W.
Ma iczako
”La ingaly
eo ijos
k i ika”
(C i ique
de
la
héo ie
des
la yn-
gales”,
p.
237-247),
S .
S achowskio
”G aiky
kalbos
aidmuo
osmany
u ky
~
kalbos
is o ijoje
("Die
Rolle
des
G iechischen
in
de
Geschich e
des
Osma-
_
nisch-Tii kischen”,
p.
377-385),
W.
S e a iskio
”Kele as
pas aby,
liecianéiy
—
indoeu opieciy
kalby
j a dziy
galiines”
(”Quelques
ema ques
conce nan
la
—
lexion
p onominale
en
indo-
eu opéen”,
p.
393—400),
K.
T.
Wi czako
”’P o-
—
e iniai
balsiai’
he i y
i
ki ose
ana oly
kalbose”
(”’P o he ic
owels*
in
Hi i e
—
and
o he
Ana olian
languages”,
p.
495—502)
i
k .
j
Sis
s aipsniy
inkinys
y a
ne
ik
g azus
zymiojo
lenky
kalbininko,
labai
~
placiy
in e esy
mokslininko,
S iesaus
a minimo
Zmogaus
page bimas,
be
i
_
s a us
indelis
j
as
ilologijos
s i is,
su
ku iomis
Janas
Sa a ewiczius
bu o
—
glaudzZiai
susijes,
o
Sio
inkinio
pa engéjas
Wojciechas
Smoczyniskis
nusipelno
_
nuosi dZiausios
sa o
kolezy
padékos.
4
Algi das
Sabaliauskas
APIE
LATGALIECIUS
IR
JU
KALBA
Galbu
daug
kas
i
nus ebs,
be ne
La ijos
ambasado ius
Lie u oje
Al-
be as
Sa kanis
iena
p oga
pasakes,
jog
la galieciams'lie u iu
kalba
y a
i8-
j
mok i
leng esné
negu
la iy
bend iné
kalba”.
Apie
Siuos
la galiecius,
ku ie—
ne
i
sa o
kalba
ka ais
linke
laiky i
a ski a
bal y
kalba,
o
ne
la iy
kalbos—
a me,
mes
labai
maZai
zinome.
O
ai
sa o iski
ne
ik
bend os
kilmés,
be
i _
bend o
likimo
miisy
b oliai.
Juk
jie
kaip
i
dauguma
lie u iy
—
ka alikai.
Jy
k a8 e
da ba osi
nemaza
lie u iy
kilmés
kunigy.
Daugiau
kaip
du
Sim me-_
éius
Sis
k aS as
bu o
Lie u os
i
Lenkijos
als ybes
dalis.
D auge
mes
apome
Rusijos
impe ijos
dalimi.
D auge
ne ekome
spaudos
lo ynikais
aSmenimis.
Lie u os
” a go
mokykla”
iksliai
a i inka
la galieciy
”moa es
skola
pi
a ina”
(*mo inos
mokykla
p ic
a elio”).
O
jy
aldiskose
mokyklose
kabéjo
uZ agas:
"Ilo
naTHcKM
oBopuTL
c po o
Bocnpemlae ca”.
4
IS
esmés
la galieciy
p oblemai
ski iaimas
La ijos
uni e si e o
Bal y
kalby
i
La iy
li e a i os
ka ed y
leidinys
”Bal u
ilologija.
V.
Raks u
k ajums”
(A b.
ed.
Dz.
Paegle.
Riga,
1995).
Dalis
Gia
publikuojamy
s aipsniy
y a_
p aneSimai,
skai y i
1994
m.
ko o
18
diena
j ykusioje
zymaus
la iy
kal-—
bininko
A u o
Uozuolo
(Ozols,
1912—1964)
a minimui
ski oje
adicinéje
j
kon e encijoje,
ku ios
ema
sj
ka a
bu o
”La gala
i
La galos
la iy
kalba”.
©
A ski i
leidinyje
publikuojami
s aipsniai
y a
jdomis
i
lie u iy
kalbos,
—
Lie u os
is o ijos
y iné ojams.
Is o ikams,
be
abejo,
y a
idomus
E.
Mugu-
e iciaus
s aipsnis
”Ragy iniai
Sal iniai
i
a cheologijos
medZiaga
apie
sena-_
Ja
la galiy
is o ija”
(”Raks i ie
a o i
un
a heologijas
ma e iali
pa
la galu
4
senako
és u i”,
p.
7—12).
Cia
ap a iama
usy
me asciy
No o a
(Ne oma,
i
4
q
La iai
specialiai
a oja_ e ming
la galiesi
la galieéiai’,
nes
e minas
la ga
~
la galiai’
mokslinéje
li e a ii oje
Zymi
senqjq
bal y
gen i,
ku i
gy enusi
iek
La ga-
—
lo.
Je,
ick
Vidzemeje
i
ku i
da e
a da
la iy au ai
i
als ybei.
4
No ki nasZ.
F iends,
ne e
oes.
An
in e iew
wi h
he
La ian
Ambas-
4
sado
o
Li huania-M
Albe s
Sa kanis.
Li huania
in
he
Wo ld,
1995,
3,
18.
j
218
Mo a a),
ku i
bu o
méginama
sie i_su
an ikos
au o iy
neu ais,
misy
Ne imi,
o
ki y
laikoma
pe asine ojy
klaida
ie oje
Lo owa.
Hen ikas
la is
(XIII
a.)
sa o
”Li onijos
k onikoje”
la iy
i
la galiy
a dus
pa a oja
kaip
sinonimus:
”Le hos,
qui
p op ie
dicun u
Le higalli”
(le ai,
ku ie
iS
ik yjy
adinami
la galiais”).
Manoma,
jog
nuo
XVI/
a.
la galiai
jau
adinami
la iais.
Kalbos
is o iky
demesio
ypaé
e as
A.
S a eckos
s aipsnis
”
La galie-
diy
asomosios
kalbos
no minimo
eiga
i
daba iné
bukle”
(”
La galiesu
aks-
u
alodas
no méSanas
gai a
un
s a oklis
m sdienas”,
p.
18—23).
Au o é
kons a uoja
ak a,
kad
Salia
la iy
bend inés
(li e a u inés)
kalbos,
ku i
su-
si o ma o
la iy
zemai¢iy
(lejasla ieSu)
a més
pag indu,
jau
be eik
ys
gim me€iai
egzis uoja
an oji
la iy
kalbos
aS o
adicija,
ku i
emiasi
la -
iy
aukSs ai¢iy
a meés
la galiskosiomis
Snek omis.
Tai
y a
la galieciy
as o
kalba,
ku i
”i8ken usi
an aji
spaudos
d audima’,
el
a gims a”.
S.
S a ecka
pa eikia
yee
pasi lymy,
kaip
eike y
e o muo i
daba ine
la galieciy
kalba.
Siulo
p a u in i
ja
a miy
leksika,
”a gai in i”
kai
ku ias
mo ologijos
o mas,
j i in i
placiau
a mése
a ojamas
one ines
ypa ybes
i
.
.
Is
I.
K is o skos
s aipsnio
”Z ilgsnis
{
XIX
a.
la galieciy
g ama ikas”
("Ieska s
19.
gs.
la galieSu
g ama ikas”
,
p-
13-17)
suzinome,
jog
pi moji
la galieciy
g ama ika
1817
m.
400
egzemplio iy
i azu
bu o
igleis a
Vilniuje.
Jos
au o ius,
ieny
nuomone,
bu es
J.
Akele icius,
ki y
—
J.
Rimke iéius.
Viena
is
d iejy
zinomy
ank as iniy
XIX
a.
la galieciy
g ama iky
saugo-
ina
Vilniuje,
Ma yno
Maz ydo
biblio ekoje.
Ji
pa asy a
1817
m.
Au o ius
nezinomas*.
:
Daug
idomiy
ak y
pa eikiama
L.
Leikumos
s aipsnyje
”La galos
la iy
kalba
mokykloje”
(”La gales
la ieSu
oloda
skola”,
p.
24—33).
Apie
1625
m.
(ne
éliau
1628
m.)
jéezui ai
Daugpilyje
iku e
pi maja
La galos
mokykla.
1757—1844
m.
K asla oje
eiké
Heche
semina ija,
ku i
bu e
s a biausias
ano
me o
La galos
kul ii os
cen as.
1907
m.
Rezekneje
bu o
a ida y a
pi -
moji
pa apijos
mokykla,
ku ioje
la galie iskai
bu o
mokoma
ne
ik
ikyba,
be
i
ki i
dalykai.
1923
m.
S ie imo
minis e ijos
Mokykly
depa amen o
nu odymu,
La galos
mokyklose
pi muosius
d ejus
me us
isi
dalykai
bu o
mokomi
la galie iskai,
”
* als ybinés
kalbos
li e a u ine
a mé
mokoma
nuo
eciyjy
mokslo
me y”.
Nuo
1989
m.
La ijos
uni e si e o
Filologijos
akul-
e e
dés omas
specialus
ku sas
”La galieciy
aSomoji
kalba”
(nuo
1994
m.
Sis
ku sas
skai omas
la galie iskai).
A gyja
la galieciy
spauda.
Tagiau
j
La galos
mokyklas
gim oji
Sio
k a3 o
kalba
(a
a mé)
eina
da
labai
ned asiai.
Kaip
jdomia
Sio
s aipsnio
de ale
eiké y
pamine i,
jog
lie u iy
semina is y
paku s-
y as
F.
T asunas
ka u
su
J.
ViSne skiu
Pe e bu go
D asinéje
semina ijoje
1884
m.
p adejo
is
La galos
kilusiems
semina is ams
dés y i
la galieciy
kalba.
Su
La galos
ema ika
aip
pa
susijes
O.
BuSo
s aipsnis
”
La galos
ie o-
a dziai
la iy
bend inéje
kalboje.
P oblemos”
(”La gales
ie a di
la ieSu
li e a aja
aloda.
P oblemas”,
p.
34—37),
V.
J.
Zepo
s aipsnis
”Apie
La -
galos
ie o a dzius
Endzelyno
Da by
ink inéje”
(”
Pa
La gales
ie a diem
3
Gia
au o eé
u i
al oje,
jog
nuo
1934
m.
1
La galos
mokyklas
i edama
be eik
ien
bend ine
la iy
alba.
1938
m.
baigia
sa o
egzis a ima
laik aS is
”
La golas
Skola”,
o
An asis
pasaulinis
ka as
i
a ybiné
aldzia
la galie¢iams
a neSa
an aji,
no s
neo icialy,
spaudos
d audima.
B eidaksA.
Anonims
la galisu
g ama ikas
manusk ip s.
—
Ka élu
Dzei e,
1990,
N .
8,
34.
219
Endzelina
Da bu
izlase”,
p.
38—39).
Is
ki os
ema ikos
leidinyje
spausdinamy
s aipsniy
pi miausia
no é ysi
~
a k eip i
démesi
j
P.
Vanago
s aipsni
”1586
me y
la iy
ka ekizmo
eks o
—
kilmé”
(”1586.
gada
la ieSu
ka ehisma
eks a
izcelsme”,
p.
52—62),
ku ia-
me
pa eikiama
k uop§ i
Sio
la iy
kalbos
paminklo
Sal iniy
analize.
iq
Lie u iy
kalbos
y iné ojams
gali
bu i
idomis
i
ki i
cia
skelbiami
s aips-
~
niai:
M.
Rudzy és
”Apie
b asla ieciy
leksika”
(Pa
b asla ieSu
leksiku”,
p.
—
40—43),
V.
Rukés-D a inios
”Senosios
o os
Siau és
VidZeméje
apie
Val-
—
mie a”
(”Senie
Zogi
Ziemel idzemé
ap
Valmie u”,
p.
44—51),
A.
Rekenos
”J.
—
V.
Gé és
Faus o”
e imo
eiksmazZodZiy
o my
ypa ybés” ("Ve ba
o mu
~
Ipa nibas
J.
V.
Gé es
”Faus a”
a dzejojuma”,
p.
63—71),
A.
Kalnaéos
”Lai-
~
ko
ka ego ija
la iy
g ama ikose”
("Laika
ka ego ija
la iesu
g ama ikas”,
—
p.
72—80),
J.
G igo je o
”La iy
bend inés
kalbos
balsiy
akus iné
cha ak-
—
e is ika”
(”La ie3u
li e a as
alodas
pa skanu
akus isks
aks u ojums”,
p.
—
81—83).
:
;
P.
Vanagas
ecenzuoja
aus aly
kalbininko
T.
G.
Fennello
pa eng a
nauja
—
Adolphijo
la iy
kalbos
g ama ikos
(1685
m.)
leidima.
Jis
aip
pa
pa eikia
—
labai
iSsamia
lie u iy
1993-1994
m.
kalbinés
li e a os
apz alga.
L.
Ba-~
luodé
ago
apie
Vilniaus
uni e si e e
1994
m.
i ykusj
a p au ini
semina a
—
*Li uanis ika
pasaulio
uni e si e uose”,
apie
ais
paciais
me ais
Kaune,
Vy-
—
au o
DidZiojo
uni e si e e,
j ykusia
kon e encija
”Lie u a-La ija:
p aei is,
©
daba is,
a ei is”.
A.
S ikané
in o muoja
apie
La ijos
Filology
d augijos
-
eikla,
T.
Ka ma
—
apie
Ta u
uni e si e e
i ykusia
Bal ijos
a ealo
au y
—
agomujy
kalby
p oblemoms
ski a
kon e encija,
S.
Klia inia
—
apie
Rygoje
—
ykusj
semina a
”Kalba
i
echnologija
Eu opoje
po
2000-jy
me y.
Bal ijos
pe spek y a”.
Page biamas
Zymios
la iy
kalbininkés
Alysés
Lauos
(1914—1994)
a mi-_
nimas.
7
Algi das
Sabaliauskas
LATVIY
LIAUDIES
DAINU.
SINTAKSE
Pagaliau
sulaukéme
jau
p ieS
kelis
de3im meéius
Zymaus
la iy
kalbinin-
~
ko
Al edo
Ga e io
pa a3y os
monog a ijos
”Le ische
Syn ax:
die
Dainas”!
(La iy
sin aksé:
(liaudies)
dainos).
Remian is
labai
gausia
liaudies
dainy
—
medZiaga,
joje
issamiai
iSanalizuo a
la iy
liaudies
dainy
kalbos
mo osin ak-—
se.
A.
Ga e is
—
ienin elis
y iné ojas,
ku is
la iy
liaudies
dainy
sin aksei
y a
sky es
a ski a,
didelés
apim ies
da ba
(anali ine
i
sin e iné
knygos
dalys—
ka u
suda o
648
puslapius).
T upu is
apie
3io
eikalo
au o iy.
A.
Ga e is
gimé
1921
m.
balandZio
24
a
d.
Siau és
y y
La ijoje,
Kalncempiy
als¢iuje,
Spy uliuose.
1941
m.
baiggs
—
Maduonos
gimnazija,
1942
m.
ge many
ilologijos
i
indoeu opieciy
kalbo y-
:
Ga e s
A.
Le ische
Syn ax:
die
Dainas.
He ausgegeben
on
Hildega d
—
Bade
F ank u
am
Main;
Be lin;
Be n;
New
Yo k;
Pa is;
Wien:
Lang,
1993.
679
220