Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose

Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 179 VILIJA RAGAIŠIENĖ Institut des langues Lituanies ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-5026-4667 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS: accentologie, dialectologie, etnolingvistica, leksikographija. DOI: httpsdoi.org/10.35321/bkalba.2024.97.09 LINKSNIUOJAMJ VOODŽI KIRČIAVIMO POLINKIAI XX A. 67 DEŠIMTMEČI ERIT AUKŠTAIČI UTENIŠKI ŠNEKT RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE RANKRAŠTINIUOSE est également connu sous le nom de RANKRAŠTINIUOSE ESMINIAI VOODŽIAI: rytų aukštaičių uteniškių patarmė, šnekta, linksniuojamasis žodis, kirčiavimo variant, handraštinis šaltinis. ANOTATION Il est important de noter que les États membres ne sont pas tenus d'appliquer les dispositions de l'accord en matière de droits de l'homme. Straitsnyje traite jusqu šiol kirchiaissement point de vue kalbininkų plus détaillément nonirta Lituiniens langue institut du Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomų XX a. 67 deš. eastern aukštaičių uteniškių šnektų manuscrits sources de matériau. L'étude vise à déterminer dans ces aprašues (paysikts des réponses aux questions du programme de collecte de matériel de l'atlas de la langue Lituanien et transkribués dans les textes) trouvés linksniuojančių žodžių kirčiavimo polinkius. S'appuyant assez abondante matière, discuterent au cours de la période étudiée uteniškių patarmėje vyravę accentuacijos modèles, mots et leurs formes kirčiavimo variantes, expliquent les possibles raisons de leur existence, est présenté dans la même šnektoje une liste des formes de mots contenant des variantes accents. Nagrinėjama, comme XX a. 67 deš. rytų hautštaičių uteniškių patarmėje linksniuojančių žodžių ir jų formų akcentuaciją veikė kirčio atitraukimo kaip dėsnio formavimasis, morfologinis paradigmos išlyginimas, senovinio kirčiavimo reliktų išlaidimas, dviejų daugiskaitų paprastosios ir kuopinės akcentinio ir semantinio modelio nykimas, polinkis į oksitonezę et kt. veiksniai. ABSTRACT Il est à noter que The article examine the manuscript sources of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena dating to the 1950s1960s, which are stored in the Dialect Archive of the Centre of Geolinguistics at the Institute of the Lithuanian Language and which have not yet been thoroughly studied by linguists from the perspective of accentuation. The study aims to determine the accentuation tendencies of declinable 180 BENDRIN KALBA | 97 words found in these descriptions (presented in responses to the questions of the Program of Material Collection for the Atlas of the Lithuanian Language and in transcribed texts). Based on the substantial amount of material, the article disthe possible reasons for their existence. A list of word forms with accentual variants within the same local dialect is provided. The study examine how cusses the accentuation patterns, the accentuation variants of words and word forms prevalent in the subdialect of Utena during the studied period, along with the accentuation of declinuable words and their forms phological levelling of paradigms, the preservation of ancient accentuation relics, the decline of the accentual and semantic model of two plural forms (simple and collective), the in the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena during the 1950s–1960s was influenced by factors such as the formation of the rule of stress retraction, the mortendency towards oxytone accentuation, and other factors. ĮVADAS Rytų aukštaičių uteniškių patarmės kirčiavimo reiškiniai scientifiques jusqu šiol tirti fragmentiquement. Dans les travaux de dialectologie, les caractéristiques générales discutées nature du retrait du kirtius sur cette patarmée plotte (LKT 1970: 3435; LKA 1982: 123124, zml. No 126; Zinkevičius 1994: 74; 2006: 94; LKTCH 2004: Marke127;vičienė 1999: 16; švičiūtė-Markevičienė, Grinaveckis: 1992: 12; RAU 2010: 35) et Urbananektes sont autrement kirchiés des mots1 (DST 2013: 2324; MLT 2019: 24; Balčiūnienė, Meiliitė, Rinkauskienė 2019: 189). Les Mokslininkai ont principalement mis l'accent sur le phonologique latitinium kirchi (Kosienė, Girdenis 1979: 4856), monoftongų, inesyvo et iliativ, beaucoupiskaitos naudininko et įnag priegaidėms étudier (Kosienė 1982: 6171; Bacevičiūtė, Rinkauskienė 2007: 411; 2008a: 7884; 2008b: 229237). Ainsi manque cette adarmée kirchiaissement du système de recherches, publications, destinées accentuation des traits et polinkies à discuter. Dans cet article pasinetirtus Institut du Lituanien langue Geolingvistikos centre Tarmių archyve Straipsnio objectif synchroniniu point de vue décrire rytų aukštaičių uteniškių patarmės XX a. 67 deš. rinkta nagrinėti vieno laikotarpio medžiagą – iki šiol kalbininkų išsamiau manuscrits sources trouvent des linksniuo1 Omenie contenim mots, qui dans la plupart saugomų XX a. 6–7 deš. rankraštinių šaltinių duomenis. hautštaičių patarmių kirčiuojami selon autre accentine paradigmą ou principal variante kirčiavimo est autres kirčiuotės que tiriamoje patarmėje. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 181 jamųjų mots du kirchiaissement et discuter leurs accentuations polinkius. Les principaux objectifs de l'étude sont les suivants: 1) identifier selon un paradigme accentinaire les mots qui se crochent et les mots qui ont des variantes de croissance2 qui contiennent des divertniements, composer leurs conjoints; 2) servir selon le paradigme de fixe et (ou) du portable kirchiaissement le répandissement des mots kirchiisés et des variantes accentatiques contenant des formes destinées patarmės plote; 3) déterminer les actions polinkius lemiančius du kirchiaissement des mots encourniés. Lors de l'exécution de l'enquête, appliquée une méthode analytique descriptive, ainsi que pasitelkti des méthodes comparatives et internes de reconstruction. Linksniojitifs mots kirčiavanje dans l'article est examiné selon le mot formes kirčio place et (ou) kirčiavanje paradigmes įvairavimą, accent des variants consommation fréquence et réplitimą patarmės plote et kt. L'enquête effectuée est nouvelle et actuel. L'articlenyje, sur la base du tout eastern hautštaičių uteniškių ploto rassemblé matériau, la première fois décritent les polinkie de kirčiavimo mots linksniuojančių, est présenté dans la même šnektoje une liste des formes de mots contenant des variantes accents. Cet examen devrait principalement être actuelus chercheurs du changement des polinkies et accentuation des phénomènes de tarmiques kirchiaissement. Juolab que est possibilité l'article discuté matériel et présenté des conclusions comparer avec déjà effectuées sud des aukštaičių, vakarų aukštaičių kauniškių et rytų aukštaičių kupiškėnų et anykštėnų patarmių XX a. 67 deš. des résultats des recherches des sources manuscrites (Ragaišienė 2012: 219231; 2018: 176201; 2019: 119; 2020a: 117; 2020b: 211226; 2022: 230270). On s'attend à ce que de telles recherches puissent avoir et des bénéfices pratiques des traducteurs de textes et dictionnés des dialectologues et des lexicographes. 1. TIRIAMOJI MEDŽAGA Renkant matériel à atlas des langues Lietuvių3, XX a. 67 deš. ont été exhortées eastern aukštaičių uteniškių plotui appartenantses habitationnelles zones (points)4 et préparées leurs tarminées descriptions. Le texte source du point le plus souvent su2 Dans la littérature linguistique, diversement kirchifiés mots et leurs formes sont appelés variantes du kirčiavimo (Kardelytė 1975: 11; Zinkevičius 1979: 91 et kt.), akcentiniais variantes (Stundžia 1995: 22), kirčiavimo gretimybėmis (Pakerys 1994: 7) ou kirčiavimo gretybėmis (Mikulėnienė, Pakerys, Stundžia 2007: 8). Ces dernières années acquisili tradition terminus kirčiavimo (akcentinis) variante et kirčiavimo (akcentinė) gretybė vartoti comme synonymes (Ragaišienė 2010; 2020a: 117; 2020b: 211226; 2022: 230270; plg. dar Stundžia 2009: 66). 3 LKA 1977; LKA 1982; LKA 1991. Il est à noter que l'aéroport de Frankfurt-Hahn est situé dans la région de Frankfurt-Hahn. 4 Tirtines habitationnelles (nommés et numériaux des points) établir Lituiniens langue atlas des organisateurs. 182 BENDRIN TALBA | 97 vių archyve trouver 89 sources (environ 2100 pages) sur 66 points (j'soure 1 figure.)5. 1 PAV. Eytų hautštaičių uteniškių zones d'habitation, à partir desquelles daro tirtos vietovės, šnektos kalbinių ypatybių ir pateikėjų pristatymas, atsakymai į Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos leksikos, fonetikos, morfologijos ir sintaksės klausimus, transkribuoti tekstai. Per du dešimtmečius medžiaga sukaupta beveik iš visų uteniškių gyvenamųjų vietorecueilli le matériel d'étude Šnektų chercheurs soulevent la tâche fonetine transkripcija 5 Duomenų neturima tik iš trijų punktų – Vyžuon (275), Aknystlių (307) ir Deguli (345). écrire et sukirčiuoti kiek galint plus textes <...> quotidiens ixes langue et taakosutos (LKAP 1956: 9). Des données présentées montrent que le recueil du matériel visait principalement à Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 183 obtenir des réponses aux questions des questionnaires6. Par conséquent principalement inscrite paskirų sakinių su anketų klausimuose nurodytais mots arba pateik- (17 Rb (1773), Ld (312), smėlỹs Rk (147), smėlia Brč (245) et kt.7 Transcribuer des textes (façons, récits sur habitable la locovée, realijs et kt.) sont généralement de nedidelè portée, donnés pas dans toutes les sources. Tiriamose matière conjugé est composé 183 dviskiemenne et pliaskiemenne ta jų vienaskaitos vardininko (rečiau – kitų linksnių) formų, pvz.: mūšỹs Sgn (379), mūšia Ut (308), snukỹs Gtč (114), Alk (180), Ds (212), sprindỹs Šlt heureuxniuojamieji mots (apie 2700 formes). La plupart d'entre eux trouver au moins quelques (ketvirtadalis keliolikoje) des sources manuscrites. Plus que la moitié examinés dans l'article des mots heureuxniagers constituent diversity kirchiuojama dviskiemenių et daugiaskiemenių produktiviųjų a et a2 kamienų formes. les données disponibles sont comparativement non nombreuses, du point de vue du kirchiaissement le matériau validé comme manquectine. Tout d'abord parce que des formes inscrites ne suffisent pas toujours à établir le paradigme accentinaire d'un mot, e.g.: gyslà Spt (309), kálvėj Gtč (309), dans les cas on ne sait pas si le mot a des gretybių de kirčia, ou varie son seulement par skirų formų akcentuacija, e.g.: káulai Brč Produktyviųjų ā ir ē kamienų žodžių šaltiniuose rasta gerokai mažiau. Nors (245), Ut (30), Sk8,d78 (3), káulų Užb (87), Rk (147), Rg Int (308), Vb (142), káulų, káulais Trg (346), káulais (480) 4) kaul (509). Sur la base assignés formes de kirčio place peut déterminer la partie multiiaskiemenių preesagų vedinių kirčiuotę (particulièrement dans les cas où les données (114), Šlt (173) / kalvj Sgn (379)8, su rýkšte Skd (378) ir kt. Kai kuriais touchudite plusieurs šnektų). Tout d'abord c'est 6 Réponses à questions écrire transkription et sukirčiuoti. Le mot des kirčiuotė n'urodyta. dans les tiriamu sources les mots inscrire différente transkripcija, neišvengta netikslumų et riktų. En indiquant plusieurs šnektų vartosenos des exemples, non rarement devrait donner plusieurs de la même parole forme variants. Quand discutés des phénomènes d'accentologie transkripcija n'est pas actuali, dans l'article exemples sont fournis communrines des écrits de langues Lituaniennes. Formes avec atitractinium kirčiu et cas de colinium kirčiaissement sont indiqués transcribuer. 7 Straipsnyje indique ne tirtes habitation de la région (paimo) santrumpa, o Lituviens langues atlaso nom du point et numberis. Cela est fait pour la commodité. Il n'est pas précis à insérer plusieurs raccourci d'un seul point, car la carte a la possibilité de indiquer les données seulement à des langues Lietuvių atlaso punkto. 8 Les recherches effectuées montrent que la détermination du mot kirčiuotę ne peut pas se baser seulement sur les formes des remplaçants, car leur kirčiaison peut différer des autres linksnių formes, i.e. ne pas toujours montrer un paradigme accentuée (Ragaišienė 2023: 190210). 9 Variément kirchieuvables des formes de mots le premier indiqué principal variant de kirchiaissement. 184 BENDRINĖ KALBA | 97 pasakytina apie šaltiniuose rastas priesagos -inis, -ė būdvardžių, priesagų - et -(t)uvė daiktavardžių formes, comme: béržinis Drš (172), Vlč (240), Ut (240), (308), Grs (412) / beržnis Ld (312), beržnės málkos Arn (526); daržin Vlč Ut (30 Ld (312), daržin, daržinj Gtč (114), daržin, daržinn Bjt (479) dažinė, dažin Rg (178); kultuv Gtč (114), Brč (245), Dgl (277), Spt (309), Ld (312), kultuvm Gdr (50), Arn (526) kùltuvė Drš (172) et kt. Cependant, le plus souvent paradigmes de mots divertnioiants établir parvienies formes de insuffisants, car, comme remarquentėjées cette adarmée chercheurs, non nombre sont des mots, kirčiuojamų autrement (DST 2013: 2324; MLT 2019: 24). S'appuyant le matériel assemblé il n'y a possibilités de déterminer partie de concrets mots ou types de façons de kirchiavement polinkies, plus détaillément discuter kamienų mutuelle interaction et productivviųjų kamienų impact nonproductiviųjų accentuation. Cependant des données disponibles suffit vraiment XX a. 67 deš. eastern aukštaičių uteniškių patarmės akcentuacijai évaluer et encourniuojančių mots de kirčiavimo polinkiams déterminer. Juolab qu'examinés sources relativement bien reflètent étudiées patarmès particularités. Ils y donnent du matériel est précieux et fiable, car la plupart manuscriptes prêterent expyrusių kalbininkų K. Eigmino, E. Grinaveckienės, K. Morkūno, Ž. Urbanavičiūtės, A. Valeckienės, K. Vosylytės, A. Vanago et kt. 2.LINKSNIUWOJAMI VOODŽI KIRČIAVIMO POLINKIAI 2.1. Rytų uteniškių patarmėje linksniuojančių žodžių ir jų formų akcentuacijos polinkiai pirmiausia sietini avec kirčio atitraukimu. Le matériel des sources manuscrites indique que XX a. 67 deš. dans la partie uteniškių ploto veikė du dėsniai faibnasse conditionginis kirčio atitraukimas ir intensyvesnis conditionginis kirčio atitraukimas (plg. LKA 1982; žml. Nr. 105). Gũtačių, Vabalniñko, Šaltẽnių, Õnuškio, Bučinų, Obẽlių, Rõkiškio apylinkėse kirtis dėsningai a été détourné de trumpos galūnės dans tout quel avantpaskutinį longąjį skiemenį, comme: gata, jusva, leñdi, piki, su ruka, šata ruka, vina Gt (1414), skra, eni, enu, gava, lips, litus, jauni, kabi, piki, piki (121 B), bač, gna, gvi, laki, vini, kt, ob, 148, femme. Moltus, Suginčiùs, Panemunlį, Kriaunàs, Sùvieką kirtį depuis trumpos galūnės a été tendstama atitraukti dans longąjį skiemenį, dont la base constitue la voix longgasis ou ie, uo, 10 Rank dans les sources sources des atrauktinious kirtius cas les dvibalsies et les voix longies sont généralement marqués sur vidurine priegaide, oarsiai tvirtagale priegaide. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 185 exemple.: dina, juda, nuga pnia, tvra, vina, žima, jsis, poivris Sgn (379). XX a. 67 deš. dans ces šnektes dėsnis fonctionna peuodai régulièrement, par exemple, Debekių et Vidẽniškių apylinkėse kirtį maintenant et le repoussant litus, formos, regis, buvo vartojamos pramaišiui, pvz.: bda, dienàs, i.rà / ∙ra, lietùs, sveki, vienà / vina, žmogùs Dbk (274), aiù, i.rà, suŋkù, uždėtà / raudna (plg. raudans), ška, sklas Vdn (450). Au cours de l'enquête, des manifestations de ce phénomène a été observée et kirčio nonattraukiančiose uteniškių šnektos11. Dèsnio formationsi principalement témoija 2020b: 214215). formų su šalutiniu arba „dviviršūniu“ kirčiu12 vartojimas (plg. Urbanavičiūtė-Markevičienė, Grinaveckis 1992: 12; Stundžia 1995: 70; Ragaišienė Certes, dans les sources étudiées des cas de marquage de ce type de cruci trouvent peu, exemple: α.nù, audjà, sukù, tekùs, ukst, vakù, vinà Spt (309) et kt.13 Reiškinio pritimą patarmės plote indique et appaikantys lūnės į skiemenį, pavieniai kirčio atitraukimo atvejai. Kirtis atitraukiamas nuo trumpos gaqui est constitué ie, uo ou longgasis voix, exemple: litus (plg. letaũs), raud.ni (plg. raudan.s), vini vien Kkt (380), geltóna (plg. gelta.n.), negva, snus, vina (plg. vienà) Br (245) et kt. Nombreux sont les formes avec atitrauktiniu kirčiu utilisées comme gretimines, comme: skūrà sk.ra, sūnùs s.nus, vina vienà, tvo.rà tv.ra et kt. / /. Lb (414), gi.và g.va, p.ne po.nè, sūnùs, sūnaũs s.nus et kt / /. Bjt (479). Rytų aukštaičių patarmių chercheurs sont attirés attention, que ne sont pas tous analogiški cas siettini seulement avec kirčio atitraukimu (plg. Zinkevičius 1979: 90). Tout d'abord cela direit à propos de la seconde (rečiau quatrième) kirčiuotės daiktavardžių kamiene kirčiuojamas uneaskaitos vardininko, įnagininko, vietininko et daugiskaitos galininko formes linksnių. Kirčio non attrapiant dans šnektos ces linksnių formes tendstama kirčiuoti kamiene cas de 109), exemple.: avec susidu, kolkzi, bur.kus, lupnas, sijnus Ds (75 (212), mrkvas, ma.kkla, darbinku, kolkzi, blnus, mertes, s Prvdu (413), ma.kkla, sijnus, viškus Mdk (481) et kt. Kamiene kirchiuojamų formés na.r∙gus, ka.p∙stus Tlm (311), agukus, kn.gas, rzus, vastus Trg (346), apparition principalement sietine avec morfologiniu accentinės paradigmas équiviginim. Ana11 Par ma.k∙klas, rbus, sta.v∙kla Int (480), su didu, barav∙kus, ragutlas, rbus, exemple, Spitrnų šnektos aprache affirme que kirčio atitraukimo processus a déjà touchetęs et cette tarmę. Certains mots dans lesquels clairement entendimi deux kirčiai (Urbanavičiūtė 1966). 12 Occidentales haute-taiches plote type du kirtius latéral dvivirshūnį kirtį premier a opté et décrité force, donc pas dans tous les cas latitinis kirtis marked. Aleksas Girdenis (Girdenis 1978: 75–76). 13 Tikėtina, kad XX a. 6–7 deš. uteniškių patarmėje aptariamas reiškinys buvo nevienodo 186 BENDRIN KALBA | 97 logiquement ces formes tendsama kirčiuoti et dans d'autres aukštaičių šnektos (plačiau voir Grumadienė 1994: 101104; Mikulėnienė 1996: 149; Urbanavičienė 2006: 220; Ragaišienė 2010: 53; 2019: 11 et kt.). Mentionnez-en que discutables forme uteniškių patarmėje peut témoigner tant kirčio atitraction, tant paradigmas éligination tendances, plg. Spitrnų šnektoje, dans laquelle trouvé dviviršūnio kirčio cas, inscrite formes avec blnu, avec karitu, krupas, tekùs. Juolab que kamieno kirtį plus tendsama générendrinti des mots avantpaskutiniame skiemenyje, dont la base est constitue longgasis voix ou ie, uo (faipnasis conditionginis kirčio atitraukimas). Très situé dans le est et le sud-est des uteniškių plots périphérique le système kirčiavimo peut être pauvreta et lenkų, rečiau gudų kalbų (plg. LKTCH 2004: 123; Geržotaitė, Meiliūnaitė 2014, XIV mapėlapis). Dans ces šnektes, la formationis paradigmes du permanent kirchiaissement sietines et avec polinkiu évaluer paradigmas slaves langues exemple, i. e. graduel au passage à deux kirchiaissements types coloninal et galūninal modèle (Zinkevičius 1966: 31; Mikulėnienė 1995: 65; Tuomienė 2005: 69; Urbanavičienė 2006: 450 et kt. 221). Selon le paradigme du kirchiaissement colonial tiriamoje patarmėje kirčiuojami et de nouveaux atėję mots (Markevičienė 1999: 16; DST 2013: 24; MLT 2019: 24; plg. Bacevičiūtė 2004: 27; Urbanavičienė 2006: 220; 2010: 177). Par exemple, beaucoupiaskiemenies ā kamieno daiktavardžių tendstama décrédriti prévautant paradigmos kirtį, exemple.: mãšina Vb (142), Krš (149), Svb (150), Avl (21 Blč (347), Sgn (379), Int (480), sans mãšinos Drš (27), pošina Bjt (479) mašnos Zrkla maš (444), moknu maš (480), Prvnom (413), ganý Rb, Prvý (17713), Bjt (479), vč (480), Bč (121), Rg (17), Jnš (17). (506) heure à Lkš / (120). Avec kirtius attraction, accents paradigmas éligninement ou coloninium kirčiavimo type formavimusi sietinas ne toutes les mots linksniuojančių racine kirčiavimo formes. On s'attend à ce que partie d'entre elles puissent être héritées du seno. Tout d'abord cela vaut dire sur šaknyje kirčiuojamas dviskiemenių u kamieno būdvardžių basus, -i, brángus, -i, lýgus, -i, suñkus, -i et kt. des formes de nom du vienaskaitos (Skardžius: 1935145; Būga 1961: 78; Vanags 1990: 7581; Lazauskaitė 1998: 14065). Uteniškių patarmėje XX a. 67 deš. plus fréquemment a été tendue à kirčiuot les shaknye, e.g.: basus, -i Sgn (379), Mlt (451), Kkt (380), basus Avl (213)14, basi Bjt (479) baisùs, -i Bjt (479), baisùs Ds (21), Lln (344), Blč (347), Pst3), Jnš (45 (506); brángus, -i Ds 14 En répondant à des questionnaires ne sont pas toujours indiquées les deux formes de généraux. Dalis formes rasta dans les récits. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 187 (212), Prv (413), Ut (308), brángi Ds (212); lýgus, -i Ut (308), Lb (414); suñkus, -i Ld (312), Mlt (451) sunkùs Spt (30), Gdr (504), sunk Čl (452); támsus, támsų Sdk (276), gadus, pukus Arn (526); tiẽsus Trg (346), támsus, -i Dbk (274), Prv (413), tánkus, -i Ut (308), Tlm (311), Sgn (379) kantrùs Jnš (506), kartùs Spt (309), smarkùs Int (480), bjaurùs Vlč (215) Plural -i, lýgus, -i, pukus, tánkus, -i, smùlkus, -i, sótus, -i, támsus, -i Vlč (240). On šakninio kirčiavimo formų užrašytos kirčio neatitraukiančiose šnektose, plg. dar Vilùčių šnektos tarminių ypatybių apraše rastas formas áiškus, -i, brángus, comprend, qu'il n'y a possibilités de déterminer reliablement, lesquels cas siétini avec le kirčio attractionment, et lesquels sont apparus en raison du constant de kirčiavimo paradigmas formvimosi, par analogie ou héreldėti de seno. On s'attend à ce que discutés phénomškines sont liés mutuellement et adarmée fonctionne principe sanklodos. Ces phénomènes d'interaction sont exemplaires uteniškių patarmėje considérytinas daiktavardžio žmõgus, žmõgaus Lkm (415), žmõgus, žmõgum Ob (148) žmogùs Krnmoga, Atz1), Vlč (240), Brč (179 (245), Ld žmogus kirčiavimas, pvz.: žmõgus Lkš (120), Rk (147), Svb (150), Krn (179), Alk (180), Atz (211), Brč (245), Ut (308), Ld (312), Pst (453), Mdk (481), (2112), Pst (453), Gdr 454), žmogùs, žūs Rg (17 Blč (347), Rk (180), Svb (508), Alk), Žūgu (508) (148). M. Daukšos écrits et 1605 m. catéizme montrent que la variation du kirčiaissement de ce mot peut avoir historiques prélèvements (Skardžius 1935: 124; Zinkevičius 1975: 2627). Kirtį du trumpos galūnès en longue skiemenį attrapuant des šnektes šaknyje kirčiuojamas formes peuvent être apparues et nouvelles, exemple: žmõgus žmogaũs / Rk (147), Svb150 (150) et kt. Šakninio kirčio skaitos vardininko forme žmónės kirčiavimo analogia. 2.2. Les mots de divertniement féminikoye uteniškių patarmėje sont le plus souvent kirčiuojami selon un paradigme accentine, например.: kráutuvė Vlč (240), Brč Rb (1778), Ut (30), Lb (414), Kmn (278), is laškõs iš lovos apibendrinimas gali būti aiškinamas priebalsinio kamieno žmuõ ir daugiSkd (378), markà vieta linams merkti (ppr. kūdra); Mark, markõn Rbmarka), markõs, markõn Vdn (450), is markõs M (481), pirkià, pirkiõs, pirkiõj, pirkiõn Tlm (311), S (379), Blč (347), Lb (214), Vdn (450), Pst (453), Negimininės būdvardžių formosarmėje également kirčiamos dvejopai, pvz. baññas (2 (245), Pst (453), kráutuvė, kráutuvėn Šlt (173), Grs (412), Bjt (479), kráutuvėj Vskù), Blč (347), Skd (378), Skd (380), Kkt (441), Pst (453) Sgn Sgt (1779), Kdk (526), brk, Vlk (240), Lb (414), Brk (441), Vsk (245), Skd (345), Arnja (378), V80), Vk, Vkb, Vk (414), Vk (445), Vk, Vk (445), Mkr, Mkr, Mkr, Mkr, Mkr, Gdr, Gdr, Gdr, Gdr, Gdr, Bk, Bk, Bk, Bk, Bk, etc. Il est également connu sous le nom de Sgt. BENDRIN TELEPHO | 194 97 Rytų aukštaičių uteniškių šnekta Linksniuojamasis (point numeris) mot (27mn8) tuguos turga / Dbk (274) bróliai brolia, devýni devyn, tugus, tugaus turgùs, turgaũs / / S (309) sūnùspt snus / Tlm (311) bróliai brolia / Ld (312) hommeùs žmõgus / Lln (344) rūbùs rbus / K (380) unkt vini / Grs (412) avec mókytoju mokýtojai Lb (414) skūrà skra, sūnùs snus, vina vienà, tvorà tvra, žmogùs žmõgus / / Pst (453) mãšina avec mašinà, tugus turg, žmõgus žmogùs Šd (478) brólis brolia / / (479) bajtsi bais, viventà gva, ponià pnia, sūnùs snus Int (480) brólis brolia, Bšina mã mašną Mdk (481) lénkai lenka, lietù Lituviens lietuvi, tėva (50 tvai Jnš6) lénkai, lénkais, lénka, lenk, lenkas, mokytó mokýto, peñki penk, vina, vina, kiwi, kirvi, kirvi, atvik, litviai, mójasky, mójasky, remiklidas refermis dans l'article de l'étude de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article de l'article. D'ailleurs, la même schnectte trouvée dvejopai kirchiuojamas formes confirme que le kirchiaissement variés l'apparition l'a l'origine quelques interaction liés facteurs. Certaines variantes peuvent avoir des prémisses historiques (sietina avec reconstruitable modèle simple et kuopine pluriskaitas), d'autres apparues neuve (aiskintina kirčio atitraukimu, paradigmas formvimusi du kirčiavimo colonial, accentuation analogia). Les données présentées en tableau montrent un autre point important. Uteniškių patarmėje davantage diversifie masculinojo divertniavimo type mots de kirčiavanje. Les mots de type ameriškojo inclinent moins en accent variantiškumą le plus souvent ils kirčiuojami selon un accentine paradigma. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 195 Linksniuojamieji žodžiai kirčiavimo gretybių toje pačioje šnektoje turi dans toute patarmès plote (žr. Fig. 2). Du total de l'aire se distingue relativement petit areal, dans lequel rasta plus varies dans la même schnectte. La plupart deuxjopai kirchiuojamų formų inscrite pietrytiniuose uteniškių patarmės plots parraščiuose, paribie avec vilniškiai (Labanóro, Pastovlio, Medekių, Jõniškio et Arnioni apylinkėse). Avec uteniškiais besiribojančiose vilniškių 2 PAV. Dans la même chicotée trouvés divertniieux mots formes de variations de kirchiaison prévalence BENDRIN KALBA 196 | 97 šnektes se trouvent aussi un certain nombre dvejopai kirčiuojamų linksniuojančių žodžių formų (Ragaišienė 2010: 139). Darytina présuppose que rytines hautštaičių patarmėse existait nédelio vientiso ploto, dans lequel variantiškumas, comme reiškinys, comparé avec gretimomis šnektos, est intensiviausias. S'appuyant seul le matériel des sources manuscrites il n'y a possibilités de déterminer fiable la prévalence des variantes dans différents areales patarmės. APIBDRINIMAS Il est Atlikus eastern aukštaičių uteniškių patarmės XX a. 67 deš. dans les sources manuscrites trouvées des mots heureuxniagers kirchiaissement analyse la darytinos cette conclusion: 1. Rytų aukštaičių uteniškių patarmėje viriškojo ir femeriškojo linksniavimo tipams būdingi skirtingi akcentuacijos modeliai ā kamieno žodžius linkstama kirčiuoti pagal baritoninio kirčiavimo modelį, ē kamieno daiktavardžių labiau paplitusios galūninio kirčiavimo formas, vyriškojo linksniavimo kamienų žodžiais būdingi polinkis į akcentinį variantiškumą ir oksitonezę. 2. Linksni protectifs mots de kirchieau système fonctionne un complexe de facteurs interdépendants: intensivement conditionnel kirtie détraction de la formation dèsniois, accentine paradigme alignement et deux types de kirchieau colonnel et limūnnel coalition; le même kamien des mots et du faireybos type vedinių accentuacijos analogie; kamienų sąveika. Variément kirchiuojamų vyriškojo linksniavanja tipa daiktavardžių formų atsiradimas ir polinkis į oksitonezę sietinas su rekonstruojamu dviejų daugiskaitų ninio paprastosios ir kuopinės – akcentiniu ir semantiniu modeliu. Akcentuacijos sistemos raidai poveikį daro ir senovinio kirčiavimo reliktų (šakkirčiavimo u kamieno būdvardžių, kuopinės daugiskaitos formų) maintien. 3. Du point de vue accentinio variantialité uteniškių patarmės kirčiavimo sistema valentina comme stabili (kirčiavimo gretybių toje pačioje šnektoje ta mažiau nei pusėje tirtų punktų; daugumoje jų užrašyta tik po vieną ar du atvejus). Įvairiai kirčiuojamos žodžių formos patarmės plote parasplitusios nevienodai principalement dans cette même šnektoje dvejopai kirčiuojamų formų rasta pietrytiniuose uteniškių patarmės ploto perraščiuose, paribyje avec vilniškiais. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 197 LITERATŪRA Bacevičiūtė Rima 2004: Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2007: Dėl rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo galūnių priegaidžių (eksperimentinis tyrimas). – Žmogus ir žodis 9(1), 4–11. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2008a: Rytų aukštaičių uteniškių daugiskaitos naudininko ir įnagininko priegaidės: audicinis tyrimas. – Žmogus ir žodis: didaktinė lingvistika 10(1), 78–84. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2008b: Dėl rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo galūnių priegaidės: audicinis tyrimas. – Baltistica 43(2), 229–237. Balčiūnienė Asta, Meiliūnaitė Violeta, Rinkauskienė Regina 2019: Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DST 2013: Dusetų apylinkių tekstai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Geržotaitė Laura, Meiliūnaitė Violeta 2014: Kitų kalbų vietiniai variantai Lietuvoje: žemėlapis ir komentarai. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), Vilnius: Briedis, 255–257. Girdenis Aleksas 1972: Lietuvių kalbos vardažodžių priesagų kirčio susiformavimas. – Baltistica, 1 priedas, 66–72. Girdenis Aleksas 1978: Akcentologinis mažmonis. – Baltistica 14(1), 75–76. Gr umadienė Laima 1994: Keletas naujesnių Punsko šnektos linksniavimo ir kirčiavimo ypatybių. – Lietuvių kalbotyros klausimai, 97–106. Kardelytė Jadvyga 1975: Gervėčių tarmė (fonetika ir morfologija), Vilnius: Mintis. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika (kirčiavimas, daiktavardis, veiksmažodis), Vilnius: Mintis. Kosienė Otilija, Girdenis Aleksas 1979: Fonologinis šalutinis kirtis rytų aukštaičių uteniškių tarmėje. – Kalbotyra 30(1), 45–56. Kosienė Otilija 1982: Rytų aukštaičių uteniškių monoftongų priegaidės. – Kalbotyra 33(1), 61–71. Kudzinowski Czesław 1977: Indeks-slownik do Daukšos „Postilė“ 2 (O–Ž), Poznań: Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu. Kuzavinis Kazimieras, Girdenis Aleksas 1997: Kelios mintys dėl baltų vardažodžio kirčiavimo paradigmų ir jų raidos. – VIII tarptautinis 198 BENDRINĖ KALBA | 97 baltistų kongresas „Baltų kalbos XVI ir XVII amžiuje“: pranešimų tezės. Vilnius: Vilniaus universitetas, 76–78. Lazauskaitė Vilija 1998: Dėl u kamieno būdvardžių ir jų abstraktų kirčiavimo raidos. – Baltistica 33(1), 65–70. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2001: Dviskiemenių u kamieno daiktavardžių kirčiavimo raida pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Baltistica 35(2), 159–169. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2008: Dviskiemenių io kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Lituanistica 54(3), 37–50. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2009: Dviskiemenių o ir io kamienų daiktavardžių kirčiavimo variantų paplitimas pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Garsas ir jo tyrimo aspektai: metodologija ir praktika, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 161–181. LKA 1977: Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika, aut. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, M. Razmukaitė, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKA 1982: Lietuvių kalbos atlasas 2. Fonetika, aut. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKA 1991: Lietuvių kalbos atlasas 3. Morfologija, aut. S. Ambrazas, G. Belickienė, E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKAP 1956: Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programa, 2-asis leidimas, aut. J. Balčikonis, B. Larinas, J. Senkus, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, sud. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKTCH 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Markevičienė Žaneta 1999: Aukštaičių tarmių tekstai 1, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Mikulėnienė Danguolė 1994: Dėl įvardžiuotinių būdvardžių kirčiavimo raidos. – Baltistica, 4 priedas, 106–108. Mikulėnienė Danguolė 1995: Tarmės garsyno ypatybės. – Dieveniškės, Vilnius: Mintis, 448–455. Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantų pietinėse aukštaičių tarmėse. – Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 148–155. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 199 Mikulėnienė Danguolė 2005: Cirkumfleksinė metatonija lietuvių kalbos vardažodiniuose daiktavardžiuose ir jos kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė, Pakerys Antanas, Stundžia Bonifacas 2007: Bendrinės lietuvių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. MLT 2019: Molėtų apylinkių tekstai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Pakerys Antanas 1994: Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa. Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ragaišienė Vilija 2012: Daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio pietų aukštaičių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Respectus Philologicus 22(27), 219–231. Ragaišienė Vilija 2016: Accentuation models of disyllabic nouns in the Southern Aukštaitian dialect. – Kalbotyra 68, 125–147. Ragaišienė Vilija 2018: Rytų aukštaičių kupiškėnų akcentuacijos sistemos kaita XIX a. 7–9 deš.–XX a. 6–7 deš. – Rytų aukštaičių tarmė: kaita ir pokyčiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 176–201. Ragaišienė Vilija 2019: Daugiaskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Lietuvių kalba 13, 1–19. Prieiga internete: https://www. zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/ view/22489/21753. Ragaišienė Vilija 2020a: Būdvardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Lietuvių kalba 14, 1–17. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22463/21725. Ragaišienė Vilija 2020b: Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose. – Acta Linguistica Lithuanica 83, 211–226. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica. Ragaišienė Vilija 2022: Dviskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 230–270. Ragaišienė Vilija 2023: Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose. – Acta Linguistica Lithuanica 89, 190–210. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica. RAU 2010: Rytų aukštaičiai uteniškiai, sud. R. Rinkauskienė, R. Bacevičiūtė, V. Salienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. 200 BENDRINĖ KALBA | 97 Rinkevičius Vytautas 2009: Prūsų kalbos kirčiavimo sistema: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas. Rinkevičius Vytautas 2015: Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija 1, Vilnius: Vilniaus universitetas. Skardžius Pranas 1935: Daukšos akcentologija, Kaunas: V.D.U. Humanitarinių Mokslų Fakulteto leidinys. Stundžia Bonifacas 1981: Daugiskaitiniai asmenvardiniai oikonimai ir jų reikšmės linksniavimo bei kirčiavimo sistemų rekonstrukcijai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 191–193. Stundžia Bonifacas 1994: Daiktavardžių kamienų bei giminių variantai baltų kalbose (ide. ir bendroji baltų bei slavų kalbų leksika). – Baltistica 27(2), 13–29. Stundžia Bonifacas 1995: Dėl kirčio atitraukimo lietuvių kalbos rytų aukštaičių šnektose. – Res Balticae, 67–72. Stundžia Bonifacas 2009: Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Tuomienė Nijolė 2001: Ramaškonių šnektos o ir iio kamienų daiktavardžių kirčiavimo ypatybės. – Baltistica 36(1), 103–114. Tuomienė Nijolė 2005: Ramaškonių šnektos daiktavardžio kaityba: sociolingvistinis tyrimas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbanavičienė Jolita 2005: Svirkų šnektos (rytų aukštaičių vilniškių) fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbanavičienė 2006: Rytų aukštaičių vilniškių pakraštinių šnektų kirčiavimo ypatumai. – Baltistica 41(2), 212–231. Urbanavičienė 2010: svirkų šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbanavičiūtė Žaneta 1966: Spitrėnų šnektos aprašas: rankraštinis šaltinis, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyvas. Urbanavičiūtė-Markevičienė Žaneta, Grinaveckis Vladas 1992: Lietuvių tarmės: fonetika, morfologija 2, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Vanags Pēteris 1990: u kamieno būdvardžių destinis des lituanais parlant. – Lituanistica 3, 7581. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1975: Iš lietuvių istorinės akcentologijos. 1605 m. catekisme kirčiavimas, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko université Leidybinis chapitre. Zinkevičius 1979: Kirčio atitraukimas et kirčiavimo paradigmas. Kalbotyra 30(1), 90–93. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 201 Zinkevičius Zigmas 1980: Lituiniens langues historique gramatika 1, Vilnius: La science. Zinkevičius Zigmas 1994: Lietuvių kalbos dialektologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Zinkevičius Zigmas 2006: Lithuanian tarmių kilmė, Vilnius: Lituviens institut du langage. EYT AUKŠTAIČI UTENIŠKI GYVENAMJ VIETOVI (180 Alk) (LIeTUVIų KALBOS ATLASO PUNKTŲ) SANTRUMPOS Aleksandravlė, Rõkiškio r. Ant (242) Antãlieptė, Zaras r. Arn (526) Arniónys, Moltų r. Atz (211) Antãzavė, Zaras r. Avl (213) Avilia, Zaras r. Bč (121) Bučinai, Rõkiškio r. Bjt (479) Bijùtiškis, Moltų r. Blč (347) Balčia, Utenõs r. Bln (243) Blỹniškės, Zaras r. Brč (245) Berčinai, Zaras r. Čl (452) Čiula, Moltų r. Dbk (274) Debekiai, Anykšči r. Dgl (277) Daũgailiai, Utenõs r. Drš (172) – Dašiškiai, Kùpiškio r. Ds (212) Dùsetos, Zaras r. Gdr (504) – Giedračiai, Moltų r. Grs (412) Girstetiškis, Moltų r. Gtč (114) Gataũčiai, Bržų r. Imb (214) Ibradas, Zaras r. Int (480) Iñturkė, Moltų r. Jdp (89) Júodupė, Rõkiškio r. Jnš (506) – Jõniškis, Moltų r. Kkt (380) – Kùktiškės, Utenõs r. Kmj (209) Kamajliai, Rõkiškio r. Kmn (278) Kiemiónys, Zaras r. Krd (381) Kirdekiai, Utenõs r. Krn (179) Kriaũnos, Rõkiškio r. Krš (149) Kreščiónys, Rõkiškio r. Lb (414) Labanóras, Švenčioni r. Ld (312) Lúodžiai, Zaras r. Lkm (415) Liñkmenys, Ignalnos r. 202 BENDRIN TELEPHO | 97 L (119) Lùkštai, Rõkiškio r.n4544) Lelinai, Utenõs r. Mdk (481) Medekiai, Moltų r.t (119) Moltai Minknai, Rõkiškio r. (148) 0) Rẽliai, Rõkiškio r. Onšgn (458) Õnu Sodis, Rõkiškio r. Prv (4513) Purv, Mol r. Pst (459) Pastovlis, Rõklai, Rõklai, Rõklai, Rõklai, Rõglai, Rõl, Rõglai, Rõl, Rõl, Rõl, Rõl, Rõl, Rõl, Rõl, Rõklai, Rõl, Rõl, Rõl, Rõl, Rõl, Rõl, Rõl, Rõl, Rõl, Rõl, Rõl, Rõl, Rõ, Rõl, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Ut (308) Utenà (8b) Užùbaliai, Rõkiškio r. Vb (142) Vabalniñkas, Bržų r. Vdn (450) Vidẽniškiai, Moltų r. Vlč (240) Vilùčiai, Utenõs r. Vsk (241) Vaisknai, Utenõs r. Zr (244) Zarasa Gauta 2024-09-11 Priimta 2024-10-14 Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 203 VILIJA RAGAIŠIENĖ ACCENTUATION TENDENSIES OF DECLINABLE WORDS IN THE MANUSCRIPT SOURCES OF THE EASTERN est la première lettre de la Bible à être rédigée dans le monde entier et qui a été écrite par des hommes de la région de l'Est. AUKŠTAITIAN SUBDIALECT OF UTENA FROM THE 1950S–1960S Summary L'article analyse the material from the manuscript sources of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena dating to the 1950s1960s, which are stored in the Dialect Archive of the Centre of Geolinguistics at the Institute of the Lithuanian Language, from the perspective of accentuation. The study takes a synchronic approach to describe the features of accentuation of declinable words of references and abbreviations of found in these sources and to discuss their accentuation tendencies. The article consists of an introduction, three chapters, conclusions, and lists inhabited settlements. The first chapter presents the research material. The second chapter investigates the accentuation trends of declable words and discusses the factors influencing the variation in the accentuation of word forms. Le troisième chapitre fournit a list of word forms with dual accentuation found within the same local dialect and discusses the distribution of these variants across the subdialect area. The study resulted in three main findings. First, different accentuation patterns are characteristic of the masculine and feminine declension types in the Eastern tuation pattern, while ē-stem nouns are more commonly stressed on the ending; words of the Aukštaitian subdialect of Utena: ā-stem words tend to follow the barytone accenmasculine-declension stems typically exhibit a tendency towards accentual variability and oxytone accentuation. Second, the accentuation system of tion of a more intense rule of conditional stress retraction, the levelling of accentual paradigms, and the development declinable words is influenced by a complex of interconnected factors: the formaof two accentuation types columnar and inflectional; the analogy of accentuation for words of the same stem and derivatives of the same derivational type; the interaction between stems; the preservation of ancient accentuation relics (such as root accentuation in u-stem adjectives, collective plural forms); the accentual and semantic model of two plural forms (simple and collective) is reconstructed. Troisièmement, variously stressed word forms are distributed unevenly across the subdialect area the majority of the forms with dual accentuation within the same local dialect were found in the southeastern edges of the subdialect area of Utena, near the boundary with the Vilnius dialect. Thus, from the perspective of accentual variability, the accentuation system of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena can be considered stable (accentual