Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose

Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 179 VILIJA RAGAIŠIENĖ litauischen Sprachinstitut ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-5026-4667 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS: akcentologija, dialektologija, etnolingvistika, leksikografija. DOI: httpsdoi.org/10.35321/bkalba.2024.97.09 LINKSNIUOJAMJ VOODŽI KIRČIAVIMO POLINKIAI XX A. 67 DEŠIMTMEČI ERIT AUKŠTAIČI UTENIŠKI ŠNEKT RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE ESMINIAI WODŽIAI: rytų aukštaičių uteniškių patarmė, šnekta, linksniuojamasis wort, kirčiavimo variant, handraštinis šaltinis. ANOTATIUM Straipsnyje behandelt sich bis jetzt kirchiauens Sichtweise kalbininkų ausführlicher nichtirta Lituäischen Sprachinstituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomų XX a. 67 deš. eastern aukštaičių uteniškių šnektų handskriftlichen Quellen Material. Mit der Untersuchung soll festgestellt werden in diesen aprašu (pateikten Antworten in den Fragen zu litauischen Sprache atlaso Material sammelungsprogramm und transkribuierten Texten) gefundener linksniuojančių Wörzers kirčiavimo polinkius. Basierend recht reichlich Material, besprochen werden untersuchungszeitlich uteniškių patarmėje vyravę akzentuacijos modelli, Wörtern und ihren Formü Kirčiavimo Varianten, erläutert werden mögliche deren Existenzgründe, vorgestellt wird derselben Schnektte akzentischen Varianten beinhaltenden Wortformen eine Liste. Nagrinėjama, wie XX a. 67 deš. rytų hochštaičių uteniškių patarmėje linksniuojančių wortens und ihrer formü akzentuaciju veikė kirčio atitraukimo wie dėsnio formauensis, morfologisches paradigmas ausgleichigung, senovinio kirčiavimo reliktų beibehaltung, zweier vieliskaits einfaches und kuopinės akzentinio und semantinio modelio nykimas, polinkis in oksitonezę und kt. faktorniai. ABSTRACT The article examines the manuscript sources of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena dating to the 1950s1960s, which are stored in the Dialect Archive of the Centre of Geolinguistics at the Institute of the Lithuanian Language and which have not yet been thoroughly studied by linguists from the perspective of accentuation. The study aims to determine the accentuation tendencies of declinable 180 BENDRIN KALBA | 97 words found in these descriptions (presented in responses to the questions of the Program of Material Collection for the Atlas of the Lithuanian Language and in transcribed texts). Based on the substantial amount of material, the article disthe possible reasons for their existence. A list of word forms with accentual variants within the same local dialect is provided. The study untersucht cusses the accentuation patterns, the accentuation variants of words and word forms prevalent in the subdialect of Utena during the studied period, along with how the accentuation of declable words and their forms phological levelling of paradigms, the preservation of ancient accentuation relics, the decline of the accentual and semantic model of two plural forms (simple and collective), the in the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena during the 1950s–1960s was influenced by factors such as the formation of the rule of stress retraction, the mortendency towards oxytone accentuation, and other factors. ĮVADAS Rytų aukštaičių uteniškių patarmės kirčiavimo reiškiniai Wissenschaftlern bis jetzt tirti fragmentierend. In Dialektologies Arbeiten allgemeineren Merkmalen abgedeckt gebüdis des Kirtius abgetrückens dieser patarmės plotte (LKT 1970: 3435; LKA 1982: 123124, žml. Nr. 126 105; Zinkevičius 1994: 74; 2006: 94; LKTCH 2004: Marke127;vičienė 1999: 16; švičiūtė-Markevičienė, Grinaveckis: 1992: 12; RAU 2010: 35) und Urbananekten werden anders kirčierte Wörter1 (DST 2013: 2324; MLT 2019: 24; Balčiūnienė, Meiliitė, Rinkauskienė 2019: 189). Mokslininkai konzentrierten sich hauptsächlich auf phonologischem Seitenulternkirch (Kosienė, Girdenis 1979: 4856), monoftongų, inesyvo und iliativ, vieliskaitos Nutzininko und įnag priegaidėms zu untersti (Kosienė 1982: 6171; Bacevičiūtė, Rinkauskienė 2007: 411; 2008a: 7884; 2008b: 229237). Daher fehlt dieser adarmės kirchiauensystems Forschungen, Publikationen, skirtų akzentuationen zeichen und polinkien zu besprechen. In diesem Artikel pasinetirtus Lietuvos kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve Straipsnio Ziel synchroniniu Sichtweise zu beschreiben rytų aukštaičių uteniškių patarmės XX a. 67 deš. handschriftlichen Quellen rinkta nagrinėti vieno laikotarpio medžiagą – iki šiol kalbininkų išsamiau rasten linksniuo1 Omenije gehalmi Wörter, die in der Mehrheit hochschtaitiger patarmier saugomų XX a. 6–7 deš. rankraštinių šaltinių duomenis. kirchiuojan nach anderes akzentische Paradigma oder wichtiges Kirchiauens Variant ist andere kirčiuotės als tiriamoje patarmėje. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 181 jamlichen Wortchen Kirchiaufens besonderheiten und besprechen ihre Akzentuations polinkius. Die Hauptaufgaben der Studie sind folgende: 1) zu identifizieren nach einem akzentinen Paradigma kirchierbaren und kirchiaufvarien2 enthaltenchen humorniuojamigen Wörter, zu bilden ihre Konwände; 2) zu bedienen nach dem ständigen und (oder) kelnojbaren Kirchiauens Paradigma Kirchifizierungswörter und Akzentischen Varianten beinhaltenden Verwendungs Forms verbreitetem patarmės plote; 3) zu bestimmen linksniffenen Wörtern Kirchiauf polinkius lemiančius veiksnius. Bei der Durchführung der Untersuchung angewendet deskriptives analytisches Method, auch passieltekten vergleichamse und innliche Rekonstruktions Methoden. Linksniierungswörtern Kirchiafung im Artikel behandelt wird nach Wortformen Kirtius Platz und (oder) Kirchiauens Paradigmen verschiedeniraffung, akzentischen Varianten Verbrauchs Häufigkeit und Verbreitung patarmės plote und kt. Abgeführtes Untersuchung ist neues und aktuus. Artipsnyje, basierend aus dem ganzen röstlichen aukštaičių uteniškių floto eingesammeltes Material, erstmals beschriebenen linksniuojτικών Wörtern kirčiavimo polinkie, vorgestellt in derselben schnektoje akzentischen Varienten enthaltender Wortformen eine Liste. Diese Untersuchung sollte vor allem aktuell sein tarmige Kirchiauens polinkių und akzentuations Phänomenen kaitos Forschern. Juolab dass ist Möglichkeit im Artikel besprochenes Material und vorgete Schlussfolgerungen vergleich mit schon geleiteten südlicher Hochtaißer, westlicher Hochtaißer kauniškier und röstlicher Hochtaißer kupiškėnų und anykštėnų patarmien XX a. 67 deš. manuskriptischen Quellen Ergebnisse (Ragaišienė 2012: 219231; 2018: 176201; 2019: 119; 2020a: 117; 2020b: 211226; 2022: 230270). Es ist zu erwarten, dass solcher Art Untersuchungen können haben und praktischen Nutzen vermlichen Texten und Wörteryn Dialektologen und Leksikographen. 1. TIRIAMOJI MEDŽAGA Renkant Material zu litauischen Sprachen atlasui3, XX a. 67 deš. wurden ausgesucht eastern aukštaičių uteniškių plotui gehörendes Wohngebiets (punkte)4 und hergestellt ihre terminie Beschriften. Rankerausliches Punktquelleinium meist mit2 Lingvistische Literatur in verschiedenermaßen kirčiuojami Wörter und ihre Formen genannt kirčiavimo Varianten (Kardelytė 1975: 11; Zinkevičius 1979: 91 und kt.), akzentistischen Varianten (Stundžia 1995: 22), kirčiavimo gretimybėmis (Pakerys 1994: 7) oder kirčiavimo gretybėmis (Mikulėnienė, Pakerys, Stundžia 2007: 8): In den letzten Jahren übernahmi Tradition terminus kirčiavimo (akcentinis) Variante und kirčiavimo (akcentinė) gretybė vartoti als Synonym (Ragaišienė 2010; 2020a: 117; 2020b: 211226; 2022: 230270; plg. dar Stundžia 2009: 66). 3 LKA 1977; LKA 1982; LKA 1991. 4 Tirtinas Wohngebiets (Punktennamen und numeriai) festzustellen Lietuvių kalbos atlasos Veranstaltern. 182 BENDRIN KALBA | 97 vių archyve gefunden 89 Quellen (bei 2100 Seiten) aus 66 Punkten (z.B. Fig. 1)5. 1 PAV. Eastern hochštaičių uteniškių Wohngebiete, aus denen zusammengestellt daro tirtos vietovės, šnektos kalbinių ypatybių ir pateikėjų pristatymas, atsakymai į Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos leksikos, fonetikos, morfologijos ir sintaksės klausimus, transkribuoti tekstai. Per du dešimtmečius medžiaga sukaupta beveik iš visų uteniškių gyvenamųjų vietoUntersuchungsmaterial Šnektų Forschern erhob sich die Aufgabe fonetine transkripcija 5 Duomenų neturima tik iš trijų punktų – Vyžuon (275), Aknystlių (307) ir Deguli (345). aufzuschreiben und sukirčiuoti kiek galint mehr Texten <...> täglich aus der Sprache und naakosutos (LKAP 1956: 9). Aus den angegebenen Daten zeigt es sich, dass bei der Sammlung Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 183 Material hauptsächlich versucht wurde, Antworten an Fragebögenfragen zu erhalten6. Daher hauptsächlich eingeschrieben paskirų sakinių su anketų klausimuose angegten Worten oder pateik- (17 Rb (1773), Ld (312), smėlỹs Rk (147), smėlia Brč (245) und kt.7 Transkribuotierte Texstai (Erzählungen, Geschichten über Wohnungsieh Gebietovę, realijs und kt.) sind meistens von nedidelės umfang, enthalten nicht in allen Quellen. Tiriamoses Stoffs Zusammend aus 183 ta jų vienaskaitos vardininko (rečiau – kitų linksnių) formų, pvz.: mūšỹs Sgn (379), mūšia Ut (308), snukỹs Gtč (114), Alk (180), Ds (212), sprindỹs Šlt bischämliche und vielschämige linksniuojamieji Wörter (apie 2700 formä). Die meisten davon finden wenigstens kelien (ketvirtadalis keliolikoje) Handskriftigen Quellen. Mehr als die Hälfte untersuchten Artikels linksnierendlichen Wörter besteht verschiedenartig kirčiuojama dviskiemenien und vieliaskiemenien produktiviųjų a und a2 kamienų Formen. Daten zur Verfügung ist vergleichs nicht viel, kirchiaufens Sicht wird das Material als fehlktina bewertet. Erstens deshalb, dass aufgeschriebener Formen nicht immer genügend ist, das Wort akzentine Paradigma zu bestimmen, z. g.: gyslà Spt (309), kálvėj Gtč Fällen unklar, ob das Wort hat kirčiavimo gretybių, oder variiriert dessen nur pa skirų formů akzentuacija, z. káulai Produktyviųjų ā ir ē kamienų žodžių šaltiniuose rasta gerokai mažiau. Nors Brč (245), Ut (30), Skd (378), káulů Užb (87), Rk (147), Rg (308), Vb (30), káulů, káulais Trg (346), káulais (480) 4) 3, Gdr. Int (509). Basierend auf paskirer Formen Kirtius Ort kann festgestellt werden Teil vieliaskiemenieriger Preesagü vedinių kirčiuotę (spezifisch in den Fällen, wo Daten paluditen (114), Šlt (173) / kalvj Sgn (379)8, su rýkšte Skd (378) ir kt. Kai kuriais mehreren šnektü). Erstens ist das 6 Antworten zu Fragen aufzuschreiben transkription und sukirčiuoti. Wodžių kirčiuotė nenurodyta. in Tiriamu-Quellen Wörter aufschreiben unterschiedliche transkription, neišvengta netikslumų und riktų. Unterzeigt man mehrerer Schnekts vartosenen Beispiele, ofthaue sollte angegeben mehrere desselben Wortes Formvarianten. Wenn umstrittenen Akzentologies Phänomenen transkription nicht aktuali, im Artikel Beispiele bereitgestellt werden bendrines litauischer Sprache Schriftmenimis. Forms mit atitrauktinem Kirchs und koloniinem Kirchiauens Fällen werden angegeben transkribuoti. 7 Straipsnyje angegeben wird nicht tirtas Wohngebiets (Kaimo) zusammenrumpa, o Lietuvių kalbos atlaso Punk Name und numeris. Das wird getan zur Bequemlichkeit. Es ist unzureichend einzufügen einige eines Punktes Abkürzung, da auf der Karte gibt es Möglichkeit die Daten nur zu der litauischen Sprachen atlaso punkto. 8 Abgeführte Untersuchungen zeigen, dass bei der Bestimmung des Wortes kirčiuotę nicht nur auf die Ortslernformen beruhen kann, da ihre Kirchiauf sich von anderen linksnių Formen unterscheiden kann, i. e. nicht immer ein akzentinisches Paradigma zeigen (Ragaišienė 2023: 190210). 9 Variierlich kirchiauensamer Wortformen erster angegeben Hauptkirchiaufvariant. 184 BENDRINĖ KALBA | 97 pasakytina apie šaltiniuose rastas priesagos -inis, -ė būdvardžių, priesagų - und -(t)uvė daiktavardžių Formen, beispielsweise: béržinis Drš (172), Vlč (240), (308), Grs (412) / beržnis Ld (312), beržnės málkos Arn (526); daržin Vlč Ut (240), Ut (30 Ld (312), daržin, daržinj Gtč (114), daržin, daržinn Bjt (479) dažinė, dažin Rg (178); kultuv Gtč (114), Brč (245), Dgl (277), Spt (309), Ld (312), kultuvm Gdr (504), Arn (526) kùltuvė Drš (172) und kt. Allerdings meistens hilniuojenden Wörtern Paradamme festzustellen pauschenier Forms nicht genug, denn, wie bemerkt haben diese Adarmės Forscher, nicht wenige sind Wörzer, kirchiuojamų anders (DST 2013: 2324; MLT 2019: 24). Basierend zusammengestelltes Material gibt es Möglichkeiten zu bestimmen Teil konkreter Wörter oder Darstellungstypen kirchiauf polinkių, ausführlicher zu besprechen kamiens gegenseitigen Interaktions und produktivvielige kamiens Auswirkungen nichtproduktiviischen Akzentuation. Allerdings Daten verfügbenden reicht wirklich XX a. 67 deš. eastern hochštaičių uteniškių patarmės akzentuationen zu bewerten und linksniuojančių Wörtern kirčiavimo polinkiam zu bestimmen. Juolab dass besprachene Quellen vergleichs gut widerspiegeln untersuchte patarmés Besonderheiten. In ihnen angegebenes Material ist wertvoll und zuverlässig, denn die meisten Manuskripte verengti eryrusių kalbininkų K. Eigmino, E. Grinaveckienės, K. Morkūno, Ž. Urbanavičiūtės, A. Valeckienės, K. Vosylytės, A. Vanago und kt. 2.LINKSNIUWUJAMJ HORŽI KIRČIAVIMO POLINKIAI 2.1. Rytų uteniškių patarmėje linksniuojamųjų Wörtern und ihren Formen akzentuations polinkiai zuerst sietini mit kirtius abgrauim. Manuskriptischen Quellenmaterial zeigt, dass XX a. 67 deš. Teil uteniškių floto wirkete du dėsniai schpnasis bedingis kirtius abgraukung und intensivses bedingis kirtios abgraukung (plg. LKA 1982; žml. Nr. 105). Gũtačių, Vabalniñko, Šaltẽnių, Õnuškio, Bučinų, Obẽlių, Rõkiškio apylinkėse kirtis dėsningai wurde abgezogen von trumpos galūnės in jeden vorkommigen vorpaskutinį langąjį skiemenį, beispielsweise: gata, jusva, leñdi, piki, su ruka, šata ruka, vina Gt (1414), skra, eni, enu, gava, lips, litus, jauni, kabi, piki, piki (1 B21), bač, gna, gvi, laki, vini, kt, Ob, žena (148) und 10. Moltus, Suginčiùs, Panemunlį, Kriaunàs, Sùvieką kirtį vom trumpos galūnės wurde genestama atitraukti in den längsten skiemenį, dessen Grundlage das langgasis oder ie, uo, 10 Rank in schriftlichen Quellen abrauktinio kirtius Fällen zweibalsie und langige Stimmen meistens bezeichnet midurine priegaide, oarsiai tvirtagale priegaide. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 185 beispielsweise.: dina, juda, naga pnia, tvra, vina, žima, žsis, fvris Sgn (379). XX a. 67 deš. in diesen schnekten wirkte dėsnis ungodai regelmäßig, beispielsweise, Debekių und Vidẽniškių umgelinkėse kirtį haltende und ihn abziehende litus, formos, regis, buvo vartojamos pramaišiui, pvz.: bda, dienàs, i.rà / ∙ra, lietùs, sveki, vienà / vina, žmogùs Dbk (274), aiù, i.rà, suŋkù, uždėtà / raudna (plg. raudans), ška, sklas Vdn (450). Während des Untersuchungszeitraums ist dieses Phänomens aphorischer gesehen und kirčio nichtatraukianchen uteniškių šnektos11. Dėsnio formierungsi zuerst formų su šalutiniu arba „dviviršūniu“ kirčiu12 vartojimas (plg. Urbanavičiūtė-Markevičienė, Grinaveckis 1992: 12; Stundžia 1995: 70; Ragaišienė bezeija 2020b: 214215). Recht, in untersuchten Quellen findet wenige Fälle dieses Kreuztyps markierung, z. B.: α.nù, audjà, sukù, tekùs, ukst, vakù, vinà Spt (309) und kt.13 Reiškinio plitimą patarmės plote zeigt und passtikantys pavieniai kirčio atitraukimo atvejai. Kirtis atitraukiamas nuo trumpos galūnės į skiemenį, den bildet ie, uo oder langgasis stims, beispielsweise: litus (plg. letaũs), raud.ni (plg. raudan.s), vini vien Kkt (380), geltóna (plg. gelta.n.), negva, snus, vina (plg. vienà) Br (245) und kt. Seltenai Formen mit abgrauktinem Kirčiu verwendet werden als gretiminės, beispielsweise: skūrà sk.ra, sūnùs s.nus, vina einà, tvo.rà tv.ra und kt. / /. Lb (414), gi.và g.va, p.ne po.nè, sūnùs, sūnausũ s.nus und kt / /. Bjt (479). Rytų aukštaičių patarmių Forscher sind aufgewiesen, dass nicht alle analogiški Fälle sietini nur mit Kirtius abgraukim (plg. Zinkevičius 1979: 90). Zunächst dies sage ich an der zweiten (rečiau čtvrtej) kirčiuotės daiktavardžių kamiene kirčiuojamas einaskaitos vardininko, įnagininko, vietininko und vieliskaitos galininko linksnių Formen. Kirtius nichtatraukierenden Schnektos dieser linksnių Formen tendstame kirčiuoti kamiene Fälle aus 109), beispielsweise: mit susidu, kolkzi, bur.kus, lupnas, sijnus Ds (75 (212), mrkvas, ma.kkla, darbinku, kolkzi, blnus, mertes, s Prvdu (413), ma.kkla, sijnus, viškus Mdk (481) und kt. Kamiene kirchiuojenden Formen erscheinung zuerst na.r∙gus, ka.p∙stus Tlm (311), agukus, kn.gas, rzus, vastus Trg (346), sietinas mit morfologischem akzentischen Paradigmas ausgleichigim. Ana11 Zum Beispiel, Spitrnų ma.k∙klas, rbus, sta.v∙kla Int (480), su didu, barav∙kus, ragutlas, rbus, šnektos abschraše behauptet, dass kirtius abgzugimsprozess schon beretęs und diese tarmę. In einigen Wörtern deutlich hörimi du kirčiai (Urbanavičiūtė 1966). 12 Westen hochschtaitiger Flotte seitutinio kirtius typ dviviršūnį kirtį erster ermittelte und beschrieb die Stärke, daher nicht in allen Fällen seitutinis kirtis bezeichnet. Aleksas Girdenis (Girdenis 1978: 75–76). 13 Tikėtina, kad XX a. 6–7 deš. uteniškių patarmėje aptariamas reiškinys buvo nevienodo 186 BENDRIN KALBA | 97 logisch diese Formen tendstama kirčiuoti und anderen hochštaičių šnektos (plačiau siehe Grumadienė 1994: 101104; Mikulėnienė 1996: 149; Urbanavičienė 2006: 220; Ragaišienė 2010: 53; 2019: 11 und kt.). Erwähnlich, dass besprochene Formen uteniškių patarmėje kann bezeugen sowohl kirtius abgtragens, sowohl paradigmas ausgleichigungs tendenzien, plg. Spitrnų schnektte, in der gefunden dviviršūnio kirtius Fällen, eingeschrieben Formen mit blnu, mit karitu, krupas, tekùs. Juolab kad kamieno kirtį eher geneistama beschendrinti wörter vorpaskutiniame skiemenyje, dessen Grundlage das bildet langgasis stims oder ie, uo (schwpnasis bedingis kirtius abgraukim). Sämtlichen östlichen und südöstlichen uteniškių flotos Perkranken im Kirčiaving System kann sein Pauschta und lenkų, rečiau gudų kalbų (plg. LKTCH 2004: 123; Geržotaitė, Meiliūnaitė 2014, XIV kartėlapis). In diesen Schnekt in Formationenis des ständigen Kirchiaufens Paradigmas sietinen und mit polinkiu ausgelegen zu Paradigma slavischer Sprachen Beispiel, d. h. graduiisku überėjim zu zwei Kirchiaufungs Typen koloninischen und galūnischen Modell (Zinkevičius 1966: 31; Mikulėnienė 1995: 65; Tuomienė 2005: 69; Urbanavičienė 2006: 450 kt und 221). Gemäß koloniinem kirchiaufungs Paradigma tiriamoje patarmėje kirčiuojami und neuye atėję Worte (Markevičienė 1999: 16; DST 2013: 24; MLT 2019: 24; plg. Bacevičiūtė 2004: 27; Urbanavičienė 2006: 220; 2010: 177). Beispielsweise vieliaskiemenien ā kamieno daiktavardžių tendstama beschedrin te vorherrschendes paradigmas kirtį, beispielsweise.: mãšina Vb (142), Krš (149), Svb (150), Avl (21 Blč (347), Sgn (379), Int (480), ohne mãšinos Drš (27), pošina Bjt (479) mašnos Zrkla maš (444), moknou maš (480), Prvnom (413), ganý Rb, Prvý (17713), Bjt (479), vč (480), Bč (121), Rg (17), Jnš (170) Int (506) Stundenà Lkš (120). Mit kirtius abgzugim, akzentischen paradigmas ausgleichigim oder koloninio kirchiauens type formavimusi sietinas nicht alle linksniuojenden worzs schattninio kirchiauens formen. Es ist zu erwarten, dass Teile davon können sein Erbe aus seno. Zunächst ist dies gesagt zu werden über šaknyje kirčiuojamas dviskiemenių u kamieno būdvardžių basus, -i, brángus, -i, lýgus, -i, suñkus, -i und kt. einaskaitos vardininko Formen (Skardžius: 1935145; Būga 1961: 78; Vanags 1990: 7581; Lazauskaitė 1998: 14065). Uteniškių patarmėje XX a. 67 deš. häufiger war tendenzier zu kirčiuotieren schaknyje, z. e.: basus, -i Sgn (379), Mlt (451), Kkt (380), basus Avl (213)14, basi Bjt (479) baisùs, -i Bjt (479), baisùs Ds (21), Lln (344), Blč (347), Pst3, Jnš (456); brángus, -i Ds 14 Beantworten in Anketų Fragen nicht immer angegeben beider Genschaftsformen. Dalis formä rasta Geschjügen. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 187 (212), Prv (413), Ut (308), brángi Ds (212); lýgus, -i Ut (308), Lb (414); suñkus, -i Ld (312), Mlt (451) schwerùs Spt (30), Gdr (504), schwer Čl (452); támsus, támsų Sdk (276), gadus, pukus Arn (526); tiẽsus Trg (346), támsus, -i Dbk (274), Prv (413), tánkus, -i Ut (308), Tlm (311), Sgn (379) kantrùs Jnš (506), kartùs Spt (309), smarkùs Int (480), bjaurùs Vlč (215) Mehrheit -i, lýgus, -i, pukus, tánkus, -i, smùlkus, -i, sótus, -i, támsus, -i Vlč (240). šakninio kirčiavimo formų užrašytos kirčio neatitraukiančiose šnektose, plg. dar Vilùčių šnektos tarminių ypatybių apraše rastas formas áiškus, -i, brángus, Versteht sich, dass es keine Möglichkeiten zuverlässig festzustellen, welche Fälle sietini mit Kirtius entzüglichem, und welche sind aufgetreten aufgrund beständigem Kirčiauens Paradimmas formavimosi, Analogieseweise oder vereldet aus seno. Es ist zu erwarten, dass diskutierte Phänösche sind miteinander verbunden und adarm in wirkt sanklodos Prinzip. Diese Phänomenen sind ein Beispiel für die Interaktion uteniškių patarmėje gehytinis daiktavardžio žmõgus, žmõgaus Lkm (415), žmõgus, žmõgum Ob (148) menschùs Krnmoga, Atz1), Vlč (240), Brč žmogus kirčiavimas, pvz.: žmõgus Lkš (120), Rk (147), Svb (150), Krn (179), Alk (180), Atz (211), Brč (245), Ut (308), Ld (312), Pst (453), Mdk (481), (179 (245), Ld (2112), Pst (453), Gdrùs, Ž, žūs Rg (17 Blč (347), Rk (180), Svb (508), Alk), Ž Ž, Ž, Ž, Ž (508). M. Daukšos Schriften und 1605 m. Katechismus zeigen, dass dieses Wortes Kirchiauf Varieraufnahme können haben historischen Vorläufen (Skardžius 1935: 124; Zinkevičius 1975: 2627). Kirtį von trumpos galūnės in langą skiemenį abgetrückend in schnektos šaknyje kirčiuojame Formen können sein erschienen und neue, beispielsweise.: žmõgus žmogaũs / Rk (147), Svb50) und kt. Schakninio kirtius skaitos vardnern form žmónės kirčiauens analogia. 2.2. Weiberiškojo linksnierung Wörter uteniškių patarmėje meist kirčiuojami nach einem akzentinen Paradigma, beispielsweise: kráutuvė Vlč (240), Brč Rb (1778), Ut (30), Lb (414), Kmn (278), apibendrinimas gali būti aiškinamas priebalsinio kamieno žmuõ ir daugiaus laškõs iš lovos Skd (378), markà vieta linams merkti (ppr. kūdra); Mark, markõn Rbmarka, markõs, markõn Vdn (450), aus markõs M (481), pirkià, pirkiõs, pirkiõj, pirkiõn Tlm (311), S (379), Blč (347), Lb (214), Vdn (450), Pst (453), Negiminines būdvardžių Formenarm also kirchtematische (245), Pst (453), kráutuvė, kráutuvėn Šlt (173), Grs (412), Bjt (479), kráutuvėj Zwejopai, zum Beispiel baññ, bais (2 Vskù), Blč (347), Skd (378), Skd (380), Kkt (441), Pst (453) Sgt Sgt (1779), Kdk (526), br. Vlč (240), Lb (414), Brück (441), Vsk (245), Skd (345), Arnja (378), Vd (380), Lk, Vbk, Vk (414), Vd (445), Vk, Brück (445), M, Mdr, Mdr, Mdr, Gdr, Gdr, Gdr, Gdr, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk, Sk. BENDRIN TALBE 194 | 97 Rytų aukštaičių uteniškių šnekta Linksniuojamasis (Punkt numeris) wort (27mn8) tuguos turga / Dbk (274) bróliai brolia, devýni devyn, tugus, tugaus turgùs, turgaũs / / S (309) sūnùspt snus / Tlm (311) bróliai brolia / Ld (312) menschùs žmõgus / Lln (344) rūbùs rbus / K (380) einkt vini / Grs (412) mit mókytoju mokýtojai Lb (414) skūrà skra, sūnùs snus, vina einà, tvorà tvra, menschùs žmõgus / / Pst (453) mãšina su mašinà, tugus turg, žmõgus žmogùs Šd (478) brólis brolia / / (479) bajtsi bais, lebà gva, ponià pnia, sūnùs snus Int (480) brólis brolia, Bšina mã mašną Mdk (481) lénkai lenka, lietù lietuvischen litau, tėva (50 tvai Jnš6) lénkai, lénkais, lénkai lenka, lenk, lenkas, mokytó mokýto, peñki penk, vina, vina, kia (526) kivi kirvi, kirvi, atū, lietviai, mójasky, mójasky, remýto, remíkid, studie, studie, studie, studie, studie, studie, studie, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, study, and study, and study, and study, and study, and work. In der selben Schnektte gefundene dvejopai kirchiuojamen Formen bestätigt, dass Kirchiauens Varianten das Entstehen lėmė ein paar miteinander Zusammenhangenen Faktoren. Einer Varianten kann haben historische Vorläufe (sietina mit rekonstruierbarem einfachen und kuopinės mehriskaitos Modell), andere aufgetaucht neu (eiskintina kirtius abgzugim, kolonialen kirchiauens Paradigmas formavimusi, akzentuations analogia). In der Tabelle aufgeführte Daten zeigen noch ein wichtiges Thema. Uteniškių patarmėje mehr variiruert männškohoferniauens-typs Wörtern kirchiaung. Weeriškojo lusniauens-Typen Wörter weniger geneh in akzentinį variantiškumą meistens sie kirchiuojan nach einem akzentinie Paradigma. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 195 Linksniuojamieji žodžiai kirčiavimo gretybių toje pačioje šnektoje turi ganz patarmės fläche (z.B. 2). Aus dem ganzen Fläche heraussteht vergleichs geringes Areal, in dem gefunden mehr Varien derselben Schnektte. Meist zwejopai kirchierende Formen eingeschrieben in pietrytischen uteniškių patarmės flotos Parasztien, paribije mit vilniškiais (Labanóro, Pastovlio, Medekių, Jõniškio und Arnioni umgelinkėse). Mit uteniškiais besiribojančiose vilniškių 2 PAV. In demselben Schlekte gefundener humorniierungsworten Forms Kirchiauf Varianten Verbreitung BENDRIN KALBA 196 | 97 šnektos wurden auch nicht wenige dvejopai kirchiuojamų весельниuojančių сложных formų (Ragaišienė 2010: 139). Darytina Prämisse, dass rytischen hochštaičių patarmėse esama nedelio vientiso floto, in dem variantiškum, wie reiškinys, im Vergleich mit gretimim šnektos, ist intensivestens. Basierend allein auf dem Material manuskriptischer Quellen gibt es keine Möglichkeiten zuverlässig zu bestimmen Variantenverbreitung in unterschiedlichen patarmės Arealen. APIBDRINIMAS Atlikus eastern aukštaičių uteniškių patarmės XX a. 67 deš. in handschriftlichen Quellen gefundener jubniierungswörter kirchiauf Analyse darytinen diese Schlussfolgerungen: 1. Eastern hochštaičių uteniškių patarmėje männischem und weibischem linksniauwen Typen charakteristische unterschiedliche Akzentuacijos Modelle ā kamieno Worte nestama kirčiuoti nach baritonischem kirčiauens Model, ē kamieno daiktavardžių mehr faultusischen galūnischen kirčiauens Formen, männlichem linksniauwen kamienischen Wörtern charakteristischer polinkis in akzentinį variantiškumą und oksitonez. 2. Linksniützlichen Wörtern Kirchiefungssystem funktioniert ein Wechselbeziehungsfaktorkomplex: Intensivener Konditionalen Kirtius Abzugensdächnis Formationis, Akzentines Paradigmas Ausgleichung und zwei Kirchiefungstypen Kolonial und Ländlich Verbandung; desselben kamiens Wörter und Darbiet-Typs vedischen Akzentuations Analogie; kamienų sąweika. Variierlich kirchierendem männisch-ilsniauens-typs daiktavardzungen forms erscheinung und polinkis in oksitonezę sietinas mit paprastosios ir kuopinės – akcentiniu ir semantiniu modeliu. Akcentuacijos sistemos raidai poveikį daro ir senovinio kirčiavimo reliktų (šakrekonstruieram zweier vieliskait ninio kirchiaufungen u kamieno eigwardzungen, kuopinės vieliskaitos form) aufrechterhaltung. 3. Akzentinio variantiškumo aus Sicht uteniškių patarmės kirčiavimo system bewertetene als stabili (kirčiavimo gretybių toje samme schnekte ta mažiau nei pusėje tirtų punktų; daugumoje jų užrašyta tik po vieną ar du atvejus). Įvairiai kirčiuojamos žodžių formos patarmės plote parasplitusios nevienodai hauptsächlich derselben schnekte dvejopai kirčiuojamų formen rasta pietrytischen uteniškių patarmės flotos pererschtien, paribye mit vilniškiais. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 197 LITERATŪRA Bacevičiūtė Rima 2004: Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2007: Dėl rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo galūnių priegaidžių (eksperimentinis tyrimas). – Žmogus ir žodis 9(1), 4–11. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2008a: Rytų aukštaičių uteniškių daugiskaitos naudininko ir įnagininko priegaidės: audicinis tyrimas. – Žmogus ir žodis: didaktinė lingvistika 10(1), 78–84. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2008b: Dėl rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo galūnių priegaidės: audicinis tyrimas. – Baltistica 43(2), 229–237. Balčiūnienė Asta, Meiliūnaitė Violeta, Rinkauskienė Regina 2019: Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DST 2013: Dusetų apylinkių tekstai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Geržotaitė Laura, Meiliūnaitė Violeta 2014: Kitų kalbų vietiniai variantai Lietuvoje: žemėlapis ir komentarai. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), Vilnius: Briedis, 255–257. Girdenis Aleksas 1972: Lietuvių kalbos vardažodžių priesagų kirčio susiformavimas. – Baltistica, 1 priedas, 66–72. Girdenis Aleksas 1978: Akcentologinis mažmonis. – Baltistica 14(1), 75–76. Gr umadienė Laima 1994: Keletas naujesnių Punsko šnektos linksniavimo ir kirčiavimo ypatybių. – Lietuvių kalbotyros klausimai, 97–106. Kardelytė Jadvyga 1975: Gervėčių tarmė (fonetika ir morfologija), Vilnius: Mintis. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika (kirčiavimas, daiktavardis, veiksmažodis), Vilnius: Mintis. Kosienė Otilija, Girdenis Aleksas 1979: Fonologinis šalutinis kirtis rytų aukštaičių uteniškių tarmėje. – Kalbotyra 30(1), 45–56. Kosienė Otilija 1982: Rytų aukštaičių uteniškių monoftongų priegaidės. – Kalbotyra 33(1), 61–71. Kudzinowski Czesław 1977: Indeks-slownik do Daukšos „Postilė“ 2 (O–Ž), Poznań: Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu. Kuzavinis Kazimieras, Girdenis Aleksas 1997: Kelios mintys dėl baltų vardažodžio kirčiavimo paradigmų ir jų raidos. – VIII tarptautinis 198 BENDRINĖ KALBA | 97 baltistų kongresas „Baltų kalbos XVI ir XVII amžiuje“: pranešimų tezės. Vilnius: Vilniaus universitetas, 76–78. Lazauskaitė Vilija 1998: Dėl u kamieno būdvardžių ir jų abstraktų kirčiavimo raidos. – Baltistica 33(1), 65–70. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2001: Dviskiemenių u kamieno daiktavardžių kirčiavimo raida pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Baltistica 35(2), 159–169. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2008: Dviskiemenių io kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Lituanistica 54(3), 37–50. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2009: Dviskiemenių o ir io kamienų daiktavardžių kirčiavimo variantų paplitimas pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Garsas ir jo tyrimo aspektai: metodologija ir praktika, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 161–181. LKA 1977: Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika, aut. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, M. Razmukaitė, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKA 1982: Lietuvių kalbos atlasas 2. Fonetika, aut. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKA 1991: Lietuvių kalbos atlasas 3. Morfologija, aut. S. Ambrazas, G. Belickienė, E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKAP 1956: Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programa, 2-asis leidimas, aut. J. Balčikonis, B. Larinas, J. Senkus, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, sud. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKTCH 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Markevičienė Žaneta 1999: Aukštaičių tarmių tekstai 1, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Mikulėnienė Danguolė 1994: Dėl įvardžiuotinių būdvardžių kirčiavimo raidos. – Baltistica, 4 priedas, 106–108. Mikulėnienė Danguolė 1995: Tarmės garsyno ypatybės. – Dieveniškės, Vilnius: Mintis, 448–455. Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantų pietinėse aukštaičių tarmėse. – Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 148–155. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 199 Mikulėnienė Danguolė 2005: Cirkumfleksinė metatonija lietuvių kalbos vardažodiniuose daiktavardžiuose ir jos kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė, Pakerys Antanas, Stundžia Bonifacas 2007: Bendrinės lietuvių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. MLT 2019: Molėtų apylinkių tekstai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Pakerys Antanas 1994: Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa. Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ragaišienė Vilija 2012: Daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio pietų aukštaičių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Respectus Philologicus 22(27), 219–231. Ragaišienė Vilija 2016: Accentuation models of disyllabic nouns in the Southern Aukštaitian dialect. – Kalbotyra 68, 125–147. Ragaišienė Vilija 2018: Rytų aukštaičių kupiškėnų akcentuacijos sistemos kaita XIX a. 7–9 deš.–XX a. 6–7 deš. – Rytų aukštaičių tarmė: kaita ir pokyčiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 176–201. Ragaišienė Vilija 2019: Daugiaskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Lietuvių kalba 13, 1–19. Prieiga internete: https://www. zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/ view/22489/21753. Ragaišienė Vilija 2020a: Būdvardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Lietuvių kalba 14, 1–17. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22463/21725. Ragaišienė Vilija 2020b: Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose. – Acta Linguistica Lithuanica 83, 211–226. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica. Ragaišienė Vilija 2022: Dviskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 230–270. Ragaišienė Vilija 2023: Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose. – Acta Linguistica Lithuanica 89, 190–210. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica. RAU 2010: Rytų aukštaičiai uteniškiai, sud. R. Rinkauskienė, R. Bacevičiūtė, V. Salienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. 200 BENDRINĖ KALBA | 97 Rinkevičius Vytautas 2009: Prūsų kalbos kirčiavimo sistema: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas. Rinkevičius Vytautas 2015: Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija 1, Vilnius: Vilniaus universitetas. Skardžius Pranas 1935: Daukšos akcentologija, Kaunas: V.D.U. Humanitarinių Mokslų Fakulteto leidinys. Stundžia Bonifacas 1981: Daugiskaitiniai asmenvardiniai oikonimai ir jų reikšmės linksniavimo bei kirčiavimo sistemų rekonstrukcijai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 191–193. Stundžia Bonifacas 1994: Daiktavardžių kamienų bei giminių variantai baltų kalbose (ide. ir bendroji baltų bei slavų kalbų leksika). – Baltistica 27(2), 13–29. Stundžia Bonifacas 1995: Dėl kirčio atitraukimo lietuvių kalbos rytų aukštaičių šnektose. – Res Balticae, 67–72. Stundžia Bonifacas 2009: Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Tuomienė Nijolė 2001: Ramaškonių šnektos o ir iio kamienų daiktavardžių kirčiavimo ypatybės. – Baltistica 36(1), 103–114. Tuomienė Nijolė 2005: Ramaškonių šnektos daiktavardžio kaityba: sociolingvistinis tyrimas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbanavičienė Jolita 2005: Svirkų šnektos (rytų aukštaičių vilniškių) fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbanavičienė 2006: Rytų aukštaičių vilniškių pakraštinių šnektų kirčiavimo ypatumai. – Baltistica 41(2), 212–231. Urbanavičienė 2010: svirkų šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbanavičiūtė Žaneta 1966: Spitrėnų šnektos aprašas: rankraštinis šaltinis, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyvas. Urbanavičiūtė-Markevičienė Žaneta, Grinaveckis Vladas 1992: Lietuvių tarmės: fonetika, morfologija 2, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Vanags Pēteris 1990: u kamieno būdvardžių schicksal litauischer sprache. – Lituanistica 3, 7581. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1975: Iš lietuvių istorinės akcentologijos. 1605 m. katekismus kirchiafung, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko Universitäts Leidybinis Kapitelu. Zinkevičius 1979: Kirčio abgraukung und kirchiauens paradigmas. Kalbotyra 30(1), 90–93. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 201 Zinkevičius Zigmas 1980: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1, Vilnius: Lern. Zinkevičius Zigmas 1994: Lietuvių kalbos dialektologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Zinkevičius Zigmas 2006: Lietuvių tarmių kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. RYT AUKŠTAIČI UTENIŠKI GYVENAMJ VIETOVI (180 Alk) (LIeTUVIų KALBOS ATLASO PUNKTŲ) SANTRUMPOS Aleksandravlė, Rõkiškio r. Ant (242) Antãlieptė, Zaras r. Arn (526) Arniónys, Moltų r. Atz (211) Antãzavė, Zaras r. Avl (213) Avilia, Zaras r. Bč (121) Bučinai, Rõkiškio r. Bjt (479) Bijùtiškis, Moltų r. Blč (347) Balčia, Utenõs r. Bln (243) Blỹniškės, Zaras r. Brč (245) Berčinai, Zaras r. Čl (452) Čiula, Moltų r. Dbk (274) Debekiai, Anykšči r. Dgl (277) Daũgailiai, Utenõs r. Drš (172) – Dašiškiai, Kùpiškio r. Ds (212) Dùsetos, Zaras r. Gdr (504) – Giedračiai, Moltų r. Grs (412) Girstetiškis, Moltų r. Gtč (114) Gataũčiai, Bržų r. Imb (214) Ibradas, Zaras r. Int (480) Iñturkė, Moltų r. Jdp (89) Júodupė, Rõkiškio r. Jnš (506) – Jõniškis, Moltų r. Kkt (380) – Kùktiškės, Utenõs r. Kmj (209) Kamajliai, Rõkiškio r. Kmn (278) Kiemiónys, Zaras r. Krd (381) Kirdekiai, Utenõs r. Krn (179) Kriaũnos, Rõkiškio r. Krš (149) Kreščiónys, Rõkiškio r. Lb (414) Labanóras, Švenčioni r. Ld (312) Lúodžiai, Zaras r. Lkm (415) Liñkmenys, Ignalnos r. 202 BENDRIN TALBE | 97 L (119) Lùkštai, Rõkiškio r.n4544) Lelinai, Utenõs r. Mdk (481) Medekiai, Moltų r.t. Mn119) Moltai Minknai, Rõkiškio r. (148) 0 liai, Rõkiškio r. Onšgn (458) Õnu Sodis, Rõkiškio r. Prv (451) Purv, Mol r. Pst (459) Pastovlis, Rõkios R. Rõb (178) S, Rõk Mol, Mol, Mol, Mol, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõb, Rõ Ut (308) Utenà Užb (87) Užùbaliai, Rõkiškio r. Vb (142) Vabalniñkas, Bržų r. Vdn (450) Vidẽniškiai, Moltų r. Vlč (240) Vilùčiai, Utenõs r. Vsk (241) Vaisknai, Utenõs r. Zr (244) Zarasa Gauta 2024-09-11 Priimta 2024-10-14 Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 203 VILIJA RAGAIŠIENĖ ACCENTUATION TENDENSIES OF DECLINABLE WORDS IN THE MANUSCRIPT SOURCES OF THE EASTERN wurde in den letzten Jahren von der US-amerikanischen Bundesregierung in den USA veröffentlicht. AUKŠTAITIAN SUBDIALECT OF UTENA FROM THE 1950S–1960S Summary Der article analysiert the material from the manuscript sources of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena dating to the 1950s1960s, which are stored in the Dialect Archive of the Centre of Geolinguistics at the Institute of the Lithuanian Language, from the perspective of accentuation. The study takes a synchronic approach to describe the features of accentuation of declinable words of references and abbreviations of found in these sources and to discuss their accentuation tendencies. The article consists of an introduction, three chapters, conclusions, and lists inhabited settlements. The first chapter presents the research material. The second chapter investigates the accentuation tendencies of declinable words and discusses the factors influencing the variation in the accentuation of word forms. Der dritte kapitel provides a list of word forms with dual accentuation found within the same local dialect and discusses the distribution of these variants across the subdialect area. The study resulted in three main findings. First, different accentuation patterns are characteristic of the masculine and feminine declension types in the Eastern tuation pattern, while ē-stem nouns are more commonly stressed on the ending; words of the Aukštaitian subdialect of Utena: ā-stem words tend to follow the barytone accenmasculine-declension stems typically exhibit a tendency towards accentual variability and oxytone accentuation. Second, the accentuation system of tion of a more intense rule of conditional stress retraction, the levelling of accentual paradigms, and the development declinable words is influenced by a complex of interconnected factors: the formaof two accentuation types columnar and inflectional; the analogy of accentuation for words of the same stem and derivatives of the same derivational type; the interaction between stems; the preservation of ancient accentuation relics (such as root accentuation in u-stem adjectives, collective plural forms); the accentual and semantic model of two plural forms (simple and collective) is reconstructed. Drittens, variously stressed word forms are distributed unevenly across the subdialect area the majority of the forms with dual accentuation within the same local dialect were found in the southeastern edges of the subdialect area of Utena, near the boundary with the Vilnius dialect. Thus, from the perspective of accentual variability, the accentuation system of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena can be considered stable (accentual