Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis KVIEČIO paveikslas

Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 115 VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-0487-7710 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS: etnolingvistica, leksikografija, leksikologija. DOI: https://doi.org/10.35321/bkalba.2024.97.06 TARMINIS VOODYNAS KAIP KULTŪROS TEXTS: KALBINIS IR KULTŪRINIS KVIEČIO PAVEIKSLAS el ESMINIAI ŽODŽIAI: kvietys, kalbinis pasaulio vaizdas, etnolingvistika, tarminis žodynas, definicija, frazeologizmas, paremija. ANOTACIÓN el Didelė tarmių y tautosaka ejemplos de así significamientos tarmónicos diccionarios gausa fomenta referirse a estos dicodiños. Por las mismas razones a los diccionarios interminables se proporciona importante significado de textos auténticos. Artículos analizados lingübinis y culturinis griecio, uno de los más importantes cuatroas lietuvians utilizados javas, pintikslas, el cual esryškina tarminių žodynų, granio Lietuvių kalbos žodyno y otros datos de fuentes leksikografinių lietuvių. La palabra kvietys conocido y utilizado en todas las lenguas lituanas. En el estudio atención se dirige a trigo y del ser humano así como liaudies cultura conexión, al hombre se ofrece valores, el valoramiento del trigo en relación otros javos. Los datos de fuentes lexicográficas sobre kvietį permiten analizar esta planta cultural pintura con base metodología creada por la Lublinino etnolingvistική escola. Atrae la atención en el hecho de que los diccionarios tarmin proporcionan gerokai limitotesnę materialá negu nautosaco narrativa. Sin embargo, basado a las últimas, en el material diccionario se puede encontrar suficiente información etnolingvistística sobre la lengua cultural de plantas. ABSTRACT Los Estados miembros deberán: The abundance of examples and definitions from dialects and folklore in dialect dictionaries makes these dictionaries a source to rely upon. For the very same reason, dialect dictionaries carry the important meaning of authentic texts. Este article scrutinises the linguistic and cultural image of wheat, one of the four grain staples in Lithuania, as highlighted by the data from the big Dictionary of the Lithuanian Language and other sources of Lithuanian lexicography. The word wheat is known and used across all dialects of the Lithuanian language. The study culture, 116 BENDRINĖ KALBA | 97 focuses on the connection between wheat and the human existence and folk the value that it provides to the human being, and the value wheat holds compared to other grains. The amount of data on wheat available in lexicographical sources makes it possible for the cultural image of this plant to be analyzed to folklore narratives. using the methodology developed by the ethnolinguistic school of Lublin. Notably, dialect dictionaries offer material that is much more limited in scope compared However, if one were to rely on the latter, dictionary material can prove to be a sufficient source for ethnolinguistic information about the linguistic image of plants. ĮVADAS Los lexicografinos fuentes de Lituania son muy importantes mundialėvaizdžio1 reconstrucción, ya que mayoría de ellos puikiai revelajia archajišką lietuvių cultura, y su asignación organizadores sobre todo percibiama como esa cultura essenciales apariciones documentación, preservación y divulgación. Además de otros diccionarios de la lengua lituanas, últimamente abundantemente publicados diccionarios terminales, preparados sobre la base de diversos fuentes de la cultura natural lituanas, pueden ser considerados culturales, i. e. preparindu cultura, diccionarios (Rutkovska 2021: 152). Especialmente lietuvių tarminių žodynų, los cuales reflejarían lingbinį kultūrinį tarmės o šnektos aspecto, hasta que no está preparada. Sin embargo ellos excelentes fuente de datos investigando lengbinį2 imagen del mundo. Didelė tarminių žodynų vertybė iliustraciniai sakiniai, transcrito de viva lengua y tautosakos, fijsuojantys cierto período de la vida de las personas: diariamente buies y švenčių detales, nuotaikų y minčių kaitą, savitą pasaulio matymą y vertinimą. Terminos vocodynai praverčia realizando leksinius semantinius investigaciones, paremtus lingüinio mundo video revelación metodología, creada Liublino etnolingvistines escuelas. Straipsnyje adhímase a presuposiciones, que tarminis diccionario es cierto género texto, revelando culturininio contexto de funcionamiento de palabra. Analizándose los datos de los diccionarios tarmíns lituanos etnolingvistiniu aspektu, se tiene en cuenta a todos los datos de la palabra en el artículo: definiciones, colokaciones, citatas, ilustruojanchas antraštinio de la palabra, sinónimos, antonimus, derivatus, frazeologizmus, paremijas y kt. Así, lengua pasau1 En los estudios del mundoėvaizdžio del lenguaje importante papel atribuye a la lexicografía. Woodynai cumple función, jungiancia lexinos y semantinos componentes del lenguaje mundialėvaizdžio. 2 Al analizar las fuentes lexicográficas de tarmenes, se puede aclarar, cuántas palabras del lenguaje mundialėvaizdyje se relacionan con el concepto descrito (Papaurėlytė-Klovienė 2007: 41). Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 117 lentavaizdžio estudios utilizar todos los datos de microstrukturas dicynas. Ypač mijas, svarbu pabrėžti, kad vadinamieji tekstiniai duomenys (frazeologizmai, parecomparaciones) lituanos leksikograficos fuentes se presentan por titulación palabra iliustracinių sakinių ir yra atitinkamai pažymimi: frazeologizmai po  (rombo) ženklo, o paremijos ir palyginimai po ∧ (stogelio) ženklo. Iliustraciniai sakiniai de tautosakos puede ser de diversos génrų: paremijas, mįslės, comparaciones, zachalkbėjimai, tikėjimai, dainos, pasakos y pan. El artículo llama la atención a la relación de ser humano y cultura3 a través KVIEčIO konceptą4. El objetivo del estudio reconstruir el lingübinío culturalínimo cuecio paquetslá lenguaje lituanos, basado en fuentes lexicografinas terminales lituanas. La reconstrucción se realiza pasitil utilizando kognityvinę definición, cuya objetivo principal, según J. Bartmińskio, mostrar, como ciertos objetos y fenómenos del mundo perciben las comunidades lingübinas y culturales, i. i. qué conocimiento sobre el mundo, su categorizavimą y valoración glūdi en tal tal comunidad (Bartmiński 1988: 169; citado de Niebrzegowska-Bartmińska 2020: 48). Con el fin de este objetivo se plantean las siguientes tareas: 1) resumir los nombres de trigo, parte de trigo en litauens leksikografiniuose šaltiniuose; 2) servir el trigo a los valores proporcionados al hombre (naudozimiento buityje, úkyje, gentees medicinoje), la valoración del trigo en relación otros javos (prrocías, oficiigos, tikėjimai, relacionados con el trigo); 3) socomponar en el todo (semantines categorías, llamado fasetais) tarmónicos leksikograficos fuenteños lituanos izryškėjusius fragmentos del concepto de trigo; 4) suformular cognitityvinę concepto de trigo definición. La base empírica del estudio consiste en Zanavykų šnektos žodyno (ZanŽ), Kazlų Rūdos šnektos žodyno (KzRŽ), Jurbarko šnektos žodyno (JrbŽ) manuscrito, Dieveniškių šnektos žodyno (DvŽ), Kupiškė žodyno (KpŽ), Vidiškių šnektos žodyno (VdŽ), Zietninkų šnektos žodyno (ZtŽ), eastern duinkų šnektos žodyno (DŽ), Kretnės šnektos žodyno (Krtn) del norte, Vratz žodyno del noroeste (ŠakŽ), žodyno žodyno del sur de las tierras del sur (PPAZ), Žaltz žodyno žodyno del sur. La clave del estudio sistemático es el diccionario de la lengua Lituánea (LKŽe), relacionando datos en un todo y llenando faltantes tarmíns 3 žrijo particularmente en la última década del XX. y continúa creciendo en el contexto de la cultura de la lengua idėja (plačiau. Bartmiński 2020: 25). 4 Linguísimo y cultural tikrovės fragmento, objeto (o reiškinio) imagen (įsivaizdavim) vadinamas konceptu, kurio turinį sudaro ne tik pažintinio, bet ir emotyviojo bei pragmatinio pobūdžio žinios, gaunamos iš individualios ir visuomeninės patirties (Bartmiński, Chlebda 2013: 71). 118 BENDRINĖ KALBA | 97 žodynų duomenų grandis. Atliekant tyrimą, pasinaudota Sinonimų žodyno (SŽe), Antonimų žodyno (AŽe) duomenimis, susijusiais su leksema kvietys. Además, en investigada materia campoú caenka y frazeologija, paremijas, vatai, sinonimai ir antonimai, užfiksuoti lietuvių kalbos leksikografiniuose derišaltiniuose. Por lo tanto, además menėtųos, pasitelkiamos y bei Lietuvių kalbos palyginimų žodyno (LKPŽe) duomenys. Empirinių duoFrazeologijos žodyno (FŽe) menų laukui praplėsti algunas veces citados y Lietuvių kalbos žodyno Papildymų (LKŽ ePK) y Lietuvių kalbos žodyno Tarmių (LKŽ eTK) kartotekose acumuli datos. Algunos mencionados tarmíns dicyns el material está зафиксирована incluso XIX a. finales, otros XX a. mediodie, aún otros XX a. finales y XXI a. primer decenmetio. Termínicos materiales dicynos analizados aplicados interpretacinis, descritomasis, semantines analizes y cognityvinés definiciones métodos. El último muestra la general percepción del mundo, con él se pretende enfatizar todas el sentido cultural actualias positivos propiedades del objeto. Estas propiedades se determinan analizando datos del lenguaje y textivos (paremijas, frazeologismos, etc.) así como datos extralingvistinos (beliefs, costumbres descritus). 1. FLOETYS KAIP ANTRAŠTINIS CORDÍ LEKSIKOGRAFINIUOSE STRAIPSNIUOSE Didesnessa parte del mundo los trigočiai son los más importantes duoniniai javai. Historikai indican que el trigo pertenece a las plantas agrícolas más antiguas. Lituania se cultivan inviernos y veranos minkštieji quiečiai (Triticum aestivum), pero IXIII a. piliakalnių (Apuõlės, Gabrielškių, Veliuonõs) kasinėjimai muestran que, sin minkštųjų (kitaip también llamados paprastaisiaisų) quiečių, fue paplitę y dvigrūdžiai, tankiavarpiai bei spelta. Hasta XX a. comienzos el trigo principalmente fueron sėjami dvarų camposos. Según etnologesa Pranės Dundulienė, de las culturas grūdinių más importantes fueron rugas, después to miežiai, grikiai y kviečiai (Dundulienė 1982: 163). La palabra kvietys ‘ kviečiai, cuyo en varios diccionarios presenta una significación ‘javų rūšis y poreikšmis javio grūdas, vartojadynas sudėtinė mas nuo XVI a., užfiksuotas pirmuosiuose rašto paminkluose (Mikalojaus Daukšos postilėje, Jono Bretkūno Biblijoje, Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijoje, Konstantino Sirvydo žodyne). Daugelyje lietuvių tarminių žodynų šis javas apibūdinamas kaip varpinių (DvŽ I 330) arba miglinių šeimos (VdšŽ 337), duoninis (LKŽe), grūdinis javas, kurio stiebas – šiaudas, žie- Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 119 varpa, vaisiai gelsvi o rusvi grūdai, de los cuales la harina kepamas piragas (LKŽe, ZanŽ I 828, KzRŽ I 414, JrbŽ, KpŽ II 554, PPAŽ) I 545, KltŽ 133, ŠVakŽŽ I 361). En los diccionarios tarminos a veces se presenta titulares palabra por una forma separada del plural kviečiai, reiškiantis ‘šių javų laukas: Radom mes šitą mažiukę kviečiuos (respoka en cuestión, de donde surge vaikai) (KzRŽ I 414), arba prie vienaskaitos kvietỹs – atskira reikšme ‘šiais javais apsėtas laukas’: Labai daug žolės buvo, teip apaugę kviečiai buvo (VdšŽ 337). Vienos archajiškiausių pietrytinių lietuvių šnektų Zietelos šnektos verodine como titulares verodas kviečias, kviečis (ZtŽ 337). En los diccionarios de zemaičius šnektų trigocies llaman sólo verarinas, mientras que los trigocios de invierno zemaičiai llaman pūras: Žieminiai kviečiai es nome pūrai (ŠVakŽŽ II 109); Purais pan irstanti (LKŽe, Šts); Vasariniai kviečiai, y hiveriniai pūrai fue (LKŽe, Rnv); Pūrai y[ra] raudons tas grūds (ŠVakŽŽ II 109); Pūrai stambesni y[ra], kvitys y[ra] smulkesnis (ŠVakŽŽ II 109); A pūrai y[ra] rudenį sėjamys (ŠVakŽŽ II 109); Visų pirma rugius, paskiau Purus [kūlė] (ŠVakŽŽ II 109); Mes kožną metą sėjom purių (KrtnŽ 326). Purais veislės púras papampusysis5 blanco aksominis (Triticum turgidum album velutinum), púras visurtinis (visur augantis, sencasis) auksytasis (de color dorado) (Triticum vulgare aureum), púras plūksninis (Triticum pinnatum). En algunos terrenos de šnektų diccionarios kvietys (DūnŽ 503) y pūras (DūnŽ 525) se presentan al final del vocodyno, registre. Normalmente en los diccionarios diferenciados (también es y DūnŽ) principal principio de selección de palabras comparación con los correspondimenimis de lengua bendrinesa. Por lo tanto, en lugar de definiciones se indica como bk6. Se cultivan vasarinas y invernales variislés de trigo. Los datos de los diccionarios Tarminių muestran que los trigo de invierno preceñen por los rugios de invierno y los trigo de verano, por lo que sus en algunas localidades era seėjama más: Zieminių kviečių mucho sídavom, más neg rugių (LKŽe, Skp); Cuando padera los trigo de invierno, esto no comparassi con los de verano (LKŽe, An); Los trigo de invierno son lapingesni por los rugios de invierno (LKŽe, Krišč); Kwečiai era eran tales inverniniai geltonieji, no baltieji, también minkštūs (minkšti), jagu tiktai viento, es decir, išbyra, iškulia ellos (KpŽ II 554); Sėdavo quiečių inviernos y vasarios (KpŽ II 554); Kvečiai inieminiai zazdera y grūdas mayor que vasarinių (LKŽe, Ign). 5 Tal nombre puede ser asociado con lo que kvietys pampsta (brinksta, didėja) dygdamas. 6 Esto significa que la palabra significa es lo mismo que en la lengua general. 120 BENDRINĖ KALBA | 97 Kviečiai yra įvairių veislių, todėl vertinami pagal tam tikrus požymius y criterios, por lo que y llamados varioría. Por ejemplo, trigočiai, cuyos varpos akuotais, vadinami akuočiais: Akuočiai kviečiai auga ir prastesnėj žemėj (LKŽe, Šd). Tam tikra atmaina kviečių, kurių varpos be akuotų, – beakuočiai kviecon čiai (LKŽe, Kl), ellos mejoresni, našesni. Según altura y tamaño de grūdo blancos trigočiai (Triticum aestivum): Baltieji kviečiai mejoresni: haystauai aukštesni (JrbŽ), zaaugantys aukšti y subrandinantys macizos grūdos de color claro amarillo o dorado; los trigo duretíes más bajos que los trigo blancos, granos también más pequeños, pero más duretes que los trigo blancos; grūdo colorva amarona o ruda, algunas veces puede ser incluso rousva. Según sėjos tiempo asignan vasaručiai kviečiai (LKŽe, K), sėjami primaveraį y duodantys Tarminių žodynų medžiaga rodo, kad vasariniai kviečiai, sėjami pavasarį, dar vadinami kviečiukais, kvietukais, o jų iliustraciniai sakiniai informuoderlių esos mismos años. ja, que ulrųjų mal cosechos: Kviečiukų pasėjo vien dirsės, susimaliau, esto la cabvą empezó doludėt de aquellos dirsių (KpŽ II 551); Vítticas a diez años uno año dera (ZanŽ I 828); Kvietukai sykiu con miežiais prieis (sunoks) (LKŽe, Gs). Fvietys, como y rugys, miežis, aviža y grikis, atribuido a duoniniams javams, según aiškinamųjų lietuvių kalbos žodynų definiciones, es žolė, otra vez diciendo herolinis planta, turinis nesumedėjusį stiebą. 2.KVIEČIO DALYS La parte más importante del trigo varpos, que muestran este javo harlingumbre. Varpų dydis medido sprindžiais: Žieminiai kviečiai, está desde sprindžio varpos (LKŽe, Kl); grandes y peskios varpos linksta, nošlaiko vorio: Kai laukeliu jojau, no puedes pajoti, lūžta linksta kviečių varpos žirgam po kojelių (LKŽe, Plv); Rugelías craliavo, trigočiai varpas leido (LKŽe, Vlž). Varpų brandimo etapa, cuando ellas eeleva de bamblių, nusakoma veiksmažodžiais laukėti, plaukti: Rugiai ya rasoja (žydi), y trigočiai aún sólo flukia (LKŽe, Sn); Kviečiai ką tik plaukėja (LKŽe, Pc); Ya trigočiai bambly, greit laukės (LKŽe, r). Per Žolinę junto con žolynais y otros javais santializadas y vicientes varpos, también utilizadas meniškoms verboms rišti. Kviečio stiebas (šiaudas) también era importante y tenía paskultį buityje y ūkyio lietuvio, generalmente esto estambusis forra y pakratai animales. En los diccionarios tarminos fijofififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififififi trigociojys: Kwečių aquí poco sėjo, arena, donde tu trigocios gausi šert Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 121 (DrskŽ 180); kvietienis ‘škulto kviečio šiaudas: Nešk kviečiojų gyvuliam pakloti (LKŽe, Lš); Miežinius šiaudus karvės teėdė, kvietienius (DūnŽ 164); dai Kviečiojai lyg menkiausi šiaudai (LKŽe, Trak); Baltieji kviečiai geresni: šiaudai aukštesni (JrbŽ); Gal sulijo šiaudus kvietienius (VdšŽ 337); Kvietieniai šiausólo pakratam, minkšti, pelės tuoj sukapoja (KltŽ 133). Dado kvietiniai paudai son minkšti, menki, trapūs, por lo que no conviene techams cubrirti: Kwiečių šiaudai stogam no conviene, trapūs, sudžiūsta, subyra (LKŽe, Klvr). Za rugios haystaus kietesni son kvietrugios haystaudai. Nupjauti trigočiai eran rišami en blaškus, pėdus, y estos estomi en kupeles, mandelius mendelius, rikes: Kviečiai vasariniai fueron estomi por docela pėdų (LKŽ ePK, Prk); Mandelys de trigo y rugios, rikė miežių y avižų (LKŽe, Všt); Rikė kviečių, rugių, a kupeta šieno (LKŽe, Vl). Kwečių haystaudas ahora se utilizan no sólo para forraje y animales kraik, sino y papieriaus, cartón, baspšių producyboje. Kwečių šiaudus como materiales creativaen la utiliza tautodailininkai jardams rišti, skrybėlėms pinti. Pynimui principalmente adipijaunada kvietines haystaudos, nelabai iznokusių, además, se utiliza sólo superiorína parte haystaud. Kwečių como y otros javų chácnys ninguna valor tienen y nikaip no valoran, por lo que datos sobre ellos diccionarios no hay. 3.KVIEČIO VALUEMINAS De todos los grūdinos javos trigočiai son desde seno más paplitę valiosos javai. Tai la tierra de Lituania. La cultura de la nación Lituania kvietys es riqueza, pasiturimo, símbolo feliz de vida. Buen vida, buena situación socialinė descríbama frazeologizmu žydintys kviečiai: Tú por su trigočiai žydi (FŽe). Comparando con rugiu kvietys son švenčių, felices, abundos símbolo. Importan la calidad y cantidad de los trigo, su abundancia, densidad, vešlumas se evalúa comparaciones como mauras, como bosque ‘muy densús, como muras ‘vešlūs, como siena: Kviečiai como mauras uodas snapo neįkištų (LKPŽe); Kveći en todo el acote vilnijo como bosque (LKŽe); Kviečiai como mūras (ZanŽ II 221); Kviečiai este año como mūras (FŽe); senelio trigočiai como muras campoos stovėjo (LKPŽe); Kwieć como siena (FŽe); Kwečiais svirnai lūžta (LKŽe, Krsn). Kwieć fuertemente hupia: Matot, como kwieć puepia, incluso dušna eit (KpŽ II 554). Con el aspecto de trigo se comparan otros objetos: Gražūs como sunokę kviečiai (LKŽe, Vrb). 122 BENDRINĖ KALBA | 97 Kwečiai constituye colecciones con otros javais. Iliustraciniuose žodynų sakiniuose kviečiai minimi a menudo junto con rugias, miežiais y avijos, tais – su linais, žirniais ir kt.: Mūs tėtis tai visko sėdavo, i rugius sėdavo, i karkviečius, i miežių, da i[r] linų (ZanŽ I 828); Risha rugius, trigo, avizas, miežius, o žirnius volioja krūvelės[e] (KpŽ II 554); Turim karvikę, kviečiukų, rugių, tep ir būstam (ZtŽ 337). Además, alta la valoración del trigo muestran y Lituvians kalendoriniai así como agrariniai costročías. Cerechos, rugios, miezes y avižos pedes fuían construidos en cuatro trobos kertėse por Kūčias, que en años venideros javapjūté fuera abundasi y arlinga. Kalėdų linkėjimuose kvietys aparecen junto con otras javas, daržovėmis y plantas: kalėdautojai linki dueños, que derėtų kviečiai, rugiai, avižos, soros, kopūstai y žirniai. Menkaverčiai trigočiai įvardijamai derivados: kvietaičiai, kvietynai ‘prasti kviečiai: Sudžiūvę tie kvietynai, pusės grūdo nėr (LKŽe, Trgn); Todos no como requerido pasėjom, sin zuparo (superfosfatas), por eso y menki paaugo (užaugo) kvietaičiai, pūraičiai (LKŽe, Šts). La significación cualitativa y evaluativa la indica el atributo kvietny: Ale kvietinė duona ma lepiej podoba (KzRŽ I 414); Kvietiniai harta bien, kepu piragus, bandeles i blynam bien (KltŽ 133); Ya ma kvietinė kruopa esto ya mal (JrbŽ). Lituvias leksikograficas fuentes entre ilustraciones randame y pasakos ejemplos. Segúnų materialía ver, qué alto la valoré hombre ofrecía al trigo, qué extraordinario, milagroso daiktas era quietino grūdas: Žarnose rasi sidabrinį žiedą y kvietinį grūdą (DvŽ I 330); Padeces esa kvietinio grūd con donde te bonezus chistelis (vietelė) será (DvŽ I 330). Creída, que el grūdo de trigo puede proporcionar richtingą vida, porque de el grúdo atris algo nepamrasta, milagullinga. La cultura de tierrasdirbios era característica ciklinė concepción del tiempo7, reflejar la base de la gvensenos. El tiempo de la cosecha de los trigo kvieč(ia)pjūtė, kviečiapjūtis, kvietpjūtė también fue muy importante en la vida del agricultor: Šįmet lietinga kviečiapjūtė (LKŽe, Ig); Si bonzús tiempo habrá, con eso comenzará kvietpjūtė (ZanŽ I 828); Es imprescindible ya hay que nupjaut ante Lauryną trigočiai zieminiai (KpŽ II 554). Fletes forman oposiciones con piktžolėmis (dirsėmis, kūkaliais, raugėmis, usnimis, a veces con ramunėlėmis, rugiagėlėmis) y parasitiniais hongybais kūlė7 Lituvias calendarísticos costumbres se pueden vislumbrar tanto archajiškojo Mėnulio calendarious reliktų, tanto agrarinės magijos elementosų de más tarde susiformados ciclų sezoninių darbų. Es bene más importante parte etnožinía, reflejar la base de la vida, turėjusi kultūros dvasiniams reiškiniams (Klimka 2015: 31). Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 123 mis, kviečiakūlėmis, augančiomis kviečių varpose: Kviečiukų varpos juoduoja dėl kūlių gausumo (LKŽe, Jz); Kūlių pilni kviečiai, šiemet bus prasti pyragai (LKŽe, Skr); Kveći kai būva labai su kūlėm, es y pan na juoda (LKŽe, Sdk); Kurį metą būna daug kūlių, tai kviečiai sėklai jau netinka (LKŽe, Mrj); I[r] trigociuos chariuos surge kūkalių (JrbŽ); Geri trigočiai, sólo demasiado kūkalių (LKŽe, Dkš); Ir papasakojo joms apie rauges, atsiradusias kviečiuose (LKŽe, Jabl); Eso no iré, berneli, por tú, que tu kvieteliai kūlėti (LKŽe, Smn). Kwiečiams sėti y cultivar requerida buena, juoda, patręšta, riebi, molinga tierraė. Tokį la necesidad de tierra indica y dicynų iliustraciniai sakiniai: Molis kviečių žemė (LKŽe, Dkš); Země pri molio tinka kviečiam (LKŽe, JT); An del monte kvietys neauga (PPAŽ I 545); Aquí kiaurai quiečių tierra, mejor tierraé (LKŽe, Brž); Kwiečių žemė, donde dera kviečiai (LKŽ ePK, Mrj); Sobre la tierra negra crece trigo (LKŽe, Dkš); Veša tenai (riebioj zemėje) cebada, trigočiai y otras plantas (LKŽe, Jabl); Cutio y de verano, de todos modos le necesita una buena tierra (LKŽe, Srj); nuestras tierras[e] verarías trigoces mejor crecen (KpŽ II 554); Tres campos eran: uno campo pūdymas, otro trigo, rugia, dobilai tercer campo (KpŽ II 554). Además, los trigoces necesitan humedad, por lo que y los trigoces de suelo húmedo encajan: Rugius sėk, que atrescó, trigočius sėk, que adhirió (LKŽe, Gs). Kwečiai zaugava i prastesnėje žemėje: Smėlėtoj žemėj y kvečiai greičiau prieja (LKŽe, Up); Akuočiai trigočiai crece y prastesnėj žemėj (LKŽe, Šd). En tierra con žvirgždo podirviu crecientes grúdai de trigo byra de varpų: Mat labai byra prė žvyro, o rugiai, o kviečiai de tales zemių (KpŽ IV 965). Kvietynėj, y no tendrá tú tarago! (LKŽe, Užp). influencia y nacionalidad Žemdirbių pagarbą duoniniams javams revelaja suelos, pūdymo ziemkenčiams arimas segunda vez, tręšimas: Atkartojam žemę rugiam, kviečiam (KpŽ II 554); Nieko nesėja [pūdyme], ishguli él pervasar, y solo taiso rugeliam o trigočiam invernario (KpŽ II 554); Donde la cebijas sentaba, el trigo sentaba, esto aún pamėšdavo (PPAŽ I 545). Abusus, buena cosecha de trigo se compara con marios arena: Y tal gausybė kviečių, jog lygi smėliui marių, ir skalsa mieron netilpo (neišmatuojamas kiekis) (LKŽe, Baran). Kviečiai vertinti kaip brangūs javai: Pelnas kaip už kviečius (geras) (LKŽe, Gs); Lupa kaip už kviečius (labai daug) (FŽe, Šll); Nulupai kaip už kviečius (LKŽe, Skr); kviečiai – kainų lyginimo matas: Už kilį (kilogramą) žuvies, būlo (būdavo), pūdą (svorio matas – 16,3 kg) miltų kvietinių nusperki (DrskŽ 181). Kviečio išvaizda siejama su geltona, auksine spalva: Turiu rugelių, turiu fue mieželių y geltonos kvietelių (LKŽe, JD). 130 BENDRIN TALBA | 97 Sudurtinos nombrinamientos ingresan ciertas especies de trigo. En los diccionarios tarminos se presentan los más importantes dūrinos de trigo reflejan su importancia en buityje y valoración: kvietrugiai ‘kviečiai, sumegšyti s rugiais: Kvietrugių sėja, para que el pan fuera blanquera (DūnŽ 164); Primasarį pasėjau kvietrugius, eso ya sabes, nemoki ha crecido (ZanŽ I se užfiksuoti kviečio dūriniai: kvietgrūdžiai ‘kviečių grūdai’, kvietmilčiai ‘kvietiniai miltai’, kvietdirsiai ‘labai prasti, dirsėti kviečiai’, kviečiažolė ‘varpinių 828). Kiti lietuvių leksikografiniuose šaltiniuošeimos planta, uodeguotoji sora (Pranicum crus galli). La palabra kvietys entraba en el conjunto de otros nombres. Valstiečiai, maravillándose derlingais, a sus abuelos desconocidas plantas, kukurūzus llamaban turkiškais, tukiniais turkų kviečiais (LKŽ ePK, I /). Tamcerra especie de lapuotųjų samanos simple gegùžlinis se llama kiškio trigočiais. Las relaciones frazeologicas reflejan diversos estereotipados rasgojus, asociables con trigo, y son mejor vistos en definido microcontexto. El mejor producto de trigo piragas se llama ciedu del trigo: Dėkui svotuliam ažu piragėlių, ažu ciedų (d.) de trigo (KltŽ 426). Negativa valoración de estilo de vida (nevalyvidad) exi-skiarse indirectamente, como analogía pasitelizando la posibilidad de trigo sėjos, hablando de purviną sprandą: Ant tvoj pakarpos se puede trigo sėti (FŽe, Grš); ausyse trigočiai crece (apie nevalīvu žmogų) (ZanŽ I 828). acostumbradamente afirma que palejamiento es un instrumento estilistinė de sugretar o comparar a un objeto o fenómeno con otro, para acentuar, distinguir, elejishinar o aclarar algún trazožá o señamį (LKPŽe, pratarmė). Palyginimų, en los que se utiliza la palabra kvietys o sus derivatas, no son muchos, sin embargo y ellos proporcionan información, qué quebras del trigo o sus productos los lituanos notan, por ejemplo, tinginys se compara con kvietine tešla: Onos matina ugi kvietinė tešla: sėdi ir žiūri (FŽe, Skr). Nerangus, tímus hombre figuradamente comparado con kvietinių sėlenų maišu: Minkštas como kvietinių klynių (sėlenų) maišas (ZanŽ I 828). Kvečiai valorados como carosús javai: Nulupai como por trigo (LKŽe, Skr); Gran ganancias por trigo (LKŽe, Gs); medida de la comparación de precios: Za kilį (kilogramą) peces, būlo (būdavo), pūdą9 hartos kvietinių nusperki (DrskŽ 181). Netesėtus promadus, negrąžintą skolą sakoma apie kviečiais atsilyginti po smerčiui, eso significa que nunca recobara la deuda: Él atsilygará posmert (después de muerte) kviečiais (ZanŽ I 828). 9 Vierio medida 16,3 kg. Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 131 Frazeologijai artimos patarlės, priežodžiai, kuriuose kaip standartizuotuose pasakymuose matyti žemdirbio požiūris į pasaulį, gyvenimo išmintis, prácticos consejos. Kvečiai, de ellos harinas kepami piragai bei ragaišiai son bueno, pasteurismo símbolo de vida, y pan […] símbolo de la vida diaria, paremijose utilizados antonimicamente: Nedabok piragų, dabok, que duonos būt (KltŽ 215); Ieškodamas ragaišio, e malos panos neteksi (PPr 185, Sv); Norėk ragaišio, pero mira el pan (PPr 222, Km); Balandas sėjęs, de trigo no talausi (LKŽe, Vdk). Paremijās acentúa que el alimento principal es no pastagas de kvetines de harinas, y pan, pastada de rugines de harinas, sin la cual pasicipoma, žmogus neįsivaizduoja savo gyvenimo: Ragaišis nusibosta, o duona – niekuomet (PPr 227, Trg); Kasdien valgant ir pyragas nusbosta (LKŽe, Sld), be to, ironizado: Davė ragaišio ir kišenes prikaišė (PPr 324, Pš). 6. SEMANTINS KATEGORIJOS, COGNITYVIN DEFINICIÓN El término "cognitivo" se utiliza para referirse a una clase de conocimiento que se desarrolla en el ámbito cognitivo. Los datos de fuentes lexicógrafos Lituvias se agrupan según Liublino etnolingvistinė mokyklos proporcionada lista de específicos traožų, i. i. por esenciales parámetros de trigo, llamados fasetais. [ESMIN CATEGORIA] varpinis, miglinių šeimos, grūdinis, invernal, vasarinis, douninis, foraderis javas, planta cultivada; [PANIDINMAI, DERIVATAI] púrai, trigo, trigočis, trigočiuk, kvietuk, akuotis, beakuotis; [HIPERONIMAI] javas, planta, grūda, invernkentis, verarojus; [HIPONIMAI] vasaručiai, baltieji, sencilleji, minkštieji, kietieji, tankiavarpiai, dvigrūdžiai, zieminiai; [SAVYBS] lapingi, densūs, vešlūs; [IŠVAIZDA] amarillos, verdes, auksiniai, plunksniniai; [DALYS] žiedas, orpa, stiebas (šiaudas), šaknys. [BŪSENOS, VEIKSMAI] crece, verliuoja, geltonuoja, naukėja; [DAIKTAI] sėlenos, pelai, pastagas, ragaišis, kruopos; [KIEKIS, KIEKYB] como bosque, como mūras, como mauras, como pared; [VEIKSM OBJEKTAS] santificado en la iglesia a través Žolína; las piés ponerse en las cuatro esquinas de casa por Kúčias; con otras javes aparece en Kalėdų linkėjimuose; per Kúčias con hayu clojamos po stoltiese; [LAIKAS] nadakėjimas, varpojima, kviečiapjūtė; [OPOICIJOS] con piktžolėmis (dirsėmis, kūlėmis, usnimis, balandomis); con otros javes (rugias, grikiais), con ankštiniais vegetales (žirniais); con pestes; con grivelles; [LOKALIZACIJA] – kvietiena, ražiena, klojimas; pakvietė, pakvietys; [ŽEMĖ] – smėlėta, ant kalno, juoda, molinga, riebi, šlapia; 132 BENDRINĖ KALBA | 97 [KOLEKCIJOS] – su javais (rugiais, miežiais, avižomis), su ankštiniais augalais (žirniais, vikiais), con otros vegetales (linais, dobilais); [DARBAS, VEIKLA] atar en pedes, culti, limpiar, ventty, picliar; [RANKIAI] pijautuvas, spragiles, cultuvas, girnos; [MAISTAS, PAŠARAS, GYDYMO PRIEMON, NAUDA] pastagas, ragaišis, pan, diversas košės, cerveza, naminė degtinė; piensos (sheudás, pollas, granos, harinas); medicamento para los enfermos; [SPJIMAI, BURTAI, PRIETARAI, TIKJIMAI] granúdas, paja; [PAPROČIAI, APEIGOS] pědas (junto con otros javos) construir en los cuatro rincones de casa durante Kūčias, para que los años venideros javapjūtė fuera abundante y cosechosa; [EKVIVALENTIŠKUMAS] con rugiu; [SIMBOLIS] švenčių, richness, abundance, buen vida. Išanalizavus los datos sistemáticos de las fuentes lexicográficas (especialmente tarmínicas) subraytina que kvietys es grúdinis, paninís, de invierno y de verano javas, cuyo grúdos y harinas se utilizan para la comida y el forraje; švenčių, riqueza, abundancia, buen vida símbolo; el trigo crece más arriba en arénlixa, pero bien en patręšto suelo; reverenciado como un panico javas, utilizado no sólo en la diaria madienda y para ceremonias de comidas, sino también como medio para curar diversas enfermedades; importante creencias, riteigos y kt. elemento. En la cultura de las naciones Lituvias según valoración, según etnologos, de las culturas grūdinas más importantes fueron rugiai, tras to miežiai, grikiai, kviečiai (Dundulienė 1982: 163164). Análisis de los datos lexicográficos revela que cognitityvinės definiciones10 contenido lo constituye en la lengua atspeindinšas cualidades de trigo y ellas fundamentziante lengbinė materia. APIBDRINIMAS Apibendrinando los datos de fuentes lexicográficas tarmínicas lituanas se puede afirmar que los términos tarminales suforman tal concepto kvietys paveikslą: kvietys al campestiecho lituano, agricultor, miembro de la comunidad rural es no solo fuente de alimento o base de la existencia biológica, sino también significativa parte de la imagen mundial de la lengua (zodynas definiciones, frazeología, dai10 Se trata de reconstruir el mundo y sus brįdules (mativas) a los resultados de las investigaciones) percibe una cierta matura, t y los que y han consumido el eksplikuoti pasirenkama kognityvinė definicija, suvokiama kaip naratyvas apie pasaulį (Niebrzegowska-Bartmińska 2020: 52). Kognityvinės definicijos tikslas – aprašyti, kaip dalyką conocimiento sobre el mundo, la categorización, los chanos, las tradiciones. Tradición de la nación Lituania kvietys richness, buen vida, švenčių simbolis. Kvitys como duoninio javas rakteristiką ir vertybes (Rutkovska, Smetona, Smetonienė 2017: 34; Bartmiński 1988: 169–170). Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 133 utilizado no sólo diaria, svenčių mityboje y ritoiginiams comiámos preparsti, pero y como instrumento zakalbėjimams, diversas enfermedades curar. Analizándose los datos de diccionarios de translativos lituanos y de la lengua Lituania se determinó que leksema kvietys y sus derivados se usan en diversas partes de artículos lexicográficos: 1) como tit tit titulares artículo lexicográfico; 2) definiciones y ilustracciones en sentencias; 3) de otras palabras en ilustración de artículos (pvz., javas, grūdas, pastagas); 4) en terminologías conjuntivas (p.ej., simple cvietys); 5) paremijose; 6) en frazeologicos conjuntos. Leksikografinė definició de trigo esgriskina estos categóricos traojus: planta, maistís, forarinis, varpinis, vasarinis o inverninis javas, aquellos javos grūdas, švenčių, simbolis de riqudingsumo. SANTRUMPOS Alksnnai, Vilkav Alkškio r. An Anykščia Baran Antanas Baranauskas (18351902), sus escritos. Brž Bržai Bsg Baisógala, Radvliškio sav. ter. BsO Ožkabalių dainos. Surinko d-ras J. Basanavičius. Dos tomai, 1902. Dauk Simonas Daukantas (17931902), sus escritos. Dgč Degùčiai, Zaras r. Dkš Daukšia, Marijámpolės sav. ter. Ds Dùsetos, Zaras r. r riškiai, Pãnevėžio r. Grk Gikalnis, Raséinių r. Grnk Griñkiškis, Radvliškio r. Grš – Grškabūdis, Šaki r. Grž – Gržiai, Pãsvalio r. Gs – Geistara, Vilkavškio r. I – Laurynas Ivinskis (1810–1881), jo raštai. Ig – Igliáuka, Marijámpolės sav. ter. Ign – Ignalinà Imb Ibradas, Zaras r. 134 BENDRINĖ KALBA | 97 Litovskij slovarj A. Juškevičia s tolkovanijiem slov na ruskom i poljskom jazykach, I (A–D raidės) – 1897, II (E–J) – 1904, III (iki žodžio kukštuotis) 1922, Sanktpeterburg. Jabl Jonas Jablonskis (18701930), sus escritos. JD Lietùviškos daijnos записанýtos per Antáną Juškevičę, IIII, Kazanė, JT Kazimieras Šaulys, Juodžiūnų tarmė. Copia del Manuscrito, 1880–1882. transmitida al club jubiladores de Adelaidés 1988. JV Lietuviškos svotbinės dainos, grabadas por Antaną Juškevičę y imprimidas por Joną Juškevičę, Petropylė: Spaustuvė Imperatoriškos Akademijos Moksla, 1883. Jz Jiẽznas, Prenų r. K Deutsch-litauisches Wörterbuch von Friedrich Kurschat, Halle, I 1870, II 1874. Kulia, Plùng Klės r. Km Kamaja, Rõkiškio r. Klvr Kalvarijà, Marijámpolės aps. Kp Kùpiškis Krč Krinčnas, Pãsvalio r. Krišč Jonas Kriščiūnas (18881973), agronomas lituanos, bitininkas, kilęs desde Stebulškių, Marijampolės apskrities. Krsn Krosnà, Lazdjų r. Kvr Kavárskas, Anykšči r. Lš Liškiavà, Varėnõs r. Mrj Marijámpolė Mžš Mežiškiai, Pãnevėžio r. Paį – Paįstrỹs, Pãnevėžio r. Pc – Pociūnliai, Radvliškio r. Plk – Plókščiai, Šaki r. Plv – Plviškiai, Vilkavškio r. Pnd – Pandėlỹs, Rõkiškio r. Prk – Prekulė, Klapėdos r. Pš – Pùšalotas, Pãsvalio r. RD Liudo Rėzos canciones. Pirmojo lietuviško dainyno III edición. M. Biržiškos prensa preparada, partes I y II, Kaunas, 1935, 1937. Rnv Renãvas, Mažekių r. Sdk Sudekiai, Utenõs r. Skp Skãpiškis, Kùpiškio r. Skrsnem Skrunė, Jùrbarko r. Sld Saldùtiškis, Utenõs r. Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 135 Slk Sãlakas, Zaras r. Smn Sinas, Alytaũs r. Sn Seina Srj Seirjai, Lazdjų r. Sur Surdẽgis, Anykšči r. Svėdasa, Anykšči r. Šd Šeduvà, Radvliškio r. Šll Šilãlė Šts Šãtės, Skuõdo r. Švd Švèdriškė, Ignalnos r. Tj Taujnai, Ukmergs r. Trak Trãkai Trg Taurag Trgn Taurãgnai, Utenõs r. Upýna, Šilãlės r. Utenà Ut Užp Užpãliai, Utenõs r. Vdk Vidùklė, Raséinių r. Vl Veliuonà, Jùrbarko r. Vlž Velžỹs, Pãnevėžio r. VP Motiejus Valančius, Patarles zemajcziu. Tilžėje, 1867. Vrb Virbãlis, Vilkavškio r. Všt Vištýtis, Vilkavškio r. Žl Žélva, Ukmergs r. Žmt Žematkiemis, Ukmergs r. ŠALTINIAI Aruodai.lt – Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas. Prieiga internete: http://www.aruodai.lt/pasakos/repertuaras/paieska.php. AŽe – Ermanytė Irena, Antonimų žodynas, 2003 (elektroninis variantas), Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt/antonimu-zodynas/. DrskŽ – Naktinienė Gertrūda, Paulauskienė Aldona, Vitkauskas Vytautas, Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. DūnŽ – Vitkauskas Vytautas, Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. DvŽ – Dieveniškių šnektos žodynas 1–2, moksl. red. D. Mikulėnienė, A. Vidugiris, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005–2010. FŽe – Frazeologijos žodynas, sud. I. Ermanytė, O. Kažukauskaitė, G. Naktinienė, J. Paulauskas, Z. Šimėnaitė, A. Vilutytė, vyr. red. J. Paulauskas, Vilnius: 136 BENDRINĖ KALBA | 97 Lietuvių kalbos institutas, 2001. Prieiga internete: https://ekalba.lt/frazeologijos-žodynas/. JrbŽ – Jurbarko šnektos žodynas: rankraštis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. KltŽ – Vilutytė Angelė, Kaltanėnų šnektos žodynas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. KpŽ – Vosylytė Klementina, Kupiškėnų žodynas 1–4, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007, 2010, 2012, 2013. KrtnŽ – Aleksandravičius Juozas, Kretingos tarmės žodynas, sud. D. Mikulėnienė, D. Vaišnienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011. KzRŽ – Pupkis Aldonas, Kazlų Rūdos šnektos žodynas 1–2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008–2009. LKPŽe – Vosylytė Klementina, Lietuvių kalbos palyginimų žodynas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014, elektroninis variantas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt/palyginimu-zodynas. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas. LKŽ ePK – Lietuvių kalbos žodyno Papildymų kartoteka. Prieiga internete: https://ekalba.lt/lkz-papildymu-kartoteka. LKŽ eTK – Lietuvių kalbos žodyno Tarmių kartoteka. Prieiga internete: https:// ekalba.lt/lkz-tarmiu-kartoteka. LTR – Lietuvių tautosakos rankraštynas, saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vilniuje. PPAŽ – Leskauskaitė Asta, Ragaišienė Vilija, Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas 1–2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016–2019. PPr – Grigas Kazys, Jonynas Ambraziejus, Patarlės ir priežodžiai, Vilnius, 1958. SŽe – Lyberis Antanas, Sinonimų žodynas 2002 (elektroninis variantas), 2-asis patais. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt/sinonimu-zodynas/. ŠVakŽŽ – Vanagienė Birutė, Šiaurės vakarų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnektos 1–2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014–2015. VdšŽ – Markevičienė Žaneta, Markevičius Aurimas, Vidiškių šnektos žodynas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. ZanŽ – Zanavykų šnektos žodynas 1–3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, t. 1, 2003, vyr. red. Aldonas Pupkis; t. 2–3, 2004–2006, vyr. red. Vilija Sakalauskienė. ZtŽ – Vidugiris Aloyzas, Zietelos šnektos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998. Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 137 LITERATŪRA Bartmiński Jerzy 1988: Definicja kognitywna jak narzędzie opisu konotacji. Konotacja, Lublin, 169183. Bartmiński Jerzy 2020: Kultūrinė lingvistika: teóricas suposiciones y métodos. DARBO definiciones Slavos y sus vecinos en el axiologico lexicone (LASiS) ejemplo. Verdades lituanos y polkų pasaulėvaizdyje 1. Teoricas suposiciones y interpretaciones, Vilnius, Lublín: Vilniaus universiteto Publykla, 2445. Bartmiński Jerzy, Chlebda Wojcech 2013: Problem conceptu bazowego i jego profilowania na przykładzie stereotypu EUROPY. Etnolingwistyka 25, 6995. Dundulienė Pranė 1982: Lietuvių etnografija, Vilnius: Mokslas. Dundulienė Pranė 2020: Lietuvių kalendoriniai ir agrariniai papročiai, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos centras. Klimka Libertas 2015: Zanavykų tradiciones y costumbre. Esam zanavykai, sud. A. Papievienė, Vilnius: UAB Meno estrella, 3148. Marcinkevičienė Nijolė 2015: Zanavykų tradicinė mitiba. Esam zanavykai, sud. A. Papievienė, Vilnius: UAB Meno estrella, 135160. Niebrzegowska-Bartmińska Stanisława 2020: Definición i profilowanie pojęć w (etno)lingwistyce, Lublin: Wydawnictwo Universytetu Marii Curie-Skłodowskiej. Papaurėlytė-Klovienė Silvija 2007: Lingvistinės kultūrologijos bruožai, Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla. Rutkovska Kristina 2021: Lexikografinie fuentesí de Lituvias lengua mundialėvaizdžio tyrimuose. Vertedades Lituáneos y polkų kalbų pasaulėvaizdyje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 181200. Rutkovska Kristina, Smetona Marius, Smetonienė Irena 2017: Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba. Sabaliauskas Algirdas 1990: Lietuvių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. Vaitkevičienė Daiva 2008: Lietuvių užkalbėjimai. Medicamento formulaciones, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Gauta 2024-09-10 Adoptado 2024-10-14 138 BENDRIN TALBA | 97 VILIJA SAKALAUSKIENĖ DIALECT DICTIONARY AS A CULTURAL TEXT: THE LINGUISTIC AND CULTURAL IMAGE OF WHEAT Summary Dialect dictionaries have been getting more attention from ethnolinguists lately, with the significance of dialects of dialect dictionaries as cultural texts increasingly emphasised, as their producers realize that the main purpose of a dictionary is to document, preserve, and publicise the fundamental manifestations of culture. A large part of a dictionarys value consists of illustrative sentences recorded from the living language and capturing the peoples life during a particular period: details of everyday life and holidays, the shift in moods and ideas, the unique view and assessment of the world. Illustrative sentences for headwords come in a number of various genres, such as phraseological units, rhetorical proverbs, riddles, songs, fairy tales, charms, beliefs, and so on. The article enfatiza that a dialectal word is a text that falls into a particular genre and reveals the cultural context in which a word functions. El principal focal point es the relationship between human existence and culture through the concept of WHEAT. Ethnolinguistic analysis of the data of Lithuanian dialect dictionaries considers all of the data available in the entry for a word, such as collocations, citations that illustrate the setting of the headword, synonyms, antonyms, derivatives, phraseological units, rhetorical proverbs, and so on. In the culture of the Lithuanian nation, wheat is seen as a symbol of holidays and wealth. In folklore, wheat often goes hand in hand with other grains, such as rye, barley, and oats. People have been using wheat for food and medicine since ancient times. Owing to its medicinal properties, wheat held a place among folk remedies. Wheat is celebrated as a cereal and was part of the daily diet and ceremonial meals, just as it had its use as a remedy for various ailments. Folk medicine had application both for the grains of wheat and for its bran and flour as well. Wheat was also prominently featured in various beliefs. The lexicographic definition of wheat highlights the following attributes of category: it is an edible plant, a member of the poaceae family that grows in summer or winter, a symbol of holidays and wealth. KEYWORDS: WHEAT, linguistic worldview, ethnolinguistics, dialectal dictionary, definition, phraseological unit, paremia. VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 139 VILIJA SAKALAUSKIENĖ TERMINAL VOCYNS KAIP KULTÚROS TEXTS: KALBINIS IR KULTŪRINIS KVIEČIO PAVEIKSLAS Contrauka Últimamente más tiempo etnolingvistos atención recibe tarminas diccionarias, cada vez más acentúa se tarmín dicynas como cultura textos significación, porque sus organizadores conciokian la más importante dicynas destituir documentar, guardar y divulgar esmines cultura apraškas. Didelė žodynų vertybė iliustraciniai sakiniai, transcrito de lengua viva, fijsuojantes cierto período de la vida de las personas: cotidienes buies y švenčių detales, nuotaikų y minčių kaitą, savitą pasaulio matamiento y valoración. Iliustraciniai titulares palabra del sakiniai son de diversos génrų: esto frazeologizmai, paremijos, mįslės, dainos, pasakos, заkalbėjimai, tikėjimai y pan. Artisnyje enfatizarse que tarminis diccionario es cierto género texto, revelando culturininio contexto de funcionamiento de palabra. Fėmesco krepiense en la relación del ser humano y cultura a través KVIEčIO konceptą. Analizándose los datos de los diccionarios tarmíns lituanos etnolingvistiniu aspektu, se tiene en cuenta a todos los datos de la palabra en el artículo: kolokacijas, citatas, ilustruojančias titraštinio palabra entorno, sinónimos, antonimus, darinius, frazeologizmus, paremijas y kt. En la cultura de la nación Lituania kvitys según valoración es švenčių, simbolis de richtingumo. En Tautosako kvietys a menudo se menciona con otras javas: rugias, miežiais y avižomis. Ya en la antigüedad la gente trigocios usaba para la comida y medicinas. Gydomosiomig propiedades pasiimintys trigočiai usar liaudies medicinoje. Kvietys respeta como panonís javas, utilizado no sólo diaria en mitiboje y ritoiginiams comidias preparar, pero y como instrumento a diversas enfermedades curar. Liaudies medicinoje fue aplicado no sólo grúdas de trigo, sino y sílenas, harta. La invitación es importante también tikėjimuose. Leksikografinė definició del trigo esgriskina estos categóricos rasožus: planta, maistísimo, varpinis, vasarinis o inverninis, švenčių, simbolis de riquitud. ESMINIAI ŽODŽIAI: kvietys, kalbinis pasaulio vaizdas, etnolingvistika, tarminis žodynas, definicija, frazeologizmas, paremija. VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]