scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programos 1915–1939 metais

Vaida Buivydienė

Full text

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 VA BUIVYDIEN Vilniaus Gedimino technikos universitetas PRADINI MOKYKL LIETUVI KALBOS MOKYMO PROGRAMOS 19151939 METAIS ESMINIAI VODIŽIAI: insegnamento dei lituani; programmi di insegnamento linguistici lituani; progetti di programmi di insegnamento linguistici lituani; contrara di programmi. INTADINS NOTABLE Nei primi decenni del XX a. , quando in Europa Occidentale prevaleva Ferdinando de Saussureo e la sua mokinių struktūrinės kalbotyros idėjos, che la lingua deve essere esaminata come sistema (Pupkisčiau: 49), in Lituania nel 1901 Petro Kriaušaičio (Jono Jablonskio) consolidò la grammatica della Lituviška lingua ha eseguito il scelto variato principale della norma di codifica (Jablon [Petras Kriaušius] 1901), che Jamas Jablonskis era ancora vivo Mintauskis (circa il periodo di Mintaujos). Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą sono state costituite condizioni ulteriormente spėtotis comunrinės lietuvių kalbos funkcijoms: è stata creata prima delle lietuviškos lietuvių kalbos mokymo programų (toliau mokymo programų), scriviami mokykliniai vadovėliai, loro recenzioni, discussava stampa, creato rašomosios kalbos terminas. Terziquattruoi decenni in Europa Occidentale F. de Saussureo idėjas strutturūrines kalbotyros developero paree scuole, una brilliskissima Prahos scuola. I linguisti di Prahos, coerentemente basandosi F. de Saussureo sui principi di insegnamento, hanno creato modnią teoria della lingua e stabilì savitą metodikà di descrizione della lingua, nella quale importante posto occupa il concetto di comunrinesa lingua (Pupkis 2005: 49). Prahos lingvistinės mokyklos idėjas skleidė Gimtosios kalbos žurnalo collaboratori, tornati da studi all'estero e familiarita con le più recenti linee di ricerca e norminazione di quel periodo, quindi la lingua Lituania era norminata e le funzioni della lingua comune sviluppate in base a più chiaramente suformulati criteri di norminazione (plg.: Moderniosios kalbotyros, specialmente Prahos lingvistinės mokyklos, veiki kalbamiininkai ėmė sempre più in considerazione il carattere strutturale e funkcinį Zinkevičius 1992: 267). Quindi primiisii XX a. decennici ai lingubinisti lituani maggior influenza darè F. de Saussureo nonché i suoi discepinei struttururinese linguotyros ideei e struttururinse approccio a fenomini linguistici questo testimonia i primi lavori J. Jablonskio; o atkūrus Nepriklausomybe in Lituania isryškėjo Gimtosios kalbos bendradarbių sąsaji con Prahos lingvistine mokkola, particolarmente è stato remiamasi teoriche insegnalate su bendrinę kalbą. Purità e regolabilità criteri, ai quali guidava J. Jablonskis, e continuavano a essere importanti, tuttavia norminamento è stato differenziato, apparve nuovi criteri di valutazione, non tutto impresa taisiti rigto (plačiau vedere Zinkevičius 1992: 267). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programų 19151939 metais | 2 Negli anni del Primo guerra mondiale e specialmente Lituaniai proclamast Nepriklausomybę, questioni didattiche della lingua litevian sono diventate itin importanti creando e spargendo sampratą tautinės tapatybės, quando è stato consolidato la status della lingua litevia come lingua statale e la sua funzionavimą nella società. Lo scopo di questo articolo isnagrinare 19151939 m. particolarità dei programmi di insegnamento delle scuole Lituanee. Compiti: 1) discutere il periodo di indagine situazioni di insegnamento delle lingue lituanee; 2) descrivere sandarà dei programmi di formazione; 3) atskleisti mokymo programų panašumus ir skirtumus. Oggetto di ricerca 19151939 m. scritytų contenuti dei programmi didattici (isplemente ir lyginamos 4 oficialiai patvirtintos mokymo programos), lyginamoji mokymo programų studiate analisiè. Aptariati e risposte sui menzionati programmi in stampa. 1. LIETUVIŲ KALBOS MOKYMO SITUACIJA 1914–1939 METAIS del linguaggio Lietuvių, come e tutto l'istruzione, lo sviluppo fu pristabdyato il Primo guerra mondiale anni (19141918). Durante la guerra circa 60 scuole di con pedagogai pastrarono nel rustimo profumo, principalmente in didesnius città: Moskvą, Petrogradą, Tambovą, Voronežą e kt. Pabėgėliais curava le Lituaniani amici di colpite per la guerra šelpti skyria (Karčiauskienė 2002: 21; Pukienė 2008: 1727; Buivydienė 2013: 6869). Anni d'occupazione vokie, prima ancora non fossero costituite e rafforzati le autorità occupacinè, i lituani della propria iniziativa ėmė costruire scuole, nelle quali tutte le materie erano insegnate in Lituania. Secondo Zigmo Zinkevičiaus, [š]vietimą plėsti era nelagfa. Fūko insegnanti, manuėlių, programmi di insegnamento, dėstomųjų dalykų lietuviškos terminijos (Zinkevičius 1993: 153). Dal 1917 m., e particolarmente proclamato Nepriklausomybę, in Lituania sono state cominciate creare shvetėjiškos draugijos, atgijo e nuovamente cominciò plisti lietuviška spauda, cominciò andare lietuviškas žurnalas Lietuvos mokykla (19181940). Docyklinali manuelli si occupava Lietuvių mokslo draugija. Per la prima volta nella storia 1922 m. la lingua Lituania divenne statale1 (Zinkevičius 1992: 213). Questo molto ampliò sfera e funzioni di uso della lingua lituane (nelle scuole, amministrativa, politica, sociale, culturale e scientifica settori). Il consolidamento dello status di lingua statale significava prima di tutto impegno dello Stato alla lingua e alla principale società dei uomini che quella lingua usavano (Mikulėnienė 1998: 78; Pupkis 2005: 20; Vainiutė 2010: 25). Magdalenas Karčiauskienės dati, intreukario in Lituania Ministeria dell'Istruzione scuoleini guidėlių rigorosamente nonreglamentavo, però richiestauta, che loro approvati presso il ministero veikusios knygų leidimo komisija. È stato permesso usare contemporaneamente preparati diversi autori di lo stesso argomento e per gli stessi anni di insegnamento (Karčiauskienė 2000: 41). Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pradėta leisti daugiau ir geresnės kokybės lietuviškų elementorių. I loro perfezionamenti su questioni non poco discussa in stampa (Jablonskis 1920; 1 Lo status della Statybna języka fu consolidato 1922 m. augpjūčio 1 d. Lituania Konstitucijoje (Zinkevičius 1992: 213). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programų 19151939 metais | 3 1920a; 1922 e kt. ; Murka 1920; 1923 e t. t.). In generale, secondo Eglės Paškevičiūtės-Kundrotienės (2009: 126), i 1918 furono gli anni più produttivi della pubblicazione dei dirigenti2. Rilavando la scuola secondaria reformai, 19251936 m. itin suactivėjo dirigėlių valutazione e recenzazione. m. 1929 Le direttive del Ministero dell'Istruzione furono proposte recensioni della Commissione su mezzi didattici pubblicizzare in stampa, organizzare corsi di dirigelli e con sforzi concentrati cercare che in futuro il bambino liteuvio non fossero pasigendati nei dirigėli dello spirito liteviškos (Lomanas 1930: 67). Recensioni su già emessi e ancora preparati emessi guidėlius scuole nonché aktualūs articoli pedagogikos, lietuvių kalbos, švietimo, kultūros tematika mo darbas (19191930), Lietuvos mokykla gausiai ir plačiai buvo skelbiami tuometinėje periodinėje Lietuvos pedagogų spaudoje: Švieti- (19181940), Tautos mokykla (19271940), MokyŠio lavoro risultati delle scuole akivaizdžiai percepito già kla ir gyvenimas (1921–1941), Mokykla ir visuomenė (1933–1936) ir kt. XX a. 4-oio decenmecio medio. Sono stati formati insegnanti professionali, si stabilì il contenuto dei programmi didattici, sono stati preparati originūs manuèlli, la cui qualità, in confronto con l'inizio del periodo, molto cambiò: tutto il sistema educativo unì ugdymo obiettivi e compiti, eėlę nautos spirasią, dorą, sociomeniškumą, kreatbiškumą, sostiene Jūratė Jagminienė (2013). Interpukario agli elementori e alle grammatiche della lingua lituane aveva un notevole impatto Rygiškių Jono (Jono Jablonskio) Lietuvių kalbos gramatica (1922)3. Essa divenne knyga aukštųjų mokyklų studentams, gimnazijų mokytojams, mokyklinių vadovėlių autoprincipale della scienza riams. L'orminazione delle lingue influenza darè e altri lavori di J. Jablonskio: Lituijas kalbos sintaksė, scritta e esleista ancora 1911 (Jablonskis [Rygiškių Jonas] 1911), e 1928 appargiusi un altro libro dedicato sintaksės moksluiniai Links ir prielinksniai (Jablonskis [Rygiškių Jonas] 1928). Poiché, secondo Z. Zinkevičiaus (1992: 153), fino J. Jablonskio sintaksė era bene silpniausia sritis didattiche della lingua Lituania, questi lavori erano molto preziosi e necessari agli autori dei manuali escolarini. Vadovėlių poreikį Nepriklausomoje Lituania sentè non solo J. Jablonskis, molti pedagogų e specialisti della lingua Lituanei ėmėsi scrivere elementorius, scuole per scuole grammaticas e numerini libri. Alcuni manuali sono stati riptojati, aggiornati, ma molto è stato scritto e nuovi. Nella stampa vi è stata abbondante discussione, i manuali sono stati recensiti. J. Jablonskis, quanto įstengè, recenszuodava comunejo ugdymo materie guidėli, ma principalmente attenzione, senza dubbio, assegnò elementoriam e matmosios lingua guidėli. 2 Una delle abbondanti ragioni di pubblicazione fissate specifiche somme di denaro per i lavori eseguiti: onorari ai traduttori con tutta redazione 75 Rub per lanką, agli originali scrittori 112 Rub 50 kap., al corretore 8 Rub rispettivamente (Paškevičiūtė-Kundrotienė 2009: 126). 3 Po 1901 m. Lietuviškos kalbos gramatikos 1919 m. vasarą è stata esleista Kriaušaičio e Rygiškių Jono firmata Lietuvių kalbos gramatika. Etimologia. Ai nostri primi istituti di superiore scienza. Vilnius: Žaibo spaustuvė, 1918 (1919). Questo libro, firmata da due slapyvardžiais, che mostravano connessioni con 1901 m. gramatica, racconta Arnoldo Piročkino, neišpopuliarėjo per queste ragioni: nel periodo di uscita fu occupata Vilnius e 1922 m., dopo tre anni, isėjęs patobulinto variante gramatica 1922 m. Rygiškių Jono Lietuvių kalbos gramatika. Etimologia. Secondarie istituti di scienza. Seconda edizione. KaunasVilnius: Švyturio società leidinys. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programų 19151939 metais | 4 2.1939 MET LETUVI LEGABOS MOCHYMO PROGRAMMA 1915 Negli anni di guerra pedagogi e kalbistici si occupavano dell'insegnamento delle lingue Lituanee. Ci sono dati che 1915 m. sono stati creati due progetti di programmi di insegnamento4. entrambi programmi forniscono informazioni Su J. Jablonskis5 Lituania balse (1915 m., No. 4) uscpintino nell'articolo Dėl lietuvių kalbos programos mūsų mokykloms (Jablonskis 1915 [1933: 57]). Straipsnyje criticata 1915 m. mese marzo Ministerios6 approvato programma di linguaggiituvians per secondarie istituzioni scientifiche (Программа литовскаго языка для среднихъ учебныхъ заведеній). J. Jablonskio nell'articolo sottolinea che questo programma approvato dal Ministero dell'Istruzione niente ha a che fare con quel progetto di programma che era stato elaborato delle vacanze estive del gruppo dei nostri insegnanti (Jablonskis 1915 [1933: 57]). Tedici, è stato creato un altro lie-[1933: 57]). Tedici, è stato creato un altro lie-1933: 57]). Cioè, è stato creato un altro lie-]). Cioè, è stato creato un altro lie-). Cioè, è stato creato un altro lielonsky nekommentaja e tikslesnių dati non forgia, nell articolo indica solo confermitose tuvių kalbos programos projektas, kuris, deja, nebuvo patvirtintas. Plačiau šio projekto J. Jab1915 m. programmi difetti: inappropriati manuėlius (dėl nonisyklinga linguaggio e inappropriato per le scuole contenuto criticare questi manuælius: Mūsų Dirva, Skaitymo knyga, Juozo Damijonaičio Trumpa lietuvių kalbos grammaticika, Maironio Trumpa lietuvių rašliavo apžvalga e kt.); deplora che nel programma non sia menzionato da nessuna parte, che all'insegnante deve provvedere a scuola prima di sollevi aikštėn žmonių kalba žmonių kalbos dėsniai ir įstatymai, che a scuola bisogna leggere e esaminati con gli alunni ypačiai quei lavori e lavoreli, il cui lingua è bella, facile, e completamente concorda con žmonių kalbos dėsniai (1915 [1933: 58]). Kritikuojama, kad mokymo programoje nurodyta per daug (net 40) lietuvių rašytojų (nuo XIX a. fino XX a. inizi), di cui non tutti sono degni essere letti nella scuola, particolarmente kalbai ugdyti. Nel programma non urodoma, quante ore deve essere assegnata alla lingua Lituanie, neppure si parla dei requisiti posti al insegnante di lingua Lituanie (Jablonskis 1915 [1933: 58]). Quindi questa recensione del programma interessante e preziosa nel fatto che fornisce conoscenze non solo su dvi m. dei programmi di insegnamento della lingua lituana, ma anche sulla J. Jablonskio concetto di insegnamento della lingua lituana: raccomandato ai manualizi in lingua turini essere belli e regoliga, contenuto dei manualizi corrispondente ai requisiti pedagogici, programma turini aiutare insegnanti ischilti nelle persone lingua dè dè e leggi (Jablonskis 1915 [1933: 58]), il numero di ore di insegnamento deve essere scritto in lingua naturale, grazia (pasak J. Jablonskio, scrittura artificiine <...>, non deve essere nel programma del liceo, 1933: 58). Circa il non confermitissimo 1915 m. progetto del programma della lingua Lituania qualche informazione viene fornita della rivista Vairas (LD 1915: 310) numero 19. Trumame in un messaggio anonimame ra-19 al numero. Breme in un messaggio anonimoimo ra-9 al numero. In una breve anonimia notizia si scrive che la delegazione Lituania, i cui rappresentanti erano Yčas7, Antanas Smetona e Stasys Šilingas, ha consegnato al ministro dell'istruzione un programma pedagogico sustatito burelio nelle scuole secondarie di lingua Lituania (LD 1915: 310). Straipsnyje leggermente discussa la situazione del insegnamento dei lituanici nelle scuole, però stessa programma educativo amčiau nekommentojama. 19191920 m. imtasi e azioni di ristrutturkimento della scuola, che lėmė e nuovi programmi creazione (Salienė 2009: 31). 1919 m. L'istruzione del primo numero è stata stampata 4 Prima di questi programmi conosciute due XX a. iniziali programmi di insegnamento della lingua litauia, scritti 1906 e 1909 m. (PLK 1906; LKP 1909). Pičiau žr. Buivydienė 2011; Buivydienė 2013. 5 L'articolo è firmato Insegnatore soprannome. 6 Sarea del Ministero nella fonte non è indicata. 7 Nome non uoduto. Probabilmente che sia stato Martynas Yčas (18851941). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programų 19151939 metais | 5 Pradedamųjų mokyklų laikinoji programa, in cui fu pubblicata e tetverių metų lietuvių kalbos programa pradinėms klasėms (PMLP 1919: 1011), žr. 1 lentelę. Po anni Švietimo darbe (RP 1920) pubblicato il Ministero dell'Istruzione generale dell'educazione delle scuole di riforma progetto. Progetto di riforma trattata e della Lituania lingua (ir mondiale letterature) programma, nella quale previsto l'insegnamento della grammatica, trumpa teoria della letteratura e raštija sgwirga (14 classe), sgwirga della storia della letteratura Lituani e XX a. inizi literarini (RP 1920: 2526). Secondo Vilija Salienė, questo programma aveva anche difetti, in quanto vi era nepocompleto jamas lietuvių ir pasaulinės literatūros ryšys, netolygus gramatikos ir literatūros išdėstymas accentuokoncentruose (Salienė 2009: 31). Nuja Lietuvių kalbos ir visuominės literatūros programma è stato approvato 1923 m., però essa è stata utilizzata neilgai (žr. 1 lentelę). 1929 m. è stata creata una nuova delle Lituanie e pasau-1 lentelę). 1929 m. è stata creata una nuova Lietuvių kalbos ir pasaulentelę). 1929 m. è stata creata nuova lingua Lituania e mondiale letteratura programma, nella quale, racconta V. Salienės (2009), già relativamente più attenzione veniva assegnata ai comuni insegnamenti e all'educazione domande, alle raccomandazioni scientifiche e pratiche per la lingua Lituania. Poreformina scuola programma progetto estleito 1937 m. (VMP 1937). In questo programma educativo molta attenzione viene assegnata alla lingua comune, la sua deida e al rapporto con la tarme locale dei studenti. Sumažinta di alcuni soggetti (dialettologije, comparamose grammatiche indoeuropee) non ben correlati con comunine lingua9. Il materiale grammaticoc è stato presentato coerentemente e sistematicamente. quindi in relativamente poco tempo è stata scritta molta diversa e diversa programmi di insegnamento (cfr. Tabelę 1). 1 LENTEL. 1940 m. 1915 programmi di insegnamento della lingua lituana Nr. Pavadinimas Bruožai / apibūdinimas 1. Programma litтовскoго языка 1915 m. marzo per middelнихъ учебныхъ nėms istituti di заведеній, 1915. mese approvata programma della lingua Lituanies miduriscienza. J. Jablonskio recenzia (Jablonskis 1915: 57). 2. Gli insegnanti burelio creato dei Lituanni 1915 m. Vairo nel programma progetto (Vailietuvių delegacija, cui 19). Stasys Šilingas, ministro dell'istruzione introdusse numero 19 (p. 310) viene fornita informazione, che lingu rappresentanti erano Yčas, Antanas Smetona i ras, 1915, No. lietuvių pedagogų burelio sustatytą lietuvių kalbos vidurinėse mokyklose programą. 8 Secondo questo nuovo piano di insegnamento fu nominati dei corsi di istruzione generale tre gradi (RP 1920: 17): introdotto quattro anni di istruzione elementare, sostituito dviklases e triklases scuole elementari, denominato mažąja mokykla, antrasis laipsnis – vidurinioji (atitinka, pasak autorių, progimnaziją) ir trečiasis laipsnis – didžioji (atitinka, (pradedamąja) pasakų, aukštesnią gimnazijos) (RP 1920: 17). Nuovo piano educativo è stato preparato secondo 1920 m. Steigiamojo Seimo iscritta Pradžios mokyklos įstatymą, che stabilì quverių metų obbligalomą pradinį mokymą. Guidando a questa legge, nei villaggi principalmente operò di tre settori, nelle città dvikomplektės quattro o cinque settori di inizi della scuola. Curiando quveri anni alla elementare scuola, obbligatorio la sua frequentazione, in assenza di sufficiente rete, è stato introdotto di parti. Il lavoro degli insegnanti sorvegliava I Ministeri dell'Istruzione nominato inspettori di distretti delle scuole. 1925 m. La legge delle Pradžios mokyklų fu cambiata. Sostiprita centralizzata l'autorità del Ministero dell'Istruzione. Savivalditàm lasciitta preoccuparsi solo dei materiali affari delle scuole. Nuova legge ha stabilito che può esser delle scuole primarie e con superiesni i scyria. Šešių skyrių pradžios mokyklos pradėtos steigti da 1933 m. 1936 m. isleistas naujas Pradžios mokyklų įstatymas (plačiau žr. Bukauskienė 1995). 9 Plačiau žr. (Salienė 2009). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programų 19151939 metais | 6 Nr. Pavadinimas Bruožai / apibūdinimas 3. Pradedzionali scuole temporane Programą (neįvardyti) e programma (Švietimo darbas, 1919, No. 1 ). parengė Educazione ministero dipendenti pedagogai Murka, Vokietaitis, muzikas Tallat-Kelpša e dailininkas Sklėrius. 10 Il programma comprende quveri anni di insegnamento dei lituani. Indicati di lettura, racconto, scrittura e grammatica temi, raccomandati manuali e altre strumenti didattici. 4. dei Lituvians (ir mondiale litera-Lietuvių kalbos programa (secondio e terzioio glaustai, tutto corso di lingua chiamato gramatica. Kalbos mo1920, dvibalsie). Per primmuosius anno di scienza indicato imparare di mokyklos laipsnių) patūros) programma (Švietimo darbas, teikta No. 67). kymas (I classeė) iniziato fonetica (balsie, priebalsie, tutte le parti della lingua, grandi parti del frasinio, antrininkie parti del frasinio (trumpai), principali e šalutinių sakinių. Antraisiais e trečiaisiais anni deve essere esaminati tutte parti del linguaggio, parti di sakinių e specie di sakinių. Quvirtieji anni vengono assegnati alla storia della lingua (Žymesnieji naših raštų istoriniai momentai (trumpa tych momentów historinė apžvalga, p. 24). Quinta classe propone si kartoti e approfondire conoscenze linguistiche, brevemente sopprendere con tarmėmis. Sesta e settima classei tema della lingua noeskriama. 5. Lietuvių kalbos ir visuotinės lite-Nauja: literatūros teorija ilustruojama visuotinė literatūra derinama con lietuvių literatūra pagal žanrus. 6. literatūros tekstų pavyzdžiais, ratūros programa, Kaunas, 1923. Lingua Lituanea e mondiali lite-Gramatikos materiale detalizuato, esclusieni aspetti specificifia: paratūros programma, Kaunas, 1929. indoeuropiečių istorinės gramatikatos pagini. Presentata esaamesnè vyみに, eštuntoje klasėje deve essere insegnati parigamosios programma di letteratura Lituanei. 7. Dėmesys della lingua e letteratura Lituaniana viene assegnato alla (projektas) (Vidurinių tąja tarme. Il materiale grammaticale viene gai. Nel programma molta attenzione viene assegnata stilistiche, morfology temų, insieme con skyryba. Stilistiche attribuita non lingua, alla sua storia e rapporto con mokinių gimprograma presentato coerentemente, sisteminmunyklų programmi (progetti), scritybos coseca Kaunas, 1937. aiškinami separatamente dal poche questi giorni punto di vista lessikos corsi di cose (pavy например, tre nella classe skoliniai e svetimybės), soggetti della lingua siejami su kalbos istorija. 8. Le scuole elementari lietuviste kal-IVI episodi dei programma (Pradische skole nach drei aktivlas (kalbėjimas, Ministero dell'Istruzione; IIVI capitoli del parlare, della lettura numero di ore per settimana (nuo 8 a 5 ore per settimana). materiale. La sua aggregazione e suppagnazione è del 11 insegnante predermė (p. 10). programmi12. I e II capitoli dei programmi temi scartate bos lesion, schriftung) e ambientotyrinės programmi. temi del e della scrittura. Indicato progetto approvato), Kaunas, Pasta1939. bose si spiega che programma indica solo la stessa 101112 10 I nomi non indicati nella fonte. 11 Pagal šį projektą 1940 m. buvo išleista jau patvirtinta Pradžios mokyklų programa (PMP 1940), jos Žodyje mokytojui si afferma che il programma del progetto è stato leggermente sussurato (p. 7). tempo di scuola. Pradžios 12 Steigiamasis Seimas 1920 m. išleido Pradžios mokyklų įstatymą, kuris nustatė ketverių metų privalomos pradinės mokyklų įstatymas buvo pakeistas1925 m. Jame è stato previsto che può essere pradinių BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programų 19151939 metais | 7 Taigi 19151939 m. programmi didattici per le scuole elementari e secondarie furono creati intensivamente. 1 Da tabelle dati si vede, che nei programmi risulta determinata linguaggio corso sandara: fonetica, morfologia, sintassė, scritba, stilistica, lingua ugdymas. Senza dubbio, i programmi didattici disterranno volumetricamente, disposizione della materia, distribuzione dei temi. 1937 m. programma ridotta di cose, nelabai legate con lingua comune e il suo insegnamento: meno dialettologi e, rispetto con il 1929 m. programma, parigamosios indoeuropiečių grammatikos. 1937 m. programma molto attenzione viene assegnata al corso di stilistica, i soggetti della lingua si legano con la storia della lingua e la lingua raida. I lavori di scrittura nei programmi didattici sono chiamati scritiniais. 3.1939 MET PRADINI MOKYKL LETUVI KALBOS MOKYMO PROGRAM ANALIS Per l'insegnamento del linguaggio e dei primi classi dei insegnanti nonché dei guidėlių autori fu importante il 1919 m. uscpintino Pradedamųjų mokyklų temporano programma (žr. 2 tabelę). Questo fu la prima quatterei anni di insegnamento dedicata programmi di lingue Lituanee elementari delle classi. Nel programma abbastanza in dettaglio vengono presentati temi pokalbių (pavy example, primi anni pašnekesių temi: klasė, mokiniai, mokytojas, škola, namai e altri simili oggetti oppure bambini si vedono i loro dipinti; quattro paesi del mondo, la loro percezione a scuola, namie e altur e kt., p. 10), letturo, scritto, racconto compotsi (pavyりに, raitymai e esaminimai leggwo contenuto apsakymėlių, racconjimų, pasakaičių. Súmojigo ricascagione di ciò che si legge, e dicimas dall'ammintia lengvučių eilių, pasakaičių antraisiais metais, p. 10). I temi della scienza delle lingue disposti per tutti quattro anni, ogni annoi conoscenze della lingua sempre approfondite taigi mokoma koncentrais (žr. tabelę 2). 2 LENTEL. 1919 m. Pradedzionali scuole di temporanei programmi dei temi didattici della lingua Lituania1314 Skyrius Fonetika (tartis) Morfologija (rašyba) Sintaksė (skyryba) Kalbos dalys I Balsiai, (10 lessokų žymėjimas, dvibalsiai e priebalsiai, la loro didžioper timas. Tariamasis „i“, ammorbidibile i; i lunghi e i brevi voci e la loro mantenimento nel dire. Garsai (p. 10) scuole di e con altiesniais skyriais. Šešių skyrių pradžios mokyklos pradėtos steigti da 1933 m. Pradžios Paroli, duetezza sų savaitę14) e morbessimo suprasios e piccole lettereės (p. 10). skiemens, gar-Sakiniai (p. 10). mokyklų įstatymas priimtas 1936 m., in esso restò šešerių metų primario insegnamento (Bukauskienė 1989: 10). 13 Temų formuloluotės e spelling qui e continua a rimanere originali. 14 Numero di lezioni per settimana quattreri di anni e quattro classi di iniziamo nella scuola (PMLP 1919: 21). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programų 19151939 metais | 8 Skyrius Fonetika (tartis) Morfologija (rašyba) Sintaksė (skyryba) Kalbos dalys II Gozas. La lezioni (9 Balsiai e settimana parola, bibollai; (p. 10). priebalsiai minkštieji, tęsiamieji netęsiamieji (p. 10). skiemuo, esaminamento letteraė klausivardžiai, kietieji, mais, e Taškas, klaustukas, šauktukas, kablelis laikai, (p. 10). Sakinys, delle parti della frase Daiktavardžiai, būd loro giminė per without terminów. (bimtys) e numeri. Veiksmažodžiai, i loro skaičiai, asmens, liepiamoji e presumimi deposacos (p. 10). III (6 delle lezioni per settimana) Linksniuojamųjų kalbos galūnėse nosiniai e y, e, ė, o, a. Rašimas nė, nie, nei (p. 10). Sakinys ir jo dalys, parti del frasinio mas vardais; paroleelyčių ne, e Sutaptiniai sakiniai e distintiamieji (p. 10). Linksniuojamosios kalvadinibos dalys. Linksniai. direzioneis Linksniuotės. įterptiniai parole. Veiksmazodis. Asmenazione e asjų segnolai menuotės be partecipanti. Veiksmažodžių liemenyse e galūnėse ao i, e ė, i y, uū. Dalyviai, i loro laikai, galūnių scrityba, partecipanti tarimas gimtąja e rašomąja tarme. Prieveiksmis; il suo calligrafo. Prielinksniai e союos. Prielinksniai e prededellie. Priesagos el, ėl, yn, in, ūn, ing (p. 10). IV Composizione (4 lezione lytys. Dalyviai, dei parole; priešdėlis, paper settimana) sudurtini parole. būdinys) Verodžių (p. 11). liemuo, preesaga, tempo, galūnė. Istrisiniai Delis di sakinio, giminingumas parole Supratimas sudėtinių, sudduttinii, principali, secondari sentinii e distintitivi uso (p. 11). Aplinkybių parole Visos parti del linguaggio e luoghi, būdo, loro e ragioni, tikslo. partecipi, semdeliviai. keliais Bendratis (ir reiškiamos. (p. 11). Dal programma di insegnamento raccontate temà vedere, che organizzatori nella prima sezione della scuola primedamice raccomaggia principalmente insegnare scrivere e leggere, conoscere e assegnare balsius, priebalsius e dvibalsius. Siūloma insegnare dei grandi e dei piccoli caratteri scritimenti. Dal secondo anno programma già fornite dalle parti didattiche del linguaggio e della frase e continuate dagli anni primi iniziate temi: mokoma balsių, priebalsių e dvibalsių. Terziaisiais anni scritzioni, skyrybos regole e ulteriormente offerta insegnare della lingua e della frase delle parti. Quartta anni raccomandata insegnare parti della parola, casi più complessi di parti della frase, ripetuti tutte lingue BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programų 19151939 metais | 9 parti e ancora fornite partecipanti, padalyvių ir pusdalyvių bei bendraties mokymo temas. Vedere, che viene proposto insegnare concentis, ad esempio, antraisiais anni le parti della frase trattate senza terminų, e terčiaisiais e quvartaisiais anni indicato insegnare e terminų, coproducire con parti del linguaggio proposta anche graduniui. Può essere, che gli organizzatori del programma educativo fossero familiarizzati e con 1909 m. J. Jablonskio creata programma di lingua Lituania, nes similumų esama (žr. 3 tabelę). 3 LENTEL. 1909 m. e 1919 m. temi dei programmi di insegnamento delle scuole primarie Lituaniane anni per sav. Jono Jablonskio programma (1909) Mokymo Pamok. per sav. 1919 m. programma I3Balsės ir priebalsės. 10 Lingua, sakiniai, parole, skiemens, Pamok. susi, Priebalsių suminkštėjimai prieš ą, o, ų garsų žymėjimas, didžiosios ir mažosios (ir ą, ų, ū). Ustojima in e y, ancheogi ū, e, ė. Balsiai, kietuDvibalsės (ai, ei, au, ui) ie, uo. mo e Praticimo ą, ę, ų (mokinių tarme ir knygų i pieji voia e il loro mantenimento per Diviisione parole in da una fila kiton. Minžosios e didėsės raidè. Kirčiai (p. 1). letterè. dvibalsiai e priebalsiai, loro comprensione di morbore. Tariamasis e minkštinamasis i.; ilgieji ir trumkalba). dicendo skiemenis e kilnojima (p. 10). II 3Sakinys e la sua partes. 9Sakinys, reiškiantieji daiktą, il suo būdą e Balsiai e minkštieji, tęsiamieji e netęsiamieji. Daiktavardžiai, būdvardžiai, le loro numeri. Veiksmažodžiai, i loro Įvardės, asmens, laikai, liepiamoji ir taBūdvardis, daiktavarriamoji nuosakos. džiu Sakinys; parti del frasinio esaminamento linksniojama simais, be terminų. amico con cosaiktavardzii). Veiksmajodis, particos e laikai (prostitieji) sayimo modi. Priešdėlis, jo rašymas drauge su žodžiu ir skyrium. Ustojimo ą, ę, į, ų più importanti accadimenti (nel mezzo e alla fine del verbo). Taškelio, domanda e richiuksmo uso dei segni più importanti negli accadimenti, dvitaškis (prieš vienokių žodžių eilę ir svetimąją kalbą), kableliai (įvedant svetimus žodžius), skirsnelis. parola, skiemuo, rumas, raidė. Le parole, dvibalsiai; priebalsiai kietieji, veiksmą. Daiktavardis, numerliai, gymės ir linksnių giminės galūnės sulig klausimų. (bimtys) e sostituitivi daiktavardžius. skaičiai, il suo sradicamento con gymėje, skaitliuje, linksnių galūnės klausulig domande (būdvardžiai Taškas, klaustuk, kablelis (p. 10). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programų 19151939 metais | 16 Taigi grammaticos temas įtrauktos į rašymo ir skaitimo temas. Ai temi di scrittura si spieghinano e morfologia, e scyrybos soggetti, anche antrųjų anni foneticos temi presentati come soggetti di scrittura: Garso e lettera differenza. Praticazione dal ascolso trovari chičiuotato il parola skiemenį (PMPP 1939: 6). E imparando letturo temă invitato a richiamare attenzione (incluire) in scyrybos segnali. 4 Dalla tabella scillisse riportate delle lingue temà si vede che quasi tutto il corso delle lingue fondamentali bisogna insegnare durante i primi tre anni di insegnamento, quvartaisiais anni le conoscenze della lingua devono essere approfondite e espansiate. Negli primi anni principalmente attenzione viene assegnata regolarmente tarčiai ugdyti, scritybos e skyrybos fondamentali. Antraisiais anni, secondo gli autori del programma, deve essere ulteriormente ugdoma regolainga tartis, insegnato regolaigna spelling fondamentali, cominciata insegnare fonetico e stabilire kirčiuotąjį skiemenį. Terziaisiais anni importante regolare bendrinesa lingua tartia ugdimento, ulteriormente proposta si insegnare complicinghie casi scritybos, coproduciti con parli della parola, Ketvirtaisiais metais jau nėra tarties ugdymo temų, tačiau kartojamos išmoktos fonetikos insegnare delle parti della lingua, iniziare insegnare scyrybos segnali e della frase delle parti. temi e affacciata con kirčiu e ripgaide. Nel programma vengono forniti temi di ripetizione delle parti acquisite della lingua (profondiscono conoscenze su esse, insegnato altre parti della lingua). Toliau scyrybos e sintaksė temi didattici. Penktaisiais anni i temi didattici della lingua vengono forniti già pochi: principalmente riptojamento (fonetico, parti della lingua e spelling). Nuovos temi: lingua e raštas, tarmė e bendrinė lingua. Sei anni gli insegnanti dovrebbero maggiormente attenzione dedicare sintasse e skyrybai (sudėtinių e vientisinių sakinių skyryba, diretta e indirettiva lingua; ripetizione delle regole di spelling). Penktaisiais e seištaisiais anni i sudarytoi del programma più tem dei programma assegna teoria della letteratura e storia. 5 LENTEL. Primaria scuola dei programmi di lingue lituani temà apporzionamento Skyrius Temos Capitolo I Tartis: 1. Confrontazione dei difetti più grassi del linguaggio dei bambini. 2. Ill'apporto di balsi lunghii e cortii in klausos. Rašyba, skyryba: 1. Le maiuscole sotto punto e nomiose. 2. y, i; ū, u scrittura in parola. 3. Nosiniai linksnių galūnėse. 4. Le parole kėlimas da rigautè in rigautè. Capitolo II Tartis: 1. Cultivare un accaulo e loudo discorso. 2. Ilgųjų e curtųjų balsių bei dvibalsių taisyklingas tarimas. Rašyba: 1. Ilgųjų balsių. 2. Dvibalsių. 3. Comėtinių priebalsių. 4. Segnale fiacchezza i davanti balsius. 5. Skardžiųjų priebalsių porų assegnazione. 6. Nosine del parola šaknyje. 7. Grigiųjų lettere. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programų 19151939 metais | 17 Skyrius Temos Fonetica, chichiazione: 1. Differenza di Suono e Lettera. 2. Balsiai, priebalsiai, dvibalsiai. 3. Abėcėlė. 4. Kirčiuoto skiemens fissazione. Parti del linguaggio: 1. Divisione delle parole in gruppi secondo domande. 2. Daiktavardis, būdvardis e veiksmažodis. 3. Linniazione secondo domande. Capitolo III Tartis: Taisyklingas tarimas bendrinesa della lingua garsų. Rašyba: 1. Priebalsių scritta. 2. Prima predelius scrittura. 3. Priesagų scritta. 4. Le parole con suoni combinativi scrittura. 5. Sudurtini parole di scrittura. Nosinių scritiba. Verodžių daryba: 1. Kaitomi e inaitomi parole. 2. Le parti della parola. Parti del linguaggio: 1. Daiktavardis, būdvardis, įvardis, skaitvardis. 2. Jų rūšys, giminės, skaičiai, linksniai. 3. Linksniazione. 4. Veiksmažodis, i suoi persone, numeri, laikai. 5. Personalizzazione diretta sedaka. Skyryba, sintaksė: 1. Punto. 2. Klaustuk, uruktukas fine della frase. 3. Veiksnys e racconys. Capitolo IV Fonetica, kirchiazione. Riptojimo: 1. Balsie, priebalsie, dvibalsie e le loro specie. 2. Kirtis ir priegaidė. Verodžių daryba: ripetizione delle parti della parola. Parli partiys. Riptojimo: 1. Kaitomosios parte della lingua (linksniuojamosios con įvardžiuotinės lytimis, asmenuojamoji veiksmažodis con tutti i sedakomis, sudurtiniais laikais e sangrąžinėmis lytimis). 2. Deliviai. 3. Semicapiviai. 4. Attenditi. 5. Parte della lingua nekaitomosios. Rašyba: partecipanti e loro scritta. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programų 19151939 metais | 18 Skyrius Temos Sintaksė (parti del verbo), skyryba: 1. Ištisinis sakinys. 2. Veiksnys e racconys. 3. Antrininkessa parte del vertice. 4. Kablelis istigevole sentenza. 5. Komėtiniai sakiniai. 6. Semplicčiais casi kablelio nel composto sentenzi. 7. Direttiva lingua, esercitazione la dedic. Capitul V Fonetica: Kartojimas. Paroli parti: Kartojimas. Rašyba: Išeitų cose approfondimento. Altro: 1. Parla e scrittura. 2. Tarmė e bendrinė lingua. Capitolo VI Sintaksėir skyryba: 1. Ištisinis frase e i suo parti. 2. Comėtinis frase e suo specie. 3. Di diretta e indiretta lingua. 4. Divoryba. Rašyba: Išeitų rašybos dalykų approfondimento. Aspettchiavosi di tutti sei anni temi percentais vedere, che nella primitiva scuola imparando dei lituani l'attenzione principalmente è stata dedicata scritybai e parti della lingua (žr. 2 figura.), anche skyrybai e sintaksei. Altri temi (tarčiai, fonetikai e parole di darybai) è dedicata meno temi del programma. 2 PAV. 1939 m. Pradinės mokyklos programmi di lingue lituanee temų santykis procentais BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programų 19151939 metais | 19 Palyginus 2 paveikslo diagramma riportati dati con 1919 m. programma temų diagrama (žr. fig. 3), visibili tali differenumai: naujojoje programoje molto più attenzione dedicata ra3 PAV. 1919 m. e 1939 m. šybai, skyrybai ir tarčiai. Yra kirčiavimo temų, kurių nebuvo 1919 m. programoje. comparazione dei temi dei programmi di insegnamento in lingua lituana Quindi il programma 1939 m., preparata, quando è stato approvato sei anni di iniziale insegnamento, già si scinderà dagli precedenti programmi, tad akivaizdu, che bisognava e programma corrispondenti nuovi manuėlių. Sandara di questa programma indica siformvusiana tale struttura di insegnamento della lingua lituanee delle primarie scuole: scritba, parti del linguaggio, sintaksė e skyryba, parole di daryba, tartis, fonetica e kirčiavanje. IŠVADOS 19151939 m. in Lituania sono state iniziate a creare società di istruzione, spčiai plito lietuviškos paudos leidyba, skolų vadovėliais ėmė rūpintis Lietuvių mokslo draugija. 1922 m. lietuvių Vadovėlių, kalbos vartojimo sritis ir funkcijas išplėtė lietuvių kalbai suteiktas valstybinės kalbos statusas. programmi e recenzijų scritta è stato pristabdito Il Primo mondiale guerra, takuriuose ėmė čiau jau 1915–1917 m. buvo sukurti net du lietuvių kalbos mokymo programų projektai, ryškėti lietuvių kalbos mokymo gairės. Guodovėliai erano scritti sulla base di ufficialmente approvati programmi delle scuole primarie (1919 m. e 1939 m.): 1919 m. Il programma di insegnamento della lingua Lituaniana delle scuole primarie fu preparato per quattere anni di insegnamento, in cui principalmente era dedicato l'attenzione alle parti della lingua da insegnare, però c'erano e molti altri temi (žodžių darybos, sintaksės, rašybos, tarties, fonetikos e skyrybos); 1939 m. programma è stato sei anni in cui apparso nuovi tem, ad esempio, kirchiazione, altri tem (pavyりに, rašybos, skyrybos e tarties) è stata offerta insegnare più dettagliato. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programų 19151939 metais | 20 Dal 1939 m. temi del programma della lingua lituana vedere già nusistovitata scuola elementare di linguaggio lituano struttura didattica (rašyba, parti del linguaggio, sintaksė e skyryba, parole dei daryba, tartis, fonetica e kirčiavanje); lei riflesse e di quel tempo libri di lingua lituanei. 19151939 m. dei programmi di insegnamento della lingua lituana e delle loro recensioni eseguo il ruolo di sclaida delle funzioni della lingua bendrinesa e diegė dei criteri di educazione della lingua bendrinesa. Program e loro recenzijų ricerca ha rivelato quell periodo suformata concepzione, che le scuole elementari dei librieli di Lituaniano a) deve essere scritti regolainga lingua (lingbos purumo criterio), b) deve essere ai bambini comprendibili (aiškumo criterio), c) insegnare regolaigni scritture e tartie (taisyklingumo criterio), e così ugdyti bendrinę lingua. ŠALTINIAI Jablonskis J. [Petras Kriaušaitis] 1901: Lietviškos kalbos gramatika, Tilžė: spauzdinta pas Otto v. Mauderode. Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1911: Lietuvjų kalbos sintaksė, Seinai: „Šaltinio“ knygynas. Jablonskis J. [Mokytojas] 1915 [1933]: Dėl lietuvių kalbos programos. – Lietuvos balsas 4. Jablonskio raštai 2. Švietimo reikalai. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Švietimo ministerijos leidinys, 57–58. Jablonskis J. [R. J.] 1920: A. Jakučionis. Kelias į šviesą, skaitymo ir rašymo mokslas. Aštuntas pa-[R. J.] 1920: A. Jakučionis. Kelias į šviesą, skaitymo ir rašymo mokslas. Aštuntas pa-1920: A. Jakučionis. Kelias į šviesą, skaitymo ir rašymo mokslas. Aštuntas pa-ionis. Kelias į šviesą, skaitymo ir rašymo mokslas. Aštuntas pataisytas leidimas. Kaina 3 auks. 50 sk. Tilžė, 1920. – Švietimo darbas 10, 45–57. Jablonskis J. 1920a: J. Damijonaičio „Lietuvių kalbos gramatika“. – Lietuva 164, 2–3; 165, 2. Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1922: Lietuvių kalbos gramatika: vid. mokslo įstaigoms. 2-asis leid. Kaunas; Vilnius: „Švyturio“ b-vė. Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1928: Linksniai ir prielinksniai ir jų vartojimas mūsų kalboje: jų vartojimas mūsų kalboje, Kaunas: „Sakalo“ b-vė. LD 1915: Lietuvių delegacija in žm. šviet. ministerį. – Vairas 19, 310. LKP 1909 Lietuvių kalba žemesniosiose mokyklose ir lietuvių kalbos mokytojai. – Mokykla 2, 1–2. Lomanas P. 1930: Pradžios mokyklų įstatymai. Taisyklės, instrukcijos, aplinkraščiai ir programos, Kaunas. Murka J. 1920: Atviras laiškas A. Jakučioniui. – Mokykla ir gyvenimas 4 (viršeliuose). Murka J. 1923: Mašiotas Pr. Ašakaičio abėcėlė. Tilžė, 1921. – Švietimo darbas 3–4, 268–270. PLK 1906: Pavyzdinis lietuvių kalbos mokymo programas žemesnėms ir vidutinėms mokslo įstaigoms Vilniaus, Kauno, Gardino ir Suvalkų gub. – Vilniaus žinios, 1906, gegužės 10 (23), Nr. 99 (417), 1. PMLP 1919: Pradedamųjų scuole di programma temporano. Lavoro di educazione 1 (appendice). 1940 PMP: Pradžios mokyklos programų, Kaunas: Edizione della commissione pubblicazione libri del Ministero dell'Istruzione. PMPP 1939: Pradine scuole di programmi. Progetto approvato ministero dell'Istruzione. Kaunas: Šviesos“ spaustuvė. RP 1920: Lietuvių kalba (ir pasaulio literatūra). Ministeri dell'Istruzione generale di educazione scuole. Progetto di Reformos. Lavoro di Educazione 67, 2425 VMP 1937: Vidurinių mokyklų programų (projektai), Kaunas: Spindulio della società spaustuvė. LITERATŪRA Buivydienė V. 2011: Lituvian lingua insegnamento XX a. inizio: prime lingue lituane programmi di insegnamento e di quel periodo guidėlie. Le più recenti ricerche di lingue e culture. Lbų ir kultūrų sankirtų archyvai 4, Vilnius: Associacija Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų; UAB Petro ofsetas, 223. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programų 19151939 metais | 21 Buivydienė V. 2013: Bruojai del contenuto e della normminazione della lingua dei guidėlių della lingua natale delle scuole iniziali della prima metà del XX secolo. Dottaro dissertazione, Vilnius. Bukauskienė T. 1989: Lithuanian mokykla ir pedagoginė mintis 19181940 m. Vilnius: LTSR liaud. Educazione m-ja. Bukauskienė T. 1995: Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 19181940 m., Trečias, completato edizione, Vilnius: Leidybos centras. 183 Čepaitienė G. 2010: Jonas Jablonskis violpinista (Mintauja, ėjimas į Varpą). Kalbos kultūra 83, 30–43. Jagminienė J. 2013: Inteligentai primi autori dei manuali liteviški. Accesso internet: http www.bernardinai.lt/straipsnis-02-2013-08-jurate-jagminiene-inteligentai-pirmieji-lietuvisku-vadoveliu-autoriai/95146 (veduta 2013 04 17). Karčiauskienė M. 2000: Lietuviškų elementorių raida. Lietuviški elementoriai, Kaunas: Šviesa, Karčiauskienė M. 2002: Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties raidos 11-75. bruožai: 18631918 m. Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis. XIX a. seconda metàXX a. inizio. Antologia. Sud. M. Karčiauskienė, Kaunas: Šviesa, 925. Mikulėnienė D. 1998: Status della lingua Statybna de jure e de facto: suo attuazione e ordkybos problemi. Statobbinė kalba ir integracija (Estija, Latvija, Lietuva): seminaro tezės, Vilnius, 78. Paviškečiūtė-Kundrotienė E. 2009: LMD attività pubblicybinė. Sviluppo scientifico e tecnico 1(1), 124138. Piročkinas A. 1977: Prie bendrinės kalbos ištakų: J. Jablonskio vita e opere 18601904, Vilnius: Scuola. Piročkinas A. 2011: Erškėčiuotu keliu lydėjo kalbą į mokyklą (2). Mokslo Lietuva 1 (445), 511. Pukienė V. 1994: Lietuvių švietimo draugijos XX amžiaus pradžioje (1906–1915 metais), Vilnius: A. Varno personalinė įmonė. Pupkis A. 2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gimtasis žodis. Salienė V. 2009: Lietuvių kalbos didaktikos raida, Vilnius: Vilniaus pedagogikos universitetas. Vainiutė M. 2010: delle Lituanie come statali statusas: principali aspetti. Jurisprudencija 4(122), 2541. Zinkevičius Z. 1992: Lituvians kalbos istorija 5: Bendrinės kalbos iškilimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Zinkevičius Z 1993: Rytų Lietuva passato e ora, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Gauta 2015 04 07 Adottato 2015 09 25