Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos

156 ac a Linguis ica Li huanica LXVII Lau a ge žo ai ė Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: a ealiniai bal ų kalbų y imai, geoling- is ika, dialek ologija. Pie inės Vaka ų aukŠ aiČių ŠiauLiŠkių Šnek os: geoLingVis inis asPek as i jo in e P e acijos1 he sou he n subdialec s o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic aspec and i s in e p e a ions ano acija s aipsnyje p is a omas geoling is inis pie inių aka ų aukš aičių šiauliškių pa a mės plo o šnek ų (jona õs i jos apylinkių) y imas. i iamoji medžiaga – Zigmo Zinke ičiaus i alekso gi denio a mių klasi ikacijos aka ų aukš aičiai šiauliškiai, kazimie o jauniaus i an ano sa- lio – aukš aičiai idu iečiai, an ano ba anausko – y iečiai pi mieji. Minė ų plo ų sug e inimas kompiu e inės ka og a ijos būdu iš yškino a pinę aka ų aukš- aičių šiauliškių padė į kaimyninių pa a mių a ž ilgiu. Pie inės šios pa a mės šnek os išsiski ia uo, kad isose klasi ikacijose a sidu ia pačiame pak aš yje i kon ak uoja su šių ie ų sla ų kalbomis, odėl gali bū i e inamos kaip pe i e inės. anno a ion he a icle p esen s a geolinguis ic s udy o he Sou he n a ea (wi h Jona a and i s en i ons) o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian. The s udied ma e ial is he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai om he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas gi denis, he 1 už pasiūly ą s aipsnio emą i e ingas pas abas nuoši džiai dėkoju p o . d . danguolei Mikulėnienei. esMiniai žodžiai: aka ų aukš aičiai šiauliškiai, lie u ių a mių klasi ikacija, geoling is i- ka, ling is inis žemėlapis, jona a, pe i e inės šnek os. keyWo ds: Wes e n aukš ai ian o Šiauliai, classi ica ion o Li huanian dialec s, geolinguis ics, linguis ic map, jona a, pe iphe al subdialec s. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 157s aipsniai / a icles Middle auk š ai ian om kazimie as jaunius and an anas salys’ classi ica ion as well as an- anas ba anauskas’ i s eas e n. he compa ison o he men ioned a eas applying a me hod o compu e ca og aphy dem- ons a ed he in e media e si ua ion o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai wi h ega d o neighbou ing subdialec s. jona a and i s en i ons a e dis inguished by he ac ha in all clas- si ica ions hey a e on he edge o he a ea and ha e con ac s wi h he sla languages o his a ea; hey can be conside ed o be pe iphe al. Lie u ių dialek ologijoje beįsigalin is geoling is inis me odas leidžia ki aip pa- ž elg i į kalbininkų da bus, į ai ių laiko a pių lie u ių a mių klasi ikacijas, į ai iais aspek ais lygin i i apibend in i uo pačiu a ba ski ingu me u su ink us a mių duomenis (Mikulėnienė, s a ecka 2009: 141–163; Mikulėnienė, umpa 2008: 128–146; ge žo ai ė 2009: 98; 2011: 13–23; 2011a). Šio s aipsnio objek as – iki šiol mažai y inė os jona õs i jos apylinkių šnek os, ku ios lie u ių a mių klasi ikacijoje p iski os pačiai pie inei aka ų aukš aičių šiauliškių daliai (ž . 1 pa .). 1 PaV. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os2 2 skaičiais pažymė os nu ody os ie o ės y a i Lie u ių kalbos a laso ( oliau – Lka) punk ai (ž . Lka i 21–30). 158 Lau a ge žo ai ė ac a Linguis ica Li huanica LXVII s aipsnio ikslas – pa ody i šios pa a mės, ypač pie inės jos dalies, aidą aikan geoling is inį me odą3 . aP a iaMasis PLo as apie kalbamo plo o šnek as, esančias į y us nuo linijos baisógala–do nu à–kė- dái niai–jona à, umpai užsimin a daugelio dialek ologų da buose (salys 1935: 68; 1992: 304; Zinke ičius 1966: 15; 2002 [1969]: 377; 2006: 205; Mo kūnas 1993: 7; kazlauskai ė i k . 2007: 85–86). daba inėje lie u ių a mių klasi ikacijoje jona à i jos apylinkės p iski os didesniam e i o iniam kalbiniam iene ui – aka ų aukš- aičiams šiauliškiams (gi denis, Zinke ičius 1966: 139–147). Šios apylinkės p iklauso aka ų aukš aičiams, nes nosiniai balsiai ą, ę i d iga - siai an, am, en, em išlaikomi s eiki. nuo aka ų aukš aičių kauniškių šiauliškiai ski iasi šiomis ypa ybėmis: 1) a i aukia ki į iš galūnės; 2) umpina neki čiuo us ilguosius balsius i ilgina ki čiuo us umpuosius balsius; 3) umpina neki čiuo as galūnes (Zinke ičius 2006: 203–205; Lk ch 60–63; kazlauskai ė i k . 2007: 25– 28)4. be o, šnek os da ski iasi uo, kad kon ak uoja su šių ie ų sla ų kalbomis. Vaka ų aukš aičių šiauliškių plo as, į ku į įeina žagã ės, jõniškio, k uopi, Šakýnos, s upu , Šiauli, Áukš elkės, Pakaps, Šaũko o, Šlu os, be ýgalos, baisó- galos, do nu õs, kėdáinių, Š os, jona õs apylinkės, suda o ilgą, nepla ų i ik žemiau Šiauli susiau ėjusį uožą5. iš aka ų pusės aka ų aukš aičiai šiauliškiai ibojasi su žemaičiais, o iš y ų – su y ų aukš aičiais pane ėžiškiais i ši in iškiais. Pie iniai šiauliškiai įsi e pia a p aka ų aukš aičių kauniškių i pie ų aukš aičių (ž . Lka i, žemėl. n . 1; www. a mes.l ). 3 geoling is inių y imų p adžia pasaulyje susijusi su okiečių dialek ologo geo go Wenke io, o Lie u- oje su kazimie o būgos, an ano salio da bais (Lke 32–33; salys 1985: 73–76; Mo kūnas 1977: 7–8; 1980: 41–52). Vie oje anksčiau a o ų są okų kalbos geog a ija, ling is inė geog a ija daba is labiau įsigali geoling is ika (Mikulėnienė 2012; Mikulėnienė, s a ecka 2009: 40–42; www. a mes.l ). ki o i ebekin a pa i me odika, be adicinių užda inių išsikeldama is naujus (kalėdienė 2011; aliūkai ė 2011: 257–259). 4 Plg. imos bakšienės, as os Leskauskai ės, dai os Vaišnienės 2011 m. p ojek ui Šiuolaikiniai geolin- g is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida (n . VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028) suda y ą aka ų aukš aičių šiauliškių ski iamųjų a minių ypa ybių anke ą (www. a mes.l ). 5 ū a kazlauskai ė, emdamasi ki ų kalbininkų da bais, Lie u ių kalbos a laso, Lie u ių kalbos enciklope- dijos žemėlapiais i aka ų aukš aičių šiauliškių eks ais, minė am plo ui p iski ia daugiau ie o ių, ž . žemėlapį (kazlauskai ė i k . 2007: 24). aip į jį įeina adiciškai, . y. pagal Lka i (žemėl. n . 1), pie- ų žemaičiams a niškiams p iski i džiukai (132 punk as), aka ų aukš aičiams kauniškiams – g kalnis (399), a iógala (400), Leñčiai (401) i daugėlškiai (439), y ų aukš aičiams pane ėžiškiams – su liškis (335). Į au o ės nu ody ą aka ų aukš aičių šiauliškių plo ą nepa enka iš seno jam p iski a gegužnė (499) i Pociūnliai (265). Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 159s aipsniai / a icles Šiame s aipsnyje lygin i daba iniai aka ų aukš aičiai šiauliškiai su kazimie o jauniaus i an ano salio ski s ymo aukš aičiais idu iečiais i an ano ba anausko ski s ymo y iečiais pi maisiais. y iMo aPžVaLga Šioms šnek oms ski ų s ambesnių da bų be eik nė a. Pi masis apie šio plo o kalbą ašė Vik o as Po žezinskis (Поржезинскій 1896: 1–28), ap a ęs y ų lie u ių a mės šnek ų, įėjusių į o me o kaũno gube nijos Šiauli, kaũno i Pãne ėžio apsk i is, one iką. jo paminė a kaũno apsk ičiai p iklausiusi žemių i jų aplinki- nių kaimų šnek a, ačiau a ski ai neap a a. iš šiai šnek ai, kaip i a imoms Šiauli apsk i ies šnek oms, būdingų ypa ybių minė inos: nosinių balsių ą, ę i d iga sių an, am, en, em išlaikymas, p z.: żãsis (su ā), ãesiu (plg. idu io lie u ių pie iečių a mėje żāss, aesiu), aka, âmżias (Поржезинскій 1896: 8, 12); p iebalsis l čia i isoje y ų lie u ių a mėje a iamas kie ai, p z.: łasu ‘lesu’, ładas (plg. idu io lie u ių a mėje lesù, lẽdas), łang as, paniała (Поржезинскій 1896: 24). kul õs šnek os ( učinų kaimo, bu usio apie du kilome us nuo kul õs, kal- bos pag indu) ap ašą suda ė ju gis ge ulis (ge ullis 1930: 48–51). emdamasis ba anausku šią šnek ą jis p isky ė y iečiams pi miesiems pie iečiams i ap a ė jos ki čia imo, balsyno i p iebalsyno ypa ybes. kiekybės požiū iu balsiai y a umpi, pusilgiai i ilgi. Pusilgiais, jo nuomone, gali bū i umpieji ki čiuo i i, u i miš iųjų d iga sių i, u + , l, m, n pi mieji dėmenys, p z.: b.βa ‘bu o’, p apú. ‘p apul i’, mú.m ‘mum’. umpasis balsis e žodžio p adžioje, i agalis a ba i ap adis e, einan is miš iųjų d iga sių pi - muoju dėmeniu, e čiamas a, p z.: ͵a·s ‘ežys’, pɔukš∙is ‘paukš elis’, ɡ∙ȓ ‘ge - i’. a mėje umpinami p ieški iniai, poki iniai i galūnių ilgieji balsiai, ien- balsinami d ibalsiai ie, uo, p z.: g u∙i ‘g ūdelį’, nù ue ‘nu ūpė’, bał adɔn∙e ‘bal aduony ė’, e õ∙ ‘ ie oje’. edukuojami pi mieji d ibalsių (i)ai, ei, au dėme- nys, p z.: α ∙ka ‘ aiko’, aku∙ȓɛi ‘akulio iai’, pɔukš∙is ‘paukš elis’. ki aip a lie- piami žodžio gale esan ys balsiai, p z.: dugnὶ ‘dugne’6, ma∙ιs ‘mamy ės’ (ge ul- lis 1930: 49–50). nu odomos ne penkios p iegaidės: umpinė (Ku z on), s um inė (S oß on), ęs inė (Dehn on), idu inė (Mi el on) i ki s inė (geschni enem Dehn on). Pasku- iniosios d i ap a os plačiau (ge ullis 1930: 48–49). iš p iebalsyno ypa ybių minimos: l kie inimas, p z.: .eła ‘didelę’, gał· u me ‘galė ume’; j kei imas neskiemeniniu i (žymima ), p z., in α . (ge ullis 1930: 51). 6 Plg.: „7. auslau : a) sch i li . be on es -è > -ι: dugnè > dugnὶ, die è > diβ͵ὶ“ (ge ullis 1930: 50). 160 Lau a ge žo ai ė ac a Linguis ica Li huanica LXVII Visos šios ypa ybės ilius uojamos penkiais umpais ansk ibuo ais eks ais (ge ullis 1930: 52–53)7, p idė a su ansk ibuo a ab aomo kul iečio e s a giesmė „go sey gelobe und gebenedeie “ a ba „Paga bin s buki i paczes awo as“ (ge- ullis 1930: 53). Pak aš ines aukš aičių idu iečių kul õs, Vẽp ių, su liškio, baisógalos ie o- es, ku iose edukuojmi galūniniai d ibalsiai ai, au, aip pa minėjo salys, ačiau plačiau šių ie ų kalbos neap a ė (1935: 68; 1992: 304). Vaka ų aukš aičių šiauliškių šnek as apie Š ą i jõna ą, kaip u inčias pe i e i- nėms šnek oms būdingų b uožų, . y. s ip ią są eiką su sla ų kalbomis, nu odė kazys Mo kūnas, ačiau plačiau jų neap a ė (1993: 7). apie Ùpninkų i jų apylinkių kalbos ki čia imą, balsyną i p iebalsyną, kai ku- ias mo ologijos ypa ybes ašė boni acas s undžia (1980: 98–100; 1988: 111–114). Ši šnek a ski s oma į d i pašnek es, besiski iančias one inėmis ypa ybėmis (žodžio galo a a liepimais, galūninių a, e (< -*án, -*én) i ą, ę a i ikmenimis). Vienoje pašnek ėje, ku iai p iski i dagiliónių, Va ekių, aukš ãkaimio, Ùpninkų, kunigškių, saleniñkų kaimai, galūninis a e čiamas u ipo balsiu, žymimu ʋ, p z.: sa ʋ, dʋk ὺs, o ie oje galūninių a, e (< -*án, -*én) i ą, ę a iami u, i, žymimi ʋ, ι, p z.: k ʋ ‘ka ą’, šιlknι ‘šilkinę’, gι nιmι. an ojoje pašnek ėje, į ku ią įeina Vãnagiškio, Padaig, keižoni8 kaimai, neki čiuo as galūninis a a iamas be u a s- pal io, be i gi edukuo as, p z.: žǝ, sъs, á ъs (i á ыs), o ie oje galūninių a, e (< -*án, -*én) i ą, ę a iami a, e, p z.: a g, aka ‘ anką’. kamieno d iga - siai an, en i nosiniai ą, ę išlaiky i isame plo e (s undžia 1980: 98; 1988: 112). ki os ypa ybės, s undžios eigimu, bend os isai Ùpninkų šnek ai. balsiai ė, o kaimuose p ie ibos su y ų aukš aičiais ši in iškiais d ibalsinami, p z.: nepadije ‘nepadėjo’, u em ‘ o ėm’, d ibalsis uo e čiamas uɔ a ɔ, p z., dudə (i ddə). edukuojamas i agalis i neki čiuo as d ibalsis ai, p z., k úmы. ki is, išsky us uos, ku iems lie u ių kalba y a an oji, a i aukiamas iš umpos galūnės į p ieš- pasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį a ba d ibalsį ie, uo (s undžia 1980: 99–100). s undžios pas ebėjimu (1980: 99), ų ie inių žmonių, ku iems lie u ių kalba y a gim oji, kalboje balsių i d ibalsių p iegaidės ski iasi, be silpnai. iš mo ologijos ypa ybių minė inos eiksmažodžio esamojo laiko pi mojo asmens o mos su , d, p z.: áudiau ‘audžiau’, s a iaũ ‘s ačiau’, i e a y iniai eiksmažodžiai, p z.: apa dinėja ‘apa ia’; p ielinksnis iž ‘iš’, p z.: iž y o (s undžia 1980: 100). kai ku ias jona õs šnek os ki čia imo i balsyno, p iebalsyno ypa ybes, a si a- dusias dėl kon ak ų su sla ų kalbomis, ap a ė ū a kazlauskai ė (2008: 600–609). au o ės liudijimu, šioje šnek oje nes ip iai d ibalsinami ki čiuo i ė, o, p z.: s u ié 7 okiais pačiais eks ais p is a omos isos ienuolika ba anausko išski ų a mių. 8 s undžia (1980: 98) nu odo keižioni kaimo pa adinimą i išnašoje paaiškina, kad kaimų pa adinimai jo eikiami okie, kokie bu o už ašy i iš ie inių gy en ojų. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 161s aipsniai / a icles ‘s o ė i’, žmuónis ‘žmonės’; ienbalsinami d ibalsiai ie, uo, p z.: diẽnas ‘dienos’, p α duód α ‘pa duoda’’. Miš iose šeimose augę a ia aip: jåunesn.m ‘jaunesniems’, a až. ‘a ažiuo i’. iš mažens mokan ys kelias kalbas šių ie ų gy en ojai ne a - oja kai ku ių minkš ųjų p iebalsių. Po nesuminkš ėjusių p iebalsių pakin a p ieša- kiniai balsiai, p z.: p.sɛsɛ ɛs ‘pussese ės’, ž.mes ‘žemės’, g .čɛ ‘g yčia’. edukuo- jami neki čiuo ų galūnių balsiai, iš umposios galūnės ki is a i aukiamas ne ik į p iešpasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį a ba d ibalsį ie, uo, be i į d iga sinį skiemenį. Links ama išlygin i ki čio ie ą žodžio pa adigmoje. Paskelb a šių šnek ų eks ų, už ašy ų iš akmeni i ak (L ii 238–239, 246–248; kazlauskai ė 2005: 66–67): ˈ · ʋs ˈ ei ‿ pà( ) u ˈ ·jʋ p ˈ e. ˈ k ˈ is; b. a lab ы . su.ku akmeniai (L ii 239), u ·dawọm sẹkl·če↑ ad.nam α // gi .namыs n.mыs↑ akmeniai (kazlauskai ė 2005: 66), i ‿ a.ks ˈ e . kõ · l ˈ i  paɔũ.ks ыikα . akai (L ii 247); eninų (Pano e i pa apijos) (Ma ke ičienė 2001: 169–170): α  a dina · α i α da a lá·is i mu e is; b·da a ga ine (Ma ke ičienė 2001: 169), l a b α  b·da a geg.žes minesi ažul.u abal. // k α k abali; inʋs α ik.nʋs (Ma ke ičienė 2001: 170); Ùpninkų, Ma kù iškių i gaižnų9 (kazlauskai ė i k . 2007: 87–93, 95–97; Lk 223): a ‿ en ʋ s / i .kis gi ·nʋ upninkai (kazlauskai ė i k . 2007: 90), mã·ma bú·da a kaliẽdọm / klekẽ·lιs k·p α / dà pi ã·ga .kæp α Ma ku iškiai ( kaz- lauskai ė i k . 2007: 91), · a ·s ježe a: judʋs j·že ʋs, ·psk i ʋs i bá·l ʋs Ma - ku iškiai (Lk 223), e g·de g·de / liguóninẹ gul·je / ·kι s u ʋ kuóje i ‿ l.[ka] gaižūnai (kazlauskai ė i k . 2007: 96); jaugelškių (kazlauskai ė 2005: 68–69): p α sku da↑ uóke šun·be buå pad. ιs (kazlauskai ė 2005: 69); žemių10, Pasódos, ba galos11 i gegužnės (Lk 221–222, 224–225): uk ˈ ·s ugus ·s i ·kšč ˈ us žeimiai (Lk 221), anʋ anʋ jisa, ž ˈ · i – pi ·la apá·ugu(s) ž·lʋ Pasoda (Lk 221), pàc šená·uja sẽ·nis: k·k ˈ a s ˈ eika à, ó·ks šenã· imas ba ėgala (Lk 224), lakš igela laba g ažæ č.lba; nusipika gelažni pl·gu gegužinė (Lk 225). Pa eik os iš aukos aki aizdžiai a spindi ap a ąsias nag inėjamojo šnek ų plo o ypa ybes. Šnek ų aP a iMas geoLingVis iniu Požiū iu senojoje jauniaus i salio a mių klasi ikacijoje (salys 1933: 21–34; 1935: 1–87; 1946: 1–67; 1992: 3–140) daba inius šiauliškius suda o dalis aukš aičių aka iečių žiemiečių i aukš aičių idu iečių (ž . 2 pa .). 9 Laikomasi o icialiosios, Lka i 26 nu ody os o mos. 10 už ašy a žemis. 11 už ašy a Be gala . 162 Lau a ge žo ai ė ac a Linguis ica Li huanica LXVII 2 PaV. kazimie o jauniaus i an ano salio a mių klasi ikacija aukš aičiai idu iečiai d iga sius am, an, em, en i nosinius balsius ą, ę išlaikė s eikus, kaip i aka iečiai, ačiau kie ojo l p ieš ė a imu a imi y iečiams (salys 1946: 53; 1992: 109). iš pa eik o žemėlapio ma y i, kad salio aukš aičiai idu iečiai a si suskilę į du plo us: šiau inį (žemiau Šiauli šis plo as isiškai nu ūks a) i ies Legečias p asidedan į pie inį12 . Šie plo ai ski iasi ne ik kalbinėmis ypa ybėmis. yški i gam inė šių dalių iba: „[...] nuo Šiauli iki pa bé žės i Šùš ės san akio d iekiasi ilgas pelkių i e ai gy enamų miškų uožas“ (salys 1992: 111). iš ik ųjų šiose ie ose gausu pelkių, 12 iš salio aukš aičių idu iečių plo o ap ašo (1946: 38, 54; 1992: 77, 111) i p idė o lie u ių a mių žemėlapio ma y i, kad šių aukš aičių plo as šiek iek žemiau Šiauli susiau ėja, be isiškai nenu- ūks a. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 163s aipsniai / a icles du pynų ( ėkỹ os, sùlinkių du pynai, ý u ėnų i Šlu os y eliai) i didelių miš- kų masy ų (Mažuõlių, Liaudškių i Ùžpelkių) (ž . Lk 40, 41, 56, 57). Į an ąjį aukš aičių idu iečių plo ą (pie inį) p adedan Legečias įeina baisóga- la, g ažškiai, Šlapãbe žė, kėdáinių, jona õs, kaũno, kaišiado i i P enų apylin- kės. Šioje a mių klasi ikacijoje aukš aičiai idu iečiai a sidu ia a p aukš aičių a- ka iečių (žiemiečių, eliuoniečių i pie iečių), aukš aičių y iečių (pan ininkų, pun- ininkų) i aka inių dzūkų. daba inio ski s ymo aka ų aukš aičiai šiauliškiai i senojo ski s ymo aukš aičiai idu iečiai geog a iškai išsidės o labai panašiai, ačiau esama i ski umų (ž . 3 pa .). iš šio žemėlapio ma y i, kad: 1) salio aukš aičiai idu iečiai įėjo į y inę daba - inių šiauliškių dalį; 2) pie inė aukš aičių idu iečių dalis apėmė ne ik daba inių aka ų aukš aičių šiauliškių, be i nemažą aka ų aukš aičių kauniškių, nedidelę g e imų pie ų aukš aičių plo ų dalį. 3 PaV. aukš aičiai idu iečiai daba inėje a mių klasi ikacijoje 164 Lau a ge žo ai ė ac a Linguis ica Li huanica LXVII 4 PaV. Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai an ano ba anausko a mių klasi ikacijoje13 Pa eik asis žemėlapis odo, kad daba inių aka ų aukš aičių šiauliškių i se- nojo ski s ymo aukš aičių idu iečių plo ų y inė iba su ampa. be o, y inė senojo ski s ymo aukš aičių idu iečių iba be eik su ampa su kamieno ki čiuo- ų ą, ę (ž . Lka ii, žemėl. n . 44) i kamieno i agalių am, an (ž . Lka ii, žemėl. n . 69) izo onomis. nuo šių izo onų į y us nosiniai ą, ę i d iga sių pi mieji dėmenys p adedami siau in i (ž . 2 pa .). Vaka inė aukš aičių idu iečių iba be eik su ampa su l p ieš e i ypač ė (ž . Lka ii, žemėl. n . 15, 28) izo onomis, nuo ku ių į y us ( aigi i be eik isame aukš ai- čių idu iečių plo e) l a iamas kie ai (ž . 2 pa .). Šių d iejų klasi ikacijų sug e ini- 13 sud. Lau a ge žo ai ė (2011). Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 171s aipsniai / a icles gi denis aleks as, Zin ke ičius Zigma s 1966: dėl lie u ių kalbos a mių klasi- ikacijos. – Kalbo y a 14, 139–147. g i na eck ienė elen a, senkus juozas 1968: naujas eikalas apie mūsų a mes. – Li e a ū a i menas 25, 6. g i na eck is V ladas 1968: žymus eikalas apie lie u ių kalbos a mes. – Tiesa 113, 2. jankauskas Vidman as 2000: Jona os š . Jokūbo bažnyčia i pa apija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla i spaus u ė. ka lėdienė L aima 2011: geoling is ikos adimosi sąlygos Lie u oje. – Ta p au inės mokslinės kon e encijos Socioling is inė dialek ologija: bal ų a mių y imai p anešimų ezės 2011 m. spalio 21–22 d. Vilniaus uni e si e o kauno humani a inio akul e o Lie u ių ilologijos ka ed a, Lie u ių kalbos ins i u o kalbos is o ijos i dialek ologijos sky ius. in e ne o p ieiga: h p://www. a mes.l /images/Veikla/Laima%20kaLediene.pd . ka aliūnas sim as, sa baliausk as alg i da s 1967: kapi alinis lie u ių dialek olo- gijos eikalas. – Pe galė 6, 154–156. ka aliūnienė egina 1999: Jona a – Lie a os k aš as. Vilnius: ys ž aigždu ės. ka aś ha lina, u kowsk a k ys yna i k . 2001: Język polski na Kowieńszczyźnie . His o ia, sy uacja socjolingwis yczna, cechy językowe, eks y. Wa szawa–Wilno: eLiPsa. kazlauskai ė ū a 2005: Šiauliškių pa a mės pie inių šnek ų eks ai i komen a ai. Šiau- liai: Šiaulių uni e si e o leidykla. ka zlauskai ė ū a i k . 2007: Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. ka zlauskai ė ū a 2008: jona os šnek os one inės ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dia- lek ologijos p oblemos 2, 600–609. kazlauskas jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. k iklys b onius 1965: Mūsų Lie u a 2. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedi- jos leidykla. Le Viii – Lie u ių enciklopedija 8. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedijos leidykla, 1956 . Lk – Lie u os kelių a lasas, y . ed. Mindaugas bal ušai is. Vilnius: b iedis, 2010. LKA i–ii – Lie u ių kalbos a lasas 1 . Leksika; 2. Fone ika, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas, 1977–1982. Lke – Lie u ių kalbos enciklopedija, pa engė kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslo i enciklo- pedijų leidybos ins i u as, 1999. Lk – Lie u ių kalbos a mės. Ch es oma ija, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Min is, 1970. 172 Lau a ge žo ai ė ac a Linguis ica Li huanica LXVII Lk ch – b ace i č i ū ė i m a, i anaus k i e n ė a u d a, Leska u s k a i ė a s a, umpa edmundas. Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins- i u o leidykla, 2004. L ii – u bana ičiū ė-Ma ke ičienė žane a, g ina eckis Vladas. Lie- u ių a mės 2. Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e si e as, 1992. Mačiulis jonas 2007: Slapy a džių są adas (kompak inė plokš elė). Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka. Ma ke ičienė žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si e- o leidykla. Mi kulėnien ė danguo lė 2012: Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija. – Ac a Linguis ica Li huanica (a iduo a spaudai). Mikulėnienė danguolė, s a ecka anna, sud., 2009: Bal u alodu a lan s. P os- pek s = Bal ų kalbų a lasas . P ospek as = A las o he Bal ic languages: A P ospec . īga: La ijas uni e si ā es La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mi kulėnien ė d anguolė, u mpa edmu ndas 2008: naujas ž ilgsnis į kazimie- o jauniaus a mių klasi ikaciją. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 2, 128–146. Mo kūnas ka zys 1977: Į adas. – Lie u ių kalbos a lasas 1 . Leksika. Vilnius: Mokslas, 7–18. Mo kūnas kazys 1980: Pažin is su lie u ių kalbos a mėmis. Vilnius: Mokslas. Mo kūnas kazys 1993: dėl są okos pe i e inės a mės. – Lie u ių kalbo y os klausimai 30, 4–7. i ege janusz 2006: Polszczyzna gwa owa na Li wie. – Słownic wo polszczyzny gwa o- wej na Li wie. Wa szawa: dig, 11–47. sa lys an a nas 1933: kelios pas abos a mių is o ijai. – A chi um Philologicum 4, 21–34. salys an anas 1935: Lie u ių kalbos a mės ( ank aščio eisėmis). kaunas. salys an anas 1946: Lie u ių kalbos a mės ( ank aščio eisėmis). übingenas. salys an anas 1985: Raš ai 3. Į ai ūs s aipsniai. oma: Lie u ių ka alikų Mokslo akademija. salys an anas 1992: Raš ai 4 . Lie u ių kalbos a mės. oma: Lie u ių ka alikų Moks- lo akademija. semaškai ė ing ida 2010: Lie u os d a ai . Enciklopedinis žinynas. Vilnius: algi- man as. sk a džius P ana s 1968: Lie u ių kalbos dialek ologija. – aidai 5, 215–218. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 173s aipsniai / a icles s undžia boni a cas 1980: kelios pas abos apie upninkų šnek ą. – Kalbo y a 31(1), 98–100. s undžia boni acas 1988: upninkų apylinkės a minė si uacija. – K aš o y a 22, 111–114. Vabaln inko juo zas [g ildys juozas] 1910: žinios iš Lie u os. žeimė. – Vienybė 41, 642. Vi kauskas Vy au as 1967: s a bus kalbo y os eikalas. – Gim asis k aš as 16, 3. Vi kauskienė e landa 2007: Gegužinės pa apijos i bažnyčios is o ija. kaišiado ys: kaišiado ių muziejus. X. M. [Miežinis Ma as] 1909: iš Lie u os. žeimė. – Vil is 46, 2. X. M. [Miežinis Ma as] 1909a: iš Lie u os. žeimė. – Vil is 49, 2. Zielińska anna 2002: Polska mniejszość na Li wie Kowieńskiej. S udium socjolingwis ycz- ne. Wa szawa: slawis yczny oś odek Wydawniczy. Zi elińs ka anna 2004: Li ewskie in e e encje one yczne w polszczyźnie na e enie mi ę dzy kownem a Poniewie ż em. – Bal ų i ki ų kalbų one ikos i akcen ologijos p oblemos . Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla, 105–109. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1992: Lie u ių kalbos is o ija 5 . Bend inės kalbos iškilimas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Zi nke ič ius Zigmas 2002 [1969]: apie lie u ių kalbos a mių ski s ymą. – Rink iniai s aipsniai 1. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 365–380. Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių kilmė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Бaрaновскiй aнтoнiй 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ . Санктпе- тербургъ: Типогр. Императорской Акад. Наукъ. boльтеръ Эдуард 1904: Литовская хрестоматiя. Санктпетербургъ. Поржезинскiй bиктор 1896: З амѣтки по діалектологіи литовскаго языка. Санктпетербургъ: Типогpaфія Императорской Академіи Наукъ. Че кмонас Ва лерий 2001: Польский язык в Йонавском районе Литвы (социолин- гвистические зaметки). – S udia nad polszczyzną K esową 10, 71–91. Яв нис kaзимip 1894: [Новоалександровскій уѣздъ] – Памяmная кнuжка Ковенской губерніи на 1895 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–176. Яв нис kaзимip 1897: Паневѣжскіе говоры литовскаго языка. Памятная кнuж ка Ко- венской губерніи на 1898 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–228. Явнис kaзимip 1911: Грамматика литовскаго языка. c.-Петербургъ: Типогpaфія И. Академіи Наукъ. 174 Lau a ge žo ai ė ac a Linguis ica Li huanica LXVII he sou he n subdialec s o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic aspec and i s in e p e a ions suMMa y he a icle is conce ned wi h he a ea o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian in he classi ica ions o Li huanian dialec s du ing a ious pe iods. he ocus is on he li le s udied sou he n subdialec s o jona a and i s en i ons. by applying a compu e ca og aphy me hod, he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai in he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas gi denis was compa ed o he Middle aukš ai ian in he classi ica ion by kazimie as jaunius and an anas salys and o he i s eas e n in he classi ica ion by an anas ba anauskas. he compa ison o he men ioned a eas demons a ed hei in e media e si ua ion wi h ega d o o he subdialec s. he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai inds i sel be ween he žemai ian and eas e n aukš ai ian. Wi h ega d o he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai , jau nius and salys’ Middle aukš ai ian ha is simila ly placed bo de s wi h he Wes e n aukš ai ian in he Wes , while in he eas hey bo de on he eas e n aukš ai ian. in ba anauskas’ classi ica- ion he i s eas e n ha di e s om he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai by dis ibu ion also inds i sel be ween he Wes e n and second and hi d eas e n. he subdialec s o jona a and i s en i ons eme ge as pe iphe al i.e. as occupying a inge si ua ion wi h ega d o he compa ed subdialec s. hei pe iphe al si ua ion was de e mined no only by hei excep ional geog aphical si ua ion bu also in e ac ion wi h he sla lan- guages ha we e spoken in hese a eas. Į eik a 2012 m. asa io 10 d. Lau a ge žo ai ė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]