Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose

Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 179 VILIJA RAGAIŠIENĖ Instituto de lenguas Lietuvių ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-5026-4667 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS: accentología, dialectología, etnolingvistica, leksikografija. DOI: httpsdoi.org/10.35321/bkalba.2024.97.09 LINKSNIUOJAMJ VOZŽI KIRČIAVIMO POLINKIAI XX A. 67 DEŠIMTMEČI ERIT AUKŠTAIČI UTENIŠKI ŠNEKT RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE ESMINIAI VOODŽIAI: rytų aukštaičių uteniškių patarmė, šnekta, alegrniuojamasis loodis, kirčiavimo variante, handraštinis šaltinis. ANOTACIÓN el Straipsnyje se examina hasta šiol kirchiación desde el punto de vista kalbininkų más detalladamente noirta Instituto de la lengua Lietuvių Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomų XX a. 67 deš. eastern aukštaičių uteniškių šnektų manuscriptos fuentes de material. El estudio tiene como objetivo determinar en estos aprašues (pantiktuas respuestas a las preguntas del programa de recopilación de material del atlas de la lengua Lituania y transkribuados textos) encontros alegrniuojančių palabras kirčiavimo polinkius. Basándose bastante abundante material, se discuten en el período investigado uteniškių patarmėje vyravę acentuacijos modelos, palabras y sus formas kirčiación variantes, se aclaran posibles razones de su existencia, se presenta en la misma šnektoje una lista de formas de palabras contenidas de acentuadas variantes. Nagrinėjama, como XX a. 67 deš. rytų aukštaičių uteniškių patarmėje linksniuojančių žodžių ir jų formų akcentuaciją veikė kirčio atitraukimo kaip dėsnio formavimasis, morfologinis paradigmos išlyginimas, senovinio kirčiavimo reliktų išlavimas, dviejų daugiskaitų paprastosios ir kuopinės accentinio y semantinio modelio nykimas, polinkis į oksitonezę i kt. veiksniai. ABSTRACT Los Estados miembros deberán: The article examina the manuscript sources of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena dating to the 1950s1960s, which are stored in the Dialect Archive of the Centre of Geolinguistics at the Institute of the Lithuanian Language and which have not yet been thoroughly studied by linguists from the perspective of accentuation. The study aims to determine the accentuation tendencies of declinable 180 BENDRIN KALBA | 97 words found in these descriptions (presented in responses to the questions of the Program of Material Collection for the Atlas of the Lithuanian Language and in transcribed texts). Based on the substantial amount of material, the article disthe possible reasons for their existence. A list of word forms with accentual variants within the same local dialect is provided. The study examina how cusses the accentuation patterns, the accentuation variants of words and word forms prevalent in the subdialect of Utena during the studied period, along with the accentuation of declinable words and their forms phological levelling of paradigms, the preservation of ancient accentuation relics, the decline of the accentual and semantic model of two plural forms (simple and collective), the in the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena during the 1950s–1960s was influenced by factors such as the formation of the rule of stress retraction, the mortendency towards oxytone accentuation, and other factors. ĮVADAS Rytų aukštaičių uteniškių patarmės kirčiavimo reiškiniai científicos hasta šiol tirti fragmentariamente. En los trabajos de Dialectología, caracteres comunes discutido el pobúdis del apartamiento del kircio en esta patarmés plote (LKT 1970: 3435; LKA 1982: 123124, zml. No 126 105; Zinkevičius 1994: 74; 2006: 94; LKTCH 2004: Marke127;vičienė 1999: 16; švičiūtė-Markevičienė, Grinaveckis: 1992: 12; RAU 2010: 35) y Urbananektos se kirciaban de otra manera las palabras1 (DST 2013: 2324; MLT 2019: 24; Balčiūnienė, Meiliitė, Rinkauskienė 2019: 189). Los Mokslininkai principalmente se centraron en el fonológico lateral lateral kirchi (Kosienė, Girdenis 1979: 4856), monoftongų, inesyvo e iliativo, muchosiskaitos naudininko y įnag priegaidėms estuditi (Kosienė 1982: 6171; Bacevičiūtė, Rinkauskienė 2007: 411; 2008a: 7884; 2008b: 229237). Así carece esta adarmesa de kirchiación sistema de investigaciones, publicaciones, skirtos acentuació signos y polinkias discutir. En este artículo pasinetirtus Instituto de la Lengua Lituania Geolingvistikos centro Tarmių archyve Straipsnio objetivo sinchroniniu punto de vista describir rytų aukštaičių uteniškių patarmės XX a. 67 deš. manuscritos rinkta nagrinėti vieno laikotarpio medžiagą – iki šiol kalbininkų išsamiau fuentes encontrados alegrniuo1 Omenye contenimi palabras, que en la mayoría altštaičių saugomų XX a. 6–7 deš. rankraštinių šaltinių duomenis. patarmių kirčiuojami según otra accentada paradigma o principal variante kirčiavimo es otras kirčiuotės que tiriamoje patarmėje. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 181 jamųjų palabras de kirchiación peculiaridades y discutir sus acentuaciones polinkius. Los principales objetivos del estudio son los siguientes: 1) determinar según un paradigma acentístico kirchiuojamos y variantes de kirčiación2 contenedores alegrniuojamos palabras, componer sus conjugas; 2) servir según el paradigma de constante y (o) carnojativo kirchiación de las palabras kirchiadas y de las variantes acentuadas que contienen de las formas destinadas a la propagación patarmės plote; 3) establecer alegrni protegidos de palabras kirchiación polinkius lemiančius veiksnius. Durante el desempeño del estudio se aplica un método analítico descriptivo, también pasitelkti comparatámes y internes reconstrucción métodos. Linksniuojančių žodžių kirčiavimas artículo se examina según la palabra formų kirčio lugar y (o) kirčiavimo paradigmos įvairavimą, accentinių variantų consumo frecuencia y paplitimą patarmės plote y kt. Realizado el estudio es nuevo y actualus. Artículosnyje, basado desde todo rytų aukštaičių uteniškių ploto recopilado material, primera vez describen alegrniuojamųjų palabras polinkia de kirčiación, se presenta en la misma šnektoje acento de variantes contenidos de formas de palabras lista. Este estudio debería principalmente ser relevante a los investigadores del cambio de polinquias y acentuuación de tarmenes kirchiación. Juolab que es posibilidad el artículo discutido materialá y presentados conclusiones comparar con ya realizadas suros alštaičių, vakarų alštaičių kauniškių y rytų alštaičių kupiškėnų y anykštėnų patarmių XX a. 67 deš. resultados de las investigaciones de fuentes manuscritas (Ragaišienė 2012: 219231; 2018: 176201; 2019: 119; 2020a: 117; 2020b: 211226; 2022: 230270). Espérase que tales investigaciones de carácter pueden tener y útiles prácticas de los redactores de tarmínicos textos y diccionarios dialectólogos y lexicógrafos. 1. TIRIAMOJI MEDŽAGA Renkant materialá atlasu de lenguas Lituvias3, XX a. 67 deš. fueron exhaustivas eastern aukštaičių uteniškių plotui pertenecientes habitamnios de la zona (puntes)4 y preparengti sus terminia descripas. El origen del punto escritorio más a menudo su2 En la literatura Lingvistística variamente kirchiuojan palabras y sus formas llamadas variantes de kirčiación (Kardelytė 1975: 11; Zinkevičius 1979: 91 y kt.), accentados variantes (Stundžia 1995: 22), kirčiación gretimybėmis (Pakerys 1994: 7) o kirčiación gretybėmis (Mikulėnienė, Pakerys, Stundžia 2007: 8). En los últimos años adquirili tradición terminus kirčiavimo (akcentinis) variante y kirčiavimo (akcentinė) gretybė vartoti como sinónimos (Ragaišienė 2010; 2020a: 117; 2020b: 211226; 2022: 230270; plg. dar Stundžia 2009: 66). 3 LKA 1977; LKA 1982; LKA 1991. 4 Tirtinas habitadas de las zonas (punto nombramientos y numeriai) establecer autores del atlas de la lengua Lietuvių. 182 BENDRIN KALBA | 97 vių archyve encontrar 89 fuentes (aproximadamente 2100 páginas) de 66 puntos (vése fig. 1).5. 1 PAV. Eytų aukštaičių uteniškių habitaciones, de las cuales recogida el daro tirtos vietovės, šnektos kalbinių ypatybių ir pateikėjų pristatymas, atsakymai į Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos leksikos, fonetikos, morfologijos ir sintaksės klausimus, transkribuoti tekstai. Per du dešimtmečius medžiaga sukaupta beveik iš visų uteniškių gyvenamųjų vietomaterial investigativo Šnektų investigadores levantó la tarea fonetine transkripcija anotar y 5 Duomenų neturima tik iš trijų punktų – Vyžuon (275), Aknystlių (307) ir Deguli (345). sukirčiuoti kiek galint más textos <...> diariamente desde lengua y taakosutos (LKAP 1956: 9). De los datos presentados se muestra que recopilando material se buscó principalmente obtener Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 183 respuestas a preguntas de encuestas6. Por lo tanto principalmente inscrita paskirų sakinių su anketų klausimuose nurodytais palabras arba pateik- (17 Rb (1773), Ld (312), smėlỹs Rk (147), smėlia Brč (245) y kt.7 Transcribuir textosi (cuentos, cuentos sobre habitamoya zonaovę, realijas y kt.) suelen son nedidelės volumen, incluidos no en todas las fuentes. Tiriamosa materia conjunjedá constituye 183 bískiemenas y poliaskiemenas alegrniuojamieji palabras (apie 2700 ta jų vienaskaitos vardininko (rečiau – kitų linksnių) formų, pvz.: mūšỹs Sgn (379), mūšia Ut (308), snukỹs Gtč (114), Alk (180), Ds (212), sprindỹs Šlt formos). La mayoría de ellos encontrar al menos en kelios (ketvirtadalis keliolikoje) de fuentes manuscritos. Más que la mitad de las palabras alegrniuojantes examinadas en artículo forman diversas kirchiuojamas diskiemenias y multiaskiemenias producviųjų a y a2 kamienos formas. la disponibilidad de datos es comparativamente considerables, desde el punto de vista kirchiación el material valora como escasitina. Primero porque no siempre basta con las formas prescriptadas para establecer la paradigma acentena de la palabra, por ejemplo: gyslà Spt (309), kálvėj Gtč casos no está claro si la palabra tiene gretybių de kirčiación, o varia su acentuación sólo por skirų formų, por ejemplo: káulai Brč (245), Ut (30), Skd (78), káulų Užb (87), Rk Produktyviųjų ā ir ē kamienų žodžių šaltiniuose rasta gerokai mažiau. Nors (147), Rg (308), Vb (142), káulų, káulais Trg (346), káulais (480) 4) , kaul Glt (509). Basándose en paskirų formų kirčio lugar se puede determinar parte multiiaskiemenių priesagų vedinių kirčiuotę (especialmente en los casos en que los datos paluditen varios šnektų). En primer lugar esto 6 (114), Šlt (173) / kalvj Sgn (379)8, su rýkšte Skd (378) ir kt. Kai kuriais Respuestas a preguntas anotar transkripción y sukirčiuoti. La palabra de crossoté no urodyta. en tiriamu fuentes palabras inscribir diferente transkripcia, neišvengta netikslumų y riktų. Indicando varios šnektų vartosena ejemplos, no raras veces debería dar varios de la misma palabra forma variantes. Cuando hablados fenómenos de la acentología transkripcia no está actuali, en el artículo ejemplos se proporcionan bendrines escritos de la lengua Lituanas. Formos con atrrauktinio kirčiu y coloninio kirchiavo casos indican transcribuir. 7 Straipsnyje indicaroma no tirtas habitamontes de la zona (paimo) santrumpa, o Lietuvių kalbos atlaso punto nombre y numberis. Esto se hace por conveniencia. No es preciso insertar camino abreviatura de un punto, porque en el mapa hay posibilidad de indicar datos sólo a de las lenguas Lituanas atlaso punto. 8 Las investigaciones realizadas muestran que al determinar la palabra kirčiuotę no se puede basar solo en las formas de los vicarios, ya que su kirčiación puede diferir de otras linksnių formas, i. e. no siempre mostrar paradigma acentuativa (Ragaišienė 2023: 190210). 9 Variamente kirchiados de palabras formas de primer indicado principal variante de kirchiación. 184 BENDRINĖ KALBA | 97 pasakytina apie šaltiniuose rastas priesagos -inis, -ė būdvardžių, priesagų - y -(t)uvė daiktavardžių formas, ej.: béržinis Drš (172), Vlč (240), Ut (240), Ut (30 (308), Grs (412) / beržnis Ld (312), beržnės málkos Arn (526); daržin Vlč Ld (312), daržin, daržinj Gtč (114), daržin, daržinn Bjt (479) dažinė, dažin Rg (178); kultuv Gtč (114), Brč (245), Dgl (277), Spt (309), Ld (312), kultuvm Gdr (50), Arn (526) kùltuvė Drš (172) y kt. Sin embargo, suelen alegrniuojibles paradigmas de palabras establecer pavorenios formas insuficientes, porque, como observėję esta adarmés investigadores, considerables son de palabras, kirchiuojamos de otra manera (DST 2013: 2324; MLT 2019: 24). Basándose en el material reunido no hay posibilidades determinar parte de concretas palabras o tipos de dotación kirchiación polinquias, más detalladamente discutir kamienos mutuo interacción y productosviųjų kamienos efecto noproductiviųjų acentuación. Sin embargo los datos disponibles realmente basta XX a. 67 deš. eastern aukštaičių uteniškių patarmės akcentuacijai evaluar y alegrniuojamųjų palabras del kirčiaamiento polinkiam determinar. Juolab que discutidos fuentes relativamente bien reflejan estudiadas patarmés peculiaridades. En ellas presentado material es valioso y confiable, ya que mayoría manuscripciones preparados experimentusių kalbininkų K. Eigmino, E. Grinaveckienės, K. Morkūno, Ž. Urbanavičiūtės, A. Valeckienės, K. Vosylytės, A. Vanago y kt. 2.LINKSNIUJUAMI HORŽI KIRČIAVIMO POLINKIAI 2.1. Rytų uteniškių patarmėje linksniuojančių žodžių ir jų formų akcentuacijos polinkiai pirmiausia sietini con kirčio atitraukimu. El material de fuentes manuscritas muestra que XX a. 67 deš. en parte uteniškių ploto actuó dos dėsniai débilnasis condiginis kircio atitraukimas y intensyvesnis condiginis kircio atitraukimas (plg. LKA 1982; žml. Nr. 105). Gũtačių, Vabalniñko, Šaltẽnių, Õnuškio, Bučinų, Obẽlių, Rõkiškio apylinkėse kirtis dėsningai ha sido apartado desde trumpos galūnės en cualquier que sea antespaskutinį longąjį skiemenį, ej.: gata, jusva, leñdi, piki, su ruka, šata ruka, vina Gt (1414), skra, eni, enu, gava, lips, litus, jauni, kabi, piki, piki (121 B), bač, gna, gvi, laki, vini, kt, ob, 148) y žena. Moltus, Suginčiùs, Panemunlį, Kriaunàs, Sùvieką kirtį desde trumpos galūnės fue inclinstama atitraukti į ilgąjį skiemenį, cuyo fundą constituye la voz largasis o ie, uo, 10 Rankraštiniuose šaltiniuose atrrauktinio kirčio atvejais dvibalsiai y longiai balsiai dažniausiai žymimi vidurine priegaide, o oarsiai tvirtagale priegaide. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 185 ej.: dina, juda, nga pnia, tvra, vina, žima, jsis, pvris Sgn (379). XX a. 67 deš. en estas šnektas dėsnis actué desiguodai regularmente, por ejemplo, Debekių y Vidẽniškių apellinkėse kirtį mantenientes y lo repelentes litus, raudna (plg. formos, regis, buvo vartojamos pramaišiui, pvz.: bda, dienàs, i.rà / ∙ra, lietùs, sveki, vienà / vina, žmogùs Dbk (274), aiù, i.rà, suŋkù, uždėtà / raudans), ška, sklas Vdn (450). Durante el período investigado esta manifestación de este fenómeno ha sido observada y kirčio noatraukiancias uteniškių šnektose11. Dėsnio formaciónsi principalmente testimonija 2020b: formų su šalutiniu arba „dviviršūniu“ kirčiu12 vartojimas (plg. Urbanavičiūtė-Markevičienė, Grinaveckis 1992: 12; Stundžia 1995: 70; Ragaišienė 214215). Cierto, en las fuentes investigadas casos de este tipo de marcación encontrados pocos, ej.: α.nù, audjà, sukù, tekùs, ukst, vakù, vinà Spt (309) y kt.13 Reiškinio pritimą patarmės plote indica y aptaikantys lūnės į skiemenį, el pavieniai kirčio atitraukimo atvejai. Kirtis atitraukiamas nuo trumpos gacual constituye ie, uo ó largasis voz, ej.: litus (plg. letaũs), raud.ni (plg. raudan.s), vini vien Kkt (380), geltóna (plg. gelta.n.), negva, snus, vina (plg. vienà) Br (245) y kt. Nereceras formas con atitrauktiniu kirčiu utilizadas como gretimines, ej.: skūrà sk.ra, sūnùs s.nus, vina vienà, tvo. ktrà tv.ra y / /. Lb (414), gi.và g.va, p.ne po.nè, sūnùs, sūnũs s.nus y kt / /. Bjt (479). Eytų aukštaičių patarmių investigadores son señalé atención, que no todos los analogiški casos sietini sólo con kirčio atitraukimu (plg. Zinkevičius 1979: 90). Primariamente esto hay que decirte sobre la segunda (rečiau cuarta) kirčiuotės daiktavardžių kamiene kirčiuojamas unosaskaitos vardininko, įnagininko, vietininko y muchosiskaitos galininko formas linksnių. Kirčio no retraudientes šnektos de estas linksnių formas tiendama kirčiuoti kamiene casos de 109), ej.: con susidu, kolkzi, bur.kus, lupnas, sijnus Ds (75 (212), mrkvas, ma.kkla, darbinku, kolkzi, blnus, mertes, s Prvdu (413), ma.kkla, sijnus, viškus Mdk (481) y kt. Kamiene kirchiuojamos formas de aparición na.r∙gus, ka.p∙stus Tlm (311), agukus, kn.gas, rzus, vastus Trg (346), principalmente sietina con morfologiniu accentinės paradigma esliguimim. Ana11 Por ejemplo, ma.k∙klas, rbus, sta.v∙kla Int (480), su didu, barav∙kus, ragutlas, rbus, Spitrnų šnektos apraše se afirma, que kircio retrasimo proceso ya tocetęs y esta tarmę. En algunas palabras en algunas se oyimi claramente dos kirčiai (Urbanavičiūtė 1966). 12 Occidentes alztaicios plote lateral kircio tipo dvivirshūnį kirtį primer detecto y describió fuerza, por lo que no en todos los casos lateral kirtis marcado. Aleksas Girdenis (Girdenis 1978: 75–76). 13 Tikėtina, kad XX a. 6–7 deš. uteniškių patarmėje aptariamas reiškinys buvo nevienodo 186 BENDRIN KALBA | 97 lógicamente estas formas tendstama kirčiuoti y otras en altostaičių šnektos (plačiau žr. Grumadienė 1994: 101104; Mikulėnienė 1996: 149; Urbanavičienė 2006: 220; Ragaišienė 2010: 53; 2019: 11 y kt.). Cabe mencionar que de la discutida forma uteniškių patarmėje puede testificar tanto kircio atitraction, tanto paradigmas izuguinamiento tendencias, plg. Spitrnų šnektoje, en la que encontrado dviviršūnio kircio casos, inscrito formas con blnu, con karitu, krupas, tekùs. Juolab que kamieno kirtį más tiendama generendrinti palabras de antespaskutiniame skiemenyje, cuyo baseu constituye largasis voz o ie, uo (wepnasis condiginis kircio atitraukimas). Mismo en el oriental y meridional uteniškių ploto perifería el sistema kirčiavo puede ser pautada y lenkų, rečiau gudų kalbų (plg. LKTCH 2004: 123; Geržotaitė, Meiliūnaitė 2014, XIV mapaėlapis). En estos šnektos la formaciónis paradigma del cerchiaje constante sietinas y con polinkiu alignar paradigma de slavas lenguas ejemplo, i. i. gradualšu pasėjimu al dos tipos de cerchiaje coloninio y galūninio modelo (Zinkevičius 1966: 31; Mikulėnienė 1995: 65; Tuomienė 2005: 69; Urbanavičienė 2006: 450 kt y 221). Según el paradigma del circčiación colonial tiriamada adarmía kirčiuojami y nuevas atėję palabras (Markevičienė 1999: 16; DST 2013: 24; MLT 2019: 24; plg. Bacevičiūtė 2004: 27; Urbanavičienė 2006: 220; 2010: 177). Por ejemplo, muchaskiemenios ā kamieno daiktavardes tiendama describired el kirtį paradigmas prevaleciente, ej.: mãšina Vb (142), Krš (149), Svb (150), Avl (21 Blč (347), Sgn (379), Int (480), sin mãšinas Drš (27), pošina Bjt (478) mašnos Zrkla maš (444), moknu maš (480), Prvnom (413), ganý Rb, Prvý (17713), Bjt (479), vč (480), Bč (121), Rg (17), Jnš (17). (506) horasà Lkš (120). Con kircio atitractionim, accentísticas paradigmas exhaligim o coloninio kirchiavio tipo formavimusi sietinas no todas alegrniuojativos palabras del raíz del kirchiavio formas. Es probable que parte de ellos pueden ser heredadas del seno. En primer lugar esto hay que decir sobre šaknyje kirčiuojamas diskiemenių u kamieno būdvardžių basus, -i, brángus, -i, lýgus, -i, suñkus, -i y kt. formas de unaskaitos vardininko (Skardžius: 1935145; Būga 1961: 78; Vanags 1990: 7581; Lazauskaitė 1998: 14065). Uteniškių patarmėje XX a. 67 deš. más a menudo fue tendida a crucijarse shaknyje, ej.: basus, -i Sgn (379), Mlt (451), Kkt (380), basus Avl (213)14, basi Bjt (479) baisùs, -i Bjt (479), baisùs Ds (21), Lln (344), Blč (347), Pst3, Jnš (45) (506); brángus, -i Ds 14 Respondiendo a anketas preguntas no siempre indicadas ambas formas de los géneros. Dalis formų rasta cuentos en los cuentos. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 187 (212), Prv (413), Ut (308), brángi Ds (212); lýgus, -i Ut (308), Lb (414); suñkus, -i Ld (312), Mlt (451) sunkùs Spt (30), Gdr (504), sunk Čl (452); támsus, támsų Sdk (276), gadus, pukus Arn (526); tiẽsus Trg (346), támsus, -i Dbk (274), Prv (413), tánkus, -i Ut (308), Tlm (311), Sgn (379) kantrùs Jnš (506), kartùs Spt (309), smarkùs Int (480), bjaurùs Vlč (215) Plural -i, lýgus, -i, pukus, tánkus, -i, smùlkus, -i, sótus, -i, támsus, -i Vlč (240). šakninio kirčiavimo formų užrašytos kirčio neatitraukiančiose šnektose, plg. dar Vilùčių šnektos tarminių ypatybių apraše rastas formas áiškus, -i, brángus, Comprendible, que no hay posibilidades determinar confiablemente, cuáles casos sietini con el atraguimiento kircio, y cuales son surgidas debido al constante kirchiación paradigma formavimosi, manera analogía o heredėti de seno. Es previsible que discutidos fenóškinas están relacionadas entre sí y adarmėje actúa principio sanklodos. Estos fenómenos son ejemplos de la interacción uteniškių patarmėje considerados daiktavardžio žmõgus, žmõgaus Lkm (415), žmõgus, žmõgum Ob (148) žmogùs Krnmoga, Atz1), Vlč (240), Brč (179 (245), Ld (2112), Pst žmogus kirčiavimas, pvz.: žmõgus Lkš (120), Rk (147), Svb (150), Krn (179), Alk (180), Atz (211), Brč (245), Ut (308), Ld (312), Pst (453), Mdk (481), (453), Gdr, žmogùs, žūs Rg (17 Blč (347), Rk (18047), Svb (508), Alk), Žuogu (508) (148). M. Daukšos escribe y 1605 m. catechism indica que la variación del kirčiación de esta palabra puede tener presuposiciones históricas (Skardžius 1935: 124; Zinkevičius 1975: 2627). Kirtį desde trumpos galūnés en larga skiemenį atrayingose šnektos šaknyje kirčiuojamas formas pueden ser surgidas y nuevas, ej.: žmõgus žmogaũs / Rk (147), Svb50) (150) y kt. Šakninio kirčio skaitos vardininko forma esposaés kirčiación analogía. 2.2. Las palabras de alegrniamiento femenino de uteniškių patarmėje suelen kirčiuojarse según uno acentina paradigma, ej.: kráutuvė Vlč (240), Brč Rb (1778), Ut (30), Lb (414), Kmn (278), de laškõs iš lovos Skd (378), markà vieta linams merkti apibendrinimas gali būti aiškinamas priebalsinio kamieno žmuõ ir daugi- (ppr. kūdra); Mark, markõn Rbmarka, markõs, markõn Vdn (450), iz markõs M (481), pirkià, pirkiõs, pirkiõj, pirkiõn Tlm (311), S (379), Blč (347), Lb (214), Vdn (450), Pst (453), Negimininės būdvardžių formosarmėje también kirčiamos dvejopai, pvz. baññ, bais (2 Vskù), Blč (347), Skd (378), Skd (380), (245), Pst (453), kráutuvė, kráutuvėn Šlt (173), Grs (412), Bjt (479), kráutuvėj Kkt (441), Pst (453) Sgn (1779), Kdk (527), brdk, Vlč (240), Lb (414), Vsk (441), Vsk (445), Sk, Vd (345), Arnja (378), V80), Lk, Vb, (414), Vd (445), Vk, Vk (445), Mkr, Mkr, Mkr, Mkr, Mkr, Gdr, Gdr, Gdr, Gdr, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, BENDRIN TALBA | 194 97 Eytų aukštaičių uteniškių šnekta Linksniuojamasis (punto numeris) palabra (27mn8) tuguos turga / Dbk (274) bróliai brolia, devýni devyn, tugus, tugaus turgùs, turgaũs / / S (309) sūnùspt snus / Tlm (311) bróliai brolia / Ld (312) hombreùs žmõgus / Lln (344) rūbùs rbus / K (380) vienkt vini / Grs (412) con mókytoju mokýtojai Lb (414) skūrà skra, sūnùs snus, vina vienà, tvorà tvra, žmogùs žmõgus / / Pst (453) mãšina su mašinà, tugus turg, žmõgus žmogùs Šd (478) brólis brolia / / (479) bajtsi bais, vivià gva, ponià pnia, sūnùs snus Int (480) brólis brolia, Bšina mã mašną Mdk (481) lénkai lenka, lietù lietuvių lietuvi, tėva (50 tvai Jnš6) lénkai, lénkais, lénkai lenka, lenk, lenkas, mokytó mokýto, peñki penk, vina, vina, kia (526) kiviu kirviù, Atvik, litviai, mójasky, mójasky, plýto, remlikiud, analiza el estudio de la disciplina en el ámbito de la paternidad en la iglesia. En la misma šnektoje encontradas dvejopai kirchiuojamas formas confirma que el surgimiento de variantes de kirchiación lėmė unos cuantos factores relacionados entre sí. Algunas variantes pueden tener presuposiciones históricas (sietina con reconstruible modelo de pluralidad simple y kuopina), otras aparecidas nueva (aiskintina kircio abstractionimu, formvimusi paradigmas de kirciación colonial, acentuaciones analogía). La tabla en la que se presentan los datos muestra otro punto importante. Uteniškių patarmėje más variairuja varriškojo alegrniación tipo palabras kirčiación. Femeriškojo alegrniación tipo palabras menos propensas en accentatorio variantiškumą generalmente ellos kirciuojan según uno acentística paradigma. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 195 Linksniuojamieji žodžiai kirčiavimo gretybių toje pačioje šnektoje turi en toda patarmesa acote (žr. fig. 2). Del total acoto se distingue relativamente insemina areala, en el cual rasta más vari en la misma šnektoje. La mayor parte dvejopai kirčiuojamų formų inscrita pietrytiniuose uteniškių patarmės acoto perraščiuose, paribije con vilniškiai (Labanóro, Pastovlio, Medekių, Jõniškio y Arnioni apellinkėse). Con uteniškiais besiribojanchies vilniškių 2 PAV. En la misma chiscata encontrados variantes de formas de palabras alegrniojientes kirchiación prevalencia BENDRIN KALBA 196 | 97 šnektos también se encuentran no pocas dvejopai kirchiuojamos alegrniuojamųjų palabras de formas (Ragaišienė 2010: 139). Darytina presunción, que rytinėse aukštaičių patarmėse exista insignificio vientiso acoto, en el cual variantiškumas, como reiškinys, comparado con gretimos šnektos, es intensiviausias. Basándose solo en el material de las fuentes manuscritas no hay posibilidades de determinar confiablemente la prevalencia de variantes en diferentes areales patarmės. APIBDRINIMAS Atlikus eastern aukštaičių uteniškių patarmės XX a. 67 deš. manuscritos fuentes encontrados de palabras alegrniuojantes kirchiación análisis la darytinos estas conclusiones: 1. Rytų aukštaičių uteniškių patarmėje varriškojo y femeriškojo linksniavimo tipos característicos diferentes modelos de acentuaciones ā kamieno palabras tendstama kirčiuoti según baritoninio kirčiavimo modelį, ē kamieno daiktavardžių más proplitusios galūninio kirčiavimo formas, varriškojo linksniavimo kamienų palabras característico polinkis hacia accentinį variantiškumą y oksitonezę. 2. Linksni protectivos palabras del sistema de kirchiación actúa un complejo de factores interrelacionados: intensividad del conditional kircio desatracción de la formación de jésnio, acentística paradigma alineación y dos tipos de kirchiación colonino y extremúnico deliberación; el mismo kamien de palabras y de harybos tipo vedinių acentuaciones analogía; kamienos sąweika. Variamente kirchiuojamos varriškojo alegrniación tipo daiktavardžių formas de aparición y polinkis en oksitonezę sietinas con paprastosios ir kuopinės – akcentiniu ir semantiniu modeliu. Akcentuacijos sistemos raidai poveikį daro ir senovinio kirčiavimo reliktų (šakreconstruyójamo dos pluriskaitų ninio kirčiación u kamieno būdvardžių, kuopinės daugiskaitos formų) mantenimiento. 3. Desde el punto de vista accentinio variantizado uteniškių patarmės kirčiavimo sistema valoraina como estable (kirčiavimo gretybių toje ta mažiau nei pusėje tirtų punktų; daugumoje jų užrašyta tik po vieną ar du atvejus). Įvairiai kirčiuojamos žodžių formos patarmės plote papačioje šnektoje rasplitusios nevienodai principalmente toje pačioje šnektoje dvejopai kirčiuojamų formų rasta pietrytiniuose uteniškių patarmės ploto perraščiuose, paribyje con vilniškiais. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 197 LITERATŪRA Bacevičiūtė Rima 2004: Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2007: Dėl rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo galūnių priegaidžių (eksperimentinis tyrimas). – Žmogus ir žodis 9(1), 4–11. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2008a: Rytų aukštaičių uteniškių daugiskaitos naudininko ir įnagininko priegaidės: audicinis tyrimas. – Žmogus ir žodis: didaktinė lingvistika 10(1), 78–84. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2008b: Dėl rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo galūnių priegaidės: audicinis tyrimas. – Baltistica 43(2), 229–237. Balčiūnienė Asta, Meiliūnaitė Violeta, Rinkauskienė Regina 2019: Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DST 2013: Dusetų apylinkių tekstai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Geržotaitė Laura, Meiliūnaitė Violeta 2014: Kitų kalbų vietiniai variantai Lietuvoje: žemėlapis ir komentarai. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), Vilnius: Briedis, 255–257. Girdenis Aleksas 1972: Lietuvių kalbos vardažodžių priesagų kirčio susiformavimas. – Baltistica, 1 priedas, 66–72. Girdenis Aleksas 1978: Akcentologinis mažmonis. – Baltistica 14(1), 75–76. Gr umadienė Laima 1994: Keletas naujesnių Punsko šnektos linksniavimo ir kirčiavimo ypatybių. – Lietuvių kalbotyros klausimai, 97–106. Kardelytė Jadvyga 1975: Gervėčių tarmė (fonetika ir morfologija), Vilnius: Mintis. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika (kirčiavimas, daiktavardis, veiksmažodis), Vilnius: Mintis. Kosienė Otilija, Girdenis Aleksas 1979: Fonologinis šalutinis kirtis rytų aukštaičių uteniškių tarmėje. – Kalbotyra 30(1), 45–56. Kosienė Otilija 1982: Rytų aukštaičių uteniškių monoftongų priegaidės. – Kalbotyra 33(1), 61–71. Kudzinowski Czesław 1977: Indeks-slownik do Daukšos „Postilė“ 2 (O–Ž), Poznań: Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu. Kuzavinis Kazimieras, Girdenis Aleksas 1997: Kelios mintys dėl baltų vardažodžio kirčiavimo paradigmų ir jų raidos. – VIII tarptautinis 198 BENDRINĖ KALBA | 97 baltistų kongresas „Baltų kalbos XVI ir XVII amžiuje“: pranešimų tezės. Vilnius: Vilniaus universitetas, 76–78. Lazauskaitė Vilija 1998: Dėl u kamieno būdvardžių ir jų abstraktų kirčiavimo raidos. – Baltistica 33(1), 65–70. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2001: Dviskiemenių u kamieno daiktavardžių kirčiavimo raida pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Baltistica 35(2), 159–169. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2008: Dviskiemenių io kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Lituanistica 54(3), 37–50. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2009: Dviskiemenių o ir io kamienų daiktavardžių kirčiavimo variantų paplitimas pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Garsas ir jo tyrimo aspektai: metodologija ir praktika, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 161–181. LKA 1977: Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika, aut. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, M. Razmukaitė, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKA 1982: Lietuvių kalbos atlasas 2. Fonetika, aut. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKA 1991: Lietuvių kalbos atlasas 3. Morfologija, aut. S. Ambrazas, G. Belickienė, E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKAP 1956: Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programa, 2-asis leidimas, aut. J. Balčikonis, B. Larinas, J. Senkus, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, sud. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKTCH 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Markevičienė Žaneta 1999: Aukštaičių tarmių tekstai 1, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Mikulėnienė Danguolė 1994: Dėl įvardžiuotinių būdvardžių kirčiavimo raidos. – Baltistica, 4 priedas, 106–108. Mikulėnienė Danguolė 1995: Tarmės garsyno ypatybės. – Dieveniškės, Vilnius: Mintis, 448–455. Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantų pietinėse aukštaičių tarmėse. – Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 148–155. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 199 Mikulėnienė Danguolė 2005: Cirkumfleksinė metatonija lietuvių kalbos vardažodiniuose daiktavardžiuose ir jos kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė, Pakerys Antanas, Stundžia Bonifacas 2007: Bendrinės lietuvių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. MLT 2019: Molėtų apylinkių tekstai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Pakerys Antanas 1994: Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa. Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ragaišienė Vilija 2012: Daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio pietų aukštaičių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Respectus Philologicus 22(27), 219–231. Ragaišienė Vilija 2016: Accentuation models of disyllabic nouns in the Southern Aukštaitian dialect. – Kalbotyra 68, 125–147. Ragaišienė Vilija 2018: Rytų aukštaičių kupiškėnų akcentuacijos sistemos kaita XIX a. 7–9 deš.–XX a. 6–7 deš. – Rytų aukštaičių tarmė: kaita ir pokyčiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 176–201. Ragaišienė Vilija 2019: Daugiaskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Lietuvių kalba 13, 1–19. Prieiga internete: https://www. zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/ view/22489/21753. Ragaišienė Vilija 2020a: Būdvardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Lietuvių kalba 14, 1–17. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22463/21725. Ragaišienė Vilija 2020b: Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose. – Acta Linguistica Lithuanica 83, 211–226. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica. Ragaišienė Vilija 2022: Dviskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 230–270. Ragaišienė Vilija 2023: Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose. – Acta Linguistica Lithuanica 89, 190–210. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica. RAU 2010: Rytų aukštaičiai uteniškiai, sud. R. Rinkauskienė, R. Bacevičiūtė, V. Salienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. 200 BENDRINĖ KALBA | 97 Rinkevičius Vytautas 2009: Prūsų kalbos kirčiavimo sistema: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas. Rinkevičius Vytautas 2015: Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija 1, Vilnius: Vilniaus universitetas. Skardžius Pranas 1935: Daukšos akcentologija, Kaunas: V.D.U. Humanitarinių Mokslų Fakulteto leidinys. Stundžia Bonifacas 1981: Daugiskaitiniai asmenvardiniai oikonimai ir jų reikšmės linksniavimo bei kirčiavimo sistemų rekonstrukcijai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 191–193. Stundžia Bonifacas 1994: Daiktavardžių kamienų bei giminių variantai baltų kalbose (ide. ir bendroji baltų bei slavų kalbų leksika). – Baltistica 27(2), 13–29. Stundžia Bonifacas 1995: Dėl kirčio atitraukimo lietuvių kalbos rytų aukštaičių šnektose. – Res Balticae, 67–72. Stundžia Bonifacas 2009: Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Tuomienė Nijolė 2001: Ramaškonių šnektos o ir iio kamienų daiktavardžių kirčiavimo ypatybės. – Baltistica 36(1), 103–114. Tuomienė Nijolė 2005: Ramaškonių šnektos daiktavardžio kaityba: sociolingvistinis tyrimas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbanavičienė Jolita 2005: Svirkų šnektos (rytų aukštaičių vilniškių) fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbanavičienė 2006: Rytų aukštaičių vilniškių pakraštinių šnektų kirčiavimo ypatumai. – Baltistica 41(2), 212–231. Urbanavičienė 2010: svirkų šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbanavičiūtė Žaneta 1966: Spitrėnų šnektos aprašas: rankraštinis šaltinis, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyvas. Urbanavičiūtė-Markevičienė Žaneta, Grinaveckis Vladas 1992: Lietuvių tarmės: fonetika, morfologija 2, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Vanags Pēteris 1990: u kamieno būdvardžių destino en lenguas Lituanas. – Lituanistica 3, 7581. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1975: Iš lietuvių istorinės akcentologijos. 1605 m. catekismo kirchiación, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko universidad Leidybinis departamento. Zinkevičius 1979: Kirčio atrácimo y kirčiación paradigmas. Kalbotyra 30(1), 90–93. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 201 Zinkevičius Zigmas 1980: Lituvias palabras histórica gramatica 1, Vilnius: La ciencia. Zinkevičius Zigmas 1994: Lietuvių kalbos dialektologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Zinkevičius Zigmas 2006: Lituvias tarmių kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. EYT AUKŠTAIČI UTENIŠKI GIVENAMJ VIETOVI (180 Alk) (LIeTUVIų KALBOS ATLASO PUNKTŲ) SANTRUMPOS Aleksandravlė, Rõkiškio r. Ant (242) Antãlieptė, Zaras r. Arn (526) Arniónys, Moltų r. Atz (211) Antãzavė, Zaras r. Avl (213) Avilia, Zaras r. Bč (121) Bučinai, Rõkiškio r. Bjt (479) Bijùtiškis, Moltų r. Blč (347) Balčia, Utenõs r. Bln (243) Blỹniškės, Zaras r. Brč (245) Berčinai, Zaras r. Čl (452) Čiula, Moltų r. Dbk (274) Debekiai, Anykšči r. Dgl (277) Daũgailiai, Utenõs r. Drš (172) – Dašiškiai, Kùpiškio r. Ds (212) Dùsetos, Zaras r. Gdr (504) – Giedračiai, Moltų r. Grs (412) Girstetiškis, Moltų r. Gtč (114) Gataũčiai, Bržų r. Imb (214) Ibradas, Zaras r. Int (480) Iñturkė, Moltų r. Jdp (89) Júodupė, Rõkiškio r. Jnš (506) – Jõniškis, Moltų r. Kkt (380) – Kùktiškės, Utenõs r. Kmj (209) Kamajliai, Rõkiškio r. Kmn (278) Kiemiónys, Zaras r. Krd (381) Kirdekiai, Utenõs r. Krn (179) Kriaũnos, Rõkiškio r. Krš (149) Kreščiónys, Rõkiškio r. Lb (414) Labanóras, Švenčioni r. Ld (312) Lúodžiai, Zaras r. Lkm (415) Liñkmenys, Ignalnos r. 202 BENDRIN TALBA | 97 L (119) Lùkštai, Rõkiškio r.n4544) Lelinai, Utenõs r. Mdk (481) Medekiai, Moltų r.t (119) Moltai Minknai, Rõkiškio r. (148) Obniliai, Rõkiškio r. Onšgn (458) Õnu Sodis, Rõkiškio r. Prv (4513) Purv, Mol r. Pst (459) Pastovlis, Rt R. Rb (177) Molnai, Rõki r. Rõgė, Mol (178) l, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõk, Rõ, Rõk, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, Rõ, R Ut (308) Utenà Uzb (87) Užùbaliai, Rõkiškio r. Vb (142) Vabalniñkas, Bržų r. Vdn (450) Vidẽniškiai, Moltų r. Vlč (240) Vilùčiai, Utenõs r. Vsk (241) Vaisknai, Utenõs r. Zr (244) Zarasa Gauta 2024-09-11 Priimta 2024-10-14 Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 203 VILIJA RAGAIŠIENĖ ACCENTUATION TENDENSIES OF DECLINABLE WORDS IN THE MANUSCRIPT SOURCES OF THE EASTERN (ACCENTUATION TENDENSIES OF DECLINABLE WORDS IN THE MANUSCRIPT SOURCES OF THE EASTERN) Esto es lo que se dice de las palabras que se usan en el lenguaje de la Biblia. AUKŠTAITIAN SUBDIALECT OF UTENA FROM THE 1950S–1960S Summary El article analiza the material from the manuscript sources of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena dating to the 1950s1960s, which are stored in the Dialect Archive of the Centre of Geolinguistics at the Institute of the Lithuanian Language, from the perspective of accentuation. The study takes a synchronic approach to describe the features of accentuation of declinable words of references and abbreviations of found in these sources and to discuss their accentuation tendencies. The article consists of an introduction, three chapters, conclusions, and lists inhabited settlements. The first chapter presents the research material. The second chapter investigates the accentuation tendencies of declinable words and discusses the factors influencing the variation in the accentuation of word forms. El tercer capítulo proporciona a list of word forms with dual accentuation found within the same local dialect and discusses the distribution of these variants across the subdialect area. The study resulted in three main findings. First, different accentuation patterns are characteristic of the masculine and feminine declension types in the Eastern tuation pattern, while ē-stem nouns are more commonly stressed on the ending; words of the Aukštaitian subdialect of Utena: ā-stem words tend to follow the barytone accenmasculine-declension stems typically exhibit a tendency towards accentual variability and oxytone accentuation. Second, the accentuation system of tion of a more intense rule of conditional stress retraction, the levelling of accentual paradigms, and the development declinable words is influenced by a complex of interconnected factors: the formaof two accentuation types columnar and inflectional; the analogy of accentuation for words of the same stem and derivatives of the same derivational type; the interaction between stems; the preservation of ancient accentuation relics (such as root accentuation in u-stem adjectives, collective plural forms); the accentual and semantic model of two plural forms (simple and collective) is reconstructed. Tercero, variously stressed word forms are distributed unevenly across the subdialect area the majority of the forms with dual accentuation within the same local dialect were found in the southeastern edges of the subdialect area of Utena, near the boundary with the Vilnius dialect. Thus, from the perspective of accentual variability, the accentuation system of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena can be considered stable (accentual