Nauji duomenys apie įvardžių dviskaitą dabartinėje lietuvių kalboje

DEIMANTĖ KRIKŠTAPONYTĖ Vilniaus universitetas NAUJI DUOMENYS APIE ĮVARDŽIŲ DVISKAITĄ DABARTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE ESMINIAI ŽODŽIAI: įvardžių dviskaita, pagrindiniai ir šalutiniai normos variantai, naujos formos, dažnėjanti vartosena. Anksčiau dviskaita gana gyvai buvo vartojama veiksmažodžių ir vardažodžių klasėse (Jablonskis 1957: 194, 205, 226–228, 249). Abiejų šių klasių formos buvo tarpusavyje derinamos. Kaip pavyzdį galima pateikti tokį, jau reliktiniu ir nenorminiu laikomą vartojimą: Mudvi pasitraukėva į tamsų kampą, už krūmų, kur nedegė nė viena žvakė (žr. 2013 01 09, grožinė literatūra1). Iki šiol dviskaitą yra išlaikę dalis įvardžių, kurie sakinyje paprastai eina su daiktavardžių, veiksmažodžių ir dalyvių formomis, bet nėra derinami skaičiumi (Valeckienė 1998: 225), pavyzdžiui: Mudu savaime pradėjome vadinti vienas kitą vardais, ir tai įvyko visiškai natūraliai ir paprastai (žr. 2013 04 15, grožinė literatūra). „Būdvard iškai vartojamų įvardžių dviskaitos formos taip pat paprastai yra nesuderintos skaičiumi su daiktavardžių daugiskaitos formomis“ (Valeckienė 1998: 225), pavyzdžiui: Tiedoi vooberės jau buvo mums pažįstamos (žr. 2013 03 29, grožinė literatūra). Adele Valeckienė įvardžių (ypač asmeninių) dviskaitos formų išlikimą (plačiau apie dviskaitos kilmės motyvaciją, nykimą ir jo etapus žr. Rosinas 2009: 377, 380, 492–493, 498, 500) grindžia tuo, kad prie daiktavardiškųjų įvardžių nebuvo jungiami būdvardžiai, taigi jiems nebuvo aktuali derinimo problema. Ji tokiomis aplinkybėmis vartojamas įvardžių dviskaitos formas laiko daugiskaitos variantais, nes sako, kad „[ž]ymint du asmenis galima pasakyti: Mes ateinam ir Mudu ateinam, todėl šalia vienaskaitos ir daugiskaitos vartojamos tam tikros įvardžių dviskaitos formos“ (Valeckienė 1 Duomenys rinkti iš Vytauto Didžiojo universiteto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno; skliaustuose nurodoma žiūrėjimo data ir kalbos vartojimo sritis. D. KRIKŠTAPONYTĖ. Nauji duomenys apie įvardžių dviskaitą dabartinėje lietuvių kalboje 179 1998: 225, 354). Vladimiras Plungianas pabrėžia, kad įvardžių sistemose dviskaita pasitaiko dažniau nei daiktavardžių sistemose, o kai kuriose kalbose įvardžiai yra vienintelė grupė, kurioje skiriama dviskaita. Kaip pavyzdys pateikiama lietuvių kalba (Plungian 2011: 75). Toliau straipsnyje pateikta reali (arba jai artima) dabartinės lietuvių kalbos įvardžių dviskaitos vartojimo situacija, kuri liudija, kad įvardžių dviskaitos formų aptinkama visų funkcinių stilių tekstuose. FORMOS IR SKAIČIAI Prieš pateikiant 1 lentelę ir aptariant jos duomenis, reikėtų trumpai apžvelgti duomenų rinkimo metodiką ir pasakyti, kad pirmasis darbo žingsnis buvo susirasti įvardžių dviskaitos formas, vartojamas Dabartinėje lietuvių kalbos gramatikoje, Lietuvių kalbos gramatikos I tome, A. Valeckienės Funkcinėje lietuvių kalbos gramatikoje. Tik paskui buvo žiūrima, ar tos formos vartojamos Vytauto Didžiojo universiteto Dabartinės lietuvių kalbos (toliau – VDU) tekstyne. Taip pat pabrėžtina, kad straipsnio autorė pagal rastas įvardžių dviskaitos formas tekstyne ieškojo visų galimų, galbūt kartais ne visai įmanomų ir įvardžių dviskaitos darybai nebūdingų formų. 1 lentelėje pateiktos VDU tekstyne vartojamos įvardžių dviskaitos formos yra surinktos iš visų tekstyno funkcinių stilių, t. y. grožinės ir negrožinės bei administracinės literatūros, publicistikos ir sakytinės kalbos. Kairėje pusėje esančiose eilutėse yra surašytos įvardžių dviskaitos formos. Pirmoji, paryškintoji forma yra laikoma pagrindiniu normos variantu, o greta einanti – šalutiniu. Formų variantai nurodyti remiantis KP 2009. Dešinėje pusėje pateikta vartojimo statistika. Kai kurių sutampančių įvardžių linksnių formos 1 lentelėje nėra konkrečiai atskirtos, t. y. jei įvardžio forma tekstyne vartojama ir vardininko, ir galininko linksniu, tai pateikiama bendra jų vartojimo statistika. Bet jeigu tam tikra įvardžio dviskaitos forma VDU tekstyne vartojama, pavyzdžiui, tik vardininko linksniu, tai nurodomas tik vardininko linksnio pavartojimo skaičius. Kiek kitaip 1 lentelėje yra pateikti pagrindinių ir šalutinių normos variantų sutampančių linksnių duomenys, t. y. prie šių variantų atskirai nurodoma kiekvieno linksnio pavartojimų statistika, kad būtų galima matyti jų vartojimo ir tarpusavio konkuravimo polinkį. 180 KALBOS KULTŪRA | 86 1 LENTELĖ. Įvardžių dviskaitos formos VDU tekstyne Įvardžio forma Pavartojimų skaičius Mudu (V., G.) 5571 Mudvi (V., G.) 1296 Mudviejų 1342 Mudviem / mudviems (N.) 643 / 6 Mudviem / mudviems (Įn.) 1 / – Judu (V., G.) 776 Judvi (V., G.) 140 Judviejų 491 Judviem / judviems (N.) 103 / 5 Judviem / judviems (Įn.) 1 / – Jiedvi / jodvi / juodvi (V.) 183 / 78 / 49 Jiedvi / jodvi / juodvi (G.) 3 / 2 / 1 Jiedviejų 3 Jiedviem / jiedviems (N.) 168 / 5 Jiemdviem (N.) 1 Jodviem (N.) 3 Juodu / jiedu (V.) 1813 / 3658 Juodu / jiedu (G.) 369 / 3 Juodviejų 97 Juodviem / juodviems (N.) 47 / 3 Juodviem / juodviems (Įn.) 1 / – Jųdviejų 781 Aniedvi (V.) 2 Aniedviem (N.) 3 Aniemdviem (N.) 1 Anuodu / aniedu (V.) 17 / 50 Anuodu / aniedu (G.) 17 / – Anuodviejų 1 Anųdviejų 5 D. KRIKŠTAPONYTĖ. Nauji duomenys apie įvardžių dviskaitą dabartinėje lietuvių kalboje 181 Įvardžio forma Pavartojimų skaičius Šiedvi / šiodvi / šiuodvi (V.) 24 / 2 / 2 Šiedvi / šiodvi / šiuodvi (G.) 5 / 2 / 3 Šiedviejų 1 Šiedviem (N., Įn.) 2 Šiemdviem (N.) 1 Šitiedvi (V.) 2 Šituodu / šitiedu (V.) 2 / 2 Šituodu / šitiedu (G.) 1 / – Šiuodu / šiedu (V.) 48 / 263 Šiuodu / šiedu (G.) 54 / – Šiuodviejų 4 Šiųdviejų 29 Tiedvi / todvi / tuodvi (V.) 14 / 6 / 6 Tiedvi / todvi/ tuodvi (G.) 2 / – / – Tiedviem (N., Įn.) 4 Tiemdviem (N.) 1 Todviem (N.) 1 Tuodu / tiedu (V.) 134 / 285 Tuodu / tiedu (G.) 77 /2 Tuodviem (Įn.) 2 Tųdviejų 5 Abejas 208 Abejais 7 Abeji 70 Abejiems / abejim 7 / 1 Abejomis 10 Abejoms / abejom 18 / – Abejos 110 Abejose 90 Abejuose 31 182 KALBOS KULTŪRA | 86 Įvardžio forma Pavartojimų skaičius Abejus 27 Abejų 55 Abi (V., G.) 11183 Abidvi (V., G.) 153 Abidviejų 1 Abiejose 1478 Abiejuose 776 Abejų 12830 Abiem / abiems (N.) 3653 / 668 Abiem / abiems (Įn.) 2092 / – Abu (V., G.) 21863 Abudu (V., G.) 1020 Katruodu (V.) 3 Kituodu (V.) 3 Kuriedvi (V.) 3 Kuriuodu / kuriedu (V.) 3 / 4 Kuriuodu / kuriedu (G.) 1 / – Pačiudu (V.) 1 Vienidvi (V.) 1 Vienudu (V.) 60 Matyti, kad dažniausiai vartojami įvardžiai abu, abi bei jų formos. Kiek mažiau asmeninių įvardžių. Kur kas rečiau vartojami parodomieji ir kiti neapibrėžiamieji įvardžiai. Taip pat į akis krinta neįprasta įvardžių abudu, abidvi kilmininko forma abidviejų: – Gerai, gerai. Taip. Nu nežinau dar. – Nieks neima. – Nieks neima. – Abidviejų (žr. 2013 03 26, sakytinė kalba). Tai greičiausiai šnekamosios kalbos darinys. Lentelėje atskirai nepateikiamos įvardžių vyr. ir mot. g. formos, nes nustatyti giminę dažnai būna gana sunku. Visada aiškūs mot. ir vyr. g. vardininko ir galininko formų atvejai, pavyzdžiui: Lygiai pusę dviejų mudvi stovėjome Amandos bibliotekoje (žr. 2012 12 11, grožinė literatūra). Keblumų iškyla tada, kai mot. bei vyr. g. įvardžių kilmininko, naudininko ir įnagininko D. KRIKŠTAPONYTĖ. Nauji duomenys apie įvardžių dviskaitą dabartinėje lietuvių kalboje 183 linksnių formos sutampa, pavyzdžiui: Galų kaime A. Vilemą V. Mikaliakas nužudė po judviejų tarpusavio konflikto (žr. 2012 12 11, publicistika); Iš pradžių Vanda ant jos siuto, o vėliau dėl to vos nenutrūko judviejų draugystė. Mat Sofi klaikiai, mirtinai bijojo įsitraukti į pagrindinę veiklą, o Vandai toks kovos vengimas atrodė ne tik nepatriotiškas... (žr. 2012 12 11, grožinė literatūra). Šiuose pavyzdžiuose morfologinę įvardžio giminę padeda nustatyti daiktavardžiai, kuriuos sakinyje pakeičia įvardis. Pirmajame pavyzdyje įvardžio kilmininko forma yra vyr., o antrajame – mot. g. Pasitaiko, kad įvardžio giminę galima sužinoti tik iš prieš tai ar po to einančio sakinio, kuriame minimas įvardis, pavyzdžiui: ...vyresnysis, Valdas, augina sūnus Mantą ir Luką, jaunesnysis, Darius – dukrytę Emiliją. Tačiau kažkada mama abiem sakydavo tą patį: „Nesvarbu, ar iš varžybų grįžtate čempionais, ar ne – nuo to skalbimo nemažėja“ (žr. 2013 05 09, publicistika). Čia įžvelgiama viena iš įvardžiams būdingų funkcijų – anafora, kuri, anot Alberto Rosino, „susieja vieną bendrą referentą turinčius du komunikacijos aktus“ (Rosinas 1996: 10). Kiek lengviau galima atskirti antrosios paradigmos įvardžių naudininko ir įnagininko linksnių formų giminę, pavyzdžiui: Markui Vilis apie tai niekados nepasakojo. Jiedu pasistatė automobilį nedidelėje El Palmaro turgaus aikštėje. Vos jiedviem išlipus, Markas vėlei įniko guviai kalbėti (žr. 2013 05 09, grožinė literatūra). Šiame sakinyje jau iš įvardžio formos matyti, kad vartojama vyriškoji morfologinė įvardžio giminė, plg. mot. g.: Motusė pėdino laiptais koja už kojos, tarsi niekas pasaulyje neįstengtų jos sustabdyti ar priversti eiti greičiau, o Tonis su Kerimu žingsniavo jodviem iš šonų lyg kokie princai (žr. 2013 05 09, grožinė literatūra). Kitaip yra su pirmosios paradigmos naudininko ir įnagininko linksniais, nes jų vyr. ir mot. g. formos sutampa, pavyzdžiui: Kai mudvi pasiekėme laiptų viršų, Hacumomo pradėjo trankyti duris ir kviesti Motiną. Ji, besirišdama diržą, atidarė duris ir piktai mus nužvelgė. – Kas judviem atsitiko! – šūktelėjo ji (žr. 2012 12 12, grožinė literatūra); – Neik, Jogaila, – sulaikė jį Marianas Zigizmundas. – Ne jie kalti. Menas ir išaukština žmogų, ir meta į prarają. Tokia jo galybė. Ačiū judviem. Ir tau, Jogaila. Ir tau, Kazimierai... kad sunkią valandą užjaučiat... (žr. 2012 12 12, grožinė literatūra). Pirmajame pavyzdyje įvardis nurodo moteriškosios, o antrajame – vyriškosios lyties asmenis. Jei reikia nurodyti moteriškosios ir vyriškosios lyties asmenis, vartojama apibendrinamoji vyr. g., pavyzdžiui: Raimis persikėlė gyventi į Kauną, arčiau Vilijos, ir jiedu ėmė ieškoti patalpų biurui (žr. 2013 05 09, publicistika). Taigi, sutampančias mot. ir vyr. g. linksnių formas dažniausiai galima nustatyti tik iš platesnio konteksto. Pastebėta, kad daugeliu atvejų VDU tekstyno duomenų tam neužteko. 184 KALBOS KULTŪRA | 86 PAGRINDINIAI IR ŠALUTINIAI NORMOS VARIANTAI Iš 1 lentelės duomenų matyti, kad VDU tekstyne vartojamos įvairios įvardžių dviskaitos formos, kurios, atrodytų, reiškia visiškai tą patį. Pavyzdžiui, juodu ir jiedu. Reikšmė visiškai ta pati – „jis ir dar kažkas.“ Tačiau vieni įvardžiai ir jų formos laikomi pagrindiniais normos variantais, o kiti – šalutiniais. Pagrindinių normos variantų vyr. g. įvardžio vardininko ir galininko linksnių šaknims būdingas <uo>, o mot. g. vardininko ir galininko linksnių šaknims – <ie> (KP 2009: 23). Šalutinio normos varianto įvardžius Markas Roduneris ir Veslava Čižik-Prokaševa vadina daugiskaitiniais, nes mano, kad samplaikines formas, kurių pirmą dėmenį sudaro daugiskaitos forma su skaitvardžiu du, dvi, nėra tikslinga laikyti dviskaitos formomis. Jie pabrėžia, jog samplaikos (pavyzdžiui, šie du) bei šalutinio normos varianto formos rodo įvardžių dviskaitos nykimą (Roduner, Čižik-Prokaševa 2006: 76–77). Zigmas Zinkevičius formas juodvi, tuodvi, šiuodvi, jodvi, todvi, šiodvi, jiedu, tiedu, šiedu vadina kalbos darkalais ir siūlo vartoti senąsias taisyklingas formas juodu, tuodu, šiuodu, jiedvi, tiedvi, šiedvi (Zinkevičius 1996: 58). Visai kitokią nuomonę apie tai turi A. Rosinas, kuris teigia, kad visos įvardžių dviskaitos formos yra vartotinos ir taisyklingos, nes susidariusios pagal lietuvių kalbos (tarmių) morfologinės raidos dėsningumus (Rosinas 2000: 10). 1 lentelėje pateikta įvardžių vartojimo statistika rodo, kad mot. g. įvardžių dviskaitos pagrindiniai normos variantai VDU tekstyne kur kas dažnesni už šalutinius. Tačiau vyr. g. vardininko linksnio asmeninis įvardis juodu pavartojimo skaičiumi nusileidžia šalutiniu normos variantu laikomam įvardžiui jiedu (vardininko linksnis), kuris VDU tekstyne vartojamas beveik kelis kartus dažniau. Parodomųjų įvardžių šalutiniai variantai šiedu, tiedu, aniedu (vardininko ir galininko linksniai skaičiuoti kartu) vartojami beveik du kartus dažniau už pagrindiniais normos variantais laikomus įvardžius šiuodu, tuodu, anuodu. Tačiau palyginus pagrindinių ir šalutinių variantų galininko linksnių vartojimo dažnį, matyti, kad kaip galininko linksnis šiedu ir aniedu VDU tekstyne visai nevartojami. O štai įvardžio tiedu galininko linksnis nors ir vartojamas, tačiau gerokai rečiau negu įvardis tuodu. Suskaičiavus bendrą statistiką matyti, kad variantai kuriuodu ir kuriedu pavartoti tiek pat kartų, tačiau dažniau vartojamas kuriedu vardininko linksnis, o kuriuodu – galininko. Vardininko linksnio formų šituodu ir šitiedu pavartojimo dažnis taip pat vienodas. VDU tekstyne šitiedu galininko linksniu visai nevartojama. D. KRIKŠTAPONYTĖ. Nauji duomenys apie įvardžių dviskaitą dabartinėje lietuvių kalboje 185 Matyti, kad vyr. g. įvardžių dviskaitos šalutinių variantų vardininko linksniai pamažu stumia pagrindinius. Bet galininko linksnių vartojimo polinkis priešingas, nes vyrauja pagrindiniai įvardžių dviskaitos variantai. NAUDININKO IR ĮNAGININKO FORMOS Reikėtų aptarti ir įvardžių naudininko ir įnagininko linksnio formas, kurių viena rašoma su <s>, kita be jos. Jų rašyba varijuoja, naudininkai ir įnagininkai be <s> laikomi pagrindiniais normos variantais, o rašomi su šia raide – šalutiniais (KP 2009: 22). Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banke pabrėžiama, kad tiek formos su <s>, tiek be jos yra vartotinos, tačiau pirmenybė teikiama formoms be <s>, pavyzdžiui, abiem.2 Priešingai vertinamos daugines įvardžių dviskaitos formos: abejiems, abejoms laikomos pagrindiniais normos variantais, o abejiem, abejom – šalutiniais (KP 2009: 22). Aiškiai matyti, kad VDU tekstyne labai skiriasi įvardžių dviskaitos naudininko ir įnagininko pagrindinių ir šalutinių normos variantų vartojimo skaičius. Keliolika kartų daugiau pagrindinių normos variantų. Manytina, kad dauguma į tekstyną patekusių tekstų yra redaguotini, todėl taip gerai skiriami pagrindiniai ir šalutiniai normos variantai. NAUJOS FORMOS Aptarkime įvardžių dviskaitos paradigmas. Jų yra dvi. Pirmajai paradigmai priklauso pirmojo ir antrojo asmenų bei įvardžių abu (abudu), abi (abidvi) formos, o antrajai – trečiojo asmens formos (juodu, jiedvi, tuodu, tiedvi ir kt.). Iš 1 lentelės duomenų matyti, kad VDU tekstyne pateikiamos ir tokios įvardžių dviskaitos formos, kurių nėra Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (2006: 280). Štai jos (formos tekstyne nesukirčiuotos): V. aniedu, šiedu, šiodvi, šiuodvi, šitiedu, vienudu, vienidvi, pačiudu, kuriedu, kituodu, jodvi, juodvi, tiedu, tuodvi, todvi; K. abidviejų, anuodviejų, anųdviejų, šiedviejų, šiuodviejų, juodviejų, jiedviejų; 2 http://vlkk.lt/lit/2509, žiūrėta 2013 05 14. 186 KALBOS KULTŪRA | 86 N. anie(m)dviem, juodviem, juodviems; G. šiodvi, šiuodvi, jodvi, juodvi, tiedu; Įn. tuodviem, juodviem. Galima spėti, kad kilmininkai šiuodviejų, juodviejų, jiedviejų, anuodviejų, aniedviejų, anu̇dviejų, šiedviejų yra vyr. g. įvardžių šiuodu, juodu, jiėdu, anuodu, aniedu, šiedu arba mot. g. įvardžių šiuodvi, juodvi, jiedvi, anuodvi, aniedvi, šiedvi formos. Iš VDU tekstyno pavyko nustatyti, kad tik vyr. g. yra šių kilmininko, naudininko ir įnagininko linksnių formos: šiuodviejų, anuodviejų, aniemdviem ir tuodviem. O formos juodviejų, jiedviejų, juodviem nurodo ir mot., ir vyr. morfologines gimines, pavyzdžiui: Kasdien po pamokų namo ėjau viena. Jaučiausi tokia kvailė. Apgailėtina. Negalėjau eiti pas Liusį, kai juodviem su Nesta buvo viskas gerai (žr. 2013 01 12, grožinė literatūra); Kažkuriame krašto gilumos mieste jį palaikė įsikūnijusiu Jupiteriu, o Paulių – Merkurijumi, tad miesto šventikas išginė apvainikuotus jaučius aukoti juodviejom (žr. 2013 01 12, grožinė literatūra). Pirmajame pavyzdyje yra nurodoma mot. g., o antrajame – vyr. g. Kitų formų, t. y. anu̇dviejų, šiedviejų, aniedviem, juodviems, giminės nustatyti nepavyko, nes trūko platesnio konteksto. Forma abidviejų jau buvo aptarta skyrelyje Formos ir skaičiai. Įvardžių tiedu, todvi, kurie nebuvo įtraukti nei į A. Valeckienės, nei į Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos paradigmas, linksniavimą pateikia A. Rosinas (2000: 11): V., G. ti̇edu, tȯdvi; K. tu̇dviejų; N. tie(m)dviem, tó(m)dviem; Įn. tie(m)dviem, tó(m)dviem. Palyginus su antrąja A. Valeckienės ir Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos (Valeckienė 1998: 356; DLKG 2006: 280) skiriamomis paradigmomis, matyti, kad šių įvardžių kilmininko, naudininko ir įnagininko linksnių formos sudarytos taip pat. Skiriasi tik vardininkas. A. Rosinas (2000: 10) dar pabrėžia, kad tiedu, todvi geriau dera su atitinkamomis daugiskaitos formomis. Sudaryti kitų įvardžių paradigmas būtų galima tik tokiu atveju, jeigu visas jų formas būtų galima rasti kokio nors vieno autoriaus tekste. Remiantis VDU tekstynu to padaryti negalima. Vis dėlto pastebėtina, kad šių įvardžių vyr. ir mot. g. paradigmos greičiausiai yra sumišusios: vieno links- D. KRIKŠTAPONYTĖ. Naujų duomenys apie įvardžių dviskaitą dabartinėje lietuvių kalboje 187 nio forma gali būti iš vienos linksniavimo paradigmos, o kita iš kitos. Galima spėti, kad kai kurie pagrindinio ir šalutinio normos variantų įvardžiai linksniuojami pagal tą pačią paradigmą. Akivaizdus pavyzdys galėtų būti formos jiedvi ir jodvi. Abi jos yra trečiojo asmens ir mot. g., tad įvardžio jodvi netiesioginių linksnių paradigma tikriausiai turėtų būti lygiai tokia pati, kaip įvardžio jiedvi. Tokių linksnių variantų tekstyne rasta ir daugiau. DAŽNĖJANTI VARTOSENA Pastebėta, kad įvardžių dviskaitos formų pavartojimo skaičius VDU tekstyne išaugo. Norint tai įrodyti, pasitelktas 2006 metų M. Rodunerio ir V. Čižik-Prokaševos straipsnis „Skaičiaus kategorija“, kuriame autoriai buvo pateikę daugiau nei dvidešimt skirtingų įvardžių dviskaitos formų iš VDU tekstyno (plg. Roduner, Čižik-Prokaševa 2006: 77) ir nurodę jų vartojimo dažnumą. Palyginkime vyriškosios giminės formų vartojimo VDU tekstyne dažnumą 2006 ir 2013 metais: 2 LENTELĖ. Įvardžių dviskaitos formų vartojimo dažnumas VDU tekstyne 2006 / 2013 metais Įvardžio forma | Vartojimo dažnumas 2006 ir 2013 metais | Įvardžio forma | Vartojimo dažnumas 2006 ir 2013 metais Mudu | 2757 / 5571 | Šiedu | 199 / 263 Judu | 323 / 776 | Šitiedu | 0 / 2 Jiedu | 2004 / 3661 | Šituodu | 1 / 3 Juodu | 846 / 2182 | Šiuodu | 35 / 102 Aniedu | 30 / 50 | Tiedu | 183 / 287 Anuodu | 9 / 34 | Tuodu | 89 / 211 Palyginus 2006 ir 2013 metų statistiką matyti, kad įvardžių dviskaitos formų vartojimo skaičius gerokai išaugo. Iš dalies tai reikėtų sieti su paties tekstyno augimu. Tačiau tai kartu rodo, kad įvardžių dviskaita neny ksta, o su naujais šaltiniais, kurie papildo tekstyną, didėja ir jos pavartojimų skaičius. 188 KALBOS KULTŪRA | 86 IŠVADOS 1. Dabartinėje lietuvių kalboje kinta įvardžių dviskaitos pagrindinių bei šalutinių normos variantų vartojimas, t. y. šalutiniai variantai pamažu išstumia pagrindinius. Bet tai būdinga tik vyr. g. vardininko linksnio formoms, nes nei mot. g. vardininko ir galininko linksnių, nei naudininko ir įnagininko linksnių šalutiniai variantai nevartojami dažniau už pagrindiniais normos variantais laikomas įvardžių dviskaitos formas. 2. VDU tekstyne atsirado naujų, analogiškai padarytų įvardžių dviskaitos formų, kurios nepateiktos nei Dabartinėje lietuvių kalbos gramatikoje, nei A. Valeckienės Funkcinėje lietuvių kalbos gramatikoje. Šių formų paradigmų iš VDU tekstyno nustatyti negalima, bet pastebėta, kad vyr. ir mot. g. paradigmos greičiausiai yra sumišusios. 3. Įvardžių dviskaita iš dabartinės lietuvių kalbos tikrai nesitraukia ir yra gana gyvai vartojama. Tą aiškiai rodo 2006 ir 2013 metų vyriškosios giminės įvardžių dviskaitos formų statistinių duomenų palyginimas, iš kurio matyti, kad su naujais šaltiniais, kurie papildė tekstyną, padaugėjo ir įvardžių dviskaitos formų. SUTRUMPINIMAI V. – vardininkas; G. – galininkas; N. – naudininkas; Įn. – įnagininkas. ŠALTINIAI Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Vytauto Didžiojo universitetas, Kompiuterinės lingvistikos centras. Prieiga per internetą: <http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/menu?page=advanced>. DLKG 2006: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Redagavo Vytautas Ambrazas. Ketvirtoji pataisyta laida, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKG I 1965: Lietuvių kalbos gramatika. Redagavo Kazys Ulvydas, Vilnius: Mintis. V a l e c k i e n ė A. 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. D. KRIKŠTAPONYTĖ. Nauji duomenys apie įvardžių dviskaitą dabartinėje lietuvių kalboje 189 LITERATŪRA J a b l o n s k i s J. 1957: Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. KP 2009: Gramatinės formos ir jų vartojimas. Sudarė Rita Miliūnaitė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijos leidybos institutas. P l u n g i a n V. 2011: Gramatinių kategorijų tipologija 2, Vilnius: Vilniaus universitetas, asociacija „Academia Salensis“. R o d u n e r M., Č i ž i k - P r o k a š e v a V. 2006: Skaičiaus kategorija. – Daiktavardinio junginio tyrimai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 67–100. R o s i n a s A. 1996: Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. R o s i n a s A. 2000: Dėl įvardžių dviskaitos. – Gimtoji kalba 7–9, 9–11. R o s i n a s A. 2009: Baltų kalbų semantinė ir morfologinė struktūra, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. VLKK KB – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas. Prieiga per internetą: <http://vlkk.lt/lit/2509>. Z i n k e v i č i u s Z. 1996: Apie įvardžių dviskaitą. – Kalbos kultūra 68, 58. Gauta 2013 09 17 Priimta 2013 12 20 NEW DATA ABOUT THE DUAL NUMBER OF PRONOUNS IN MODERN LITHUANIAN S u m m a r y The article New Data about the Dual Number of Pronouns in Modern Lithuanian provides the forms of the dual number of pronouns whose inventory was made on the basis of the data kept in the Corpus of Vytautas Magnus University. However, it should be noted that the forms of the dual number of pronouns were first sought in the Grammar of Modern Lithuanian, Volume I of the Grammar of Lithuanian and A. Valeckienė’s Functional Grammar of the Lithuanian Language. The article addresses the problem of identification of coincident forms of masculine and feminine gender and discusses specific examples. Based on Language Recommendations, principal and secondary variants of the norm are singled out. Statistical data prompt a conclusion that the secondary variants of the dual number of masculine pronouns in the nominative case are more commonly used than the principal variants; however, the secondary variants of the dual number of pronouns in the genitive case are far less commonly used than the principal 190 KALBOS KULTŪRA | 86 ones. For example, the forms of the principal variants of the norm of the dual number of feminine pronouns used in both the nominative and the accusative case are far more common than the forms of secondary variants. What is more, the principal variants of the norm in the dative and instrumental case are far more common than secondary variants. The article further presents and discusses the forms of the dual number of pronouns, which do not belong to the first or the second paradigm and are most likely formed on the basis of equivalent forms of the said paradigms. The article ends with the comparison of statistics of the masculine variants in the nominative case of 2006 and 2013 leading to the conclusion that the forms of the dual number of pronouns in the Corpus of Vytautas Magnus University are on the increase. Of course, it is associated with the growth of the corpus itself; however, it is obvious that as the corpus is growing, the number of the forms of the dual number of pronouns tends to increase rather than decrease. KEYWORDS: dual number of pronouns, principal and secondary variants, new forms, more frequent use. DEIMANTĖ KRIKŠTAPONYTĖ Vilniaus universitetas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius [email protected] D. KRIKŠTAPONYTĖ. Naujì duomenys apie įvardžių dv is k aitą dabartinėje lietuvių kalboje 191