LIETUVIU
KALBOS
MORFOLOGINE
SANDARA
IR
JOS
RAIDA
e al
Vy
OS
Tc
8oOR
MOKSLYJU
AKADEMIJA
VIENASKAITOS
KILMININKO
PRIEVEIKSMEJIMAS
IR
PRIEVEIKSMIAI
SU
FORMANTAIS
-(i)o,
-(i)os,
-és
DABARTINEJE
LIETUVIU
KALBOJE
K.
ULVYDAS
ISsky us
p ielinksnines
kons ukcijas,
sup ie eiksméjusio
ienaskai os
kilmininko
pa yzdziy,
iSlaikiusiy
aiSkia,
neabejo ing
linksnio
galiine,
da-
ba inéje
lie u iy
kalboje
palygin i
nedaug
e u ime.
Jau
i&
o
galima
da y i
is ada,
kad
Sis
linksnis,
ben
ais
a ejais,
kai
a ojamas
be
p ie-
linksniy,
ne odo
ySkesniy
endencijy
p ie eiksmé i.
I
J.
Endzelynas
nei
sa o
,,La ieSu
alodas
g ama ika“,
nei
,,Bal u
alodu
skanas
un
o mas“,
kalbedamas
apie
linksninius
p ie eiksmius,
nei8kelia
né
ieno
sup ie-
eiksméjusio
i8laiky os
galiinés
kilmininko
pa yzdzio
lie u iy
kalboje.
Tik
K.
Baga,
ecenzuodamas
A.
Leskino
,,Li auisches
Lesebuch
mi
G am-
ma ik
und
Wé e buch*
(Heidelbe g,
1919),
pas ebi:
,,P ie eiksmyje
na-
mon
ieSko i
galininko
d auge
su
Leskinu
mes
negalime,
nes
uome
ba y
namai
(<*naman+na).
Namén
bus
kiles
i$
kilmininko
namo
(:namo-pi).
Galiiné
-n
bus
p idé a
nusiziu éjus
j
laukan.
Ly j
namon
a&
epazjs u
ik ai
iS
aS y,
gy ojoje
kalboje
eesmi
gi déjes
ien
ik ai
namé
i
(Ma cinkonyse)
namépi"'.
Ypaé
negausu
ienaskai os
kilmininkiniy
p ie eiksmiy
(Zinoma,
iS-
sky us
p ielinksnines
kons ukcijas)
daba ineje
lie u iy
li e a inéje
kalboje.
Ta iau
o
negalima
pasaky i
apie
senyjy
aS y
kalba,
o
ypac
apie
a ski as
a mes
—
gy aja
liaudies
Snekamaja
kalba.
Ta mése
su-
p ie eiksméjusiy
kilmininko
o my
a ojama
ku
kas
daugiau,
negu
a -
dininko.
Tiesa,
¢ia
ka ais
nepap as ai
sunku,
ne
nejmanoma
iSaiskin i,
a
u imas
iesiogiai
sup ie eiksméjes
kilmininkas,
a
analoginis
da inys,
be
Siaipjau
ienaskai os
kilmininko
galiine
iSlaikiusiy
p ie eiksmiy
es i
i ai iy:
daik a a diniy,
bid a diniy,
skai a diniy
i
ne
daly iniy;
a,
ia,
o,
io
i
ne
iu
kamieny;
pap as y,
p ieSdéliniy,
d ikamieniy
i
ne
okiy,
ku ie
y a
suda y i
i8
i8 isy
ZodZiy
junginiy.
IS
jy
daZniau
pasi aiko
a,
ia,
o
i
io
kamieny
p ie eiksmiai.
Labai
e as
iu
kamienas.
Ki y
kamieny
a daZodiniy
p ie eiksmiy
ia,
galima
saky i,
nepasi aiko.
1K.
Biiga,
Kalba
i
seno e,
I
d.,
Kaunas,
1922,
p.
160.
il
a
kamienas:
g ei o
,,g ei ai“
Lkm,
R8&,
OG
422
(G ei o
béR
namo.
S .
G ei o
kojas
ai o
(g ei
béga).
Ds,
S ),
g ol o
sl.
(G ol o
ékia.
Sy.
Plg.
le.
gwa u
wo aé
,Sauk is
pagalbos“),
jauno
(sc
ménesio)
»esan
jaunam
ménesiui*
OG
419,
k oémo
sl.
»uzsidéjus
an
nuga os*
(AS
ji
da
k émo
negiojau.
S ),
piés o
,,pies u“
(A klys
piés o
s oja.
S ,
Skp),
plozo
sl.
,, isu
ugiu
i8si iesus“
(Jis
an
Zolés
guli
plozo.
Kp.
Guli
pu ynéj
plozo.
An.
Plg.
le.
p azem
os
pa ios
eikSmés),
y o
,, y a,
y e®
OG
419
(Ry o
isginiau
ag
kél a as.
Bien.
Ri o
mies an
iS azia au,
Sy.
Ry o
Salnos
bii a.
Bien.
Anas
jau
aka
y o
iséjo.
Sy.
Anks i
y o
a si-
kéliau.
ib),
aka o
» aka e*
OG
419,
DglS
(Vaka o
a eik
i
mane.
Bien.
Plg.
p ie eiksminius
junginius:
y oj
aka o
Sy,
élai
aka o
ib,
anks i
aka o
ib),
zo ado
sl.
,Suoliais“
S ,
iSg i o®
,,i8
y o*
(Nesi éluok,
a eik
anks i,
iSg ij o.
Aly.
Jis
ig edé
a klius
isg y o
an
lauko.
Lp),
iSilgo
,,i8-
ilgai*
Sdk,
iS ien a o
,,be
pe s ojo,
nuola os“
(/S ien a o
béga
i
béga
kaip
pasiu es.
A m.
Jis
iS ien a o
ba as
i
ba as,
As ),
paleng élinko
»paleng éliais*
(Tik
ykiai,
ykiai,
paleng éliuko:
aiky
nenubudinki .
S ),
paleng ii ko
,, .
p.“
ib,
pale ig o
,,paleng a,
yliai*
S ,
Ds,
Kp
(Pasa-
kyk
jam
paleng o,
kad
ki i
negi déiu.
Pum.
Plg.
Vaizgan o
aS y
kalboje
a ojama
p ie eiksmj
paleng o
a
pa ia
eik’me.),
pa ykiuko
,, .
p.“
Ds,
pa yko
,, amiai,
yliai,
pamazu“
(Pe
liep a
eik
pa ¥ko.
ib,
Sneka
pa-
yko.
S ),
pa yliiko
., .
p.”
(Pa ylidko,
pa yliako
i
p iéjo.
ib),
auks i-
ka ipo
,,auk8éiau
kaupo“
Gmiz,
d isédo
,,d iem
sédin
(an
ieno
a klio)*
Skp,
Slm
(An
d eigio
nejoki
d isédo.
Kp),
nak igul o
»miego ,
nak o *
(Na igui o
a éjau.
Pl),
nésia iko
,,nosimi
akdamas
zeme,
s imagal iais“
(Ku
leki
ndésia iko
—
dé
sp andg
nusisuksi?
Lkm),
sausag ido
»sausai*
(Uz algo
sausag iido
duonos
i
di ba
isgdien.
Vik),
ilapo
,,pusiau
is-
€ia,
pusiau
Suoliais®
(Misy
bé iokas
béga
ilapo.
Ds).
iakamienas:
kilio
»kiliais,
kil e éiais*
Sim
(Einam
nuo
k iau-
Sio
killio
i s y.
Kp.
A
u
nebijo um
i s i
nuo
kapy
kalno
kilio?
Ds),
namelio
,namo,
namuéio“
§,
namy uzélio
,, .
p.“
JD
724,
namolélio
,, .
p.“
Lnky,
namolio
,, .
p.“
B z,
namulio
n .
p.“
Kp
(P ik o es
b andéiy
mie-
zeliy,
pa esiu
namulio
sausu
keleliu.
S ),
iséio
, is ia“
Kp
( yséio
n .
p.“
S :
Nu adia o
yséio.
ib),
Sdolio
,,Suoliais“
(AS
jau
moku
S olio
jo .
Slm.
P ie§
kaing
Suolio,
pakalnén
—
né
zingsnio
(balana
kai
dega).
Kp),
zimblio
,kad
zimb y*
(Paleidgiay
akmenj
zimblio,
ai
kad
zimbe.
Ds),
Zingsnio
,,zingsniu,
Zingine“
Ds,
islydio
,,be
pe s ojimo,
nuola ,
o-
lydzio“
([Slydzio
di bki ,
P k.
Me gai é
jau
pe
aS uonias
dienas
iSlydzio
miegan i.
p &),
paleng élio
»pamazu,
paleng éliais*
Pnm,
Kp,
S
(Eik
paleng élio
i
nueisi
mies an,
Ds),
paleng éli ko
,, .
p.*
S ,
pamazélio
.
p.“
Ds
(IS
ykélio,
pamazélio
s iklelj
ik
dugni.
(d.)
Kls.
Zemé
is
leng élio
déiiis a
i
pamazélio
Syla
nuo
saulés,
18),
pa ykélio
, .
p.*
(Pa ykélio
kolei
nu aziuosma,
i
bus
diena,
Ds),
pa ykio
,, .
p.“
ib,
ba-
samindZio
,,be
kojiniy
a
be
au y
isispy us.
j
ba us“
(/ okia
sp aguma
—
?
P ielinksnis
i
pap as ai
asomas
sky ium
ne
sup ie eiksméjusiose
kons ukcijose
(plg.
i&
lé o,
i
leng o,
i
auk8 o
i
.
.).
Taéiau
ka ais
jis
iek
susilieja
su
sus aba é-
jusia
linksnio-
o ma,
kad
jokiu
badu
negalima
bii y
aS8y i
sky ium.
12
ne
uo os
pyksi,
o
u
basamindzio
apsia es
eini
kul i.
A m),
doie aicio
d iséda“
(Abw
jojo
d ie aicio.
18),
kiaiilia is io
,,kiaulés
is ia*
S
(O
béga
a kliokas
kiaulia iscio.
Uzp.
Tik
jau
Ria ilia iscio
bégdamas
nepa-
gauk
a klio.
Vins),
apédiio
,,i8
paskos,
jkandin“
(Tapédzio
uoj
paskui
mane
i
a si ijo.
Upn),
olydzio
,, uojau,
daznai,
isada,
nuola “
Lp,
Kps,
Vik ,
&
(Kai
pa aziuoda o
pe
akacijas,
ai
olydzio
a eida o
pas
mus.
Gs.
Jis
s eika os
isai
ne u i
—
olydzio
se ga
i
se ga.
B .
Ei i
bu o
sunku,
kojos
olydzio
klimpo
j
gily,
pa izus;
sniega,
pe mi kusiuose
ba uose
kle kséjo
anduo,
BI SR
70.
Plg.
opalydzio
,, .
p.“
dz).
o
kamienas:
bég inés
,,bég e,
bég inai*
s
(Bék
bég inds,
kad
ik
bu y g eiciau!
S|),
duo inds
,duo e,
duo inai*
(Duo inds
jda é,
as
ne-
ogiau.
T k),
6 a os
hib .
sauk e,
ék e,
pagalbos!*
V n,
Smn,
Zin,
Al ,
Dks,
Bd,
Kl ,
Sn,
M k,
Kn
(Doma ko
namai
degé
—
isi
o d os
Sauke.
Sin .
Kaip
jam
dan j
auké,
jis
6 a os
éké.
L&.
Plg.
le.
a owaé
,,gelbe i*,
a unek
,,pagalba“,
a unku!
,,pagalbos!“),
pés és
,,pes iom“
(Nu éjo
mies elin
pés ds.
Pg),
senybos
,,seniau,
senais
laikais*
(Kai
budo
se-
nybos
(Kaip
biida o
senais
laikais).
OG
419),
ske s6s
,,ske sai*
(Ske sos
§niii a
auk .
Ds),
Sau inds
sau e,
Sau inai“
(Sau inds
nusa o. Kl Z),
Sliu p inds
,,8liu p e
( e k e),
Sliu p inai“
S s,
isuo inos
,, isi,
bend om*
J,
in impés
,,j emp ai,
be
palio os*
(Padi bék
in impOs
isa
diena,
ai
pama ysi.
Ds),
iSilgés_,,iSilgai*
(Nugi
Zi i au
—
guli
isilgds
pu o ynan.
Lp),
iS isds
,,iS isai,
be
pe aukos“
Likz,
wédolankos
,uzuolanka,
aplink“
(Uzbék
uzdolankos
i
pagausi.
Pai),
sausakimg6s
,,sausakimSai*
(P iéjo
Zmoniy
sausakimSés.
Ds),
a iena os
(= uo iena os?)
,,nuola ®
(Jis
a-
ieng os
iko
i
iko.
Lnk ),
woj ampos
be
sus ojimo,
be
pe iikio“
(Kaip
p adéjo
a y i
ugius
pe
masing,
uoj ampés
i
is a é.
Up),
uo-
i impés
,, .
p.““
Sk d,
S
(plg.
uo
in impds
DP
296),
isapla és
_,, isu
pla umu,
iS isai*
Ssk
(Kad
p adéjo
isapla és
bi ys
ljs i,
kad
nieko
ne-
begali
pada y i.
G z.
Pama ém,
kad
namas
jau
isapla és
bedegas.
Jis
agko
pinigus
isapla os.
Kai .
Jei
jis
aip
isados
leis
gy uolius
isa-
pla os,
ai
bema an
iskq
numins.
Lnk .
Ud a
pamazu
suzinoje
zmones
mano
da bus,
isapla os
émé
peik i
i
ody i
pi s ais.
LzP).
io
kamienas:
iséids
,, is ia*
Ds
(Tokiam
Slapiam
kely
iscios
nepa adiuosi.
E ),
neziniOs
,nezinia®
Lkm,
pamazélios
,, .
p.“
ib,
d i-
aicids
,,d iem
sédin
(an
ieno a klio)“
(Té as
su
be niuku
d i aici6és
iSjojo
j
ganyklg.
Sdk),
gal a ik ios
,,labai
g ei ai,
sma kiai*
(Vaikas
gal a ik ios
isléké.
Vad.
A lekia
gal a ik¢cids.
Ds),
kulia i séids
,,kil-
a omis
(Kilia i s iés
nu iko
(ka inas)
pe
laukus,
U ),
ap adziés
(= uop adzi6s?)
, uo
p adéjimu,
nuola *
(Tap adzids
neklauso,
kad
i
sakai.
G z.
Plg.
Pulkai
aisko
aukia
uop adzios
i§
ienos
ie os
j
ki a.
TZ
VII
338),
iena alids
,,be
pe s ojo,
be
pe iikio“
(Tai
aikelis
—
isa
nak ele
éké
i
éké
iena alids.
Smn.
Ko
ia
Smduzioji
(landai)
iena a-
lios
pe
du is?
K ).
iu
kamieno
pa yzdziu
gali
ei i
olydziaus
,, uojau”
K
I
449,
II
166,
190,
317,
,,ka u“
ib
I
551
(plg.
aip
pa
uolydziaus
,, uojau“
Sd ):
13
Pagaliau
eikia
i&kel i
éia
i
iena
ki a
labai
indi idualy
da inj:
g ei osios
,,g ei ai,
skubiai“
(G ei ésios
susi inko.
OG
423),
g ei ijos
n .
p.“
(Ana
ik
g ei ijos
apsi ilko.
R&),
is osa icio
(<iS
o
sanéio)
ig
o,
kas
y a,
ka
u i“
([pilk
pieno
i osa io,
K k.
Jau
kam, kam,
o
pa-
a géliui
duok
is osa éio.
ib).
Visy
Gia
duo yjy
p ie eiksmiy
pag indinés
eik&més
u é oja
—
Saknis
dazniausiai
y a
daik a a diné
a
bid a diné,
Vadinasi,
i8
isy
kalbos
da-
liy
daugiau
y a
p ie eiksméjes
i
p ie eiksméja
daik a a dzio
i
bad a -
dzio
ienaskai os
kilmininkas.
Be
o,
Gia
pasi aiko
i
eiksmaZodiniy
( ik-
Tiau
sakan ,
daly iniy)
p ie eiksmiy
i
ik ai
ienas
ki as
skai a dinis
(iS ien a o,
plg.
a i a as,
ku
ski iama
p iesaga
- a a-,
esan i
i
Zodziuose
ka a as,
pas a as).
TaGiau
eikia
pasaky i,
kad
lie u iy
kalboje
ne
ien
daik a a dzio,
bud a dzio,
skai a dzio
a
daly io
kilmininkas
gali
sup ie eiksmé i.
Galima
jziu é i
i
j a dio
ienaskai os
kilmininko
kai
ku iy
p ie eiks-
mejimo
endencijy.
Tiesa,
jos
daba inéje
kalboje
labai
silpnos,
o
dau-
guma
j a dziy
ju
isai
ne odo.
IS
isu
i a dZiy
ienaskai os
kilmininky
kiek
ySkiau
lie u iy
kalbos
is o ijoje
y a
p ie eiksméje
ik
i a dziy
kds
i
as
kilmininkai
k6,
#6.
IS
ju
pap as ai
ik
pi masis
gali
i& i s i
p ie eiksmiu
i
pa s
ienas
eidamas,
.
y.
be
p ielinksniy
i
ki y
zodZiy.
Siaipjau
dazniausiais
a ejais
j a -
dziy
kas
i
as
kilmininkai
suda o
sudu inius
p ie eiksmius
ka u
su
ki-
ais
ZodZiais
Zodeliais,
0
ypaé
su
p ielinksniu
dé
(dél),
s o ingiu
p ies
i
po
y
kilmininky,
p z.:
k6
»ku iy
galy,
kodél,
délko“
(Ko
u
cia
a éjai?
S.
Ko
éia
daba
puldinéji
p ieS
y a!
Sly.
K6é
aka
nea éjai?
Up.
Ko
u
oks
nuliddes?
&.
K6
ag
Zaliuosiu,
k6
linksmas
biisiu,
Zadaq
mane
ki s-
i.
d.),
kodél
,,délko,
dél
ku ios
p iezas ies“
(Kodél
nelais ai
Zaliyjy
ii-
eliy?
d.
Plg.
senyjy
as y
kod in
,, .
p.“),
dé o
(<délk6)
,, .
p.“
End,
délgiko
,,kodélgi*
XVIII—XIX
ami.
TS,
délk6
,,kodél“
Rdm,
Als,
Jb,
del-
Ro
,, .
p.“
V b,
délkogi
,,kodélgi*
P,
delkogi
,, .
p.“
Rdm,
kadin
ko
,,kazin
kodél“
(Man
kadzin
ko
pusiau
nujémé,
gal
jau
eiks
si g .
Slm),
mazko
»be eik*
Pc,
niéko »pusé inai,
gana
ge ai*
(Jie
niéko
p agy ena.
Jnsk),
odéleigi
,, odélgi*
s 8,
odélios
,, odél“
G z,
an a é
» am“
(Jis
an a é
s o i.
Pn),
bene é
»be eik,
ne oli
o“
(Pasi aiko
bene 6é
kai
kada
i
susi-
ba i.
Nmn),
délgi o
»dél ogi*
s &,
délig o
n .
p.“
DP
286,
dél é
,. odel“
K ,
VnIP
16,
Aly,
Rm,
V ,
del é
, .
p.“
Rdm,
Ds,
dél ogi
» odélgi*
BsP
III
38,
del ogi
,, .
p.“
Rdm.
Ka u
eikia
éia
paminé i
i
ai,
kad
eikiau-
Siai
sus aba éjusiu
kilmininku
laiky ina
i
ly is
iekés
(plg.
iekas,
-a)
(Tiekés
( iek)
jau
nu éjau,
ai
eikia
i
pas
jj
azei .
G y.
Tiek
iekds
( iek
o),
einu
gul .
Pg.
Su
uo
miegu
iek
iekos!
ib).
Kaip
odo
pa yzdiiai,
kilmininko
linksnis
egali
p ie eiksmé i,
eida-
uju_pa yzdziy
daugiausia
y a
biido
p ie eiksmiy,
Vadinasi,
kai
ik ai
kilmininko
linksnis
am
ik ame
kon eks e
p adeda
ei i
biido
aplinkybe,
ipo
biido
p ie eiksmiai
pasizymi
didesniu
ad e bializacijos
laipsniu
uz
laiko
a
ie os
p ie eiksmius.
| a dZiy
kas
i
as
kilmininkai
y a
sup ie eiksméje
daugiausia
p ie-
zas ies
eikSme.
;
Palygin i
menka
kilmininko
linksnio
( a ojamo
be
p ielinksniy)
en-
dencija
p ie eiksmé i
paaiSkinama
ne
ik
jo
s ip ia
objek ine
eikSme
i
nelinkimu
ei i
aplinkybéemis,
be
i
uo,
kad
aplinkybinius
san ykius
kal-
boje
daugiau
links ama
eikS i
p ielin
ksninémis_
kilmininko
kons ukcijomis.
P ielinksniy
i
kilmininky
kons ukcijos
pasizymi
nepa-
p as u
papli imu.
Kai
ku ie
kilmininkai,
nuola
a ojami
su
p ielinksniu
aplinkybes
eiksme,
s aba éja
i
s aba édami
ka u
su
p ielinksniu
pe eina
j
p ie-
eiksmj.
S aba éjimo
i
p ie eiksméjimo
p ocesa
Cia
paleng ina
i
pa-
g ei ina
p ielinksninés
kons ukcijos
pag indinio
démens
—
pa ies
kilmi-
ninko
leksiné
eik’mé:
pap as ai
labiau
linke
p ie eiksme i
bend esnés,
abs ak esnés
eik’més
ZodZiai,
jau
paciu
sa o
u iniu
susije
ypa¢
su
biido,
ie os
a
laiko
eik’mémis.
G ei¢iau
p ie eiksmeja
i
okios
p ie-
linksninés
kons ukcijos,
ku ios
igyja
labiau
apibend in a
pe kel ine
a-
zeologinio
junginio
eik’me,
no s
pa ies
jy
pag indinio
ZodZio
eikSme,
paemus
sky ium,
i
y a
isai
konk e i.
18
isy
sup ie eiksméjusiy
a
ben
p ie
p ie eiksmiy
p ia éjusiy
Cia
kalbamojo
ipo
kons ukcijy
i8siski ia
p ielinksnio
ig
i
kilmininko
kons ukcijos.
Jy
u ime
Zymiai
daugiau,
negu
ki y
p ielinksniy
i
kil-
mininko
kons ukcijy.
Tad
su
jomis
pi miausia
i
susipazinkime.
Siy
kons ukcijy
pag indiniais
demenimis
eina
a)
a,
ia,
o,
io,
é,i,
u
i
p iebalsinio
kamieno
daik a a diziai,
b)
dazniausiai
subs an y uo i
a,
ia,
o,
io,
é
kamieny
i
j a dZiuo iniai
biid a dziai,
c)
ienas
ki as
skai a dis,
j a dis
a
ne
daly is.
a)
P ielinksnis
i§
i
daik a a dZio
kilmininkas
a
kamienas:
i&
ddik o
,,ka u,
i8
ieno*
(Mes
isi
is
daik o
algome.
Y1),
is
judko
,,juokais“
(/&
judko,
jau
i
isimyléjau.
Ds),
i§
Rak-
lo
,,i8
pasku iniyjy“
Kp
(O
anas
ginas
is
ka@klo.
Ob),
is
kdlno T gn,
Re ,
GGuzKI
455
( eikiausiai
e inys
i8
lenky
kalbos,
plg.
z
gé y)
,,iS
anks-
o“
(I§
kdlno
au
sakau.
K k.
P izadéjo
is
kdlno
sumoké i.
Sdb.
Jau
puse
pinigy
ig
kdlno
paémé.
Dgl.
Sumokék
is
kdlno,
ai
ada
gausi.
P|,
Pinigus
i§
kalno
sumokéjau.
VnlP
303),
i
ka o
,, ienu
ka u,
s aiga*
(Jei
a klys
i
ka o
ge ai
nepajema,
ai
paskui
sunku
bep isi y .
Ds.
Ben
po
desim i
gabany
ik
ka o
(Zi niy)
Za dan
paduoda.
Sl.
Cia
is
ka o
pamaéiau,
kad
bu au
eisingai
nujau es,
BI 8R
43),
,,p adzioje“
(/§
ka o
jis
ne
nemokéjo
paklaus i
b olio,
nusaky i
iksliai,
kas
jam
upi.
GGuzKIT
784),
i&
laiko
,,i§
anks o“
(/§
laiko
Sluo i biy
pasi apinau.
K n.
18
laiko
pasida yk,
ai
pas-
kiau
ne eiks.
Gz),
,,pi m
laiko,
pe
anks i*
(Kas
i§
laiko
dziaugias,
as
pas-
15

Riau
e ks.
Jn&),
is
laiiko
,,i8
lauko
pusés“
(/§
la iko
namas
len omis
ap-
muS as.
LIkz),
i
ma ymo
,,pagal
iSo e“
(AS
jj
i
ma ymo
padis u.
Alk),
is
mdzimo
,,i8
mazens*
(1§
maéimo
jis
oks
pablendes
(pabales)
bu o.
Jn&k),
i§
o o
,,i8
pa i Siaus,
i8
i8 aizdos,
i
lauko
pusés“
(/§
o o
nieko
nema y i
(a
néS¢ia,
a
ne).
Rg .
P ie
ki y
du y
i§
o o
is
da
éjo
gin-
éai.
VnIP
144),
is
yj o
,, y a*
Llkz,
i§
Gka o
,, aka e“
(Ma gis
i§
aka o
loja,
o
daugiau
miega
pe
nak j.
Pc).
ia
kamienas:
i§
a éio
(:a is,
a éio
,,a umas“
SD
15,
S ,
Sk )
iS
a i*
(/§
a éio
Sa o
kiskj,
i
ai
neaga o,
P ng),
is
kélio
,nepake-
liui*
(Jis
man
ig
Rélio.
Kdn.
Pamislijes,
labai
i§
kélio,
i
nebeazéjes.
Ds),
i§
p iekio
,,i8
anks o“
(/§
p iekio
moka.
S ),
i8
iidenio
» udenj*
(Salnos
i§
udenio
Zelmenis
gadino.
Jn&k),
i§
s¥kio
,, ienu
ka u“
Sd,
»p a-
dzioje“
(Reikéjo
is
s¥kio
aip
saky i.
L kz),
is
élio
,,i8
oli,
i&
olo“
(A
is
0lio
as
s ecias?
G z.
Ugnj
i§
olio
ma y i.
OsG.
I
a azia o
i§
olio
be nelis.
RD
119),
i§
nejiigio
,,i8
neji iy*
(UZpuolé
zuikelj
i
neja io
i
sud aské,
Ui ),
i§
paskubio
,,i8
g ei yjy,
skubinan “
(IS
paskubio
apsi i-
Ro.
ps.).
i
o
kamienas:
i§
didumés
,,pa i Su inigkai,
Siek
iek“
(Visy
obuo-
lin
nek ésim,
ik
i§
didumés.
L8),
i§
gal és
,,a min inai“
(A
isa
knyga
eikia
i§
gal ds
moké i?
Ds.
Jie
ik
i
gal ds
S en us
mokinosi
moks-
lus.
Dn),
i8
madienos
,,i8
mazens“
(i§
madienos
kojos
p ijunke
p ie
u-
gienos.
Pls.
1§
madienos
jau
jo
oks
zugimimas
(p igim is,
bias).
Rod),
i§
i€s6s
,,i8
iesy,
i§
ik ujys
R
155,
K
(Us
iesos
bylau
jumus.
BP
|
15.
lz
iesés
gailéki és,
DP
12.
Iz
iésos
numi é.
DP
459),
i8
paskds
(is
paskos
Kp)
,,jkandin,
paskui,
uzZpakaly“
(A&
adia au
pi ma,
o jis
is
pask6s.
LI.
I§
paskés
seké.
G iz.
I
mo ina
ik
pask6s
a éjo.
Pc.
Pa eizék,
ben
a aziuoj
kas
i§
paskds.
Lk y.—
A
da
oli
iki
Sabalio
len piii és?
—
paklausé
Mykolas
Zmogy,
ku is
susiles
i
susikiip ines
s iimé
i
paskos
pabégiy
p ik au as
ezé ias
i
is
nuokséjo
sa o
kuing.
VnIP
94.
—
Tui,
ui!
Ulia-lia-lid!
—
suklego
aikai,
puldami
is
paskos
i
s engdamiesi
p a-
lenk i
iens
ki g.
BI SR
186.
Tik
nebi
nuosaly,
ik
i§
paskos
nepasilik !
GGuzKI
674),
i§
padid és
,i§
i& aizdos“
(IS
padzié és
g azus
a klys.
Llkz).
io
kamienas:
i§
apadids
,nuo
zemés,
iS
Zemai“*
(Duok
is
apa-
ciés,
ai
ne eikia
pe
pédus
lip .
Vad),
,,i8
pa iy
da bo
zmoniy
gelmiy,
iS
pla iyjy
masiy
pusés“
(Vys y i
sa ik i ikg
i
ypaé
k i ika
i§
apacios.
sp),
i
po
apadids
,nuo
Zemés,
ig
Zemai“
(Daba
kuliam
ig
po
apaciés
(pa ias
ja y
apa ias).
Jn&k),
i§
eilios
iS
eilés,
paeiliui*
s,
i
mazumenios
»l§
maZens“
TZ VII
321,
ig
nedZinios
»i8
neZinojimo*
XVI
amz.
s,
XIX
amz.
TS,
i$
p adzi6s
,,p adzioje,
pi miausia;
i§
ka o“;
i§
p ieSéios
,,i8
p iekio,
i8
p ieSakio“
(Pi kia
is
p ieSéios
g adiai
ap a ky a.
Kn ),
ig
dlios
Vs,
M s,
Vj,
Ds
,,pamazu,
i8
lé o,
paleng a“
(Eik
ig
alios,
kad
nepails um.
Alk.
Jis
iskq
i§
alios
di ba,
L’.
Akédamas
a kliy
ne yk
sma kiai,
egul
eina
i§
alios.
Kps.
1§
alios
a k.
Ud.
Pe
il g
eikia
adiuo i
i§
dlios,
Lp),
»Sa o
no u“
(G jzcia,
jau
g iz ia
a gal
pas
é elj,
ku io
ig
alios
aplei-
dau
namelj.
(d.)
Ply).
16
é
kamienas:
i&
a idés
,a idziai*
([§
a idés
p adéki
gal o i,
i
ma ysi ,
kad
aip
y a.
18),
is
maza és
»is
mazens“
G Z,
is
mazenélés
a .
p.“
J,
i
mazen és
,, .
p.“
U ,
is
madienélés
,, .
p.“ (1§
madzienélés
jie
aip
a giai
ugaugin i.
B ),
i
mazys és
,, .
p.“
Als,
i
mazumélés
,, .
p.~
(I&
mazumélés
be
mo inélés
pap a us
a g i
didj
a gelj.
(d.)
Ds),
is
mazumés
,, .
p.“
Sd,
Slap,
S ,
Kdn,
G z,
S n,
ZZ,
K ,
M s
(/§
mazumés
ji
bu o
g azesné,
daba
kazin
ko
sup as éjo.
Sim),
ig
mazun élés
,, .
p.”
P ng,
is
mazun és
, .
p.“
Vj,
&
mazuomenés
, .
p.“
Ds,
i§
mazdomés
G z
(i§
maguomés
Ad)
,, .
p.“,
i8
mazuominés
,, .
p.“
DglS,
i
mazuo es
a .
p.
(Jaw
jis
i
mazuo ées
aip
Sneka
(S eplas).
S k),
i§
pusés
,,pusiau
aisiais
dalijan is‘
Kp
(Viskq
di bsime
is
pusés.
Kb .
Tada
pelé
su
S i bliu
i
pusés
k iecius
séjo.
(ps.)
18.
Kad
bus
pinigai
i§
pusés,
ai
pa-
sakysiu,
ku
y a padé i.
Ml),
is
eisybés
,,iS
iesy*
(—
Tai
jau
is
eisy-
bés
—
negneké um,
Palioni,
kad
aip
nugneki!
GGuzKI
414),
i§
alés
,,sa-
o
no u,
sa o
alia“
Z.,
is
ne alés
,ne
sa o
no u,
ne
sa o
alia“
ib.
i
kamienas:
i§
akiés
,,nelabai
aikan ,
apy ik iai*
(/5
akiés
Sau-
na.
G z.
[|
koja
padiii éjo.
i
i8
akies
pasiu o
ku peles.
T é),
is
a ies
(:
a is,
-ies
K)
,,i8
a i,
i§
a o“,
i
ausiés
,,be
gaidy,
i§
klausos*
(Gieda
i8
qusiés.
Jb),
i
daliés
,,ne
isai
pilnai*
(Ta ai
pa odo
i§
daliés
i
duo-
ieji
pa yzdziai.
Jb.
18
daliés
eisybé,
i§
daliés
ne.
G g.
Jie
i
daliés
bi ai,
ig
daliés
Z ejai.
K
11
226.
Na,
i
as
is
dalies,
su
eze ais,
su
jumis
SU-
inku.
VnlP
212.
Daba
gi
q
kandig
is
dalies
jis
pa y é
pa s.
ib
358),
i§
pa
madin ies
,,i8
pa
mazens*
Slk,
i
mazun iés
,,i8
mazens“
Lkm,
T ,
i§
pe ies
,,sma kiai,
uoliai*
(Rugius
isi
sus oje
i§
pe iés
ke a.
G Z.
Cuk-
iniy
unkeliy
augin ojai
pasida ba o
is
pe ies.
sp.
Tad
no s
pasnibz-
dom,
be
liejo
ulj
ig
pe ies
i
a kise
delng
ik ino,
a
ne
j
ke dziaus
puse nega
éjas.
BI SR
49),
ig
Saliés
,,i8
paSalio,
iS
Sono,
i
ki y*
(Juk
gi dam
i
Saliés,
kad
isi
iS
ano
juokiasi.
S n .
Taip
a odé
ik
Zii in
ig
Salies,
VnlP
23),
,,j
Salj,
1
Sona“
(KliSa
ka é
—
ig
Salies
kojq
me .
Z.),
i§
pagaliés
,,i8
Sono,
i8
paSalio,
ne iesiai*
(/8
pasaliés
Sneka.
Lp.
18
pa-
Saliés
diii é i.
Gs).
u
kamienas:
i§
ida is
,, iduje,
i8
idinés
pusés*
(Da
Rlaikiau
a odé
ie
dideli
pas a ai
i
idaus.
VnIP
6.
Kai
k épa o,
egéjos,
kad
ikai in a
gelezimi
degina
jam
k u ine
is
idaus.
ib
393),
i§
i Saiis
,,i5-
o éje,
iS
aukS ai*
(Dan is
bu o
kiau as
ig
i saus,
LIkz.
[§
i saus
Zem-
siu bés
nedidukés,
lyg
plunksny
dézu és.
8),
i8
paskaus_
,,uzZpakalyje,
paskui,
jkandin“
(Vilkos
i§
paskaus
kaip
uodega.
Zg).
;
P iebalsinis
kamienas:
i§
maze s
,,i8
mazu
dieny“
(Jau
jis
i
mazens
bu o
oks
p iesgina.
I k.
Toks
jis
i
i
mazens
bu o.
Jb.
I§
maze s
ji
okia
pe dzia us.
S b.
18
mazens
jau
man
is asé
Zaibai
Si dy
skausmus.
LGR
I
137),
i
mazumens
, .
p.“
(8
mazumens
bu o
lepinami.
Lnk ).
Sa aime
aigku,
kad
ne
isos
duo osios
p ielinksnio
is
i
daik a a -
dzio
kilmininko
kons ukcijos
y a
ienodu
laipsniu
sup ie eiksmejusios.
Jy
sup ie eiksméjimo
laipsnj
ypa
sunku
nus a y i
odél,
kad
be eik
isy
y
kons ukcijy
pag indinio
demens
—
daik a a dZio
(iSsky us
gal
ik ai
2,
Lie u iy
kalbos
mo ologiné
sanda a
i
jos
aida
17
LK
ey
Bipiio
e
i
paskés,
i§
pasaliés,
i
paskaus,
is
mazge is)
a ojami
i
isi
ki i
linksniai,
iesa,
ne
su
ienodu
in ensy umu.
Be
o,
dauguma
y
pag indi-
niy
démeny
slegia
ben
dalelé
objek inés
eikSmés,
ku i
aip
biidinga
kil-
mininkui
i
ku i
kaip
ik
sulaiko
jj
nuo
p ie eiksméjimo.
Taéiau
aplinky-
biné
unkcija
i
pag indinio
demens
jau
anks¢iau
miné ieji
leksinés
eiks-
més
ypa umai,
juo
eiSkiamos
sa okos
glaudus
ySys
su
apibend in omis
biido,
laiko
i
ie os-e d és
eik&mémis
blukina
kilmininko
objek ine
eikSme
i
lenkia
jj
Siuo
a eju ka u
su
p ielinksniu
j
p ie eiksmio
ka-
ego ija.
DaZniausios
Si aip
kilusiy
p ie eiksmiy
eikSmés
y a
laiko,
ie-
os-e d és
i
biido.
Ki y
eikSmiy
(p z.:
p ieZas ies,
ikslo)
be eik
né a.
Analoginiy
da iniy
¢ia
aip
pa
be eik
nepasi aiko.
Vadinasi,
duo-
ieji
pa yzdziai
—
ai
is
iesiogiai
sus aba éjusios
a
s aba éjanéios
p ielinksnio
ig
i
daik a a dZio
kilmininko
kons ukcijos.
Jeigu
Saliasip asciausio
p ie eiksmio
i§
maze is
(ben
mano
u imais
duomenimis)
kalboje
a ojama
daugiau
kaip
20
os
pa ios
Saknies
a-
ian y
a
pa ia
a
kiek
ki okia
eikSme,
ai
oji
aplinkybé
paaiskinama
ne
ik
a miniu
susiskaidymu,
be
dazZnai
i
kalbos
s iliaus,
jos
i mo
sume imais
(plg.
emocing
kalba,
dainy
kalba
i
emocionaliai
nenuspal-
in a
kalba).
b)
P ielinksnis
#
i
bid a dzio
kilmininkas
a
kamienas:
i
a ks o
,,pi ma
laiko,
anks iau“
K n,
DkS
(/§
a iks o
nieko
neZinau.
Ds.
AS
au
p anesiu
i
a iks o.
Dk&.
Bidiau
is
a ks o
Zinojes,
kad
bi iau
bu es
laukiamas.
Sd.
Jis
ig
anks o
sumokéjo
uz
isq
ménesj.
GGuzKI
661.
Skubéjo
apsipi k i
ig
anks o.
VnIP
142),
i¥
duks o
,,i8didziai,
paniekinamai*
(BuoZé
dia ia
i
als ie j
i§
dukS o.
J b.
Dél
ko
iki
Siol
Zi éjai
an
misy
i so
ig
auk& o?
Kd),
,,pi ma
lai-
ko,
ankséiau“
Jb,
Sk ,
i
a o
,,i8
a i,
iS
Gia
pa “
S,
Pl,
i§
dy¥ko
,ne u-
in
ka
eik i*
Ds
(/§
dyko
aikai
nebezino
ko
da y .
Slm),
ig
jduno
»nuo
jauny
dieny“
(/S
jduno
o
neda iau.
Ld ),
ne
is
gé o
,,bii inai,
e -
kian
p i eikus“
(Ne
i§
ge o
q
dan j
i& auké.
Pc.
Zinoma,
kad
ne
i§
ge o
aip
da é.
Jb),
i8
le ig o
(iz
leiguo
DP
254)
»paleng a*
E ,
Re ,
Sd,
Lp,
SD
272
(J§
le ig o
i
nueisim,
kol
su ems.
Slap.
Abid i
i§
le ig o
i
a nes é.
Pl.
Eik
is
le ig o
i
nepailsi.
Kps.
Jie
di ba
i¥
leng o.
Jb),
is
léno
,,lé ai
pamaZu“
G Z,
Ps
(Js
léno
pucian ,
(S ilpa)
iSduoda
d a
balsqg.
LT
II
107),
i
lé o
, .
p.“
DZ
(Jis
§neka
ig
lé o,
Jb.
Pakilo
nuo
s alo
i§
lé o.
18.
18
lé o
a é
Zodj
po
Zodzio.
GGuzKI
383.
Jos
ig
lé o
éjo
susiglaudusios.
ib
161),
i
lie a isko
» a ojan
naujus
ZodZius,
ne a -
miskai“
(Jis
is
lie u iSko
kalba.
Vb),
i
ma%o
»iS
mazZy
dieny“
(Tingéjo
moky is
i
mado.
Pc.
I§
mazo
bu au
pasiligojes.
Li.
I
aikus...
¢
ka -
ciamaq
elka,
kad
i
juos
uojaus
i§
mazo
su b
pamokin y.
Dn),
is
pilno
»Pilnai,
isi8kai*
(A iduok,
kas
jam
p iklauso,
i§
ik o
i
ig
pilno.
Gs),
iS
és o
,,lé ai*
(Di ba
ana
sau
ik
és o,
nesiskubindama.
K k),
i
é o
»neg ei ai,
ne ankiai,
i§
lé o,
nespa éiai,
paleng a“
M k,
K ,
Skp,
Slm
(Mas
é as
isada
is
é o
klega
(kalba).
Kny.
Jis
aip
i
é o
kalba,
nesku-
18
bina.
In&k.
[§
é o
eina,
algo
ib.
Kam
aip
is
é o
di bi?
U .
Masy
dédokas
da
aik& o,
be
labai
i§
é o.
$8.
P adéjo
kalbé i
Kauno
a s o as,
is
e o
dés ydamas
Zodzius.
G.GuzKI
312),
is
é o
n .
p.“
S,
i§
séno
,,nuo
seniai*
(Jis
jau
i
seno
éia
gy ena.
B .
S en a ééio
d a as
is
seno
bylinéjosi
su
als ieciais
dél
bend y
ganykly
—
se i u y.
VnIP
15.
Si
klampi
i
nejauki
ie a
Zmoniy
bu o
is
seno
engiama.
GGuzKI
87.
Veislé
a
pik a
—
i
seno
Tik
plésimais
i
gy ena.
LGR
II
58),
is
ieso
,,i8
iesy
R
354,
i§
ykéliako
,i8
leng o,
ylu éliai,
pamazéliais“
(/§
ykéliako
eina.
Ds),
i&
ykiuko
,, .
p.“
TD
IV 226,
ig
¥ko,
,, .
p.“
Gl ,
Sd,
Kps,
Ds,
Vj
(Nepa a gau,
ma ai,
éjau
ig
yko.
K k.
18
yko,
is
yko
Snekéjo,
é
paskui
kad
jsismagino.
Sy.
Tik
ka
Zymu
—
is
¥ko
anduo
eka.
Ds.
Eisiu
ig
¥ko,
ai
nepa a gsiu.
Lkm.
Teip
ig
yko
upé
béga,
kad,
sakysi,
s o i.
T gn.
Ta o
uos is
i-
suome
is
yko
aziuoja.
Bgs.
Is
yko,
ma
sineli!
On),
is
ik o
,, ik ai,
is
iesy*
K n,
Lk ,
Sd
(A
i&
ik o
sakai?
Ds.
Pa aisys
kelj
ig
ik o.
Sin ),
i8
¥lo
,, yliai,
ykiai*
Sd,
i&
y dlo
(i8
y dlo
Né)
,i8
olo“
(IS
y élo
nesduoda
nei
kalbé .
Vik.
Vengias
mane
da
ig
y élo
sus ik .
NC),
ig
olimo
,, .
p.“
(Qi
i
a jojo
i&
olimo
be nelis,
p adéj
ilio ie
ig
é ulio
duk ele.
Lp),
i&
olo
,,i§
oli*
K n,
Ps,
Ds,
L8,
Dk&
(P ie emoj
Zibu ia
i§
élo
ma y i.
V b.
—
A
i&
élo?
—
18
a olo,
dobilo
sunus.
S .
Anas
man
giminé
ig
élo.
S né.
A
ik
olo
kilimo
ams elée?
K .
|
ku sus
i
ig
6lo
y a
p i azia usiy.
Jnsk),
,uZuolankomis,
a sa giai“
(/§
olo
kalbu,
lanks-
mq
da au.
R
47.
Kalbg
jis
p adeda
is
olo,
gi di,
a uyke
Zqseliy
de é i.
Up.
Ki i
ai
nebijoda o
pasimoky i
as o
pas
Didzky,
o
jau
S ockai,
ai
ik
i&
olo
is,
i§
olo...
GGuzKI
387.
P adék
is
olo:
pi ma
pasiskysk
sa o
sena e,
negala imu.
VnIP
316),
,,jokiu
budu,
isai*
Aly
(Jis
is
élo
neno i
kumelingos
kumelés.
Aly),
,,labai*
(Jaw
jie
i§
olo
manes
bijo.
Sk ),
né
(nei,
anei)
is
olo
,jokiu
biidu,
isai“
(NeiS aziuosi
né
is
élo
su
okiu
egimu.
S s.
Rugiy
daga
Sjme
nei
i§
olo
nebus
okia.
p s.
Anei
ig
olo
nieko
nebus
(nesu inku).
Rs),
i§
amo
,,imiai,
s aiga*
(Jeigu
i§
Gmo
g ieb y
ka é
eziukq
uz
snukio,
ai
gal
paim y.
Pc.
Kelki és
isi
i§
imo.
S ),
i
ne olo
,,i8
ne oli*
(—
A
ig
olo?
—
Ig
ne olo,
gia
pa
uz
eSe o.
Lnk),
i§
pale ig o
,,paleng a,
pamazu“
Ps,
R,
Ndz
(Mes
ekini
bé-
gom,
o
jis
i§
paleng o
éjo .
Sk .
Teip
i
susi ua kém
ig
pale ig o.
Skn.
Pagilin i
a menj
egalima
pe
kiek
me y,
is
palengu o,
kad
neiSsi e s y
molis.
Kl.
Sujudéjo
ig
paleng o
P ie
k an inés
juodi
lai ai.
VnclR
131),
i§
paléno
,, .
p.“
G iz,
i
pamaZo
,,i8
pamazi*
([§
pamaZzo
isy
pi mu
émé-
me
kalbé i.
8),
i8
paniii o
,,i8
paniu y“
8,
i
pa yko
»pa yliais*
(/§
pa-
¥ko
p islinko.
Gl.
Eik
is
pa ¥ko,
kad
jo
nep ibudin ai.
LS.
Jis
labai
i§
pa-
yko
kalba.
ib),
i§
pa dlo
(i§
pa élo)
,,i8
olo;
uzuolankom,
a sa giai;
i$
pasaly“
(Ziii o
aip
i
pa élo
in
mane.
Lp.
Tu
s a iai
neklausk,
be
is
pa élo
—
i
suzinok,
ku
jis
gy ena.
Dk’.
Mane
Sunes
uzpuolé
is
pa olo.
Kl ).
ia
kamienas:
i§
didzio
,,su
pasididzia imu,
iSdidziai“
J b.
(/$
diddio
zii i
j
sa o
bu usius
d augus.
$8.
Jis
isada
is
didzio
eina.
Alk),
»pa i gu ini8kai,
Siek
iek“
(Tik
i
didzio
kopus y
lapus
aplauzk.
Kn ),
i§
leng élio
,,i8
leng o,
pamazu“
(/§
leng élio
aSyk,
kad
nesu ep um.
Si
19
ZR
II
119,
ka as
po
kaF o
» e ka iais;
paeiliui«
sp,
ZR
II
184,
y as
po
y o
,,kas
y as;
ku j
no s
a ima
y a“
ZR
II
127,
zingsnis
po
zi igs-
nio
,pamazu“
C R
VIII
47,
3édis
po
z6dzio
(Zodis
po
Sodzio,
p iekais as
po
p iekais o,
—
d a ininkas
p adéjo
g imo i.
C R
VIII
190),
dienad
uz
diends
,,ne ukus“
(Diend
uz
dienos
—
jau
i
da bininkas,
Ds),
Roja
uz
Rdjos
,,pamazu,
paleng a“
(Ejome
koja
uz
kojos.
ZR
II
410)
i
.
.
Visi
okie
posakiai
y a
sus aba éje
i
jgije
p ie eiksmiy
eikSme.
Toji
ju
eikSmé
ka ais
iek
subend éja,
kad
ja
sunku
ki ais
Zodziais
i
nu-
saky i.
Tagiau
ne
ien
ik
okie
azeologiniai
pasakymai
igyja
p ie eiks-
mio
eikSme
i
okiu
budu
sa o i§kai
sup ie eiksméja:
y a
i
ki okiy,
ku
pi muoju
démeniu
eina
p ielinksnis,
o
oliau
kilmininkas
su
pilnu
a
nu upéjusiu
pazyminiu,
p z.:
be
ieno
gdalo
,nepap as ai“
(Be
ieno
galo
me gai é
g azi.
G g),
be
maza
k6
(>bemazko)
,,kone,
be eik“
(Be
maza
ko
pilnas
sykelis.
Ds),
iki
dmziy
démZio
,,amzinai“
BP
II
151,
iki
gy ds
gal és
,, isa
gy enima*
C R
VIII
207,
iki
gy o
kdulo
,,labai*
(Iki
gy o
kaulo
jky éjo.
VnlP
68),
is
dyko
bu imo
,,i8
ne u éjimo
ka
eik i,
in-
giniaujan *
(/§
dyko
bu imo
agai
uzaugo.
Rdm),
i
ge aus
ge o
,,sa-
aime"
(Si as
eZe as
i
ge aus
ge o
a si ado,
L8),
i
ge s
dlios
,, .
p.
(JS
ge és
éalios
p adéjo
ankq
gel i.
Pc.
I§
ge ds
alios
suka.
Dk),
is
g azids
élios
,, .
p.“
(Akj
i§
g azids
élios
p adéjo
skaudé i.
Al),
nuo
ieno
ddik o
,,is isai,
nuola “
(Vaikas
apdygo
pik skauduliais
nuo
ieno
daik o.
Pl ,
Mazas
aikas
eikalauja
algy i
nuo
ieno
daik o.
Mik.
Plg.:
Nuo
ien
daik o
kaip
p adéjo,
ai
i
pabaigé
sia i.
Sauk),
nuo
pa iés
kél-
mo
,,labai,
nepap as ai“
(Mo ina
a
mi i
nuo
pa iés
kélmo,
Likz),
nuo
ien
Z6dzio
,, ienu
Zodziu“
(Nuo
ien
26dzio
a ian ,
Sauk),
p ie
gij o
Raklo
,,jokiu
biidu“
(P ie gij o
kaklo
su
uksusu
neno iu
koSenos.
D ).
Toliau
plg.
a inj
sakinyje
Jau
jis
nuo
pusa i o
élnio
(ge okai,
s ip iai,
d ii¢iai
blogas).
Sk .
Sky ium
miné ini
okie
p ie eiksminiai
azeologiniai
junginiai,
j
ku-
iy
sudé j
jeina
j a dziy
kilmininkai
su
biid a dziais,
p ie eiksmiais
i
a nybiniais
ZodZiais,
P z.:
iso
gé o
,,i8
iso“
(Kiek
iso
gé o
gauni
pinigy?
LIkz),
iso
labo
,, .
p.“
(Viso
labo
esam
penki.
ib),
iek
6
,,ne-
s a bu,
esizinai*
DZ,
iekd
16
,, .
p.“
Ds,
iekai
6
,, .
p.“
ib
(plg.
iek o-
daug
,, .
p.“
T gn),
né
ig
Sio,
né
i§
6
,,sa aime,
be
p iezas ies,
be
ei-
kalo“
1S,
nei
i$
S16,
nei
ik
16
y .
p.“
Lkm,
kaip
niéku
niéko
»Kaip
nieko
nebu e“
VnIP
92
i
. .
2
ee
Pe einan
p ie
o man y
-(i)o,
-(i)os,
-és
p ie eiksmiy nag inéjimo,
eikia
pas ebé i,
kad
kalboje
y a
daug
okiy
sus aba éjusiy
lyéiy,
ku ios
pi mu
pozi i iu
galé y
bi i
kildinamos
ig
ienaskai os
kilmininko,
nes
jy
galuné
su ampa
su
io
linksnio
galune.
Be
Gia
u ime
nepami s i,-kad
p ie eiksmio
,,galiiné“
né a
as
pa s,
kas
linksniuojamojo
Zodzio
galiiné.
Kol
linksnio
o ma
nepe éjusi
j
p ie eiksmj,
galiiné
odo
linksnio
eikSme
i
Zodzio
san ykj
su
ki ais
sakinio
Zodziais.
S aba éjan
ku iai
no s
linksnio
o mai;
blunka
pa i
linksnio
eik&mé
i
ka u
leng ai
gali
26

pakis i
o malinis
linksnio
odiklis
—
pa i
gal iné.
Bu usi
linksnio
gal ine,
kaip
jau
ma eme,
ka ais
isai
nu upa,
o
sus aba éjusios
linksnio
o mos
jgy oji
nauja,
p ie eiksminé
eik’mé
nuo
o
né
kiek
nenuken¢ia.
P ie-
Singai,
galiinés
nebu imas
ka ais
ne gi
iSkyla
kaip
Zodzio
p ie eiksmi-
nés
eik’més
ody ojas
(plg.
nwopa dsa <nuo
pa asa io).
Be
o,
am
ik ais
a ejais
,,galiiné“
(g ei iausiai
eikian
analogi-
jai),
nepakeisdama
p ie eiksmio
eikSmés,
gali
pasi ody i
i
en,
ku
jos
i§
iso
nelaukiame,
p z.:
élios
( élids
Dgl8)
,, él*
(Man
elios
galug
sopa.
Rg ),
daba és
,,daba “
(Di bom,
di bom,
daba és
eikia
i
pasil-
sé i.
InSk),
endjos
,, en“
Rm,
Lnk .
Todél,
u in
gal oje
p ie eiksmj,
dazniausiai
iksliau
bi y
kalbé i
ne
apie
galiine,
kaip
mes
ja
sup an ame
kai omosiose
kalbos
dalyse,
0
apie
o man a,
nes
i8
ik yjy
daznai
bu-
yusios
linksniy
galiinés
y a
i8 i usios
p ie eiksmiy da omaisiais
o man-
ais,
pagal
ku iuos
da oma
naujy
p ie eiksmiy.
Tie
o man ai,
kaip
pa odé
ik
ka
duo ieji
pa yzdZiai,
daznai
palie-
Gia
ne
okius
ZodZius,
ku ie
Siandien
ne u i
nieko
bend a
su
a da-
zodZiais.
Tokiu
biidu
bi y
ne ikslu
isus
p ie eiksmius
su
o man ais
-(i)o,
-(i)os,
-és,
ku iuos
pi mu
poZi i iu
leng a
susie i
su
ienaskai os
kilmininko
galiinémis,
laiky i
sup ie eiksméjusiais
a daZodziy
kilminin-
kais,
nes
ie
o man ai
daZnais
a ejais
ik
iSo iniu
pa idalu
su ampa
su
kilmininko
galiinémis,
0
uos
o man us
u in ys
p ie eiksmiai
y a
iS iedéje
iS
ki y
linksniy.
Fo man as-—
(i)o
da 6
,,daba ,
Siuo
me u“
(Da é
ai
kas
ki a.
Lp)
daba élio
,,daba *
Ds,
dyk6
,,dykomis“
(Dyk6
niekas
nieko
neduoda.
Lnk ),
ske s6
(jungi-
nyje
ske sé
iSilgd)
,,ske sai
iSilgai*
(Bik
ske sé
i§ilgo
—
nieku
ge iau
ne asi.
Mi ),
aplink6
,,aplinkui*
(Visi
ik
ge ia
aplinko.
Ml),
apsuk6
,apsukai,
aplink“
(Rie imo
galus
apsuk6
a siu a.
Dgl8.
Apsuk6
siu a.
Bien.
Vis
da bas
eina
i
eina
apsuko
(éia
baigi
i
él
a
pa i
da ba
di bi).
T .
Vis
apsuk6
i
apsuk6
niakia
(uzuolankom
kalba).
Bien),
apza go
,apze gian
ezZes“
(Vaziuok
apza gé
su
okiu
ezimu.
A m),
a a upo
,a Zaga iai
( ik
apie
a klius)“
(A kliai
ik
a a up6
a a upo.
T ),
a gali6
,a gal*
(A ei um
a galid,
be
akai
uzaugo.
Bien.
S umk
ezimg
a galio.
K ok.
Améiai
k aunas,
olyn
aukias,
a galid
neg jz a.
BM
|
451),
in-
imp6
,,i emp ai*
(Nebes eika
iek
kelio
bég
in impo.
Sdk),
isilg6
_,,i8-
ilgai*
(/Silg6
pe ki o.
Bien),
pasup6
,, ienas
po
ki o,
i8
eilés“
(Pasup6
i is
puodelius
isgé é.
OG
422),
paS yks o
,,pasnibzdomis,
yliai*
(Anas
pasaké
pas yks 6,
kad
niekas
negi dé y.
OG
422),
pa i si6
,,pa i sium,
pa i Su iniskai*
(Pa i sid
pabadé
(jei
kas
blogai
nupio e
su
dalge).
OG
422.
Tik
pa i sié
da ba
da é.
Bien),
pe éjd
,,kiau ai*
(Kojg
pe éj6
pe dii é.
Bien.
Pe éjé
pe lijo.
ib),
d i ai ié
,,d iséda“
(An
mago
a klio
bais
bloga
d i ai iod
jo .
Ds).
Kaip
ma ome
i§
pa yzdziy,
Sis
o man as
liaudies
Snekamojoje
kal-
boje
dazniausiai
es i
ki giuo as.
Kilimo
jis
gali
bi i
ne
ik
ienaskai os
27
kilmininko,
be
i
ie ininko,
o
aip
pa
dgs.
jnagininko
galiinés.
Liaudies
Snekamoji
kalba
odo
didelj
palinkima
umpin i
isy
mo e i&kosios
gi-
minés
linksniuojamyjy
zodziy
dgs.
jnagininko
gallines,
ku ios
li e a a-
inéje
kalboje
pap as ai
paliekamos
pilnos.
Daugelis
a miy
i8
iso
ne u i
pilny
galiniy
-(i)omis,
-emis,
-imis.
T umpinan
iSme amas
galinis
i,
0
dazniausiai
daugiskai os
inagininkui
a ojama
d iskai os
inagininko
ly is,
ku i
i8
iso
ne u i
gale
-s.
I§
d iskai os
a éjusios
ly ies
galinis
-m
linksniuojamuosiuose
zodziuose
jau
negali
nuk is i,
Vadinasi,
umpéji-
mo
p ocesas
gale
a sidi usio
ga so
m
nebelie ia.
Tas
galinis
-m
ka u
su
p ieS
jj
einanéiu
balsiu
(jeigu
galiiné
ki éiuo a,
ai
i agaliu
bal-
siu),
lieka
kaip
ZodzZio
o mos
odiklis.
O uo
a pu
p ie eiksmiuose,
ku
linksnio
eikimé
isigkai
iSblukusi,
ZodzZio
galas
né a
oks
s abilus,
odél
-m
Gia
eikiausiai
gali
nuk is i,
nepakeisdamas
p ie eiksmio
eik&més.
Ta
dalyka
odo
Sios
iena eikSmiy
a ba
a imos
TeikSmés_p ie eiksmiy
pa alelés:
“dyk6||dykom
Vb,
S ,
Lnky,
Ds,
ske s6||ske som
LIkz,
apsu-
R6llapsukém
G zZ,
apza gé||apza gom
»be kaip“
Kp,
a a up6|la a upom,
pa i siol|pa i siom
Slap,
0
aip
pa
oji
aplinkybé,
kad
ig
isy
linksniy
lie u iy
kalboje
daugiskai os
jnagininkas
y a
da es
i
ebeduoda
dau-
giausia
p ie eiksmiy,
ku ie
pasizymi
nepap as u
gajumu
i
papli imu
ne
ik
liaudies
Snekamojoje,
be
i
li e a i inéje,
ypaé
g ozinés
li e a i-
Tos
ki iniy
kalboje.
Siandien
i
dgs.
jnag.
kilmés
p ie eiksmius
egalima
ziu é i
kaip
j
labai
iSpli usj
p ie eiksmiy
ipa,
ku j
i ai
jungia
i
didelj
bii j
jo
speci iniai
o man ai,
i& iedéje
ig
dgs.
jnagininko
galliniy.
Ypaé
daznas
Gia
o man as
-(om(is),
ku is
dél
nu ody y
p ieZasciy
eikiau-
siai
i
galéjo,
ben
kai.
ku iais
a ejais,
iS i s i
o man u
-(i)o.
Pagaliau
né a
jokios
abejonés,
kad
daugeliu
a ejy
Sis
o man as
y a
analogijos
pada as:
kai
jau
jsi i ino
kalboje
am
ik as
Sio
o man o
p ie eiksmiy
kiekis
ig
miné y
linksniy,
im a
ju
pa yzdziu
suda ine i
p ie-
eiksmius
i8
ki y
o my,
ne
i§
nekai omyjy
zodziy
(plg.
da é,
daba élio).
Taigi
o man o
-(i)o
Pa yzdys
ySkiai
odo,
kokie
i ai is
gali
bi i
Sal-
iniai,
iS
ku iy
kyla
ieno
ku io
o man o
p ie eiksmiai.
Fo man o
-(i)o
p ie eiksmiy
mo ologiné
sudé is
labai
i ai i.
Ta ai
p iklauso
nuo
jy
da ybos
indi idualumo.
Salia
okiy
da iniy,
kaip
da é,
daba élio,
ku iy
Siandien
nebegalima
susie i
su
jokiais
kai omaisiais
zo-
dziais,
0
ik
su
p ie eiksmiais
da
»daba “
Kps,
VIk,
Lp,
V n,
da
,, .
oF
A m,
K ok,
On8,
daba él
, .
p.“
SD
43,
KIG
135,
Lnky,
daba élej
s ep
Uzp,
daba élés
,, .
p.“
Dks,
Pnd,
Lel,
Jb,
daba él
n .
p.“
KIG
135,
N,
daba élios
,, .
p.“
B z,
G z,
Ds,
éia
y a da
leng ai
su
bid a diiais
su-
siejamy
p ie eiksmiy,
iek
Pap as y,
iek
p ieSdéliniy:
dyk6
(:
dykas,
-a),
ske s6
(:
skeFsas,
-d),
iSilg6
(:
isilgas,
-@).
Taip
pa
pasi aiko
okiy
p ies:
déliniy
Sio
o man o
p ie eiksmiy,
Salia
ku iy
daba inéje
kalboje
a
se-
nuosiuose
aS uose
y a
os
pa ios
Saknies
daik a a dziy
a ba
bid a -
dziy,
p z.:
apza géllapza ga
»pe sokimas
g io elio,
ejan
i e“
Sl ,
apzd ga_,,pe sokimas
lanko,
me an
audekla*
Alk;
aplink6|laplinkas,
-a
»aplinkinis®
K
i
aplinka
,,apylinké“
SD
222)
Ji!
»aplinkuma,
a pas*
Jb;
apsuk6||Gpsukas,
-a
»apsukai
da omas,
iS isas,.
isas“
§
j
apsuka
,,aSis,
28
suku is,
y is;
(kino)
sana is,
sulenkimas“
SD
202;
a galid |a galias,
-ia
,a bulas,
a pakalias,
a Zaga ias“
P l,
T gn,
Pg,
S n,
Pe
i
a galiai
dgs.
d.
,smulkesnés
ja y
liekanos,
nuo upos“
J,
G g,
P k,
Kil ,
S ,
Vks,
B s,
.LZ,
Kip;
,,i8galés,
smulkmenos“
D,
a galis
,,liekana;
Zemés
éZio
galas“
s.
J.
O embskis
pazymi,
kad
gio
o man o
p ie eiksmiai
T e eciaus
a méje
pap as ai
es i
p ieSdéliniai
i
suda omi
iS
daik a a diniy,
bud-
a diniy
ne
eiksmaZodiniy
kamieny
bei
Sakny®.
Taciau
ki os
a més
i
Sal iniai
odo
da
didesnj
Siy
p ie eiksmiy
j ai uma:
bii en ,
y a
i
su-
du iniy
da iniy,
pa yzdziui,
okiy,
ku
pi masis
démuo
skai a dinis,
an asis
—
eiksmaZodinis
(d i aicié).
Fo man as
-(i)os
Liaudies
Snekamojoje
kalboje
Sis
o man as
es i
ki ¢iuo as
i
neki -
éiuo as.
Jeigu
pagal
sa o
kilme
ienais
a ejais
jis
galé y
bi i
siejamas
su
linksniy
galinémis,
ai
ki ais
—
jis
é a
p ie eiksminis
o man as,
ap-
épian is
ne
modalinius
ZodZius
i
dalely es.
Kilmininko
linksnis
g ei¢iausiai
bus
lémes
kai
ku iy
o
o man o
p ie eiksmiy
a si adima.
Hipo e igkai
da
galima
bu y
i in i,
kad
am
ik a
Sio
o man o
p ie eiksmiy
dalis
bus
i
daugiskai os
jnagininko
kili-
mo:
bu imas
kalboje pa aleliy
aplinkém|laplink6,
apza gom| apza go...,
ku
an ieji
Zodziai
gali
bi i
iS iedéje
i8
pi myjy,
galéjo
paleng in i
ke-
lig
a si as i
pa aleléms
apsuk6ms|lapsuk6s,
aigaliéms |a galios...
Taciau
laiky i
isus
Sio
o man o
p ie eiksmius
sus aba éjusiais
linksniais
ne-
galima,
nes
pa s
o man as,
jsi i ines
kalboje,
galéjo
an iniu
budu
a -
si as i
i
p ie
ap upéjusiy
o mu,
p ie ki y
ap upéejusiy
p ie eiksmiy
i ,
kaip
ma éme,
ne
p ie
dalelyciy.
Sio
o man o
p ie eiksmiy
mo ologinei
sudéciai,
eikSméms
i
saki-
ninei
a osenai
pailius uo i
Zemiau
pa eikiama
kiek
pa yzdziy.
1.
Va dazodinés
Saknies
nep ieSdélé i
zodZiai:
anks ickés
,,anks i*
(Paskéliau
anks ickés
i
nuéjau
ka iy
Se i.
G ),
aplds
,,be
a kos,
pad ikai“
(/Ssiziojus,
ai
isa
apl6s
i
aplés
palieka.
Ds),
a ickds
(p ielinksni8kai
a ojamas)
,,a i«
(Mes
ienas
ki o
a -
ickés
bu om.
G ),
daugalios
,,daugel“
Mi
TE
235;
2
Va dazodinés
Saknies
p ieSdéliniai
zodZiai:
aplinkés
(apli kos)
,,aplink“
(Zmonés
azinéjo
aplinkds.
KS.
Vaziuojam
apli ikos,
jei
s aciai
né a
kaip.
G z),
apsuk6s
,,apsukui“
(A klys
neéda,
ik
eina
i
eina
apsukés
aplink
kuolg.
G iz),
a galids
,,a gal“
(P iimk
mane
a galids.
Bien),
a ski és
,,a ski ai*
(A ski és
jau
gy ena
nuo
é y.
Ds).
3.D ikamieniai
da iniai:
akimi kés
,, uojau,
be egin *
(Tik
idéjo,
akimi k6s
i
uz i é.
Klo ).
6
Jan
O ebski,
Wschodnioli ewskie
na zecze
we eckie,
czes¢
I,
K akow,
1934,
p.
422.
29.
Cia
p iski inas
i
kiekdienés_,,kasdien“
(Pla esnio
mokslo
kiekdie-
nos
lauki :
MZ
12.
Ansai
algé
i
gé é
aps u
kiekdienés.
DP
270), jeigu
jis
XVI
amz.
kalboje
jau
bu o
isiSkai
sup ie eiksméjes
i
ik ai
ienu
zodziu
i es.
4.
Fo man as
-(i)os
iSkyla
i
su
adinamaisiais
sen
ybiniais
a
j a diniais
p ie eiksmiais,
ku iuos
Siandien
su
a daZodZiais
iS
iso
sunku
susie i:
anaipés
,,anaip“
(Ne
Si aipés
da yk,
be
anaipos.
Gs),
Ciandjos
,,éia,
Sioje
ie oje,
Si am
daik e“
(Ciandjos
Zemé
kaip
aguo-
na
(ge a).
Jn&k),
ki aipos
»ki aip*
(Nuéjo
ki aipos
(iSéjo
ki aip).
Pls),
niekad6s
,niekad,
niekada“
DZ
(Niekados
aip
neda yk.
Jb),
nuola és
»daznai,
i$ ien“
DZ,
,,paeiliui,
i§
eilés“
(Di bk
nuola és,
ko
ia
Sokuoji
i§
ienos
ie os
ki on,
Ds),
Si aipés
,,8i aip*
(Si aipés
neapdusi
aiko
—
pasisodink
an
keliy.
Gs),
éliakos
,, él,
is
naujo“
(Lijo
lijo,
o
pa einan
éliakos
sausa,
g adu,
Pc),
isadés
,, isa
laika,
isuome “
(Visadés
ai-
kas
ge as.
G iz).
Kiek
iSsiski ia
ik ai
okie
io
o man o
p ie eiksmiai,
kaip
daba;-
Cios
,,daba “
(Daba ios
ak
jam
pa odysiu.
Nmk),
daba élios
pu p.
«(Ne
daba élios
di bsi?
G Z),
ku ie
gali
bi i
siejami
ne
ik
su
daba ,
be
i
su
daba - -,
plg.
daba is,
-iés,
daba j
,,daba inis
laikas*
DZ,
5.
Si
o man a
u i
i
okie
p ie eiksmiai,
ku
su
modaline odomaja
eikSme
susipynusi
laiko
a
ie os
eikSmé,
pyz.:
anau élios
» aka ,
ana-
ka “
(Anau élios bu au
uzéjes
aplanky ,
daba
nebebu au.
G z),
an e-
ndinos
,,8 ai
en“
(An endinos
Z ilg e k.
Bien).
6.
Pagaliau
Sis
o man as
igeina
ne
uz
p ie eiksmio
iby,
palies-
damas
p ie eiksmio
ka ego ijai
a imus
modaliniu
s
zodZius
i
dalely es:
béigos
,,beje,
gal,
kaip
ma y i,
S ai
dél ko,
beskuo“
(Béi-
gos,
i
u,
Jonai,
en
bu ai,
LS),
bi cegos
sl.
»lyg,
a um“
(Jis
biicegos
negi di.
T ),
b ida os
A
(kaip
j e p inis
Zodis,
plg.
bdda o
a
pa ia
unkcija),
bd einos
a si,
lyg“
(P aéjo
p o
Salj.
bi einos
nema ydamas.
Dgl8),
d os
,,a ,
beje“
(A os,
i
u
en
bu ai?
Giz).
Fo man as
-és
Su
Siuo
o man u
pasi aiko
nuo
p ie eiksmio
da
galu inai
nea i ii-
kusiy
modaliniy
odomyjy
dalelyéiy
i
aiskiy
p ie eiksmiy:
anasga és
»kadaise,
an ai“
(Anasga és
u
aip
nege ai
pada ei!
G g),
a isga és
n .
p.“
(A isga és
aip
bu au
pada es,
o
daba
aip
nepada iau.
G g),
daba élés
,
daba “
(Kas
éia
daba élés
man
saké,
i
uzmi gau,
Dks),
daba és
, .
p.“
(Ja us
su ezém,
daba és
kulsim,
Rm),
da élés
(da -
élés
Rdm)
,, .
p.“
(Ku
da élés
eini?
V n),
da és
,, .
p.“
(Da és
ai
jau
einam
namo.
Dg),
Ciondi és
n ia,
Sioje
ie oje,
Si am
daik e“
B ,
cionui és
,, .
p.“
Viky.
Toliau
plg.:
paskui és
,,po
o,
paskui“
Gs,
endi ées
( endi és)
,, en“
B ,
Gs,
uoja i és
» uojau“
ib.
i
. .
Nepap as a
lie u iy
kalbos
p ie eiksmiy
da ybos
i ai uma,
jy
o -
man y
gausumg
galima
ma y i
jau
iS
o,
kad
daznai
Salia
Siy
o man y
30
p ie eiksmiy
kalboje
aps iai
y a
os
pa ios
Saknies
i
os
pa ios
a ba
i-
sai
a imos
eik&més
ki y
p ie eiksminiy
o my,
iek
pilny
( u in¢iy
daz-
nai
ki as
p iesagas
i
ki us
kamienus),
iek
nu upéjusiy,
p z.:
anks ic-
kos
,anks i“,
anks dinais
,,labai
anks i*
S ,
anks diniais
,, .
p.“
Als,
Pin,
G sl,
B s,
J,
anks dinin ais
, .
p.“
S ,
anks éinai
,, .
p.“,
Ky,
anks éinais
sepa
Pe ,
Kyy
V ,Uzy,
J,
Tl,
anks éinyCiais
,, .
p.«
Up,
anks élnais
w .
p.
Vdk,
anks é nais
,, .
p.“
G g,
V ,
anks i
,ne élai*
DZ,
anks ybai
a .
p.“
Kl D
113,
anks ybékai
,,anks okai*
K k,
Gs,
anks ickai
(anks ickai
Z )
,,anks i,
labai
anks i*
As ,
A m,
anks icku éliai
,, .
p.“
Rod,
anks ié
ne élai“
Als,
Sim,
Mz
510,
D,
anks ienais
,labai
anks i*
J,
S ,
anks-
y ai
,ne ély ai*
Lnk ,
Smn,
anks y okai
,,gana
anks i*
E ,
anks okai
(anks okai
K,
Ds)
,, .
p.“
Alk,
Kp,
anks ucku éliai
,,labai
anks i*
S n,
anks iciai
,, .
p.“
R&8,
anks u éliai
,, .
p.“
BZ
479;
aplinké
,,aplinkui“,
aplink6s
,, .
p.“
K&,
Ds,
apli ik
,, .
p.“
Rz,
aplinkai
,, .
p.«
SD
98,
P,
ap-
linkiniai
,,aplinkui,
isoje
apylinkéje*
JnSk,
aplinkiniais
,, .
p.“
J,
aplin-
kiniui
, .
p.*
Jb,
Z,
aplink6j
,,aplink“
Pls,
apli kom
Kp,
Jn&k
(aplinkom
Dgl8,
P ng)
,, .
p.“,
aplinkomis
,, .
p.”
SD
201,
apli iku
,, .
p.“
J,
apli ikui
a .
p.
DZ,
aplinkun
,, .
p.“
N,
apli ikuo
z.
(=
aplinkui);
a gali6é
,,j
p ie-
Singa
puse,
j
uzpakalj“,
a galiés
,, .
p.“,
a gdl
K,
DZ,
Pn,
Rm,
Kp,
Jz,
Lp,
Pe
(a gal
DZ)
,, .
p.“,
a gali
,, .
p.“
M n,
a galiai
,, .
p.“
G ,
SP
II
70,
D,
A m,
,,a bulai*
VoL
205,
a galiai
»a gal*
J,
D,
a galidusia
,, .
p.~
Lz,
a galioms
,, .
p.“
d.,
a gali6n
,, .
p.“
A u
17,
Né,
a galiona
,, .
p.“
Kl D
264,
a galidnai
,, .
p.“
J,
a galiop
,, .
p.“
&;
cionajos
»cia,
Sioje
ie oje,
Si am
daik e“
J,
Ciondi és
,, .
p.“,
Gionui és
,, .
p.“,
ci6n
Gs
(cién
K)
u .
p.“,
iondi
Pe,
Gs
(éidnai
K,
ci6nai
5,
Gionai
RZ)
,, .
p.“,
ciondis
VD
358
(Gionais
Ds)
,, .
p.“,
Cionaja
,, .
p.“
Lp,
cidn ais
,, .
p.“
Kip,
gionui
,, .
p.“
Gs,
éiondis
,, .
p.“
Sil,
plg.
da
cianaikos
,, .
p.“
G ,
ciandi és
,, .
p.“
Rdm,
cia-
najos
,, .
p.“
E ,
Jnsk,
iais
,, .
p.“
Pun,
éiandi
E ,
Pn,
Jnsk,
Kp
(cianai
Kp)
a .
p-“,
ciandis
, .
p.“
E ,
cianaja
,, .
p.“
M c,
GianGjonais
,, .
p.“
Jn&k,
Gianaja
,, .
p.*
Lp,
Cianajuos
,, .
p.“
T ,
Gianajus
, .
p.“
Lzd,
cianui
a .
p.“
Rdm,
cian jaka
,, .
p.“
Rod; da 6
,,3iuo
me u,
Siuo
laiku,
Siuo
a -
pu,
niinai*,
daba élio
,, .
p.“,
daba dios
, .
p.",
daba és
,, .
p.“,
da-
ba élios
,, .
p.“,
daba élés
,, .
p.“,
daba és
,, .
p.“,
da élés
,, .
p.“,
da -
és
,, .
p.“,
daba
,, .
p.“
Pg,
Rm,
BM
239,
dabaz
,, .
p.“
DZ,
daba ai
,, .
p.*
S ,
daba éiu
,, .
p.“
Mi
III
458,
daba ciui
,, .
p.“
Nz,
D,
V,
§,
daba ciuo
Zz.
,, .
p.“,
daba éiuos
,, .
p.“
Z ,
daba k&éiai
,, .
p.“
b 8’,
*daba nai
,, .
p.“
N,
daba s él
,, .
p.“
Jn8,
K,
daba él
Lnk ,
G z,
daba élei
,, .
p.“
Uzp,
daba élenai
,, .
p.“
Ds,
daba éli
, .
p.“
KIG
135,
daba inau
,, .
p.“
BsP
II
181,
da?
Kps,
Dsm,
Vlk,
Lp,
V n
(dd
A m,
K ok,
On8)
,, .
p.“.
da éliais
,, .
p.“
Rdm;
ki adés
,,kadaise,
ki asyk“,
ki add
,, .
p.“
DZ,
niekados
,,niekuome “,
niekadd
,, .
p.“
DZ,
niékad
n .
p.“
ib,
nuola és
,, i-
sa
Jaika,
i8 isai“,
nuola ai
,, .
p.“
DZ,
nudla
n .
p.“
ib,
éli6s
,,da
ka a,
i$
naujo“,
éliakos
,, .
p.“,
élei
( éliai)
,, .
p.“
K,
éliais
,, .
p.“
K,,
el
u .
p.“
DZ,
é
,, .
p.“
Slap,
isadés
,, isa
laika,
isuome ",
isada
,, .
p.“
K,
isadai
,, .
p.“
ib,
isad
,, .
p.“
DZ.
31

Sie
pa yzdiiai
odo,
kad
p ie eiksmiai
su
o man ais
-(i)o,
-(i)os,
-és
oli
g aZu
né a
ieni&i:
Salia
ju
u ime
aps iai
os
pa
Saknies
ki y
p ie-
eiksmiy.
Toje
didziuléje
p ie eiksminiy
o my
i ai ybéje
iSkyla
ys
bu-
dingi
b uoZai.
1.
Vienais
a ejais
os
a ski os
p ie eiksminés
o mos
né a
pap as-
os
iena
ki a
paka ojanéios
pa alelés,
o
i8siski ia
j ai iais
p asminiais
a spal iais.
2.
Ki ais
él
a ejais
Sia
u ime
iena
ki a
paka ojanéias
pa ale-
les
—
p o incializmus
a
dialek izmus,
ku ie,
badami
nesusije
su
eiké-
miniais
ski umais,
li e a ii inés
kalbos
Zodyninés
sudé ies
negali
p a u -
in i,
o
ja
ik
apsunkina,
da o
maziau
lanks¢ia.
3.
Toje
nuos abioje
p ie eiksmiy
j ai ybéje
iS ySkéja_
bend a au inis
pag indas
—
bidingiausieji
o man ai
i
a ski os
ly ys,
labiausiai
papli e
iek
liaudies
Snekamojoje,
iek
li e a ii inéje
kalboje.
Ties
Siais
imis
b uoZais
eikia
kiek
s ab elé i,
pa ySkinan
juos
i
Pailius uojan
pa yzdZiais.
Kad
Gia
ne
isada
u ime
eikalo
su
Pap as omis,
iena
ki a
paka -
ojanciomis,
pa alelinémis
ly imis,
odo
os
pa ios
Saknies
lyciy_
palygi-
nimas.
Imkime,
Pa yzdziui,
okias
ly is,
kaip
anks i,
anks ybai
(anks y-
ai),
anks ybokai
(anks y okai),
anks okai,
anks iciai,
anks u éliai.
Jeigu
anks i
é a
zodzZio
élai
an onimas
i
ei&kia
»e élai“,
ai
anks okai
jau
issiski ia
sa yo
eiSkiamos
kokybés
laipsniu,
lygiai
kaip
anks ybokai
(anks y dkai
),
palygin i
su
anks ybai
(anks y ai).
Vel
anks-
Jiciai,
anks u éliai
ski iasi
nuo
anks i
ne
ik
jais
eigkiamos
kokybés
laipsniu,
adinasi,
ne
ik
uo,
kad
jie
eiSkia
»labai
anks i“,
be
Gia
da
p isideda
i
ypa ingas
emocionalinis
a spal is,
o maliai
ig eik& as
mazybi-
nés-maloninés
eikSmés
p iesagomis.
Lygiai
aip
pa
p ie eiksmiy
ap-
li kiniui,
aplinkiniais
o my
ski umas,
palygin i:
su
apli k(ui),
mo y-
yuo as
seman iskai:
pi mieji
du
u i
speci ing
eiksme
,, isoje
apylin-
kéje“.
Tokio
pobidzio
j ai ybé
odo
p ie eiksmiy
da ybinés
sis emos
lanks-
uma,
i ai iapusigkuma,
plagius
p ie eiksmiy
da ybos
galimumus,
esan-
Cius
liaudies
Snekamojoje
kalboje,
ku ,
naudojan is
gausiomis
p ie eiks-
miy
da ybinémis
p iemonémis,
—
p iesagomis
i
o man ais,
—
iS edama
naujy
o my
sub iliausiems
eikSminiams
niuansams
nusaky i.
Gausumas
okiy
o my,
ku ios
iena
ki os
nepaka oja,
o
iSkelia
Naujy
p asminiy
a spal iy,
y a
p ie eiksmiy
u ingumo
odiklis,
o
a ai
jau
am
ik y
laipsniu
odo
i
kalbos
zodyninés
sudé ies
u inguma,
nes
_p ie eiks-
miai
joje
uzima
i in
s a bia
ie a.
‘
Taciau
oli
g azu
ne
isada
mes
a ai
galime
kons a uo i,
u édami
p ieS
akis
okiqa
gausia
p ie eiksminiy o my
i ai ybe:
labai
dazna
a -
eju,
kai
a ski i
os
paéios
Saknies
p ie eiksmiai,
kad
i
odydami
ios
ka ego ijos
pla iausius
da ybinius
galimumus,
né a
susije
su
jokiais
P asminiais
ski umais,
0
ienas
ki a
ik
paka oja
i
uo,
zinoma,
nep a-
u ina
nei
pa ios
p ie eiksmio
ka ego ijos,
nei
kalbos
Zodyninés
su-
dé ies.
Pa yzdziui,
kuo
galé y
p a u in i
kalbos
zodynine
sudé i
bu imas
32
joje
kokiy
ijy
deSiméiy
(iman
sky ium)
Zodziy
Cia
i
daba
a ian y
su
j ai iopa
ki éio
ie a
i
p iegaide,
su
j ai iomis
p iesagomis
i
o man-
ais,
jeigu
isais
ais
a ian ais
ik
paka ojamos
¢ia
i
daba
eiks-
més?
Si
nepap as a
o my
j ai ybé
y a,
be
abejonés,
p aei ies
epochy
pa-
da as,
kiles
kalbinés
di e enciacijos
salygomis,
sa o
Saknimis
siekian is
a ski y
a miy
gelmes.
Lygiai
okiu
pa
poZi iu
egalima
ak uo i
i
bu ima
Salia
anks i,
anks i iai,
anks u éliai
okiy
p ie eiksmiy,
kaip
anks ickés,
anks dinais,
anks diniais,
anks dinin ais,
anks éinai,
anks éinais,
anks éinyCiais,
anks-
élnais,
anks é nais,
anks iena s,
anks icku éliai,
anks ucku éliai
i
k .,
ku-
ie
é a
ienas
ki o
eik8més
paka ojimas
( ik
ski inga
o ma,
ski ingo-
mis
p iesagomis).
Sidks
o my
i
p iesagy
ski ingumas
i gi
kyla
ne
iS
ku
ki u ,
o
i8
a miy.
Tokiy
ik
a ski ose
a mése
pazjs amy
o my
a osena
g ozinés
li e a ii os
ki iniy kalboje
pa eisinama
ik
ada,
kai
ji
s ilis iskai
mo-
y uo a.
Kaip
jau
miné a
os
pa
Saknies
p ie eiksmiy
i
jy
o man y
i ai-
ybéje
nesunku
jZi i é i
bend a au inj
pag inda
—
placiausiai
pazjs amus
i
a ojamus
p ie eiksmius
i
biidingiausius
jy
o man us.
Pa yzdziui,
be eik
i8
ijy
deSiméiy
Saknies
anks -
p ie eiksminiy
da iniy,
iSsimeciu-
siy
a ski ose
a mése,
iSsiski ia
anks i,
labiausiai
papli es,
paZjs amas
i
a ojamas
iek
liaudies
Snekamojoje,
iek
li e a u inéje
kalboje.
Dél
lo-
kaliniy
Zodziy
da ybos
polinkiy
a ski ose
a mése
kile
p ie eiksmiai
ap-
link6,
apli kés,
apli kém,
aplink6j,
aplinkun
i
k .
i gi
y a
ne
kas
ki a,
kaip
a minés
pa alelés.
IS
isy
os
Saknies
i
eikSmés
o my
ik
apli ikui
i
apli k
labiausiai
papli usios
isame
lie u iy
kalbos
plo e.
Lygiai
okiu
pa
biidu
i8
gausiy
pa aleliniy
ly¢iy
iSkyla
kaip
bend-
a au inés
kalbos
u as
i
okios
ly ys:
a gdl,
cia,
daba ,
él
i
k .
Reikia
pazymé i,
kad
i
isi8kai
apa¢ias
aplinkybes
eiskian ys
ie-
nos
Saknies
p ie eiksmiai
bend a au inéje
kalboje
es i
papli e
ne
bu inai
iena
ku ia
o ma:
daZnai
susidu iame
su
isuo inai
papli usiomis
pa a-
lelinémis
o momis,
i
ka ais
leng iau,
o
ka ais
iesiog
nejmanoma
pasaky i,
ku i
i8
okiy
pa aleliniy
o my
laiky ina
pi maeile
a osenos
poZiii iu.
S ai
kele as
okiy
pa aleliy
pa yzdziu:
apli ikui
i
apli ik,
ap-
sukui
i
apsukai,
cid,
cidn
i
cionai,
ki ada
i
ki adés,
niekada,
niekad6s
i
niékad,
nuola és,
nuola ai
i
nudla ,
isadd,
isadés
i
isad
i
.
.
Tos
iiSies
pa aleliniy
lyéiy
bu imas
né
kiek
nep ieS a auja
li e a-
i inés
kalbos
no mai:
jos
cia
pasi odo
bi inos.
Jeigu
jau
okios
ly ys
isliko
bend a au inéje
kalboje,
ai
jy
a osena
mo y uo a.
I
iS
ik yju,
kalbai
jos
eikia
am
ik o
j ai umo,
melodinio
spal ingumo,
ku iuo
ypa
daznai
pasinaudoja
poe ai.
Tokios
pa alelinés
ly ys,
be
jokios
abejonés,
y a
bend a au inés
kalbos
u as.
IS
o man y
-(i)o,
-(i)os,
-és
ais
a ejais,
kai
jie
me a
aiSkiai
su okiamos
kilmininko
gal inés
kilimo,
kai
jie
iS iedéje
i8
ki y
linksniy
galiniy
a ba
kai
jie
y a
analogijos
pada as,
bend a au inéje
kalboje
kiek
3.
Lie u iy
kalbos
mo ologiné
sanda a
i
jos
aida
33
daznesnis
y a
ik
-os.
Be
i
§j
o man a
¢ia
u i
okie
p ie eiksmiai,
ku-
iy
Siandien
nebegalima
sie i
su
a dazodZiais,
—
adinamieji
senybiniai
i
j a diniai.
Visais
ki ais
a ejais
Sie
o man ai
pasi aiko
a ski ose
a -
meése,
ku ,
palygin i
su
ki ais
o man ais,
jie
i gi
nepasizymi
didesniu
gajumu
i
papli imu.
Ne
i
a mése
juos
iSs umia
o man ai
-(i)ai,
-(i)ui,
0
ypaé
bu usios
jnagininko
galiinés
i
k .
Tokios
pa
endencijos
( ik
da
s ip iau)
pasi ei8kia
i
li e a ii inéje
kalboje.
Cia
pi miausia
pas ebimas
ySkus
ski umas
a p
g ozinés
li e-
a u os ki iniy
kalbos,
i8
ienos
pusés,
i
mokslinés,
publicis inés
li e a-
ii os,
o
aip
pa
pe iodikos
i
li e a i inés
Snekamosios
kalbos
—
ig
an os.
‘
Pi miausia
eikés
pasaky i,
kad
li e a i inéje
kalboje
Siu
p ie eiks-
miy
a osenos
s i yje
pada y a
didelé
a anka:
o man us
-(i)o,
-(i)os.
-és
u i
ik
palygin i
ibo as
p ie eiksmiy
kiekis.
IS
isy
y
o man y
li e-
a u inéje
kalboje
dazniau
pasi aiko
-(i)os
i
zymiai
e iau
—
ik
a ski ais
a ejais
—
-(i)o
i
-és.
Su
-(i)os
o man u
dazniausiai
a ojami
ik
okie
p ie eiksmiai,
kaip
niekadés
(Té o
sa o
Raulas
su isai
nepazinojo
i
niekados
nema é.
BinR
3),
isadés
(I
paniido
ji,
kad
g iezéjas
isados
pasilik y
Kis yno
a pukalnéj
i
kad
isados,
kiek iena
nak j,
ik ai
Jai
ienai
g ie% y
i
kad
niekados
jo
g ieXian
nebeklausy y
né
ienas
zmogus.
VnlU
13),
ki-
ad6s
(Taip,
ki ados
Cia
ik os
pilies
ba a.
SimnA
7),
nuola os
(Nuola os
a si asda o
is
naujy
ukumy
i
lopy iny
ie y.
MPu A
II
7),
a galios
(—
O
mes
—
a galios!
Pe
upelj,
—
Sauniai
a siliepé
Dziikas
i ,
lyg
ski -
damas
delnais
andenj
p ies
sa e,
pa odé
plaukimo
judesj.
GGuzB
I
314).
Labai
e ais
a ejais
pa a ojama
okiy
Sio
o man o
p ie eiksmiu,
kaip
aipos
(Kaip
pa asa io
saulé
giliausigjj
sniega
Nuo
miis
di oy
nu-
a o,
aipos
ismégin i
ko ose
audonieji
Ta yby
pulkai
G ei
a gal
pik a
p iesq
a ys
mus
laukais.
LGR
279),
éliakos
(Véliakos
g apas
jai
(Agas elei)
d i,
0
ijanas
is
yks es.
C R
III
11),
kanakadés
»kadaise,
ki ados“
TP g
I
2,
198,
Si aipos
(Tai
Si aipos
apgau i
Snipa
eikial
Mn R
210).
.
Fo man as
-(i)o
a ski y
lyéiy
gausumu
i
ypaé
ju
a osenos
daz-
numu
Zymiai
a silieka
nuo
o man o
-(i)os.
Su
o man u
-(i)o
e a o-
jama
os
kele as
p ie eiksmiy,
jy
a pe
a galié,
aipo
i
da
ienas
ki-
as.
P yz.:
Eina
jisai
namo.
Adu igkin
a galio.
GGuzB
I
270,
O
jeigu
aipo,
ad
bi inai
eikalinga
susipadgin i
i
su
blogomis
d augijos
gy enimo
pusé-
mis.
BlInR
265.
Cia
p iklauso
i
kaipo,
a ojamas
ik
lyginamaja
dalely e.
Taéiau
Siuolaikinéje
li e a i inéje
kalboje
i
Si
dalely é
be eik
isi8kai
iSeina
is
a osenos,
uZleisdama
ie a
Zodziui
kaip,
o
p ie eiksmis
aipo
Siandien
o man a
-o
e u i
ais
a ejais,
kai
a ojamas
su
dalely e
-gi
( aipogi
» aip
pa “).
;
IS.
miné yjy
o man o
-(i)o
p ie eiksmiy
kai
ku ie
(p z.,
Raipo
i
ypaé
a po)
pasene.
Zodzio
aipo
a chaiskumu
puikiai
pasinaudojo
Pe as
34
C i ka,
pa eikdamas
sa o
omane
,,F ank
K uk“
e angelija
skai ancio
el-
ge os
lipomis
Za goninés
kalbos
a ka pa:
,,... eizdéki e
an
ygos
i
an
isy
medziy
kad
jau
sp ogs a
Zino e
jog
a i
y a
asa a
aipo
i
jus
kada
iS ysi e
ai
dedan is...
C R
VII
207.“
Su
o man u
-és
g ozinés
li e a ii os
ki iniy
kalboje
pasi aiko
okiy
p ie eiksmiy,
kaip
daba élés,
da és
,,daba “,
kadai
kadés
,,kada“,
paskui-
és,
uoja ii és.
P z.:
O
Besaspa is,
paleides
ig
bu nos
naujg
dimy
kamuolj,
él:—
Tai
au
p a e s
daba élés
a
Zaizda.
GGuzB
|
167.
Taip
akimi kq
umpg,
Z el-
giau
kol
j
jiji,
Man
p isiminé
misy
é yné
senoji,
Page b a
kada
jo,
da és
—
mano
dainoje.
LGR
268.
Nak is
uzeina;
kadai
kadés
bus,
o
Cia
eik
spé iai,
ZR
1
195.
Paskui és,
an
peciy
jj
uésidéjes,
jis
link
bazny-
gios
paleng a
nuéjo.
Mn R
234.
Du elés
a sida é,
i
uojau és
islipo
ku-
nigas
s ambus
kaip
jau is.
Mn R
224.
D iejy
pas a yjy
p ie eiksmiy
(paskui és,
uojaii és)
ski ini
,,kamie-
nai“
paskui -,
uojau -,
ku
- -
a si ades
g ei¢iausiai
pagal
okiy
zodziy
analogija,
kaip
da -és,
daba -és.
18
iso
zodziy
paskui és,
uoja i és
ga-
las
- és
y a
ne
kas
ki a,
kaip
analogijos
po eikyje
a si ades
am
ik as
p a esimas,
pasi aikan is
daZniau
p ie eiksmiuose,
ku
pa s
zodzio
galas
aidina
ki okj
aidmeni,
negu
linksniuojamyjy
ZodZiy
gal inés.
Tai
pa i -
ina
mums
jau
i
oji
aplinkybé,
kad
iek
pa ies
ZodZio
galo,
iek
p ie-
saginiai
paki imai
i
nu upéjimai,
lygiai
kaip
i
pa s
zodzio
pailgéjimas
j ai iais
o man ais
a
isai
nee imologiniais
elemen ais,
daZniausiai
i-
siskai
nesusije
su
pa ios
p ie eiksmio
eikSmés
paki imais
a ba
ka ais
esusije
su
neZymiais
emocionalaus
pobiidzio
eikSminiais
niuansais.
Tokiu
biidu
ma ome,
kad
palygin i
su
a
¢ia
kalbamujy
o man y
p ie eiksmiy
j ai ybe,
ku ia
galima
kons a uo i
a mése,
jy
a osena
g o-
Zinés
li e a ii os
k iniy kalboje
labai
ibo a.
|
li e a ine
kalba
jie
a -
eina,
be
abejonés,
i$
a miy
i
pasi odo
ik
speci ikuo oje
(dazniausiai
ei-
kianéiyjy
asmeny)
kalboje.
Jeigu
paimsime
mokslinés
i
publicis inés
li e a ii os
kalba,
o
aip
pa
Snekamaja
li e a ii ine
kalba,
ai
Siy
o man y
p ie eiksmiy
is
iso
be eik
ne asime,
iSsky us
iena
ki a,
ypaé
j a dinj
a
senybinj,
kaip
ki-
ad6s ||ki add;
niekadés||niekadad,
niékad;
isad6s|| isada,
isad;
nuola-
6s||nudla ;
aipdgil| aip
pa
i
k .
Sie
ak ai
odo,
kad
daba iné
li e a i iné
lie u iy
nacionalinés
kal-
bos
o ma,
susik usi
pie iniy
aka y
aukS aiciy
a més
pag indu
i
o-
kiu
biidu
sa o
Saknimis
siekian i
liaudies
gy osios
Snekamosios
kalbos
gelmes,
olesnio
ys ymosi
i
u éjimo
p ocese
oli
g aZu
ne
isa
ima
ne
ik
iS
ki y
a miy
Zodyninés
sudé ies,
be
i
i$
sa o
iesioginio
Sal inio
pie iniy
aka y
aukS ai¢iy
a més.
Gausios
pa alelinés
p ie eiksmiy
o -
mos,
da
i
miisy
dienomis
esan ios
j ai iose
a mése,
j
li e a ii ing
kalba
ne
isos
jsilieja:
i8
jy
a enkamos
ik
os,
ku ias
isa
lie u i8kai
kal-
ban i
isuomené
ge iausiai
pazjs a,
ku ios
y a
bend iausios
i
okiu
bidu
eksp esy iausios.
3a*
35.
42
OsG
Paj
Pe
Pg
Pg
Pl
Pik
Pin
Pls
Pi
Ply
Pn
Pnd
Pnm
P k
P i
P ng
p s
ps.
Ps
Pun
RD
Rdm
Re
Rod
sc
Sdb
Sdk
Sd
Sim
SimnA
Skd
Skd
Skp
Sk
Sk d
Neue
Li auische
G amma ik
ans
Lich
ges ell
on
Go ied
Os e meye ...
Kénigsbe g,
1791.
Amb oziejus
Pab ée a
(1771—1849),
jo
aS y
kalbos
Zodis
a
sakinys.
Pajs ys,
Pane ézio
,
Pociiinéliai,
Sedu os
,
Pagi iai,
Ramygalos
.
Pag aman is,
Tau agés
.
Palé ené,
KupiSkio
,
Plok&éiai,
Sakiy
,
Plunge.
Pelesa
(Bal a usijos
TSR).
Pla eliai,
Salan y
.
Pil i8kiai,
Vilka iskio
,
Pane éz s.
Pandélys.
Panemunélis,
Rokiskio
.
P iekulé,
Pe loja,
Va énos
,
Pa ingys,
Ignalinos
,
P isy
(Tilzés
i
Klaipédos
k aS o)
maZiau
zinomy
a& y,
ku
nenu-
odomas
Sal inis,
a
laik aS¢iy
Zodis
bei
sakinys.
Ppasaka,
Psalmiy
knyga
(biblijoje).
Punia,
Jiezno
.
Li auische-Deu sches
und
Deu sch-Li auisches
Lexicon...
on
Philipp
Ruhig..
K6nigsbe g...
1747.
R-Li auisch-Deu sches
Lexicon.
R
su
pus-
lapio
nu odymu
—
Deu sches-Li auisches
Lexicon.
Liudo
Rézos.
dainos,
Pi mojo
lie u igko
dainyno
III
leid.
I
i
II
dalis...
Kaunas,
1935,
(Skai€iai
odo
dainos
nume ius.)
Rudamina,
Lazdijy
.
Ragu a,
T ogkiny
.
Ramygala.
Roduné
(Bal a usijos
TSR).
Raséiniai.
Naujesniyjy
aés y,
laik aSéiy
a
zu naly,
ku
nenu odomas
smulkiau
Sal inis,
kalbos
Zodis
a
sakinys.
RimSé,
Dak& o
.
Lie u iy
kalbos
TaSybos.
Zodynas,
Vals ybiné
enciklopedijy,
Zodyny
i
mokslo
li e a i os
leidykla,
Kaunas,
1948,
(Puslapiai
nu odomi
ik
uo
a eju,
kai
ci uojama
ne
i§
al abe inés
Zodyno
dalies.)
scilice ,
eigkia-
Dic iona ium
ium
lingua um...
A c o e...
Co
ns an ino
Sz
y -
wid...
Quin a
edi io..,
Vilnae
MDCCXIII.
(Skaigiai
odo
puslapius.)
Sidab a as,
Sedu os
,
Sudeikiai,
U enos
.
Suda gas,
Sakiy
,
Simuéio
pa a liy
inkinys
(i8
isu ).
Jis
pa s
kilimo
esas
nuo
Ka enos.
(P.
S agio
Sal inis.)
Te a
Simonai
y é,
AukS ujy
Simoniy
likimas,
Vals ybiné
g ozi-
nés
li e a i os
leidykla,
1948,
(Skaiéiai
odo
puslapius.)
Skuddas.
Skudi iskis,
Molé y
,
Skapiskis,
Pandélio
.
Ski snemuné,
Ju ba ko
,
Sk ia idZiai,
Kazly
Ridos
,

sl.
SI
Sld
Sik
Sim
Sin
Smn
Sn
Sn
s s
S
Ssk
S
S R
S
Syn
Sauk
Sd
Sil
Skn
Sl
Slap
Sl
Ss
S s
TD
TI
.p.
TP ;
T gn
T k
sp
TTSon
T
a2
Up
Upn
U
Uip
Ui
Vad
Vb
VD
Vdk
Vk
sla y
(kalby).
Salos,
Roki8kio
.
Saldi iSkis,
S en ionéliy
.
Salakas,
DiikS o
.
Salamies is,
Vabalninko
.
Salan ai.
Simnas.
Seinai
(Lenkijoje).
Sin au ai,
Kudi kos
Naumies¢io
.
senieji
as ai
(ZodZiai
paim i
i§
senyjy
aS y,
ku
nenu odomas
Sal inis).
Su ili8kis,
Do nu os
.
Siesikai,
Ukme gés
.
A.
S azdas
(1763—1833),
jo
a8 y
kalbos
Zodis
a
sakinys.
An anas
S azdas,
Ra& ai,
Vals ybiné
g ozinés
li e a i os
leidykla,
1952.
(Skaigiai
odo
puslapius.)
S édasai,
AnykS¢iy
.
Su ainigkis,
Pandélio
.
Lie u iy
i
usy
kalby
Zodynas.
Suda é
D- as
J.
Slapelis.
Vilnius,
1921.
(Tuo
paéiu
Zenklu
Zymimi
Zodziai,
paim i
i8
ki y
J.
Slapelio
Zodyny
a
i8
jo
lapeliy,
ku
nenu ody as
Sal inis.)
Saukénai,
UZ en io
.
Sedu a.
Sila é as,
P ieny
.
Sakyna,
Zaga és
.
Siauliai.
Slapabe zée,
Do nu os
.
Silu a,
Ty u ény
.
SaSudliai
(SeSudliai)
Ukme gés
.
Sa és,
Skuodo
.
S ékna,
P iekulés
.
Tau osakos
Da bai,
I—VI
.
Lie u iy
Tau osakos
A chy o
leidinys.
1935—1939.
(Skai iai
odo
omus
i
puslapius.)
TelSiai.
as
pa s,
a
pa i
eikSme.
J.
Tumas-Vaizgan as,
P agied uliai.
Tau agnai,
U enos
.
Ti kSliai,
Mazeikiy
.
a ybiné
spauda,
ku
nenu odomas
Sal inis.
Teo ilis
Til y is,
Sone ai
apie
laime,
Vals ybiné
g ozinés
li e-
a ii os
leidykla,
1951.
(Skai iai
odo
puslapius.)
T e é ius,
Ignalinos
.
Tau a
i
Zodis.
Humani a iniy
Moksly
Fakul e o
leidinys,
I—VII
kn:
(Skaiéiai
odo
knygas
i
puslapius.)
Upyna,
Skaud ilés
.
Upninkai,
Jona os
.
U ena
Uzpaliai,
Duse y
.
Uz en is.
M.
Valanéius
(1801—1875),
jo
aS y
kalbos
Zodis
a
sakinys.
Vadokliai,
Ramygalos
.
Vabalni ikas.
A.
Vi eli iinas,
Kupi8keny
dainos
(Z .
Tau a
i
Zodis
III
i
IV
kn.
Skaigiai
odo
dainos
nume ius.)
Vidiklé,
Raseiniy
.
Vajasiskis,
Za asy
.
ViekSniai,
Akmenés
.
43
Vik
—
Valkini ikai,
Eisigkiy
.
VncelIR
—
A.
Venclo a,
Rink iné,
Vals ybiné
g oZinés
li e a ii os
leidykla,
1950.
(Skaiéiai
odo
puslapius.)
VniIP
—
A.
Vienuolis,
PuodZi inkiemis,
Vals ybiné
g oZinés
li e a i os
|ei-
dykla,
1952.
(Skai iai
odo
puslapius.)
VnlU
—
A.
Vienuolis,
UzZélusiu
aku,
Vals ybiné
g ozinés
li e a i os
lei-
dykla,
1946.
(Skaigiai
odo
puslapius.)
VoL
—
E.
Vol e is,
Lie uyiska
ch es oma ija,
S .
Pe e bu gas,
1904.
(Skai-
Giai
odo
puslapius.)
VP
—
M.
Valanéius,
Pa a les
Zemajcziu,
Tilzéje
1867.
(Skaigiai
odo
puslapius.)
V b
—
Vi balis,
Kyba y
.
V n
—
Va éna.
Vs
—
Veisiejai.
V
—
Vei i Zénai,
P iekulés
.
Vins
-
—
VyzZuonos,
U enos
.
Z
—
Zie ela
(Bal a usijos
TSR).
Zi
—
Zemai iy
( a més),
zi
—
Zemai é-J.
Zyman iené
(1845—1921),
jos
a8 y
kalbos
Zodis
a
sakinys.
Zg
—
Zaga é.
Zin
—
Zilinai,
Daugy
.
Z
~-
Za énai,
Tel8iy
.
ZR
—
Zemai é,
Rag ai,
I-IV
,
Vals ybiné
g ozinés
li e a i os
leidykla,
1948.
(Skaigiai
odo
omus
i
puslapius.)
Zz
—
Ziezma iai,
KaiSiado iy
.
AJBEPBHAJIN3ALLHA
POJHMTEJbHO O
NAREKA
EX.
4.
H
HAPEYHS
C
®OPMAHTAMH
-(i)o,
-(i)os,
-és
B
COBPEMEHHOM
JIMTCBCKOM
ASbIKE
K.
YIIBBH
AAC
Peswme
1.
Xo a
B
coppemenxom
suToBcKkom
asbike
Cily4aH
aqBepOuanusoBaHHo o
Han
aapep-
Ouannsyiome oca
poguTemuo o
nazexa
eA.
4.
BCTpeyaloTcad
3Hay¥HTeAbHO
Yale,
dem
cayyan
aapepOuannsopanno o
wan
ampepOuanusyiome oca.
uMeHHTenbHO O
Taqexka
e .
4,
OHaKO
M
POAMTeNbHBI
Nanexk
e .
4,
aBAReTCH
ONRUM
HB
Tex
nanexkeli,
KoTOppie
He
oTAMUaIoTcA
Gombuol
cKOHHOCTHIO
K
apepOuanusanun.
Cpasnu e bxo
O paHu4eHHas
CKAOHHOCTE
po-
ANT@NbHOTO
Naleka
eq.
4.
K
anpepOnanusanun
OObACHAeTCA
APKO
BEIPAKeHHbIM
OGBEKT-
HbIM
3HaYeHHeM,
a
TakKe
TeM,
4TO
JWIA
He o
He
XapakTepHa
oOcTos eapcTBeHHan
cbyHK-
uns.
[laa
Beipaxkenus
o6c os eme Bennnix
OTHOWMeHHH
B
COBpeMeHHOM
sHTOBCKOM
s3zLIKe
waule
ynoTpeOamio ca
KOHCTpyKHH
poguTeTbHO O
naqeka
e .
4. ¢
mpeqno amu.
2.
Baxnelimmm
u
camp
Heo6xonumem
ycMOBHeM
a pepOnanu3anun
pozuTe bHo o
Nanexka
e .
4,
Kak
mM
Apy ux
nanexkel,
sBuise ca
o6cToaTenbe Rennaa
(pyukunsa.
Ponn-
TeIbHbI
Taqex
eq.
4.
yame
a pepOuasusaye ca
B
bynkunn
o6cTosTembeTBa
cnocoéa
nan
O6pasa
Aelic Bua,
uTo
NOATBEPK
ao
WH.
CaMH
PesybTATHI
aqpepOuanusauun:
y
Hapeunii,
COOTHOCHTE/IbHBIX
C
POAHTEIBHLIM
nanexKoM
e .
4.,
3Ha eHHe
cnoco6a
u
o6pasa
ge ic ansa
BbIcTyNaeT
Yale,
YeM
BDeMeHHOe
nan
mpoc pauc pen ioe.
Kpome
o o,
Hapeuia
s o o
TuMa,
HMeiomHe
3Ha eHHe
cnoco6a
uaAH
o6pasa
selic sua,
o anuaw cs
cpeau
apy ux
TakxKe
Oombulei
c eneHbIo
aBep6HadbHocTn.
3.
Hapeuua,
nponcmenume
o
POMHTeMbHO O
Mawe xka
en.
4.,
uae
yno pe6asio es
B
AHadeKTax,
YeM
B
JMTepa ypHoM
s3bKe.
B
GombuMACTBe
cay4aeB
OHH
COOTHOCHTesbHBI
C
HMeHaMH
CyllecTBHTeAbHBIMH
HM
MIpHaa aTembHBIMH,
Oc anbupie
ac u
peyn
o en
caac
44
yuacTByioT
B
OGpasoBanHH
9THX
Hapeunil.
Hanpumep,
B
HcTOpHH
AMTOBCKOTO
ASbIKAa
H30
ncex
(opm
pOAHTeMbHO O
NamexKa
e .
4.
MeCTOMMeHHi
noABep anHch
alpepOnasusanan
auulb
popmp
kG
«se o»,
6
«To o»
(B opaad
ToAbKO
B
TeX
cy4anx,
Ko a
yno pe6s1a-
qacb
¢
npexwo om
dél
«Ana»
HAM
APy HMM
COBaMH,
C/IMBINMMHCA
C
(opmo
poxu Te pHo o
na lexka
e .
4.
B
omno
caoBo.
Yame
Bce o
Bc peyaioTca
O6pasoBanuaA
C¢
OCHOBaMH
Ha
(i)a-
u
(i)o-;
Apy ue
ocHOBEI
O4eHD
PeAKH
uJM
COBCeM
He
BCTpeHaloTcs.
4,
Cun e uyeckue
(npoc iie,
mpucTasounbie,
coc oamime
u3
AByX
KopHel
HH
OCHOB,
a
TakxKe
OOpasoBaBUMecd
M3
wWebIx
cMOBOCOYeTAaHHIi)
HapewHA,
COOTHOCHTEBHBIE
C
PO-
JUITeEIbHBIM
Ma ex%KOM
ej.
4.,
MeHee
NPOAYKTMBHEI,
JEM
aHaJIHTM4eCKHe
HapedHa,
NPOHcuIel-
WHe
OT
TBOPHTeBHO O
nMaqexKa
en.
4.
c
mpenso amu
iS
«us»,
a
«Ha»,
bé
«6e3»,
ik(i)
«no»,
lig(i)
«no»,
nud
«oT»,
po
«nocne>,
p ié
«pH»,
oe
«3a».
AnpepOuanusaumio
mpel-
NOXKUBIX
KOHCTPYKWM
BEISLIBAeT
He
TONbKO
HX
MHTeHCHBHOe
ynoTpebueHHe
B
OOcTOATeEMb-
CTBeHHOM
(yHKWHH,
HO
H
JeKcW4ecKOe
3HaYeHHe
HX
OCHOBHOTO
KOMMOHeHTa
—
poquTenbHo o
nahexka
e .
4.:
Jle ue
a pepOnamu3yioTca
Takue
B
OOcTosTembcTBeHHOK
(byHKuMH yno pe6-
AAeMbIe
MpeAMOXKHbIe
KOHCTPYKUMH,
OCHOBHOM
KOMMOHEHT
KOTOPbIX
HMeeT
Gonee
o6u ee,
aOcTpaKTHoe
3Ha eHHe
mM
KOTOpbie
mpHOOpe awT
mepeHocHoe
sHaueHHe
(ppaseomo nue-
cko o
cmopocoye anua.
Koxc pykKuHa
pOAMTeMbHOTO
MazexKa
C
MpeAOTOM,
HHTCHCHBHO
ynoTpe6iseMad
B
OOCTOATeNBCTBEHHOM
(pyHKUMH,
H3MeHAeTCH
CCMAHTHYECKH:
OHA
JCKCH-
KanusyeTca,
mpHoOpe ad
B
mpolecce
a pepOuasHsalluH
3Ha eHHe
OAHO O
CAOBAa.
Tloka
aka!
KOHCTPyKUMs|
He
aBepOuaH30Ba acb,
OCHOBHOM
KOMMOHeHT
eé
(pogu Teabup i
na-
nex
e .
4.)
MOKeT
HMeTb
NpH
cebe
onpeseneHue.
5.
Mso
scex
aqpepOnaM30BaBuiuxca
uu
a BepOuamnsyloulnxca
KOHCTpyKWM
poH-
TebHOTO
MaslexKa
e .
4.
¢
MpesMO amMH
cBOel
MHOTOUMCMeCHHOCTHIO
BLIMeMAIOTCA
KOHCTPYK-
um
¢
mpenmo om
75
«H3»,
Yale
BCe o
HMelollHe
3HaYeHHA
BpeMeHH,
MecTa-npocTpaHcTBa,
a
TakwKe
cnoco6a
nau
o6pasa
elicTBua.
SHayeHMaA
Wen
WM
MpHYHHbI
34ecb
He
BCTpe-
yaio es.
B
Ka ecTBe
OCHOBHBIX
KOMMOHeHTOB
HapeuHi ,
MponcuenIMx
H3
KOHCTPyKUMi
POAWTeMbHO O
MajexKa
e .
4.
c
Mpedo aMH,
Yale
BCe O
BEICTyNaloT
HMeHa
CyMecTBHTe/b-
Hole
cyOcTaHTHBHpOBaHHBIe
MpHJa a TembHbIe
(KaK
MpOcTsle,
Tak
H
MeCTOHMCHHBIe);
MpH-
YemM
mpollecc
cyOcTaHTHBallHH
OT
MpHa aTebHbIX
KOMMOHCHTOB
MpOHCXOAHT,
10
Bceii
Be-
POATHOCTH,
OMHOBpeMeHHO
c
mpoleccom
ux
axpepOuanusaluu.
Viu epecho
oTMe TuTb,
4TO
Gonee
apKOi
anBepOuasbHOCTbIO
OTAMYAIOTCA
3 ecb
Te
HapewHs,
B
Ka ecTBe
OCHOBHOTO
KOMMOHeHTa
KOTOPbIX BbICTyMaeT
HMA
MIpHJla aTedbHOe,
a
He
HMA
CyllleCTBHTeMbHOe.
6.
Hexo oppe
Hapewns,
nponcmesmme
us
KOHCTpykuMi
ponuTeNbHo O
Makexka
en.
4.
¢
mpeano om
i§
«H3>,
OTMMYAIOTCA
MHOTOUHCMEHHOCTHIO
BapHalTOB,
HMEIOUMX
TOT
Ke
cambi i
Kope#
H
TO
%Ke
caMoe
MH
GaM3KOe
3HayeHHe
(HaNpHMep,
Hapaly
Cc
Hapeduem
ig
maze is
«cuiamana>
B
QMameKTax
yno pe6ase es
Oomee
20
BapHanTos).
S o
obbacae cH
He
TOAbKO
AMameKTHOM
pas—poGmeHHOCTbIO,
HO-
4aCTO
M
CTHMCTHYeCKHMH
HJM
pHcMome-
JOAMYeCKHMH
COOGpaxKeHHAMH.
7.
Kpome
nomHiix
alpepO aMs0BaHHBIX
MpeAMOXKHLIX
KOHCTpyKuni ,
yno pe6msioTca
H
TaKHe,
OCHOBHOH
KOMMOHeHT
KOTOPBIX
yMpOUleH.
OTH
MOcMeAHMe
KOHCTPYKUMH
Kak
pas
BbIensloTCA
caMOli
ApPKOl
aBepOnasbHOCTbIO,
TaK
Kak
3/@Cb
HE
TO/IbKO
«BBIMHAJO>
najlexkHoe
3Ha4ueHHe
OCHOBHO O
KOMMOHeHTa,
HO
H
OTMa
copMadbHbIii
e€
MOKasaTenb
—
okonuan e,
OAHOBpeMeHHO
c
OTMAaXeHHeM
OKOHYAHHA
NpesMo
OOLHHO
cAMBaeTCA
C
OCHOB-
HbIM
KOMMOHeHTOM
B
OZHO
cmOBO.
CaenyeT
OTMeTHTb,
YTO
OTMATeHHe
OKOHYAaHHA
OCHOB-
Ho o
KoMMoHeuTa
cpasy
Mpespamae
B
Hapewe
u
OGLIBUIyIO
He
asBepOuamHs0BaHHyl0
KOHCTPYKIMIO
POAUTeMbHOTO
Na ex*ka
e .
4. ¢
Mpesmo om
(cp.:
nuopa dsa <nuo
pa asa io
«c
pecubi>,
nuo olaik<nuo
o
laiko
«c
To o
Bpemenu>
HT.
1).
8.
O
napeunii,
cooTHOCHTembHEIX
C
POAHTeNbHKIM
MawexKoM,
cae ye
OTAMYATD
Ha-
peaua
¢c
dopman amu
-(i)o,
-(i)os,
-és.
OTH
opMaHTbI
MO yT
BOCXOAHTh
He
TOMbKO
K
OKOH'aHHAM
POAHTeMHOTO
MakexKa
eX.
¥.,
HO
H K
OKOHYAHHAM
Mpy Hx
Magexkeli
equHcT-
BeHHO O
H
MHOxKecTBeHHO O
unca
(uHeccHBa
eX.
4,
TBOPHTe*bHOTO
MaqexKa
MH.
4).
Kpome
To o,
Bo
MHo Hx
cayyaax. Hapeunsd
c
9THMH
cbopMaHTamu,
10
Bceli
BepOATHOCTH,
culemyeT
paccMaTpHBaTb
Kak
pesyJbTaT
CHOBCOOpas0BaHUA
MO
aHaNO HH
y Ke
HMeIOULHXCH
B
asLiKe
npuMepos.
Eca
OHH
HapewMa
Cc
3THMH
(hOpMaHTaMM
COOTHOCATCH
C
HMeHaMH
CYMICCTBHTEALHDIMH,
MpuMa aTeNbHbIMH
1
APYTHMH
M3MeHAeMBIMH
C/IOBAMH,
TO
apy ie
45
BooOlle
yxke
TpyzHO
cooTHecTH
€
mo6ol
H3MeHsemMoH
YacTEIO
pew
(cp.:
da é
«Tenepb»,
anau élios
«o ga,
B
ToT
pas»).
9.
Hapany
c
Hapediamu,
HMelomMMH
opmaHTe
-(i)o,
-(i)os,
-és
B
MHasex ax
OOuleHapoaHOM
s3biKe.
10.
Yno pe6nenue
Hapeui
c
opman amy
-(i)o,
-(i)os,
-és
B
wuTepaTypHom
s3pIKe,
©
O HOH
cTopoHH,
H
B
HapOQHO-pas opopHoli
peux
—
c
Apy oli,
pasauauo:
p
AUTepaTypHOM
AZbIKe
STH
Hapeuwusa
pelKo
BCTpeyalo ca;
KpOMe
To o,
smech
He
MHO OUHcaeHHE
HX
Ba-
PHaHTHI,
-HMe ou ne
Te
xe
KOPHH.