinis prosl. jarъ giminiški avest. yār metai, gr. ρ temps du année; metas, ρos temps; années, got. jēr metai, lot. Hōrnus šiemetis, a également une large giminę dans les langues slaves (ЭСРЯ IV 1973), d'où ici menėtini seulement caractéringų significations rusiški mots, turintys en langue lituanien des correspondances kininiques: рица vasarojus; vasaručiai (rugiai, kviečiai), яровуна tarm. vasarojus, jarovúще tarm. somarojienne; ярка, ярочка jauniklė (nesiėriavusi) avis, яроводье tarm. (upės) printemps inondynis, yaruтка čiužutė (thlaspi) rlKŽ IV 1985, ярина яровое, яровик šiem gyvulys arba augalas, ярчук šuniukas, ярец bebmetinis jarras, ярица jauniklė avis (jarúna vilna, bulg. zina ožkų gaurai; šiurk auduseklas ar drabužis): ras, pristian er, štriφος ožys, lot. aries aries avin, armžetis. air ėriukas; yarye pchyoly pirmasis vasaros spiečius ЭСРЯ IV 1973 (toliau eitų яровой (яровой хлеб, яровые), ярый (ir ярость), яростный, яровитый, ярить, яриться. Yarúlo Joninių nakties piktosios force du chassement šiaudinė baidyklė auparavant tentée comprendre comme des païens divinité, mais non prouvée. Yaroslav (plg. Igorio sakmės jaрый Тур Всеволод) liéamas et avec gr. εωρóς stiprus, nelKŽ IV 1957 atmieštas“ (apie vyną), neteisingai – su lot. ῑra „pyktis“ (ЭСРЯ IV 1973). incorrectement à jorės 1. pridėjo i 2. Grèces peintes; du métal pâaliavement (...) en fait cela est etimologique (pas sémantique) homonime autre skolinys de rus. ярь II (ярь1 tarm. vasarojus, ярь2 prast. = яроcть rKlŽ IV 1985), qui lui est aussi skolinys de vid. gr. < nj. gr. άρι(ου), plg. sen. gr. ός nuodai (ЭСРЯ IV 1973). Par prūsų langue se révèle tolimiausia etimologinė signification pr. gorme karštis: toch. a ärme vasara, arm. erm šiltas, er šiluma, gr. θερμός šiltas, θερμασσα krosnis, lot. formus karštas (ПЯ II 1979), bien vasara pr. dagis: liet. daga (: degti) karštis; derlius, dagoti imti, valyti derlių, got. (vok. Tag) dagsdiena (PYA I 1975, PKEŽ I 1988). Jõrė, heureusementi, nepateko dans Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (1954, 1972, 1993...), même dans son certain pirmtakus Lietuvių kalbos rašybos žodyną (Kaunas, 1948, 148381), Lietuvių kalbos vadovo (lietuvių tremtinių bend ruomenė, bielefeld, 1950) žodyną (157604). mais dans Lituiniens écromosios langues le vocodyne V t. (lietuviškaivokiška partie, constituée alfredas sennas et antanas salys, Heidelberg, 1968) Tikrinių vardų 260 Liste des langues Kultūra | 86 sans doute, constituée antano salio, pateko Jorūnė (salys 1983). Elle ne plus de son (zemaičio!) composée de jorės ou s. Daukanto Jorės, et prisée de Vinco MykolaičioPutino Raštų II t. (1960) dramatizuée poème Skalvių mergelė valdovo Jorgės dukters vardo. trois ans plus tard dans Kazio Kuzavinio et bronio savukyno Lituviens noms etimologique peut parce que le nom littéraire, Jorūnės n'existe (lVEŽ 1971). cependant šiuodbieux auteurs, dont le second lietuviškųjų et qui sont issus de autres baltes langues des noms aiškinimus et introduction parašė (lVKŽ 1987: 12), beaucoup plus large nomyne donnée: Jõris liet. ; de sen. Lituiniens printemps zalio (= zalumos lVKŽ 2005) dievo (pagal s. Daukantą) nom de Jõris: liet. jõrė žalymas, printemps žaluma, jorùs žalias, jor-iuoti žaliuoti; peut-être de ce nom un vedinys plus distimes (= poursuis lVKŽ 2005) est v. Jõrigis; ici aussi insérée Jõrigė, trump. Jõrė, mais il n'y a Jorūnės (lVKŽ 1987). Jorūnė et Jorūnas (ū) est lVKŽ 2005. Wojciechas smoczyński fait deux contrekaištus lKŽ IV 1957: 1) brak kwalifikatora sl. słowiańskie très justeingą (tincamą et Vytauto Vitkausko lKŽt 2006), 2) ne distingue significations vasarojus, pavasario sėja, qui esą vu d'exemples de verliuoj ou pažaliavo comme jorė (sEJl 2007), bien qu'elle en réalité n'est pas telle aiški comme jõro, qui nebūtini est seulement gretiminė (oboczna) forme. L'auteur lui-même peut prikişti localisations stygies (būtų at arealinė pažyma žm. żmudzki). De lui indiquées Jór-upė (sinkopinis var. Jórpė) aleksandro Vanago présentée localisation lapės (prie Kauno) sortina de terresaiches ploto, et a. Vanagas et negiminiuoja avec jorè (Jórpės -ó!): Pirmojo sando jor le point de départ neaiški. Plg. Jar-ups. On ne sait pas, si cet čekiškės upėvardžio, kamienas jarsietinas avec plu. Jarà ež. sv.[ėdasai] greičiausiai finougriškos kilmės (suom. järvi ežeras), ou įtikimiau kilęs iš avd. Jãras (lHEŽ 1981). Jõrė 4. zielona farba, comme précédemment dit, est pas signification, mais homonime. Įvelta korektūros klaida: joriuoja, žydi et nera (= neša) brandį. Daiva sinkevičiūtė, mentionnant Jorio nelietuviškas (gal puslietuvių?) formes Ioris, Yoris et hybridinį naujavardį Jormándas (sinkevičiūtė 2011: 225 et 219), sur le même Jorį rien ne dit. lKŽe 2013 tout po senovei. Klaida de science ou du moins science nesuturima plinta. Pasgavo jorę non seulement nautosakos et ethnographie puoselėtois. lituanistas algis uzdila, expliquant lenk. Jarosław, écrit: lenk. jary ce jeunes, gaivus, žvalus, guvus, forts et est commun avec l'ancienne parole baltes jorė pavasario žaluma, šviežuma (uzdila 2013 12: publicitaire déjà va du pain Jorė 6). J. KlIMaVIčIus. De où jõrė et qui du jõrės 261 continuer ainsi être ne peut šitokia vardadarystė a liautis. o ces noms turėremtis nebent scandinaviška (vikingiška) Jorio (pasqua vedinių) origme. tojai ir davėjai suklaidinti Vardų žodyno ar tiesiog jau vardo buvimo, galėtų IŠVADOS 1912 m. Kazimieras būga a expliqué que jõrė pavasario žaluma est slavybė (aleksandras brückneris déjà 1877 m.). ainsi plus tard et tous les étimologues. mais beaucoup en ne savaient pas. Jono barono rlŽ 1924 jorė et joruoti sont présentés, taigi étrangers nelaikomi. lKŽ IV 1957 jorės avec toute gimine ne connaît comme svetimybių. c'est terreaiques tarmes un mot plus rare, principalement éparpiné s. Daukanto et a. Juškos leodyno, mais inconnu ni de vieux écrits, ni taikęs dans une nouvelle langue communrinée. reikiamai nereagauv lKŽ IV 1957 et s. Daukr I et II 1976, s. DaukIstŽ II 1995 et s. Dauk s et V 1984 visgi atsivėrė landelė, l'essentielle est encore neužkišta ni lKŽt 2006, ni lKŽe 2013. antanas salysčiausiai m. dans les Lituiniens 1968 nom nom passéido V. MykolaičioPutino Jorūnę, tąsą su Jūnu, Jore, Jorigiu, savige Jorys. Fons shitokiam neūpestingumui neatsagementai liberalaus attitude à lisemybes lėtinis renforcement. beprisidedąs et étrour des spécialités, concrètement vardyno, les zones interdites délimitation... Mokslo droitai fin des temps ne sera difficile négaliser suffira de se souvenir. Remettre les padarines de erreurs intrinsées dans la vie sera plus difficile (du bèdre possible juridiqueim skandinaviška Jorio kilme). Klaidų nelaisvė dans la pratique de la langue en général augmente. cependant émancipe seulement réalisée vérité. nous avons déjà et inattendues exemple et pas de kalbininkų darbų sovietmečio hibridinė rusybė jarovizacija agragalo adaptation aux saisonniques changements climatiques vernalization augbiolŽ 1998 déjà change en vrai international: jarovisation (rus. jarovyje vasarojus) vernalisation VlE 2005 (tŽ 2001 changeance juste commencée: vernalisation (fr. vernal < printarinis) jarovisation VIII; tŽ 2013 irgi juste commencé, MtŽŽ 2010 même nepradēts). ŠaltINIaI s. Daukr I 1976 Daukantas s. Raštai 1, Vilnius: Vaga. s. Daukr II 1976 Daukantas s. Raštai 2, Vilnius: Vaga. s. DaukIstŽ II 1995 Daukantas s. Istorija Žemaitiška, Vilnius: Vaga. 262 Kalbos Kultūra | 86 s. Dauk s et V 1984 Daukantas s. Sekimai et vertimai, Vilnius: Vaga. lelieŽ 1979 Vaitkevičiūtė V. Lenkų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas. rlKŽ IV 1985 Rusų-lietuvių kalbų žodynas. composé J. Kardelytė, Ch. lemchenas, J. Macaitis, a. Mankevičienė, Vilnius: Mokslas. lEItratūra augbiolŽ 1998: Trumpas anglaislietuvių et lietuviųanglų kalbų augalų biologijos terminų žodynas. Parengė o. rupainienė, Vilnius: uab Nacionalinių tyrimų centras maison d'édition. b ū g a K. 1958: Rinktiniai raštai 1. constituée Z. Zinkevičius, édagavo V. Mažiulis, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. lEW I 1962: Litauisches etymologisches Wörterbuch von Ernst Fraenkel. bd. I, Heidelberg: Carl Winter. universitätsverlag, Göttingen: Vandenhoeck & ruprecht. lHEŽ 1981: Vanagas a. Dictionnaire etimologique des hydronimes Lituiniens, Vilnius: La science. lKŽ IV 1957: Dictionyns de la langue Lietuvių 4. ats. red. K. ulvydas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. K. ulvydas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros. lKŽe 2013: Dictionnaire de la Lituanie 120. Vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: institut de langue Lituiniens. lKŽt 2006: V i tk au sk as V. Lituviens langues de vocodyno taisymai, Vilnius: Lituviens langues institut. lVEŽ 1971: Ku z avi ni s K., s av uk yn as b. dictionnalis étimologinis des noms Lituiniens. Noms et mots, Vilnius: Mintis, 42157. lVKŽ 1987: Kuzavinis K., savukynas b. Dictionynas origine des noms Lituiniens, Vilnius: Mokslas. lVKŽ 2005: Kuzavinis K., savukynas b. Dictionnyas origine des noms Lituiniens. 4ième pap. éd., Vilnius: Mokslo et encyclopedijų éditions institut. MtŽŽ 2010: Le dictionnaire scolaire des mots internationaux. Parengė I. Ermanytė, V. černė, J. Klimavičius, l. Puzinienė, Kaunas: Šviesa. PKEŽ I 1988: Mažiulis V. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 1, Vilnius: La science. rlŽ 1924: ba r o na s J. Rusiškai lietuviškas žodynas, Kaunas: sakalas. rlŽ 1933: b aro na s J. Rusų lietuvių žodynas, Kaunas: sakalas. rlKŽ I 1967: Rusųlietuvių langues de dictionnaire 1. Paruošė V. baronas, V. Galinis, édagavo b. larinas, J. Macaitis, Vilnius: Mintis. s a l y s a. 1983: Raštai 2, roma, 187266. sinkevičiūtė D. 2011: Nouji 20072010 m. Lituviškos kilmės vaikų vardai et leurs polinkiai de don. Culture de la langue 84, 214229. J. KlIMaVIčIus. De où jõrė et kas de jõrės 263 sEJl 2007: smoczyński W. Słownik etymologiczny języka litewskiego, Vilnius: Université de Vilniaus. sEJP 1970: b r ü c kn er a. Słownik etymologiczny języka polskiego, Warszawa: Wiedza Powszechna. tŽ 2001: Dictionnaire des mots internationaux. ats. red. a. Kinderys, Vilnius: alma littera. tŽ 2013: Dictionnaire des mots internationaux. red. conseil: a. Kaulakienė, s. Keinys, b. Kurkulis, V. račiūnaitė, V. Žalkauskas, Vilnius: alma littera. uzdila a. 2013: Vilnius, Wilno, Vilna ou encore comme. Voruta 12. VlE VIII 2005: Visuotinė lietuvių encyclopedia 8. Moksl. red. conseils prez. Z. r. rudzikas, Vilnius: Mokslo et encyclopedijah éditions institut. ПЯ I 1975: Топоров В. Н. Прусский язык. Dictionwar. AD, Moscou: Наука. ПЯ II 1979: Топоров В. Н. Прусский язык. Dictionwar. ЕН, Moscou: Наука. ЭСРЯ IV 1973: Фасмер М. Étimologique словарь русского языка. Translation s allemand et донолнения О. Н. Трубачёва, Москва: Прогресс. Reçu 2013 09 15 Adopté 2013 12 20 WHErE DoEs JOR CoME FroM aAND WHat CoMEs FroM JOR? Summary In 1912 Kazimieras būga argued that jõrė ‘spring vegetation is a slavism (alek sander brückner as far back as 1877). all etymologists took the same road afterwards. However, many did not know them. Jorė and joruoti are included in the Russian-Lithuanian Dictionary published by Jonas baronas in 1924, meaning that they are not considered foreign words. The Dictionary of Lithuanian (IV 1957) ne considère jorė and its gender forms as barbarisms. It is a less common word of the samogitian dialect, mostly disseminated through the dictionaries of simonas Daukantas and antanas Juška; however, it is neither known from the old writings nor was it trying to pave its way into the new standard language. In the absence of a timely reaction, a gap nevertheless opened. Most importantly, it was neither corrected in The Corrections of the Dictionary of Lithuanian by Vytautas Vitkauskas nor in the electronic edition of The Dictionary of Lithuanian (2013). Les Langues Kultur | 86 264 In 1968 antanas salys opened the way to Jorūnė probably deriving from Putinas, lithuanian poet and writer into the index of lithuanian proper names; the continuity with Joris, Jorė, Jorūnas, Jorigis, Jorigė was established by bronys savukynas. the background for such carelessness was a gradual strengthening of an irresponsibly liberal approach towards barbarisms. It will not be hard for the truth of science to triumph eventually it will only suffice to remember. It will be harder to eliminate the outcomes of the longestablished error from life (in the worst case scenario, it can be justified by the scandinavian origin of Joris). the captivity of errors tends to grow in the language practice. However, only the truth brought to life can make us free. an unexpected example is already in front of us and it does not come from linguistics: a hybrid soviet russicism jarovisation ‘the adjustment of the plant to seasonal climate changes vernalization is already replaced by a true international word jarovisation (russian jarovyje spring crops) vernalisation (Universal VIII Lithuanian Encyclopaedia 2005). KEYWORDS: barbarisms, names; jorė, Jorūnė, Joris. JoNas KlIMaVIčIus Erfurto g. 5614, lt04107 Vilnius