BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
DĖL BENDRINĖS KALBOS NORMŲ SAMPRATOS
MOKYKLOJE
ESMINIAI ŽODŽIAI: bend inė kalba, bend inės kalbos no mos, kalbos e alonas, kalbos mokymas.
ĮVADINĖS PASTABOS
Ne ienus me us iešumoje yks ančios – pe žengusios mokyklų i jas ku uojančių aldžios
įs aigų sienas – diskusijos dėl mokinių aš ingumo e čia ne ik ieško i šio eiškinio p iežasčių,
be i plačiau paž elg i į lie u ių kalbos mokymo padė į mokykloje. Kokiõs lie u ių kalbos i
kaip mokoma, kokia bend inės kalbos i jos no mų samp a a mokiniams diegiama? Kaip api-
būdinamos i kaip ko eguojamos neno minės mokinių kalbos ap aiškos?
Tai klausimai, ku ie negali bū i ieną ka ą galu inai a sakomi i nejudinami dešim mečiais,
nes su besikeičiančia kalbine bend uomene kin a i pa i lie u ių kalba, i bend inės kalbos
no mų kodi ikacija. Vėl iš naujo juos s a s y i ska ina Lie u ių kalbos ins i u e nuo 2015 m.
Bend inės kalbos y imų cen e įku os Mokyklinės li uanis ikos g upės p adė a g ilden i
mokymo p ocese unkcionuojančios lie u ių kalbos p oblema ika. Ty imai a liekami d iem
k yp imis. Viena k yp is – mokinių a ojama mokyklinė ašy inė kalba, jos būklė; ki a –
bend inės lie u ių kalbos bei jos no mų samp a a i jos diegimas mokymo p ocese. An osios
k yp ies po emei s a bu dalykinis pag indas, ku iuo moky ojai emiasi e indami mokyklinę
ašy inę i saky inę kalbą.
Kodėl mokinių kalbos e inimas y a s a bu? Mokan kalbos daugiausia dėmesio u i bū i
ski iama no minei kalbai i jos sis emai pe p as i (ž . Miliūnai ė 2008: 151–169), aip pa kal-
bos aiškos p iemonėms gausin i i išmoky i jas a o i pagal eikiamą si uaciją, kon eks ą,
s ilių. Be be mokinių kalbos e inimo išsi e s i aip pa neįmanoma, nes mokomasi i iš mo-
ky ojų nu odomų klaidų, s engian is jų eng i. Ki aip a ian , bend inės kalbos mokomasi iek
pe iman jos no mas, iek a me an ai, kas y a ne no ma. Ve inamasis aspek as ampa ypač
s a bus aisan p i alomus baigiamuosius ašy inius egzaminų da bus. Nuo o, kas aisoma,
kokių klaidų andama ašiniuose, p iklauso mokinio da bo į e inimas, o jis u i į akos en-
kan is olesnį gy enimo kelią baigus mokyklą.
Pãska a im is nag inė i e inamojoje mokymo p oceso g andyje aikomą no mų samp a ą
apo Nacionalinio egzaminų cen o ( oliau – NEC) užsakymu 2014 m. udenį Lie u ių kalbos
ins i u e a lik a ų pačių me ų lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio i mokyklinio b andos
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 2
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
egzamino dokumen ų, susijusių su kalba, ekspe izė1. Joje, be ki ų dalykų, bu o iškel a hipo-
ezė, kad menks an is bend asis aš ingumas mokykloje i nege ėjan ys egzamino ezul a ai
gali bū i susiję ne ik su p as ėjančiomis mokinių žiniomis, aip pa mokymo u inio, me odi-
kos bei mokymo p iemonių nea i ik imi daba ies po eikiams, be iš dalies i su e inimo
g andimi, – ypač su kalbos aisyklingumo bei s iliaus e inimo sis emos i e in ojų k ali i-
kacijos ūkumais. Kaip ik nag inėjan su šiuo egzaminu susijusius dokumen us, me odinę
medžiagą, ku ia emiasi e in ojai, kilo s a biausias klausimas: kókia bend inės kalbos no -
mų, aip pa s iliaus ūkumų samp a a ado aujamasi mokykloje iek mokan mokinius lie u-
ių kalbos, iek e inan jų pačių kalbą?
Panašių minčių dėl mokyklos aš o da bų e inimo galima as i i žiniasklaidoje. Pa yz-
džiui, ais pačiais 2014 m. paskelb a Lie u ių kalbos i li e a ū os moky ojų asociacijos pi mi-
ninko pa aduo ojos moky ojos ekspe ės Reginos Dilienės nuomonė2:
Pasak R. Dilienės, pa eik i aiškų a sakymą, a leng a, a sunku 36 balus su ink i lie u ių kalbos i li e a ū os
als ybiniame b andos egzamine, nė a pap as a. „Sunkumų kelia lie u ių kalbos i li e a ū os egzamino e -
inimas. Pap as ai mes sakome, kad jis oks subjek y us i ne a kingas, kad bend as į e inimas 50 p oc.
p iklauso nuo mokinio, 50 p oc. nuo e in ojo.
Reikia u ė i gal oje e in ojų da bo sudė ingumą. Pagal Lie u ių kalbos i li e a ū os
als ybinio b andos egzamino užduo ies e inimo k i e ijus (VK 20133) e inamas li e a ū-
inio a ba samp o aujamojo ašinio u inys, kalbos aisyklingumas (g ama ika i leksika, ašy-
ba, sky yba), aip pa eks o aiška i o malusis ien isumas ( eks o aiška, s ilius, logika i
o malioji eks o s uk ū a). Taigi e in ojai u i ge ai išmany i i li e a ū ą, i bend inės lie-
u ių kalbos no mas, i s ilis iką.
S aipsnio ikslas – panag inė i, kokiu dalykiniu pag indu emian is e inamas lie u ių
kalbos aisyklingumas als ybinio lie u ių kalbos i li e a ū os b andos egzamino ( oliau –
VBE) aš o da buose, i nus a y i, kokia bend inės kalbos no mų samp a a susiklosčiusi ie-
noje iš lie u ių kalbos mokymo dalių – e inimo p ocese. Remian is a lik os VBE da bų
e in ojų apklausos duomenimis, šiam ikslui pasiek i keliami okie užda iniai: 1) išsiaiškin i,
kokiais šal iniais emiasi e in ojai, a pažindami no mos pažeidimus; 2) išnag inė i, kokių
sunkumų kyla e in ojams, aisan ašinių kalbą i s ilių; 3) nus a y i, kaip e in ojai su okia
aisyklingos kalbos e aloną, ku iuo emiasi e indami VBE da bus.
Pab ėž ina, kad s aipsniu niekaip nesiekiama sumenkin i moky ojų li uanis ų da bo a
juolab g iau i jų au o i e ą. Mokinių kalbos e inimo sis emos y imas i jo ezul a ai u i
padė i išsiaiškin i esamą padė į, kad p i eikus bū ų galima ieško i ją obulinančių sp endimų.
1 2014 m. lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio i mokyklinio b andos egzamino ekspe izė. Dalis, ski a lie u ių
kalbos aspek ams. P ieiga in e ne e: h p://www.nec.l / ailai/4754_2014_LKL_BE_ekspe ize_LKI_dalis_is ados_
nep .pd . Vilnius, 2014 (žiū ė a 2015 10 28).
2 R ū a P u k e n ė . Naujų mokslo me ų pokyčiai: gud us planas a d igubi s anda ai. del i.l , 2015 08 24. P iei -
ga in e ne e: h p://www.del i.l /news/daily/educa ion/nauju-mokslo-me u-pokyciai-gud us-planas-a -d igubi-
s an da ai.d?id=68791172 (žiū ė a 2015 08 24).
3 S aipsnyje emiamasi omis š ie imo sis emos dokumen ų edakcijomis, ku ios galiojo ada, kai bu o a liekasas
oliau s aipsnyje ap ašomas y imas, no s ėliau kai ku ie dokumen ai bu o a naujinami.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 3
1. BENDRINĖS KALBOS NORMOS IR TAISYKLINGOS KALBOS
ETALONAS
Remian is no mos (plačiąja p asme) kaip socialinio eiškinio samp a a, į kalbos no mas
žiū ima kaip į kalbinėje bend uomenėje pe laiką susiklosčiusį isuo inai p ipažįs amą egu-
lia iai pasika ojan į i ka u kin an į kalbinį elgesį, įp očius i aisykles (plg. Takahashi 2004:
172–179, Pupkis 2005: 88–93, Kauhanen 2006: 34).
Kalbos no ma kaip apibend inamoji są oka susideda iš no mos u inio, ku į į i ina no -
mos egulia umas, no mos pobūdžio, ku į lemia ai, a no ma y a p i aloma, a lais ai pasi-
enkama, i no mos skleidėjų (Ba sch 1985: 23).
Bend inės kalbos no mos – į ai iomis a mainomis kalbinėje bend uomenėje unkcionuo-
jančių kalbos no mų dalis. Jos eguliuojamos sąmoningai i kodi ikuojamos, u in ikslą pa-
laiky i bend ą isai daugiasluoksnei bend uomenei kalbinį s anda ą. Kalbinį bend uomenės
elgesį (kalbinę p ak iką) kodi ikacija gali eguliuo i d ejopai:
1) jeigu bend uomenė p iima no mą i ją a oja be išo inio spaudimo, kaip kalbinio elge-
sio i jo ko ekcijų o ien y ą, a no ma egzis uoja kaip ealioji no ma;
2) jeigu kalbinei bend uomenei no ma p ime ama ik iš išo ės, da an spaudimą, ai ben-
d uomenei ji egzis uoja ik kaip nu odymai (p esk ipcija).
Jeigu ž elgsime iš kalbinei bend uomenei p iklausančio indi ido pozicijų, kalbos no moms
unkcionuo i s a bi kalbinė sąmonė (plg. Gil ow 2003: 363–392). Ji leidžia išlaiky i kalbos
įp očių s abilumą susidū us su naujais kalbos ak ais, no s pa i nė a nekin an i. Kalbos e a lo-
nas – indi ido kalbinės sąmonės su o muo a samp a a apie siek inąsias kalbos no mas.
Mokymo p ocese gana yškus p esk ip y usis no mos pobūdis, nes diegiamos bend inės
kalbos no mos ne isada a i inka mokinių kalbinius įp očius, ku iuos o muoja ki às kalbos
a mainas kul i uojan i kalbinė aplinka4. Pag indiniai bend inės kalbos no mų skleidėjai
mokykloje y a moky ojai li uanis ai, odėl s a bi pačių moky ojų kalbinė pa i is, jų bend inės
kalbos mokėjimo lygis i jų kalbinės sąmonės su o muo as kalbos e alonas, ku iuo ma uodami
jie e ina mokinių kalbą.
Taigi s aipsnyje nag inėjama mokinių kalbai e in i aikoma bend inės kalbos no mų
samp a a, a siž elgian į is šios no mos aspek us – no mos u inį (kokius eiškinius apima
mokykloje diegiamos bend inės kalbos no mos i kokie jų šal iniai?), no mos pobūdį (kokie
mokinių kalbos eiškiniai mokykloje pa enka į p esk ipcijos lauką?) i no mos skleidėjus (kaip
e in ojai su okia bend inės kalbos no mas?).
2. TYRIMO DUOMENYS IR METODIKA
2015 m. balandį a lik a Lie u ių kalbos i li e a ū os egzamino baigiamųjų da bų e in o-
jų, ku ie bu o pak ies i daly au i 2015 m. e inimuose, apklausa5. Taigi enkan , apdo ojan
4 A ski as, ne mažiau s a bus, be šiame s aipsnyje be eik nenag inėjamas klausimas – kaip mokykloje sp endžiama
bend inės kalbos no mų a ian iškumo p oblema.
5 S aipsnio au o ė dėkoja NEC, pa aginusiam e in ojus daly au i apklausoje, o apklaus iesiems e in ojams – už
a i us i in o ma y ius a sakymus.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 4
i sis eminan duomenis bu o naudojamas anke inis, ekspe imen inis, kiekybinės bei kokybi-
nės analizės i anali inis me odai.
Apklausoje, ku i bu o anoniminė, daly a o (anke as į in e ne inę apklausų sis emą a siun-
ė) 205 VBE da bų e in ojai iš 4006. Apie sa e e in ojai nu odė okius duomenis:
• pedagoginio da bo s ažą ( ys apylygės g upės: daugiau kaip 30 me ų, 21–30 me ų,
11–20 me ų; 1–5 me ų s ažą u inčių moky ojų ik 0,5 p oc.);
• u imą k ali ikaciją (be eik 70 p oc. suda o moky ojai me odininkai, be eik po lygiai
y esniųjų moky ojų i moky ojų ekspe ų);
• VBE e inimo pa i į ( ys apylygės g upės: 2–4 me ai, 5–8 me ai, 9 i daugiau me ų;
pi mą ka ą užsi egis a usių – 1 p oc.);
• mokyklos, ku ioje di ba, ipą (81 p oc. gimnazijų, apie 12 p oc. idu inių mokyklų,
apie 3 p oc. pag indinių mokyklų, 2,5 p oc. p o esinių mokyklų, 0,5 p oc. p ogimna-
zijų).
S aipsnyje nag inėjamai p oblema ikai šie duomenys nė a i in eikšmingi, be s a bu, kad
ai gana ien isa ikslinė g upė, ienijama konk ečios p o esinės eiklos i NEC a ink a kaip
galin i ge iausiai a lik i VBE da bų e inimą.
Apklausoje e in ojams bu o pa eik a 14 klausimų: dalis jų bu o užda ieji (jų a sakymai
sis emoje apklausa.l pa aizduojami g a iškai), ačiau be eik p ie isų užda ųjų klausimų bu o
p ašy a pa ašy i i pla esnių komen a ų. Tų komen a ų bu o į ai ių, ne isada iesiogiai susi-
jusių su konk ečiu klausimu, be didžioji okių a sakymų dalis apie e inimo p ocesą eikia
papildomos in o macijos, ku ios nebū ų bu ę galima išgau i užda aisiais klausimais. S aips-
nyje nag inėjan a sakymus i pa eikian apklausos ezul a us, dalį e in ojams kylančių sun-
kumų kaip ik pa yko nus a y i okiu būdu, odėl juos ap a ian , konk e ūs apklausos klausi-
mai neminimi.
Kadangi apklausoje p og amiškai nebu o nus a y as eikala imas nepalik i nė ieno nea -
saky o klausimo, s a is inėse len elėse ma y i ik a sakiusiųjų į klausimus skaičius i nuo jo, o
ne nuo iso daly a usių apklausoje e in ojų skaičiaus sis emoje apklausa.l suskaičiuo i p o-
cen ai.
3. ŠALTINIAI, KURIAIS NAUDOJASI VBE DARBŲ VERTINTOJAI
Ve in ojų u imai bend inės kalbos no mų samp a ai o muo is i bend inės kalbos no mų
e alonui susida y i nemažai eikšmės u i ie no mų šal iniai, ku iais emdamiesi e in ojai
į i ina sa o pačių kalbinius įgūdžius i ik inasi ais įgūdžiais suabejoję.
Tu in ai gal oje, e in ojų bu o klausiama, kokiais no minamaisiais i kalbos klaidų ai-
symo šal iniais jie emiasi e indami VBE da bų kalbos aisyklingumą. Bu o pa eik i sep yni
galimi šal iniai, aip pa p ašy a nu ody i i ki us šal inius, jei okių p i eikia. A sakymų s a is-
ika ma y i 1-oje len elėje.
6 NEC duomenimis, 2014 m. VBE da bų e in ojų bu o 800, o 2015 m. jų sumažin a pe pus, a enkan pačius
k ali ikuočiausius, i d igubai pailgin as e inimo laikas.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 5
1 LENTELĖ. Pag indiniai no minamieji i kalbos klaidų aisymo šal iniai, ku iais emiasi VBE da bų
e in ojai
Len elė au oma iškai suku a in e ne inėje apklausų engimo sis emoje apklausa.l . Duomenys, odan ys yškiau-
sius polinkius, pab auk i s aipsnio au o ės.
Pa s s a biausias e in ojų šal inis – Baigiamųjų da bų kalbos e inimo ap ašas, ku is ik
nuo 2015 m. iešai paskelb as NEC in e ne o s e ainėje (Ap ašas 2015). Visada juo naudojasi
du ečdaliai e in ojų, o į jį nea siž elgiančių isai nebu o. An as pagal s a bą – Daba inės
lie u ių kalbos žodynas: juo isada emiasi kiek daugiau kaip pusė e in ojų, o iš iso nesinau-
dojančių nė a. Tai sup an ama, nes šis žodynas (pasku inį ka ą sep in uoju leidimu kiek a -
naujin as 2013 m., labiausiai o ien uojan is į mokyklų po eikius), no s i da osi is ūk ines-
nis ( u i pe laiką a si adusių kodi ikacijos sp agų), ebė a ienin elis okios apim ies kodi i-
kuo ų bend inės kalbos žodžių, jų eikšmių, ašybos, ki čia imo no mų šal inis7. Taip pa pusė
e in ojų isada, o isi ki i dažnai a ba ka ais naudojasi P i alomosiomis sky ybos aisyklė-
mis, ku ios g e a Pasi enkamųjų sky ybos aisyklių y a s a bus sky ybos aisyklių šal inis.
90 p oc. e in ojų naudojasi Kalbos pa a imų knygelėmis, no s jos nė a specialiai p i aiky os
mokyklos eikalams, i moky ojai li uanis ai sau ak ualią in o maciją u i ge okai a si ink i. Šis
eikalas (ypač jo pe einamieji e inimo laipsniai „ ole uo ina“ (šalu inis no mos a ian as) i
„ eng ina“) odo daba inės a osenos polinkius i nuosekliam ilgesnio laiko a pio kodi ika-
cijos p ocesui eikalingą no mų aidos k yp į, o mokykloje no mos samp a a, egis, u ė ų
bū i s a iškesnė, konk e esnė. Du ečdaliai e in ojų dažniau a ečiau naudojasi sa o pasi-
eng u uošiniu, o ai ody ų, kad esamų šal inių nepakanka a ba jie nė a isada pa ikimi.
Baigiamųjų da bų kalbos e inimo ap ašą ( oliau – Ap ašas), kaip pag indinį e in ojų
šal inį, e a panag inė i išsamiau, nes apklausoje e in ojai dėl jo pa eikė į ai ių nuomonių
i pas abų. Iš o, kaip e in ojai žiū i į dalykinį Ap ašo u inį, galima sp ęs i, kokią mokyklo-
je aiky iną daba inės bend inės kalbos no mų samp a ą jie pa ys u i susida ę.
3.1. Baigiamųjų da bų kalbos e inimo ap ašas
Bend o dokumen o, ku iuo bū ų galima su a inai em is aisan VBE da bus, po eikį e -
in ojai ge ai sup an a, odėl pa ys bene nuo 2013 m. okį ap ašą pa engė i juo p adėjo nau-
7 Naujas no minamasis Bend inės lie u ių kalbos žodynas da edaguojamas, s a s omas Vals ybinėje lie u ių kalbos
komisijoje ( oliau – VLKK) i ik nuo 2014 m. a ski omis aidėmis p adė as skelb i in e ne e. Bend inės lie u ių
kalbos žodynas. Redak o ių kolegija: D. Liu ke ičienė ( y . edak o ė), G. Nak inienė, R. Pe okienė i k . P ieiga
in e ne e: h p://bkz.lki.l . Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014–2015.

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 6
do is. 2014 m. asa į, engian is ų me ų VBE e inimui, Ap ašas jo engėjų inicia y a bu o
ap a as VLKK8.
Į Ap ašą sudė i žodyno i g ama ikos klaidomis VBE da buose laikomi a ejai. Jie sus-
ki s y i į smulkesnes žodyno, mo ologijos, sin aksės dalis i sky ius9. Iš į adinės Ap ašo dalies
i jo pabaigoje pa eikiamų šal inių ma y i, kad jį suda an em asi:
1) Didžiųjų kalbos klaidų są ašu10,
2) Š ie imo i mokslo minis e ijos ap obuo ais ado ėliais (40-ies ado ėlių są aše seniau-
sias siekia 1997 m., naujausias – 2011 m.) – iš jų im i ie a ejai, ku ių e inimas nep ieš a-
auja Kalbos pa a imų leidinyje pa eik ų kalbos eiškinių e inimui.
Didžiųjų kalbos klaidų są ašas sudė as į minė ų Ap ašo dalių sky ius, o žodžių eikšmių
klaidų (seman izmų) są ašas11 p idė as Ap ašo pabaigoje a ski u p iedu.
Taigi Ap ašas apima ik dalį pagal kalbos aisyklingumo k i e ijų e inamų kalbos eiški-
nių. Ve indami ašybą i sky ybą, e in ojai u i em is VLKK pa i in omis P i alomosios
i Pasi enkamosios sky ybos aisyklėmis i no minio leidinio Lie u ių kalbos ašyba i sky yba
„Rašybos“ dalimi (1992). VBE da bų kalbos aiška, kaip pažymė a Ap ašo į ade, e inama
pagal me odinį leidinį S iliaus kul ū a12.
S a s ydami Ap ašą VLKK kalbos specialis ai į e ino didelį jo engėjų a lik ą da bą i pa-
žymėjo, kad okio pobūdžio dokumen as eikalingas i suda o p ielaidas ienodai e in i uos
pačius kalbos eiškinius VBE da buose. Tačiau ka u bu o iškel a i į ai ių Ap ašo ūkumų.
Iš jų s a biausias as, kad duomenys Ap ašui bu o su ink i iš ge okai sens elėjusių šal inių,
ku ių dalis apsk i ai nep i aiky a mokyklos eikalams i bu o pa eng a a siž elgian į ki ų
bend inės kalbos a ojimo s ičių – žiniasklaidos, adminis acinės kalbos, g ožinės li e a ū os
e ėjų bei edak o ių i k . po eikius. Todėl į Ap ašą pa eko nemažai daba inei mokinių ka -
ai jau isai nebeak ualių kalbos eiškinių, ku ių uo labiau nepasi aiko mokinių aš o da buo-
se. I , p iešingai, Ap aše nė a bend inei kalbai ne inkamų naujausių a osenos eiškinių, ku-
iems užki s i kelią kaip ik bū ų ie a mokykloje. Disku uojan apie panašaus pobūdžio ap-
ašų suda ymo p incipus, pab ėž a ai, kad jie u ė ų bū i suda omi emian is nuola iniais
mokinių kalbos y imais. Paaiškėjo i ai, kad okių nuoseklių y imų Lie u oje apsk i ai nė a.
Taigi 2014 m. p adžioje VLKK beliko kons a uo i, kad okių ūkumų pe umpą laiką
nebū ų įmanoma pašalin i, juolab nea likus jokių y imų, i kad pa eik as Ap ašas gali bū i
ik laikinas dokumen as, kol bū ų pa eng as naujas, a i inkan is šiandieninės mokyklos eik-
mes. Tad VLKK apsi ibo a Ap aše pa eik ų duomenų pe žiū a i siūlymais, kaip pa ikslin i
8 S aipsnio au o ė aip pa daly a o šiame ap a ime. Daugiau in o macijos ž .: h p:// lkk.l /li /105384 (žiū ė a
2015 10 29).
9 Ap ašo dalių suski s ymas kelia abejonių dėl ne ienodo pag indo i nenuoseklumo, ačiau jį ap a ian VLKK
nebu o p asmės siūly i engėjams as klaidas pe klasi ikuo i. Sup as as bū inumas spė i jį ap a ky i iki 2014 m.
e in ojų mokymų. Pažymė a, kad Ap ašas ski iamas ne mokymo p ocesui ( ai pa ašy a i į ade: „Ap ašas nė a
ski as naudo i kaip ugdymo p iemonė“), o ik e in ojų po eikiams.
10 Didžiųjų kalbos klaidų są ašas pa i in as VLKK nu a imu da 1997 m. i ilgą laiką bu o neko eguo as. 2014 m.
sausio 30 d. nu a imu N . N-3 (152) du dalies „Žodyno klaidos“ sky iai – 1.1. „Ne eik inos s e imybės i jų da i-
niai“ i 1.2. „Ne a o inos naujosios s e imybės“ – iš šio są ašo išb auk i. Į juos į auk i skoliniai i oliau laikomi
kalbos klaidomis, ik ne ekusiomis didžiųjų klaidų s a uso. Plačiau apie Didžiųjų kalbos klaidų są ašo suda ymą,
pakei imus i aikymą ž .: Gim oji kalba, 2014, n . 2, p. 18–26.
11 Didžiųjų kalbos klaidų są ašo žodžių eikšmių dalis bu o pa eng a nepakankamai p o esionaliai, nes čia pa eko i
okių kalbos no mų pažeidimų, ku ių esmė – ne išk aipy a žodžio eikšmė, o ne inkama žodžio sanda a (a si adusi
dėl e imo padėmeniui) i k .
12 Minė oje NEC užsaky oje ekspe izėje bu o pažymė a, kad 2014 m. pa eik i dokumen ai, ski i e in i baigiamų-
jų da bų s iliui, laiky ini ne me odine medžiaga i juolab ne me odiniu leidiniu, o ik jų užuomazgomis.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 7
kai ku ias o muluo es, apibūdinančias aisomus kalbos eiškinius. Taip pa nu ody a, kokių
konk ečių kalbos eiškinių e inimą a aisymų pa yzdžius i a i ikmenis eikė ų ikslin i a
ko apsk i ai ame Ap aše a sisaky i, a siž elgian į naujausius VLKK nu a imus i ekomen-
dacijas13.
Apklausoje daly a ę e in ojai jau u ėjo 2015 m. Ap ašo a ian ą, be jis iš esmės nesi-
sky ė nuo 2014 m. s a s y ojo VLKK. Papildy as ik į adas, ku iame pažymė a, kad „iš „Kal-
bos pa a imų“ į jį į auk i ik ie a ejai, ku ių e inimas isiškai aiškus, ku ie nekelia abejo-
nių i apie ku iuos kalbė a mokan “.
Minė us ūkumus (i da daugiau) nu odė i nemaža dalis apklausoje daly a usių e in-
ojų.
3.1.1. Nuomonės dėl Ap ašo paski ies i eikalingumo. Apklausoje domė asi, kaip
e in ojai su okia Ap ašo paski į iek e inimo, iek pla esniame mokymo p ocese.
Į klausimą „A e inan b andos ašinius eikalingas ienas bend as kalbos aisymų ap ašas
(į aukian i s iliaus ūkumus)?“ eigiamai a sakė 94,1 p oc. apklaus ųjų e in ojų, aigi jų
nuomonė dėl Ap ašo eikalingumo aiški. Ve in ojai pažymėjo, kad oks dokumen as padė ų
išsp ęs i daugelį jiems kylančių p oblemų:
1) bū ų su ienodin i ski ingų šal inių duomenys i ai e in ojams su aupy ų laiko (daug
no min ojų i ado ėlių au o ių, o aiškios kalbos no mų sis emos mokykloms nė a; in o macijos
ieškoma į ai iuose šal iniuose, aip pa a iamasi a pusa yje, ai a ima laiko; ka ais šal iniai pa‑
eikia ski ingą in o maciją; Toks ap ašas paleng in ų da bą, bū ų pa ogiau, aupy ume laiką14);
2) bū ų su ienodin as e inimas i page ė ų da bų aisymo kokybė (bend as kalbos aisymų
ap ašas padė ų su ienodin i e inimo su okimą; Reikia kiek įmanoma s anda izuo i e inimą);
3) bū ų su ienodin as klaidų žymėjimas (Ski iasi žymėjimai – kažkas ą klaidą žymi kaip
s iliaus ūkumą (s ), kažkas – g , p z., a ojan jung uką „kuome “, žodį „pilnas“ („Gy enimas
pilnas pa yzdžių“15) i pan.);
4) in o macija bū ų a naujin a (kai ku iuose leidiniuose in o macija pasenusi, p z., žodžių
„nuosmukis“, „ y(į)s a)“ ašyba, iš g ama ikos – žodžiai „ a dan“, „ aipogi“ ienuose šal iniuose
leidžiami a o i, o lkk.l – jau nebe i pan.);
5) bū ų pag indas ienodai e in i gim akalbių i ki akalbių da bus (Su ienodinus gim osios
kalbos i au inių mažumų egzaminą, ai bū ina, nes klaidos bu o žymimos ski ingai);
6) sumažė ų painia os dėl s iliaus ūkumų samp a os (s iliaus ūkumų ap ašo eikia labiau‑
siai; Ypač s a bu isiems moky ojams su ienodin i s iliaus klaidos samp a ą, nes bū en čia dau‑
giausia nesu apimų);
7) sumažė ų subjek y usis e in ojų eiksnys, susijęs su paski ais a pusa io susi a imais,
e in ojų kai a i su ski ingu moky ojų dalykiniu pasi engimu (kai ku ie e inimai pa em i
„susi a imais“; ai ge ai, be subjek y u gali bū i, o nežino ki i moky ojai, ypač ne e in ojai; Se‑
mina ų p ak iniuose užsiėmimuose pas ebiu, kad labai ski iasi li uanis ų dalykinė kompe encija,
13 Pa yzdžiui, VLKK na iai, daly a ę Ap ašo s a s yme, su a inai siūlė išb auk i iš jo jung uką kuome šalu iniams
laiko sakiniams jung i – kaip a minį, . y. ne okį, už ku io pa a ojimą mokiniams u ė ų bū i mažinamas pažymys;
nuo 2014 m. šio a ejo Ap aše i neliko.
14 Čia i oliau apklausos daly ių a sakymų ci a os pa eikiamos pas i uoju š i u; ski ingų e in ojų ci a os a ski os
kablia aškiais. Viena ki a a sakymuose pasi aikiusi kalbos klaida, pa yzdžiui, ne ienu ne sa o eikšme pa a o as
būd a dis ieningas, -a ( ieningas e inimas, ieninga klaidų e inimo sis ema, ieningas ap ašas), ne sa o eikšme
a ojamas į a dis kažkas, neno minis įnagininkas (bu au šoki uo a ekspe ų e inimu), ne aisy a.
15 Sakinyje Gy enimas pilnas pa yzdžių įžiū ė i kalbos a s iliaus klaidą galima ik p a adus kalbos jausmą. Būd a dis
pilnas čia a ojamas no mine eikšme „ u in is ko daug“.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 8
odėl bend as kalbos aisymų ap ašas padė ų su ienodin i e inimo su okimą; Ve in ojų daug, jie
ski ingose ie ose (ne iena kompak iška pas o i g upė), ad ienas bend as ap ašas bū inas);
8) bū ų bend as dalykinis e inimo pag indas – bend a no mų samp a a (Jeigu u ėsime
bend ą kalbos aisymų ap ašą, galėsime ikė is, kad bus laikomasi bend os no mų bei klaidų sam‑
p a os e inan mokinių b andos egzaminų da bus).
Pas a asis, 8-as, punk as – pa s s a biausias. Ne u in ieno susi a o pag indo, e in ojams
i kyla nemažai p oblemų. Daba inis Ap ašas suda o ge as p ielaidas okio susi a imo siek i,
be dėl sa o ūkumų ne isai a i inka e in ojų po eikius i lūkesčius.
Abejojančių bend o e in ojams ski o ap ašo eikalingumu bu o os ienas ki as (Moky‑
ojas di bdamas naudojasi į ai iais šal iniais. Jeigu kyla abejonių e inan egzamino da bą, ie
šal iniai u i bū i p ieinami. Ap ašas negali apim i isų kalbos klaidų, ki a e us, a ikslinga p i‑
min i, kad „ba anka“ ne a o inas žodis?).
Į ki ą panašų apklausos klausimą, a ieno bend o ap ašo eikia ne ik egzamino da bų e -
in ojams, be i isam kalbos ugdymo p ocesui mokykloje, eigiamai a sakė 90,7 p oc. e in-
ojų. Jų manymu, oks da plačiau naudojamas ap ašas u ė ų i daugiau eigiamybių:
1) su ienodė ų e in ojų i ki ų moky ojų, nedaly aujančių e inimo p ocese, u ima
in o macija, o ai bū ina, kad isas mokymo p ocesas bū ų nuoseklus (Ne u in bend o kalbos
aisymų ap ašo, kiek iena lie u ių kalbos moky oja e ina ski ingai; ne ienodai moky ojai žymi
klaidas, o jei da ne aiso VBE, ai apie e inimo susi a imus nieko i nesužino; moky ojams nekil‑
ų nesusip a imų, ne isi di ba VBE e in ojais; Visi li uanis ai u i u ė i ieną bend ą aisymų
ap ašą, nes y a daug ado ėlių, ku iuose ie pa ys dalykai gali bū i ski ingai sup an ami i in e ‑
p e uojami; Moky ojai įp as ų aisy i pagal ieną bend ą kalbos aisymų ap ašą, odėl mažiau ne‑
susip a imų kil ų baigiamųjų da bų e inime);
2) a si as ų i esnė ski ingų mokymo g andžių są eika i bū ų galima labiau pasi ikė i
egzaminų e inimo objek y umu (Ne isose mokyklose pa i in i e inimo s anda ai, odėl
i e inimas is da ski iasi; Ugdymo p ocese i b andos ašinių k i e ijai ski iasi. Todėl dažnai
nu inka aip, kad ienų dalykų eikalaujame pamokų me u, o pe egzaminą e inami šiek iek ki i
dalykai; Vy esniųjų klasių e inimai o ien uo i į PUPP i egzamino s anda us, o 5–8 – kiek
mokyklų, moky ojų, iek i ap ašų... Vaikus eikia uoš i ienodai i mokan dalyko, i egzaminui,
nes pa i is odo, kad egzamino e inimas ski iasi nuo dalyko eikala imų; No in , kad mokiniai
neda y ų klaidų, ašydami BE ašinius, jie o u i moky is ugdymo p ocese. Tai kam slėp i?);
3) Ap ašu galė ų naudo is mokiniai, jų ė ai i ki ų dalykų moky ojai, o ai u ė ų eigiamą
po eikį ne ik mokinių kalbos mokėjimo kokybei, be i isai kalbinei aplinkai (Mokiniai ga‑
lė ų žino i, kodėl moky ojas e indamas žymi klaidas; sąmoningai mąs an ys mokiniai, susipažinę
su bend u kalbos aisymų ap ašu, jį u ėdami galės kaska išsiaiškin i da omas klaidas, moky is
ašy i be klaidų; moky ojui ai bū ų didelė pa ama, ne eikė ų kaska keliose ie ose ieško i i į o‑
dy i mokiniams, ku jie klys a; Bū ų labai naudinga iek moky ojui, iek mokiniui, iek ė ams;
Mokyklai labai eikalingas mokomųjų dalykų speci inę kalbą eglamen uojan is dokumen as, ypač
dėl naujųjų e minų i plin ančių ge manizmų. Be o, ne isi dalykų moky ojai pe p a o naująją
sky ybą);
4) Ap ašo in o macija, jeigu ji bū ų a naujinama, a s e ų sens elėjusių ado ėlių ūkumus
(Tokio ap ašo eikė ų i mokyklose. Juk kasme a si anda a ejų, kai klaidomis nebelaikome ai, kas
bu o aisoma; Mokyklose ado ėliai nė a pa ys naujausi. No mos kin a).
Keli e in ojai pažymėjo i ai, kad a p egzaminų i ugdymo p oceso esama ski umų (mo‑
komajame p ocese u ė ų bū i e inama g iežčiau; moky ojai pa ys ku ia kai ku ių klasių koncen ų
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 9
e inimo no mas, nes ienų bend ų isoms mokykloms iesiog nė a, p z., kaip mokymo p ocese
aisomi i e inami da bai 5-8 klasėse?). Kiek Ap ašą, jeigu jis bū ų obulinamas i pildomas,
galima p i aiky i isam mokymo p ocesui, u i bū i a ski ai disku uojama.
3.1.2. Ap ašo u inys. Tu in gal oje sens elėjusį kai ku ių į Ap ašą į auk ų, ypač leksi-
kos eiškinių pobūdį, e in ojų bu o klausiama, kokias klaidas iš esamo Ap ašo jie siūly ų
išb auk i i kuo Ap ašą papildy i.
Maždaug pusė e in ojų mano, kad ap ašas y a ge ai apgal o as i išg ynin as, išsamus,
jame nu ody i kalbos eiškiniai ik ai pažeidžia kalbos no mas; jame nė a klaidų, ku ios bū ų dis‑
ku uo inos, odėl nesą eikalo jame ką no s keis i i b auk i.
A sakydami į klausimą, kuo eikė ų Ap ašą papildy i, e in ojai aip pa pasidalijo bemaž
pe pusę: ieni pa eikė į ai ių siūlymų, ki i klausė: Kam da padaugin i klaidų? i eigė, kad
ap ašas pakankamai išsamus, apgal o as, ne eikia pe k au i; klaidos nuola į ai uoja, ad isų
nesu ašysi; Mokinių kalboje daug slengo žodžių, į ai ių angliškų kompiu e inių e minų. Be juos
mes isada aisome […]. Nemanau, kad jais eikė ų papildy i e inimo ap ašą. I aip aišku.
Bu o i g upelė nuomonių, kad Ap ašo u iniu u i užsiim i kalbininkai – jie u ė ų sp ęs i,
kas laiky ina klaidomis, o kas ne.
Tie e in ojai, ku ie manė, kad eikia keis i Ap ašo u inį, pa eikė į ai ių pas abų (jos o-
liau sug upuo os pagal kalbos lygmenis, dėl didelio duomenų kiekio a ink i ik būdingesni
a ejai). Kaip ik os pas abos i leidžia daugiausia sp ęs i, kokią daba inės bend inės kalbos
no mų samp a ą moky ojai li uanis ai no ė ų dieg i mokykloje i kokius eiškinius mano esan
už daba inės bend inės kalbos ibų i ak ualiosios mokinių a osenos, o ku abejoja no mų
kodi ikacijos pag įs umu.
Leksika. Siūloma a sisaky i nemažos dalies Ap ašo s e imybių i ža gonybių (adijalas,
apys o a, baika, baje is, ba anka, bašliai, bonkė, b oma, b oni uo i, čikis, dabo i, da ai, džiaukas,
olde is, men as, pa in is, p idubasin i, p ikolas, popko nas, siemka, elikas, ūsin is i k .), nes
ienos iš jų esančios daugiausia iš usų kalbos a ėjusios i jau nebeak ualios aki aizdžios klai-
dos, ku ių mokiniai neda an ys16, o ki ų, ypač ža goninių, no s i a ojama, nepasi aiko aš o
da buose. Tiesa, da oma išlyga, kad galbū okių klaidų gali daugiau bū i au inių mažumų
mokinių kalboje.
Iš ne sa o eikšme a ojamų žodžių e in ojams a odo nebeak ualūs abuojas, -a i abuo‑
jumas.
Ta p e in ojų a sakymų esama pa ienių siūlymų nelaiky i klaidomis kai ku ių seman iz-
mų, ku ių aisymo pag indas esan is ne isai aiškus a ba jie labai papli ę:
1) p ie eiksmis ypa ingai ie oj ypač;
2) būd a džiai olimas, -a i olimesnis, -ė (mokiniai juos painioja, nes jiems eiškia ą pa į);
3) būd a dis pas a asis, -oji eikšme „jis, šis“, kai kalbama apie ieną objek ą. Šio a ejo
Ap aše (2013–2015 m. a ian uose) i nė a, aisy a Kalbos p ak ikos pa a imuose (1985); ienas
e in ojas kaip ik siūlė šį a ejį į Ap ašą į auk i kaip pasi aikan į mokinių kalboje;
16 So ie inio laiko a pio usybių „mokymo“ pada inius y a ge ai nusakiusi žinoma inkla aš ininkė Gin a Gai eny ė:
P isimenu, kad mokykloje da mokėmės, jog negalima žieb u ėlio adin „zažigalka“ a pėdkelnių „kolgo kėmis“.
Nekenčiau ada kalbininkų, nes eikėda o iškal i ilgiausius kalbos klaidų są ašus. Ka ais daugiau a go būda o išmok i
klaidą, o ne jos a i aisymą. Be aip aš, nemokėdama usiškai, sužinojau, kad alas y a „žilka“. (G i n a G a i e n y ė .
„Rispek as“ kalbininkams, „so iukas“, Užkalni. l y as.l , 2015 10 20. P ieiga in e ne e: h p://www.l y as.l /komen-
a ai/ ispek as-kalbininkams-so iukas-uzkalni.h m (žiū ė a 2015 10 20).
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 16
4.1. Kalbos klaidos a s iliaus ūkumo nus a ymas
Iš e in ojų pa eik ų pa yzdžių i abejonių galima sp ęs i, kad daugiausia neaiškumų kelia
no minė e ė ų kalbos eiškinių, ku ių e inimas ski inguose šal iniuose ski iasi a ba iš iso
nė a eglamen uo as, aip pa ų, ku ių kodi ikacija ilgainiui kei ėsi. Taigi e in ojai ka ais
ieško a sakymo, a koks kalbos eiškinys y a kalbos klaida, a ne:
A į e pinys ,,pagal s aipsnio au o ių“ y a klaida?
A žodžius ,,kinie is“„ aus alie is“, „sudaly au i“ laiky i klaidomis?
,,Pasis iepia“ a „pasis iebia“ augalas į saulę?
A sakiniuose „Žmogus gali ki ą pada y i laimingą i pa sai oksai bū i“, „Jie gy eno sunkiai, ačiau nepaisan o
bu o laimingi“, „Skausmas i kančia p i edė p ie didingų da bų sukū imo“, „Didžiausi s ebuklai slypi pap as ume“
y a klaidų?
Tas pa pasaky ina i apie s iliaus ūkumus: e in ojai sako, kad jiems ka ais sunku nus a-
y i, a žymė i s iliaus ūkumą, a nežymė i nieko.
4.2. Kalbos klaidų ūšies nus a ymas
Vienas iš e in ojams kebliausių dalykų – nus a y i klaidos ūšį, nes VBE da bų pa aš ėse
u i bū i pažymima, kokios ūšies klaidų as a. Kalbos aisyklingumo pažeidimai žymimi ski -
ingomis žymenomis – specialiais ženklais i san umpomis:
• ašybos klaida: ǀ,
• sky ybos klaida: V,
• g ama ikos klaida (mo ologijos, linksnių i p ielinksnių a ojimo, sakinio dalių i
sakinių jungimo klaidos): g ,
• žodyno klaida (s e imybės, e alai, seman izmai i ža gonybės): ž,
• s iliaus klaida: s .
No s žodyno i g ama ikos klaidos VBE da buose u i bū i žymimos ski ingai, be skai-
čiuojamos ka u i ski iama bend a aškų suma.
Į apklausos klausimą A e inan baigiamuosius da bus kyla sunkumų nus a an kalbos klaidų
ūšis, a ski ian kalbos i s iliaus dalykus? 62,4 p oc. e in ojų a sakė eigiamai.
Ne ienam moky ojui kyla klausimas, kodėl eikia iek susismulkin i i žū bū nus a y i
klaidos ūšį, ypač kai i sky imo k i e ijai, i kai ku ie konk e ūs a ejai ne isada aiškūs: Painu,
nes blogai pa a o as žodis ka ais lemia s iliaus, ka ais ž a g klaidą; Susipainiojame žymėda‑
mos klaidas, ame pačiame da be ienas žymi s : ,,supan i aplinka“, ,,sulygin i eikėjus“, ki as ne.
Dėl sunkumo nus a y i klaidos ūšį keli e in ojai siūlo žodyno i g ama ikos klaidų ne-
ski i: Žodyno i g ama ikos klaidos galė ų bū i žymimos ienodai (pa yzdžiui, „sulygin i eikėjus“,
manyčiau, galė ų bū i i g ama ikos klaida, o ne žodyno).
Reikia pab ėž i, kad kalbos no mų pažeidimų ka ego izacija isam mokymo p ocesui u i
nemažą eikšmę. Pi miausia moky ojas, kad galė ų inkamai nus a y i klaidos ūšį, u i gebė i
a ski i neno minius kalbos eiškinius, – adinasi, nep iekaiš ingai mokė i no minę kalbą. An -
a, ik su okdamas no mos pažeidimo a si adimo p iežas is i pag indą, jis gali ai paaiškin i
mokiniams i ka u o ien uo is, koks mokinių kalbos mokėjimo lygis, o ada sp ęs i, ku iems

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 17
dalykams moky i eikia ski i daugiau dėmesio. T ečia, nu odžius no mos pažeidimą mokinio
aš o da be, ši aip duodamas ženklas, kokį dalyką mokiniui eikė ų labiau pasimoky i, ku pasi-
aisy i. Pa yzdžiui, ieno p ojek o me u moky ojai li uanis ai ga o užduo į suklasi ikuo i sa o
aisy ų ašinėlių klaidas. Bu o okių, ku ie padaly io klaidas p isky ė p ie žodyno klaidų. Ga-
lu iniam ašinių e inimui oks sup a imas į akos ne u i, be odo, kad nesu okiama, jog pada-
ly io kons ukcijų a ojimas – sin aksės dalykas. Jeigu oks sup a imas pe duodamas moki-
niams, šie nesup as, kad, klaidingai a odami padaly į, jie klys a ne inkdamiesi paski ą žodį,
o ne inkamai kons uoja isą sakinį i , nesu okdami klaidos esmės, nesugebės aisy is.
Š ai kele as pa yzdžių, dėl ku ių p isky imo ienai a ki ai klaidų ūšiai e in ojai abejoja:
„Pilnas“, „kuome “, „ a dan“, „ aipogi“,„elemen a iausias“ – žymime isaip.
Ma ė i šil ą, i šal ą – ašyba a g ama ika?
Kabučių klaidos (pa yzdžiui, angliškos kabu ės) – ašyba a sky yba?
Ne išei is kai ku iems e in ojams a odo i a pusa io susi a imai: Kyla sunkumų dėl „su‑
si a imais“ pa eikiamų a ian ų – ka ais šalu inis sakinys be pag indinio – g ama ikos klaida,
ki ąme jau s iliaus.
Nag inėjan iš aisy us 2014 m. VBE da bus21, bu o pas ebė a, kad kai ku iais pasika ojan-
čiais a ejais e in ojų nu odomų klaidų žymenys ge okai ski iasi. Apklausoje bu o duo as
klausimas, kokią klaidą e in ojai žymė ų p ie pa eik ų ijų sakinių22 (kas galė ų bū i pa a -
o a ne inkamai, jie u ėjo nus a y i pa ys); a sakymai ma y i 3-ioje len elėje.
3 LENTELĖ. Ve in ojų a sakymai į apklausos klausimą „Kokią klaidą žymė umė e p ie šių sakinių?“
Len elė au oma iškai suku a in e ne inėje apklausų engimo sis emoje apklausa.l .
1-ame sakinyje, ku is y a beasmenis, pa a o as (galbū dėl padaly io baimės) pusdaly is
u ėdami, odėl sakinys pasida o ne išlus.
80 p oc. e in ojų ai laiko g ama ikos klaida, 16 p oc. – s iliaus. Išplės iniuose a sakymuo-
se šis a ejis, be ki a ko, pakomen uo as i aip: linksnio klaida; „ eikalingas pusdaly is, ne pa‑
daly is“. Vienam e in ojui užkliu o p ie eiksmis nepap as ai – ai esan i s iliaus klaida.
21 Lie u ių kalbos ins i u as pagal su a į su NEC y imo ikslams ga o pluoš ą ep ezen a y iai a ink ų ne aisy ų i
a si ik inai pa ink ų aisy ų 2014 m. VBE da bų.
22 Au en iški sakiniai klausimui paim i iš 2014 m. VBE da bų.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 18
2-ame sakinyje ikė asi, kad abejonių gali kel i neben būd a dis eks emaliausias, – ilgą
laiką bu o pa a iama jo nelaipsniuo i, nes nelyginamasis laipsnis sa aime odo aukščiausią
ypa ybės kiekį (plg. lo . ex emus „k aš inis, ibinis“). Tačiau Kalbos pa a imuose jau daugiau
kaip dešim me į (KP G 2002: 30) i šio, i panašių būd a džių (elemen a us, -i, op imalus, -i i
k .) laipsnia imas, emian is na ū aliais a osenos polinkiais i analogijų po eikiu, nelaikomas
klaida, nes lie u ių kalboje jie nesu okiami kaip esan ys nekin amos ypa ybės.
Šis sakinys e in ojų bu o išna s y as po žodį, i as a daugiau klaidų, nei bū ų bu ę galima
ikė is. Vienas e in ojas a p au inį žodį keis ų lie u iškais sunkiausioje, sudė ingiausioje. Ki-
am užkliu o į a dis pačioje kaip ne eikalingas; keliems – ne a g ama iškai ne aisyklinga ie-
ininko si uacijoje a osena ( aisy ų esan si uacijai), – da ki as e in ojas dėl jos nebu o oks
ka ego iškas (Dėl si uacijų – odos užpe nai p ieš e inan da bus bu o nu a a nežymė i klai‑
da23). Da ienas ado žodyno klaidą (Nepalūž i gali ik medis, šis žodis ne inkamai a ojamas)24.
Taigi 44 p oc. e in ojų sakinyje ado g ama ikos klaidą, dalis – žodyno a ba s iliaus klai-
dų i ik 26 p oc. klaidų ne ado. Vienas e in ojas užsimena, kad dėl minė ų būd a džių
laipsnia imo bū a e in ojų susi a imo, be , egis, i jo nelabai kas paiso (Kažkada ai bu o
g iež a g ama ikos klaida, p ieš kele ą me ų kaip i su a a bu o ne eaguo i).
3-iame pa yzdyje an asis sa a ankiškas sakinys p adedamas p ijungiamuoju jung uku
nes. Tai gali bū i pa eisinama mo y uo ais a ejais (pa yzdžiui, eklamos eks uose), be ne
neu aliame s iliuje.
72 p oc. e in ojų okią a oseną laiko s iliaus ūkumu, o 21 p oc. žymė ų kaip g ama i-
kos klaidą, ienas ki as – sky ybos (neaiškios sakinio ibos). Ne ienas e in ojas g ama ikos
klaida palaikė niekuo dė ą naudininką iskam (plg.: iskam a ėjo pabaiga) – ie oj jo esą ei kia
kilmininko.
Taigi ys gana pap as i a ejai – o in e p e acijų e in ojai pa eikė pačių į ai iausių.
4.3. Kalbos klaidų i s iliaus ūkumų sky imas
Keli e in ojai abejoja, a apsk i ai galima kiš is į indi idualų mokinio s ilių i ieško i en
ūkumų: S iliaus klaidos is dėl o y a indi idualus dalykas. Sakinys, ku iame y a pada y a s i-
liaus klaida, gali nea i ik i su ašy ų s iliaus no mų pažeidimų. Vis dėl o nepami š ina, kad ge as
s ilius – ai i unkcinio s iliaus a i ik is, i s ilingumo eikala imų (aiškumo, ikslumo i k .)
paisymas.
No s įp as a eig i, kad kalbos aisyklingumas y a pi moji i bū inoji ge o s iliaus sąlyga, i
mėginama ieško i, kaip šias s i is a ibo i, be a osenoje ai dažnai būna susipynę: kalbos
klaidos da o s ilių negy ą, neaiškų, nelogišką. Ka ais į ą pa į ne sa o eikšme pa a o ą žodį
galime žiū ė i i kaip į seman izmą, i kaip į s iliaus ydą. Pa yzdžiui, junginyje pe pus didesnis
p ie eiksmis pe pus pa a o as neno mine eikšme „duka daugiau“, no s eiškia „duka ma-
žiau“. Ka u ai galima laiky i logikos klaida (ž . Ju gai y ė, Župe ka 2015: 4).
Ve in ojai apklausoje pa eikia panašių pa yzdžių: Kai pažyminio šalu inis sakinys a ojamas
ne p ie pažymimojo žodžio, no isi žymė i s iliaus klaidą. Ne inkamai g ama iškai sukons uo as
sakinys pi miausia y a ne aisyklingas, o dėl o kenčia jo aiškumas, logiškumas.
23 Kalbos pa a imuose (KP S1 2003: 125) ie ininkas si uacijoje pa eik as no minės a osenos dalyje eiksmo, eiklos
a būsenos eiškimosi s ičiai eikš i.
24 Nea mes ina ikimybė, kad šis e in ojas u i įdomų humo o jausmą.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 19
Moky ojams keliamas sunkus užda inys – į e in i, ku kalbos klaida, ku s iliaus ūkumas,
i ai žymė i ski ingomis žymomis. Be o, 2014 m. e in ojai u ėjo nepakankamo lygio me-
odines s iliaus e inimo ekomendacijas25. Apsk i ai dėl s iliaus e inimo apklausoje moky-
ojai pa eikė i in daug pas abų, abejojamų pa yzdžių i klausimų. S aipsnyje iškeliami ik keli
esminiai dalykai, susiję su kalbos i s iliaus pažeidimų ski imi.
Dažniausiai e in ojų minimi okie keblūs s iliaus ūkumų a pažinimo i jų sky imo nuo
kalbos klaidų a ejai:
1) mik o eks o (sakinio a kelių susijusių sakinių) ne išlumas: nesude in os žodžių g ama-
inės o mos sakinyje (pa yzdžiui: me gai ės i be niukai, g įžusios iš mokyklos; močiu ė pe skai‑
o knygą i sužinojo...), ku ių dažniausiai a si anda ne dėl g ama ikos aisyklių neišmanymo, o
dėl nea idžiai ašomo eks o – g ama ikos klaida a s ilius?
2) sakinys nemo y uo ai p adedamas jung ukais nes, ku is – g ama ika a s ilius?
3) sus aba ėjusios p ielinksninės kons ukcijos (pa yzdžiui, an isados, su laiku) – g ama-
ika a s ilius?
4) šalu inis pažyminio sakinys a ojamas ne p ie pažymimojo žodžio – g ama ika a s i-
lius26?
5) ypač dažnai sunku nusp ęs i, kada ne inkamai pa a o ą žodį laiky i žodžio eikšmės
klaida, kada s iliaus ( a kim, ikslumo, aiškumo) ūkumu (plg: „Šią min į ne e ai galime su ik i
li e a ū oje“. Sakinys aiškiai nelogiškas, li e a ū oje nieko nesu inkame, ad moky ojas i gali pažy‑
mė i s , o y a žodyno klaida27; ne isai ipiškų šios ūšies klaidų e in ojai eigia andan ys i
ki akalbių da buose.
Šios e in ojų abejonės odo, kad s okojama aiškaus susi a imo, kam eik i pi menybę:
ne inkamai pa a o o kalbos eiškinio a si adimo p iežasčiai i jo s uk ū iniams požymiams
(žodynui, g ama ikai), a dėl jo pa a ojimo a si andan iems pada iniams (s iliui).
Keli e in ojai no ė ų apsk i ai s iliaus e inimo k i e ijus supap as in i:
Ve inimas u ė ų bū i bend esnio pobūdžio: be eik nė a klaidų (1–2), kalba žodinga, sakinių kons ukcijos į ai ios,
s ilius aiškus, kalba iksli, nedaugžodžiaujama...; pasi aiko nežymių klaidų; kalba ne aisyklinga, daug s iliaus
klaidų... i pan.
Nebū ina aip g iež ai e in i s ilių. Esmė juk, kad mokinys sup an a li e a ū ą, geba eikš i sa o nuomonę, anali‑
zuo i. S iliaus klaidų a ei y da gausės, nes mokiniai nebe aip skai o knygas.
Taigi ma y i, kad s iliaus ūkumų samp a a y a gana miglo a i p ak iškai sunkiai aikoma;
jos ibos ne yškios mėginan nus a y i, a koks kalbos eiškinys apsk i ai laiky inas s iliaus
ūkumu, aip pa a koks eiškinys ski inas p ie s iliaus ūkumų, a p ie kalbos klaidų. Ve -
in ojai y a linkę neaiškesnius a ejus p iski i p ie s iliaus ūkumų. Fo maliai ne ienuka ai
bū ų įmanoma, be ada nuken ė ų žodyno i g ama inės s uk ū os su okimas, o į kalbą bū ų
žiū ima pa i šiniu ž ilgsniu. Daba inė padė is suda o nemažą pag indą e inimo subjek y-
umui.
25 Ž . minė ą ekspe izę, p ieiga in e ne e: h p://www.nec.l / ailai/4754_2014_LKL_BE_ekspe ize_LKI_dalis_is a-
dos_nep .pd (žiū ė a 2015 10 28).
26 Ap aše ai sakinių jungimo klaida.
27 Ap aše ai žodyno (žodžio eikšmės) klaida.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 20
4.4. Ve inamųjų nuos a ų kai a
Didžioji dalis apklaus ųjų e in ojų neigiamai žiū i į kasme ben kiek keičiamas e ina-
mąsias nuos a as (pa yzdžiui, Ap ašo u inį, bend us e in ojų susi a imus) i laiko ai ne-
menku VBE da bų e inimo sunkumu:
Ve inimo s anda iza imas dažniausiai yks a jau p adėjus e in i da bus. Tai, kas ieną dieną nelaikoma klaida,
ki ą dieną jau laikoma i a i kščiai. Be o, ie pa ys dalykai ski ingai e inami i ski ingais me ais.
Va gina susi a imai: ienais me ais as pačias klaidas p ašo žymė i, ki ais jau a šaukia.
Kiek ienais me ais keičiamas klaidų pobūdis, pa yzdžiui, ku bu o g – s i a i kščiai.
T ūks a susi a imų. Ka ais ieną dieną aisome ienaip, o ki ą jau liepiama klaidų nežymė i ( uome i e inimai
nesu ampa).
Ve inimo susi a imai u ė ų bū i numa y i iš anks o, kad e inimo dieną ne eikė ų y . e in ojams bėgio i iš
kabine o į kabine ą i in o muo i apie is naujus pakei imus ins ukcijoje.
Nuola inių susi a imų po eikis pa s sa aime nė a ydingas dalykas, – p iešingai, ai padeda
su ienodin i e inimo p ocesą i nusis a y i sa o a ką en, ku ji nė a nus a y a ki ais būdais
a ki uose šal iniuose. Tačiau pe nelyg dažna e inamųjų nuos a ų kai a g eičiausiai odo
e inimo k i e ijų ne a umą i aisyklingos kalbos e alono nes abilumą.
4.5. Ve inimo subjek y umo p ielaidos
Ve in ojų a sakymai į į ai ius apklausos klausimus pa odė, kad pa ys e in ojai ge ai su-
okia, jog daba inė e inimo sis ema palieka nemažai ie os eikš is subjek y umui. Galima
ski i okias subjek y ių sp endimų p ielaidas e inimo p ocese:
1) kū ybinis e inamo objek o – ašinio – pobūdis (Kū ybinį da bą sunkoka isiems į e in‑
i ienodai);
2) e in ojų naudojamų šal inių į ai o ė i didelė e inamųjų nuos a ų kai a (Painia os
įneša į ai ūs susi a imai, leng inimai, <...> kiek ienais me ais kin an is klaidų žymėjimas);
3) ne ienoda kalbos no min ojų nuomonė kai ku iais no mų kodi ikacijos klausimais (pa‑
čių kalbos no min ojų nesu a imai i ski ingos in e p e acijos);
4) ne ienodas dalykinis e in ojų pasi engimas (ski inga pa i is, ski ingu me u įgy as ilo‑
loginis išsila inimas; Ve in ojai ne ienodai k uopščiai išs udija ę jiems ski as me odines p iemo‑
nes i ki us bū inus šal inius);
5) e ybinės moky ojų nuos a os (Subjek y umo is iek esama, nes ieniems e in ojams
isada s a bu aikas, ki iems – e inimo no mos i . .; Ka ais ma ome klaidas en, ku jų nelabai
y a – no ime kuo g iežčiau į e in i, e iname os ne kaip li uanis us, ypač ai susiję su s iliaus
klaidomis a ba u inio aspek u; Lemia i pa ies moky ojo g iež umas, i kokius mokinius mokė
<...> – jei moky ojas di bo labai mo y uo ose klasėse, ai jam silpnesni da bai a odys pe silpni
VBE; Libe alus e in ojas, jei sakinys ne išlus, žymi s , i iskas; g iež as, smulkmeniškas e in‑
ojas už neaiškų sakinį žymi s i da a ski ai išknebinėja g a pan.; Apmaudu, be y a i okių,
ku ie nesidomi kalbos naujo ėmis. Jie žymi klaidas, kaip įp a ę);
6) nepakankamai ge ai o ganizuojamas e in ojų da bas (T ūks a g įž amosios in o macijos
i paaiškinimų, p z., a liekan e in ojams ski as užduo is, bu o galima sužino i, koks y a ekspe ‑
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 21
o e inimas, palygin i jį su sa uoju, ačiau nei paaiškinimų, nei aisyklingo, pa yzdžiui, sky ybos
pa yzdžio nė a).
Ma y i, kad kai ku ias p ielaidas įmanoma (i bū ina) šalin i, ačiau jos susijusios su isos
š ie imo sis emos p oblemomis, odėl ne ienu a eju bū ų sunku ikė is iška g ei o i yš-
kaus e ek o.
4.6. Ve inimo echnikos ne obulumas
Bend am e inimo ezul a ui eikšmės u i i ai, kaip su a iama žymė i i skaičiuo i klai-
das, kada jas subend in i. Su kalbos no mų samp a a ai susiję ne iesiogiai, odėl šiame s aips-
nyje e inimo echnika ( iziškai įgy endinamas aš o da bų aisymo būdas) ik nu odoma kaip
da ienas e in ojams keblumų suda an is dalykas, pa yzdžiui:
Manau, kad eikia ap a i, kaip žymė i linksnių a ojimo klaidas, nes mokiniai nebelinksniuoja, ne ašo nosinių
aidžių, odėl ka ais d ejoju, a žymė i d i ašybos klaidas, a ge iau ieną g ama ikos. Pa yzdžiui: „Viena diena
susi iko jie...“. O jeigu da bū ų: ,,Viena g ažia diena...“, ai jau eikia žymė i is ašybos klaidas, nes galūnių ašy‑
bos klaidos nedubliuojamos.
VBE e in ojai pažymi okius dažniausius su e inimo echnika susijusius sunkumus:
• ka ais ūks a ie os da bo pa aš ėje klaidos žymeniui nu ody i;
• an ajam (p i eikus i ečiajam) e in ojui sunku a ink i pi mojo pa aš ėje pažymė as
klaidas28;
• nė a aiškūs kai ku ie klaidų subend inimo a ba a sky imo a ejai;
• nu odymas sakinyje žymė i ik ieną s iliaus klaidą išk eipia e inimą (ypač jei ienas
mokinys ašo umpais, o ki as i in ilgais, ka ais užimančiais puslapį, sakiniais);
• klaidoms skaičiuo i, kad bū ų galima nu ody i jų skaičių, sugaiš ama daug laiko.
Ve inimo ins ukcijoje y a keli nu odymai, kaip skaičiuo i pasika ojančias klaidas, aip pa
adinamąsias akies (ki aip a ian , neapsižiū ėjimo) klaidas i k ., ačiau jų pe maža. Pas a ai-
siais me ais yškiai pasikei usi mokinių aš o kul ū a i ašymo įp očiai e in ojams kelia nau-
jų sunkumų.
5. KONKREČIŲ KALBOS REIŠKINIŲ IR JŲ SISTEMINIŲ GRUPIŲ
VERTINIMO KEBLUMAI
Apklausoje e in ojams bu o pa eik i du klausimai dėl kelių konk ečių kalbos eiškinių
e inimo i jo mo y acijos. Reiškiniai pa ink i kaip būdingi numanomoms p obleminėms jų
g upėms, kad bū ų galima išsiaiškin i, kaip e in ojai okiais a ejais elgiasi i kaip sa o pasi-
inkimą pag indžia.
4-oje len elėje ma y i, kad dėl isų penkiuose sakiniuose pa yškin ųjų žodžių e in ojai
ne u ėjo ienodos nuomonės.
28 VBE da buose klaidos žymimos ik pa aš ėse, o ne eks e, odėl ka ais ienas e in ojas gali ik spėlio i, ku apy-
ik ėje eks o ie oje pi miau da bą aisęs e in ojas įž elgė, a kim, s iliaus klaidą.

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 22
4 LENTELĖ. Ve in ojų a sakymai į klausimus „A laiky umė e žodyno klaidomis žodžius „sel is“,
„sa eli as“, „išpildy i“, „pasimes i“ pa eik uose sakiniuose?“, „A laiky umė e klaida
„p iešiškas p ieš ką“ pa eik ame sakinyje?“
Ve inamieji žodžiai sakiniuose Taip, ai klaida Ne, ai ne klaida Nežinau
1. Visos mados p aeina, p aeis i sel ių mada. 165 22 18
2. Tais laikais žmonės negalėjo įsi aizduo i, kad po šim o
me ų padangę aižys sa eli ai.
99 88 17
3. Romano eikėja išpildė ė ų no ą, be ne apo laiminga. 51 142 10
4. Jis a odė pasime ęs i nesi yžo pasaky i eisybės. 154 46 4
5. Rašy ojas bu o p iešiškas p ieš uome inę aldžią
29
.186 8 10
5.1. Naujieji skoliniai
Sel is. Šis žodis bu o pa ink as no in į e in i, kokį sp endimą p iima moky ojai, susidū ę
su isai nauju pag indiniuose kodi ikacijos šal iniuose da ne iksuo u, be pi minę kodi ikaci-
ją pe ėjusiu žodžiu30.
Iš a sakymų ma y i kai ku ių e in ojų su ikimas: Ne andu in o macijos, a ,,sel į“ bū ina
keis i į ,,asmenukę“.
Didžioji e in ojų dalis jį laikė klaida – s e imybe, ku ios nė a jokiame žodyne i ku i u i
lie u išką a i ikmenį (įsigalėjusį pakai ą): ai au opo e inė nuo auka, da oma išmaniuoju ele‑
onu i dedama į socialinius inklus. Lie u os socialinių inklų daly iai jau y a sukū ę į ai ių šio
skolinio pakai ų. Vienas iš jų – „asmenukė“.
Tie e in ojai, ku ie šios s e imybės nelaikė klaida, sa o nuomonę pag indė uo, kad jo
nė a bu usiame Didžiųjų kalbos klaidų są aše.
Vienas e in ojas adino šį žodį a p au iniu žodžiu, ki as – ža gonu, a ėjusiu iš ki ų kalbų,
ečias žymė ų s iliaus klaidą, nes ai y a šnekamosios kalbos sakiniai.
Bu o i okių nuomonių:
Pi mą ka ą su šiuo žodžiu susidu iu. Jo nė a i e inimo ap aše. Reik ų konsul uo is.
Pi mąka okį žodį ma au, ik inčiau, a a o inas, manau, kad u ė ų bū i lie u iškas a i ikmuo.
Nesusidū iau su okia klaida, ne eko aisy i i gi dė i.
Kas as „sel is“ – čia kažkas iš anglų kalbos? Tada eikia e imo – u bū „asmeninė nuo auka“? Žinoma, jei
eisingai sup an u, apie ką kalbama :)
29 A ski ai šio a ejo nė nebū ina plačiau komen uo i, jis e in inas kaip ne eik inas (plg. KP 2003: S2 89 pagal ana-
logiją su p iešin is (p iešinimasis) p ieš ką n k. = p iešin is (p iešinimasis) kam), no s ienas ki as e in ojas jį laikė
s iliaus klaida, pažeidžiančia sakinio skambumą.
30 Tie moky ojai, ku ie nė a a i ūkę nuo mokiniams ūpimų ealijų, seka a oseną i pi minės kodi ikacijos šal inius
(VLKK konsul acijas, no minamąją li e a ū ą, pa yzdžiui, Gim osios kalbos žu nale skelbiamas ekomendacijas,
naudojasi Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynu, p ieiga in e ne e h p://www.naujazodziai.lki.l i k .), šį žodį i
labiausiai papli usį jo a i ikmenį asmenukė neabejo inai u ėjo bū i gi dėję.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 23
S a s an naujų leksikos eiškinių e inimą mokymo p ocese, eikė ų apsisp ęs i, a ada,
kai kodi ikacija ik pi minė (a ba jos iš iso da nė �), o a osenoje jau unkcionuoja adek a-ba jos iš iso da nė �), o a osenoje jau unkcionuoja adek a-jos iš iso da nė �), o a osenoje jau unkcionuoja adek a-
us s e imybės a i ikmuo, s e imybė laiky ina klaida. A sa giau bū ų dėl jos a ojimo moki-
nius ben ku į laiką ik įspė i, nu ody i galimus aisymo būdus, be pažymio nemažin i.
5.2. Ta p au iniai žodžiai, u in ys lie u iškų a i ikmenų
Sa eli as. Šis žodis dėl kodi ikacijos kai os i dėl jos a si adusių p ieš a ų ski inguose šal-
iniuose e inamas ne ienodai, odėl nenuos abu, kad i e in ojų nuomonės, klaida ai a
ne, pasidalijo kone pe pusę – nelygu, kokiais šal iniais em asi. Sa eli as Daba inės lie u ių
kalbos žodyne i Ta p au inių žodžių žodyne (Alma li e a, 2001, 2013) pa eikiamas kaip as o-
nomijos e minas, iesa, naujausiuose leidimuose pi menybė eikiama lie u iškam a i ikme-
niui palydo as. G iežčiau elgiasi Kalbos pa a imai (KP L1 2005: 99, KP L1 2013: 55), šio žo-
džio nep ipažindami kaip no minio (pi mame leidime jis aisy as kaip ne eik inas, an ame –
kaip eng inas). Iš kai ku ių a sakymų ma y i, kad g eičiau u bū jaunesniems e in ojams
šis žodis apsk i ai mažai žinomas: Aš nežinau žodžio „sa eli ai“ eikšmės, ne eko gi dė i apie o‑
kias sk aidančias kons ukcijas; Neaišku, kokiu žodžiu galima pakeis i ,,sa eli ai“, i da loginis
klausimas, kaip jie gali aižy i padangę.
Panašiais a ejais eikė ų nusis a y i, ku iam šal iniui eik i pi menybę. Ve inan senesnių
i naujesnių skolinių, įskai an a p au inius žodžius, a ojimą, eikė ų em is KP L1 2013. Jei
kodi ikacijos šal inių p ieš a os ypač yškios, mokinius galima įspė i dėl esamo a i ikmens, be
skolinio nelaiky i e inimą mažinančia klaida.
5.3. T ūk inõs kodi ikacijos žodžių eikšmės
Išpildy i (no ą). Ke i adalis e in ojų okią a oseną laikė klaida – dažnai odėl, kad
ne ado jo Daba inės lie u ių kalbos žodyne a ba odėl, kad ai esąs ne inkamai suda y as žodis,
e alas i pan. Galbū p isidėjo i ai, kad Ap aše išpildy i aisoma, ik ki uose junginiuose:
išpildy i kū inį = a lik i kū inį, (iš)pildy i planą = (į) ykdy i planą, aip pa didžiajame Lie u ių
kalbos žodyne 4-oji jo eikšmė „a lik i, į ykdy i, pada y i“ pažymė a kaip ne eik ina.
Ki i, adę abiejuose minė uose žodynuose no minę sang ąžinę o mą išsipildy i „ ap i ik o-
e, pasi i in i, į yk i“, ja emdamiesi nelaikė klaida i išpildy i (no ą). Taigi kodi ikacija ūk-
ina, nes eikšmė „pa e s i ik o e“ nė a aiškiai kodi ikuo a.
Pasimes i. Apie ke i adalis e in ojų šio eiksmažodžio eikšmės „sumiš i, su ik i“ ne-
laikė klaida, no s šia eikšme jis į auk as į Ap ašą. Ki i ėmėsi i Ap ašu, i Daba inės lie u ių
kalbos žodynu, ku iame pasimes i u i ik eikšmę „ne yčia išsiski i, nebesusi as i“ ( aip pa
ečiau a ojamas kaip pames i „numes i po apačia; me an padė i; pagaišin i“ sang ąžinė o -
ma). Beje, senuosiuose Kalbos p ak ikos pa a imuose (1985) šis a ejis nebu o aisomas, odėl,
galima saky i, ku į laiką bu o išk i ęs iš kodi ikacijos p oceso.
Ma y i, kad ūk ina kodi ikacija nemažai lemia s y uojan į panašių a ejų e inimą.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 24
5.4. Nekodi ikuo i eiškiniai
Ve inimo k i e ijų dokumen o paaiškinimuose ašoma: „G ama ikos i žodyno klaidomis
laikomi no mų, nu ody ų 5–12 klasių lie u ių kalbos ado ėliuose, „Daba inės lie u ių kal-
bos žodyne“, pažeidimai“ (VK 2013: 4). Vadinasi, klaidinga bū ų ai, kas išeina už bend inės
kalbos sis emos ibų, ne jei mokiniai specialiai apie uos pažeidimus nebu o in o muo i. Be
pa ys e in ojai kelia klausimą, a galima mokinį baus i už ai, ko jis nesimokė?
Ki as dalykas, kai e in ojai susidu ia su nieku neap ašy ais, . y. nekodi ikuo ais kaip
bend inės kalbos no ma a klaida, kalbos eiškiniais. Lie u ių kalba, juolab mokinių, ku ie
gy ena į ai iakalbėje ( a mių, ki ų kalbų) aplinkoje, pasižymi didele į ai o e – nuo isuo inai
papli usių a a ski iems jos egionams būdingų no mos s y a imų iki indi idualios kiek ieno
mokinio a osenos. Kuo a ejai e esni, uo mažiau jie u ė ų bū i iškeliami i aiškinami i-
siems mokiniams. Tokie pa ieniai a ejai, be abejo, moky ojų u i bū i aisomi, be s a s y i-
na, a už juos isus eikė ų mažin i pažymį.
5.5. Ta minį pag indą u in ys eiškiniai
5-oje len elėje pa eik a e in ojų nuomonė dėl kelių a mybių, ku ios papli usios i moki-
nių kalboje.
5 LENTELĖ. Ve in ojų a sakymai į klausimą „A laiky umė e klaidomis žodžius „mėgiamas“, „ke-
liems“, „kuom“ pa eik uose sakiniuose?“
Ve inamieji žodžiai sakiniuose Taip, ai klaida Ne, ai ne klaida Nežinau
1. Kaime jis bu o isų mėgiamas.106 88 9
2. P aėjus keliems me ams, jie ėl susi iko. 169 26 9
3.Visi ją sme kė, o ji ne u ėjo kuom pasi eisin i. 124 60 18
Mėgiamas, -a. Ši ne eikiamojo esamojo laiko daly io o ma būdinga y ų aukš aičiams
(plg. mėgia – mėgiamas, mėgs a – mėgs amas), no s daba papli usi i plačiau. Kalbos pa a imuo‑
se ji e inama kaip eng ina a mybė (KP G 2002: 71).
Kiek daugiau kaip pusė e in ojų šią o mą laiko a mybe, aisy ina kaip klaida, nes ai iš-
eina už bend inės kalbos no mos ibų.
Ki a dalis e in ojų a sa gesni: Egzamino da be u bū nežymėčiau, o ugdymo p ocese aisau;
Žodis u ėjo bū i pada y as iš o mos mėgs a – mėgs amas, be labai dažnai ku ašoma „mėgia‑
mas“, odėl nežinia, a e a žymė i klaidą, neben s .
Taip pa keli e in ojai pažymėjo, kad VBE da buose ši a mybė, kaip i ki os, ne aisy ina:
Laikoma g ama ikos klaida, be pe nai (a ba užpe nai) e in ojai ga ome okius susi a imo lapu‑
kus su a ian ais, ku ių klaidomis nelaiky i. Šis bu o nelaiky inas klaida.
Pasi aikė ne ienas e in ojas, ku iam a minė daly io o ma nė neužkliu o – ieško a klai-
dos šio žodžio seman ikoje i susipainio a: ,,Mėg i“ ne a ojamas eikšme ,,mylė i“; Jei apie alų –
mėgiamas, jei apie žmogų ( ikiuosi, šiame sakinyje apie žmogų) – mylimas.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ. Dėl bend inės kalbos no mų samp a os mokykloje | 25
Keli me ai. Pap as oji į a džio o ma e inama kaip eng ina (KP G 2002: 24), be jau ne
nepažymė a kaip a mybė, nes papli usi isuo inėje a osenoje. Didžioji dalis e in ojų nu-
odė, kad su daugiskai iniu daik a a džiu me ai pagal dauginių skai a džių pa yzdį i šis į a -
dis u i bū i a ojamas su p iesaga ‑e ‑ (kele i). Mokiniams ai esą nesunku įsidėmė i.
Kuom. Ši į a džio įnagininko o ma laikoma a mine i eng ina bend inėje kalboje (KP
G 2002: 63). Didelė dalis e in ojų, kad i su okdami ją kaip a minę (Aiškus bend inės kalbos
s e imkūnis) i žinodami nu odymą jos ne aisy i VEB da buose, nė a linkę jos ole uo i i lai-
ky ų klaida: klaida daba nelaikoma, be aš siūlyčiau laiky i; Leidžiama a o i, be , man a odo,
eikė ų laiky i klaida; Labai p igijo kalboje kaip pa azi inė g ama inė o ma. Klaidos žymėjimas
bū ų į ankis mokan aisyklingos kalbos.
Dalis šią o mą laiko s iliaus ūkumu: Ta mybės žymimos kaip s iliaus klaidos; šnekamosios
kalbos o ma, sakyčiau, ai s iliaus klaida - ne as egis as.
Kaip ma y i iš apklausos, nuos a ą mokinių kalboje a mybes ole uo i moky ojai p iėmė
gana san ū iai. A isoms a mybėms e in i inka oks požiū is, eikė ų išsamesnių y imų,
duomenų iš mokinių ašy inės kalbos. Šiaip a aip, didelė a mybių dalis išeina už bend inės
kalbos no mų ibų, i mokiniai dėl yškesniųjų nemo y uo o a ojimo u ė ų bū i įspėjami
nemažinan e inimo. Va gu a panašių a mybių a ojimas sie inas su s iliaus ūkumais;
pi miausia ai bend inės kalbos i a mių sis emų (pa yzdžiui, ski ingų kai ybos pa adigmų)
są eika.
5.6. Sky ybos aisyklių sis ema
S aipsnyje nag inėjan apklausos e in ojų nuomonę dėl Ap ašo, jau bu o iškel a kele as
e in ojų paminė ų sky ybos e inimo neaiškumų (ž . 3.1.2 posky į). Ki uose a sakymuose
sky ybos p oblemos bu o aip pa dažnai minimos. Ve a paci uo i ben dalį e in ojų minčių:
Sumaiš ies dėl sky ybos įnešė 2006 m. sky ybos ,,paleng inimas“.
Komplikuo as y a pasi enkamųjų sky ybos aisyklių aikymas.
Sujauk os sky ybos aisyklės, ku ių iki šiol niekaip neįsimenu.
Pasi enkamosios sky ybos aisyklės na pliojan mokinių sakinius ka ais i s a ik a painia a.
Būna sudė ingesnių sky ybos a ejų, o aisyklėse pa eikiami pap asčiausi pa yzdžiai.
Manau, pe daug libe aliai žiū ima į, a kim, am ik as sky ybos klaidas (p z., b ūkšnio dėjimą a p eiksnio i
a inio). Mokiniai žemesnėse klasėse y a išmokę, o ėliau sužinoję, kad gali ski i a neski i, su inka, nebežino ku
ką dė i... Manau, eikė ų kelių semina ų p ieš e inimą, kad e in ojai (p a a u isiems moky ojams) da ka ą
ap a ų šiuos dalykus. Šiuo a eju dings a objek y umas i pasikliaujama p incipu „Man a odo...“.
Tokios min ys odo, kad sky ybos no mų pa eikimą mokykloje eikia da ka ą s a s y i.
Mokykloje u ė ų bū i su eikiami i i sky ybos no mų pag indai, o į pasi enkamąsias aisyk-
les e ė ų žiū ė i kaip į sa o išką sky ybos „s ilis iką“, ku i mokyklos lygmeniu u ė ų bū i
pa eikiama labai saikingai, u in gal oje i ai, kad iešojoje kalboje ( ašy inėje žiniasklaidoje)
sky ybos klaidų pas a aisiais me ais labai pagausėjo.