Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis

219straipsniai / articles daiVa aLiūkaitė Vilniaus universiteto kauno humanitarinis fakultetas, Lietuvių kalbos institutas Les directions de recherches scientifiques: géolingvistique, sociolingvistique, perceptivioji dialectologija, cognityvioji linguvistique. kaLbos VariantiŠkuMas PaaugLių akiMis: Lyties kintaMasis1 Variability of Language in the eyes of teenagers: the Variable of gender anotation article analyseée projet scientifique Lituanien kalba: idéales, idéologies et identité lūžiai eksperimentų medžiaga. la question étudiamasis de l'article si le sexe variamasis est une significative grandeur, différenciant la jeune génération des idéals de langue Lituiniens. des questions de variantialité de langue. analysant des expériences, menées autour 7 les plus grands sąmoningųjų ir nesąmoningųjų nuostatų eksperimentų duomenys leidžia svarstyti ir kitus binée hommées, didmiestie langues et bendrinée langues représentants des sociolingvistiniai regioninius Lietuvos miestus ir Vilniuje (bendra eksperimento dalyvių imtis – 1451 devintos ir dešimtos klasės mokinys iš 23 Lietuvos mokyklų), medžiagą, eskizuojami sociolingvistiniai kalportraits. annotation the article analyzes the material from experiments in the research project Lithuanian language: ideals, ideologies and identity shifts. the research question is whether the variable of gender is a significant variable differentiating the Lithuanian language ideals of the young generation. 1 étude réalisée dans le cadre du projet Lituanie langue: idéales, idéologies et identités lūžiai, 20102013 (vykdo Lietuvių kalbos institutas, vadovė Loreta Vaicekauskienė, remia Lietuvos mokslo taryba, sutarties nr. Vat-14/2010). esMiniai VerdŽi: sociolingvistika, genties vireamasis, sąmoningosios nuostatos, nesąmoningosios nuostatos, sociolingvistinis portrait. attitudes, sociolinguistic keyWords: sociolinguistics, variable of gender, conscious attitudes, unconscious portrait. 220 acta Linguistica Lithuanica LXIX consider other issues of evaluations in relation to the daiVa aLiūkaitė variability of language. the analysis of the data of experiments carried out around 7 largest the combination of experiments of the conscious and unconscious attitudes enables us to regional cities of Lithuania and Vilnius (the total sample of participants in the experiment 1451 pupils of the ninth and tenth grade of linguistic homeland, big city language, and standard language. from 23 Lithuanian schools) allows us to sketch sociolinguistic portraits of the representatives 1. ĮVadinės Pastabos: Lyties kintaMasis socioLingVistinėje PersPektyVoje sociolingvistinė perspektīva, d'une certaine unité de référence laissant socialinį genders kintamąjį, yra dviplanė. Le premier plan de essence siétine avec variantines sociolingvistikos (angl. variationist sociolinguistics) ou autrement quantitines sociolingvistikos (angl. quantitative sociolinjuojama avec Williamo Labovo nom. Labov guistics) tyrimų tradicija (žr. Labov 2004: 6–21). Ši paradigma dažniausiai asociprécisément le premier ekspliquait idėją, que prétendre, que comme justement cette chercheuse inzžvalga variantiškumas yra prigimtinė kalbos charakteristika (žr. Labov 1969: 728). galima et est devenu fondamental variantinės socioling vistikos déjà pachies premiers dans variantinės principu (plg. tagliamonte 2012: 2). sociolingvistikos travaux lytis évaluée comme significatif variantiškumą bendruomenėje kalbos2 le déterminant. m. johiš substance par cette étude de fisher de 1958 institutifé du sexe viriamojo nas L. fisheris, naujosios anglijos (jaV) kaimelyje ištyręs -in ir -ing vartoseną (plg. fishin’ ir fishing)3 ir kalbamuosius variantus įvardijęs socialiai lemtais variantais (angl. socially conditioned variant) arba socialiniais-simboliniais variantais (angl. socio-symbolic variants), konstatuoja, kad mergaitėms būdingesnis -ing variantas (daugiau apie tyrimą ir kitų kintamųjų distribuciją žr. fisher 1964 (11958): 483–489). dvinariškumas investigateur gija dans la tradition des recherches dialectologiques était nouvelle. Ici il est sąmoningai modeliuodamas tyrimą numatė abiejų lyčių informantus. tokia strateimportant d'ajouter que fisheguage community défintį. seulement à cause des traditions vartosena ne 2 Pažymėtina, kad šiame straipsnyje kategorija kalbos bendruomenė atitinka speech community, o ne lantransmet pas à šnekos ou šnektos communautéés (plus sur cette distinction voir aliūkaitė 2007: 1618; Vaicekauskienė, sausverde 2012: 7). 3 groupes étudiants composèrent 24 enfants, po également berniukų et mergaičių. informantai appartenaient deux groupes d'âge, i. i. 36 ans et 710 ans. le matériel d'enquête composait trois types de données linguistiques: les soi-disant tests d'aperception (t. i. enfants prikurti textai selon les chercheurs donnés courtes introductionnels sentences); réponses au formųjį questionnaire (seuls anciens informantų); les informals interviewent sur ses activités (kelių vyresniųjų informantų) (fisher 1964 (11958): 483. kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 221straipsniai articles rio l'étude éclogo de dialektologiques fondations4, et lui scientifique, présentant son nuveikté travail, considstè, si de telles recherches ne pouvait être considérées comparative ideolectologija (angl. comparative ideolectology) (fisher 1964 (11958): 487). particulièrement significatif de la tradition quantitative sociolingvistique de recherches Labovo préparée dans une étude sur niujorkiečių tartį5, où chercheur, dirigant des variables r (po kinti, plus précisément serait dire, a réussi à éprouver que les langues balsių, pavyzdžiui, bar) ir th (pavyzdžiui, thing) distribucijos analize, pavyko paaišpeuvent être étudiées systématiquement, le changement de sexe, comme variable significatif, est également accordé de l'attention. amžiumi et pan. Labov a montré que des Laisvieji variantai (angl. free variation) iš tiesų yra fikcija, nes iš esmės visi kintamieji sietini su socialinės struktūros vienetais – socialine klase, profesija, lytimi, modèles de variation des langues (angl. patterns of Labiau ne sigilinant dans variantines variation) galima nustatyti netgi sudėtingoje didmiesčio kalbos bendruomenėje (daugiau žr. Labov 2006 (11966): viii, 30–33; Mesthrie 2001: 377–381). sociolingvistices tradition signification des représentants sociolindicijos suformuluées gvistinių tyrimų raidai apskritai, pasakytina, kad tam tikros šių pačių pirmųjų trainsjvalgos sont importants et dans cet article présentysimam recherches. hence les données tant de fisherie que de labov montrent que filles (toujours fisherie en étude) et femmes ou femmes réalisent moins significerait des variables, i.e. leur raiška approximesnė standard, leur caractéringueur formes prestijines (plus voir fi sher 1964 (11958): 484; labov 1972: 24 swann3; 2003: 221222). stambilleurs ou smulkesnių sociolingvistinių études, uneip ou autre aktualitradicions (plg. voir eckert 1989: 245267; cheshire 2002: 423443; romaine 2003: nančių lyties kintamąjį, yra gausu ir amerikos, ir kontinentinėje sociolingvistikos 98118; tagliamonte 2012: 3234 et kt. ). 1990 m. Labovas, s'appuyant plus negu 30 ans d'expérience de recherches, suforatkreipté l'attention mulavo principus6, apibendrinančius skirtumų tarp vyrų ir moterų kalbėjimo mo4 1954–1955 m. johnas L. fisheris kartu su žmona rinko kalbinę medžiagą, kurią transkribavus ir buvo en -in et -ing réalisation, ce qui devint passevoir chercheur prendre une étude expérimentale (žr. fisher 1964 (11958): 483. 5 dera ajouter que généralement variantines ou quantitines sociolingvistikes recherches commencement identifie avec Williamo Labovo 1963 m. Martos Vynuogyno (angl. Marthas Vineyard) sur l'île Masačusetso dans le État effectuées des sons kaitos (angl. a sound change) recherches. chercheur appliquant du direct observation principes tyrée linguistiques vintamųjų (angl. linguistic variable)ay/ iraw/ réalisationation / /. quantitatives sociolingvistiques ont noté qu'étudiant la fréquence et distribution des variants phonétiques fesijų, etninių grupių atstovų ir kt., bus galima paaiškinti garsų kaitą (daugiau žr. Labov 1972: 7–41). tačiau entre les ayans et iraw et différents âges, proniujork tarties recherches, bien sûr, ont fait une plus grande mame leidinyje Sociolinguistic Patterns (Labov 1972) perspausdintas 1963 m. publikuotas tyrimas. 6 I principas. esant stabiliam sociolingvistiniam susisluoksniavimui, vyrų nestandartinių formų vartojimo influence à raidai de cette direction. il faut ajouter que citaojadažnis est supérieur que des femmes. Ia principe. kaitai du haut (anglais. change from above) les femmes sont plus initiatives de prendre des formes prestijines que les hommes. II principe. les femmes kaitai du apache (angl. change from below) sont le plus souvent des novatores. 222 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX delius. La variable du sexe n'est pas évaluée suabsoluutintai. son influx éclairskėja nės hierarchijos vidinėje struktūroje, t. y. bet kurioje klasėje konstatuojamas mosocialiteriškos lyties langue membres communauté de prestižinių normų siekis, autre partus, et davantage imlumas innovations (žr. Labov 1990: 210, 213, 215, cit. de cheshire 425–426; taip pat žr. Mesthrie 2003: 106–107). 2002: important ajouter, que variantées sociolingvistikes chercheurs accessibles des résultats décrendrina activation lingubiné activités. antrasis planas sociolingvistikos paradigmoje, lyties kintamąjį laikąs reikšmingu dydžiu, sietinas su kalbinių nuostatų tyrimais. kalbos konceptus ar bet kokią konkrečią raišką gali vertinti abiejų lyčių atstovaitiriamieji, taigi išryškėjantys percepcijos ir vertinimo skirtumai gali būti siejami ir avec le sexe des membres de la communauté de langue. kalbant apie kalbinių nuostatų tyrimus, svarbi yra tiesioginių (angl. direct) ir nedirect (angl. indirect) des recherches skirtis. Les études de la première paradigme sont fondées sur des questionnaires, quand les enquêteurs répondissent à des langues vartosenes, langues, langues atmanes klausimus ir pan., netiesioginiai metodai – tiriamąjį objektą užmaskuoja. Metodolodéfense de l'évaluation solutions paspleient primary objectif, taiti, chercheurs pensent, indirectines méthodes assurent spontaniškesnius et franches réponses (plg. obiols 2002 2). stimuli (j'en campbell-kibler kaip pažymėjo kathryna campbell-kibler, nuostatų eksperimentų pagrindas yra 2013: 142). taigi avant tout et à mentionner 1960 m. Wallaceo Lamberto et son équipe créé kaukės (angl. the matched guise linguines dispositions, aux respondants n'est pas révélé le vrai but de l'étude, ainsi stimul technique)7 metodas (žr. Murray 1998: 75–78)8, kurio esmė yra tai, kad tiriant des mots et évalue des locuteurs personnelles, socialines et kt. propriétés. katie drager (2013), décrivant tikintis gauti nesimuliuojamų duomenų. Vykdant kaukės tyrimą, tiriamieji klauso des méthodes expérimentales en sociolingvistique, a distingué kaukée méthode avec spontaniškos stimulais de langue et précisément préparées stimam tyrimui. donc la étude kaukée essence est celle que généralement stimul des sonsyne un vermiquement ou comme autrement marqué discours). ainsi mulais. Ši – spontaniškos kalbos ir parengto stimulo – skirtis yra svarbi ir pristatysiéclaircinne se si la variante du discours au auditeur-évaluation ajoute, change la sociale caractéristique iš kalbėtojų kalba du kartus, vienu atveju neutraliai, kitu atveju atlieka tyrimo organizatorių paskirtąjį kaukės vaidmenį, t. y. realizuoja tiriamąją raišką (tai gali būti du parleur, ou pas. Dès lors, obtenir des locuteurs estimečiai devient la base de déterminer la remvaine sociale, kul8 des chercheurs souligne-t-on que la méthode locutive est l'une des plus répandues méthodes de recherches des dispositions linguistiques (clopper 2013: 156). tūrinę vertę. Kaukės metodas yra priskirtinas prie netiesioginių metodologijų. 7 Plg. kaukės metodu pagrįstas tyrimas pristatomas aurelijos Čekuolytės straipsnyje, skirtame analizuoti, kaip jaunimas vertina angliškus žodžius suaugusiųjų kalboje (Čekuolytė 2010: 323–326). kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 223straipsniai / articles kalbant apie kalbinių nuostatų tyrimus ne mažiau svarbi yra perceptyviosios paradigmes de dialectologie. denniso r. Prestono 1981 m. (Preston 1989; Preston 1999a: xxiiixl; Preston 1999b: 359373; Preston 2002: 57104) créées ou apibendrintos skirtingų kalbėjimo variantų, pirmiausia tarminių, suvokimo ir vertinimo metodologinės nuostatos sėkmingai pritaikytos jaV, jungtinėje karalystėje, japonijoje, Vengrijoje, italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, olandijoje, turkijoje ir kai kuriuose kituose kraštuose. Preston est décris les 4 principaux composants d'une telle étude: enquêtés turi atlikti žemėlapio užduotį (sužymėti jiems žinomas ar įsivaizduojamas variantų ribas žemėlapyje), reitinguoti variantus pagal taisyklingumą ir patrauklumą, įvertinti variantų skirtingumą nuo jų pačių vartojamos atmainos (ar nuo kokio kito lyginamojo nario), lokalizuoti variantus žemėlapyje (daugiau žr. Preston 1999a: xxxiv–xxxv). nors tyrimo mechanizmas turi sąsajų su Lamberto metodu, pirmiausia tuo, kad principalement durant les recherches utilisés stimulai (rčiau enquêtés a de se baser sur leurs souveniments, visuels, etc.), en plus de cela, tels résultats des recherches, comme do, – išsiaiškinamos nuostatos dėl vieno ar kito kalbos varianto9, visgi yra ir esminių et kaukės metošių metodologijų skirčių. Tout d'abord souligneitea que perceptyviose tyrimuose tiriamieji įprastai žino, kad vertina kalbą. antra, kai kurių perceptyviosios dialektologijos tyrimo segmentų šaknys yra geolingvistinės paradigmos darbuose, plg. dialectologie mappeo tâches, des variants différences de détermination tâches (žr. Preston 1999: xxv xxx; rensink 1999: 37; daan 1999: 930; kremer 1999: 3136 et kt.). leurs Vadinasi, galima teigti, kad kalbinių nuostatų tradicijos iš esmės išplinta iš dvieperspectives théoriques: de la psychologie sociale, où les recherches concernent principalement avec différentes langues10, et de la perceptyviose dialectologie, dont les représentants se regroupent dans d'une langue variantialité évaluation et perception dera pasakyti, kad abiejų tradicijų darbuose lyties kintamasis yra svarbus analitinio instrumentarijaus vienetas. Šiame straipsnyje kaip tik ir svarbus šis, antrasis, sociolingvistinių tyrimų planas: analizuojant kalbines nuostatas dėl variantiškumo, svarstoma, ar lyties kintamasis yra reikšmingas dydis, lemtingai diferencijuojantis jaurecherches. nosios généros idéals de la langue Lituanies. La première perspective, t. i. variantes sociolingvistiques, dispositions sur le sexe variable dans la principale analyseée sont incluses seulement comme gretinamoji information, puisque la base de l'enquête de présentation est pas actifs lingubines activités, mais données d'évaluation et perception. 9 Šios idėjinės jungtys yra visiškai suprantamos, nes Prestonas buvo Lamberto studentas (žr. giles, billings 2004: 190). 10 Lambert avec l'équipe kaukės metodo ėmėsi cherchant à évaluer les attitudes vers les canadiens anglakalbiens et francūzakalbiens (plus loin voir Murray 1998: 7475). 224 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX taigi šio svarstymo pagrindas – kalbinių nuostatų eksperimentų, vykdytų aplink 7 didžiausius regioninius Lietuvos miestus ir Vilniuje, duomenys. kalbinė eksperimentes matériau bendrines langues, Vilniaus ville langues, kauno ville langues et regions, t. y. tarmiquement marétes, langues stimulai. commun lyvių imtis – 1451 devintos ir dešimtos klasės mokinys iš 23 Lietuvos mokyklų expérimentamento da- (des lieux d'essai voir. Fig. 1). enquête à tous les points réalisée en 2012 2. MetodoLoginė PLatforMa: dVinaris eksPeriMentas kalbinių nuostatų eksperimentas yra dvinaris: tiriamos nesąmoningosios ir sąmoningosios dispositions. a priesto convient de dire que tel modèle de recherches des dispositions en tout cas est plus réussi que l'essai d'étudier seulement quelle que soit une partie des dispositions. en opérant deux types de données on peut espérer d'une plus 1 PaV. les points d'enquête kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis articlesstraipsnies negu première matière linguistique étude, cependant dans ce cas ir patikimumo. Žinoma, dera pripažinti, kad metalingvistinis diskursas (o kaip tik tokį ir užtikrina verbalizuota nuostatų medžiaga) visada palieka daugiau klausimų serait opportune quelque peu perfrazuer Labov, qui, commentant critique certains de ses premierstakes approche à des modèles de variation dans grandes communautés linguistiques, esà, si et quand il est possible de parler de quels modèles, ce serait jokio modelio modelis (angl. the complete absence of any pattern), a souligné que et très migloti, les modèles de variations peuvent être systématiquement et reliés aux modèles sociaux (žr Labov 2006: 225-245). taigi, en parlant sur le discours métalingvistinien, ou autrement subjectvi des données, précision vs. faidingume, neabejotinai on peut espérer décrendriner certains modèles. Dans ce cas ce serait certains modèles de variation des dispositions, qui, vraisemblablement, n'en sont pas moins liés avec socialine, regione et kt. langues menės sąranga ir, dar labiau tikėtina, reflektuoja bendruomenės kalbinį sąmonincommunautaogumą. telle disposition est essentiellement encouragée des insžvalves des recherches déjà effectuées (plg. kalėdienė 2010: 86; kliukienė 2010: 104). 2.1. nesąmoningųjų nuostatų tyrimo modelis nesąmoningųjų nuostatų tyrimo pagrindas – stimulų eksperimentas. eksperigrande objectivité mento prototype international du projet Lanchart (daugiau voir kristiansen 2009: 173178, particulièrement 1 tableelę p. 174) plateforme metodologique. des dispositions nąmondeuses à éclaircir a été appliqué le soi-disant test d'évaluation du evaluation experiment) (žr. kristiansen 2010: 544). taigi tyrimo metododologinis parleur (angl. speaker fondamental essentiellement sietine et avec la méthode Lambert tyviosios dialektologijos tyrimų technika. Per eksperimentą naudota tipinė 7-balė semantinio diferencialo skalė (daugiau apie semantinio diferencialo skalės naudojimą lingvistų tyrimuose žr. Wray, trott, kaukės, et avec Prestono percepbloomer, reay, butler 2005: 174176; kristiansen 2010: 545) Įprastai semantinio diferencialo antoniminių reikšmių būdvardžiai (ar kt. kalbos (žr. fig. 2). des pièces constructions), invoiyant des quelles que soient caractéristiques, liées à deux dimensions, i. i. statut et solidarumu (plg. ryan, giles, sebastian 1982, cit. de kristiansen 2010: 545) arba viršenybe ir patrauklumu bei dinamizmu (plg. Zahn, hopper 1985, cit. de kristiansen 2010: 545). Šių dimensijų įverčiai modelioja jau eskizuoti kalbėtojo sociolingvistinį portretą (žr. 1 lentelę). taigi tyrimų duomenys leis bent sociolingvistinius bendrinės kalbos, Vilniaus miesto kalbos ir tarmiškai žymėtos kalbos atstovų portretus. Tous des stimulés parleuses développaient le même thème signifiait son opinion sur une bonne enseignante. convient d'ajouter que presque tous les stimuli se 226 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX temos žodžiai (pvz.: geras mokytojas, mokinys, pamoka, metodai, pamokos tema ir pan.), taigi tiriamiesiems pagrįstai galėjo susidaryti įspūdis, kad tyrimas yra susijęs su kokia nors pedagogine problema. Šiuo požymiu eksperimentas atitinka kaukės répètent des significatives techniques basées des recherches. 12 stimulų garsyną sudarė 8 pastovūs ir 4 keičiami stimulai. kiekvienu atveju étudiamieux ont évalué 4 représentants de langue bendrines (2 filles et 2 garçons), kalbos atstovus (2 merginos ir 2 vaikinai). Likusių 4 stimulų kalbėtojai (2 merginos 4 Vilniaus et 2 garçons) représenteau regiolektinėms raiškoms ou autre didmiesčio (t. y. kauno) jeunimo languebai. stimuli, utilisés dans les points d'étude du groupe telšių (Žemaičių kalvarijoje, sedoje et alsėdžiuose)11, à considérer comme terresaičių tarmės regiolektiniai unités; stimuli, utilisés dans les points d'étude du groupe Marijampolės, à considérer comme vakarų aukštaičių kauniškių regiolektiniai vienetai; stimuli, utiliser Šiaulių groupe dans les points d'investigation, évalués comme vakarų aukštaičių šiauliškių regiolektiniai 11 vienetai; stimulai, naudoti Panevėžio grupės tiriamuosiuose punktuose, vertintini autres groupes de points d'investigation voir 1 paveikslėje. poursuivant le but ne décidés Ptidible peu crédible sérieux Lengvabūdis Įdomus nuobodus Confiant en soi non-confiant en soi Protingas kvailas Malonus nemalonus kietas nevykėlis hoppenbrouwers 1983: 1). des autres auteurs dans vartosenoje reVisi stimulai prêter de quelques minutes enregistres, reçus par librejo 2 PaV. Vertinimo skalė kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 227straipsniai articles lektiniai vienetai /; stimulai, utiliser alytaus groupe kaip rytų aukštaičių panevėžiškių regiolektiniai vienetai; stimulai, naudoti utenos grupės tiriamuosiuose punktuose, vertintini kaip rytų aukštaičių uteniškių regioexaminamiosiques points, verregiolectinis unité entendu comme intermédiaire variant tintini kaip pietų aukštaičių regiolektiniai vienetai. entre traditionnelle tarmes12 et bendrines langues, reflétant complexes relations de tarmes et bendrines langues. le premier bene regiolectinien unité regiolekto catégorie la pavartojo cornelijus a. j. hoppenbrouwersas, par ce terme įvardijęs variant, qui susiformuoja su- (kryptis: tarmė → bendrinė kalba) (žr. mišus, supanašėjus, išsilyginus bendrinei kalbai ir tarmei tarpusavyje type interviu, dont le thème geras enseignjs, avec correspondants villes de (žr. 1 figure) mokiniais. pour chaque point, accumulés au moins 30 entretiens, informants giolektas vartojamas ir kelių dialektų panašėjimo, mišimo, persidengimo dariniui įvardyti (daugiau žr. aliūkaitė, Merkytė-Švarcienė 2012: 161–162; aliūkaitė 2013: 5–6). choisis en tenant des critères prédéfinis, c'est-à-dire 1) du sexe il fallait accumuler des deux sexes informant des stimulants matériel formés, 2) du critère âge les informants devaient être des élèves de 1112 classe; 3) sêslume critère les informants devaient être nées et élevées au point d'étude (i.e. Šiauliuose, Marijampolėje et kt., voir. Fig. 1). en utilisant le langage des jeunes. taitiquement, des matières d'intervie se séparer représentativus fragments tativité du critère, i. i. cherché que les regionulai soient tarmiquement marétés (pavy toutefois, terresaiques tarmes regiolektiniams Audacity programą parengti 13–16 sekundžių stimulai, atspindintys interviu punkto stimulams caractéristique žemaitiškas kirčio atitraukimas, nenuoseklus o stimulams formuoti, išvalytas triukšmas, iškirptos pauzės, tekstas pagarsintas ir kt. rengiant regioninės raiškos stimulus, laikytasi stimulų geolingvistinio reprezendvibalsinimas; rytų hautštaičių uteniškių regiolekraiška membres de la communauté de langues jeunes du point de vue concurre la valeur du point de vue avec continuume est grandement diversier, que impossible divulguer 4 stimulų garsynu. Pourtant par tiniai stimulai išsiskiria o tarimu (su ryškiu a atspalviu) ir pan.). Pabrėžtina, kad tokia stimulų rengimo strategija taikyta, siekiant patikrinti, ar tarmiškai žymėta expérience, montrent quelques tarmialité variation modèles, c'est-à-dire, biausia, les bendrine kalba. neabejotina, kad raiškos variantiškumas tarmės ir bendrinės kalbos comparer avec Vilniaus langue de la ville ainsi que bendrinès langue représentants des données. Bien sûr, éryskėjusių évaluations ne peuvent être considérées comme kalbėtojų įverčius galima vertinti kaip regioninės raiškos atstovų įverčius ir, svaruniverselles, mais sur tendencijas kalbėti galima. 12 kurios bene aiškiausias kriterijus yra skiriamųjų ypatybių sklaida variante. 234 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX lę). statistiquement significativement diffère des filles et des garçons dispositions Marb (6)17 kalbėtojo bruožo, t. y. šio stimulo atstovas atrodo labiau malonus mergaijuste à cause d'un tėms. le total de cette dimension de solidarité traitois évaluis bas (seulement 7,56; comparativement bendrines langues représentants de ce traito 4,82; 5,52; 5,80), taigi, manytina, kad šios skirties sureikšminti nederėtų, nes pagal auverčiai entre Marijampolės groupe tiriables sont autres paramètres Marb (6) les filles et les garçons l'évaluation ne diffère pas. Dès lors, il peut décrendrintai dire, que mergaičių ir berniukų yra vienodas. kad jis nėra aukštas, rodo daug palankiau eskile degré de solidarité avec kalbinės gimtinės kodi entre zuojami bendrinės kalbos et Vilniaus kalbos atstovų sociolingvistiniai portrays. de telles données encouragent plekso (angl. dialect inferiority complex) (žr. sibata 1958, cit. iš inoue 1999a: 148). l'assumée sur le soi-disant dialecte menkavertiškumo komPerceptyviosios bojimas nuo kalbinės gimtinės raiškos ir prielankumas kitoms raiškos būdingas todialektologijos des recherches montrent (plg. evans 2002: 7193), que atsirikiom communautés, dont proche environnement interminių codes de par uneokies ou d'autres circonstances nelaiko lygiaverčiais principalement public domain kodeis. aptly pristatydamas dialekto vaizdinio (angl. dialect image) koncepciją. tyrėjas teigia, kad le dialecte menkavertiškumo complexe explique fumio inoue, dialecte imagdinį lema et le diniai (galėtume pridurti – stereotipai). Vaizdinys, jo teigimu, gali turėti įtakos dialektų kaitai bei tarminių kodų sklaidai apskritai, jei kalbėtume apie lingvistus dialecte lui-même, et stéréotypinement des lieux ainsi des habitants imagdominances aspects. simultanément le visuel du dialecte est et le dialecte menkavertiškumo complexe raison cela, inoue point de vue, déjà des chercheurs de psychologie sociale taigi iš to, kas pasakyta, galima teigti, kad kalvarijos, Vilkaviškio ir Pilviškių jaunųjų tiriamųjų (ir mergaičių, ir berniukų) dialekto vaizdinys, konkrečiu atveju tai būtų vakarų aukštaičių kauniškių kapsų krašto (žr. bacevičiūtė, Mikulėnienė, champs d'intérêts (plus vue inoue 1999a: 14715918; inoue 1999b: 174). salienė 2005: 9395) regiolectinio code imagdinys, lemia au moins déjà silpną dialekto menkavertiškumo kompleksą. kyla klausimas, ar tik toks kalbinės gimtinės atstovo sociolingvistinio portreto paaiškinimas galimas. Veikiausiai ne, bet kitokia perspektyva bus pristatyta ieškant nesąmoningųjų ir sąmoningųjų nuostatų sąlyčio taškų ir skirtumų logikos. o dabar quelque peu sur d'autres groupes des nsommoning des dispositions experimentement données. Šiaulių grupės (gruzdžių, kuršėnų, radviliškio) tiriamosios et tiriamieji, vertindami Šiaulių stimulų variantiškumą, iš esmės atskleidžia labai panašias nesąmoningąsias nuostatas. regiolektinei raiškai aukšti įverčiai neskiriami (žr. 5 lentelė). 17 stimulų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: Mar – Marijampolės stimulai; M – mergaitė, b – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. 18 particulièrement 11.7. schemą, figurant p. 158. kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 235straipsniai / articles tik šiek tiek palankesni, eskizuodami sociolingvistinį regiolektinės raiškos atstovo portretą, yra berniukai. ŠiaulM (3)19 ir Šiaulb (12) kalbėtojų rimtumo vs. l'évaluation de légvabūdialité entre garçons et filles diffère significativement. et leur parlateurja ŠiaulauM (3), et parlateur Šiaulaub (12) apparut besants davantage action. rimti negu lengvabūdžiai (žr. 6 lentelė). Žinoma, negalima nepaisyti ir diskurso une possible variante, que justement ces locuteurs opinioné sur un bon apprymodèle toją pasirodė tiriamiesiems labiausiai priimtina, rimtai argumentuota. apskritai berniukų didesnis palankumas regiolektinei raiškai yra labiau tikėtinas nei netikėtinas. tai atitinka ir sociolingvistikos tyrimuose apibendrintą vartosenos (žr. referuotą Labovo i principą dans la partie 1. de cet article notes d'entrée: variamasis de sexe sociolingvistinėje perspective). cependant, il faut reconnaître que cette condition ne remplit pas. des nesąmoningųjų dispositions émergeant sociolingvistis regiolektinės raiškos représentant le portrait ne indique que telle vartosenos modelis. raiška est berniukų soutenu autre groupe dzūkijos etnographien regiono tiriamųjų, t. i. monių ir simno mokinių, nuostatos dėl kalbinės gimtinės išsiskiria. Šioje grupėje lyties kintamasis turi nuostatas diferencijuojančios galios. dėl visų keturių kalbėbeaucoupų, butritojų berniukų et mergaičių provisions diffère significativement. le degré de signification diffère d'un cas à l'autre (žr. Table 8ę). taigi évaluant alM (3)20 parlateurja cette groupe des investigamnies éprouvskia favorakres dispositions à cause de sa sérieux, confiance de soi, intinnesse, plaisir. Lorsqu'ils évaluent alM (9) parlateur, cette groupe étudiamnées plus favorablement que les garçons évaluent parlateures sérieauté, plaisir, crédimité, intéressumu et intelligence. Dans tous les cas entre les filles et les garçons des non-consommings dispositions au niveau au ressortissent statistiquement significatifs ou très significatifs des différences. les deux orateurs sont les plus évaluées comme sérieuses. on peut soulever la question de savoir si de telles dispositions montrent solidarizaviment avec des locutejoys du même tės kalbėtojus-berniukus būtų įvertinusios ne taip palankiai kaip mergaites-kalbėtosexe. Effectivement pas. ainsi serait possible dire dans ce cas, si mergaijas. bien que communs de toutes les dimensions (plg. 1 tableelę) les valeurs ne sont pas très hautes et sont statistiquement significativement se distinguant de la commune de langue et Vilniaus langue atstovų įverčių, visgi mergaičių eskizuojamas sociolingvistinis kalbinės gimtinės atstovo (kaip ir atstovės) portretas leidžia teigti, kad regiolektiniu (su aukštaičių tarmės (pietų aukštaičių patarmės) pasluoksniu) kodi prabilęs jaunuolis ou jaunuolė ne devient pas tout étrangimu, įtartinu, dont la personnalité peut être sujette (žr. 7 tableelę). Mer19 des lettres stimul et autres signes significations: Šiaul Šiaulių stimulai; M mergaitė, b garçon; (x) 20 stimulų numeris nurodo stimulo eilės numerį. lettres et autres signes significations: al alytaus stimulai; M mergaitė, b garçon; (x) gaitės tendues numeris nurodo stimulo eilės numerį. 236 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX à penser que alb (6) est intelligent, confiant en lui-même, gentil, significativement se démarque siekiantis tikslo, patikimas ir netgi kietas. taip pat statistiškai reikšmingai arba labai mergaiques dispositions pour alb (12) parlant de plaisir, confiance en lui-même, crédibilité, sérieux, intelligence et dureté. statistiquement significatifs et même très significatifs (žr. 8 tableelée apibendrinant berniukų ir mergaičių tarpusavio įverčių skirtumus (kurie yra caractéristique avec binės gimtinės représentant portrait est pozityvus. Dès lors, étudiamosios žyma***), galima teigti, kad šios grupės tiriamųjų mergaičių sociolingvistinis kalen essence pripamento données peut affirmer, que filles filles est loyalesnès linguine maternelle, žįsta kalbinės gimtinės kodo vertę. Vadovaujantis nesąmoningųjų nuostatų eksperisolidarizuojasi avec région. Dans le cas de cette groupe, il est possible parler seulement de garçons pour les chercheurs créés sociolingvistiniai regiolektinės raiškos représentants des portraits tikro laipsnio dialekto menkavertiškumo kompleksą. Vėlgi būtina pridurti, kad tokia tendencija prieštarauja sociolingvistikos diskurse apibendrintiems berniukų ir mergaičių vartosenos modeliams (žr. referuotą Labovo i principą šio straipsnio dalyje 1. Įvadinės pastabos: lyties kintamasis sociolingvistinėje perspektyvoje). dviejų rytų aukštaičių kalbinės aplinkos grupių (Panevėžio ir utenos, žr. 1 pav.) ainsi que taičių panevėžiškių et uteniškių patarmių gyvybingumą (plg. Mikulėnienė 2012: portraitus, neišsiskiria (žr. 9, 11 lenteles). nors dera pažymėti, kad turint omenyje rytų aukšc'est est favorablement évaluera girdimus regiolectinius variants. évoquant les données des 6–7), buvo tikėtasi, kad šių grupių tiriamieji sukurs stipresnius sociolingvistinius enquêtes du groupe Panevėžio (ramygalas, krekenavos, Pumpėnų), direit-on que statistiquement significatifs des différences nesąmoningųjų dispositions au niveau entre répondants et répondantenčių nepasperérée évaluant PanM21 le raišką. PanM (3) parlateurja semble plus crédible aux enquêtées, et Panb (12) parlateurjas aux enquêtées. Considère que tel solidarisationsis avec son sexe parleur n'est pas très significatif, car évaluant d'autres personnelles qualités de ces parleurs crée plus pasconfiant de soi l'impression. utenes stimulés par tous les paramètres tant des filles que des garçons sont évalués similairement, différumai ne sont statistiquement skirtumų neišryškėja. dar vienas kalbėtojas – Panb (6) stimulo – tiriamosioms significatifs. Mentiėtinas seulement utM (3)22 évaluation de parlateurhe. svėdasų, zapalių et alantos mokinės favorablement que les garçons évaluent utM (3) kietume, sérietumą, plaisir (žr. 12 tableelę). 21 significations des lettres stimul des et autres signes: Pan Panevėžio stimulai; M mergaitė, b garçon; (x) numeris nurodo stimulo eilės numerį. 22 stimuls des lettres et autres signes significations: ut utenes stimulai; M mergaitė, b garçon; (x) numberis indique stimulo rangées number. kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 237straipsniai / articles en général, évaluant ces groupes de eskizuojamus sociolingvistins regiolektines raiškos atstovų portretus, lyties kintamojo laikyti reikšmingu, lemiančiu skirtingų asmeninių savybių portretus, nederėtų. jeunesųjų zemaičių (Žemaičių kalvarijos, sedos et alsėdžių mokinių) kuriamam aussi sociolingvistiniam kalbinės gimtinės atstovo portretui (žr. 13 lentelę) tiriamųjų lytis aucune taille décisif. statistiquement significatives différences au niveau des nesąmoningных dispositions s'exprime en évaluant deux des quatre locuteurs, i. i. telšM (3)23 parlėtoją filles tendusių à considérer un peu plus sérieux negu garçons, et telšb (6) locuteur apparut aux enquamosies plus confianceįs lui-même (žr. tabelelę 14). brièvement résumant les résultats du groupe de la région il faut dire que éryškėjęs mergaičių didesnis faankus kalbinės gimtinės regiolektinėms raiškoms, bien que et atitinka apibendrintų vartosenos modelių (žr. referuotą Labovo i principą šio straipsnenie partie 1. Introductives notes: le sexe kintamasis sociolingvistatique perspectivevoje), n'est complètement imprévu. Des résultats similaires obtiennent parfois et des chercheurs d'autres pays24. Avant présentant des groupes kauno primintina, kad šios grupės tiriamieji gavo išklausyti 12 stimulų garsyną, iš kurių 8 stimulai reprezentuoja didmiesčių kodus. 4 stimulai sukurti iš kauno miesto (kruonio, babtų, Vilkijos) des données étudiables, des élèves interviu matériaux, taigi affirmer que étudiés ces codes peuvent rappeler leur langbines hommines code prototype, ne serait complètement correcte. kruonis (Atlas des langues lituaniennes point 554) du point de vue géolingviste pakliūva dans vakarų aukštaičių priedzūkio arealą (žr. bacevičiūtė, Mikulėnienė, salienė 2005: 114116, Vilkija (Lietuvių kalbos atlaso point 495) pakliūva dans vakarų aukštaičių šiaurinį arealą25. babtai appartient atlas de langue Lituanienne Vareikonių (ce point (470) est vakarų aukštaičių šiauliškių areale) au point, par babtus praeina vakarų aukštai2425). D'où à dire, on s'attend à ce que les participants à čių kauniškių patarmės siena (žr. kazlauskaitė, Lapinskienė, bacevičiūtė 2007: l'expérience peuvent avoir vakarų aukštaičių cependant cela, bien sûr, ne signifie que étudiésieux kauno kauniškių (galbūt ir šiauliškių) patarmės ar bent regiolektinių bruožų patirties. taigi kauno stimulai nelaikytini jų kalbinės gimtinės pavyzdžiais. jeunesmoins variantes sont negirdėti. Les habitants de ces endroits attirent et industrielles, et culturelles la ville kauno 23 stimus lettres et autres signes significations: telš telšių stimulai; M mergaitė, b garçon; (x) prancūzakalbėje dans la partie de Suisse, les données ont montré que les femmes sont pas aussi numeris nurodo stimulo eilės numerį. 24 Plg.: caroline L’eplattenier-saugy, atlikusios perceptyviosios dialektologijos metodika pagrįstus tyrimus strictes en évaluant rimą formulavo opposante hypothèse (žr. Leplattenier-saugy 2002: 354, 360361). 25 Au nestandartinius variantus ir pagal taisyklingumo, ir pagal patrauklumo kriterijus, nors tyrėja prieš tynord du nemuno ainsi ce areal le įvardija rima bacevičiūtė, danguolė Mikulėnienė et Vilija salienienė, salienė 2005: 8284). nė, aiškindamos vakarų aukštaičių kauniškių patarmės vidinę diferenciaciją (žr. bacevičiūtė, Mikulė- 238 acta Linguistica Lithuanica LXIX il faut dire que par expérimentą investigamieji, daiVa aLiūkaitė évaluée personnelles des locuteurs données de cette tâche quelque peu vérifient paslaugos. taigi, neabejotina, kad kalbamų punktų jaunimui kaunas nėra svetimas. kalbinis kaunas taip pat. Visgi teigti, kad šios grupės tiriamieji atpažino kauno stimulų kalbėtojus kaip kauno jaunuolius ir tai lėmė jų vertinimą, taip pat negalima. interprétation. kaunb (12)26 parlėtoją 35 pour cent. des enquêtes a attribué à la ville savybes, gavo dar vieną užduotį – nurodyti, iš kokio miesto yra kalbėtojas. taigi de kauno, et 45 pour cent. la ville de Vilnius; kaunM kauno ville, 44 proc. la ville de Vilnius; kaunb (6) 41 pour cent à la ville kauno, 37 pour cent Vilniaus ville. D'oùsi, uneip ou autre (3) – 38 proc. kauno miestui, 44 proc. Vilniaus miestui; kaunM (9) – 42 proc. propriétés modeliuotas sociotina, que le principal asociatas était bendresnis c'est didmiestis. et bien que kauno stimules (comme autres cas de regiolectines stimules) lingvistinis kalbėtojo portretas nebuvo asocijuojamas tik su kauno miestu. Manydes locuteurs asdrinée des stimulés des locuteurs personnalités (žr. 15 lentelę), cela ne prédit ici souvintini Willyio dierckso distance (angl. distance) et aktujo distance meninės ypatybės įvertintos mažiau palankiai negu Vilniaus kalbos stimulų ir ben- (angl. actual distance) (žralio diercks 2002: 51) concepts, signifiant véritable, i.e. des tiriamiesiems šių kodų atstovų lokalizuoti Vilniuje27. paramètres géographiques, distance et distance, déterminée par des codes sociaux, culturels, stéréotiniens manipulés. telles curiés distances sont les tâches de la carte panaméenne (plg. aliūkaitė 2009: 165166). de données expérimentales de ce parametrų. norint priartinti patrauklaus kodo atstovus arba nutolinti nepatrauklaus groupe on voit que aktualųjį distanceum agit didmiesčio idėja, probablement comme rodo santykius su savo ar kokiu kitu vertinamu kodu. Paprastai perceptyviosios dialektologijos darbuose atstumą ir aktualųjų atstumą labai gražiai atskleidžia vadiconcreti tipiškos sociolingvistikoje opposition miesskirtumų megaičių et berniukų nepasitaikė évaluant kaunb (6) texte-stimulo kalbėtoją. sur kaunM (9) et kaunb (12) des parleurs entre gargaičių et berniukų tas vs. kaimas išraiška. Peržiūrint kauno grupės (kruonio, babtų, Vilkijos) tiriamųjų vertinimus tiriamojo lyties kintamojo aspektu, pasakytina, kad statistiškai reikšmingų nuostatų statistiškai labai reikšmingi nuostatų skirtumai tik dėl kalbėtojų rimtumo. reikia 26 stimulų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: kaun – kauno stimulai; M – mergaitė, b – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. 27 il ne peut qu'ajouter, que et les représentants de la Vilniaus langue ont été attribués abiem grandmiesčiams panašiu santykiu, plg. : Vilnb (2) parlėtoją 46 pourcent. investigatifs attribuée kaunui, 58 proc. kaunui ir 32 proc. Vilniui; Vilnb (8) – 37 proc. kaunui ir 46 proc. Vilniui; VilnM (11) – 44 proc. kaunui ir 44 proc. Vilniui. kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 239straipsniai / articles 48 pourcent. Vilni; VilnM (5) dire que dans les deux cas les parlètoi favorisent meilleures filles (žr. Lyties kintamasis šiek tiek suskaido nuostatas ir dėl kaunM (3) kalbėtojos. Mergaitės palankiau vertina šios kalbėtojos įdomumą, protingumą ir kietumą. Vilniaus mokyklų tiriamieji, vertinant iš lyties kintamojo perspektyvos, nėra labai originalūs. Vilnb (8)28 stimulo kalbėtojas ir mergaičių, ir berniukų įvertintas be statistiškai reikšmingų skirtumų. kitų trijų kalbėtojų sociolingvistinius portretus tableelę 16). filles et garçons tendent à esquizuer un peu différemment. Le plus se distingue VilnM (4) parlateures personnels qualités dansverčiai. Gargaitės riau fillesitės cette parleuse est évaluée et palankiau vertina šios kalbėtojos protingumą, malonumą, įdomumą, patikimumą. geselon la souveraineté dimension de propriété des résultats de l'expérience ne peut être constaté siekį. kita Vilniaus kalbos atstovė VilnM (6) eksperimento dalyvėms atrodo labiau įdomi, pasitikinti savimi ir kieta. berniukai šiai kalbėtojai yra kritiškesni, jų įverčiai d'une plus grande favourité des filles pour les filles-parlêtojes, car Vilnb (2) stimulo kūrėnei des sujets semble esąs intelligent et intéressant (jr. tableaux 17, 18). 3.2. des portraits sociolingvistes de langues jas taip pat palankiau įvertinamas tiriamųjų. Šio stimulo atstovas tiriamosioms labiau communrines et Vilniaus langue Visų grupių 12 stimulų (Vilniaus grupėje – 8 stimulų) garsyne teikti vertinti 4 bendrinės kalbos ir 4 Vilniaus kalbos stimulai. apibendrinant gautus duomenis reikia pasakyti, kad visų grupių tiriamieji sukūrė patrauklius ir bendrinės kalbos atstovo, ir Vilniaus kalbos atstovo sociolingvistinius portraits. Les évaluations des filles et des garçons diffèrent statistiquement significativement (ou même très significativement) (žr. table 19ę). Notez que les données obtenues, i.e. supérieurs gargaiques communrines de la langue stimul des représentants des traits personnels dansverčiai correspondent sociolingvistes décrendrintus vartosenes polinkius (plg. Labovo i principą). Labiausiai išsiskiria Marijampolės grupės (kalvarija, Vilkaviškis, Pilviškiai) ir alytaus groupes (daugai, butrimonys, simnas) des évaluations investigatives. Ces groupes de nesąmoningųjų dispositions expériences des participants créent particulièrement positifs (et socialino atraitlumo, et statuso dimensions savybių) communrinès langue représentants des portraits. le sexe du parleur, comme on voit au tableau 19, aux enquamosiens n'est pas important. 28 stimus significations des lettres et autres signes: Viln Vilniaus stimulai; M mergaitė, b garçon; (x) numeris nurodo stimulo eilės numerį. 240 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX kitų grupių eksperimento dalyvės (gal išskyrus telšių grupę) iš esmės neparodo didesnio prielankumo negu dalyviai bendrinės kalbos berniukų stimulams. tels différumai peuvent marquer les filles identificationsi avec son sexe parlėtoja. aukšti įverčiai indiquent que le code de la langue communrinė prisiffinant (plg. déjà so aktualiojo atstumo konceptą). taigi iš duomenų atkurtinas visai logiškas vertinimenėtą dierckmo modelis mergaitės démonstre principalement identisationsi avec mergaitėmis, o ne kalbėtojais-berniukais. apskritai koreliuojant berniukų ir mergaičių įverčių skirtumus su kalbėtojų savybėmis, reikia pasakyti, kad statistiškai reikšmingų arba labai reikšmingų skirtumų kalbėtojomisyra évaluant et la solidarité, et les dimensions du statut. le plus souvent filles donnent des scores supérieurs aux parlètojens en évaluant le parleur de crédibilité et plaisir (propriétés de dimension de solidarité) ainsi que confiance en soi et intelligence (propriétés de dimension du statut). Vilniaus kalbos atstovo sociolingvistinis portretas pagal kai kurias charakteristiqui concurrence avec le représentant de la langue communrinée portrait pimas dalykas yra, ar šį portretą tikslina lyties kintamasis. Pridurtina, kad pačių Vilniaus grupės tiriamųjų kuriamas Vilniaus kalbos atstovo sociolingvistinis porsociolingvistiniu. Nous rūtretes en essence est leur kalbinée maternelle représentant portrait (žr. 17, 18 tables), taigi leurs įverčių skirtumai ici ne considstomi. il faut dire que le sexe variable affecte significativement paramètres du portrait sociolingvistinien du représentant de la langue Vilniaus. on peut affirmer que dans tous les groupes d'investigations des filles, les įverčiai n'empêchent même rienkai nulemia Vilniaus langue place des stimulés dans tous les atmain des stimulés. Mergaičius esquizué Vilniaus représentant du langage sociolingvistis portrait, comme et bendrines représentant du langage sociolingvistis portrait, est pozityvesnis negu berniukų. d'autre part, et des caractéristiques des représentants kinmines des langues filles évaluaient plus favorablement que garçons (žr. précesnį straipsnio galima teigti, kad mergaitės apskritai vertindamos laikosi distancijos, jos nėra tokios skirsnį). nonfirment, car kalbines homtines représentants de sociolingvistiniai portraits sont assez communs, kategoriques, leur position tolerantiškesnė negu nos stimulams yra sietinas su atvirojo prestižo veiksniu. Mažai tikėtina, kad Vilniaus kalbos stimulus paprastasis kalbos bendruomenės narys labai aiškiai atskiria nuo berniukų. en revenant aux Vilniaus langue stimuls estimverts, il convient de noter que les filles davantage de favoris cette atmaibendrines langue stimuls29. Hencesi, évaluant fonctionne la même système de prototypes de langue imagdines et régulières. 29 Vilniaus langue stimulés significétéum sont neryškus, depuis bendrines langue stimulés les distingue džiui, trumpųjų balsių ilginimas, ilgųjų trumpinimas nekirčiuotose pozicijos, dvibalsių ie ir uo vienseulement, pavyzbalsinimas, kirčio atitraukimas et pan. Plg. : VilnM (4) stimule [ iː] trumpinamas 3 iš 4 pozicijų ; [ uː] trumpinamas 1 iš 1 pozicijos; VilnM (8) stimule vienbalsinami [ie] (1 iš 1) ir [uo] (taip pat 1 iš 1) ir pan. kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 241straitsniai articles / Le moins statistiquement significatives ou très significatives des différences utenos ir Šiaulių grupėse. didžiausią palankumą Vilniaus kalbos stimulų atstovams d'évaluation est indique alytaus groupe et telšių groupe filles (žr. 19 tablelę). ir kalbinės gimtinės atstovo portretas eskizuojamas alytaus grupės mergaičių yra Rappelle que que pozityvesnis que berniukų, taigi espérée, que tels įverčių drą mergaičių kalbinį sąmoningumą ir tolerantišką poziciją kalbos variantiškumui skirtumai montrent benapskritai. reliant les différences des estimations des garçons et des filles avec les qualités des kėja tos pačios tendencijos kaip ir vertinant bendrinės kalbos atstovus. statistiškai reikšmingų arba labai reikšmingų skirtumų yra vertinant ir solidarumo, ir statuso dimensijų kalbėtojų savybes. dažniausiai mergaitės aukštesnius įverčius kalbėtojams skiria vertindamos kalbėtojo malonumą ir įdomumą (solidarumo dimensijos savybės) bei pasitikėjimą salocuteurs éryšvimi et intelligingume (statuso dimensions qualités). des données de Vilniaus kalbos atstovo mergaičių ir berniukų kuriamas sociolingvistinis portretas l'enquête on voit que le plus correspond la dureté des propriétés dansvertie. tatos apibendrinant dera pasakyti, kad mergaičių ir berniukų nesąmoningosios nuosparce la langue bendrinée et la langue Vilniaus très similaires. Considère que la similitude des appréciations est liée à nelabai aiškiu communrines de la langue visuel parmi les jeunes langues de la communauté membres. des recherches imagdines dans le système de signes différenciés de la bendrines langue n'est pas tendre et aiški, taigi similaux codes, neturintys aiškių regiolektinių bruožų, pamatuables au même turimu bendrines langue prototype, et cela et lemia hautus telles atmaines représentant des qualités dansverčius. résultat très positifs sociolingvistins portraits des locuteurs. et Lyties 4. sąMoningųjų nuostatų duoMenys kintaMasis conscientidings les dispositions investigables montrent šnektų reitingai. et comme on pouvait se l'attendre, les données expérimentales des dispositions sąmoningowych incompatibles aux dispositions nonąmoningosi. Les données de cette partie de l'expérience permettent essentiellement de constater que la jeune génération est caractérisée par la loyauté à la région natale. Vilniaus ville, kauno groupes, alytaus groupes, Panevėžio groupes, utenas gruatmainoms. seulement Šiaulių pės ir telšių grupės tiriamieji atvirai deklaruoja ištikimybę savo kalbinės gimtinės groupe et Marijampolės groupe étudiamieux favorans tendé à évaluer Vilniaus šnektą (žr. 20 tableelę). Visgi neąmoningųjų dispositions dispositions expérimentmųjų. Tout to duomenų, suponavusių įžvalgas dėl dialekto menkavertiškumo komplekso ženklų regionuose, sąmoningųjų nuostatų eksperimento duomenys nepapildo. 242 acta Linguistica Lithuanica LXIX klios raiškos prototipų sistema les régions sont daiVa aLiūkaitė keliasluoksnė. apibendrintini deux sia atmaina vs. moins atraukli vs. encore moins apskritai iš sąmoningųjų nuostatų eksperimento rezultatų išryškėja, kad patrauatraukli et t. t. Le premier modèle serait le suivant: le prototype de raiškos la plus pagrindiniai modeliai, kurie sistemina kalbos variantiškumo vaizdinius: patraukliauappréciée est la remembrance maternelle de la languebinée. moins atraukli est bendrinė kalba ir (or) didmiesčių kalba; autres remvaines hiérarchisés selon la distance réelle de la langue maternelle. tel modèleis, avec šiokies tokies ajustements, caractéristique kauno groupe, telšių groupe et alytaus groupe étudiés. ypač reprezentatyvus ir tikslus šio modelio atspindys yra alytaus grupės tiriad'abord évaluée la langue maternelle atmaina, seconde position dans atsiduria bendriné langue et grandmiesčių variantes telle système imagdiniens implique privalité et publicité distinc. druskininkų et Varėnos šnektų pozicija šnektų nytina, que reitinge dar labiau pastiprina lojalumą gimtajam regionui. Šiek tiek patikslinti galima tik kauno grupės tiriamųjų vaizdinių modelį. MaMarijamopolės šnektos et Šakių šnektos position dans reitinge expliqué peut déjà mentionné le concept de distance actualio. d'autres groupes étudiants le plus plaisantantes raiškos prototype est nevienalytis, t. i. skirtumai entre kalbinės gimtinės varianto, bendrinės kalbos et didmiesčių (kauno, Vilniaus) langue des valeurs d'attrait sont statistiquement nereikšmingi, et autres atmainos hierarchizués selon realųjį distance (plus ou moins) du kalbinės gimtinės. Dès lors, la kalbinée homtines raiška n'est pas évaluée plus que bendrines langue ou tel modèle caractéristique du groupe didmiesčių (ypač Vilniaus) atmaina. Panevėžio, Šiaulių grupės, utenos grupės et tyt, kalbinės homtinės vaizdinių sistéme Marijampolės grupės tiriamiesiems. galima būtų teigti, kad iš visų tiriamųjų Marijampolės grupė išsiskiria didžiausiu nelojalumu kalbinės gimtinės raiškai, bet, mamarijampolės place occupe Vilkaviškio šnekta (l'un de cette groupe expériences mené Vilkaviškyje). résendrinant Vilniaus investigatifs šnektų reitings, évaluant statistiquement mingus įverčių skirtumus, reikia pažymėti, kad šios grupės tiriamieji ypač išskiria Vilniaus šnektą, antroje pozicijoje esančios bendrinės kalbos įverčiai statistiškai significreikšmingai diffère. Įtraukus lyties kintamąjį į šnektų reitingų peržiūrą, kitaip negu iš nesąmonindispositions gųjų expérimentimento données, ébriskée non nombreuses différences. on peut affirmer que en étudiant seulement des membres d'une reitingai. to negalima pasakyti tik apie Vilniaus ir iš esmės alytaus grupių tiriacommunauté de langue de sexe serait obtenir d'autres šnektų muosius. alytaus groupe des filles et des garçons langbinis goût prasilenkia seulement évaluant Vilniaus šnektą fillesitesses Vilniaus šnekta plaît davantage que aux garçons. kitas atmainas šios grupės tiriamieji reitinguoja vienodai. kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 243straipsniai / articles dar gana nuosekli yra ir jaunųjų žemaičių laikysena. jiems, kaip matyti 20 tableelée, eu à classer 16 atmaines, cependant tarmių inclusion dans reitinguotines atmainų sąrašus galutinių rezultatų iš esmės nepakeitė. statistiškai labai reikšmingai (**=p<.01)30 diffère seulement klaipėdas šnektos évaluation. Cette šnekta aux filles plaît davantage que aux garçons. il serait possible de considérer, si telle à évaluation se mą reikšmę turi kalbiniai ar nekalbiniai dalykai. klaipėda – vienas iš didmiečių, décidavadinasi, une attitude plus favorable à atmainą peut être liée et avec ce facteur. statistiquement significativement (*=p<.05) diffère et bendrines langues dansverčiai. nę kalbą vertina palankiau negu berniukai ir skiria aukštesnes pozicijas reitinge. Les filles bendridera dire que si des expériences auraient participé seulement des garçons, leur atmanes quartrukas de rating bene clairement le plus montrerait le tarmė, Telšių šnekta, Plungės šnekta, Klaipėdos šnekta. Mergaičių sąmoningosios soutien de l'identité zemaitique: terresaiches dispositions harmonise cette distinction atmainų reitinge. les filles au langage commun assignent la deuxième place au groupe de kauno étudiam les plus plainkančios šnektos status uniquement attribuent kauno atmainai, cependant les autres atmainos sont notés différemment. conscients des dispositions le niveau, les Vilniaus šnektai, o ne bendrinei kalbai. berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumai garçons du groupe kauno étudiés signifie plus favorablement diffère très nų vertinimas. Šiaulių, Panevėžio, Šakių, Marijampolės ir telšių atmainų vertinimo vidurkiai rodo, kad berniukai dažniau negu mergaitės šioms atmainos skiria aukšsignificativement (**=p<.01). Reikšmingai (*=p<.05) diffère et des autres atmaitesnes lieux šnektų reitinge. Marijampolės groupe des ideals de langue des garçons et des filles de Marijampolės se distingue bene le plus de tous les groupes au niveau des dispositions conscientis. trejetukas yra Vilkaviškio šnekta, bendrinė kalba, Marijampolės šnekta, mergaičių reitingo trejetukas – Vilniaus šnekta, Kauno šnekta, bendrinė kalba. statistiškai labai reikšmingi (***=p<.001) skirtumai išryškėja reitinguojant Vilniaus ir kauno šnekberniukų pirmas reitingo tas et Marijampolės et Vilkaviškio šnektas. des grandes villes atmanes filles filles beaucoup plus souvent que garçons attribue une plus haute place reitinge, et kalbines homtines šnektas kaip labiausiai patinkančias dažniau vertina berniukai. toks reitingavimas iš esmės rodo, kad lyties kintamasis lemia dvi skirtingas labiausiai patinkančios raiškos prototipų sistemas. De même la variable de sexe différencie les données de shnektų reitingų et dans d'autres groupes étudiatifs. 30 skirtumų reikšmingumas skaičiuotas taikant Vilkoksono porų testą (angl. Wilcoxon Signed Pair test). Šiuo testu patikrinama, ar berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumai skiriasi reikšmingai ar nereikšmingai, tai teikia pagrindą diskutuoti apie nuostatų skirtumus. duomenims diferencijuoti pasirinkti keli reikšmingumo lygmenys: vertinimai reikšmingai skiriasi ... vertinimai labai reikšmingai skiriasi, t. y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. Cette méthode est utilisée pour déterminer si une personne est atteinte d'une maladie grave ou d'une maladie grave. 250 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX Maegaard Mar ie 2009: how many standards? investigating ‘the double standard Model’ in the Light of evaluative Patterns from a young urban community. – Language Attitudes, Standardization and Language Change, ed. by Marie Maegaard, frans gregersen, Pia Quist, j. normann jørgensen. oslo: novus, 131147. Mesthr ie rajend 2001: sociolinguistic Variation. Concise Encyclopedia of SociolinMesthr ie rajend 2003: guistics, ed. by rajend Mesthrie. oxford: elsevier science, 377–389. social dialectology. rajend Mesthrie, joan swann, ana deumert, William L. Leap Introducing Sociolinguistics. edinburgh: edinburgh university Press, 76–113. Mikulėnienė danguolė, bacevičiūtė rima, salienė Vilija, sud., 2005: Vakarų aukštaičiai kauniškiai et Klaipėdos krašto aukštaičiai. Tarmès mokyklai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė danguolė 2012: XXi a. commencement Lituanie situation: tarmės transformacija. Geolingvistiques et sociolingvistiques polilogas au XXI siècle. thèses de conférence. 2012 m. décembre 67 d., kaunas 2012, Vilniaus universiteto kauno faculté humanitaire, 67. Mur ray stephen o. 1998: American Sociolinguistics: Theorists and Theory Groups. amsterdam / Philadelphia: john benjamins Publishing company. obiols solís M. 2002: the Matched guise technique: a critical approximation to a classic test for formal Measurement of Language attitudes. Noves SL. Revista de sociolingüística, 16. Preston dennis r. 1989: Perceptual Dialectology: Nonlinguists Views of Areal Linguistics. dordrecht: foris, 5170. Preston dennis r. 1999a: introduction. Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. by dennis r. Preston. amsterdam, Philadelphia: john benjamins Publishing company, xxiiixl. Preston dennis r. 1999b: a Language attitude approach to the Perception of regional Variety. Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. par dennis r. Preston. amsterdam, Philadelphia: john benjamins Publishing company, 359373. dennis Preston r. 2002: Perceptual dialectology: aims, Methods, findings. Presentrensink W. g. 1999: informant classification day Dialectology. Problems and Findings, ed. by johannes bernardus berns, jaap van Marle. berlin, new york: Mounton de gruyter, 57–104. of dialects. Handbook of Perceptual lishing company, 37. Dialectology 1, ed. by dennis r. Preston. amsterdam, Philadelphia: john benjamins Pubromaine suzanne 2003: Variation in Language and gender. The Handbook of Language and Gender, ed. by janet holmes, Miriam Meyerhoff. oxford: blackwell Publishing Ltd. kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 251straipsniai / articles swann joan 2003: gender and language use. – rajend Mesthrie, joan swann, ana deumert, William L. Leap Introducing Sociolinguistics. edinburgh: edinburgh university Press, 216247. tagliamonte sali a. 2012: Variationist Sociolinguistics: Change, Observation, tation. Malden: blackwell. Interpretamaševičius gier ius 2010: bloga langue et sociolingvistine compétence. Darbai ir dienos 54, 189–198. Vaicekauskienė Loreta, sausverde erika 2012: Lietuvos tarmių rezervatas: socialiniai ir geografiniai tarmės mobilumo ribojimai tiesioginių tyrimų duomenimis. – Taikomoji parlotyra 1, 127. Wray alison, trott kate, bloomer aileen, reay shirley, butler chris 2005: Projects in Linguistics. A Practical Guide to Researching Language. A Practical Guide to Researching Language. A Practical Guide to Researching Language. A Practical Guide to Researching Language. London: réplique Press Pvt. Priedas 1 LenteLė. du portrait sociolinguistique dimensions: qualités statusas solidarumas Viršenybė Patrauklumas ir dinamizmas matrica32 poursuivant le but... indécisès + + fiable... désattitude + + sérieux... légvabūdis + + įdomus... ennuyus + + confiancenant en soi... insouciant de soi + + intelligent... kvail + + agréable... désagréable + + kietas ... nevykėlis + – – + 32 savybių matrica préparée sur base kristiansen 2009: 187189, kristiansen 2010: 545, kristiansen 2011: 267, Maegaard 2005: 6769. 252 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX 2 LenteLė. Šnektų reitingo experimento šnektų listes Vilniaus groupe de kauno ville polės Marijambendrinė grupės Šiaulių grupės alytaus grupės Panevėžio grupės utenos grupės telšių grupės bendrinė kalba bendrinė kalba bendrinė kalba bendrinė kalba bendrinė kalba didmiesčių kalba kalba kalba Vilniaus Vilniaus šnekta Vilniaus Vilniaus šnekta Vilniaus Vilniaus šnekta Vilniaus kauno šnekta kauno kauno šnekta kauno kauno šnekta kauno kauno šnekta kauno šnekta klaipėdos šnekta klaipėdos šnekta klaipėdos šnekta klaipėdos šnekta klaipėdos šnekta klaipėdos šnekta klaipėdos šnekta regionalų šnekta centrų telšių šnekta telšių telšių šnekta telšių telšių šnekta telšių šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta Šiaulių šnekta Šiaulių šnekta Šiaulių šnekta Šiaulių šnekta Šiaulių šnekta Šiaulių šnekta Šiaulių šnekta Šiaulių šnekta alytaus šnekta alytaus šnekta alytaus šnekta alytaus šnekta alytaus šnekta alytaus šnekta alytaus šnekta alytaus šnekta Panevėžio šnekta Panevėžio šnekta Panevėžio šnekta Panevėžio šnekta Panevėžio šnekta Panevėžio šnekta Panevėžio šnekta Panevėžio šnekta Marijampolės šnekta Il est Marijampolės šnekta Il est Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta polės šnekta Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta Il est Marijampolės šnekta Il est Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta utenos šnekta utenes šnekta utenes šnekta utenes šnekta utenes šnekta utenes šnekta utenes šnekta utenes šnekta utenes à l'environnement linguistiqPasvalio ue ignalinos jonavos Plungės Vikaviškšnekta io šnekta joniškio šnekta Varėnos šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta Šakių šnekta Šakių Pakruojo druskinikupiškio šnekta anykščių šnekta kretingos šnekta nkų šnekta šnekta tarmės Žemės aukštaičių suvalkiečių dzūkų kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 253straitsniai articles / 3 LenteLė. Marijampolės grupės tiriamųjų regiolektinės raiškos atstovo sociolingvistinis portretas33 Pursuivant du but (1) 34 neappossedès (7) (n =203) MarM (3) Marb (6) Marb (12) MarM (9) 7,04 7,48 8,43 8,79 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (n=202) MarM (3) Marb (6) Marb (12) MarM (9) 6,69 7,56 8,11 8,75 Rimth (1) légvabūdis (7) (n=203) MarM (3) Marb (12) Marb (6) MarM (9) 7,29 7,84 7,90 8,19 Įdomus (1) nuobodus (7) (n=202) MarM (3) Marb (6) Marb (12) MarM (9) 6,51 7,03 8,23 9,54 Pasitikintis savimi (1) – nepasitikintis (7) (n=189) Marb (6) MarM (3) MarM (9) Marb (12) 6,85 7,29 9,20 9,29 Intelliging (1) kvailas (7) (n=199) MarM (3) Marb (12) Marb (6) MarM (9) 6,68 8,34 8,38 8,77 Malonus (1) nemalonus (7) (n=198) MarM (3) Marb (6) Marb (12) MarM (9) 6,88 7,56 8,36 9,21 Solide (1) défaykėlis (7) (n=203) Marb (6) MarM (3) Marb (12) MarM (9) 6,44 7,42 7,98 9,18 33 Lentelette présentent des rangs moyens. les locuteurs érūsiés selon le moyen dernier rang, leurs tvarka. Mažesnis vidutinis rangas reiškia, kad kalbėtojui dažniau linkta priskirti semantinio diferen cialo significations diminuement de paires à gauche située posityviąją quybę (pavyりに, poursuivant le but, fiable, Pažymėtina, kad ir kitų grupių duomenys lentelėse aiškintini taip pat. sérieux, etc. t.). 34 n nombre de sujets du groupe. A noter que et d'autres groupes des données fournissaient dans les tabelettes n marque le nombre étudiables. acta Linguistica daiVa aLiūkaitė Lithuanica LXIX 254 4 LenteLė. Marijampolės groupe de filles et garçons différumai de évaluation35 siek. tikslo Patikimas rimtas Įdomus Pasit. savimi Protingas Malonus Kietas Mar chi2 0,080 0,151 0,000 0,147 0,434 0,393 0,011 (3) 0,189 Mar chi2 0,151 0,000 0,147 0,434 0,393 0,011 0,189 p= 0,777 0,697 0,998 0,701 0,510 0,531 0,918 0,664 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra MarM p= 0,249 0,867 0,598 (9) chi² 1,328 0,028 0,277 1,413 0,247 0,054 0,012 0,100 0,235 0,619 0,816 0,914 0,752 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra Marb (6) chi² 0,000 2,326 1,768 0,247 0,916 1,579 5,994 0,138 p= 0,984 0,127 0,184 0,619 0,339 0,209 0,014 0,710 *(m>b) Marb (12) chi² 0,337 0,000 0,081 0,044 0,198 1,844 3,420 0,089 p= 0,561 0,993 0,776 0,834 0,656 0,174 0,064 0,765 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra kruskal-Wallis testas: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 5 LenteLė. Šiaulių groupe des tiriamųjų regiolektinės raiškos représentant sociolingvistis portrait Siekiantis tikslo (1) neapsisprendęs (7) (n=190) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,35 7,03 7,56 8,08 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (n=188) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,41 7,17 7,38 7,65 Rimth (1) légvabūdis (7) (n=188) Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) 6,12 7,27 7,66 7,95 35 différence entre les groupes étudiatifs (berniukų et mergaičių) la signification évaluée vérifiée kruskalo et Volis (angl. Kruskal-Wallis) test. l'augmentation du nombre chi carrat indique la différence entre les étudiésjų grupių vertinimo didėjimą. duomenims diferencijuoti pasirinkti keli reikšmingumo lygmenys: vertinimai reikšmingai skiriasi ... vertinimai labai reikšmingai skiriasi, t. y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. Pažymėtina, kad ir kitų grupių duomenys lentelėse aiškintini taip pat. kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis Straipsniai articles Įdomus (1) nuobodus (7) (n=189) Šiaulb (12) ŠiaulM (3) Šiaulb (6) ŠiaulM (9) 255 / 6,52 6,71 6,82 8,00 Confiant en soi (1) peu confiant (7) (n=186) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,42 7,26 7,63 8,10 Protingas (1) kvailas (7) (n=191) Šiaulb (6) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) 6,37 7,85 7,86 8,05 Malonus (1) nemalonus (7) (n=190) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,89 7,28 7,52 8,23 Fietat (1) défaykėlis (7) (n=190) Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) 6,04 6,80 6,96 7,37 6 LenteLė. Šiaulių groupe des filles et des garçons évaluation siek. tikslo Patikimas rimtas Įdomus Pasit. savimi Protingas Malonus Kietas différumai ŠiaulM chi2 0,660 1,36 4,551 2,012 1,18 0,338 0,178 0,224 p= 0,416 (3) 0,243 0,033 0,156 0,277 0,561 0,673 0,636 *(b>m) ŠiaulM p= 0,294 0,337 0,585 0,224 0,421 0,646 0,422 0,351 chi2 1,101 0,921 0,299 1,481 0,648 (9) 0,33110 0,2 0,164 0,419 chi2 2,99 3,233 2,026 1,381 0,211 0,644 0,87 Šiaulb p= 0,147 0,135 0,634 0,066 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra 0,943 2,672 1,936 0,653 (6) Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra Šiaulb chi2 1,085 0,434 4,094 0,016 1,729 0,267 (12) 0,399 0,000 p= 0,298 0,510 0,043 0,899 0,188 0,605 0,527 0,988 *(b>m) kruskal-Wallis testas: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 256 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX 7 LenteLė. alytaus grupės tiriamųjų regiolektinės raiškos atstovo sociolingvistinis portretas Siekiantis tikslo (1) – neapsisprendęs (7) (n=163) alb (12) alb (6) alM (9) alM (3) 7,06 7,50 7,70 8,16 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (n=161) alM (9) alb (12) alM (3) alb (6) 7,53 7,53 7,63 7,73 Rimtas (1) – lengvabūdis (7) (n=159) alb (12) alb (6) alM (3) alM (9) 6,44 7,45 8,01 8,07 Įdomus (1) nuobodus (7) (n=163) alb (6) alb (12) alM (9) alM (3) alM 6,85 7,13 7,73 8,10 Pasitikintis savimi (1) – nepasitikintis (7) (n=155) (6) alb (12) alM (3) alM (9) 6,82 7,25 8,54 8,57 Protingas (1) – kvailas (7) (n=162) alb (12) alb (6) alM (3) alM (9) 7,14 7,44 7,71 8,09 Malonus (1) nemalonus (7) (n=164) alM (3) alb (6) alb (12) alM (9) 7,02 7,17 7,65 7,84 Fietas (1) nevykėlis (7) (n=162) alb (6) alb (9) alM (3) alM 6,16 6,57 7,71 8,11 8 LenteLė. alytaus groupes des filles et des garçons de l'évaluation skirtumai siek. PatialM tikslo kimas rimtas Įdomus Pasit. savimi Protingas Malonus kietas (3) chi² 1,304 0,728 9,623 0,611 8,349 4,656 3,929 3,2 p= 0,254 0,394 0,002 0,434 0,004 0,031 0,047 0,074 **(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) alM p= 0,204 0,049 0,006 0,045 0,075 0,020 0,001 0,189 siek. (9) chi² 1,616 3,87 7,596 4,036 3,164 5,383 10,663 1,723 Patialb p= 0,030 0,022 0,311 0,103 0,002 0,000 0,003 *(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) **(m>b) kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 257straipsniai / articles 0,011 alb chi2 0,437 4,762 4,246 2,553 10,495 5,875 tikslo 15,044 5,784 p= 0,509 0,0290000 0,13910 0, 0,000115 kimas rimtas Įdomus Pasit. savimi Protingas Malonus kietas 0,016 (6) chi² 4,725 5,234 1,026 2,653 9,926 18,65 8,734 6,502 *(m>b) *(m>b) **(m>b) ***(m>b) **(m>b) *(m>b) (12) *(m>b) *(m>b) **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) kruskal-Wallis testas: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 9 LenteLė. Panevėžio grupės tiriamųjų regiolektinės raiškos atstovo sociolingvistinis portretas Poursuivant l'objectif (1) neappossedès (7) (n=162) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 6,40 6,74 7,84 8,14 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (n=161) Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9) 6,63 6,66 7,83 8,05 Rimtas (1) lengvabūdis (7) (n=163) PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) 6,28 6,55 7,87 8,74 Įdomus (1) nuobodus (7) (n=162) Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9) 6,47 6,64 7,13 7,52 Passuisant lui-même (1) passuisant (7) (n=154) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 5,90 6,48 6,98 7,40 Intelligingt (1) kvail (7) (n=158) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 6,01 6,81 7,93 8,34 Malonus (1) – nemalonus (7) (n=162) PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) chi2 5,88 7,01 8,05 8,19 Kietas (1) – nevykėlis (7) (n=161) Panb (6) Panb (12) PanM (3) PanM (9) 6,18 6,40 6,51 7,14 258 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX 10 LenteLė. Panevėžio du groupe des filles et des garçons de l'évaluation siek. skirtumai tikslo Patikimas gravtas Įdomus Pasit. savimi gas nus Kietas ProtinMaloPanM chi2 0,107 3,995 0,404 2,098 1,042 6,725 2,012 (3) 0,789 p= 0,743 0,046 0,525 0,147 0,307 0,010 0,156 0,374 *(m>b) *(m>b) PanM (9) 1,098 0,81 0,964 0,505 2,296 0,025 0,413 1,122 p= 0,295 0,368 0,326 0,477 0,130 0,875 0,521 0,289 Mergaičių et berniukų vertinimo skirtumų nėra Panb (6) chi2 0,034 0,862 0,058 3,458 4,439 2,166 0,531 0,057 p= 0,853 0,353 0,810 0,063 0,035 0,141 0,466 0,811 *(m>b) Panb chi2 1,061 5,538 1,825 1,429 1,656 0,723 0,064 (12) 2,858 p= 0,303 0,019 0,177 0,232 0,198 0,395 0,801 0,091 *(b>m) kruskal-Wallis testas: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 11 LenteLė. groupe utenos tiriamųjų regiolektinės raiškos représentant de portrait sociolingvistinis Poursuivant l'objectif (1) neappossedès (7) (n=120) utM (3) utb (6) utb (12) utM (9) 6,52 7,83 8,18 8,21 Putain (1) peu crédible (7) (n=118) utM (3) utb (6) utb (12) utM (9) 6,86 7,19 8,08 8,34 Rimtas (1) lengvabūdis (7) (n=119) utM (3) utb (6) utb (12) utM (9) 6,63 7,59 8,01 8,48 Įdomus (1) nuobodus (7) (n=116) utb (6) utM (3) utb (12) utM (9) 6,94 7,54 7,81 8,99 kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 259straipsniai / articles Confiant en soi (1) peu confiant (7) (n=114) utM (3) utb (6) utb (12) utM (9) 6,54 7,29 8,11 9,42 Intelligingt (1) kvail (7) (n=116) utM (3) utb (6) utb (12) utM (9) 6,91 7,57 8,65 9,32 Malonus (1) nemalonus (7) (n=119) utM (3) utb (6) utb (12) utM (9) 7,37 7,4 7,75 8,79 Kietas (1) nevykėlis (7) (n=119) siek. utM (3) utb (6) utb (12) utM (9) 7,36 7,47 7,79 9,06 12 LenteLė. utenos grupės mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumai Patiki-Pro-Matikslo mas sérieutas Įdomus Pasit. propres tingas lonus Kietas utM chi2 0,030 2,186 4,416 2,172 1,339 2,24 5,194 11,412 (3) p= 0,863 0,139 0,036 0,141 0,247 0,135 0,023 0,001 *(m>b) *(m>b) **(m>b) utM p= 0,706 0,947 0,195 0,831 0,610 0,669 0,315 (9) 0,734 chi2 0,828 0,67937 0,016 0,472 1,767 1,829 0,392 chi2 0,142 0,004 1,677 0,04660 0,2 0,182 1,008 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra utb (6) 1,104 p= 0,363 0,410 0,847 0,898 0,492 0,184 0,176 0,293 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra utb (12) chi2 0,232 2,0 1,140 0,74690 0,362 1,162 1,055 0,791 p= 0,630 0,286 0,388 0,148 0,547 0,281 0,304 0,374 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra kruskal-Wallis testas: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 266 acta daiVa aLiūkaitė Linguistica Vilniaus miesto tiriamieji kauno grupė Marijampolės grupė Šiaulių Lithuanica LXIX alytaus groupe groupe Panevėžio grupė utenos groupe telšių Vilnb (8) fiable **(m>b) *(m>b) **(m>b) siek. tikslo *(m>b) **(m>b) *(m>b) pasitik. rimtas **(m>b) *(m>b) įdomus *(m>b) **(m>b) *(m>b) savimi **(m>b) **(m>b) agréus **(m>b) protingas **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) **(m>b) **(m>b) ***(m>b) ***(m>b) dur *(m>b) 20 LenteLė. Šnektų reitingai Vilniaus miesto kauno grupės Marijampolės grupės Šiaulių grupės alytaus grupės Panevėžio grupės utenos grupės telšių grupės Vilniaus šnekta kauno šnekta Vilniaus šnekta Vilniaus šnekta alytaus šnekta Panevėžio šnekta utenos šnekta Žemaičių bendrinė bendrinė Šviškio šnekta šnekta šnekta Kauno Vilniaus telšių šnekta šnekta šnekta šnekkalba kalba šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta klaipėdos šnekta kauno šnekta Plungės šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta šnekta Panevėžio šnekta Šiaulių šnekta Šakių šnekta utenos šnekta utenos šnekta Marijampolės šnekta Šiaulių šnekta kauno šnekta MarijampPanevėžio o-Panevėžlės šnekta io šnekta šnekta Marijam polės šnekta Il est Marijam polės šnekta utenos šnekta alytaus šnekta Šiaulių šnekta telšių šnekta Šakių šnekta Šiaulių šnekta telšių šnekta Panevėžšnekta io alytaus šnekta Marikretjampolės šnekta ingos šnekta est une espèce kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 267straipsniai / articles Vilniaus miesto kauno grupės Marijampolės grupės Šiaulių grupės alytaus grupės Panevėžio grupės utenos grupės telšių grupės Marijampolės šnekta utenos šnekta alytaus šnekta Šiaulių šnekta kupiškio šnekta ignalinos šnekta Panevėžšnekta telšių šnekta telšių šnekta Pakruojo šnekta telšių šnekta telšių šnekta telšių šnekta utenos šnekta io alytaus šnekta Marijampolės šnekta dzūkų suvalkiečių Marijampolės šnekta suvalkiečių Marijampolės šnekta suvalkiečių Marijampolės šnekta suvalkiečių Marijampolės šnekta suvalkiečių Marijampolės šnekta suvalkiečių Marijampolės šnekta suvalkiečių Marijampolės šnekta suvalkiečių Variability of Language in the eyes of teenagers: the Variable of gender suMMary the article analyse the data from the research project Lithuanian language: ideals, ideologies and identity shifts. the research question is whether the variable of gender is a significant variable differentiating the Lithuanian language ideals of the young generation. such consideration is based on the data of experiments of linguistic attitudes carried around 7 largest regional cities of Lithuania and Vilnius. an experiment of linguistic attitudes performed in 23 Lithuanian schools is binary: unconscious and conscious attitudes were analysed. the experiment of stimuli was the basis for the study of unconscious attitudes. the speech database of 12 stimuli consisted of 8 stable and 4 variable stimuli. in each case the participants evaluated 4 representatives of the standard language (2 girls and to boys) and 4 representatives and 2 boys) are attributed to regiolectal expressions. the so called speaker evaluation experiment was applied to of the Vilnius language (2 girls and 2 boys). the speakers of the remaining 4 stimuli (2 girls identify unconscious attitudes. a standard 7-point semantic differential pants rated the varieties of the Lithuanian language by the subjective best ...worst criterion. in summary of the study of scale was used in the experiment. the ratings of sub-dialects formed the basis for the study of conscious attitudes. the particiconscious and unconscious linguistic attitudes, several conclusions can be drawn. the data of the ratings of sub-dialects suggest that the gender of particilanguage varieties among girls and boys or even the prototype systems of the most attractive reveal a greater loyalty to the varieties of pants is an important variable determining different evaluations of attractiveness of individual linguistic homeland (or regiolectal varieties in gen languagestandard. it can be stated that the expression in certain cases. a tendency can be recorded that the ratings of sub-dialects of boys 268 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX variable of gender should not be strongly associated with the trinomial (i.e. standard language, eral), whereas the ratings of sub-dialects of girls reveal a more favourable evaluation of the Vilnius language, regiolectal variety) variabilvariable of gender is significant in respect of evaluation of non-varieties. the statistically siglevel of unconscious attitudes show that female participants ity. the data from the part of experiment dealing with unconscious attitudes show that the can be characterized by a more varieties, girls were prone to creating more positive sociolinguistic nificant or highly significant differences in evaluations between boys and girls manifest on the portraits than boys; only the sociolinguistic portraits of the representatives of linguistic homeland favourable disposition in respect of any variability. in evaluating the speakers of all language are corrected by the variable of gender to a far lesser extent compared to a representative of the standard language or the Vilnius language. Įteikta 2013 m. spalio 7 d. daiVa aLiūkaitė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas Custines g. 8, LT-44280 Kaunas, Lituanie [email protected]