Jonas Jablonskis ir tautos kalba
Full text
J. Klimavičius. Jonas Jablonskis y la nación habla 9 LABRA JONAS KLIMAVIČIUS JONas JaBlONsKis iR TauTOs KalBa ESMINIAI VOZŽIAI: Jablonskis, jablonskiana, habla, tauta, tautos kalba, tautinė kalbos funkcija. 1.JaBlONsKiaNOs KEliai, ŠaliKEls iR BEKEls Jonas Jablonskis (1860 12 301930 02 23) científic kalbinista, pedagogas gimnasio maestro y profesor de universidad, sociedad shvetėjas, lietuvybės y independenciaybės kovotojas, traducedor, editor. Muchos cosas pradinico, no de una srita fundador y autoritetas. Nopenkiamas verdad y ciencia, y vida eškotojas y kovotojas. Dar vivo (pa)vadinto (rašomosios) de los padres, y en realidad modernaikinės bendrinės atlietuvintosios de las y pamatų klojėjas, y sienų rentėjas. Jablonskiana empieza ante su cabeza viviente. arnoldas Piročkinas (2010: 1) mini cerca de 500 de sus posiciones. 60 años marcado Juozo Balčikonio artículo Jablonskis y nuestros estos días habla. J. Jablonskis aquí se valora como gran investigador del lenguaje y lengubos maestrojes (Balčikonis 19191920*: 155), pero constata escasez de resultados: en escuelas, como y en otras mientraspues en instituciones públicas e iroj, viešp spaudja ta misma forma de algunakyta lengua,in cual jargón, muy otoluts de la lengua viva (Balčikonis 19191920: 156). Inmediatamente después de la muerte publicado en el artículo se aclara J. Jablonski del permanente cuidado de los periódicos en lengua significado: sus netaisyklingumens pueden contagiar toda la nación y perjudicar su lengua (Balčikonis 1930: 167). aquí otra vez se repite la valoración general: Jablonskis fue no sólo gran maestro, sino y gran * Dalyko chronologijai literaturii en las referencias se presentan el primer año de publicación y persprado páginas.
10 KalBOs KulTūRa | 86 científico (Balčikonis 1930: 168). Po años se describe: brangus y como sociedad hombre y como científic (Balčikonis 1931: 170). Su, dejado del cuerpo, pero aún activos obrero, muerte fue inesperada, percepta como verdadera ciencia noektis. Sin embargo diversosiapusiška científica, pedagógica, cultural, sociedad actividad ya entonces claramente entrasta como valoroso legado heredado. J. Jablonskio seniai galvotas y svajotas del lenguaje organas bendrines del lenguaje žurnalas Kalba, i t. 1 sąs. įdėjęs Rygiškių Jono Laikraštinės kalbos dalyki (3136), allí pat editorial Prano skardžiaus vardu praneša o mirtį didžiojo žmogaus kalbos. Esos mismos años sale 2 sąs. a. a. Jonui Jablonskiui, bendrinés de la kūrėjui y ilgamechi (= ~iam) sus tobūlintojui. Su mitad mayor dedicado al propio J. Jablonski: aleksandro merkelio un resumidorio artículo, Republikidente antano smetonos y viktoro vaičiūno memorias, Juozo Prezdono y Zigmo Kuzmicki notas, finalmente Atsiminimų bruožai, Prano mašioto, Petro avižonio, motiejaus Pečiulionio trumpas, pero petkiškas Jon Petroiko Jablonski objeto del estudio característico de la lengua errores išaiškinti de nuestro lenguaje facts (yas dėsnių) (Jonikas 1930: 63). Jaunamínkui honra hace ese revisinamiento skliaustos sin embargo zaciuoptas no algún primitivus método de analogía, y esmenis sistema (dėsnių) principio. Sin embargo esos skliaustai traioda y noikrumá, y el entendimiento del estudio del lenguaje como errores delaiškinimo (tik?!) nogrįstai y nelemtai estreuras. Sin embargo bene de su propio slapyraidžiais P. J. firmado glustas Darbu pagerbkime didįjį kalbininką! significativo en varios aspectos. Primero aquí se enfatiza, que J. Jablonskis trabajo toda la nación cultura trabajo, organizaba cierta de esa cultura área y la ugdė. Él suscitó y killó aquellas fuerzas por las cuales la nación creció (J. P. 1930: 64). O tautai se recuerda J. Jablonskio, įkūnėjusios darbo dvasios, últimas días palabras: nėra ateities it tautai, kuri nemoka dirbti (J. P. 1930: 65). A continuación se muestra el desarrollo del lenguaje y ugdymo (o contemporaniamente del lenguaje culturales) vital significatividad: Kalba es gran factor de vida cultural, sin el cual neįmoomas alzamiento y progreso de la nación (J. P. 1930: 65). y que en la primera de este trabajo y lucha fronto linijoje, como y mané J. Jablonskis, es periódico: Juk periódico ítakau lectortojams es mayor. de él jovené aprosi frazeologías, estilizaciones, idiomas. todo es periódico, constantemente leído, kalte įkala hombre a la cabeza (J. P. 1930: 65). y esto acaba a skaudaus apmaudo isnašos palabrasías: Šį str. fui adidas a uno diario editorial de imprimditi. <...> respondió que str. n ė son s ak t u a l u s; <...> (J. P. 1930: 65). Justicia, después de 10 años Gimt oj o j e orboje (!) P. Jonikas habla sobre el método analogía de J. Jablonskio, el más fiel J. Jablonskio aprendiz y compañražygis, especialmente del último cincomecio, y
J. Klimavičius. Jonas Jablonskis y de la nación habla 11 pero pues esto vale tampoco no universalmente! sólo a correcciones y nuevasadaras creación, pero no gramatikai, y aquí ya correctamente señala: Migžiaus su nuopelnas lietuvių kalbos s i n t a k s ė s (ret. mano J. K.) obra <...> (Jonikas 1940: 19). Aunque no del todo clara, pero aún significativa moksliškumas y sukonkretizada teoría de escritura (Jonikas 1940: 18). Noabejotín hecho, que el juunesnera generación representante P. Jonikas se esforzóse dar concretesnius y detalesnius valoraciones (nors ellos careció de consistencia) aniversarios de muerte gerokai plačiau revale Archivum Philologiam mencionėjęs P. skardžius negu J. Balčikonis. valoración comienza etiquetas: Jaunius su Būgaistai es buvęskis universal, a J eklektikas (skardžius: 1931 325). Kalbotyros historia en esto negirdėta. cercano tiempo TŽŽ 1936 eklektikas 1. filósofo, no adhiikąs de un sistema, <...> (eclecticismo también sólo filos.), 2. neoriginalus, neturįs sus творbinių pagrindų artininkas, poeta, publicistas, eklektiškas selectado, selecto, de diversos sistemas. toda pritrenkia lo que konk1901 m. šiaip dėstė: Jisai (t. y. lietuvių kalbos vadovėlio sudarytojas) tiene toda su ciencia basar sobre leyes de la rečiai P. skardžius eklektišku vadina: „savo eklektišką pažiūrą J. J-skis jau lengua de personas, (...) (skardžius 1931: 325). ¿Qué y de qué J. Jablonskio bendriné en teoría del lenguaje montada, sudurstita, que no su propio? P. skardžius mismo en otro lugar esto llama aiškia bendrinės kalbos programa, y listijęs J. Jablonskio gramatikos (y aún unos otros) trabajos dice que ellos sudarė bendrinės kalbos pagrindą (skardžius 1931: 329). Declaresas que historialmente con método comparativo él nada no está tyręs (skardžius 1931: 329330), no dice, a quién bend rinés lengua gramatikai, juoba bendrinés lengua teoríaía to metodo sería necesėję. Sin embargo, otra cúliavirstis: J. El trabajo de Jablonskio […]...> tiene sin embargo no menor importancia y al general del lenguaje erslui (skardžius 1931: 331). Contradiciero tal vez ya no... consecuenteísimo de su concepción J. Baldyčikonis (él qué hace o mene de otra manera, es decir, sin declaraciones públicas, juoba sin críticas) bastante rápidamente preparó y suedagavós publicó cinco de las rachas de Jablonskio: 1 Artículos de la Sociedad (1932), 2 Asuntos de Educación (1933), 3 Rašybos (1934), 4 y 5 Kalbos (1935 y 1936). Esto a través 47 m. pavarde, diversos slapyvardžiais y slapyraidžiais, incluso toda sin nardo skelbti artículos, recopilados de diversos periódicos, así como gramatikų y skaitinių knygų pratarmės, no impresdintas revisiones de vadovėlių. Rengėjo Prakalba finaliza con firme esperanza: Todėl Jablonskio significación nuestra nación no disminuirá, pero a través de sus escritos constantemente crecerá (Balčikonis 1932a: X).
12 KalBOs KulTūRa | 86 J. B. firmado Trumpas descripción de vida (XiXXviii) termina por glausčiausia descripción del hombre: visi niños salieron a personas. Turtų jokių nepaliko (Balčikonis 1932b: XXviii). Penkiatomio al final hay minimos pawržių rodyklė (249258) y J. Jablonskio taisomas lista de errores de lengua (259280). Būta y cierto de anstato ensayo. Como justamente deste cincoatomio pagrindu, como pasisaca mismo autorius P. skardžius, su propio redaguotame revista Archivum Philologicum 1937 m. radosi, aunque apžvalginis, pero investigamasse y valoradasi artículo J. Jablonskis y actualina lietuvių bendrinė kalba. Como y indica el nombre, aquí importa no solo el legado lélbico de J. Jablonski, sino también su actualia, parte viviva legado, por lo tanto balance general, y en él pasivo crítica salda un poco persudido, acentos a veces no lógicamente conkeciendo: jo eitasis camino no solo taisytinas, sino y más adelante continuantinas (skardžius 1937: 246). Los supuestos y, por supuesto, las conclusiones dvilypismo o contradicción exhibiasi la misma concepción general: comienza desde Eduardo Hermanno de la lengua comunitaria lituana comúns significadosprajam del lenguaje mokslui turima omenyje su 1929 m. estudio Die litauische Gemeinsche als Problem der allgemeinen Sprachwissenschaft (skard 1937: 248), espera naturalmente deducción extendida aleginio, pero... de la lengua comunitaria lituana sobre los principios (primeiramente!) de un vivo teoriko y su gramatica, especialmente sintaksę, iii y nekalbinio así como gyvum, sintis (sveikas, neytiska padaras, igualdad del lenguaje) 109) como todo (skard 1937: 24) como una consecuencia de la teoría de las lenguas comunes ¡no es la misma! Dar queista contradicción: laico apareció J. Jablonskis, primero enseñado kalbinista, además, caip reikiant familiarizándose con otros vecinos pueblos de lenguas escritas y su trabajo de perfeccionamiento, rechaza deduktyvinę apriorinę pažiūrą į rašomąją kalbą, ima vadovautis induktyvine naujine pažiūra (skardžius 1937: 250), au amongst the garbingest gimtų (su barbarizterioris gausia nevykadarais buriidos balos lingus im teorasiami) griverti (nes sakrinsa) grąstiti, griverti ąst , griga y jiga . Jablonskis, siendo clásico filólogo, casualmente en vida (?! J. K.) lingüísticamente no está tiręs ni de una problemos (skardžius 1937: 266). ¿Eso no está claro, que P. skardjiui parlotyra solo internía, sandaros describe?.. Betgi gramaticos es sandaros descripcion! Verdadísima limitación y lamentaėtinas contradictaras: nulėmęs visą tolimesnį lietuvių bendrinės kalbos likimą (skardžius 1937: 267) no científico... La decimtmecio ocasión escrita en el artículo P. skardžius nuevamente jugglira con etiquetas, como si en sí mismo contenidas todo determinati:
J. Klimavičius. Jonas Jablonskis ir tautos kalba 13 classikinis filologus, no puro olbinista (lingvista), nuėjo no abstractos scientininko, pero realaus praktiko keliu (skardžius 1940: 30 bet...3), vartotinus sujetos del lenguaje ėmė grįsti... <> concretos datos del lenguaje y a partir de esos datos deducjam dudes dipisnia, nuseln y <...> a sí mismo purna nuestro lenguaje (skardžius 1940: 305). Toks fue i lietuvos Respublikos (aTR no sólo lietuvos) laikų jablonskianos fundamento. soviet imetis, guerra vokietmetis y ii sovietmečio stalinistinis i desetmetis tuščia mjesto, laimė aún, que neapluktas kokiu reakcionieriumu o damas sus buržuaziniu nacionalistu. sukaktuviniame straipsnyje amerikoje, tiražuoetiquetinius valoraciones, P. skardžius pasako i jedno naujesnį: seguindo regularidad y claridad, él principalmente a la lengua común buscaba v i s u o t i n ių (ret. mano J. K.), t. y. y. de las verbas o posakių (skardžius: 375 1950). 1956 m. el instituto de lengua y literatura lituanas imtto permitir contínstinis obra de ciencia edicion Literatūra ir kalba (kita dalykų eilė negu instituto pavadinimo!..) comenzamas del director Kosto Korsako artículo Du įžymieji lietuvių kalbininkai. Varios recuerdos de J. Jablonskį esto J. Balčikonio duoklė maestro. Jü primero posk. Jablonskis hombre de sociedad! Último Jablonskio solistų palabras de abundancia, pero de esa abundancia exhibe sólo dalelytę. Rimto zammojo y requirimo académico masto es aquí amplus Bronės vosylytės artículo J. Jablonskio rollo Lituvians literaturenės kalbos istorijoje, aunque no todo abrepta y mažoka apibendrinimų. Turiningi y dalykiški Zigmo Zemaicio retemenimas. Esto como entrampada en importantes jablonskianos etapa Jono Palionio compilytus J. Jablonskio Rinktinius raštus (t. 1, 1957; t. 2, 1959). vilniaus universidad de la lengua lituana katedros firmito en Pratarmė pažymima, que J. Jablonskio kalbinis legado tiene didelę significación de Lituvias lengua, literatura y en general Lituvias nautos cultura historia (JablRR i 1957: 5). i tomá constituye importbesnieji ciencia y práctica respecto J. Jablonskio lietuvių kalbos vadovėliai (5), aunque rigorta didaktikos sentido incluso 1922 m. Rygiškių Jono Lietuvių kalbos gramatika. Etimología, que y que esté destinada (autoriaus o editėjo?) viduríneas instituciones científicas, pero pirmamente mismos profesores de lengua vartos, como espera el autor, aún añadiendo: Kalbos m e t o d i ko s prašau iz manęs nereikalauti (JablRR i 1957: 183). i tomas comenzado J. Palionio estudio J. Jablonskis y su lingüistas lituanos manualías (Palionis 1957: 756). claramente digaimas aquellos vadovėlių moksliškumas y científico significatividad: 1901 m. lietuviškos kalbos gramatika dizi significatinga
14 KalBOs KulTūRa | 86 por el hecho de que en ella por primera vez lengua lituanas m o k s l e (čia y adelante citatosantykis, <...>, net y en nuestros días no requiriendo esminių patikslinimų literūrinės kalbos bei normalizacijos prog r am se ret. mano – J. K.) buvo teisingai nušviestas literatūrinės kalbos ir tarmių a (Palionis 1957: 23). Particularmente se alza la ciencia sintaksés de J. Jablonski y su novedad: De los vivos lenguajes populares, nautosakos y obras de los más destacados escritores ocurrieron ejemplos seleccionados, de esos ejemplos s u s i st e m i n i mu, a la derivación de sintaksés de lenguas lituanas d ė sn i ų, así como a la determinación de muchos nuevos buenos términos, Jablonsky hizo un bonito comienzo hasta completamente apablistar los aprendices de lenguas lituanas y, además, contribuyó casi a la introducción de la literaria sintaksés n o r 1957 m m m (Palionis: 49). Entre ii tomá introduce J. Palionio un resumengiin, junto y el evaluado artículo J. Jablonskio kalbiniai taisymai (Palionis 1959: 554). J. Jablonskis desde el comienzo de sus escritos en lengua casi nada no difiirió, pero despues él ischkyla ya como grande lituáns de lengua s p ec ia li s ta s, como grande a ut o r it et as (Palionis 1959: 47, 49), que tiene taisymų m e t od y t eo r i n i u s bases remtis de multitud de ejemplos que salen bendraisiais de la lengua de personas d ė s n i a i s (Palionis 52: 1959: 50). Tomo atrás hay J. Palionio 83 Pastabos (519532) y correcomųjų idiomas rodyklė (533553). m. 24 de diciembre de 1960 d. ciencia academia instituto de lenguas lituanas y literatura organiztoje en la conferencia científica Kazio ulvydo leído el informe abreviado publicado IV t. (1961) bajo el nombre J. Jablonskis lietuvių literatūrinės kalbos ugdytojas (515 y plati rusiška santrauka 1518). Inicialmente se dice que d a zn n a i fue llamado Lituvias literarias t ė vu, mayorísimo su u g d y t o j u (ulvydas 1961: 5), pero despues u g dy t o j u i r incluso sus t ė v u, como k a r t a i s fue pasakoma (ulvydas 1961: 10). abundantemente acortadas a las positivas y más positivas valoraciones cuanto falta la falta de claridad definida de niña nu o p e l nu s cultura de la lengua lituana y de la lengua lituana m o k s l u i (5), artículos įvairiais de la lengua, de la lengua mo k s l o, aunque kl a u s i m a s i s sobre), J. Jablonskio lietu literarienės ir lietuvių m o k s l o u g y y m o o (9), kūrybinu Gana...<>papai, dedicatedą kal kal kal kal kal gaivaks ir ugbai, kal kal kal kal k u i k ik el i k i k i k i k i k i k i i i k i i i k k i k k i k i k k i k k i k k i t t t t t t t i t t t t t t t i t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t t , 5 (1), sobre el cual es el más importante y más importante, es la práctica de los días, y no me lo menos, y la historia de la literatura y la historia de la lengua lituana ha sido describida por el y continuada por el tiempo.
J. Klimavičius. Jonas Jablonskis y la nación habla 15 mingas trabajo gramatical (7), y su autor nepralenktas sintaksininnografinių tyrinėjimų (5), pasakitada 16 años retrasando y su implementación esperė otro 16 años. kas“, „sintaksininkas t e o r et i k as “ (11). mintis, kad „reikėtų išsamių moAunque tarděluotasi, pero significativamente J. Jablonskio 100-yearį marcó altas escuelas de trabajo científico de la publicación Kalbotyra V tomas (1962). Universidad de Vilna del departamento de lenguas lituanas Pratarmėje se dice que J. Jablonskis paskelbė de la lengua ugdymo m e t o d us, reveló sus fuentes (5), pero konjunktūriškai esligajuma, que su de la lengua ugdymo y enriquecimiento criteriús neigiamos estranimos influencias nesužalotaž liaudies kalba, su tiempo habiendo único correcto, tal vez ya demasiado estreuras (5). J. Palionio Vedamojo artículo J. Jablonskis y actualina nuestra literūriné habla (712), J. Jablonskis ampliamente aparece como traductor y especialista de traducción (Dominykas urbas), niños literatura ugdytojas y traducintojas (vincas auryla), famoso pedagogos (magdalena Karčiauskienė). aldonas Pupkis discute el manuscrito de la herencia. atiminimientos proporciona Juozas Balčikonis (naujų), merkelis Račkauskas, Bronius Pranskus-Žalionis, Zigmas Kuzmickis, marcelinas Šikšnys, Napalys Grigas, Juozas lazauskas, Juozas senkus. Jonas Palionis anuncia varias docas cartas. m. lukauskaitės sudaryta sovietmečio jablonskiana incluye 48 posiciones (įskaitant vPi Tarybinio studento o Telšių Komunizmo aušros), 7 de ellos J. Palionio, 3 diplomominiai trabajosi. 1961 m. comenzėjusios ir Kalbos kultur 1 sąs. J. Jablonskiu atención neparruitada, zatat K. ulvydo vedamajame Kalbos kultur ugdymo zadaviniai incluso 4 veces mencionado leninas y esto única pavredė. En eso primarios insjvalgos y despues de diversos y estudiidinos, académicos, y serios proginos valinamos apjvalgos zatrucés etapa ya bastante aiški guiomis terminasi. 1970 m. con ampio zammoju su jablonskianą comenzó arnoldas Piročkinas. Protección de Pamenplos y kraštotyras sociedad vilniaus m. del consejo de la sección de lengua litavians en 1969 m. septiembre 2223 d. surengtame seminario teórico fue el principal ponente tema J. Jablonskio lengua de normimo fundamentos y principios, donde se hace la conclusión: kurdama forma y su Lituania nacional literaturia lengua, suko desarrollándose sistemáticamente teóricamente y practicamente basados directimi (Piročkinas: 1970 11). Tada darbo. Pirmiausia – 1970 m. – buvo mokymo priemonė studentams lituaėmėsi nuoseklaus tiriamojo nistams J. Jablonskio seminario (pradedamos detalia J. Jablonskio de hechos cronologija 640) y principalmente maestros apybraižos Jono Jablonskio leksiniai taisymai (1970) y Jono Jablonskio gramatiniai taisymai
16 KalBOs KulTūRa | 86 (1976). Pasó kilama en dvitomés monografías nivelmení Pri bendrinés lengua ítakų. J. Jablonskio vida y obras. 18601904 m. (1977) y J. Jablonskis bendrinés de la lengua puoselėtojas. 1904–1930 (1978). Entresidemos frecuentes las palabras J. Palionio išplėstinė recenzija (Baltistica Xv (2), 1979, 159–163), kurioje valorables primer, novatoriškas, visapusiškas, apibendrinti y susintetinti, pero, claro, y problemiškas, prieštaringas y ginčijamas. De ambos lados aún algo qué añadió y paryškino stasys Keinys en su recenzía J. Jablonskio heredimo tirinėjimai (Kalbos kultūra 39, 1980, 6167). a. Piročkinas compuso y preparó platos documentales jablonskianos conjunto Jono Jablonskio cartas (1985). sus apybraižų maestros pagrindu preparé išsamesnę knygą Jablonskio kalbos taisymai (1986). todo vainikavo en 1987 m. daktaro (tuometina segunda) disertación. años de libración precipitando publicó en Jablonskio escritos nepatekusių artículos, estudios y no publicbtos leches colectivo J. Jablonskis. Artículos y cartas (1991). Į talką stojus aleksui Girdeniui praplėstas toda y tan diversa J. Jablonskio científico pintikslas: pirmasis de lietuvių kalbininkų es visapusiškai tyrinėjęs vi e no s estrictamente definidas y lokalizuadas šnektos s is t em ą. Esto explicintina […]...> y a cierto įnagtu sentido de sistemismo del lenguaje, que claramente se nota y en la práctica actividad de codificación. La sistemingud de la lengua le era bene más importante, aunque explícitiamente y no formulado, normas seleccioncos criteri (Girdenis, Piročkinas 1978: 28). sistematización criterious levantímos particularmente significativo. 1982 m. La cultura del lenguaje (sąs. 42) expandió jablonskianos tematiką esto Kazio ulvydo vedamasis J. Jablonski Debido a pažiūrų į kalbą (316) (apie him II sk.), Antano Lyberio J. Jablonskis leksikografas (1620), Kazimiero Gaivenio J. Jablonskio actividades en komisijos Terminologijos (2024). y esta reseña escriba disociadamente interferpiés con su J. Jablonskio (y sus senos pirmtakų) concepción y su programa recordín a la sociedad (J. Klimavičius, Amžinas bendrinės kalbos pamat, Bibliotekų darbas, 1984 10 3335). y ii años de la República a. Piročkinas quedó más productivo autor jablonskianos. Neabejotinai significatísima es su estudio Jonas Jablonskis nuevos palabras creador. J. Jablonskio nuevoadaros resultado sin fin impresionante: dabartinėje lietuvių bendrinėje kalboje (...) se utiliza 610 J. Jablonskio palabras. Además de ellos, existe 470 palabras, que su componen, pero en la conversa no adquirieno: ellas haba no del todo vykusių, surdo pagaulesnių naujadarų (Piročkinas 2000, 10: 6). a. Piročkinas deramai moksliškai! marcó el gran lingüístico 140aniversario sukaktí. Neatsiliko y s. Keinys en la revista Terminologija (Nr. 8, 2001, 5064) con artículos-
J. Klimavičius. Jonas Jablonskis y nautos habla 17 niu 1901 m. Petro Kriaušaičio Lietuviškos kalbos gramatikos términos de ciencia del lenguaje. Robertas Gedrimas pasareiškė nauja tema Jonas Jablonskis y lietuviškoji gamtotyros terminologija (Gimtoji kalba 2000, 12, 48). No sin artículo habida y del autor de este escrito (J. Klimavičius, Ką Jablonskis hizo geografía y qué con eso se hace, Terminologija 8, 2001, 727). La cultura de la lengua (sąs. 74, 2001, 38) proporcionó sólo J. Palionio artículo J. Jablonskis y actual bendrinė kalba, en el que se reptoja su ya en 1979 se dijo mentis pagalvoti y sobre académico de todos los escritos Jablonskio (Palionis 2001: 8). Abertamente y variadamente responden a el 150° jubileiejų. Las lenguas culturales 83 t. (2010) incluso 4 autores escriben sobre J. Jablonskio vida y actividad pública (Eglė lukėnaitė-Griciuvienė, vytautas landsbergis, vitas labutis, Giedrė čepaitienė). Gana detallús 2 artículos lingüotyros vilijas sakalauskienės Jono Jablonskio leksikografinė veikla (3043) y Reginas Koženiauskienės Jono Jablonskio atenys stiliui (6683). Existe y smulkesnių temas. R. Koženiauskienės artículo Jono Jablonskio de lenguaje meilė, etika ir šiandiena (Gimtoji kalba 2010, 12, 312) traducía otro uno importantes jablonskianos paglapį. Mayormente desde el punto de vista terminología J. Jablonskis mostrado s. Keinio en el artículo Mintys about didelį kalbininką i terminologą Joną Jablonskį. 150 aniversario de nacido (Terminologija 17, 2010, 8092). muy significativa no proginé publicación es el libro disertaciné de la joven generación del lingüístico zanavyko arvydo vidžiūno Jono Jablonskio akcentologija (1997) J. Jablonski no más importante un estudio detallado del tema de la lengua escrita. Gausia en este momento nuevamente a. Piročkinas. Su amplio artículo Erškėčiuotu keliu lydėjo kalbą į lietuvių mokyklą smarkiai prašoka J. Jablonskio pedagogo i švietėjo barą. El principal asunto apgintas čia – lietuvių kalbos teisių atsikovojimas ir jų įgyvendinimas per mokyklą, atlietuvinación de la lengua lituanas gryninimas, propio J. Jablonskio nelengvas entradas en lietuvių mokyklą, ingreso del variante bendrinio, su vadovėlių, žodynėlio, preparing skaitinių. J. Jablonskis labai puikiai entendió que la escuela es la principal institución, que instaura la nativa lengua a las futuras generaciones. La cultivación de la lengua es parte de la gran tarea lingüística de la nación (Piročkinas 20102011, 2: 11). a. Piročkino en el artículo Debido cuales no cuales samprotaviones sobre Jono Jablonskio kalbinę actividades tal vez sin necesidad, aunque en realidad y no insyctamente, se afirma que Jablonskis fue no lietuvių bk įtėvis ar auklė“ (Piročkinas 2010: 10). ir neatrodo „kur kas keblesnis ir (bendrinės kalbos) padre, pero más importante asunto J. Jablonskio kalbinė actividad si ella
24BOs KulTūRa | 86 Šiauliai es también de la lengua de personas escliejis skuodas, mosėdis, salantai, Kalnalis, Tverai, Gegrėnai (t. y. žemaičiai), t. p. F. Kuršaitis (lKŽ iv 1957). Iris seek es K. Jauniaus, a. Juškos, 2. sieksnis m. miežinis, 3. siekimas ranka a. Juška, t. p. krano siekis, patrankos siekis (lKŽ Xii 1981) propósito no sustituičiami! Existe driekis (: driekti) Gegrėnai (lKŽ ii2 1969), pliekis (: pliekti) Grūžiai, skaisgirys (lKŽ X 1976). de sriegti tenemos y srygis, y sriegis (norma), sólo sriegas (žmonių kalbos), dar sraigė sraigis sraigtis y K. Jauniaus padarytas sraigtas (lKŽ Xiii / 1984). sieti y sija, y siena, sielis, siẽtas, y saitas (lKŽ Xii 1981). muy brevemente aún hay que mencionar: crecer y ūgis, y augis, y ūglis, y tumor (šiedu diferencia significmėmis); auti y autai, aklė, aylas, aulas, y ùlė gulstinis dūmtraukis (sin. batas 3.); kliūti y kliautis (ir kliautis kliaudis kliauda), y kliūtis / /; lūžti y laužas, y lūža, lūžtvė (ir lūžis veikiau de lūžti, y no laužti); pjauti y pjūvis, pjūtis, šienapjūtė, y pjaunis pjaunys, y pjovis pjova pjov, šienpjovys / skliausti y skliaustas, skliautas, y skliutas; prusti y spūdis, spūda, y impruda; gritar y shūkis, šūksnis, šūksmas, y shouksma, y šūkolas, y šaukola(s), y Šuklys, Šuklia, y Šauklys; šliaužti y šliužas, y šliaužlys; traukti y trūkis traukinys, e trein, trauka, traukis, trauksmas. En la lengua viva įsismaginus balsios kaita a veces sale fuera de semantines entendamumo límites (ulė, trūkis), aparece extraño homonimiškumo peligros: maigūnas (: miegoti), šatas (: šusti), sodyba (: sėdėti), desentendamumo: paūdėti (: paaustidė), ū (: austi), ūdis (: austi). En la comúníneta es inaceptable y ya impakenciable: linus brukti bruktuvė, bruktuvas, priebrukas, izbruktą linų pluoštą o galvenas braukti braukčiai, brauklys, brauktuvai, bravas, aunque queda más ordinario brūklys (: braukti), y no brauklys, queda (net etimologiz requiringa) bruknė (: braukti) como y sodyba, pues y la variante de namarch sėddyba (namarch sėdya) š ne sit sit sit sitio s lie nuolat, to be (to sitio) en la comúníneta sólo queda lo que se hacía en el trabajo (kalime, se sitio, se sitio, se sitio) en la comúníneta. Paties J. Jablonskio 1915 m. vivas balsiakaitinis variante dėmėdavosi kalba (JablR i 1932: 188) ya hace mucho tiempo bendrinėje kalboje es anachroniškas. hace mucho tiempo pareikštas nepasitenkinimas vediniais be kaitos: as junto a sentir es pojūtis, así junto a crecerti debería ser prieūgis (Piročkinas 1970: 10). Prieūgis ya justificado, porque hay y augis, además, hay que mirar significanzas prieūgis sería ū g io apedas como priesvoris svorio apedas, y prieaugis es p r i a ug i m o dydis. Pojūtis está de sentir (suslėmis!). Justicia, K. sirvydo pajauta 2. pojūtis, hutimas: cinco pajautimas, cincoos pajautos (Clavis Germa-
J. Klimavičius. Jonas Jablonskis e nautos kalba 25 nico-lithuana (~16731701) i 729), klausos pajáutos lRKŽ (lKŽ iX 1973) pajautą relaciono con (pa)jausti, plg. jausmas y nuojauta, priejauta, atjauta, zauojauta. Lgai usar jutimai zleido niekada nebuvo bendrinės kalbos faktas. Teisingai pasuko a. Baranauskas – lugar pojūčiams, así y pajautos más confortables que pajautimus. Negi neskiriam físicos fríocio, alkio pojúcios de espíritus pajautas belleza, libertad, de todos los hombres broro, identidad, santos, gilios? !. distinguam aniai pajauta pajautimas, jausmas lKv 1950, libro. cas pajauchiama, sensación DŽ1 1954, libro. jausmas: Širdis apsąla, 1.000i pajautų pabunda DŽ2 1972 (y posteriores publicaciones). diferencia potyris y experiencia, enfoque y pjiura, pokrypis y pakraipa, poreiškis y paraiška, postūmis y pastūma. y no hay demasiado. Sólo necesita pajauto identificar con sentido plg. acción y efecto, conquiste, interveika, riña y pairajo, burla, flujo y poplūdis, išplūdis, perversmos y pervarta... Alguien soñó styprį, pero entonces tal vez y no en sueño a alguien puede encontris styprus (ypač styprų). a. Piročkinas novarstydamas aporta a J. Jablonskiu balsių kaitos atsisakymas (ar nebuvimas) ardytų sistemą, pero jaunagramatikių absoliutinį dėsningumą (Piročkinas 20112012 22: 4), basándose en J. Palioniu (ir latvių enciklopedija), error de tiempo, despues de ejemplos jauti y kt. muestra que dėsnių absoliutinimas (Piročkinas 20112012 1:enk and J Jablonski 4). Tales de contradicciones a sí tal vez no quedaran recordados, que aquí requerido pensión padarés ahípe fiel J. Jablonskio alumnus J. Balčikonis constantemente enfatázdavés būtinamente la más fielidad a verdaderos hechos de lengua viviosa (resguntingamente dichoés en una viva discusión: Prieš factos y metatonía dėsniai debe mutilti!). Esto sabía ya y K. Būga. Por cierto, oído y corazón rėja vivos frecuentes tales excepcionales hechos lingüísticos nous reconocin! descartamiento ciego (o solo atésismo rechazar). con studentais no dificulo, pero leales comunrinés usuarios de lengua pribloškiami. Neužsufa J. Jablonskio en 1922 m. teiginio, que preesaga -ing indicanti popolarmente daikto v i d au s, išeinančią menudo ó algunas veces aikštėn peculiaridad (Piročkinas 20112012 22: 4). Demasiado undefinėžta por lo general, a menudo, algunas estrictamente separirti -ingos nuo -ėtas, -otas, -uotas. De dónde sale kūningo ( kūniškas!), stuomeningo, liemeningo, krūtiningas, krūtinga, petingas, šlauningas, blauzdingo? Pero vvoto! ¿Por qué tempestuoso, lluvioso, pero soleado, ventujoso? lKG i 1965: § 966, p. 556558 explica más detalladamente y gerokai diferente. Taktingas vertia de koto plg. etiškas, discretiškas, ironiškas, melancholiškas, logiškas...
26 KalBOs KulTūRa | 86 Muchos, pero realmente no sin necesalo, sugaišus tiempo de šalikelių (con klystkeliais) volver a en jablonskianos camino. aquí ati y esamas su fin. son seniai buvo žinoma, kad nemažai žymių Europos kalbininkų „nemaža utilizadasüsi y aún aúninaudíais destacasnias obras de J. Jablonskio (skardžius 1950: 379). a. Piročkino ampliamente explicuada y apildyta ahora con el artículo Jonas Jablonskis zymių užsienio kalbininkų akiratyje (Mokslo Lietuva, 2010: 19, 1, 12; 20 12, 15). Allí mismo (Mokslo Lietuva, 2011: 3, 12) zanavykės Giedrės čepaitienės y algirdo malakausko artículo Kur iš tiesų gimė Jonas Jablonskis determinado exaclus su nombre natal. 1992 m. isleida J. Jablonskio svainio, sesers marytės vyro, teisininko motiejaus čepo Prisiminimų parte Sobre zymųjį kalbininką Joną Jablonskį y sus cercanos y kinines (80 psl.). En 2009 m. el museo nacional lituáus emitió Eglės lukėnaitės-Griciuvienės constituída atemiños y cartas libro con ilustraciónciones Konstancijos y Jono Jablonskių šeima (248 psl.). lietuvių inteligentų šeimos aspektu escrita Juozo vytauto uzdilos recenzia Desde lentynų ir dėžučių naujam gyvenimui (Mokslo Lietuva, 2010 11 12). Gimtasis palabra en 2010. emitió conjunvadó.), Recuerdos sobre Joną Jablonskį (sudarė Giedrė čepaitienė, lionė lapinskienė, 472 psl G. čepaitienės y describirí como J. Jablonskio obraikslo ryškūs izliekami o, deja, blankesni, šešėli bruožai; con ilustraciones, t. p. Žodynėliu, autores de biogramas, fuentes bibliografía, fotografías aprašais y lugarovardžių rodyklėmis. en diversas historias y enciclopedias Jonas Jablonskis es descrito como normador y estudioso de la lengua Lituania (sabaliauskas 1979: 193), que primero […] empezó a exigir que el branduolį de la lengua comunitaria y su base de crecimiento posterior constituyeran la lengua de la gente[…], teóricamente afianzó...[…] la lengua comunitaria, suformuló los principios de normativo de la lengua comunitaria (Zinkevičius 1992: 14 156, 15, 2; 2008; Mokslė 23; sintaksei 1999: 274). Cuanto más adelante, el más enfatizado su sintaksés ciencia: gana precisamente científica descrita liet. lengua fonologica e gramatica sandara, ayudar sintaksés ciencia fundamentos (lTE iv 1978), lietuvių kalbos mokslui i praktikai labai reikšmingi i sintaksės darbai (TlE ii 1986), turėjo didelę įtaką liet. kalbos praktikai i mokslui, ypač sintaksei (vlE viii 2005). Kol finalmente queda... casi mažmožis savotiškai sullyti mažlietuvių lengua y suvalkiečių tarmę, las dos armonizar (Zinkevičius 2013: 379). nuopelnus profeticamente comparó con nuopelnais tokių žmonių kaip vytautas Didysis (Balčikonis 1930: 169). 1999 m. Lituuvos radio y televisión 1930 m. J. Balčikonis priskyrė J. Jablonskį prie „tautos didvyrių“ – jo su-
J. Klimavičius. Jonas Jablonskis y nautos habla 27 rengtuos 100 įt a k in g i a u s i ų XX a. lituvos seres humanos elecciones J. Jablonskiu teko el 12-oji lugar. Esto muestra una cierta v i s u o m e n ė s supratimą, por lo que nekorektiška muy levantar en comparación con K. Būgos 61-ąja (Piročkinas 2000 10: 2) lo más fácil de entender por los mismos m o k s l in i n ka m s. Beje, J. Jablonsros s pe c i al i s ta s. <...>. con K. Būga nuestro idioma ciencia cesa del principal su š u l o, didžio de kis K. Būgos vertę labai suprato: „K. Būga buvo vienintelis mūsų kalbotysu t y r ė j o (ret. J. Jablonskio J. K.). To shulo, […]...>, cesa y todo el comparado erudicio de lenguas indoeuropeos, mucho qué semiąs de nuestro lenguaje (JablR i 1932: 263). conmemoración del nombre lituana del 1000-mecho compuesto en Lituuvos i šk i l ia u s ių žmonių šimtuke (universotinės lietuvių enciklopedijos mokslinė redakcinė taryba ir konsultantai pateikė sąrašą 300 supplementų akademijai, kuri mokslė ir atrankė 100) c n o log i š k a i está y Jonas Jablonskis kalbininkas, lietuvių bendrinės normmintojas, y Kazimieras Būga autora de Lithuanian hrootyros ir tyrinėtojas, Balikon, y Juozas Jablonis kalbininkas, ištikim Jono traditionski, editor de la lengua de los pueblos de Lituania (100 000, 2009). Conclusiones Jablonskianos camino suscrlosto en 3 noalgas duración, grandes temática de investigaciones y legado sclaidos diversidad, cantidad y calidad tarpsnius: i raštų penkiatomis, pirmieji vertinimai ir apibendrinimai, po beveik tuščios perpausukos raštų dvitomis (su gausių konkretų taisymų aiškinimais ir vertinimais), estudio de vida y trabajos, keli apžvalginiai ir darbininkai […] Jinamikončis ir Jusi Palionis) i k i m o n og r i n; ii a. Piročkino m o nog r a f i n is contabilizando desde accesigos 1970197719781987 no sin otros autores (dar y J. Palionio) significativo, pero retoko apareamientos más variando temática, a veces tomando conceptos y valoraciones; iii p o m o n og r a f i n i s, yendo en amplía, diversidad, t. p. complementos no sin tiražavimosi, minulimosi y significatimo(si), incluso contrainimo(si), pero sin esencialmente nuevas valoraciones o más serio intentó en esencia pervertir (ir en positivames pusnęę). J. Palionis casi completamente retraído, a. Piročkinas activos y productivos, aspectos de autores gausėja, nueva (ar renovada) monografía noirodo, tal vez nė nobręsta. Periodización política no sería objetiva, sin embargo atodaira en ella mostrarían resultados relación de libertad y no libertad políticas y académicas condiciones y posibilidades. El último interéstimo, que casi coincide con años de liberación y de libertad dvide-
28 KalBOs KulTūRa | 86 centenmečiu, la relación de la libertad académica y del financiamiento del proyecto hasta ahora determina jablonskianos gausokų resultados de menoroką significatividad. No cada publicación (ir artículo autoriaus) aquí mencionada debido apsto y tikslo que fuera mejor visto, qué ya y así visto, y eso, qué ma mortalmente faltti y qué no sólo pragas, sino y ydos ma kreivinti J. Jablonskio imagend. Otras esencial desglosamiento, aquí noeksplicuado, sería temático. J. Jablonski de la lengua estudio de la ciencia y científicas prácticas bares y especialmente su proporcionalis evaluación, más precisamente aún insuficiente incluso los más importantes estudio de la lengua y a veces incluso muy controvertido no sin diletantizmo y incluso nihilismo la evaluación es siektelėjęs más allá del sano sentido y decoro: J. Jablonskis no científico... sociedad, al contrario, enteigta: sólo kalbin (toks y allí, donde es uno de ese centena). Semiscoslos lo imaginanasi sólo lenguaje taisytoją... una de šitokio valoraciones diversasopumo razones es la de que J. Jablonskio lingüístico trabajos principalmente sólo clasificados, rara vez jerarchizados, y si a elevas se eleva sintaksė, esto realmente casi bendriné teoría del lenguaje nunca. La jerarquía sería bastante cierta solo abèndose toda J. Jablonskį como integralią personalidad y su tiempo la nación hombre. Pčiam para él ta jerarquía, sin abejo, fue aiški como día y esto cada día. Sin embargo jablonskianoje, si cuanto explicėjanti, es neišryškinta y nopadaryta su raktu. Allí inclina inclina uno estadístico de un lingüista la evaluación: él y uno de nuestros nacionalidad regeneration líderes de, bases del estado creadores. Kalbos norminamąją actividad Jablonskis consideró una de las más importantes letuvismo y formas de creación del estado lituanos (vidžiūnas 2000: 1, 2). aquí el tramo del camino notrumpza, pero magus, y la cama sobe. 2.JaBlONsKiO KELRODŽiai TauTOs KRYŽKElsE No desde la ciencia del lenguaje comenzó J. Jablonskis, y desde su vivistia defensa y apoyo, desde patriaynés amor promedición. 1883 m. Aušroje escribió: Jauni lietuviai rįždami isz mokslaviecziu mediano y augsztuju sugrįźta con verdadera su giminēs y lengua meilę, para toda la ciencia en timoje dvasēje ira gavę. Pagirtinas ira jų iszsilaikimas ir neuźszaldimas ir lenguvo extraño y svemenkiausios delen meilēs tēvinēs (JablR i 1932: 3). Como kūdikis jügavo recogiendo raides y libertas condiciones como bitė kibo a nautos y lenguaje trabajo Vilniaus žiniose: turésimos toda metę lopyties skylėtus su nauta teogus y avivinti sus aún no nuudjuūvusi chakeles (JablR i 1932: 74). Platos
J. Klimavičius. Jonas Jablonskis y nautos habla 29 artículo Apšvietimo reikalai 1906 m. Lietuvos ūkininke baigia aiškia nautos gaire kad žmonės galėtų pagalius no solo con las manos y los pies, sino y la cabeza trabajar. El trabajo es el negocio del lobio de las personas. la iluminación gi y la ciencia dan no solo lobio a la nación, sino gyvatą y felicidad: una nación que teme apenamiento, conviajo de 10-yearį de la gran guerra años, cuando nojeinom, visuomet skursta, nyksta ir miršta“ (JablR i 1932: 122). Didžiojo vilniaus qué destina nos recibir más adelante (JablR i 1932: 193) recuerda principalmente lamentando ese suvajo de las personas y la cosa de la lengua de las gaudas naciones: man, recuerdo, fue tiesioskić viendo que mis amigos, como tú, eškodami sautiees, estando todos los iguales, su stumte stumia brolius, grainčius suis, sólo un trabajo con mumisneketi (Jablr i 193:194). Que nueva centenmetío J. Jablonskis pasitiko escritores y cuatytojams va dovėliu (lietuviškų mokyklų dar nebuvo!..) rašomosios kalbos gramatika su savitu originalu su creación pamatu žmonių kalba, esto fue feliz de dos cosas amerikos lietuvių sumanymo y J. Jablonskio su coincidencia. Sin duda, J. Jablonskio el trabajo aquí más importante lemiamas. Y él generalmente actuaba uno mismo y kūrė, y gaires marcó y a sí, y kalbai. 1892 m. Varpe K. Obelaičio slapivardžiu futuros padre de la escritura del idioma Kalbos dalyki publicó el primer artículo de correcciones del lenguaje y su ugdymo. Pasó por el mismo nombre de ellos fueron decenas hasta Laikraštinės kalbos dalykų 1930 m., izėjusių Kalboje ya después de autoriaus muerte. Sin embargo, en 1915, cuando griaudėjo pikti, no sabe qué Lituvai lemsiantys karo dievai, atkampiame vèliže parašė ya muchos años ejecutą su credo de lenguaje. Pavadino Kalbos en lugar de cosas y firmé R. J. (t. y. Rygiškių Jonas). Primero fue impreso Vaire con paantrašte skliaustose Desde uno lenguaje manualėlio, despues 1916 m. en su propio sudarytoje lenguaje de aprendizajes lectorines libro Vargo mokyklai aquí ya titulada Kalba (Kelios laidos mentys). Ella ha sido releída muchas veces. Después 60 m. 3 puntos de este artículo autorus pacituoti niños revista Žvaigždutė, ellos paledėti tales palabrasas: siauchiant la Primera guerra mundial tormentas, viviendo lejanos de lituvos, ya casi completamente pasiligojęs, preslėgtos tėvynės ilgesio, J. Jablonskis sugiedo įkvėptą himną gimtajai kalbai (Klimavičius 1975: 8). Basándose primero en la paantrašte a. Piročkinas sin tremilarindas declaró: Tos pensamientos, al parecer, no originalios, pero verstos, como indica paantrašté (Piročkinas 1978: 74). Pero J. Jablonskis, qué valęs o con qué rėmęsis, aprovechęs, sążyniai indicaba originalą o fuente. y leamos atentamente J. Jablonskį: Kad nuestros
30 KalBOs KulTūRa | 86 pautas hubiera de canciones cainelių, pasakų, mįslių, patarlių, priežodžių surašytų, maestrojui, kunigui y escribitor (JablR iv 1935: 191). Pues aquí se habla claramente acerca de esa pronto futura futura tuokart tenebūtų m ū s ų k a l b o s va d ov ė l i o – šių dienų studentui, nuestro lenguaje manualél […] del lenguaje numerines manualél, donde del idioma se aprende vivas de ejemplos de textos, y no de gramática (nors ella J. Jablonskio en 1901 también titulada dirigėliu, según didaktiką realmente no hay manualél). cartache súnui Konstantinui de voronežo 1915 m. octubre 16 d. (sen. stil.) J. Jablonskis teiraujasi: ar no Petrograde kokių va d ov ė l i ų l ie t u v i ų k a l b a i (liet. pasakų, vis. įnamių, Žiupsnelio etc.)? (Jabll 1985: 144). Piročkin señala que en ese momento J. Jablonskio en los artículos de lenguaje atsirado más publicistinių elementų su ejemplo como justo straipsnelis Kalbos dalykų vietoje, compuesto plu išošto aforizmų (Piročkinas 1978: 74). y mucho más tarde para él esto sólo sentenciones recopinėlis, ingresado antrašte Kalba (Piročkinas 20102011 1: 11). Su creta, que ta Kalba Jablonskis vylėsi sužadinsiąs visuomenėje norą mokytis pravilingos, liaudies kalbos dėsniais paremtes bendrinės kalbos (Piročkinas 1978: 75), pero ni sucesiones con mencionada escolarines skaitinių knyga, ni autoriaus intencijos, genro savitumu, tiempo dvasios, deja, nemato. Kazys ulvydas tampoco no atrevió en esta J. Jablonskio publicación mirarse como a sus propios originalias, y no vertines, aunque firmando asume responsabilidad por las ideas en ella expuestas, […]>, como si las mantuviera por propias (ulvydas 1982: 4, aún 15). No entendiendo o despiertando, lo que sentía J. Jablonskis nautos cruzkelėje, su corazón voz, preocupacio, incluso género, estilisticos, mide en esa nautos lingua manifestá bastante contrariamente fría, como en kiekiego reseñtojo pajiuras en elejzable objeto de investigación, resensos problemas y separiros sus aspectos, y esto lemią años de estudios maestros y literatura 3). (ulvydas 1982: verdad, K. ulvydas distingue generrąsias prujas al lenguaje, specialuosos sus vida y trabajo objetivos, tareas y paciente principal dirección de trabajos, sin embargo esta pruj y objetivos jerarquía intento y dirección aunque no se ha dicho (ta language!) akutoscent meta aquí mismo ella queda dejada betautė abstracti: Taigi nos aquí domina principalmente en Jablonski como a la mayor conquista del lenguaje en la historia de la humanidad (ulvydas 1982: 3). Pero nekorektiška J. Jablonskį describir como kiekvieną tyrinėtoją él fue el primero, camio juzėjas, su zammojis, resžt, objetivo no de estudios, y de Jono Basanavičiaus Aušros y de su promadinto vinco Kudirkos Varpo. Primariamente no bendrinés de lengua, y nativa nautos lengua gyvasties, su peculiaridad lietuviškumo, pureuma puoselėtojas. de shito radosi científicas fundatai y kertés, murenes. y investigador, y creador. su ke-
J. Klimavičius. Jonas Jablonskis y nautos kalba 31 leje tenía y muchos interferdytojos unos eran sólo nesupratingi o drąsūs neišninkų fueron menos importantes, argumentuotai, apoydavo, por cierto, a veces incluso preguntado, manėliai, kiti – net atžagarūs neigėjai, pikti niekintojai. sumanių pagalbicientíficingasis K. Būga, pero la mayoría de tolo neprilygo saberanymu y atkaklumu, uno sólo J. Balčikonis bemaž. 1915 m. J. Jablonskis šviesuomenei y 1916 m. mokyklai gužiai, įtaigiai, paprastai persakė gaires, las cuales fue publicado ya en 1901 m. gramatikoje. Jos Prakalboje, vos pasakés, qué es gramatica, tuoj imasi aiškinti y p a t i n g ą l i et u v ių lenguaje fundá: Lenguas leyes y peculiaridades ciencia deriva de la lengua de las personas: <...>. Donde <...> es nemaja escribitos, supratusių personas espíritu de la lengua <...>, ésta es posible propósito de gramática y esos escritos usar. <...>. Otraip hay que obretis tuo-tarpu sustatytojui del idioma lituáns manualėlio. Jisai tiene toda su ciencia basar sobre las leyes de la lengua de las personas, porque nuestros escritores mismos son a menudo apėmę su lengua de escritos <...> en leyes de lenguas extrañas. <...>. <...>. Y la lengua de las personas consumiendo para el propósito de gramática, hay que ser atsargiam: <...>. <...>: de estranimųjes lenguas penetrobé nuestra kalbon no solo muchedad estranimų palabras, sino y nemaja fenómenos, que teršte contaminishia nuestra gente lengua. <...>. Tos basuraes hay que pagar separar de grūdos, […]...> (JablRR i 1957: 59-60). Šitą fundada su toda vida trabajo y creatividad pensį mayoresuąją gairę J. Jablonskis glaustai es colocęs aún antes 1890 m. K. Ob. slapyraidžiais Varpe publicada en mykolo miežinio gramatikos recenzijoje: Norint sustatiti kalbamokslį i budu učįti druge i pisati, treba, naravno, pačiam dobro razumeti pravila izguldoma drugima jezika direktno od ljudi i iz onih raštų, kuros darbštus murai grinko nemalius mus musų dažai, mįslių (mink), priežodžių, pasaklių i patarų. Desde otros veikalos medegą gramatikai se puede semti solo tuokart, si sus escritores son ellos mismos apėmę sus trabajos en la lengua de los hombres (JablR iv 1935: 3). m. J. Jablonskis comienza no desde el lenguaje de las personas, sino desde del hombre y la nación: 1915 El lenguaje es el reflejo de la vida humana. En la palabra la gente pasipasa, qué esante, qué vale. La lengua de la nación está expuesta toda su naturaleza historia, modo peculiaridades, siela, espiritu (JablR iv 1935: 190). Praleidę 12 párrafoipėlių accesimos dos norminativo reikalo referodas: Mišinys, ni este ni ese, y este y ese kalboje netvarka, silpnybė, tamsybės galvoje. Clutvarka, silpnybė, tumba de cosas en cabeza mezcla, ni este ni ese, y este y ese (JablR iv 1935: 191).
32 KalBOs KulTūRa | 86 Como 1890 y 1901 así y 1915 m. al final su credo kartoja: Norint suos idiomas aprender y ir pascu con su plunksna in personas, hay que mokerse principalmente las canciones de las personas, cuentos, priežodžiai entender y sus riquezas lingüísticas brangenybėmis stebėties. habboje Este propósito hay que leer a menudo y grandes escritores, escritores mailininkų trabajos, aquellas sus obras, en las cuales están sobresusi verdaderosas, grandes características de la gente (JablR iv 1935: 191). J. Jablonskie de este texto entero La autoría de los temas de las Palabras claramente testifica la idea tríuba identidad y la identidad parcial del texto, así como su peculiar espíritu (mūsų tauta, tautos dvasia, tautos kalba, tautos dainos, tautos vaikai ir tautos motyna) y su peculiar leksika (kalboje i š dė t a prigimtis ir išmintis, į kalbą s u d ūs s i sielą, i š k i l u s i o s o s s s s i ė), frazeologija (širdį veria, eiti in people), su peculiar leksika (turki dvejenytai, inrankis, dainos dain), mi preferida al didakto padka kartaigojimai: el tal, el tal, el tal y el tal... […] incluso. Desorganka <...> cabeza mezcla <...> habboje. Como aquí dos famosos kalbininkai (su jais todo būrys humanitarų) entraron en estereotipo spąstus. Su nombre dilęs sudilęs Jablonskis lenguaje taisytojas puoselėtojas tėvas /. O trabajos guirios no percigó. mikalojus Daukšos importanteąją Prakalbą, hace mucho izgarsinto Varpo, últimamente Jurgio lebedžio, a. Piročkinas 1990 m. publicó separado publicacióniniu (mikalojus Daukša, Postilės prakalbos, vilnius: mintis) con su acompañimo artículo (3846). elevar J. Jablonski credo credo precedento no fue... K. ulvydas, tomándose de un libro numérico a 12 puntos desglosado texto, añadió los más largos lugares banalokus, grises, entrepas negrabius comentarios suyos propios comentarios así como este tipo de explicaciones (ulvydas 1982: nadie de hecho, šišitais nusak (4), (10 es levantado con palabras), taip nusakomas, šišties nusak, idea esta vez confirma (1 confirma, tuo, entendama, no duda ), (1), 1 vez (también) (también) acentencia , hoy enciencia , punto ii taclamente y hermosamente descrito relación de lengua y nación (4) comentaritorios lleva a los lituanos bufete de respeto expresšką namus, incluso con sus preveiksmių (K. ulvydo studios objektas!..) darybos izgalėmis (9), pero no a casas de lengua nación y no a casas de la nación estado... Shitas J. Jablonski credo, numerados por puntos, cambiado por el nombre Jono Jablonski pensamientos sobre el habla publicado en el libro Konstancijos y
J. Klimavičius. Jonas Jablonskis y la nación habla 33 Jablonskich familia (229). Necesino universotinísimo, más accesible su paskleidim mostrando histórico y dando aktualų significatividad. hace mucho tiempo decir claramente que J. Jablonskis era no simplemente su tiempo atseit limitado, de ese tiempo restringido, pero por el contrario m o d e r n u s pueblo hombre, muy bien entendído escapadación asunto y bien patacés en su siglo medio entonces más bien Rytų Europa, anot Kunderos, milano pequeñas naciones patriavynés, zyoig koją. To nacionų žygio būta amplious visapusiško. Nautinis escapadavimas no sólo perdusta libertad atsikovojimas, pero y nuevos creativaie tautiškumo akiračiai, nautos kūrybiškumo programas modernizacijos. Jono igualamente como J. Jablonskis (él primero!) programáticamente 1908 m. Vilniaus žiniose mikalojus Konstantinas čiurlionis rašė: lietuškas liaudies dailė <...> debe ser de nuestra dailė fundaciones, de sus tiene que elevar sus propios estilos lituanos, ella es nuestra orgulja, porque esa belleza que tiene sainaiš, es su propia, pura, orgullosa y litviška (išurlionis 1960: 279280). Después de años Viltyje sobre música, que es humano importbiausia y pirmutinė kalba (čiurlionis 1960: 295), aún con širdgėla, pero ya y con espertimi: nėra aún ella, y el que es, es tarytum apžavėtas patrimonio, y con él utilizares, hay que para burtų žinoti žodį, hay que ser pašauktam. Ese tesoro yace en nuestras canciones, <...> (čiurlionis 1960: 286), sólo česlovo sasnausko Kur bėga Šešupė y Ya slaviai rebelilo burtų verodis rastas: iškyla aikštėn ta tikrai lietuviška styga tal queista, vieja, nepagaunama gaida, que hosppatauja en nuestras canciones, antes amžius fabricintas (čiurlionis 1960: 287). Pero como y J. Jablonskio idiomas, así y m. K. čiurlionio, č. sasnausko muzikos kelias fue pririoglintas kvailiausių kliūčių: mūsų muzikalinie vakarai no sólo con lietuviška muzika, pero en general con muzika nada tienen en común. Pero aún peor, que en los pueblos de Lituania empiezan platinties las llamadas nuevas cainas, cuyas palabras muy poetiški, pero gaida tan niekinga y internacionalna, que biauru y escuchar. <...>, by just nueva, y viejas canciones va en kampą y olvidadas nyksta, <...>. y así tatai hace en los días de la resurrección de nuestra nación! (čiurlionis 1960: 288). m. sofías čiurlionienės-Kymantaitės libro modernizmo modelis, <...> atgręžtas į lietuvių tautosaką“ (vytautas Kubien Lituania, donde bendraeuropinis lius llEnc 2001: 340), inserto en m. K. čiurlionio muzikologiniame artículo Sobre música ya se habla y sobre rentinio: Cada pueblo música, expėtodándose y creciendo, no cesa de sus distintas peculiaridades, porque aún la abundan los compositores, que, siendo hijos de su patvynesa, reciben de sus padres amistad con sangre y su propia, ellos mismos, a menudo no sintiendo, su afición
40BOs KulTūRa | 86 idiomas como colectivo de hablantidos sobūrimo de diferentes etnosos instrumento (de Сoссюр: 260), pero unilateralmente y probėgšmais principalmente en el lenguaje naturalmente glūdi etnosas o nación, finalmente y la nación (etninės o so meanėja y de comunicación es diferencia dvi (airių tautõs), pero la pérdida de la primera es el peligro de la pérdida de la nacionalidad, politinės) sutelkimas ir įvalstybinimas. Tik labai retais atvejais kalba – etnoel primer pakopa o y última galas 1977. muy raros casos de keliakalbių etnosos consistedancias šveicarų o belgų politines nauto, y la segunda nedarnioja. españoles (kastilos) etnosas españas en la política nauta sufre fuertes autonomías pretenciones de catalonos (taikiai) y baskų (ir terroristaistines). Pounijinės lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė tauta, cuando virto lenkakalbe (tik liaudis sobrevivió casi lietuviakalbė), perdió estado. Zemaičių subetnoso (potautės) regional patriotismo, principalmente es lingübico, etnicis, cultural, pero algunas veces es explotado partinių vadukų... lKEnc 1999 y 2008 ni de lengua, ni de lengua funciones, ni siquiera de lenguas lituanas no... Existe muy serio adelės valeckienės artículo bendrinė kalba de una párrafo definición y 3,5 p. bendrinės lietuvių kalbos istorija. Bendrines teorías de lenguas (ar teorías), europinas o al menos kaimynos situaciones, pagrindo y interacreicos con tarmėmis no tomada. vlE iii 2003 vytauto ambrazo glaustame bendrinés en el artículo de lengua […] greikų koinė, vokiečių ir rusų bendrinių kalbų susformación fundamentos, pero hasta detalle y actualidad nos tonto, nuestro peculiaridad neišryškintas. a. Piročkinas indicó tarminío serbų ir slovakų, libroginį (Xvi a. pab.!) chekų bendrinės kalbos pamatą (Piročkinas 2010: 10), pero nuošaly dejó nos netolimų rusų labai savitą dvilįyp: Rusų bendrinė kalba susidarė laipsniškai rusifikując i derinant pri rusų tarmių starą bažnytinę slavų kalbą, pagrįstą makedonijos bulgarų šnektom (v ambrazas E iii 2003). Cabe añadir que ikinacionalistas epochos bendriné rusos lengua (litraturny jazyk) fue sólo knyginė, a nacijos bendrinė kalba augo en šnekamosios liaudies jezika pamato (KPP 2003: 307). publicando el primer académico diccionario bendrinés rusos de lengua de altoštuomenés (que entonces existía y prancūzakalbės!) lexicico estrictamente separada ordinosa liaudies (простонародье) lexis y así suscurė prastašnekė (просторечие). y ahora bendriné rusų lengua, aunque ninguna bajorkalbė, se considera oponybe liaudies lengua: territoriales y sociales tarmas y prastašnekei nekodifikuotai sobretarmine (įvairių socialinių sluoksnių) limitada temática šnekai (KPP 2003: 303304). Kiek švelnesnis 1928 m. pareikštas Boriso larino enfoque en prastašnekę žemoji bend rinė (общий) šneka (KPP 2003: 517). empujándose desde zaribio en interiores en bendrines kal-
J. Klimavičius. Jonas Jablonskis y nautos kalba 41 bos periferiją haceos estilistiniu bendriné lengua caposkniu simpltu y Teiginys, que bendriné lengua constantemente llenosi y innovinasi de liaudies lengua y que la interacción con nevaržomu, priešingu apdorotam – aukštajam, knyginiam (KPP 2003: 518). ella es bendriné second rus language nacional peculiaridad (KPP 2003: 304), bastante aproximmas (tal vez nuestro hasta nusasobido), sólo nuestra no interacceina, sino un tanto innato. Sin embargo novedadis hace tiempo más declaración (ir rusų!..), al contrario, ambas partes, aunque desigualmente, y bastante consinusan en eso solo similares, de hecho afiribojusias! F. de saussureo hablado de aštrią bedrinés lengua y tarminos coliziją como producto cultural atiribojimiento de natūros sferas (de saussure 1977: 60). F. de saussureo Kurso Įvado sk. Calbotyros objeto, efectuando la dichotomía del lenguaješnekos, nustačius el lugar del lenguaje šnekoje, 4 notrumpais puntos reziumojamos principales características del lenguaje (de Сoссюр 1977: 5253). No aquí, ni más adelante pėtodamas su teoría ninguna más sucustosa definición del lenguaje no brinda. Turiningas axelio Holvoeto del idioma str. vlE iX 2006 comenzándose, aunque no menint, desde F. de saussureo (mencionado al final, pero literatura no anudida). A continuación según Karlą Bühlerį y Romaną Jakobsoną se indican funciones de la lengua. Tautinas funciones aquí no hay, aunque s. Karaliūno iskelta ya 1997 m. El gran danés kalbininkas glosematikas louis Hjelmslevas (18991965) en libro Kalba. Įvadas (daniškai 1963; prancūziškas vertimas 1966, lietuviškas 1995), también no hablantando sobre la nautos kalbą o kalbos tautą, sino sólo kalbinę bendriją, kalbines bendruomenes (Hjelmslev 1995: 52, 75), ante tautinės funkcijos, naturalmente, y priet negalii. Y la estructura y función le la descripción científica revela las relaciones de objetos (Hjelmslev 1995: 8), la función de elementos eso que a la lingüística clásica fonetiniai dėsniai (Hjelmslev 1995: 103), taigi y el lenguaje él concustai define como estructura en la cual todos los elementos de cada categoría se relacionan de mutua comutación y aún comprobando: la relación, del contenido y de la expresión son sus relaciones sus relaciones de divaisales presuposiciones, sería llamada, esencial que no se encuadren en esta relación ni una sola par de dos. (Hjelmslev 1995: 119, 122). Esta estulbinamente unipartida definición bastante rápidamente se describe como aspectales kalbos s t r u k t ū r o s (ret. mano J. K.) a la teoría general necesaria crear (Hjelmslev 1995: 123). Esto ya en asido de este artículo intentaba, pero perspicaz autor (l. H.) otra vez inesperadamente de este afirmación vira en artículo a aktualų dalyką: struktura se basa en sus propias dénsnias y camba no por tendencias, propiasingos a comunidad de lenguaje, y por la propia sistema cantantes polinkių (Hjelmslev 1995: 154). Todavía más importante generriné lengua
42 KalBOs KulTūRa | 86 lūžių organizadores izgristi: la estructura del habla es propensa moverse sólo tam tikromis kiasi en kitokį tipą. kryptimis“ (Hjelmslev 1995: 154). Kitaip judėdama (ar judinama!) ji siede todo esto muy muchos diversosaspetos de claridades. Añádese otra significativa F. de saussureo intujval: en lingüotyroje el objeto no limita el punto de enfoque, pero justamente este crea el objeto (de Сoссюр 1977: 46). Y de aquellas ciencias, cuyo objeto en sí claro, suena perspección si el asunto completamente claro, demostre, es mali exnagrinado. El lenguaje no es completamente claro asunto, porque no hay ni exnagrinado vispústicamente, ni uno llave que tenga asunto. una parteé habla sólo como instrumento pasideriusi claramente incorrecta y kokčiai įkyri. Ya Tertulion sabía: Įrairios pueblos varieros el mismo hombre de llaman. una alma diferentes palabras, una espiritua diversos ruidos. Cada nación tiene su lengua, <...> (Tertuliano 1988: 194). Las lenguas de las naciones caminas diversos […] son parecidos, mucho diferentes. e incluso l. Hjelmslevas apercibuído nustebindamas declara: viskas desde el carácter de la nación hasta la personalidad traužų pertenece lingüotyros sričiai (Hjelmslev 1995: 160). e mūsiškis viejo europietis algirdas Julius Greimas puede algunos por la europina identidad astautusius enseñar: tėvynė esto habla, esto cultura (Greimas 1991: 93). Šitai no acabecible, pero acabar neces. y por lo que se inició Jonu Jablonskiu. De su camino esasa es, casi nunca ha nutrūkusi, algunas veces interdyta, negada. sugerido y nuevo método J. Jablonskį nutilarėti. Aquí iskalbinga greta garbingosios sukakties proga más amplia a la sociedad destinado savaitraštis Veidas puso, aunque no kalbininko (irgi simptomiška!), bastante platos artículo (con 6 fotografas), que se termina chitaipi: J. Las lecciones y el ejemplo de Jablonskio podrían ayudarnos y en estos tiempos, pues debido a la globalización las lenguas lituanas presentan muchos nuevos peligros (Rudokas 2010: 55). Religión, cultura y vida pública revistais Nuujas fuidinysAidai J. Jablonskio nombre […] ar terra incognita, ¿no alcanzable Rubikones, o baubas, o aut nihil?.. alternativiosas kalbotyros loretos vaicekauskienės, principalmente no kalbininkų (algirdo Patacko, Guodos azguridienės, Tomo Daugirdo, Nerijaus Šepečio) klampojimai arimais y šunkeliais, con piktom patyčiom y absurdiškais kvailinimais. Lietuvos jablonskiada ellos nadie, porque nadie ellos J. Jablonskis. Por consiguiente nos presigamos aquí aún no mencionado jablonskininku, mayores sus trabajos nudibráneo en américa, aunque dottaratá obtuvo en bares de leipcige ir daug – ir istorinėje kalbotyroje, dialektologijoje, ir norminimo, escritura obtuvé aún pávynėje antanu saliu (19021972).
J. Klimavičius. Jonas Jablonskis y nautos kalba 43 artículo 1937 m. Naujojoje Romuvoje Kalba ir visuomenė comienza como sólo jablonskiškai: Kalbos conceptos definiéndose muy variivamente, mirando desde qué punto de vista a ella echaremos un vistazo. Daugis cuenta: habla hombreu es r e i šk i a mo j i p r i e m o n ė mintims, conceptos, norams reikšti. Túlas aún enfatiza: sólo medio, más nadie. es decir, paradoksaliamente lengua la podíamos dėti tines lengbas, naturalmente, debería reemplazar t o p ta ut in is jargonas <...> (salys 1979 3: vienon grutėn kad ir su zenitine patranka. <...> Taip į dalyką žiūrint, tauPero tata no es ella misma su esmena K a l b a p at i v i en a n e g y vena, no hay organismo, sino sólo su función visuom en ė s dua s i o s d ė m u o (salys 1979: 3). Las lenguas no tanto difieren fonética, como giliąja en su esencia, entrelazada con el alma de la gente, la lengua es el principal concepto de la gente dêsni, k al bo s y ra t au ti š ko s <...> v is u s avo vi du ji ni u m ą s to mu o j u t u r i ni u (salys 1979: 4). Po año Nautos Mokykloje publica detallos str. Gimtoji habla y pensamiento. 1935 m. Gimtojoj kalboje str. La escuela y el sentido del lenguaje comienza basándose en J. Jablonskiu: Kalboje nauta pasisaka, qué es que, qué vale y ténsia: kalba nauta hace (salys 1979: 13). Como y J. Jablonskis ve dos diferentes mundos: Didjios pueblos de personas, escolgando toda en su, solamente nacional en el entorno, y en el habla estranimų intakų significativamente menos tegauna, que entre grandes paskydusios pequeos nautos. anų pueblos comunrinés lenguas hace mucho desistosuas, toda vartosena es más inprastinė, norma tesa y cada hablantis o escribantysis fácilmente distingue su de extraima, reglamentiga del nevartotina (salys 1979: 13). Ogi y P. skardžiui caben de este modo decir (api J. Jablonskį!): O puesto que nuestra lengua materna es no solo un simple diario instrumento de uniónzición, sino también nuestra nacionalidad de conciencia y culturabilidad expresión, es él ... <> y ėmėsi nuestra comunrinés cultura de la lengua escrita, <...> (skardžius 1940: 303304). Nunca este tema no será todo, pero šiuok vez basta. BENDROsiOs iŠvaDOs Joną Jablonskį ante todo hay que ver (y mostrar sociedad!) como unidadisą integralią personalidad y su meto naciones primavera, su lugar pequeñas naciones patriaynės Eastern Europa, su nautos modernų vyrą, su gausią actividades no plokščiai clasificar, y hierarchizuoti y eslyškinti sus kelrodžius de vida, guires de actividades. J. Jablonskio kelyje más importante fundamento, t. y. idiomas y nautos gyvastis, nautos escuastis, independencia, entonces idiomas
44BOs KulTūRa | 86 kelrodžiai, t. i. bendrinės kalbos gairė tautinis pamatas (žmonių kalba), basado dicodino y sintaksės grynumo principio, implementado gausia sėkminga (aproximadamente 600 palabras) naujadara y grynų autentiškiausių datos sintaksės aprašu. Los tirmenos gramaticales soportaron el ensayo de un siglo. Algunos concretos temas gramatica y darybos valoraciones sin requerido exhaustivo exátimo, demasiado cliautasi estrictut ítisiniu sistemiškumu, como muestran actuales fuentes (lKŽ y kt.), no despaliudijamu datos de lengua. ilga, permanente, atkakli gausių taisymų práctica (Kalbos dalykai y etc.) principalmente justa, a veces mismo pasitaisoma, rara vez nogrįsta, pero no siempre renuncioma. Podėjusi y debėjusi ser vaisingότερη, especialmente libres prensas, más universitarias y gimnazinías independencia décadasmies, neretai, especialmente periódraščių, incluso algunos escritoresos, sutincama nedėmesingai, incluso piktai enemšiškai, byje, y ahora. y su pasitae infundįstumas, y blli apruebas para ellos, y infundįstumas sus rejecciones requieren detallmest concretos investigasiones, razonsčiausių deducciones. Įsikaltų dalykų bukos kartotės aleja y desde J. Jablonskio, y desde el lenguaje. No cada uno de sus pezues necesita cieglai seguir principalmente guirios necesita ver. Dar a viva cabeza comenzėjusios jablonskianos camino marcado y sus raštų (straipsnių) 5-tomiu, y 2-tomiu con gramáticas, y 2-tome monografía, estudios, gausius artículosis, pero y gausoka, deja, principalmente įkyria, tuščia, incluso nihilistine polemika. J. Jablonskis mejor escudinėto, descrito negu del todo entendido y reikiamai aceptado. El mayor malentendido es y teórico malentendido! césinimasis nuestro savitą pueblo y lengua camino tempti sobre vakaros grandes lenguas kurpalio. ŠalTiNiai DŽ1 1954 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. ats. red. J. Kruopas, vilnius: valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DŽ2 1972 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. ats. red. J. Kruopas, vilnius: Mintis. DŽ3 1993 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. vyr. red. st. Keinys, vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidykla. DŽ4 2000 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. vyr. red. s. Keinys, vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKV 1950 – Lietuvių kalbos vadovas. sudarė Pr. skardžius, st. Barzdukas, J. m. laurinaitis. lietuvių tremtinių bendruomenė. – Antroji dalis [žodynas]. lKŽ i1 1941 – Lietuvių kalbos žodynas 1. i leid. Red. J. Balčikonis, vilnius. lKŽ i2 1968 – Lietuvių kalbos žodynas 1. ii leid. ats. red. J. Kruopas, vilnius: Mintis.
J. Klimavičius. Jonas Jablonskis ir tautos kalba 45 lKŽ ii2 1969 – Lietuvių kalbos žodynas 2. ii leid. ats. red. J. Kruopas, vilnius: Mintis. lKŽ iv 1957 – Lietuvių kalbos žodynas 4. ats. red. K. ulvydas, vilnius: valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. lKŽ v 1959 – Lietuvių kalbos žodynas 5. ats. red. K. ulvydas, vilnius: valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. lKŽ iX 1973 – Lietuvių kalbos žodynas 9. vyr. red. J. Kruopas, vilnius: mintis. lKŽ X 1976 – Lietuvių kalbos žodynas 10. vyr. red. J. Kruopas, vilnius: mokslas. lKŽ Xii 1981 – Lietuvių kalbos žodynas 12. vyr. red. K. ulvydas, vilnius: Mokslas. lKŽ Xiii 1984 – Lietuvių kalbos žodynas 13. vyr. red. K. ulvydas, vilnius: Mokslas. TŽŽ 1936 – Tarptautinių žodžių žodynas. sudarė K. Boruta, Pr. čepėnas, a. sirutytė-čepėnienė, Kaunas: sakalas. liTERaTūRa a i s t i s J. 1991: Milfordo gatvės elegijos, vilnius: lietuvos rašytojų sąjunga. Ambrazas s. 1993: Daiktavardžių darybos raida, vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidykla. Ambrazas s. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2, vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidykla. Balčikonis J. 1919–1920: Jablonskis ir mūsų šių dienų kalba. – Rinktiniai raštai 2, 1982, vilnius: mokslas, 155–158. Balčikonis J. 1930: Jablonskio nuopelnai. – Rinktiniai raštai 2, 1982, vilnius: Mokslas, 166–168. Balčikonis J. 1931: Kuo mums brangus Jablonskis. – Rinktiniai raštai 2, 1982, vilnius: mokslas, 169–172. Balčikonis J. 1932a: Prakalba. – Jablonskio raštai 1, Kaunas: Švietimo ministerija, vii–X. Balčikonis J. 1932b: Trumpas gyvenimo aprašymas. – Jablonskio raštai 1, Kaunas: Švietimo ministerija, Xi–XXviii. Basanavičius J. 1970: Rinktiniai raštai, vilnius: vaga. Būga K. 1913: Kalbų mokslas bei mūsų senovė. – Rinktiniai raštai 1, 1958, vilnius: valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 401–418. Būga K. 1922: Kalba ir senovė. – Rinktiniai raštai 2, 1959, vilnius: valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 7–328. čiurlionis m. K. 1960: Apie muziką ir dailę, vilnius: valstybinė grožinės literatūros leidykla. Donskis l. 1993: maironis lietuvių istoriografijos ir istoriosofijos paradigmų kontekste. – Kultūros barai 1, 68–71.
46 KalBOs KulTūRa | 86 Girdenis A., Piročkinas a. 1977; 1978: Jonas Jablonskis dialektologas. – Kalbotyra 28(1), 29–39; 29(1), 19–28. Greimas a. J. 1991: Desde arti y desde toli, vilnius: vaga. Hjelmslev l. 1995: Palba. Įvadas, vilnius: Baltos lankos. Jabll 1985: Jono Jablonskio laiškai, vilnius: mokslas. JablR i 1932: Jablonskio escribe 1. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Educativo ministeria. JablR iii 1934: Jablonskio escribe 3. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Educativo ministeria. JablR iv 1935: Jablonskio escribe 4. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Educativo ministeria. JablRR i 1957: Jablonskis J. Rinktiniai raštai, vilnius: estatal editorial de literatura política y científica. J. P. 1930: Trababu homenajquemos al gran olįjį kalbininką! Lengua i 2, 6465. Jon P. 1930: Jablonskio características del estudio del lenguaje. Lengua i 2, 6364. Jon P. 1940: En Jablonskį atsigręžus. Gimtoji habla 2, 1719. Jonikas P. 1979: antano salio de vida y actividad científica los rasgos principales. salys a. Raštai 1, Bendrinė kalba, Roma, XiiiXX. Kalbotyra 1962, V tomas. Karaliūnas s. 1997: Kalba ir visuomenė (Psichosociologiniai ir komunikaciniai kalbos vartojimo bruožai), vilnius: lietuvių kalbos institutas. Kavolis v. 1994: Žmogus istorijoje, vilnius: vaga. Klimavičius J. 1975: toda la vida. Žvaigždutė 3. Klimavičius J. 1983: Kelionės alrededor tabla. Mente y signo, vilnius: ciencia, 950. Klimavičius J. 2008: Draugiškas, draugingas, draugus. Kalbos kultūra 81, 133–140. lKG i 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1, vilnius: mintis. lKEnc 1999: Lietuvių kalbos enciklopedija, vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. lKEnc 2008: Lietuvių kalbos enciklopedija, vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. llEnc 2001: Lietuvių literatūros enciklopedija, vilnius: lietuvių literatūros ir tautosakos instituto. lTE iv 1978: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 4, vilnius: mokslas. Maironis 1987: Raštai 1, vilnius: vaga. Maironis 1988: Raštai 2, Poemos, vilnius: vaga. Maironis 1992: Raštai 3, kn. 2, vilnius: vaga. muzEnc i 2000: Muzikos enciklopedija 1, vilnius: Lituuvos muzikos akademija, mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
J. Klimavičius. Jonas Jablonskis y nautos kalba 47 Palionis J. 1957: J. Jablonskis y su idiomas lituanos manualélia. Jablonskis J. Rinktiniai escritos 1, vilnius: estatal editorial de literatura política y científica, 756. Palionis J. 1959: J. Jablonskio kalbiniai taisymai. Jablonskis J. Rinktiniai raštai 2, vilnius: valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 5–34. Palionis J. 2001: Jonas Jablonskis y actualinė bendrinė kalba. Cultura de lenguas 74, 38. Piročkinas a. 1970: J. Jablonskio los fundamentos y principios del norminimo del idioma. Lietuvos kalbos sekcijos sąsiuvinis 5(18), 515. Piročkinas a. 1978: J. Jablonskis bendrinesa lengua puoselėtojas, vilnius: La ciencia. Piročkinas a. 2000: Jonas Jablonskis nuevas palabras creador. Gimtasis palabra 10, 26; 11, 1416; 12, 712. Piročkinas a. 2010: Debido cuales no cuales samprotavimientos sobre Jono Jablonskio kalbinę actividades. Mokslo Lietuva 17 1, 1011. Piročkinas a. 20102011: Erškėčiuotu keliu lydėjo habla a una escuela lituanas. Mokslo Lietuva 2010 22, 67; 2011 1, 1011; 2, 1011. Piročkinas a. 20112012: sobre Joną Jablonskį hablar nunca no tarde. Mokslo Lietuva 2011 22 4; 2012 1, 4; 31, 4. Rudokas J. 2010: lietuvių rašomosios kalbos tėvas. Veida 52, 5455. sabaliauskas a. 1979: Historia del estudiinamiento de Lituvias hasta 1940 m., vilnius: La ciencia. salys a. 1979: Raštai 1. Bendrinė kalba, Roma: lietuvių katalikų mokslo akademija. samulionis a. 1986: Balys Sruoga, vilnius: vaga. sinŽ 1980: Lyberis A. Sinonimų Dictionary, vilnius: mokslas. skardžius P. 1926: Bendri observaciones. Habbos mažmenos. Rinktiniai raštai 3, 1998, vilnius: instituto editorial de ciencia y enciklopedías, 2531. skardžius P. 1927: Priesaga -auninkas. Palbos disminumenos. Rinktiniai raštai 3, 1998, vilnius: instituto editorial de ciencia y enciklopedías, 4649. esto 5, 1999, vilnius: instituto de ciencia y skardžius P. 1928: Del prof. J. Jablonskio „neklaidingumo“. – Rinktiniai rašenciklopedías de publicación, 578579. skardžius P. 1931: J. Jablonskis. Rinktiniai raštai 4, 1998, vilnius: instituto editorial de ciencia y enciklopedías, 323331. skardžius P. 1937: J. Jablonskis y actualía Lituvias bendriné habla. Rinktiniai raštai 2, 1997, vilnius: instituto de ciencia y enciclopedías, skardžius P. 1940: Jonas Jablonskis. Rinktiniai raštai 2, 1997, 245–267. vilnius: skardžius P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius. mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 301–306.
48 KalBOs KulTūRa | 86 skardžius P. 1950: J. Jablonskis kalbininkas. Rinktiniai raštai 2, 1997, vilnius: instituto editorial de ciencia y enciklopedías, 368380. skardžius P. 1973: J. Jablonskio taisymai. Rinktiniai raštai 2, 1997, vilnius: instituto editorial de ciencia y enciklopedías, 546562. Tertuliano 1988: sobre el testimonijamiento del alma. Catalikų kalendorius žinynas, Kaunasvilnius: Lituuvos vyskupų Konferencijos leidinys, 190194. TlE ii 1986: Tarybų Lietuvos enciklopedija 2, vilnius: vyriausioji enciklopedijų redakcija. ulvydas K. 1961: J. Jablonskis lietuvių literatūrinės kalbos ugdytojas. Lietuvių kalbotyros preguntas 4, 518. ulvydas K. 1982: Debido J. Jablonskio enfoques en lengua. Lengvos Cultura 42, vaicekauskienė L. 2013. Gimtoji 3–16. lengua 8, 2428. vidjiunas a. 2000: Jonas Jablonskis hombre de la sociedad. Gimtoji kalba vlE iii 2003: Visuotinė lietuvių enciklopedija 3, vilnius: mokslo 12, 1–3. ir enciklopedijų leidybos institutas. vlE viii 2005: Visuotinė lietuvių enciklopedija 8, vilnius: instituto editorial de ciencia y enciklopedijas. vlE iX 2006: Visuotinė lietuvių enciklopedija 9, vilnius: instituto editorial de ciencia y enciklopedijas. Zinkevičius Z. 1978: Lituvias lengua dialektologija, vilnius: mokslas. Zinkevičius Z. 1992: Historia de la lengua Lituania 5. Bendrinés lengua escalinimas, vilnius: ciencia y enciclopedías editorial. Zinkevičius Z. 2013: Lituania. Praeities didybė ir sunykimas, vilnius: ciencia y enciklopedías centro de publicación. KPP 2003: Cultura ruso de habla. Enciclopedia el dictary-senso manual, Моска: Наука. Соссюр де Ф. 1977: Труды по языкознанию, Моска: Прогресс. Holoдович a. a. 1977: Ferdinand de Sosssюр. Соссюр de Ф. Труды по языкознанию, Моска: Прогресс, 650–671. Recibió 2013 11 04 Adoptado 2013 12 20
J. Klimavičius. Jonas Jablonskis y la nautos habla 49 JONas JaBlONsKis aND THE LANGuaGE OF THE NaTiON Summary Jonas Jablonskis should first be seen as a solid integral personality and a modern man of his time, known as the spring of Nations, his place, Eastern Europe, known as the homeland of the small nations, and his nation. instead of being classified flatwise, his abundant activities should be organized in a hierarchical order by highlighting the landmarks of his life and the milestones of his activities. El camino de Jablonskis principalmente confió en the very foundations, i.e. the existence of the language and the nation, national education, independence, seguido por the landmarks of language, i.e. the standard language as the national foundation (peoples language), a well-founded principle of dictionary and syntax purity implemented by the fruitful formation of new words and the description of syntax based on pure authentic data. an outline of grammar withstood the trials of the century. The evaluations of certain specific aspects grammar and word-formation are lacking a thorough study; a simple and strict systemization which is not testified by language data, as contemporary sources show (Dictionary of Lithuanian, etc.), was unduly relied upon. a long, continuous and persistent practice of numerous corrections (Gimtoji kalba Language Matters, etc.) is to the most part correct; self-corrections are occasional; in some cases, they are ill-founded but not always refused. Though it could and should have been more fruitful, in particular in the free press, mostly during the decades of independence of universities and gymnasiums, it was often approached without due attention, even with bitter hostility, in particular by the press and even by certain writers, which, by the way, is still apparent today. Occasional invalidities and their blind acceptance as well as unreasonable rejections require the most thorough targeted studies and the most valid conclusions. Blunt repetitions of long-established matters push away from lowed landmarks should first be observed. The road of the jablonskiana both Jablonskis and the language. Not every step he had taken should be blindly folwhich had begun during his lifetime was marked by 5 volumes of his writings (articles), 2 volumes of grammars as well as a 2-volume monograph, studies, numerous articles and rather rich, though mostly insistent, empty, even nihilistic, polemic. Jablonskis has been better studied and described than fully understood and duly acknowledged. El mayor malentendido teórico es el intento de abordar nuestro peculiar road of the nation and the language according the pattern of the great Western languages. KEYWORDS: Jablonskis, jablonskiana, language, nation, language of the nation, national function of the language. JONas Klimavičius Erfurto g. 56-14, lT-10308 vilnius