Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programos 1915–1939 metais

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIENĖ Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as PRADINIŲ MOKYKLŲ LIETUVIŲ KALBOS MOKYMO PROGRAMOS 1915–1939 METAIS ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių kalbos mokymas; lie u ių kalbos mokymo p og amos; lie u ių kalbos mokymo p og amų p ojek ai; p og amų sanda a. ĮVADINĖS PASTABOS Pi maisiais XX a. dešim mečiais, kai Vaka ų Eu opoje y a o Fe dinando de Saussu e’o i jo mokinių s uk ū inės kalbo y os idėjos, kad kalbą eikia nag inė i kaip sis emą (Pupkis 2005: 49), Lie u oje 1901 m. Pe o K iaušaičio (Jono Jablonskio) Lie u iškos kalbos g ama ika į i i- no pasi ink ąjį ašy inį no mos a ian ą – a liko pag indinį no mos kodi ika imo da bą (Jab- lonskis [Pe as K iaušai is] 1901), ku į J. Jablonskis bu o p adėjęs di b i da gy endamas Min- aujoje (plačiau apie Min aujos laiko a pį ž . Pi očkinas 1977: 65–90; Čepai ienė 2010: 30–43). Panaikinus lie u iškos spaudos d audimą bu o suda y os sąlygos oliau plė o is bend inės lie u ių kalbos unkcijoms: bu o ku iamos pi mosios lie u iškos lie u ių kalbos mokymo p o- g amos ( oliau – mokymo p og amos), ašomi mokykliniai ado ėliai, jų ecenzijos, disku uo- jama spaudoje, suku as ašomosios kalbos e minas. T ečiuoju–ke i uoju dešim mečiais Vaka ų Eu opoje F. de Saussu e’o s uk ū inės kalbo- y os idėjas plė ojo kelios mokyklos, iena yškiausių – P ahos mokykla. P ahos kalbininkai, nuosekliai emdamiesi F. de Saussu e’o mokymo p incipais, sukū ė mode nią kalbos eo iją i nus a ė sa i ą kalbos ap ašymo me odiką, ku ioje s a bią ie ą užima bend inės kalbos są oka (Pupkis 2005: 49). P ahos ling is inės mokyklos idėjas skleidė Gim osios kalbos žu nalo bend- ada biai, g įžę iš s udijų užsienyje i susipažinę su naujausiomis o laiko a pio kalbos y imo i no minimo k yp imis, odėl lie u ių kalba bu o no minama i bend inės kalbos unkcijos plė ojamos emian is aiškiau su o muluo ais no minimo k i e ijais (plg.: „Mode niosios kal- bo y os, ypač P ahos ling is inės mokyklos, eikiami kalbininkai ėmė is labiau a siž elg i į s uk ū inį bei unkcinį kalbos pobūdį.“ Zinke ičius 1992: 267). Taigi pi maisiais XX a. dešim mečiais lie u ių kalbininkams didžiausią į aką da ė F. de Saussu e’o bei jo mokinių s uk ū inės kalbo y os idėjos i s uk ū inis požiū is į kalbos eiš- kinius – ai liudija pi mieji J. Jablonskio da bai; o a kū us Nep iklausomybe Lie u oje iš yškė- jo Gim osios kalbos bend ada bių sąsajos su P ahos ling is ine mokykla, ypač bu o emiamasi eo inėmis įž algomis apie bend inę kalbą. G ynumo i aisyklingumo k i e ijai, ku iais ado- a osi J. Jablonskis, i oliau bu o s a būs, ačiau no minimas bu o di e encijuo as, a si ado naujų e inimo k i e ijų, ne iską im a aisy i g iež ai (plačiau ž . Zinke ičius 1992: 267). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 2 Pi mojo pasaulinio ka o me ais i ypač Lie u ai paskelbus Nep iklausomybę, lie u ių kal- bos mokymo klausimai apo i in s a būs ku ian i skleidžian au inės apa ybės samp a ą, kai bu o siekiama į i in i lie u ių kalbos kaip als ybinės kalbos s a usą bei jos unkciona imą isuomenėje. Šio s aipsnio ikslas – išnag inė i 1915–1939 m. p adinių mokyklų lie u ių kalbos mo- kymo p og amų ypa umus. Užda iniai: 1) ap a i i iamojo me o lie u ių kalbos mokymo si uaciją; 2) apibūdin i mokymo p og amų sanda ą; 3) a skleis i mokymo p og amų panašumus i ski umus. Ty imo objek as – 1915–1939 m. pa ašy ų mokymo p og amų u inys (išsamiau i iamos i lyginamos 4 o icialiai pa i in os mokymo p og amos), lyginamoji mokymo p og amų analizė. Ap a iami i a siliepimai apie minė as p og amas spaudoje. 1. LIETUVIŲ KALBOS MOKYMO SITUACIJA 1914–1939 METAIS Lie u ių kalbos mokymo, kaip i iso š ie imo, aida bu o p is abdy a Pi mojo pasaulinio ka o me ais (1914–1918). Pe ka ą apie 60 mokyklų su pedagogais pasi aukė į Rusijos gilumą, daugiausia į didesnius mies us: Mask ą, Pe og adą, Tambo ą, Vo onežą i k . Pabėgėliais ū- pinosi Lie u ių d augijos nuken ėjusiems dėl ka o šelp i sky iai (Ka čiauskienė 2002: 21; Pu- kienė 2008: 17–27; Bui ydienė 2013: 68–69). Vokiečių okupacijos me ais, kol da nebu o suda y os i sus ip ėjusios okupacinės al- džios ins i ucijos, lie u iai sa o inicia y a ėmė ku i mokyklas, ku iose isi dalykai bu o dės omi lie u ių kalba. Pasak Zigmo Zinke ičiaus, „[š] ie imą plės i bu o neleng a. T ūko moky ojų, ado ėlių, mokymo p og amų, dės omųjų dalykų lie u iškos e minijos“ (Zinke- ičius 1993: 153). Nuo 1917 m., i ypač paskelbus Nep iklausomybę, Lie u oje bu o p adė os ku i š ie ėjiš- kos d augijos, a gijo i ėl p adėjo plis i lie u iška spauda, p adėjo ei i lie u iškas žu nalas Lie u os mokykla (1918–1940). Mokykliniais ado ėliais ūpinosi Lie u ių mokslo d augija. Pi mą ka ą is o ijoje 1922 m. lie u ių kalba apo als ybinė1 (Zinke ičius 1992: 213). Tai labai išplė ė lie u ių kalbos a ojimo s i is i unkcijas (mokyklose, adminis acinėje, poli i- nėje, isuomeninėje, kul ū os i mokslo s i yse). Vals ybinio kalbos s a uso į i inimas pi - miausia eiškė als ybės įsipa eigojimą kalbai i pag indinei ą kalbą a ojančių žmonių i- suomenei (Mikulėnienė 1998: 7–8; Pupkis 2005: 20; Vainiu ė 2010: 25). Magdalenos Ka čiauskienės duomenimis, a puka io Lie u oje Š ie imo minis e ija moky- klinių ado ėlių g iež ai ne eglamen a o, ačiau eikalau a, kad juos pa i in ų p ie minis e- ijos eikusios knygų leidimo komisijos. Bu o leidžiama naudo i uo pačiu me u pa eng us ski ingų au o ių o pa ies dalyko i iems pa iems mokymo me ams ski us ado ėlius (Ka - čiauskienė 2000: 41). Nep iklausomybę a kū usioje Lie u oje p adė a leis i daugiau i ge esnės kokybės lie u iš- kų elemen o ių. Jų obulinimo klausimais nemažai disku uo a spaudoje (Jablonskis 1920; 1 Vals ybinės kalbos s a usas bu o į i in as 1922 m. ugpjūčio 1 d. Lie u os Kons i ucijoje (Zinke ičius 1992: 213). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 3 1920a; 1922 i k .; Mu ka 1920; 1923 i . .). Apsk i ai, pasak Eglės Paške ičiū ės-Kund o ie- nės (2009: 126), 1918-ieji bu o p oduk y iausi ado ėlių leidybos me ai2. Rengian is idu inės mokyklos e o mai, 1925–1936 m. i in suak y ėjo ado ėlių e ini- mas i ecenza imas. 1929 m. Š ie imo minis e ijos di ek y ose bu o siūly a Komisijos ecen- zijas apie mokymo p iemones skelb i spaudoje, o ganizuo i ado ėlių konku sus i su elk o- mis pas angomis siek i, kad a ei yje lie u io aiko ado ėliuose nebū ų pasigendama lie u iškos d asios (Lomanas 1930: 6–7). Recenzijos apie jau išleis us i da engiamus išleis i ado ėlius mokykloms bei ak ualūs s aipsniai pedagogikos, lie u ių kalbos, š ie imo, kul ū os ema ika gausiai i plačiai bu o skelbiami uome inėje pe iodinėje Lie u os pedagogų spaudoje: Š ie i- mo da bas (1919–1930), Lie u os mokykla (1918–1940), Tau os mokykla (1927–1940), Moky- kla i gy enimas (1921–1941), Mokykla i isuomenė (1933–1936) i k . Šio da bo ezul a us mokyklos aki aizdžiai paju o jau XX a. 4-ojo dešim mečio idu yje. „Bu o išugdy i p o esionalūs moky ojai, nusis o ėjo mokymo p og amų u inys, bu o pa- eng i o iginalūs ado ėliai, ku ių kokybė, lyginan su laiko a pio p adžia, labai pasikei ė: isą š ie imo sis emą ienijo ugdymo ikslai i užda iniai, kėlę au os d asią, do ą, isuomenišku- mą, kū ybiškumą“, – eigia Jū a ė Jagminienė (2013). Ta puka io Lie u os lie u ių kalbos elemen o iams i g ama ikoms didelį po eikį u ėjo Rygiškių Jono (Jono Jablonskio) Lie u ių kalbos g ama ika (1922)3. Ji apo pag indine mokslo knyga aukš ųjų mokyklų s uden ams, gimnazijų moky ojams, mokyklinių ado ėlių au o- iams. Kalbos no minimui į aką da ė i ki i J. Jablonskio da bai: Lie u jų kalbos sin aksė, pa ašy a i išleis a da 1911 m. (Jablonskis [Rygiškių Jonas] 1911), i 1928 m. pasi odžiusi ki a sin aksės mokslui ski a knyga – Linksniai i p ielinksniai (Jablonskis [Rygiškių Jonas] 1928). Kadangi, pasak Z. Zinke ičiaus (1992: 153), iki J. Jablonskio sin aksė bu o bene silpniausia lie u ių kalbos mokymo s i is, šie da bai bu o labai e ingi i eikalingi mokyklinių ado ėlių au o- iams. Vado ėlių po eikį Nep iklausomoje Lie u oje jau ė ne ik J. Jablonskis, daug pedagogų i lie u ių kalbos specialis ų ėmėsi ašy i elemen o ius, mokykloms ski as g ama ikas i skai i- nių knygas. Kai ku ie ado ėliai bu o ka ojami, a naujinami, be daug bu o ašoma i naujų. Spaudoje yko gausios diskusijos, ado ėliai bu o ecenzuojami. J. Jablonskis, kiek įs engė, ecenzuoda o bend ojo ugdymo dalykų ado ėlius, be daugiausia dėmesio, be abejo, sky ė elemen o iams i gim osios kalbos ado ėliams. 2 Viena iš gausios leidybos p iežasčių – nus a y os konk ečios pinigų sumos už a lik us da bus: hono a ai e - ėjams su isa edakcija – 75 Rub už lanką, o iginaliems ašy ojams – 112 Rub 50 kap., ko ek o iui – a i in- kamai 8 Rub (Paške ičiū ė-Kund o ienė 2009: 126). 3 Po 1901 m. Lie u iškos kalbos g ama ikos 1919 m. asa ą bu o išleis a K iaušaičio i Rygiškių Jono pasi ašy a Lie u ių kalbos g ama ika. E imologija. Pi mosioms mūsų aukš esniosioms mokslo įs aigoms. Vilnius: Žaibo spaus u ė, 1918 (1919). Ši knyga, pasi ašy a d iem slapy a džiais, ku ie odė sąsajas su 1901 m. g ama ika, pasak A noldo Pi očkino, neišpopulia ėjo dėl šių p iežasčių: išleidimo laiko a piu bu o okupuo as Vilnius i 1922 m., po ejų me ų, išėjęs pa obulin as g ama ikos a ian as – 1922 m. Rygiškių Jono Lie u ių kalbos g ama ika. E imologija. Vidu inėms mokslo įs aigoms. An asis leidimas. Kaunas–Vilnius: Š y u io bend o ės leidinys. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 4 2. 1915–1939 METŲ LIETUVIŲ KALBOS MOKYMO PROGRAMŲ APŽVALGA Ka o me ais pedagogai i kalbininkai ūpinosi lie u ių kalbos mokymu. Y a duomenų, kad 1915 m. bu o suku i du mokymo p og amų p ojek ai4. Apie abi p og amas žinių pa eikia J. Jablonskis5 Lie u os balse (1915 m., N . 4) išspausdin ame s aipsnyje „Dėl lie u ių kalbos p og amos mūsų mokykloms“ (Jablonskis 1915 [1933: 57]). S aipsnyje k i ikuojama 1915 m. ko o mėnesį Minis e ijos6 pa i in a lie u ių kalbos p og ama idu inėms mokslo įs aigoms (Программа литовскаго языка для среднихъ учебныхъ заведеній). J. Jablonskio s aipsnyje pab ėžiama, kad ši Š ie imo minis e ijos pa i in a p og ama „nieko bend a ne u i su uo p og amos p ojek u, ku į bu o išdi bęs asa os a os ogomis kelių mūsų moky ojų bū elis“ (Jablonskis 1915 [1933: 57]). Vadinasi, bu o suku as da ienas lie-[1933: 57]). Vadinasi, bu o suku as da ienas lie-1933: 57]). Vadinasi, bu o suku as da ienas lie-]). Vadinasi, bu o suku as da ienas lie-). Vadinasi, bu o suku as da ienas lie- u ių kalbos p og amos p ojek as, ku is, deja, nebu o pa i in as. Plačiau šio p ojek o J. Jab- lonskis nekomen uoja i ikslesnių duomenų nepa eikia, s aipsnyje nu odo ik pa i in osios 1915 m. p og amos ūkumus: ne inkamus ado ėlius (dėl ne aisyklingos kalbos i ne inkamo mokyklai u inio k i ikuo i šie ado ėliai: Mūsų Di a, Skai ymo knyga, Juozo Damijonaičio T umpa lie u ių kalbos g ama ika, Mai onio T umpa lie u ių ašlia os apž alga i k .); apgailes- auja, kad p og amoje nieku nenu ody a, jog „moky ojui u i ūpė i mokykloje pi miausia kel i aikš ėn žmonių kalba – žmonių kalbos dėsniai i įs a ymai, kad mokykloje eikia skai y i i nag inė i su mokiniais ypačiai ie da bai i da beliai, ku ių kalba g aži, leng a, i isiškai su inka su žmonių kalbos dėsniais“ (1915 [1933: 58]). K i ikuojama, kad mokymo p og amoje nu ody a pe daug (ne 40) lie u ių ašy ojų (nuo XIX a. iki XX a. p adžios), iš ku ių ne isi y a e i bū i skai omi mokykloje, ypač kalbai ugdy i. P og amoje nenu odoma, kiek alandų u i bū i ski iama lie u ių kalbai, aip pa nekalbama apie lie u ių kalbos moky ojui keliamus eikala imus (Jablonskis 1915 [1933: 58]). Taigi ši p og amos ecenzija įdomi i e inga uo, kad su eikia žinių ne ik apie d i 1915 m. lie u ių kalbos mokymo p og amas, be i apie J. Jablonskio lie u ių kalbos mokymo samp a ą: ekomenduojamų ado ėlių kalba u in i bū i g aži i aisyklinga, ado ėlių u i- nys – a i inkan is pedagoginius eikala imus, p og ama u in i padė i moky ojams „iškel i žmonių kalbos dėsniai i įs a ymai“ (Jablonskis 1915 [1933: 58]), ado ėlių skai ymo eks ai u i bū i pa ašy i na ū alia, g ažia kalba (pasak J. Jablonskio, „ ašan iems di b ine kalba <...>, ne u ė ų bū i ie os im oje mokykloje“, 1933: 58), p og amoje u i bū i nu ody as mokymo alandų skaičius. Apie nepa i in ąjį 1915 m. lie u ių kalbos p og amos p ojek ą šiek iek in o macijos ei- kiama žu nalo Vai as (LD 1915: 310) 19 nume yje. T umpame anoniminiame p anešime a-19 nume yje. T umpame anoniminiame p anešime a-9 nume yje. T umpame anoniminiame p anešime a- šoma, kad lie u ių delegacija, ku ios a s o ai bu o Yčas7, An anas Sme ona i S asys Šilingas, š ie imo minis ui į eikė „lie u ių pedagogų bu elio sus a y ą lie u ių kalbos idu inėse mo- kyklose p og amą“ (LD 1915: 310). S aipsnyje šiek iek ap a iama lie u ių kalbos mokymo si uacija mokyklose, ačiau pa i mokymo p og ama plačiau nekomen uojama. 1919–1920 m. im asi i mokyklos pe a kymo eiksmų, „ku ie lėmė i naujų p og amų kū imą“ (Salienė 2009: 31). 1919 m. Š ie imo da bo pi majame nume yje bu o išspausdin a 4 Iki šių p og amų žinomos d i XX a. p adžios lie u ių kalbos mokymo p og amos, pa ašy os 1906 i 1909 m. (PLK 1906; LKP 1909). Plačiau ž . Bui ydienė 2011; Bui ydienė 2013. 5 S aipsnis pasi ašy as Moky ojo slapy a džiu. 6 Minis e ijos s i is šal inyje nenu ody a. 7 Va das nenu ody as. Tikė ina, kad ai bu o Ma ynas Yčas (1885–1941). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 5 P adedamųjų mokyklų laikinoji p og ama, joje bu o paskelb a i ke e ių me ų lie u ių kal- bos p og ama p adinėms klasėms (PMLP 1919: 10–11), ž . 1 len elę. Po me ų Š ie imo da be (RP 1920) paskelb as Š ie imo minis e ijos bend ojo la inimo mokyklų e o mos p ojek as. Re o mos p ojek e eik a i Lie u ių kalbos (i pasaulio li e a ū os) p og ama, ku ioje numa- y as g ama ikos mokymas, umpa li e a ū os eo ijos i aš ijos apž alga (1–4 klasės8), lie u- ių li e a ū os is o ijos apž alga i XX a. p adžios li e a ū inis palikimas (RP 1920: 25–26). Pasak Vilijos Salienės, ši p og ama u ėjo i ūkumų, nes joje bu o „nepakankamai akcen uo- jamas lie u ių i pasaulinės li e a ū os yšys, ne olygus g ama ikos i li e a ū os išdės ymas koncen uose“ (Salienė 2009: 31). Nauja Lie u ių kalbos i isuo inės li e a ū os p og ama bu o pa i in a 1923 m., ačiau ji bu o naudojama neilgai (ž . 1 len elę). 1929 m. bu o suku a nauja Lie u ių kalbos i pasau-1 len elę). 1929 m. bu o suku a nauja Lie u ių kalbos i pasau- len elę). 1929 m. bu o suku a nauja Lie u ių kalbos i pasau- linės li e a ū os p og ama, ku ioje, pasak V. Salienės (2009), jau palygin i daugiau dėmesio bu o ski iama bend iesiems mokymo i auklėjimo klausimams, mokslinėms i p ak inėms ekomendacijoms dėl lie u ių kalbos mokymo. Po e o minės mokyklos p og amos p ojek as išleis as 1937 m. (VMP 1937). Šioje mokymo p og amoje daug dėmesio ski iama bend inei kalbai, jos aidai i san ykiui su mokinių ie os a me. Sumažin a kai ku ių dalykų (dialek ologijos, lyginamosios indoeu opiečių g ama ikos), nelabai susijusių su bend ine kalba9. G ama ikos medžiaga bu o pa eik a nuosekliai i sis e- mingai. Taigi pe palygin i umpą laiką bu o pa ašy a daug į ai ių i ski ingų mokymo p og amų (ž . 1 len elę). 1 LENTELĖ. 1915–1940 m. lie u ių kalbos mokymo p og amos N . Pa adinimas B uožai / apibūdinimas 1. Программа литовскoго языка для среднихъ учебныхъ заведеній, 1915. 1915 m. ko o mėnesį pa i in a lie u ių kalbos p og ama idu i- nėms mokslo įs aigoms. J. Jablonskio ecenzija (Jablonskis 1915: 57). 2. Moky ojų bū elio suku as lie u ių kalbos p og amos p ojek as (Vai- as, 1915, N . 19). 1915 m. Vai o 19 nume yje (p. 310) pa eikiama in o macija, kad lie u ių delegacija, ku ios a s o ai bu o Yčas, An anas Sme ona i S asys Šilingas, š ie imo minis ui į eikė „lie u ių pedagogų bu elio sus a y ą lie u ių kalbos idu inėse mokyklose p og amą“. 8 Pagal šį naująjį mokymo planą bu o „nus a y i bend ojo la inimo mokyklų ys laipsniai“ (RP 1920: 17): į es as ke e ių me ų p adinis mokymas, pakei ęs d iklases i iklases p adines mokyklas, pa adin as mažąja (p adedamąja) mokykla, an asis laipsnis – idu inioji (a i inka, pasak au o ių, p ogimnaziją) i ečiasis laipsnis – didžioji (a i inka, pasak au o ių, aukš esniąsias gimnazijos klases) (RP 1920: 17). Naujasis mokymo planas bu o pa eng as pagal 1920 m. S eigiamojo Seimo išleis ą P adžios mokyklos įs a ymą, ku is nus a ė ke e ių me ų p i alomą p adinį mokymą. Vado aujan is šiuo įs a ymu, kaimuose daugiausia eikė ijų sky ių, mies uose – d ikomplek ės ke u ių a penkių sky ių p adžios mokyklos. Ku ian is ke e ių me ų p adinei mokyklai, p i alomas jos lankymas, nesan pakankamo inklo, bu o į edamas dalimis. Moky ojų da bą p ižiū ėjo Š ie imo minis e ijos ski iamas apsk i ies mokyklų inspek o ius. 1925 m. P adžios mokyklų įs a ymas bu o pakeis as. Sus ip in a cen alizuo a Š ie imo minis e ijos aldžia. Sa i aldybėms palik a ūpin is ik ma e ialiais mokyklų eikalais. Naujuoju įs a ymu nus a y a, kad gali bū i p adinių mokyklų i su aukš esniais sky iais. Šešių sky ių p adžios mokyklos p adė os s eig i nuo 1933 m. 1936 m. išleis as naujas P adžios mokyklų įs a ymas (plačiau ž . Bukauskienė 1995). 9 Plačiau ž . (Salienė 2009). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 6 N . Pa adinimas B uožai / apibūdinimas 3. P adedamųjų mokyklų laikinoji p og ama (Š ie imo da bas, 1919, N . 1 ). P og amą pa engė Š ie imo minis e ijos da buo ojai (neį a dy i) i pedagogai Mu ka, Vokie ai is, muzikas Talla -Kelpša i dailininkas Sklė ius 10 . P og ama apima ke e ių me ų lie u ių kalbos mokymą. Nu odo- mos skai ymo, pasakojimo, ašymo i g ama ikos emos, ekomen- duojami ado ėliai i ki os mokymo p iemonės. 4. Lie u ių kalbos (i pasaulio li e a- ū os) p og ama (Š ie imo da bas, 1920, N . 6–7). Lie u ių kalbos p og ama (an ojo i ečiojo mokyklos laipsnių) pa- eik a glaus ai, isas kalbos ku sas adinamas g ama ika. Kalbos mo- kymas (I klasė) p adedamas one ika (balsiai, p iebalsiai, d ibalsiai). Pe pi muosius mokslo me us nu odoma moky is isų kalbos dalių, didžiųjų sakinio dalių, an ininkių sakinio dalių ( umpai), pag indi- nių i šalu inių sakinių. An aisiais i ečiaisiais me ais u i bū i nag inėjamos isos kalbos dalys, sakinių dalys i sakinių ūšys. Ke i ieji me ai ski iami kalbos is o ijai (Žymesnieji mūsų aš ų is o iniai momen ai ( umpa ų momen ų is o inė apž alga, p. 24). Penk oje klasėje siūloma ka o i i gilin i kalbos žinias, umpai su- pažindin i su a mėmis. Šeš ai i sep in ai klasei kalbos emų nebeski iama. 5. Lie u ių kalbos i isuo inės li e- a ū os p og ama, Kaunas, 1923. Nauja: li e a ū os eo ija ilius uojama li e a ū os eks ų pa yzdžiais, isuo inė li e a ū a de inama su lie u ių li e a ū a pagal žan us. 6. Lie u ių kalbos i pasaulinės li e- a ū os p og ama, Kaunas, 1929. G ama ikos medžiaga de alizuo a, išski iami speci iniai aspek ai: pa- yzdžiui, aš un oje klasėje u i bū i dės omi lyginamosios indoeu o- piečių is o inės g ama ikos pag indai. Pa eikiama išsamesnė lie u ių li e a ū os p og ama. 7. Lie u ių kalbos i li e a ū os p og ama (p ojek as) (Vidu inių mokyklų p og amos (p ojek ai), Kaunas, 1937. Dėmesys ski iamas kalbai, jos is o ijai i san ykiui su mokinių gim- ąja a me. G ama ikos medžiaga pa eikiama nuosekliai, sis emin- gai. P og amoje daug dėmesio ski iama s ilis ikai, ašybos dalykai aiškinami a ski ai nuo mo ologijos emų, ka u su sky yba. S ilis- ikai p iski iama nemažai šių dienų požiū iu leksikos ku so dalykų (pa yzdžiui, ečioje klasėje skoliniai i s e imybės), kalbos dalykai siejami su kalbos is o ija. 8. P adinės mokyklos lie u ių kal- bos p og ama (P adinės mokyklos p og amos. Š ie imo minis e ijos pa i in as p ojek as), Kaunas, 1939 11 . I–VI sky ių p og amos12. I i II sky ių p og amos emos suski s y os pagal is eiklas (kalbėjimas, skai ymas, ašymas) i aplinko y inės emos; II–VI sky ių – kalbėjimo, skai ymo i ašymo. Nu odomas alandų pe sa ai ę skaičius (nuo 8 iki 5 alandų pe sa ai ę). Pas a- bose aiškinama, kad „p og ama nu odo ik pačią medžiagą. Jos su- g upa imas i suplana imas y a moky ojo p iede mė“ (p. 10). 101112 10 Va dai šal inyje nenu ody i. 11 Pagal šį p ojek ą 1940 m. bu o išleis a jau pa i in a P adžios mokyklų p og ama (PMP 1940), jos Žodyje moky o- jui eigiama, kad p ojek o p og ama bu o šiek iek susiau in a (p. 7). 12 S eigiamasis Seimas 1920 m. išleido P adžios mokyklų įs a ymą, ku is nus a ė ke e ių me ų p i alomos p adinės mokyklos laiką. P adžios mokyklų įs a ymas bu o pakeis as1925 m. Jame bu o numa y a, kad gali bū i p adinių BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 7 Taigi 1915–1939 m. mokymo p og amos p adinėms i idu inėms mokykloms bu o ku ia- mos in ensy iai. Iš 1 len elės duomenų ma y i, kad p og amose yškėja am ik a kalbos ku so sanda a: one ika, mo ologija, sin aksė, ašyba, s ilis ika, kalbos ugdymas. Be abejo, mokymo p og amos sky ėsi apim imi, medžiagos išdės ymu, emų paski s ymu. 1937 m. p og amoje sumažin a dalykų, nelabai susijusių su bend ine kalba i jos mokymu: mažiau dialek ologijos i , palygin i su 1929 m. p og ama, lyginamosios indoeu opiečių g ama ikos. 1937 m. p og a- moje daug dėmesio ski iama s ilis ikos ku sui, kalbos dalykai siejami su kalbos is o ija i kal- bos aida. Raš o da bai mokymo p og amose adinami ašiniais. 3. 1919–1939 METŲ PRADINIŲ MOKYKLŲ LIETUVIŲ KALBOS MOKYMO PROGRAMŲ ANALIZĖ Kalbos mokymui i p adinių klasių moky ojams bei ado ėlių au o iams bu o s a bi 1919 m. išspausdin a P adedamųjų mokyklų laikinoji p og ama (ž . 2 len elę). Tai bu o pi - moji ke e iems mokymo me ams ski a lie u ių kalbos p og ama p adinėms klasių. P og amoje gana smulkiai pa eikiamos pokalbių emos (pa yzdžiui, pi mųjų me ų pašne- kesių emos: klasė, mokiniai, moky ojas, mokykla, namai i ki i okie daik ai a ba aikų ma o- mi jų pa eikslai; ke u ios pasaulio šalys, jų su okimas mokykloje, namie i ki u i k ., p. 10), skai ymo, ašymo, pasakojimo užduo ys (pa yzdžiui, skai ymai i nag inėjimai leng o u inio apsakymėlių, pasakojimų, pasakaičių. Sąmojingas a pasakojimas o, kas skai oma, i sakymas iš a min ies leng učių eilių, pasakaičių – an aisiais me ais, p. 10). Kalbos mokslo emos išdės y os pe isus ke e ius me us, kiek ienais me ais kalbos žinios is gilinamos – aigi mokoma kon- cen ais (ž . 2 len elę). 2 LENTELĖ. 1919 m. P adedamųjų mokyklų laikinosios p og amos lie u ių kalbos mokymo emos1314 Sky ius Fone ika ( a is) Mo ologija ( ašyba) Sin aksė (sky yba) Kalbos dalys I (10 pamokų pe sa ai ę14) Balsiai, d ibalsiai i p iebalsiai, jų kie umo i minkš umo sup a- imas. Ta iamasis „i“, minkš inamasis „i“; ilgieji i umpieji bal- siai i jų išlaikymas a ian . Ga sai (p. 10) Žodžiai, skiemens, ga - sų žymėjimas, didžio- sios i mažosios aidės (p. 10). Sakiniai (p. 10). mokyklų i su aukš esniais sky iais. Šešių sky ių p adžios mokyklos p adė os s eig i nuo 1933 m. P adžios mokyklų įs a ymas p iim as 1936 m., jame išliko šeše ių me ų p adinis mokymas (Bukauskienė 1989: 10). 13 Temų o muoluo ės i ašyba čia i oliau paliekama o iginali. 14 Pamokų skaičius pe sa ai ę ke e ių me ų i ke u ių klasių p adedamojoje mokykloje (PMLP 1919: 21). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 8 Sky ius Fone ika ( a is) Mo ologija ( ašyba) Sin aksė (sky yba) Kalbos dalys II (9 pamokos pe sa ai ę Ga sas. Balsiai i d ibalsiai; p iebalsiai kie ieji, minkš ieji, ęsiamieji i ne ęsiamieji (p. 10). Žodis, skiemuo, aidė (p. 10). Sakinys, sakinio dalių nag inėjimas klausi- mais, be e minų. Taškas, klaus ukas, šauk ukas, kablelis (p. 10). Daik a a džiai, būd a džiai, jų giminė (gim ys) i skaičiai. Veiksmažodžiai, jų skaičiai, asmens, laikai, liepiamoji i a iamoji nuosakos (p. 10). III (6 pamokos pe sa ai ę) Linksniuojamųjų kalbos dalių galūnėse nosiniai i y, e, ė, o, a. Rašymas žodelyčių ne, nė, nie, nei (p. 10). Sakinys i jo dalys, sakinio dalių adini- mas a dais; k yp is i į e p iniai žodžiai. Su ap iniai sakiniai i jų ski iamieji ženklai (p. 10). Linksniuojamosios kal- bos dalys. Linksniai. Linksniuo ės. Veiksmažodis. Asmena imas i as- menuo ės be daly ių. Veiksmažodžių lieme- nyse i galūnėse a—o –i, e –ė, i –y, u—ū. Daly iai, jų laikai, ga- lūnių ašyba, daly ių a imas gim ąja i ašo- mąja a me. P ie eiksmis; jo ašyba. P ielinksniai i sąjun- gos. P ielinksniai i p iešdėliai. P iesagos el, ėl, yn, in, ūn, ing (p. 10). IV (4 pamokos pe sa ai ę) Žodžių sudė is; liemuo, p iešdėlis, p iesaga, galūnė. Iš isiniai i sudu iniai žodžiai. Žodžių giminingumas (p. 11). Aplinkybių žodžiai – laiko, ie os, būdo, p iežas ies, ikslo. Sakinio dalys, keliais žodžiais eiškiamos. Sup a imas sudė inių, sudu inių, pag indinių, šalu inių sakinių i ski- iamųjų ženklų a oji- mas (p. 11). Visos kalbos dalys i jų ly ys. Daly iai, pa- daly iai, pusdaly iai. Bend a is (i būdinys) (p. 11). Iš mokymo p og amoje pa eik ų emų ma y i, kad engėjai pi majame p adedamosios mo- kyklos sky iuje ekomenduoja daugiausia moky i ašy i i skai y i, pažin i i ski i balsius, p iebalsius i d ibalsius. Siūloma moky i didžiųjų i mažųjų aidžių ašybos. Nuo an ųjų me ų p og amoje jau eikiamos kalbos i sakinio dalių mokymo emos i ęsiamos pi maisiais me ais p adė os emos: mokoma balsių, p iebalsių i d ibalsių. T ečiaisiais me ais – ašybos, sky ybos aisyklės i oliau siūloma moky i kalbos i sakinio dalių. Ke i aisiais me ais eko- menduojama moky i žodžio dalių, sudė ingesnių sakinio dalių a ejų, ka ojamos isos kalbos BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 9 dalys i da eikiamos daly ių, padaly ių i pusdaly ių bei bend a ies mokymo emos. Ma y i, kad siūloma moky i koncen ais, pa yzdžiui, an aisiais me ais sakinio dalys nag inėjamos be e minų, o ečiaisiais i ke i aisiais me ais nu odoma moky i i e minų, supažindin i su kalbos dalimis siūloma aip pa palaipsniui. Gali bū i, kad mokymo p og amos engėjai bu o susipažinę i su 1909 m. J. Jablonskio suku a lie u ių kalbos p og ama, nes panašumų esama (ž . 3 len elę). 3 LENTELĖ. 1909 m. i 1919 m. p adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų emos Mokymo me ai Pamok. pe sa . Jono Jablonskio p og ama (1909) Pamok. pe sa . 1919 m. p og ama I3Balsės i p iebalsės. P iebalsių suminkš ėjimai p ieš ą, o, ų (i ą, ų, ū). Va ojimas į i y, aipogi ū, e, ė. D ibalsės (ai, ei, au, ui) ie, uo. Iš a imas ą, ę, ų (mokinių a me i knygų kalba). Dalinimas žodžių į skiemenis i kilnojimas iš ienos eilės ki on. Mažosios i didėsės aidės. Ki čiai (p. 1). 10 Kalba, sakiniai, žodžiai, skiemens, ga sai, ga sų žymėjimas, didžiosios i mažosios aidės. Balsiai, d ibalsiai i p iebalsiai, jų kie u- mo i minkš umo sup a imas. Ta iamasis „i“ i minkš inamasis „i“.; ilgieji i um- pieji balsiai i jų išlaikymas a ian (p. 10). II 3Sakinys i jo dalįs. Žodžiai, eiškian ieji daik ą, jo būdą i eiksmą. Daik a a dis, skai liai, gymės i linksnių galūnės sulig klausimų. Į a dės, pakeičiančios daik a a džius. Būd a dis, jo su aikymas su daik a a - džiu gymėje, skai liuje, linksnių galūnės sulig klausimų (būd a džiai linksniuojama d aug su daik a a džiais). Veiksmažodis, ypa os i laikai (pap as ieji) sakymo būdai. P iešdėlis, jo ašymas d auge su žodžiu i sky ium. Va ojimas ą, ę, į, ų s a biausiuose a si i- kimuose (žodžio idu yje i pabaigoje). Taškelio, klausimo i šauksmo ženklų a ojimas s a biausiuose a si ikimuose, d i aškis (p ieš ienokių žodžių eilę i s e- imąją kalbą), kableliai (į edan s e imus žodžius), ski snelis. 9Sakinys, žodis, skiemuo, ga sas, aidė. Balsiai i d ibalsiai; p iebalsiai kie ieji, minkš ieji, ęsiamieji i ne ęsiamieji. Daik a a džiai, būd a džiai, jų giminės (gim ys) i skaičiai. Veiksmažodžiai, jų skaičiai, asmens, laikai, liepiamoji i a- iamoji nuosakos. Sakinys; sakinio dalių nag inėjimas klau- simais, be e minų. Taškas, klaus ukas, kablelis (p. 10). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 16 Taigi g ama ikos emos į auk os į ašymo i skai ymo emas. P ie ašymo emų aiškinami i mo ologijos, i sky ybos dalykai, ne an ųjų me ų one ikos emos pa eikiamos kaip ašy- mo dalykai: Ga so i aidės ski umas. P a inimas iš klausos su as i ki čiuo ąjį žodžio skiemenį (PMPP 1939: 6). O mokan skai ymo emų aginama a k eip i dėmesį (skai an ) į sky ybos ženklus. Iš 4 len elės skil yse pa eik ų kalbos emų ma y i, kad be eik iso kalbos ku so pag indų eikia moky i pe pi muosius ejus mokymo me us, ke i aisiais me ais kalbos žinios u i bū i gilinamos i plečiamos. Pi maisiais me ais daugiausia dėmesio ski iama aisyklingai a - čiai ugdy i, ašybos i sky ybos pag indams. An aisiais me ais, p og amos au o ių nuomone, u i bū i oliau ugdoma aisyklinga a is, mokoma aisyklingos ašybos pag indų, p adedama moky i one ikos i nus a y i ki čiuo ąjį skiemenį. T ečiaisiais me ais s a bus aisyklingos ben- d inės kalbos a ies ugdymas, oliau siūloma moky i sudė ingesnių ašybos a ejų, supažin- din i su žodžio dalimis, moky i kalbos dalių, p adė i moky i sky ybos ženklų i sakinio dalių. Ke i aisiais me ais jau nė a a ies ugdymo emų, ačiau ka ojamos išmok os one ikos emos i supažindinama su ki čiu i p iegaide. P og amoje eikiamos išmok ų kalbos dalių ka ojimo emos (gilinamos žinios apie jas, mokoma ki ų kalbos dalių). Toliau – sky ybos i sin aksės mokymo emos. Penk aisiais me ais kalbos mokymo emų pa eikiama jau nedaug: daugiausia ka ojimas ( one ikos, kalbos dalių i ašybos). Naujos emos: kalba i aš as, a mė i bend inė kalba. Šeš aisiais me ais moky ojai daugiausiai dėmesio u ė ų ski i sin aksei i sky ybai (sudė inių i ien isinių sakinių sky yba, iesioginė i ne iesioginė kalba; ašybos ai- syklių ka ojimas). Penk aisiais i šeš aisiais me ais p og amos suda y ojai daugiau p og amos emų ski ia li e a ū os eo ijai i is o ijai. 5 LENTELĖ. P adinės mokyklos lie u ių kalbos p og amos emų pasiski s ymas Sky ius Temos I sky ius Ta is: 1. Vaikų kalbos s ambesnių ūkumų lyginimas. 2. Ilgųjų i umpųjų balsių sky imas iš klausos. Rašyba, sky yba: 1. Didžiosios aidės po aško i a duose. 2. y, i; ū, u ašymas žodyje. 3. Nosiniai linksnių galūnėse. 4. Žodžių kėlimas iš eilu ės į eilu ę. II sky ius Ta is: 1. Aiškaus i ga saus kalbėjimo ugdymas. 2. Ilgųjų i umpųjų balsių bei d ibalsių aisyklingas a imas. Rašyba: 1. Ilgųjų balsių. 2. D ibalsių. 3. Sudė inių p iebalsių. 4. Minkš umo ženklas i p ieš balsius. 5. Ska džiųjų p iebalsių po ų sky imas. 6. Nosinės žodžio šaknyje. 7. Didžiųjų aidžių. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 17 Sky ius Temos Fone ika, ki čia imas: 1. Ga so i aidės ski umas. 2. Balsiai, p iebalsiai, d ibalsiai. 3. Abėcėlė. 4. Ki čiuo o skiemens nus a ymas. Kalbos dalys: 1. Žodžių ski s ymas į g upes pagal klausimus. 2. Daik a a dis, būd a dis i eiksmažodis. 3. Linksnia imas pagal klausimus. III sky ius Ta is: Taisyklingas a imas bend inės kalbos ga sų. Rašyba: 1. P iebalsių ašyba. 2. P iešdėlių ašyba. 3. P iesagų ašyba. 4. Žodžių su ga sų junginiais ašyba. 5. Sudu inių žodžių ašyba. Nosinių ašyba. Žodžių da yba: 1. Kai omi i nekai omi žodžiai. 2. Žodžio dalys. Kalbos dalys: 1. Daik a a dis, būd a dis, į a dis, skai a dis. 2. Jų ūšys, giminės, skaičiai, linksniai. 3. Linksnia imas. 4. Veiksmažodis, jo asmenys, skaičiai, laikai. 5. Asmena imo iesioginė nuosaka. Sky yba, sin aksė: 1. Taškas. 2. Klaus ukas, šauk ukas sakinio gale. 3. Veiksnys i a inys. IV sky ius Fone ika, ki čia imas. Ka ojimas: 1. Balsiai, p iebalsiai, d ibalsiai i jų ūšys. 2. Ki is i p iegaidė. Žodžių da yba: žodžio dalių ka ojimas. Kalbos dalys. Ka ojimas: 1. Kai omosios kalbos dalys (linksniuojamosios su į a džiuo inėmis ly imis, asmenuojamoji – eiksmažodis su isomis nuosakomis, sudu iniais laikais i sang ąžinėmis ly imis). 2. Daly iai. 3. Pusdaly iai. 4. Padaly iai. 5. Nekai omosios kalbos dalys. Rašyba: daly iai i jų ašyba. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 18 Sky ius Temos Sin aksė (sakinio dalys), sky yba: 1. Iš isinis sakinys. 2. Veiksnys i a inys. 3. An ininkės sakinio dalys. 4. Kablelis iš isiniame sakinyje. 5. Sudė iniai sakiniai. 6. Pap asčiausi kablelio a ejai sudė iniame sakinyje. 7. Tiesioginė kalba, p a inimas ją ski i. V sky ius Fone ika: Ka ojimas. Kalbos dalys: Ka ojimas. Rašyba: Išei ų dalykų gilinimas. Ki a: 1. Kalba i aš as. 2. Ta mė i bend inė kalba. VI sky ius Sin aksėi sky yba: 1. Iš isinis sakinys i jo dalys. 2. Sudė inis sakinys i jo ūšys. 3. Tiesioginė i ne iesioginė kalba. 4. Sky yba. Rašyba: Išei ų ašybos dalykų gilinimas. Apskaičia us isų šeše ių me ų emas p ocen ais ma y i, kad p adinėje mokykloje mokan lie u ių kalbos daugiausia dėmesio bu o ski a ašybai i kalbos dalims (ž . 2 pa .), aip pa sky ybai i sin aksei. Ki oms emoms ( a čiai, one ikai i žodžių da ybai) ski a mažiau p og- amos emų. 2 PAV. 1939 m. P adinės mokyklos lie u ių kalbos p og amos emų san ykis p ocen ais BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 19 Palyginus 2 pa eikslo diag amoje pa eik us duomenis su 1919 m. p og amos emų diag a- ma (ž . 3 pa .), ma y i okie ski umai: naujojoje p og amoje daug daugiau dėmesio ski a a- šybai, sky ybai i a čiai. Y a ki čia imo emų, ku ių nebu o 1919 m. p og amoje. 3 PAV. 1919 m. i 1939 m. lie u ių kalbos mokymo p og amų emų palyginimas Taigi 1939 m. p og ama, pa eng a, kai bu o pa i in as šeše ių me ų p adinis mokymas, jau sky ėsi nuo anks esnių p og amų, ad aki aizdu, kad eikėjo i p og amą a i inkančių nau- jų ado ėlių. Šios p og amos sanda a odo susi o ma usią okią p adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo s uk ū ą: ašyba, kalbos dalys, sin aksė i sky yba, žodžių da yba, a is, o- ne ika i ki čia imas. IŠVADOS 1915–1939 m. Lie u oje bu o p adė os ku i š ie imo d augijos, spa čiai pli o lie u iškos spaudos leidyba, mokyklų ado ėliais ėmė ūpin is Lie u ių mokslo d augija. 1922 m. lie u ių kalbos a ojimo s i is i unkcijas išplė ė lie u ių kalbai su eik as als ybinės kalbos s a usas. Vado ėlių, p og amų i ecenzijų ašymas bu o p is abdy as Pi mojo pasaulinio ka o, a- čiau jau 1915–1917 m. bu o suku i ne du lie u ių kalbos mokymo p og amų p ojek ai, ku iuose ėmė yškė i lie u ių kalbos mokymo gai ės. Vado ėliai bu o ašomi emian is o icialiai pa i in omis p adinių mokyklų p og amomis (1919 m. i 1939 m.): 1919 m. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og ama bu o pa eng a ke e iems mokymo me ams, joje daugiausia dėmesio bu o ski a kalbos dalims moky i, ačiau bu o i daug ki ų emų (žodžių da ybos, sin aksės, ašybos, a ies, one ikos i sky ybos); 1939 m. p og ama bu o šeše ių me ų – joje a si ado naujų emų, pa yzdžiui, ki - čia imo, ki ų emų (pa yzdžiui, ašybos, sky ybos i a ies) bu o siūloma moky i išsamiau. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 20 Iš 1939 m. lie u ių kalbos p og amos emų ma y i jau nusis o ėjusi p adinės mokyklos lie u ių kalbos mokymo s uk ū a ( ašyba, kalbos dalys, sin aksė i sky yba, žodžių da yba, a is, one ika i ki čia imas); ji a sispindėjo i o me o lie u ių kalbos ado ėliuose. 1915–1939 m. lie u ių kalbos mokymo p og amos i jų ecenzijos a liko bend inės kalbos unkcijų sklaidos aidmenį i diegė bend inės kalbos ugdymo k i e ijus. P og amų i jų ecen- zijų y imas a skleidė uo laiko a piu su o muo ą samp a ą, kad p adinės mokyklos lie u ių kalbos ado ėliai a) u i bū i pa ašy i aisyklinga kalba (kalbos g ynumo k i e ijus), b) u i bū i aikams sup an ami (aiškumo k i e ijus), c) moky i aisyklingos ašybos i a ies ( aisyklingu- mo k i e ijus), – i aip ugdy i bend inę kalbą. ŠALTINIAI Jablonskis J. [Pe as K iaušai is] 1901: Lie iškos kalbos g ama ika, Tilžė: spauzdin a pas O o . Maude ode. Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1911: Lie u jų kalbos sin aksė, Seinai: „Šal inio“ knygynas. Jablonskis J. [Moky ojas] 1915 [1933]: Dėl lie u ių kalbos p og amos. – Lie u os balsas 4. Jablons- kio aš ai 2. Š ie imo eikalai. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Š ie imo minis e ijos leidinys, 57–58. Jablonskis J. [R. J.] 1920: A. Jakučionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa-[R. J.] 1920: A. Jakučionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa-1920: A. Jakučionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa-ionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa- aisy as leidimas. Kaina 3 auks. 50 sk. Tilžė, 1920. – Š ie imo da bas 10, 45–57. Jablonskis J. 1920a: J. Damijonaičio „Lie u ių kalbos g ama ika“. – Lie u a 164, 2–3; 165, 2. Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1922: Lie u ių kalbos g ama ika: id. mokslo įs aigoms. 2-asis leid. Kaunas; Vilnius: „Š y u io“ b- ė. Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1928: Linksniai i p ielinksniai i jų a ojimas mūsų kalboje: jų a - ojimas mūsų kalboje, Kaunas: „Sakalo“ b- ė. LD 1915: Lie u ių delegacija in žm. š ie . minis e į. – Vai as 19, 310. LKP 1909 Lie u ių kalba žemesniosiose mokyklose i lie u ių kalbos moky ojai. – Mokykla 2, 1–2. Lomanas P. 1930: P adžios mokyklų įs a ymai. Taisyklės, ins ukcijos, aplink aščiai i p og amos, Kaunas. Mu ka J. 1920: A i as laiškas A. Jakučioniui. – Mokykla i gy enimas 4 ( i šeliuose). Mu ka J. 1923: Mašio as P . Ašakaičio abėcėlė. Tilžė, 1921. – Š ie imo da bas 3–4, 268–270. PLK 1906: Pa yzdinis lie u ių kalbos mokymo p og amas žemesnėms i idu inėms mokslo įs aigoms Vilniaus, Kauno, Ga dino i Su alkų gub. – Vilniaus žinios, 1906, gegužės 10 (23), N . 99 (417), 1. PMLP 1919: P adedamųjų mokyklų laikinoji p og ama. – Š ie imo da bas 1 (p iedas). PMP 1940: P adžios mokyklos p og amos, Kaunas: Š ie imo minis e ijos knygų leidimo komisijos lei- dinys. PMPP 1939: P adinės mokyklos p og amos. Š ie imo minis e io pa i in as p ojek as. Kaunas: „Š ie- sos“ spaus u ė. RP 1920: Lie u ių kalba (i pasaulio li e a ū a). Š ie imo Minis e ijos bend ojo la inimo mokyklos. Re o mos p ojek as. – Š ie imo da bas 6–7, 24–25 VMP 1937: Vidu inių mokyklų p og amos (p ojek ai), Kaunas: „Spindulio“ bend o ės spaus u ė. LITERATŪRA Bui ydienė V. 2011: Lie u ių kalbos mokymas XX a. p adžioje: pi mosios lie u ių kalbos mokymo p og amos i o laiko a pio ado ėliai. – Naujausi kalbų i kul ū ų y imai. Kalbų i kul ū ų sanki ų a chy ai 4, Vilnius: Eu opos kalbų i kul ū ų dialogo y ėjų asociacija; UAB „Pe o o se as“, 183– 223. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 21 Bui ydienė V. 2013: XX amžiaus pi mosios pusės p adžios mokyklų gim osios kalbos ado ėlių u inio i kalbos no minimo b uožai. Dak a o dise acija, Vilnius. Bukauskienė T. 1989: Lie u os mokykla i pedagoginė min is 1918–1940 m. Vilnius: LTSR liaud. Š ie- imo m-ja. Bukauskienė T. 1995: Lie u os mokykla i pedagoginė min is 19181940 m., T ečias, papildy as leidi- mas, Vilnius: Leidybos cen as. Čepai ienė G. 2010: Jonas Jablonskis – a pininkas (Min auja, ėjimas į Va pą). – Kalbos kul ū a 83, 30–43. Jagminienė J. 2013: In eligen ai – pi mieji lie u iškų ado ėlių au o iai. P ieiga in e ne e: h p:// www.be na dinai.l /s aipsnis/2013-02-08-ju a e-jagminiene-in eligen ai-pi mieji-lie u isku- a- do eliu-au o iai/95146 (žiū ė a 2013 04 17). Ka čiauskienė M. 2000: Lie u iškų elemen o ių aida. – Lie u iški elemen o iai, Kaunas: Š iesa, 11-75. Ka čiauskienė M. 2002: Lie u os mokyklos i pedagoginės min ies aidos b uožai: 1863–1918 m. – Lie u os mokykla i pedagoginė min is. XIX a. an oji pusė–XX a. p adžia. An ologija. Sud. M. Ka - čiauskienė, Kaunas: Š iesa, 9–25. Mikulėnienė D. 1998: Vals ybinės kalbos s a usas de ju e i de ac o: jo įgy endinimo i a kybos p oblemos. – Vals ybinė kalba i in eg acija (Es ija, La ija, Lie u a): semina o ezės, Vilnius, 7–8. Paške ičiū ė-Kund o ienė E. 2009: LMD leidybinė eikla. – Mokslo i echnikos aida 1(1), 124- 138. Pi očkinas A. 1977: P ie bend inės kalbos iš akų: J. Jablonskio gy enimas i da bai 1860–1904, Vilnius: Mokslas. Pi očkinas A. 2011: E škėčiuo u keliu lydėjo kalbą į mokyklą (2). – Mokslo Lie u a 1 (445), 5–11. Pukienė V. 1994: Lie u ių š ie imo d augijos XX amžiaus p adžioje (1906–1915 me ais), Vilnius: A. Va no pe sonalinė įmonė. Pupkis A. 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis. Salienė V. 2009: Lie u ių kalbos didak ikos aida, Vilnius: Vilniaus pedagogikos uni e si e as. Vainiu ė M. 2010: Lie u ių kalbos kaip als ybinės s a usas: pag indiniai aspek ai. – Ju isp uden- cija 4(122), 25–41. Zinke ičius Z. 1992: Lie u ių kalbos is o ija 5: Bend inės kalbos iškilimas, Vilnius: Mokslo i enciklo- pedijų leidykla. Zinke ičius Z 1993: Ry ų Lie u a p aei yje i daba , Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Gau a 2015 04 07 P iim a 2015 09 25