galima
ik
giliai
i
isapusiskai
iS y us
bal y
kalbas,
isnag inéjus
bal u
i
sla y
kalby
ski umus
i
neigleidus
i8
gal os
bal yu-ge many
pa aleliy.
A.
V aéiu
s aipsniai,
be
abejo,
p isideda
p ie
u
s a biy
p oblemy
sp en-
dimo.
Vilnius
S.
Ka aliinas
DEL
KAI
KURIY
LIETUVOS
MIESTY
VARDU
ETIMOLOGIJU
Raymond
Schmi le
in,
Qua e
oponymes
ge maniques
en
Li uanie,
Re ue
In e na ional
d’Onomas ique”,
Pa is,
1949,
p.
15—20.
Sis
s aipsnis
y a
ienas
iS
daugelio
R.
Smi leino
da by
apie
lie u iu
ie o a dzius.
Sa o
me odu,
nag inéjimo
endencijomis,
ling is inés
ana-
lizés
pobiidziu
jis
y a
budingas,
apsk i ai
iman ,
daugumai
R.
Smi leino
lie u iy
oponimikos
i
pa onimikos
y inejimu.
S aipsnyje
R.
Smi leinas
be
didesniy
j odinéjimy
i
aiSkinimy
eigia,
kad
ke u i
Lie u os
gy enamuju
ie y
a dai
—
Alsédziai,
Kéddiniai,
Raséiniai
i
Siauliai
—
esa
ge mani8kos
kilmés.
1.
Mies elio
a da
Alsédziai
R.
Smi leinas
sieja
su
ge manisku
a d.'
Elisaidis.
Si
pa alelé
i8
pi mo
Z ilgsnio
a odo
lyg
i
galima,
nes
mies elio
a das
Alsédziai,
ku io
a miné
ly is
y a
alsiedé,
is o iniuose
dokumen-
uose
aSomas
Aliseiden,
Alizeyde,
Alizeide?
1253
m.
Ta iau
Sis
iSo inis
panasumas
da
nieko
nesako
apie
Alsédziy
kilme.
Visy
pi ma,
senuju
dokumen y
d ibalsis
ei
po
s(z),
odosi,
y a
ne
gy osios
kalbos
ak as,
0
as y
pada as,
galéjes,
be
ki a
ko,
a si as i
i
liaudies
e imologijos
keliu
pagal
R.
Smi leino
minima
asmen a dj
Elisaidis.
An a,
kad
cia
ne a
bu e
ei,
odo
o
pa ies
amziaus
sulenkin as
%io
a do
a ian as
Olsiady*,
plg.
1421
m.
lo ynisko
eks o
Olsedy*
ez,
XVI
a.
usisko
eks o
Oabcagni.
T e ia,
a
pa j
odo
i
Siy
dieny
a mine
o ma
als edé:
zemaiciy
(douni-
ninky)
ie,
a i inkan is
li e a i ines
kalbos
é,
egali
bu i
kiles
i
bal iskojo
é
(Alsédziai,
a m.
alsiedé<*alsédjai).
Vadinasi,
Alsédziy
kildinimas
is
Elisaidis
dél
-sed-,
-said-
jau
y a
abejo inas.
Kad
mies elio
a das
is
ik yjy
ne u i
nieko
bend a
su
ge m.
asmen-
a dziu
Elisaidis,
odo
isas
lie u isky
gy enamy
ie y
a dy,
sa o
s uk-
1
San umpos
a ojamos
okios
pa ,
kaip
i
ki uose
,Lie u iy
kalbo y os
klausimy”
omuose
spausdin uose
oponiminiuose
s aipsniuose.
2
Die
G enzen
des
le ischen
Volkss ammes
und
de
le ischen
Sp ache
in
de
Ge-
genwa
und
im
13.
Jah hunde ...
on
D .
A.
Bielens ein.
S .
Pe e sbu g,
1892,
p.
241.
*
Ten
pa .
4
Codex
diploma icus
ecclesiae
ca hed alis
necnon
dioceseos
Vilnensis,
K akow,
1948,
p.
741.
5.
A.
Cupo ne,
Feo padpuyeckni
cnopapb
apesuell
*Komoli cKoh
3emaK
XVI
c o-
ae us,
Buapwa,
1888,
p.
212.
330
i a
panaSiy
j
ie o a dj
AlsédZiai,
ipas.
Pa eikiame
ki us
panaSios
da-
-
ybos
gy enamuju
ie u
a dus:
Medsédziai
k.
Ezai¢iy
apyl.
Klaipédos
aj.,
Genéq@
MédsédZiai
k.
Vaineikiy
apyl.
Klaipédos
aj.,
Ba zdziq
Médsé-
dziai
k.
Kalnalio
apyl.
Salan y
aj.,
JakS di¢iy
Médsédziai
k.
JakS aiciu
apyl.
Salan y
aj.,
Dauksiq
Médsédziai
k.
T umplaukés
apyl!.
Skuodo
aj.,
NausédzZiai
k.
Meiliiny
apyl.
Bi zy
aj.,
Nausédziai
k.
Pelu a os
apyl.
A io-
galos
aj.,
Naujdsédziai
k.
Meiliny
apyl.
Ukme gés
aj.,
T aksédziai
k.
T aksédziy
apyl.
Silu és
aj.,
Vd sédziai
ms l.
Vy ogalos
apyl.
Silalés
aj.,
Mésédis
ms l.
Skuodo
aj.,
T aksédis
k.
D obikS¢iy
apy].
Silalés
aj.,
T ak-
sédis
k.
Ba asi8kés
apyl.
Silalés
aj.,
T imésédis
k.
Mi kai¢iy
apyl.
Telsiu
aj.
Plg.
ki o
kamieno
gy enamu
ie u
a dus:
Medsédai
k.
Ge gzdeliu
apyl.
Ku sény
aj.,
Nausédai
k.
1.
Pagégiy
apyl.
i
aj.
2.
Da bénu
apyl.
K e ingos
aj.
3.
Ga damo
apyl.
Silu és
aj.
Da
plg.
a d.
Nausédas,
Nau-
séda.
Cia
iS a din y
gy enamy
ie y
a dy
su
-séd-
s uk i inis
panaSu-
mas
j
mies elio
a da
Alsédziai
y a
aki aizdus.
Vadinasi,
no édami
ka
no s
ik a
pasaky i
apie
ie o a dj
AlsédZiai,
jj
u ime
nag iné i
ne
iena,
iSpléS a
i$
isos lie u iy
a dy
sis emos,
be
kaip
os
sis emos
dalj.
O
sis ema
isy
pi ma
odo,
kad
isi
aukSciau
suminé i
gy en ieciy
a dai
su
-séd-
y a
d ikamieniai:
(Med-sédziai,
Nau-sédziai,
Nauj-d-sédziai,
T ak-
sédzZiai,
Vd -sédziai,
Al-sédiziai).
An asis
ju
komponen as
-séd-<*-séd-
sie inas
su
bal ams,
sla ams,
ge manams
i
ki oms
ide.
kalby
Seimoms
placiai
Zinoma
Saknimi
-séd-,
is
ku
lie .
eiksmazodis
sédé i,
ku is,
be
iesioginés
konk eCios
eikSmés,
lie u iu
kalboje
da
gali
eiks i
i
,,bu i
ku ioje
ie oje,
gy en i"®,
plg.
lie .
ien-sédis
,, ienkiemis",
ien-sédis
»kKu is
iensédyje
gy ena”.
Da
plg.
sen.
Siau és
ge many
si ja
,,sédé i,
gy en i"’.
Kai
ku iy
ie o a dziy
su
an uoju
komponen u
-séd-
y a
ai8-
kus
i
pi masis
démuo:
Med-sédZiai:
Saknis
med-
sie ina
su
lie .
médis,
ku is
Zemai¢iuose
eiskia
,miskas";
T ak-sédZiai: ak-
es ina
i8
lie -.
dkas
,,k imai,
skynimas,
miske
pakilesné
ie a";
Nau-sédziai,
Nauj-a-
-sédziai:
nau(ja)-
y a
kiles
is
bid a dzio
naiijas.
Vadinasi,
Med-sé-dziai
gali
eikS i
,,miSke
esan ieji,
miske
gy enan ieji",
T ak-sédziai
—
,,k u-
muose
a ba
skynime
gy enan ieji",
Nau(ja)sédZiai-
,naujai
ku
apsigy-
enusieji"
a
panaésiai.
Vie o a dzio
Alsédziai
pi masis
komponen as
al-,
odosi,
lygin inas
su
lie .
ie o a dziais
Alys
||
Alionij
éze as
ez.
Si in y
aj.,
Aliai
pelke
S en ioniy
aj.,
Aleja
up.
Kupiskio
aj.,
plg.
lie .
alé i
,,bég i,
eké i,
a -
e i"
la .
aluo s,
a uo s
,,Sal inis"*.
Vadinasi,
ie o a dzio
Al-sédZiai
se-
®
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius,
1954.
7
Russisches
e ymologisches
Wé e buch
on
Max
Vasme ,
I,
1955,
p.
622.
§
Dél
gaknies
a/-
da
z .
K.
Biiga,
Lie u iy
kalbos
zodynas,
Kaunas,
1924,
p.
53;
H.
K ahe,
Fluss-
(und
O s-)
Namen
au
-mana/-mina,
,,Bei age
zu
Namen o schung”,
Heidelbe g,
1957,
He
1;
H.
K ahe,
De
Flu8name
Salan as,
en
pa ,
1960,
He
3,
p.
259—
262;
H.
K ahe,
De
Flu8name
Ausa
und
sein
Zubehé ,
en
pa ,
1961, He ,
2,
p.
154;
B,
Sa ukynas,
Eze y
a dai,
,,Lie u iy
kalbo y os
klausimai",
.
3,
Vilnius,
1960,
p.
293.
Be
ki a
ko,
i
pa s
R.
Smi leinas
kiek
anks¢iau
ie o a dj
AlsédZiai
ai8kino
isis-
kai
ki aip
i ,
misy
manymu,
daug
eisingiau
(z .
R.
Schmi lein,
La
oponymie
li ua-
nienne,
Bade,
1948,
p.
149).
331
.
man ika
galima
bi y
aip
aigkin i:
,,p ie
andeny,
d égnoje
ie oje
gy-
enan ieji".
;
Mies elio
a da
Alsédziai
K.
Baga
laiko
ku Si8ku’.
2.
Mies o
a da
Kéddiniai
R.
Smi leinas
kildina
iS
ge m.
asmen a -
diio
Ha hu,
Hedan.
Si a
pa alele
esdamas,
Smi leinas
nea siz elgia
i
iena
gausiausiy
lie u iy
asmen a dziy
Seimy
su
kéd-,
ked-
:
Kéddinis,
Kéda,
Kédas, Kédys,
Kédzius,
Kéddi is,
Kédikis,
Keddinis,
Kédas,
Kedys,
Kédis,
Kedzius,
Keddi is,
Kedénis,
Kede ys,
Kédikas,
Kedu is.
Mums
odosi,
kad
ie o a dis
Kéeddiniai,
ku io
senesné
o ma
y a
Ke-
ddinys'®,
es inas
i§
lie u iu
asmen a dizio
Kéddinis
(plg.
ad .
Keddinis).
Teigian ,
kad
a d.
Kéddinis,
Keddinis
i
isi
ki i
miné i
asmen a dzZiai
su
kéd-,
ked-
galé y
bi i
skoliniai
iS
ge many,
da oma
p incipiné
me odine
klaida,
ku i,
be
ki a
ko,
R.
Smi leina
y a
a edusi
p ie
aiskiai
klaidingy
ig ady''.
R.
Smi leinas
igno uoja
a
aksiomine
iesa,
kad
zodziy,
0
ypac
seniausiujy
ie o a dziy
i
asmen a dziy
kamieny
bend umas
i ai iose
ide.
kalbose
oli
g azu
ne
isada
eiSkia
skolinima,
be
daznai
ik
odo,
kad
kalbos
a ba
kalby
g upés
y a
ienos
Seimos
aikai.
Kai
ku iy
senuju
ge manisky
i
bal isky
asmen a dziu
panaSumas
da
laukia
olesniy
y i-
néjimy,
a¢iau
kiek
oli
an oponimikos
mokslas
benuei y,
p ie
is ados,
kad
Si o
panaSumo
p iezas is
y a
skolinimas,
a gu
a
kada
no s
bus
p iei a.
Del
gios
p iezas ies
gausia
lie u iu
asmen a dziu
g upe
su
kéd-,
ked-
laiky i
skolin a
iS
ge many
kol
kas
né a
jokio
pama o.
Be
o,
asmen a -
dziy
Saknis
kéd-,
ked-
galima
iSaiskin i
i
lie u iy
kalbos
duomenimis,
plg.
kéd-a- o is
,ne a kingai
Sako is",
ked-én i
, a gy i,
pu en i,
d asky i"
i
k .,
kéd-o i
,,sklaidy i,
ké o i"
i
k ,
ked-ul i
,,keden i",
kéd- o i
,,mai-
gy i,
keden i“!?.
Plg.
da
Sios
Saknies
ie o a diius:
lie .
Kéd-ilés
p .
Skuo-
do
aj.,
Kéd-i8ké
gn.
Silu és
aj.,
Kéd-ziakalnis
kin.
Kapsuko
aj.,
Ked-
-6nys
k.
Jiezno
aj.,
Kédi-balé"
b.,
Cedasai<*Ked-asai,
la .
Cede
upelis,
Cedes"*
s.
3.
Mies o
a da
Raséiniai
R.
Smi leinas
sieja
su
okieCiy
asmen a -
dziais,
u in¢iais
Ras-, p z.:
Raspe ,
Rasma ,
Rasimund,
Resino.
Siuo
me u
mies o a das
Raséiniai
apylinkés
zmoniy
y a
a iamas
Reséiniai
||
Reséinys.
Res-
Cia,
gal
bu ,
y a
a mybé,
nes
aseiniskiy
Snek-
ose
p iebalsis
ne e ai
minkS inamas
i
ki ais
a ejais,
p z.:
idugé i
~
augé i,
isib ié6 é
~
jsib o e,
s iauniis
©
s aunus,
s io é
~
s o é,
s iaa-
*K.
Baga,
Rink iniai
aé ai,
III,
Vilnius,
1961,
p.
418.
©
K.
Baga,
Rink iniai
as ai,
1,
Vilnius,
1958,
p.
427;
Ill,
p.
148.
1!
pyz,,
s aipsnyje
,,Voies
e
impasses
de
la
oponymie
li uanienne",
,,.Re ue
In e -
na ional
d'Onomas ique”,
Pa is,
1958,
N .
2,
p.
107—138
R.
Smi leinas
lie u iy
asmen-
a dzius
Daugailis,
Bui ydas,
Daujo as
i
k .
laiko
ge maniskais.
_
©
Lie u iy
kalbos
zodynas,
V,
Vilnius,
1959,
p.
480
i
k .
Del
ked-,
kéd-
Z .
Li auisches
e ymologisches
Wé6 e buch
on
P o ,
D .
E ns
F aenkel,
Heidelbe g-
Gé ingen,
3,
p.
233.
3K.
Baga,
Rink iniai
ad ai,
Ill,
p.
275.
“J,
Endzelins,
La ijas
PSR
ie a di,
1
dala,
1,
séjums,
Riga,
1956,
p.
156.
Del
Kédainiai
da
ax.
K.
B
Giga,
Rink iniai
ad ai,
I,
p.
427;
Ill,
p.
148.
332
as
~
s ad as,
plg.
la .
s au s,
s io inga
~
s o inga.
Is o iniuose
doku-
men uose
su inkamos
o mos:
1253
m.
lo yni8ko
eks o
Rasseyene'®,
1385
m.
okisko
eks o
Rossyeyn'®,
1421
m.
lo ynisko
eks o
Rosseyni!7,
XVI
a.
usisko
eks o
Poce inu'®,
aip
pa
odo,
kad
po
u i
bi i
a.
Vie o a dis
Raséiniai
lie u iy
a dyne
né a
ieniSas.
Saknj
as-
da
u i
okie
ie o a dziai:
Rdsupis
||
Raséika
up.
Raseiniy
aj.,
Reizgupio
in .,
Ras-a-kilas
kln.
Ka a sko
aj.
Pe ikiskiu
k.,
Ras-a-kilyné
p .
Uk-
me gés
aj.
Ragu os
k.,-Ras-a-k i yné
.
Pandélio
aj.
Pa iskiy
k.,
(plg.
asakilé
,,e ské iniy
Seimos
pie os
Zolé"),
Ras-ig daubaé
dauba
Vilka iskio
aj.
Ba ninky
ms l.,
Ras-6n-pjaunis
p .
A iogalos
aj.
P ySman u
k.,
Ras-y é
ms l.
Kalining ado
s i yje.
Saknis
as-
gana
dazZna
i
lie u iu
asmen a dziuose,
p z.:
Ras-Ys,
Ras-i inas,
Ras-eli inas,
Ras-i kas,
Ras-i lis.
Vie o a dziy
Saknis
as-
jau
y a
g e in a
su
lie u iy
apelia y u
a-
sa'®,
plg.
la .
asa,
us.
poca,
a es .
upés
a da
.
Raha”.
4.
Mies o
a da
Siauliai
R.
Smi leinas
mano
esan
kilusi
i&
ge m.
asmen a dziy
su
sa -:
Sa a icus,
Sa alo,
Sa ilis,
Saul.
Kaip
i
aukS¢iau
miné ais
im
a ejais,
gausia
bal iskaja
Sios
Saknies
medziaga
R.
Smi -
leinas
nu yli.
Tiesa,
i§
jo
knygos
,,Toponymie
li uanienne”?!
izangos
i
ypaé
i8
jo
onomas iniy
s aipsniy
ma y i,
kad
bal iskos
medziagos
au o-
ius
u i
pe
mazai.
Ta¢iau
Siuo
a eju
R.
Smi leinas
elgiasi
isiskai
ne-
inkamai.
Vie o a di
Siauliai
kelis
ka us
j ikinamai
y a
aiskines
K.
Bu-
ga”,
be
R.
Smi leinas
apie
Bagos
e imologija
nieko
neuzsimena.
Galima
ik
pab éZ i,
kad
ie o a dis
Siauliai
y a
asmen a dinis,
kiles
i$
lie .
a d.
Siaul¥s.
Pa a de
Siaul¥s
siuo
me u
Lie u oje
u i
apie
150
Seimu.
A.
Vanagas
Vilnius
'®
A.
Salys,
Die
Zemai ischen
Munda en,
Kaunas,
1930,
p.
231.
‘©
Sc ip o es
e um
P ussica um,
II,
Leipzig,
1863,
p.
677.
Codex
diploma icus...,
p.
74.
MH.
9.
Cupo ne,
min.
eik.
©
G.
Ge ul]
is,
Die
al p eussischen
O snamen,
Be lin
und
Leipzig,
1922,
p.
144.
*
Placiau
Z ,
M.
Vasme ,
min.
eik.,
p.
537.
Dél
p iesagos
-ein-
i .
K.
Baga,
Rink iniai
as ai,
1,
p.
427.
*
2 ,
Raymond
Schmi lein,
E udes
su
la
na ionali é
des
Aes ii,
.
1,
Topo-
nymie
li uanienne,
Bade,
1948,
p.
15.
*
K.
Baga,
Rink iniai
aS ai,
II,
p.
98,
349,
588.
