Nauji duomenys apie įvardžių dviskaitą dabartinėje lietuvių kalboje

D. K iKš apony ė. nauji duomenys apie į a džių d iskai ą daba inėje lie u ių kalboje 179 DEIMANTĖ KRIKŠTAPONYTĖ Vilniaus uni e si e as Nauji duomeNys apie įVa Džių DVisKai ą Daba inėje lie uVių Kalboje ESMINIAI ŽODŽIAI: į a džių d iskai a, pag indiniai i šalu iniai no mos a ian ai, naujos o mos, dažnėjan i a osena. anksčiau d iskai a gana gy ai bu o a ojama eiksmažodžių i a dažodžių klasėse (jablonskis 1957: 194, 205, 226–228, 249). abiejų šių klasių o - mos bu o a pusa yje de inamos. Kaip pa yzdį galima pa eik i okį, jau elik iniu i neno miniu laikomą a ojimą: Mud i pasi aukė a į amsų kampą, už k ūmų, ku nedegė nė iena ž akė (ž . 2013 01 09, g ožinė li e- a ū a1). iki šiol d iskai ą y a išlaikę dalis į a džių, ku ie sakinyje pap as- ai eina su daik a a džių, eiksmažodžių i daly ių o momis, be nė a de inami skaičiumi (Valeckienė 1998: 225), pa yzdžiui: Mudu sa aime p adėjome adin i ienas ki ą a dais, i ai į yko isiškai na ū aliai i pa- p as ai (ž . 2013 04 15, g ožinė li e a ū a). „būd a diškai a ojamų į a - džių d iskai os o mos aip pa pap as ai y a nesude in os skaičiumi su daik a a džių daugiskai os o momis“ (Valeckienė 1998: 225), pa yzdžiui: Tied i o e ės jau bu o mums pažįs amos (ž . 2013 03 29, g ožinė li e a- ū a). adelė Valeckienė į a džių (ypač asmeninių) d iskai os o mų išliki- mą (plačiau apie d iskai os kilmės mo y aciją, nykimą i jo e apus ž . o- sinas 2009: 377, 380, 492–493, 498, 500) g indžia uo, kad p ie daik a a - diškųjų į a džių nebu o jungiami būd a džiai, aigi jiems nebu o ak uali de inimo p oblema. ji okiomis aplinkybėmis a ojamas į a džių d iskai os o mas laiko daugiskai os a ian ais, nes sako, kad „[ž]ymin du asmenis galima pasaky i: Mes a einam i Mudu a einam, odėl šalia ienaskai os i daugiskai os a ojamos am ik os į a džių d iskai os o mos“ (Valeckienė 1 Duomenys ink i iš Vy au o Didžiojo uni e si e o Daba inės lie u ių kalbos eks yno; skliaus uose nu odoma žiū ėjimo da a i kalbos a ojimo s i is. 180 Kalbos Kul ū a | 86 1998: 225, 354). Vladimi as plungianas pab ėžia, kad į a džių sis emose d iskai a pasi aiko dažniau nei daik a a džių sis emose, o kai ku iose kal- bose į a džiai y a ienin elė g upė, ku ioje ski iama d iskai a. Kaip pa yz- dys pa eikiama lie u ių kalba (plungian 2011: 75). oliau s aipsnyje pa eik a eali (a ba jai a ima) daba inės lie u ių kal- bos į a džių d iskai os a ojimo si uacija, ku i liudija, kad į a džių d i skai os o mų ap inkama isų unkcinių s ilių eks uose. Fo Mos i sKaiČiai p ieš pa eikian 1 len elę i ap a ian jos duomenis, eikė ų umpai ap- ž elg i duomenų inkimo me odiką i pasaky i, kad pi masis da bo žings- nis bu o susi as i į a džių d iskai os o mas, a ojamas Daba inėje lie u ių kalbos g ama ikoje, Lie u ių kalbos g ama ikos i ome, a. Valeckienės Funk- cinėje lie u ių kalbos g ama ikoje. ik paskui bu o žiū ima, a os o mos a ojamos Vy au o Didžiojo uni e si e o Daba inės lie u ių kalbos ( oliau – VDu) eks yne. aip pa pab ėž ina, kad s aipsnio au o ė pagal as as į a - džių d iskai os o mas eks yne ieškojo isų galimų, galbū ka ais ne isai įmanomų i į a džių d iskai os da ybai nebūdingų o mų. 1 len elėje pa eik os VDu eks yne a ojamos į a džių d iskai os o mos y a su ink os iš isų eks yno unkcinių s ilių, . y. g ožinės i neg ožinės bei adminis acinės li e a ū os, publicis ikos i saky inės kalbos. Kai ėje pusėje esančiose eilu ėse y a su ašy os į a džių d iskai os o mos. pi moji, pa yškin oji o ma y a laikoma pag indiniu no mos a ian u, o g e a ei- nan i – šalu iniu. Fo mų a ian ai nu ody i emian is Kp 2009. Dešinėje pusėje pa eik a a ojimo s a is ika. Kai ku ių su ampančių į a džių linksnių o mos 1 len elėje nė a konk e- čiai a ski os, . y. jei į a džio o ma eks yne a ojama i a dininko, i galininko linksniu, ai pa eikiama bend a jų a ojimo s a is ika. be jeigu am ik a į a džio d iskai os o ma VDu eks yne a ojama, pa yzdžiui, ik a dininko linksniu, ai nu odomas ik a dininko linksnio pa a ojimo skaičius. Kiek ki aip 1 len elėje y a pa eik i pag indinių i šalu inių no mos a ian ų su ampančių linksnių duomenys, . y. p ie šių a ian ų a ski ai nu odoma kiek ieno linksnio pa a ojimų s a is ika, kad bū ų galima ma- y i jų a ojimo i a pusa io konku a imo polinkį. D. K iKš apony ė. nauji duomenys apie į a džių d iskai ą daba inėje lie u ių kalboje 181 1 len elė. į a džių d iskai os o mos VDu eks yne į a džio o ma pa a ojimų skaičius Mudu (V., G.) 5571 Mud i (V., G.) 1296 Mud iejų 1342 Mud iem / mud iems (n.) 643 / 6 Mud iem / mud iems (įn.) 1 / − judu (V., G.) 776 jud i (V., G.) 140 jud iejų 491 Jud iem / jud iems (n.) 103 / 5 Jud iem / jud iems (įn.) 1 / − Jied i / jod i / juod i (V.) 183 / 78 / 49 Jied i / jod i / juod i (G.) 3 / 2 / 1 jied iejų 3 Jied iem / jied iems (n.) 168 / 5 jiemd iem (n.) 1 jod iem (n.) 3 Juodu / jiedu (V.) 1813 / 3658 Juodu / jiedu (G.) 369 / 3 juod iejų 97 Juod iem / juod iems (n.) 47 / 3 Juod iem / juod iems (įn.) 1 / − jųd iejų 781 anied i (V.) 2 anied iem (n.) 3 aniemd iem (n.) 1 Anuodu / aniedu (V.) 17 / 50 Anuodu / aniedu (G.) 17 / − anuod iejų 1 anųd iejų 5 182 Kalbos Kul ū a | 86 į a džio o ma pa a ojimų skaičius Šied i / šiod i / šiuod i (V.) 24 / 2 / 2 Šied i / šiod i / šiuod i (G.) 5 / 2 / 3 šied iejų 1 šied iem (n., įn.) 2 šiemd iem (n.) 1 ši ied i (V.) 2 Ši uodu / ši iedu (V.) 2 / 2 Ši uodu / ši iedu (G.) 1 / − Šiuodu / šiedu (V.) 48 / 263 Šiuodu / šiedu (G.) 54 / − šiuod iejų 4 šiųd iejų 29 Tied i / od i / uod i (V.) 14 / 6 / 6 Tied i / od i/ uod i (G.) 2 / − / − ied iem (n., įn.) 4 iemd iem (n.) 1 od iem (n.) 1 Tuodu / iedu (V.) 134 / 285 Tuodu / iedu (G.) 77 /2 uod iem (įn.) 2 ųd iejų 5 abejas 208 abejais 7 abeji 70 Abejiems / abejiem 7 / 1 abejomis 10 Abejoms / abejom 18 / − abejos 110 abejose 90 abejuose 31 D. K iKš apony ė. nauji duomenys apie į a džių d iskai ą daba inėje lie u ių kalboje 183 į a džio o ma pa a ojimų skaičius abejus 27 abejų 55 abi (V., G.) 11183 abid i (V., G.) 153 abid iejų 1 abiejose 1478 abiejuose 776 abiejų 12830 Abiem / abiems (n.) 3653 / 668 Abiem / abiems (įn.) 2092 / − abu (V., G.) 21863 abudu (V., G.) 1020 Ka uodu (V.) 3 Ki uodu (V.) 3 Ku ied i (V.) 3 Ku iuodu / ku iedu (V.) 3 / 4 Ku iuodu / ku iedu (G.) 1 / − pačiudu (V.) 1 Vienid i (V.) 1 Vienudu (V.) 60 Ma y i, kad dažniausiai a ojami į a džiai abu, abi bei jų o mos. Kiek mažiau asmeninių į a džių. Ku kas ečiau a ojami pa odomieji i ki i neapib ėžiamieji į a džiai. aip pa į akis k in a neįp as a į a džių abudu, abid i kilmininko o ma abid iejų: − Ge ai, ge ai. Taip. Nu nežinau da . – Nieks neima. – Nieks neima. – Abid iejų (ž . 2013 03 26, saky inė kalba). ai g eičiausiai šnekamosios kalbos da inys. len elėje a ski ai nepa eikiamos į a džių y . i mo . g. o mos, nes nu- s a y i giminę dažnai būna gana sunku. Visada aiškūs mo . i y . g. a di- ninko i galininko o mų a ejai, pa yzdžiui: Lygiai pusę d iejų mud i s o ė- jome Amandos biblio ekoje (ž . 2012 12 11, g ožinė li e a ū a). Keblumų iš- kyla ada, kai mo . bei y . g. į a džių kilmininko, naudininko i įnagininko 184 Kalbos Kul ū a | 86 linksnių o mos su ampa, pa yzdžiui: Galų kaime A. Vilemą V. Mikaliakas nužudė po jųd iejų a pusa io kon lik o (ž . 2012 12 11, publicis ika); Iš p a- džių Vanda an jos siu o, o ėliau dėl o os nenu ūko jųd iejų d augys ė. Ma So i klaikiai, mi inai bijojo įsi auk i į pog indinę eiklą, o Vandai oks ko os engimas a odė ne ik nepa io iškas... (ž . 2012 12 11, g ožinė li e a ū a). šiuose pa yzdžiuose mo ologinę į a džio giminę padeda nus a y i daik a a - džiai, ku iuos sakinyje pakeičia į a dis. pi majame pa yzdyje į a džio kilmi- ninko o ma y a y ., o an ajame – mo . g. pasi aiko, kad į a džio giminę galima sužino i ik iš p ieš ai a po o einančio sakinio, ku iame minimas į a dis, pa yzdžiui: ... y esnysis, Valdas, augina sūnus Man ą i Luką, jaunes- nysis, Da ius – duk y ę Emiliją. Tačiau kažkada mama abiem sakyda o ą pa į: „Nes a bu, a iš a žybų g įž a e čempionais, a ne – nuo o skalbimo nemažėja“ (ž . 2013 05 09, publicis ika). Čia įž elgiama iena iš į a džiams būdingų unkcijų – ana o a, ku i, ano albe o osino, „susieja ieną bend ą e e en- ą u inčius du komunikacijos ak us“ ( osinas 1996: 10). Kiek leng iau ga- lima a ski i an osios pa adigmos į a džių naudininko i įnagininko linksnių o mų giminę, pa yzdžiui: Ma kui Vilis apie ai niekados nepasakojo. Jiedu pasis a ė au omobilį nedidelėje El Palma o u gaus aikš ėje. Vos jied iem išlipus, Ma kas ėlei įniko gu iai kalbė i (ž . 2013 05 09, g ožinė li e a ū a). šiame sakinyje jau iš į a džio o mos ma y i, kad a ojama y iškoji mo ologinė į a džio giminė, plg. mo . g.: Mo ušė pėdino laip ais koja už kojos, a si niekas pasaulyje neįs eng ų jos sus abdy i a p i e s i ei i g eičiau, o Tonis su Ke imu žingsnia o jod iem iš šonų lyg kokie p incai (ž . 2013 05 09, g ožinė li e a ū- a). Ki aip y a su pi mosios pa adigmos naudininko i įnagininko linksniais, nes jų y . i mo . g. o mos su ampa, pa yzdžiui: Kai mud i pasiekėme laip- ų i šų, Hacumomo p adėjo anky i du is i k ies i Mo iną. Ji, besi išdama di žą, a ida ė du is i pik ai mus nuž elgė. − Kas jud iem a si iko! − šūk elėjo ji (ž . 2012 12 12, g ožinė li e a ū a); − Neik, Jogaila, − sulaikė jį Ma ianas Zigizmundas. − Ne jie kal i. Menas i išaukš ina žmogų, i me a į p a ają. Tokia jo galybė. Ačiū jud iem. I au, Jogaila. I au, Kazimie ai... kad sunkią alandą užjaučia ... (ž . 2012 12 12, g ožinė li e a ū a). pi majame pa yzdyje į a dis nu odo mo e iškosios, o an ajame – y iškosios ly ies asmenis. jei eikia nu ody i mo e iškosios i y iškosios ly ies asmenis, a ojama apibend ina- moji y . g., pa yzdžiui: Raimis pe sikėlė gy en i į Kauną, a čiau Vilijos, i jiedu ėmė ieško i pa alpų biu ui (ž . 2013 05 09, publicis ika). aigi, su ampančias mo . i y . g. linksnių o mas dažniausiai galima nus a y i ik iš pla esnio kon eks o. pas ebė a, kad daugeliu a ejų VDu eks yno duomenų am neuž eko. D. K iKš apony ė. nauji duomenys apie į a džių d iskai ą daba inėje lie u ių kalboje 185 paG inDiniai i šalu iniai no Mos Va ian ai iš 1 len elės duomenų ma y i, kad VDu eks yne a ojamos į ai ios į a - džių d iskai os o mos, ku ios, a ody ų, eiškia isiškai ą pa į. pa yzdžiui, juodu i jiedu. eikšmė isiškai a pa i – „jis i da kažkas.“ ačiau ieni į a džiai i jų o mos laikomi pag indiniais no mos a ian ais, o ki i – ša- lu iniais. pag indinių no mos a ian ų y . g. į a džio a dininko i gali- ninko linksnių šaknims būdingas <uo>, o mo . g. a dininko i galininko linksnių šaknims − <ie> (Kp 2009: 23). šalu inio no mos a ian o į a džius Ma kas odune is i Vesla a Čižikp okaše a adina daugiskai iniais, nes mano, kad samplaikines o mas, ku ių pi mą dėmenį suda o daugiskai os o ma su skai a džiu du, d i, nė a ikslinga laiky i d iskai os o momis. jie pab ėžia, jog samplaikos (pa yzdžiui, šie du) bei šalu inio no mos a ian o o mos odo į a džių d iskai os nykimą ( odune , Čižikp okaše a 2006: 76−77). Zigmas Zinke ičius o mas juod i, uod i, šiuod i, jod i, od i, šiod i, jiedu, iedu, šiedu adina kalbos da kalais i siūlo a o i senąsias aisyklingas o mas juodu, uodu, šiuodu, jied i, ied i, šied i (Zinke ičius 1996: 58). Visai ki okią nuomonę apie ai u i a. osinas, ku is eigia, kad isos į a džių d iskai os o mos y a a o inos i aisyklingos, nes susida- iusios pagal lie u ių kalbos ( a mių) mo ologinės aidos dėsningumus ( osinas 2000: 10). 1 len elėje pa eik a į a džių a ojimo s a is ika odo, kad mo . g. į a - džių d iskai os pag indiniai no mos a ian ai VDu eks yne ku kas daž- nesni už šalu inius. ačiau y . g. a dininko linksnio asmeninis į a dis juodu pa a ojimo skaičiumi nusileidžia šalu iniu no mos a ian u laikomam į a džiui jiedu ( a dininko linksnis), ku is VDu eks yne a ojamas be eik kelis ka us dažniau. pa odomųjų į a džių šalu iniai a ian ai šiedu, iedu, aniedu ( a dininko i galininko linksniai skaičiuo i ka u) a ojami be eik du ka us dažniau už pag indiniais no mos a ian ais laikomus į a džius šiuodu, uodu, anuodu. ačiau palyginus pag indinių i šalu inių a ian ų galininko linksnių a ojimo dažnį, ma y i, kad kaip galininko linksnis šiedu i aniedu VDu eks yne isai ne a ojami. o š ai į a džio iedu gali- ninko linksnis no s i a ojamas, ačiau ge okai ečiau negu į a dis uodu. suskaičia us bend ą s a is iką ma y i, kad a ian ai ku iuodu i ku iedu pa- a o i iek pa ka ų, ačiau dažniau a ojamas ku iedu a dininko linksnis, o ku iuodu – galininko. Va dininko linksnio o mų ši uodu i ši iedu pa a - ojimo dažnis aip pa ienodas. VDu eks yne ši iedu galininko linksniu isai ne a ojama. 186 Kalbos Kul ū a | 86 Ma y i, kad y . g. į a džių d iskai os šalu inių a ian ų a dininko linksniai pamažu s umia pag indinius. be galininko linksnių a ojimo polinkis p iešingas, nes y auja pag indiniai į a džių d iskai os a ian ai. nauDininKo i įnaGininKo Fo Mos eikė ų ap a i i į a džių naudininko i įnagininko linksnio o mas, ku ių iena ašoma su <s>, ki a be jos. jų ašyba a ijuoja, naudininkai i įnagi- ninkai be <s> laikomi pag indiniais no mos a ian ais, o ašomi su šia aide − šalu iniais (Kp 2009: 22). Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Konsul acijų banke pab ėžiama, kad iek o mos su <s>, iek be jos y a a o inos, ačiau pi menybė eikiama o moms be <s>, pa yzdžiui, abiem.2 p iešingai e inamos dauginės į a džių d iskai os o mos: abejiems, abejoms laikomos pag indiniais no mos a ian ais, o abejiem, abejom – šalu iniais (Kp 2009: 22). aiškiai ma y i, kad VDu eks yne labai ski iasi į a džių d iskai os naudininko i įnagininko pag indinių i šalu inių no mos a ian ų a ojimo skaičius. Keliolika ka ų daugiau pag indinių no mos a ian- ų. Many ina, kad dauguma į eks yną pa ekusių eks ų y a edaguo ini, odėl aip ge ai ski iami pag indiniai i šalu iniai no mos a ian ai. Naujos FoRmos ap a kime į a džių d iskai os pa adigmas. jų y a d i. pi majai pa adigmai p iklauso pi mojo i an ojo asmenų bei į a džių abu (abudu), abi (abid i) o mos, o an ajai – ečiojo asmens o mos (juodu, jied i, uodu, ied i i k .). iš 1 len elės duomenų ma y i, kad VDu eks yne pa eikiamos i okios į a - džių d iskai os o mos, ku ių nė a Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (2006: 280). š ai jos ( o mos eks yne nesuki čiuo os): V. aniedu, šiedu, šiod i, šiuod i, ši iedu, ienudu, ienid i, pačiudu, ku iedu, ki uodu, jod i, juod i, iedu, uod i, od i; K. abid iejų, anuod iejų, anųd iejų, šied iejų, šiuod iejų, juod iejų, jied iejų; 2 h p:// lkk.l /li /2509, žiū ė a 2013 05 14. D. K iKš apony ė. nauji duomenys apie į a džių d iskai ą daba inėje lie u ių kalboje 187 N. anie(m)d iem, juod iem, juod iems; G. šiod i, šiuod i, jod i, juod i, iedu; įn. uod iem, juod iem. Galima spė i, kad kilmininkai šiuod iejų, juod iejų, jied iejų, anuod iejų, anied iejų, anųd iejų, šied iejų y a y . g. į a džių šiuodu, juodu, jiedu, anuo- du, aniedu, šiedu a ba mo . g. į a džių šiuod i, juod i, jied i, anuod i, anie- d i, šied i o mos. iš VDu eks yno pa yko nus a y i, kad ik y . g. y a šių kilmininko, naudininko i įnagininko linksnių o mos: šiuod iejų, anuo- d iejų, aniemd iem i uod iem. o o mos juod iejų, jied iejų, juod iem nu- odo i mo ., i y . mo ologines gimines, pa yzdžiui: Kasdien po pamokų namo ėjau iena. Jaučiausi okia k ailė. Apgailė ina. Negalėjau ei i pas Liusi, kai juod iem su Nes a bu o iskas ge ai (ž . 2013 01 12, g ožinė li e a ū a); Kažku iame k aš o gilumos mies e jį palaikė įsikūnijusiu Jupi e iu, o Paulių – Me ku ijumi, ad mies o š en ikas išginė ap ainikuo us jaučius auko i juod iem (ž . 2013 01 12, g ožinė li e a ū a). pi majame pa yzdyje y a nu odoma mo . g., o an ajame – y . g. Ki ų o mų, . y. anųd iejų, šied iejų, anie- d iem, juod iems, giminės nus a y i nepa yko, nes ūko pla esnio kon eks- o. Fo ma abid iejų jau bu o ap a a sky elyje Fo mos i skaičiai. į a džių iedu, od i, ku ie nebu o į auk i nei į a. Valeckienės, nei į Daba inės lie u ių kalbos g ama ikos pa adigmas, linksnia imą pa eikia a. osinas (2000: 11): V., G. iẽdu, õd i; K. d iejų; N. e(m)d iem, ó(m)d iem; įn. iẽ(m)d iem, õ(m)d iem. palyginus su an ąja a. Valeckienės i Daba inės lie u ių kalbos g ama- ikos (Valeckienė 1998: 356; DlKG 2006: 280) ski iamomis pa adigmomis, ma y i, kad šių į a džių kilmininko, naudininko i įnagininko linksnių o mos suda y os aip pa . ski iasi ik a dininkas. a. osinas (2000: 10) da pab ėžia, kad iedu, od i ge iau de a su a i inkamomis daugiskai os o momis. suda y i ki ų į a džių pa adigmas bū ų galima ik okiu a eju, jeigu isas jų o mas bū ų galima as i kokio no s ieno au o iaus eks e. e- mian is VDu eks ynu o pada y i negalima. Vis dėl o pas ebė ina, kad šių į a džių y . i mo . g. pa adigmos g eičiausiai y a sumišusios: ieno links-