Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis

DAIVA ALIŪKAITĖ Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: geolingvistika, sociolingvistika, perceptyvioji dialektologija, kognityvioji lingvistika. KALBOS VARIANTIŠKUMAS PAAUGLIŲ AKIMIS: LYTIES KINTAMASIS1 Variability of Language in the Eyes of Teenagers: The Variable of Gender A N O T A C I J A Straipsnyje analizuojama mokslinio projekto Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai eksperimentų medžiaga. Tiriamasis straipsnio klausimas – ar lyties kintamasis yra reikšmingas dydis, diferencijuojantis jaunosios kartos lietuvių kalbos idealus. Sąmoningųjų ir nesąmoningųjų nuostatų eksperimentų duomenys leidžia svarstyti ir kitus kalbos variantiškumo verčių klausimus. Analizuojant eksperimentų, vykdytų aplink 7 didžiausius regioninius Lietuvos miestus ir Vilniuje (bendra eksperimento dalyvių imtis – 1451 devintos ir dešimtos klasės mokinys iš 23 Lietuvos mokyklų), medžiagą, eskizuojami sociolingvistiniai kalbinės gimtinės, didmiesčio kalbos ir bendrinės kalbos atstovų sociolingvistiniai portretai. A N N O T A T I O N The article analyses the material from experiments in the research project “Lithuanian language: ideals, ideologies and identity shifts”. The research question is whether the variable of gender is a significant variable differentiating the Lithuanian language ideals of the young generation. 1 Tyrimas atliktas vykdant projektą Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai, 2010–2013 (vykdo Lietuvių kalbos institutas, vadovė Loreta Vaicekauskienė, remia Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. VAT-14/2010). E S M I N I A I Ž O D Ž I A I : sociolingvistika, lyties kintamasis, sąmoningosios nuostatos, nesąmoningosios nuostatos, sociolingvistinis portretas. K E Y W O R D S : sociolinguistics, variable of gender, conscious attitudes, unconscious attitudes, sociolinguistic portrait. Straipsniai / Articles 219 DAIVA ALIŪKAITĖ The combination of experiments of the conscious and unconscious attitudes enables us to consider other issues of evaluations in relation to the variability of language. The analysis of the data of experiments carried out around 7 largest regional cities of Lithuania and Vilnius (the total sample of participants in the experiment – 1451 pupils of the ninth and tenth grade from 23 Lithuanian schools) allows us to sketch sociolinguistic portraits of the representatives of linguistic homeland, big city language, and standard language. 1. ĮVADINĖS PASTABOS: LYTIES KINTAMASIS SOCIOLINGVISTINĖJE PERSPEKTYVOJE Sociolingvistinė perspektyva, tam tikros atskaitos vienetu laikanti socialinį lyties kintamąjį, yra dviplanė. Pirmasis planas iš esmės sietinas su variantinės sociolingvistikos (angl. variationist sociolinguistics) ar kitaip kiekybinės sociolingvistikos (angl. quantitative sociolinguistics) tyrimų tradicija (žr. Labov 2004: 6–21). Ši paradigma dažniausiai asocijuojama su Williamo Labovo vardu. Būtent Labovas pirmasis eksplikuavo idėją, kad variantiškumas yra prigimtinė kalbos charakteristika (žr. Labov 1969: 728). Galima teigti, kad kaip tik ši tyrėjo įžvalga ir tapo pamatiniu variantinės sociolingvistikos principu (plg. Tagliamonte 2012: 2). Jau pačiuose pirmuose variantinės sociolingvistikos darbuose lytis įvertinta kaip reikšmingas variantiškumą kalbos bendruomenėje2 lemiantis dydis. 1958 m. Johnas L. Fisheris, Naujosios Anglijos (JAV) kaimelyje ištyręs -in ir -ing vartoseną (plg. fishin’ ir fishing)3 ir kalbamuosius variantus įvardijęs socialiai lemtais variantais (angl. socially conditioned variant) arba socialiniais-simboliniais variantais (angl. socio-symbolic variants), konstatuoja, kad mergaitėms būdingesnis -ing variantas (daugiau apie tyrimą ir kitų kintamųjų distribuciją žr. Fisher 1964 (11958): 483–489). Iš esmės šiuo Fisherio tyrimu įteisintas lyties kintamojo dvinariškumas – tyrėjas sąmoningai modeliuodamas tyrimą numatė abiejų lyčių informantus. Tokia strategija dialektologinių tyrimų tradicijoje buvo nauja. Čia svarbu pridurti, kad Fishe 2 Pažymėtina, kad šiame straipsnyje kategorija kalbos bendruomenė atitinka speech community, o ne language community apibrėžtį. Tik dėl vartosenos tradicijų nepereina prie šnekos ar šnekτος bendruomenės (daugiau apie šią skirtį žr. Aliūkaitė 2007: 16–18; Vaicekauskienė, Sausverde 2012: 7). 3 Tiriamųjų grupę sudarė 24 vaikai, po lygiai berniukų ir mergaičių. Informantai priklausė dviem amžiaus grupėms, t. y. 3–6 metų ir 7–10 metų. Tiriamąją medžiagą sudarė trijų tipų kalbiniai duomenys: vadinamieji apercepcijos testai (t. y. vaikų purkti tekstai pagal tyrėjų pateiktus trumpus įžanginius sakinius); atsakymai į formalųjį klausimyną (tik vyresniųjų informantų); neformalieji interviu apie savo veiklą (kelių vyresniųjų informantų) (Fisher 1964 (11958): 483). 220 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis rio tyrimas išaugo iš dialektologinių pagrindų4, ir pats mokslininkas, pristatydamas savo nuveiktą darbą, svarstė, ar tokių tyrimų nebūtų galima laikyti lyginamąja ideolektologija (angl. comparative ideolectology) (Fisher 1964 (¹1958): 487). Ypač reikšmingoje kiekybinės sociolingvistikos tyrimų tradicijai Labovo parengtoje studijoje apie niujorkiečių tartį5, kai tyrėjui, vadovaujantis kintamųjų r (po balsių, pavyzdžiui, bar) ir th (pavyzdžiui, thing) distribucijos analize, pavyko paaiškinti, tiksliau būtų teigti, – pavyko įrodyti, kad kalbos kaita gali būti tiriama sistemiškai, lyties kintamajam, kaip reikšmingam dydžiui, taip pat skiriama dėmesio. Laisvieji variantai (angl. free variation) iš tiesų yra fikcija, nes iš esmės visi kintamieji sietini su socialinės struktūros vienetais – socialine klase, profesija, lytimi, amžiumi ir pan. Labovas parodė, kad kalbos variacijos modelius (angl. patterns of variation) galima nustatyti netgi sudėtingoje didmiesčio kalbos bendruomenėje (daugiau žr. Labov 2006 (¹1966): viii, 30–33; Mesthrie 2001: 377–381). Labiau nesigilinant į variantinės sociolingvistikos tradicijos reikšmę sociolingvistinių tyrimų raidai apskritai, pasakytina, kad tam tikros šių pačių pirmųjų tradicijos atstovų suformuluotos įžvalgos yra svarbios ir šiame straipsnyje pristatysimam tyrimui. Taigi tiek Fisherio, tiek Labovo tyrimų duomenys rodo, kad mergaitės (tik Fisherio tyrime) ir / ar moterys realizuoja mažiau žymėtųjų kintamųjų, t. y. jų raiška artimesnė standartui, joms būdingesnės prestižinės formos (daugiau žr. Fisher 1964 (¹1958): 484; Labov 1972: 243; Swann 2003: 221–222). Stambesnių ar smulkesnių sociolingvistinių studijų, vienaip ar kitaip aktualinančių lyties kintamąjį, yra gausu ir Amerikos, ir kontinentinėje sociolingvistikos tradicijose (plg. žr. Eckert 1989: 245–267; Cheshire 2002: 423–443; Romaine 2003: 98–118; Tagliamonte 2012: 32–34 ir kt.). 1990 m. Labovas, remdamasis daugiau negu 30 metų tyrimų patirtimi, suformulavo principus6, apibendrinančius skirtumų tarp vyrų ir moterų kalbėjimo mo- 4 1954–1955 m. Johnas L. Fisheris kartu su žmona rinko kalbinę medžiagą, kurią transkribavus ir buvo atkreiptas dėmesys į -in ir -ing realizaciją, o tai tapo paskata tyrėjui imtis eksperimentinio tyrimo (žr. Fisher 1964 (¹1958): 483). 5 Dera pridurti, kad dažniausiai variantinės ar kiekybinės sociolingvistikos tyrimų pradžia tapatinama su Williamo Labovo 1963 m. Martos Vynuogyno (angl. Martha’s Vineyard) saloje Masačusetso valstijoje atliktais garsų kaitos (angl. a sound change) tyrimais. Tyrėjas taikydamas tiesioginio stebėjimo principus tyrė kalbinių kintamųjų (angl. linguistic variable) /ay/ ir /aw/ realizaciją. Kiekybinės sociolingvistikos pirmtakas pažymėjo, kad tiriant /ay/ ir /aw/ fonetinių variantų dažnumą ir distribuciją tarp skirtingo amžiaus, profesijų, etninių grupių atstovų ir kt., bus galima paaiškinti garsų kaitą (daugiau žr. Labov 1972: 7–41). Tačiau niujorkiečių tarties tyrimai, žinoma, padarė didesnę įtaką šios krypties raidai. Reikia pridurti, kad cituojamame leidinyje Sociolinguistic Patterns (Labov 1972) perspausdintas 1963 m. publikuotas tyrimas. 6 I principas. Esant stabiliam sociolingvistiniam susisluoksniavimui, vyrų nestandartinių formų vartojimo dažnis yra didesnis negu moterų. Ia principas. Esant kaitai iš viršaus (angl. change from above) moterys yra iniciatyvesnės perimti prestižines formas nei vyrai. II principas. Esant kaitai iš apačios (angl. change from below) moterys dažniausiai yra novatorės. Straipsniai / Articles 221 DAIVA ALIŪKAITĖ delius. Lyties kintamasis nėra vertinamas suabsoliutintai. Jo įtaka išryškėja socialinės hierarchijos vidinėje struktūroje, t. y. bet kurioje klasėje konstatuojamas moteriškos lyties kalbos bendruomenės narių prestižinių normų siekis, kita vertus, ir didesnis imlumas inovacijoms (žr. Labov 1990: 210, 213, 215, cit. iš Cheshire 2002: 425–426; taip pat žr. Mesthrie 2003: 106–107). Svarbu pridurti, kad variantinės sociolingvistikos tyrėjų prieinamos išvados apibendrina aktyviąją kalbinę veiklą. Antrasis planas sociolingvistikos paradigmoje, lyties kintamąjį laiko reikšmingu dydžiu, sietinas su kalbinių nuostatų tyrimais. Kalbos konceptus ar bet kokią konkrečią raišką gali vertinti abiejų lyčių atstovai-tiriamieji, taigi išryškėjantys percepcijos ir vertinimo skirtumai gali būti siejami ir su kalbos bendruomenės narių lytimi. Kalbant apie kalbinių nuostatų tyrimus, svarbi yra tiesioginių (angl. direct) ir netiesioginių (angl. indirect) tyrimų skirtis. Pirmosios paradigmos tyrimai pagrįsti klausimynais, kai tiriamieji atsakinėja į kalbos vartosenos, kalbų, kalbų atmainų vertinimo klausimus ir pan., netiesioginiai metodai – tiriamąjį objektą užmaskuoja. Metodologiniai sprendimai paslepia pirminį tikslą, taigi, tyrėjų manymu, netiesioginiai metodai užtikrina spontaniškesnius ir atviresnius atsakymus (plg. Obiols 2002: 2). Kaip pažymėjo Kathryna Campbell-Kibler, nuostatų eksperimentų pagrindas yra stimulai (žr. Campbell-Kibler 2013: 142). Taigi pirmiausia ir paminėtinas 1960 m. Wallace’o Lamberto ir jo komandos sukurtas kaukės (angl. the matched guise technique7 metodas (žr. Murray 1998: 75–78)8, kurio esmė yra tai, kad tiriant kalbines nuostatas, respondentams nėra atskleidžiamas tikrasis tyrimo tikslas, taip tikintis gauti nesimuliuojamų duomenų. Vykdant kaukės tyrimą, tiriamieji klauso žodinių stimulų ir vertina kalbėtojų asmenines, socialines ir kt. savybes. Katie Drager (2013), apibendrinusi eksperimentinius metodus sociolingvistikoje, išskyrė kaukės metodą su spontaniškos kalbos stimulais ir tikslingai parengtais stimulais. Ši – spontaniškos kalbos ir parengto stimulo – skirtis yra svarbi ir pristatysimam tyrimui. Taigi kaukės tyrimo esmė yra ta, kad paprastai stimulų garsyne vienas iš kalbėtojų kalba du kartus, vienu atveju neutraliai, kitu atveju atlieka tyrimo organizatorių paskirtąjį kaukės vaidmenį, t. y. realizuoja tiriamąją raišką (tai gali būti tarmiškai ar kaip kitaip žymėtas kalbėjimas). Taip išsiaiškinama, ar kalbėjimo variantas klausytojui-vertintojui tikslina, keičia socialinę kalbėtojo charakteristiką, ar ne. Vadinasi, gauti kalbėtojų įverčiai tampa pagrindu nustatyti atmainos socialinę, kultūrinę vertę. Kaukės metodas yra priskirtinas prie netiesioginių metodologijų. 7 Plg. kaukės metodu pagrįstas tyrimas pristatomas Aurelijos Čekuolytės straipsnyje, skirtame analizuoti, kaip jaunimas vertina angliškus žodžius suaugusiųjų kalboje (Čekuolytė 2010: 323–326). 8 Tyrėjų pabrėžiama, kad kalbamasis metodas yra vienas iš labiausiai paplitusių kalbinių nuostatų tyrimų metodų (Clopper 2013: 156). 222 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis Kalbant apie kalbinių nuostatų tyrimus ne mažiau svarbi yra perceptyviosios dialektologijos paradigma. Denniso R. Prestono 1981 m. (Preston 1989; Preston 1999a: xxiii–xl; Preston 1999b: 359–373; Preston 2002: 57–104) sukurtos ar apibendrintos skirtingų kalbėjimo variantų, pirmiausia tarminių, suvokimo ir vertinimo metodologinės nuostatos sėkmingai pritaikytos JAV, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, Vengrijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Turkijoje ir kai kuriuose kituose kraštuose. Prestonas yra apibūdinęs 4 pagrindinius tokio tyrimo komponentus: tiriamieji turi atlikti žemėlapio užduotį (sužymėti jiems žinomas ar įsivaizduojamas variantų ribas žemėlapyje), reitinguoti variantus pagal taisyklingumą ir patrauklumą, įvertinti variantų skirtingumą nuo jų pačių vartojamos atmainos (ar nuo kokio kito lyginamojo nario), lokalizuoti variantus žemėlapyje (daugiau žr. Preston 1999a: xxxiv–xxxv). Nors tyrimo mechanizmas turi sąsajų su Lamberto metodu, pirmiausia tuo, kad dažniausiai per tyrimus naudojami stimulai (rečiau tiriamiesiems tenka pasikliauti savo prisiminimais, vaizdiniais ir pan.), be to, tokių tyrimų rezultatas, kaip ir kaukės metodo, – išsiaiškinamos nuostatos dėl vieno ar kito kalbos varianto9, visgi yra ir esminių šių metodologijų skirčių. Pirmiausia pabrėžtina, kad perceptyviosios dialektologijos tyrimuose tiriamieji įprastai žino, kad vertina kalbą. Antra, kai kurių perceptyviosios dialektologijos tyrimo segmentų šaknys yra geolingvistinės paradigmos darbuose, plg. žemėlapio užduotis, variantų skirtingumo nustatymo užduotis (žr. Preston 1999: xxv–xxx; Rensink 1999: 3–7; Daan 1999: 9–30; Kremer 1999: 31–36 ir kt.). Vadinasi, galima teigti, kad kalbinių nuostatų tradicijos iš esmės išplinta iš dviejų teorinių perspektyvų: socialinės psichologijos, kur tyrimai pirmiausia susiję su skirtingų kalbų vertinimu10, ir iš perceptyviosios dialektologijos, kurios atstovai telkiasi į vienos kalbos variantiškumo vertinimo ir percepcijos tyrimus. Dera pasakyti, kad abiejų tradicijų darbuose lyties kintamasis yra svarbus analitinio instrumentarijaus vienetas. Šiame straipsnyje kaip tik ir svarbus šis, antrasis, sociolingvistinių tyrimų planas: analizuojant kalbines nuostatas dėl variantiškumo, svarstoma, ar lyties kintamasis yra reikšmingas dydis, lemtingai diferencijuojantis jaunosios kartos lietuvių kalbos idealus. Pirmosios perspektyvos, t. y. variantinės sociolingvistikos, nuostatos dėl lyties kintamojo į pagrindinę analizę įtraukiamos tik kaip gretinamoji informacija, kadangi pristatysimo tyrimo pagrindas yra ne aktyvios kalbinės veiklos, bet vertinimo ir percepcijos duomenys. 9 Šios idėjinės jungtys yra visiškai suprantamos, nes Prestonas buvo Lamberto studentas (žr. Giles, Billings 2004: 190). 10 Lambertas su komanda kaukės metodo ėmėsi siekdamas įvertinti požiūrius į Kanados anglkalbius ir prancūzakalbius (daugiau žr. Murray 1998: 74–75). Straipsniai / Articles 223 DAIVA ALIŪKAITĖ 1 PAV. Tiriamieji punktai Taigi šio svarstymo pagrindas – kalbinių nuostatų eksperimentų, vykdytų aplink 7 didžiausius regioninius Lietuvos miestus ir Vilniuje, duomenys. Kalbinė eksperimentų medžiaga – bendrinės kalbos, Vilniaus miesto kalbos, Kauno miesto kalbos ir regionų, t. y. tarmiškai žymėtos, kalbos stimulai. Bendra eksperimento dalyvių imtis – 1451 devintos ir dešimtos klasės mokinys iš 23 Lietuvos mokyklų (tiriamąsias vietoves žr. 1 pav.). Tyrimas visuose punktuose atliktas 2012 m. 2. METODOLOGINĖ PLATFORMA: DVINARIS EKSPERIMENTAS Kalbinių nuostatų eksperimentas yra dvinaris: tiriamos nesąmoningosios ir sąmoningosios nuostatos. Iš anksto dera pasakyti, kad toks nuostatų tyrimų modelis bet kokiu atveju yra sėkmingesnis nei bandymas tirti tik kurią nors vieną nuostatų pusę. Operuojant dviejų tipų duomenimis galima tikėtis didesnio objektyvumo 224 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis ir patikimumo. Žinoma, dera pripažinti, kad metalingvistinis diskursas (o kaip tik tokį ir užtikrina verbalizuota nuostatų medžiaga) visada palieka daugiau klausimų negu pirminės kalbinės medžiagos tyrimas, tačiau šiuo atveju būtų tikslinga šiek tiek perfrazuoti Labovą, kuris, komentuodamas kritišką kai kurių savo pirmtakų požiūrį į variacijos modelius didelėse kalbinėse bendruomenėse, esą, jei ir galima kalbėti apie kokius modelius, tai būtų „jokio modelio modelis“ (angl. the complete absence of any pattern), pabrėžė, kad ir labai migloti, neaiškūs variacijos modeliai gali būti tiriami sistemiškai ir gali būti siejami su socialiniais modeliais (žr. Labov 2006: 24, 30). Taigi, kalbant apie metalingvistinio diskurso, arba kitaip subjektyvių duomenų, tikslumą vs. klaidingumą, neabejotinai galima tikėtis apibendrinti tam tikrus modelius. Šiuo atveju – tai būtų tam tikri nuostatų variacijos modeliai, kurie, tikėtina, nemen kai susiję su socialine, regiono ir kt. kalbos bendruomenės sąranga ir, dar labiau tikėtina, reflektuoja bendruomenės kalbinį sąmoningumą. Tokią nuostatą iš esmės skatina jau atliktų tyrimų įžvalgos (plg. Kalėdienė 2010: 86; Kliukienė 2010: 104). 2.1. Nesąmoningųjų nuostatų tyrimo modelis Nesąmoningųjų nuostatų tyrimo pagrindas – stimulų eksperimentas. Eksperimento prototipas – tarptautinio projekto LANCHART (daugiau žr. Kristiansen 2009: 173–178, ypač 1 lentelę p. 174) metodologinė platforma. Nesąmoningosioms nuostatoms išsiaiškinti taikytas vadinamasis kalbėtojo vertinimo testas (angl. speaker evaluation experiment) (žr. Kristiansen 2010: 544). Taigi tyrimo metododologinis pagrindas iš esmės sietinas ir su Lamberto kaukės metodu, ir su Prestono perceptyviosios dialektologijos tyrimų technika. Per eksperimentą naudota tipinė 7-balė semantinio diferencialo skalė (daugiau apie semantinio diferencialo skalės naudojimą lingvistų tyrimuose žr. Wray, Trott, Bloomer, Reay, Butler 2005: 174–176; Kristiansen 2010: 545) (žr. 2 pav.). Įprastai semantinio diferencialo antoniminių reikšmių būdvardžiai (ar kt. kalbos dalių konstrukcijos), įvardijantys kokias nors charakteristikas, susiję su dviem dimensijomis, t. y. statusu ir solidarumu (plg. Ryan, Giles, Sebastian 1982, cit. iš Kristiansen 2010: 545) arba viršenybe ir patrauklumu bei dinamizmu (plg. Zahn, Hopper 1985, cit. iš Kristiansen 2010: 545). Šių dimensijų įverčiai modeliuoja kalbėtojo sociolingvistinį portretą (žr. 1 lentelę). Taigi tyrimų duomenys leis bent jau eskizuoti sociolingvistinius bendrinės kalbos, Vilniaus miesto kalbos ir tarmiškai žymėtos kalbos atstovų portretus. Visų stimulų kalbėtojai plėtojo tą pačią temą – reiškė savo nuomonę apie gerą mokytoją. Dera pridurti, kad beveik visuose stimuluose pasikartoja reikšminiai Straipsniai / Articles 225 DAIVA ALIŪKAITĖ 2 PAV. Vertinimo skalė temos žodžiai (pvz.: geras mokytojas, mokinys, pamoka, metodai, pamokos tema ir pan.), taigi tiriamiesiems pagrįstai galėjo susidaryti įspūdis, kad tyrimas yra susijęs su kokia nors pedagogine problema. Šiuo požiūmiu eksperimentas atitinka kaukės technika pagrįstus tyrimus. 12 stimulų garsyną sudarė 8 pastovūs ir 4 keičiami stimulai. Kiekvienu atveju tiriamieji vertino 4 bendrinės kalbos atstovus (2 merginos ir 2 vaikinai), 4 Vilniaus kalbos atstovus (2 merginos ir 2 vaikinai). Likusių 4 stimulų kalbėtojai (2 merginos ir 2 vaikinai) – atstovauja regiolektinėms raiškoms arba kito didmiesčio (t. y. Kauno) jaunimo kalbai. Stimulai, naudoti Telšių grupės tiriamuosiuose punktuose (Žemaičių Kalvarijoje, Sedoje ir Alsėdžiuose)11, vertintini kaip žemaičių tarmės regiolektiniai vienetai; stimulai, naudoti Marijampolės grupės tiriamuosiuose punktuose, vertintini kaip vakarų aukštaičių kauniškių regiolektiniai vienetai; stimulai, naudoti Šiaulių grupės tiriamuosiuose punktuose, vertintini kaip vakarų aukštaičių šiauliškių regiolektiniai vienetai; stimulai, naudoti Panevėžio grupės tiriamuosiuose punktuose, vertintini 11 Kitų grupių tiriamuosius punktus žr. 1 paveikslėlyje. 226 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis kaip rytų aukštaičių panevėžiškių regiolektiniai vienetai; stimulai, naudoti Utenos grupės tiriamuosiuose punktuose, vertintini kaip rytų aukštaičių uteniškių regiolektiniai vienetai; stimulai, naudoti Alytaus grupės tiriamuosiuose punktuose, vertintini kaip pietų aukštaičių regiolektiniai vienetai. Regiolektinis vienetas suprantamas kaip tarpinis variantas tarp tradicinės tarmės12 ir bendrinės kalbos, atspindintis sudėtingus tarmės ir bendrinės kalbos santykius. Bene pirmasis regiolektinio vieneto – regiolekto – kategoriją pavartojo Cornelijus A. J. Hoppenbrouwersas, šiuo terminu įvardijęs variantą, kuris susiformuoja sumišus, supanašėjus, išsilyginus bendrinei kalbai ir tarmei tarpusavyje (kryptis: tarmė → bendrinė kalba) (žr. Hoppenbrouwers 1983: 1). Kitų autorių vartosenoje regiolektas vartojamas ir kelių dialektų panašėjimo, mišimo, persidengimo dariniui įvardyti (daugiau žr. Aliūkaitė, Merkytė-Švarcienė 2012: 161–162; Aliūkaitė 2013: 5–6). Visi stimulai parengti iš kelių minučių įrašų, gautų per laisvojo tipo interviu, kurio tema „Geras mokytojas“, su atitinkamų miestų (žr. 1 pav.) mokiniais. Kiekvieno punkto atveju sukaupta ne mažiau kaip 30 interviu, informantus parinkus laikantis iš anksto apsibrėžtų kriterijų, t. y. 1) lyties – reikėjo sukaupti abiejų lyčių informantų medžiagos stimulams suformuoti, 2) amžiaus kriterijaus – informantai turėjo būti 11–12 klasės mokiniai; 3) sėslumo kriterijaus – informantai turėjo būti gimę ir augę tiriamajame punkte (t. y. Šiauliuose, Marijampolėje ir kt., žr. 1 pav.). Naudojant Audacity programą parengti 13–16 sekundžių stimulai, atspindintys interviu punkto jaunuolių kalbą. Taigi iš interviu medžiagos išsikirpti reprezentatyvūs fragmentai stimulams formuoti, išvalytas triukšmas, iškirptos pauzės, tekstas pagarsintas ir kt. Rengiant regioninės raiškos stimulus, laikytasi stimulų geolingvistinio reprezentatyvumo kriterijaus, t. y. siekta, kad regioniniai stimulai būtų tarmiškai žymėti (pavyzdžiui, žemaičių tarmės regiolektiniams stimulams būdingas žemaitiškas kirčio atitraukimas, nenuoseklus o dvibalsinimas; rytų aukštaičių uteniškių regiolektiniai stimulai išsiskiria o tarimu (su ryškiu a atspalviu) ir pan.). Pabrėžtina, kad tokia stimulų rengimo strategija taikyta, siekiant patikrinti, ar tarmiškai žymėta raiška jaunųjų kalbos bendruomenės narių požiūriu konkuruoja vertės požiūriu su bendrine kalba. Neabejotina, kad raiškos variantiškumas tarmės ir bendrinės kalbos kontinuume yra gerokai įvairesnis, negu įmanoma atskleisti 4 stimulų garsynu. Visgi per eksperimentą parodomi keli tarmiškumo variacijos modeliai, vadinasi, kalbėtojų įverčius galima vertinti kaip regioninės raiškos atstovų įverčius ir, svarbiausia, juos lyginti su Vilniaus miesto kalbos bei bendrinės kalbos atstovų duomenimis. Žinoma, išryškėjusių vertinimų negalima laikyti universaliais, tačiau apie tendencijas kalbėti galima. 12 Kurios bene aiškiausias kriterijus yra skiriamųjų ypatybių sklaida variante. Straipsniai / Articles 227 DAIVA ALIŪKAITĖ Pažymėtinas dar vienas svarbus dalykas: formuojant eksperimentų grupes regionuose (žr. 1 pav.), nesivadovauta tarmių (ar patarmių) ribos kriterijumi, t. y. į tiriamųjų grupę, visais atvejais sąlygiškai įvardijamą pagal miestą, kuriame įrašinėta stimulų medžiaga, pavyzdžiui, Šiaulių grupė, Kauno grupė, Utenos grupė ir t. t., sujungti ne tik tos pačios tarmės (ar patarmės), bet ir skirtingų tarmių (ar patarmių) arealuose esantys eksperimentų punktai. Svarbiausia yra punktų atstumas iki to miesto, kurio tarmiškumo variacijos modelius demonstruoja stimulai (daugiau žr. straipsnio 3.1. dalyje). Neabejotina, kad geografinis artumas yra svarbi kalbinės patirties galimybės sąlyga. Stimulai, įrašyti Kaune ir Vilniuje13, tyrime atstovauja didmiesčio jaunimo kalbos variantams. Kaip ir regiono eksperimentų atveju, stimulų komplektai (2 merginų ir 2 vaikinų) vertinami apibendrintai kaip didmiesčių jaunimo kalbos prototipas. 4 bendrinės kalbos stimulai parengti vadovaujantis ortoepinio stiliaus reikalavimais. Taigi galima teigti, kad tai tikslingai parengti raiškos požiūriu stimulai, siekiant parodyti tarimą, atitinkantį bendrinės kalbos tarties ir kirčiavimo normas. Per eksperimentus naudotų stimulų garsynų koncepcija yra parodyti kalbos variantų variantiškumą, o tai ir tampa prielaida kalbėti apie nuostatas dėl lietuvių kalbos variantų, kurios tam tikru laipsniu tampa nuoroda į kalbos variantų santykius vartosenoje. Žinoma, vertinami garsynai reprezentuoja tik tam tikrus lietuvių kalbos variantus, tačiau trinarė garsynų struktūra – bendrinės kalbos stimulai, Vilniaus kalbos stimulai ir regiolektiniai stimulai14 – suponuoja bendresnes įžvalgas. Dera pridurti, kad metodologinė nuostatų eksperimentais gautų duomenų silpnybė yra tai, kad tiriamųjų vertinimus gali lemti ne tik girdimas kalbos variantas, bet ir kiti dydžiai. Tokią įžvalgą pirmiausia skatina perceptyviosios dialektologijos tyrėjų darbai. Paprastai perceptyviosios dialektologijos atstovai, atlikdami tarminių stimulų ar mentalinių žemėlapių užduočių tyrimus, ieško bendrų vardiklių tiriamųjų vardijamiems požymiams apibendrinti. Pavyzdžiui, Danielis Longas, apibendrindamas tiriamųjų nurodomas ypatybes, tam tikrus požymių kompleksus įvardija paralingvistinių požymių (angl. paralinguistic) (pvz.: murminėjimas, greitas kalbėjimas, skardus, dainingas kalbėjimas) terminu (daugiau žr. Long 1999: 192–193; taip pat žr. Aliūkaitė 2007: 58). Prisimintina, kad perceptyviosios dialektologijos metodologinis principas – tiriamieji žino, kad turi vertinti variantą, o ne kalbėtoją, kitaip nei pristatomo tyrimo atveju, bet paralingvistinių požymių veiksnio ir pristatomo tyrimo atveju visiškai nepaisyti negalima. Taigi ir vienareikšmiškai perkelti kalbėtojo įverčių variantui nedera. Tačiau kaip tik tokie diskusiniai aspektai ir yra mokslinio svarstymo pagrindas. 13 Stimулų medžiagos kaupimas organizuotas pagal tuos pačius kriterijus kaip regionuose. 14 Kauno grupės atveju Kauno jaunimo kalbos atmainos stimulai. 228 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 2.2. Sąmoningųjų nuostatų tyrimo modelis Antrasis tyrimo etapas – sąmoningųjų nuostatų tyrimas. Sąmoningųjų nuostatų tyrimo pagrindas – šnektų reitingai (žr. Aliūkaitė 2011: 211–214; Aliūkaitė 2013). Tiriamiesiems parengtoje užduotyje pagal subjektyvų – labiausiai patinka ... mažiausiai patinka – kriterijų reikėjo reitinguoti po 12 atmainų, Telšių grupės tiriamieji gavo reitinguoti 16 atmainų sąrašą, o Vilniaus miesto tiriamieji – 10 atmainų. Atmainų sąrašai, teikti atskiroms tiriamųjų grupėms, buvo parengti iš dviejų dalių, t. y. pastoviosios, į kurią įėjo šios atmainos: bendrinė kalba, Vilniaus šnekta, Kauno šnekta, Klaipėdos šnekta, Alytaus šnekta, Marijampolės šnekta, Utenos šnekta, Panevėžio šnekta, Šiaulių šnekta ir Telšių šnekta; ir keičiamosios dalies, į kurią kiekvienu atveju įėjo po 2 papildomas šnektas. Pastoviajame šnektų sąraše įtrauktos visų tiriamų regioninių centrų šnektos ir trijų didmiesčių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) šnektos. Keičiamajame – tirtųjų punktų artimiausios aplinkos šnektos (visus sąrašus žr. 2 lentelėje). Telšių grupei teiktame sąraše papildomai įtrauktos aukštaičių, žemaičių, dzūkų ir suvalkiečių tarmės. Kaip matyti, geolingvistinė dvinarė tarmių klasifikacija (aukštaičių ir žemaičių) sąmoningųjų nuostatų eksperimente (užduotyse tiriamiesiems) išplėsta iki keturnarės. Taip padaryta vadovaujantis projekto parengiamųjų tyrimų duomenimis (žr. Aliūkaitė 2013: 12–13). Dvinarę lietuvių tarmių klasifikaciją paprastieji kalbos bendruomenės nariai yra papildę dzūkų ir suvalkiečių tarmėmis. Tikėtina, kad tarmių sistemą papildantys nariai – dzūkų ir suvalkiečių tarmė – yra tiriamųjų žinių apie etnografinį Lietuvos suskirstymą atspindys. Taigi tiriant paprastųjų kalbos bendruomenės narių nuostatas, prasminga atsižvelgti į liaudies taksonomiją, taip galima tikėtis didesnio tikslumo. Pažymėtinas tam tikras termino šnekta sąlygiškumas. Tyrime nesilaikoma griežtos dialektologinės apibrėžties, kad šnekta tai kalbinis vienetas, užimantis mažesnę teritoriją negu tarmė (plg. Kvašytė 2005: 113). Šis terminas pasirinktas kaip paprastesnis, lengviau suprantamas paprastiems kalbos bendruomenės nariams, tam tikrą kalbėjimą, būdingą X teritorijoje (plg. Kaune, Utenoje ar kt.), įvardijantis vienetas vietoje moksliniu požiūriu tikslesnių atmainos ar varianto terminų. Dera pridurti, kad patys konceptai, pavyzdžiui, Šiaulių šnekta, Utenos šnekta, Kauno šnekta ir kt., yra nemenki abstraktai. Tokie vardikliai iš esmės eliminuoja variantiškumą, jei griežtai vertintume iš variantinės sociolingvistikos pozicijų. Tiksliau būtų vardyti Šiaulių miesto šnektos (ar variantai) ir t. t., nes miesto variantų sistema iš esmės atitinka miesto demografinę, socialinę ir netgi regioninę sanklodą. Nebejotina, kad miestuose intensyviausiai vyksta pidžinizacijos ir kreolizacijos procesai. Žinoma, turimi omenyje švelnieji pidžinizacijos ir kreolizacijos scenarijai, kai susiduriama su tarmių konvergencijos, išlyginimo procesais, kurie neišvengiami dėl miestų regioninės ir socialinės sanklodos. Čia dera prisiminti ir jau minėtą Labovo Straipsniai / Articles 229 DAIVA ALIŪKAITĖ variacijos modelių koncepciją (žr. Labov 2006: viii, 30–33). Kita vertus, atliktas tyrimas orientuotas į nuostatas, taigi pirmiausia dėmesys skiriamas sociokultūriniam lygmeniui. Vadinasi, kaip atskiri kalbos idealai, tam tikri vaizdiniai yra galimi ir tokie apibendrinti konceptai – Šiaulių šnekta, Vilniaus šnekta ir kt. Žinoma, neabejotina, kad ir apibendrinti vaizdiniai integruoja skiriamąsias charakteristikas, pavyzdžiui, indikatorius (angl. indicators) (žr. Labov 1972: 273), kuriais iš esmės ir pagrįstas pirmojo eksperimento (nesąmoningųjų nuostatų tyrimo) stimulų formavimas. Antras dalykas, kurį dera paminėti, yra tai, kad šio pagrindinio atmainų sąrašo dalies vienetai nėra vienos vertės geolingvistinės informacijos požiūriu. Žinoma, negalima teigti, kad paprasti kalbos bendruomenės nariai Utenos šnektą neabejotinai suplakė su rytų aukštaičių uteniškių patarme ar Panevėžio šnektą – su rytų aukštaičiais panevėžiškiais, tačiau manytina, kad kai kurie šnektų sąrašo vienetai tiriamiesiems galėjo kelti stereotipinių asociacijų, be to, kai kurie miestai, kaip rodo tyrimai, laikytini tarmių prototipiniais miestais (plg. Aliūkaitė 2007: 182). Tvirtai teigti, kad toks žinojimas galėjo veikti įvertį, negalima, kita vertus, grįžtant prie pagrindinio tyrimo tikslo, reikia pasakyti, kad tokia duomenų slinktis netgi būtų reikšminga – ji parodytų diferencijuotą dialektų (apskritai atmainų) vertinimą. 3. NESĄMONINGŲJŲ NUOSTATŲ DUOMENYS IR LYTIES KINTAMASIS Pradedant nesąmoningųjų nuostatų eksperimento duomenų analizę, aktualios jau referuotos Labovo įžvalgos dėl aktyviosios kalbinės bendruomenės narių veiklos (žr. Labov 1990: 210, 213, 215, cit. iš Cheshire 2002: 425–426). Tyrėjo suformuluoti principai yra tvirta prielaida tikėtis ir nuostatų variacijos modelių tarp skirtingų lyčių tiriamųjų. Galėtume teigti, kad tiriamuoju atveju lyties kintamasis yra antro laipsnio matmuo, lemiantis duomenų perskyrą. Pirmoje vietoje, be abejo, yra tiriamųjų gyvenamoji vieta, gal net kiek plačiau – regionas. Taigi iš perceptyviosios dialektologijos paradigmos čia tinka pritaikyti kalbinės gimtinės (angl. linguistic homeland) konceptą (žr. Diercks 2002: 51–52). Nesąmoningųjų nuostatų modeliai taip ir aptariami. Pirmiausia įvertinamas kalbinės gimtinės atstovo sociolingvistinis portretas, paskui pereinama prie bendrinės kalbos atstovo sociolingvistinio portreto. Vilniaus kalbos atstovo sociolingvistinis portretas analizuojamas pagrečiui su bendrinės kalbos atstovo portretu. Reikia pridurti, kad sociolingvistinio portreto kategorija tyrime vartojama šiek tiek laisviau nei įprasta sociolingvistiniuose tyrimuose. Komentuojamos tik statuso ir solidarumo, viršenybės ir patrauklumo dimensijų kalbėtojų savybės (žr. 1 lentelę). Pagal tyrimo metodologinį modelį išvardytųjų dimensijų ypatybių sociolingvistinio portreto įverčiai atskleidžia nuostatas dėl girdimo varianto. 230 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 3.1. Kalbinės giminės atstovo sociolingvistinis portretas Tyrimo dalyvių kalbinės gimtinės galima suskirstyti pagal tarmiškumo sklaidos galimybę jose (žr. 3 pav.; taip pat žr. 1 pav.). Vienų tiriamųjų kalbinėje gimtinėje galima labiau tikėtis tarminių kodų patirties negu kitų. Pirmajam tipui priklausytų Marijampolės grupės (Kalvarijos, Vilkaviškio, Pilviškių), Telšių grupės (Žemaičių Kalvarijos, Sedos ir Alsėdžių), Utenos grupės (Svedasų, Užpalių ir Alantos), Šiaulių grupės (Gruzdžių, Kuršėnų, Radviliškio), Alytaus grupės (Daugų, Butrimonių ir Simno), Panevėžio grupės (Ramygalos, Krekenavos, Pumpėnų) ir Kauno grupės (Kruonio, Babtų, Vilkijos) tiriamieji. Beveik visos šių grupių vietovės, kurių mokyklose vykdyti eksperimentai, yra lietuvių kalbos atlaso punktai (pvz.: Kalvarija – 639 Lietuvių kalbos atlaso punktas; Vilkaviškis – 584, Pilviškiai – 566, Žemaičių Kalvarija – 66, Seda – 43, Alsėdžiai – 96 ir t. t. (žr. Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija 2004: 299–318). Antrajam tipui priskirtini tik Vilniaus grupės (Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos ir Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos) tiriamieji. 3 PAV. Eksperimento dalyvių (stimulų vertintojų) klasifikacija Straipsniai / Articles 231 DAIVA ALIŪKAITĖ Reikia pripažinti, kad toks tiriamųjų suskirstymas gali pasirodyti gana sąlygiškas ir netgi šiek tiek stereotipiškas. Gali susidaryti įspūdis, kad taip suskirstant vadovaujamasi nuostata, kad regionai a priori sietini su tarminiais, bent jau regiolektiniais, kodais, o didmiestis – su bendrinės kalbos vartosenos zona. Taip tikrai nėra, nes horizontalus atskyrimas prasilenktų ne tik su sociolingvistikos aksioma, t. y. kalbos variantiškumo samprata, bet ir su geolingvistikos nuostatomis, tarmėtyroje įteisiniusiomis dinamiškos erdvės sampratą (angl. dynamic space) (žr. Hernández-Campoy 1999: 78, 80). Be to, ir Lietuvos didmiesčiuose atlikti kalbinių nuostatų tyrimai atskleidžia gerą gyventojų dialekto kompetenciją (žr. Kliukienė 2010: 95, 99), vadinasi, didmiestis negali būti griežtai vertinamas kaip kalbinė gimtinė be tarminio pasluoksnio. Visgi yra esminis skirtumas tarp visų kitų tiriamųjų grupių ir Vilniaus miesto tiriamųjų, kuris ir pateisina tokį eksperimento dalyvių suskirstymą. Regioniniuose punktuose bent jau tikėtinas regiolektinis homogeniškumas, pavyzdžiui, Dauguose galima tikėtis kalbinės gimtinės su pietų aukštaičių pasluoksniu, Sedoje – su žemaičių tarmės pasluoksniu ir pan., kuris gali būti vertinamas kaip tvirta prielaida paprastam kalbos bendruomenės nariui turėti tam tikro varianto, nebūtinai mielo ir patrauklaus, bet su aiškiomis (bent jau jo subjektyviu vertinimu) ypatybėmis, vaizdinį (plg. Inoue 1999b: 174), kuris jo sąmonėje (ar pasąmonėje) funkcionuoja kaip tam tikras prototipas, padedąs atskirti savus ir svetimus. Tolesnė eiga priklauso nuo to, ar kalbiniu požiūriu atpažinti savĮ yra laikomi savais, t. y. ar regiolektinis vienetas, atpažintas objektyviai kaip kalbinės gimtinės, daugiau mažiau artimos aplinkos kodas, yra savas pačiam vertintojui, tinkamas jo saviraiškai ir gyvenimui. Taigi viskas priklauso nuo to, kokia yra kalbinės gimtinės kodo (savi)vertė kalbos bendruomenės nario požiūriu. Dera pridurti, kad su vartosenos dalykais, t. y. paties kalbos bendruomenės nario vartojamu kodu, vienoks ar kitoks vertinimas nebūtinai yra tiesiogiai susijęs. Kalbinės gimtinės kodo refleksija ir aktyvioji kalbinė veikla dažnai gali būti radikaliai prasilenkiantys dalykai. Neatsitiktinai vienas iš vadinamųjų kalbos mitų ar mitų apie kalbą kaip tik ir įvardija šią skirtį – savistabos ir percepcijos skirtį15. Visi kalba su akcentu, išskyrus mane (angl. Everyone Has an Accent Except Me) – taip skamba dvidešimtasis mitas16, kuriuo aiškiai apibendrinama beveik tipinė, kitaip tyrėjai nebūtų įtraukę šios kolizijos į kalbos mitų dvidešimt vienetuką, paprastojo kalbos bendruomenės nario pozicija. 15 Beje, kai kuriais atvejais tikriausiai nederėtų atmesti ir simuliacijos reiškinio, nes nebūtinai tiriamųjų išreiškiamos nuostatos, tiriamojo „atsivėrimas“ per tyrimą atitinka realias nuostatas. 16 Tokia tvarka mitus sudėjo Laurie’is Baueris ir Peteris Trudgillas studijoje Language Myths (1998). Šį mitą paneigti bando Johnas H. Eslingas (žr. Esling 1998: 169–175). Tačiau tai, žinoma, tik mokslinė perspektyva ir argumentai yra svarbūs tyrimams, o ne vartotojams, kuriems kalba reikalinga gyvenant gyvenimą. 232 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis Kalbant apie Vilniaus miesto tiriamuosius vertinti jų lojalumo tarminiam kodui negalima dėl kelių priežasčių. Kaip kultūrinės, urbanistinės, socialinės ir pan. traukos centro, šio didmiesčio regioninės sanklodos įvairovė, kuri yra prielaida ir tarminiam variantiškumui, negalima abejoti. Be to, daugiakalbio miesto (žr. Gudavičienė 2010: 207–229) charakteristika taip pat prisideda prie tokios (žr. 3 pav.) duomenų perskyros. Vadinasi, nepaisant diskutuotinų dalykų, reikia pripažinti, kad didmiesčio gyventojų kalbinės gimtinės vaizdinys negali būti asocijuojamas su tarminę raiška kaip kalbinės gimtinės prototipu. Taigi ši tiriamųjų grupė tampa savotišku tyrimo lakmusu patikrinti, ar dviejų (t. y. bendrinė kalbos ir Vilniaus kalbos) variantų vertinimo polinkiai, kai tertium non datur, atitinka tas pačias tendencijas, kaip ir regionuose, t. y. ar renkantis iš trijų (regionuose) ir tik iš dviejų (didmiestyje) ryškėja tie patys patraukliausi kalbėtojai (t. y. kalbos idealai). Žinoma, tris variantus išrėitinguoti yra daugiau galimybių nei du, tačiau čia ir yra paslėptas eksperimentų tikslas – patikrinti, kiek panašūs ir kiek skiriasi regiono jauno žmogaus ir didmiesčio jauno žmogaus kalbos idealų vaizdinių sistema, o gal esama bendrų idealų. Taigi, kuri kalbinė gimtinė, – ar ta, kuri neatsiejama nuo tam tikro ryškesnio ar mažesnio tarmiškumo, ar ta, kuri siejama su nelokalizuojama (o gal kaip tik lokalizuojama, net labai konkrečiai (plg. Čičirkaitė, Vaicekauskienė 2011: 57–76; Aliūkaitė, Merkytė-Švarcienė 2012: 167–173) raiška, yra patrauklesnė? Kurios kalbinės gimtinės atstovo sociolingvistinis portretas yra patrauklesnis ir pan.? Ir, svarbiausia, ar vienodą sociolingvistinį savo kalbinės gimtinės atstovo portretą eskizuoja merginos ir vaikinai? Iš nesąmoningųjų nuostatų eksperimentų duomenų matyti, kad visuose regionų punktuose jaunosios kartos kalbos bendruomenės nariai nupiešė labiau nepatrauklų nei patrauklų kalbinės gimtinės (regiolektinės raiškos) atstovo sociolingvistinį portretą, jeigu lygintume su bendrinės kalbos atstovo ar Vilniaus kalbos atstovo portretu. Iš to išplaukia, kad regiolektiniai kalbos variantai visose tiriamųjų grupėse vertinami prasčiau negu bendrinė kalba ar Vilniaus kalba. Pridurtina, kad taip teigti teisinga, jei visus keturis kiekvieno varianto kalbėtojus vertinsime holistiškai, kaip tam tikro variantiškumo reprezentantą, nes atskirų stimulų įverčiai suskaido, nors ir labai nereikšmingai, beveik nuoseklią kalbos variantiškumo verčių hierarchiją. Sie­jant lyties kintamąjį su trinario – bendrinės kalbos, Vilniaus kalbos ir regiolektinio – variantiškumo vertinimu išryškėja šiokių tokių skirtumų atskirose grupėse. Vertindami kalbinės gimtinės atstovo kodus Marijampolės grupės tiriamieji, ir mergaitės, ir berniukai, buvo nuoseklūs. Kalvarijos, Vilkaviškio ir Pilviškių jaunieji tiriamieji ir tiriamosios sukūrė labai panašų sociolingvistinį kalbinės gimtinės atstovo portretą (žr. 3 lentelę). Statistiškai reikšmingų skirtumų iš esmės nėra (žr. 4 lente- Straipsniai / Articles 233 DAIVA ALIŪKAITĖ lę). Statistiškai reikšmingai skiriasi mergaičių ir berniukų nuostatos tik dėl vieno MarB (6)17 kalbėtojo bruožo, t. y. šio stimulo atstovas atrodo labiau malonus mergaitėms. Bendras šio solidarumo dimensijos bruožo įvertis žemas (tik 7,56; palyginti bendrinės kalbos atstovų šio bruožo įverčiai tarp Marijampolės grupės tiriamųjų yra 4,82; 5,52; 5,80), taigi, manytina, kad šios skirties sureikšminti nederėtų, nes pagal kitus parametrus MarB (6) mergaičių ir berniukų vertinimas nesiskiria. Vadinasi, galima apibendrintai teigti, kad solidarumo laipsnis su kalbinės gimtinės kodu tarp mergaičių ir berniukų yra vienodas. Kad jis nėra aukštas, rodo daug palankiau eskizuojami bendrinės kalbos ir Vilniaus kalbos atstovų sociolingvistiniai portretai. Tokie duomenys skatina prielaidą dėl vadinamojo dialekto menkavertiškumo komplekso (angl. dialect inferiority complex) (žr. Sibata 1958, cit. iš Inoue 1999a: 148). Perceptyviosios dialektologijos tyrimai rodo (plg. Evans 2002: 71–93), kad atsiribojimas nuo kalbinės gimtinės raiškos ir prielankumas kitoms raiškos būdingas tokioms bendruomenėms, kurios artimos aplinkos tarminiu kodu dėl vienokių ar kitokių aplinkybių nelaiko lygiaverčiais pirmiausia viešojo domeno kodais. Taikliai dialekto menkavertiškumo komplekso priežastis paaiškina Fumio Inoue, pristatydamas dialekto vaizdinio (angl. dialect image) koncepciją. Tyrėjas teigia, kad dialekto vaizdinį lemia ir pats dialektas, ir stereotipiniai vietos bei gyventojų vaizdiniai (galėtume pridurti – stereotipai). Vaizdinys, jo teigimu, gali turėti įtakos dialektų kaitai bei tarminių kodų sklaidai apskritai, jei kalbėtume apie lingvistus dominančius aspektus. Kartu dialekto vaizdinys yra ir dialekto menkavertiškumo komplekso priežastis – tai, Inoue požiūriu, jau socialinės psichologijos tyrėjų interesų laukas (daugiau žr. Inoue 1999a: 147–15918; Inoue 1999b: 174). Taigi iš to, kas pasakyta, galima teigti, kad Kalvarijos, Vilkaviškio ir Pilviškių jaunųjų tiriamųjų (ir mergaičių, ir berniukų) dialekto vaizdinys, konkrečiu atveju tai būtų vakarų aukštaičių kauniškių kapsų krašto (žr. Bacevičiūtė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 93–95) regiolektinio kodo vaizdinys, lemia bent jau silpną dialekto menkavertiškumo kompleksą. Kyla klausimas, ar tik toks kalbinės gimtinės atstovo sociolingvistinio portreto paaiškinimas galimas. Veikiausiai ne, bet kitokia perspektyva bus pristatyta ieškant nesąmoningųjų ir sąmoningųjų nuostatų sąlyčio taškų ir skirtumų logikos. O dabar šiek tiek apie kitų grupių nesąmoningųjų nuostatų eksperimento duomenis. Šiaulių grupės (Gruzdžių, Kuršėnų, Radviliškio) tiriamosios ir tiriamieji, vertindami Šiaulių stimulų variantiskumą, iš esmės atskleidžia labai panašias nesąmoningąsias nuostatas. Regiolektinei raiškai aukšti įverčiai neskiriami (žr. 5 lentelę). 17 Stimului raidžių ir kitų ženklų reikšmės: Mar – Marijampolės stimulai; M – mergaitė, B – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. 18 Ypač 11.7. schemą, esančią p. 158. 234 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis Tik šiek tiek palankesni, eskizuodami sociolingvistinį regiolektinės raiškos atstovo portretą, yra berniukai. ŠiaulM (3)19 ir ŠiaulB (12) kalbėtojų rimtumo vs. lengvabūdiškumo vertinimas tarp berniukų ir mergaičių reikšmingai skiriasi. Jiems ir kalbėtoja ŠiaulAuM (3), ir kalbėtojas ŠiaulAuB (12) pasirodė besantys labiau rimti negu lengvabūdžiai (žr. 6 lentelę). Žinoma, negalima nepaisyti ir diskurso veiksnio. Galimas variantas, kad kaip tik šių kalbėtojų nuomonė apie gerą mokytoją pasirodė tiriamiesiems labiausiai priimtina, rimtai argumentuota. Apskritai berniukų didesnis palankumas regiolektinei raiškai yra labiau tikėtinas nei netikėtinas. Tai atitinka ir sociolingvistikos tyrimuose apibendrintą vartosenos modelį (žr. referuotą Labovo I principą šio straipsnio dalyje 1. Įvadinės pastabos: lyties kintamasis sociolingvistinėje perspektyvoje). Tačiau, reikia pripažinti, kad ši sąlyga neišpildoma. Iš nesąmoningųjų nuostatų išryškėjantis sociolingvistinis regiolektinės raiškos atstovo portretas nerodo, kad tokia raiška yra berniukų palaikomas vartosenos modelis. Kitos grupės – Dzūkijos etnografinio regiono – tiriamųjų, t. y. Daugų, Butrimonio ir Simno mokinių, nuostatos dėl kalbinės gimtinės išsiskiria. Šioje grupėje lyties kintamasis turi nuostatas diferencijuojančios galios. Dėl visų keturių kalbėtojų berniukų ir mergaičių nuostatos reikšmingai skiriasi. Reikšmingumo laipsnis kiekvienu atveju skirtingas (žr. 8 lentelę). Taigi vertindamos AlM (3)20 kalbėtoją šios grupės tiriamosios išreiškia palankesnes nuostatas dėl jos rimtumo, pasitikėjimo savimi, protingumo, malonumo. Vertindamos AlM (9) kalbėtoją, šios grupės tiriamosios palankiau negu berniukai vertina kalbėtojos rimtumą, malonumą, patikimumą, įdomumą ir protingumą. Visais atvejais tarp mergaičių ir berniukų nesąmoningųjų nuostatų lygmeniu išryškėja statistiškai reikšmingų arba labai reikšmingų skirtumų. Abi kalbėtojos labiausiai įvertintos kaip rimtos. Galima kelti klausimą, ar tokios nuostatos rodo solidarizavimą su tos pačios lyties kalbėtojomis. Veikiausiai ne. Taip būtų galima teigti tokiu atveju, jei mergaitės kalbėtojus-berniukus būtų įvertinusios ne taip palankiai kaip mergaites-kalbėtojas. Nors bendri visų dimensijų (plg. 1 lentelę) įverčiai nėra labai aukšti ir yra statistiškai reikšmingai besiskiriantys nuo bendrinės kalbos ir Vilniaus kalbos atstovų įverčių, visgi mergaičių eskizuojamas sociolingvistinis kalbinės gimtinės atstovo (kaip ir atstovės) portretas leidžia teigti, kad regiolektiniu (su aukštaičių tarmės (pietų aukštaičių patarmės) pasluoksniu) kodu prabilęs jaunuolis ar jaunuolė netampa visai svetimu, įtartinu, kurio asmenybe galima suabejoti (žr. 7 lentelę). Mer- 19 Stimულų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: Šiaul – Šiaulių stimulai; M – mergaitė, B – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. 20 Stimулų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: Al – Alytaus stimulai; M – mergaitė, B – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. Straipsniai / Articles 235 DAIVA ALIŪKAITĖ gaitės linkusios manyti, kad A1B (6) yra protingas, pasitikintis savimi, malonus, siekiantis tikslo, patikimas ir netgi kietas. Taip pat statistiškai reikšmingai arba labai reikšmingai išsiskiria mergaičių nuostatos dėl A1B (12) kalbėtojo malonumo, pasitikėjimo savimi, patikimumo, rimtumo, protingumo ir kietumo. Apibendrinant berniukų ir mergaičių tarpusavio įverčių skirtumus (kurie yra statistiškai reikšmingi ir netgi labai reikšmingi (žr. 8 lentelėje charakteristikas su žyma***), galima teigti, kad šios grupės tiriamųjų mergaičių sociolingvistinis kalbinės gimtinės atstovo portretas yra pozityvus. Vadinasi, tiriamosios iš esmės pripažįsta kalbinės gimtinės kodo vertę. Vadovaujantis nesąmoningųjų nuostatų eksperimento duomenimis galima teigti, kad mergaitės yra lojalesnės kalbinei gimtinei, solidarizuojasi su regionu. Šios grupės atveju galima kalbėti tik apie berniukų tam tikro laipsnio dialekto menkavertiškumo kompleksą. Vėlgi būtina pridurti, kad tokia tendencija prieštarauja sociolingvistikos diskurse apibendrin­tiems berniukų ir mergaičių vartosenos modeliams (žr. referuotą Labovo I principą šio straipsnio dalyje 1. Įvadinės pastabos: lyties kintamasis sociolingvistinėje perspektyvoje). Dviejų rytų aukštaičių kalbinės aplinkos grupių (Panevėžio ir Utenos, žr. 1 pav.) tiriamųjų kuriami sociolingvistiniai regiolektinės raiškos atstovų portretai taip pat neišsiskiria (žr. 9, 11 lenteles). Nors dera pažymėti, kad turint omenyje rytų aukštaičių panevėžiškių ir uteniškių patarmių gyvybingumą (plg. Mikulėnienė 2012: 6–7), buvo tikėtasi, kad šių grupių tiriamieji sukurs stipresnius sociolingvistinius portretus, tai yra palankiai įvertins girdimus regiolektinius variantus. Apžvelgiant Panevėžio grupės (Ramygalos, Krekenavos, Pumpėnų) tiriamųjų duomenis, pasakytina, kad statistiškai reikšmingų skirtumų nesąmoningųjų nuostatų lygmeniu tarp respondentų ir respondenčių nepastebėta vertinant PanM (9)²¹ kalbėtojo raišką. PanM (3) kalbėtoja atrodo patikimesnė tiriamosioms, o PanB (12) kalbėtojas – tiriamiesiems. Manytina, kad toks solidarizavimasis su savo lyties kalbėtoju nėra labai reikšmingas, nes vertinant kitas asmenines šių kalbėtojų savybes skirtumų neišryškėja. Dar vienas kalbėtojas – PanB (6) stimulo – tiriamosioms sukuria labiau pasitikinčio savimi įspūdį. Utenos stimulų kalbėtojai pagal visus parametrus tiek mergaičių, tiek berniukų įvertinami panašiai, skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. Paminėtinas tik UtM (3)²² kalbėtojos vertinimas. Švedasų, Užpalių ir Alantos mokinės palankiau negu berniukai vertina UtM (3) kietumą, rimtumą, malonumą (žr. 12 lentelę). 21 Stimulų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: Pan – Panevėžio stimulai; M – mergaitė, B – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. 22 Stimulų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: Ut – Utenos stimulai; M – mergaitė, B – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. 236 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variant(i)škumas paauglių akimis: lyties kintamasis Apskritai, vertinant šių grupių eskiziuojamus sociolingvistinius regiolektinės raiškos atstovų portretus, lyties kintamojo laikyti reikšmingu, lemiančiu skirtingų asmeninių savybių portretus, nederėtų. Jaunųjų žemaičių (Žemaičių Kalvarijos, Sedos ir Alsėdžių mokinių) kuriamam sociolingvistiniam kalbinės gimtinės atstovo portretui (žr. 13 lentelę) tiriamųjų lytis taip pat nėra lemiamas dydis. Statistiškai reikšmingi skirtumai nesąmoningųjų nuostatų lygmeniu išryškėja vertinant du iš keturių kalbėtojus, t. y. TelšM (3)23 kalbėtoją mergaitės linkusios laikyti šiek tiek rimtesne negu berniukai, o TelšB (6) kalbėtojas tiriamosioms pasirodė labiau pasitikįs savimi (žr. 14 lentelę). Trumpai apibendrinant regiono grupių rezultatus pasakytina, kad išryškėjęs mergaičių didesnis palankus kalbinės gimtinės regiolektinėms raiškoms, nors ir neatitinka apibendrintų vartosenos modelių (žr. referuotą Labovo I principą šio straipsnio dalyje 1. Įvadinės pastabos: lyties kintamasis sociolingvistinėje perspektyvoje), nėra visiškai netikėtas. Panašių rezultatų kartais gauna ir kitų šalių tyrėjai24. Prieš pristatant Kauno grupės (Kruonio, Babtų, Vilkijos) tiriamųjų duomenis, primintina, kad šios grupės tiriamieji gavo išklausyti 12 stimulų garsyną, iš kurių 8 stimulai reprezentuoja didmiesčių kodus. 4 stimulai sukurti iš Kauno miesto mokinių interviu medžiagos, taigi teigti, kad tiriamiesiems šie kodai gali priminti jų kalbinės gimtinės kodo prototipą, nebūtų visiškai teisinga. Kruonis (Lietuvių kalbos atlaso 554 punktas) geolingvistiniu požiūriu pakliūva į vakarų aukštaičių priedzūkio arealą (žr. Bacevičiūtė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 114–116), Vilkija (Lietuvių kalbos atlaso 495 punktas) pakliūva į vakarų aukštaičių šiaurinį arealą25. Babtai priklauso Lietuvių kalbos atlaso Vareikonių (šis punktas (470) yra vakarų aukštaičių šiauliškių areale) punktui, per Babtus praeina vakarų aukštaičių kauniškių patarmės siena (žr. Kazlauskaitė, Lapinskienė, Bacevičiūtė 2007: 24–25). Vadinasi, tikėtina, kad eksperimento dalyviai gali turėti vakarų aukštaičių kauniškių (galbūt ir šiauliškių) patarmės ar bent regiolektinių bruožų patirties. Taigi Kauno stimulai nelaikytini jų kalbinės gimtinės pavyzdžiais. Tačiau tai, žinoma, nereiškia, kad tiriamiesiems Kauno jaunimo variantai yra negirdėti. Šių vietovių gyventojus pritraukia ir pramoninės, ir kultūrinės Kauno miesto 23 Stimulų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: Telš – Telšių stimulai; M – mergaitė, B – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. 24 Plg.: Caroline L’Eplattenier-Saugy, atlikusios perceptyviosios dialektologijos metodika pagrįstus tyrimus prancūzakalbėje Šveicarijos dalyje, duomenys parodė, kad moterys yra ne tokios griežtos vertindamos nestandartinius variantus ir pagal taisyklingumo, ir pagal patrauklumo kriterijus, nors tyrėja prieš tyrimą formulavo priešingą hipotezę (žr. L’Eplattenier-Saugy 2002: 354, 360–361). 25 Į šiaurę nuo Nemuno – taip šį arealą įvardija Rima Bacevičiūtė, Danguolė Mikulėnienė ir Vilija Salienė, aiškindamos vakarų aukštaičių kauniškių patarmės vidinę diferenciaciją (žr. Bacevičiūtė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 82–84). Straipsniai / Articles 237 DAIVA ALIŪKAITĖ paslaugos. Taigi, neabejotina, kad kalbamų punktų jaunimui Kaunas nėra svetimas. Kalbinis Kaunas taip pat. Visgi teigti, kad šios grupės tiriamieji atpažino Kauno stimulų kalbėtojus kaip Kauno jaunuolius ir tai lėmė jų vertinimą, taip pat negalima. Reikia pasakyti, kad per eksperimentą tiriamieji, įvertinę asmenines kalbėtojų savybes, gavo dar vieną užduotį – nurodyti, iš kokio miesto yra kalbėtojas. Taigi šios užduoties duomenys šiek tiek patikslina interpretaciją. KaunB (12)26 kalbėtoją 35 proc. tiriamųjų priskyrė Kauno miestui, o 45 proc. Vilniaus miestui; KaunM (3) – 38 proc. Kauno miestui, 44 proc. Vilniaus miestui; KaunM (9) – 42 proc. Kauno miestui, 44 proc. Vilniaus miestui; KaunB (6) – 41 proc. Kauno miestui, 37 proc. Vilniaus miestui. Vadinasi, vienaip ar kitaip savybėmis modeliuotas sociolingvistinis kalbėtojo portretas nebuvo asocijuojamas tik su Kauno miestu. Manytina, kad pagrindinis asociatas buvo bendresnis – tai didmiestis. Ir nors Kauno stimulų (kaip kitais atvejais regiolektinių stimulų) kalbėtojų asmeninės ypatybės įvertintos mažiau palankiai negu Vilniaus kalbos stimulų ir bendrinės kalbos stimulų kalbėtojų asmeninės ypatybės (žr. 15 lentelę), tai netrukdė tiriamiesiems šių kodų atstovų lokalizuoti Vilniuje27. Čia prisimintini Willy’io Dierckso atstumo (angl. distance) ir aktualiojo atstumo (angl. actual distance) (žr. Diercks 2002: 51) konceptai, žymintys tikrą, t. y. geografinių parametrų, atstumą ir atstumą, lemiamą socialinių, kultūrinių, stereotipinių parametrų. Norint priartinti patrauklaus kodo atstovus arba nutolinti nepatrauklaus kodo atstovus manipuliuojama aktualiuoju atstumu. Tokie „kuriami“ atstumai parodo santykius su savo ar kokiu kitu vertinamu kodu. Paprastai perceptyviosios dialektologijos darbuose atstumą ir aktualųjį atstumą labai gražiai atskleidžia vadinamosios žemėlapio užduotys (plg. Aliūkaitė 2009: 165–166). Iš šios grupės eksperimentų duomenų matyti, kad aktualųjį atstumą veikia didmiesčio idėja, veikiausiai kaip konkreti tipiškos sociolingvistikoje opozicijos miestas vs. kaimas išraiška. Peržiūrint Kauno grupės (Kruonio, Babtų, Vilkijos) tiriamųjų vertinimus tiriamojo lyties kintamojo aspektu, pasakytina, kad statistiškai reikšmingų nuostatų skirtumų tarp mergaičių ir berniukų nepasitaikė vertinant KaunB (6) teksto-stimulo kalbėtoją. Dėl KaunM (9) ir KaunB (12) kalbėtojų tarp mergaičių ir berniukų statistiškai labai reikšmingi nuostatų skirtumai tik dėl kalbėtojų ritmumo. Reikia 26 Stimulų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: Kaun – Kauno stimulai; M – mergaitė, B – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. 27 Galima tik pridurti, kad ir Vilniaus kalbos atstovai buvo priskiriami abiem didmiesčiams panašiu santykiu, plg.: VilnB (2) kalbėtoją 46 proc. tiriamųjų priskyrė Kaunui, 48 proc. – Vilniui; VilnM (5) – 58 proc. Kaunui ir 32 proc. Vilniui; VilnB (8) – 37 proc. Kaunui ir 46 proc. Vilniui; VilnM (11) – 44 proc. Kaunui ir 44 proc. Vilniui. 238 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis pasakyti, kad abiem atvejais kalbėtojams palankesnės mergaitės (žr. 16 lentelę). Lyties kintamasis šiek tiek suskaido nuostatas ir dėl KaunM (3) kalbėtojos. Mergaitės palankiau vertina šios kalbėtojos įdomumą, protingumą ir kietumą. Vilniaus mokyklų tiriamieji, vertinant iš lyties kintamojo perspektyvos, nėra labai originalūs. VilnB (8)28 stimulo kalbėtojas ir mergaičių, ir berniukų įvertintas be statistiškai reikšmingų skirtumų. Kitų trijų kalbėtojų sociolingvistinius portretus mergaitės ir berniukai linkę eskizuoti šiek tiek skirtingai. Labiausiai išsiskiria VilnM (4) kalbėtojos asmeninių savybių įverčiai. Mergaitės palankiau vertina šios kalbėtojos protingumą, malonumą, įdomumą, patikimumą. Geriau mergaitės šią kalbėtoją vertina ir pagal viršenybės dimensijos savybę – tikslo siekį. Kita Vilniaus kalbos atstovė VilnM (6) eksperimento dalyvėms atrodo labiau įdomi, pasitikinti savimi ir kieta. Berniukai šiai kalbėtojai yra kritiškesni, jų įverčiai statistiškai reikšmingai žemesni. Iš eksperimento rezultatų negalima konstatuoti didesnio mergaičių palankumo mergaitėms–kalbėtojoms, nes VilnB (2) stimulo kūrėjas taip pat palankiau įvertinamas tiriamųjų. Šio stimulo atstovas tiriamosioms labiau nei tiriamiesiems atrodo esąs protingas ir įdomus (žr. 17, 18 lenteles). 3.2. Bendrinės kalbos ir Vilniaus kalbos atstovų sociolingvistiniai portretai Visų grupių 12 stimulų (Vilniaus grupėje – 8 stimulų) garsyne teikti vertinti 4 bendrinės kalbos ir 4 Vilniaus kalbos stimulai. Apibendrinant gautus duomenis reikia pasakyti, kad visų grupių tiriamieji sukūrė patrauklius ir bendrinės kalbos atstovo, ir Vilniaus kalbos atstovo sociolingvistinius portretus. Mergaičių ir berniukų vertinimai statistiškai reikšmingai (arba net labai reikšmingai) skiriasi (žr. 19 lentelę). Pažymėtina, kad gauti duomenys, t. y. aukštesni mergaičių bendrinės kalbos stimulų atstovų asmeninių savybių įverčiai atitinka sociolingvistų apibendrintus vartosenos polinkius (plg. Labovo I principą). Labiausiai išsiskiria Marijampolės grupės (Kalvarija, Vilkaviškis, Pilviškiai) ir Alytaus grupės (Daugai, Butrimonys, Simnas) tiriamųjų vertinimai. Šių grupių nesąmoningųjų nuostatų eksperimentų dalyvės kuria ypač teigiamus (ir socialinio patrauklumo, ir statuso dimensijų savybių) bendrinės kalbos atstovų portretus. Kalbėtojo lytis, kaip matyti 19 lentelėje, tiriamosioms nėra svarbi. 28 Stimулų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: Viln – Vilniaus stimulai; M – mergaitė, B – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. Straipsniai / Articles 239 DAIVA ALIŪKAITĖ Kitų grupių eksperimento dalyvės (gal išskyrus Telšių grupę) iš esmės neparodo didesnio preilankumo negu dalyviai bendrinės kalbos berniukų stimulams. Tokie skirtumai gali žymėti mergaičių tapatinimąsi su savo lyties kalbėtoja. Aukšti įverčiai rodo, kad bendrinės kalbos kodas prisiritinamas (plg. jau minėtą Dierckso aktualiojo atstumo konceptą). Taigi iš duomenų atkurtinas visai logiškas vertinimo modelis – mergaitės pirmiausia demonstruoja tapatinimąsi su kalbėtojomis–mergaitėmis, o ne kalbėtojais–berniukais. Apskritai koreliuojant berniukų ir mergaičių įverčių skirtumus su kalbėtojų savybėmis, reikia pasakyti, kad statistiškai reikšmingų arba labai reikšmingų skirtumų yra vertinant ir solidarumo, ir statuso dimensijų savybes. Dažniausiai mergaitės aukštesnius įverčius kalbėtojams skiria vertindamos kalbėtojo patikimumą ir malonumą (solidarumo dimensijos savybės) bei pasitikėjimą savimi ir protingumą (statuso dimensijos savybės). Vilniaus kalbos atstovo sociolingvistinis portretas pagal kai kurias charakteristikas konkuruoja su bendrinės kalbos atstovo sociolingvistiniu portretu. Mums rūpimas dalykas yra, ar šį portretą tikslina lyties kintamasis. Pridurtina, kad pačių Vilniaus grupės tiriamųjų kuriamas Vilniaus kalbos atstovo sociolingvistinis portretas iš esmės yra jų kalbinės gimtinės atstovo portretas (žr. 17, 18 lenteles), taigi jų įverčių skirtumai čia nesvarstomi. Reikia pasakyti, kad lyties kintamasis reikšmingai veikia sociolingvistinio Vilniaus kalbos atstovo portreto parametrus. Galima teigti, kad visose tiriamųjų grupėse mergaičių įverčiai netgi nemen­kai nulemia Vilniaus kalbos stimulų vietą visų atmainų stimulų eilėje. Mergaičių eskizuojamas Vilniaus kalbos atstovo sociolingvistinis portretas, kaip ir bendrinės kalbos atstovo sociolingvistinis portretas, yra pozityvesnis negu berniukų. Kita vertus, ir kalbinės gimtinės atstovų kai kurias savybes mergaitės vertino palankiau negu berniukų (žr. ankstesnį straipsnio skirsnį). Netvirtai, nes kalbinės gimtinės atstovų sociolingvistiniai portretai yra gana bendri, galima teigti, kad mergaitės apskritai vertindamos laikosi distancijos, jos nėra tokios kategoriškos, jų pozicija tolerantiškesnė negu berniukų. Grįžtant prie Vilniaus kalbos stimulų įverčių, pažymėtina, kad mergaičių didesnis palankumas šios atmainos stimulams yra sietinas su atvirojo prestižo veiksniu. Mažai tikėtina, kad Vilniaus kalbos stimulus paprastasis kalbos bendruomenės narys labai aiškiai atskiria nuo bendrinės kalbos stimulų²⁹. Vadinasi, vertinant veikia ta pati vaizdinių ir taisyklingos kalbos prototipų sistema. 29 Vilniaus kalbos stimulų žymėtumas yra neryškus, nuo bendrinės kalbos stimulų juos skiria tik, pavyzdžiui, trumpųjų balsių ilginimas, ilgiųjų trumpinimas neįkirčiuotose pozicijos, dvibalsių ie ir uo vienbalsinimas, kirčio atitraukimas ir pan. Plg.: VilnM (4) stimule [iː] trumpinamas 3 iš 4 pozicijų; [uː] trumpinamas 1 iš 1 pozicijos; VilnM (8) stimule vienbalsinami [ie] (1 iš 1) ir [uo] (taip pat 1 iš 1) ir pan. 240 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiskumas paauglių akimis: lyties kintamasis Mažiausiai statistiškai reikšmingų ar labai reikšmingų vertinimo skirtumų yra Utenos ir Šiaulių grupėse. Didžiausią palankumą Vilniaus kalbos stimulų atstovams rodo Alytaus grupės ir Telšių grupės mergaitės (žr. 19 lentelę). Prisimintina, kad ir kalbinės gimtinės atstovo portretas eskizuojamas Alytaus grupės mergaičių yra pozityvesnis negu berniukų, taigi tikėtina, kad tokie įverčių skirtumai rodo bendrą mergaičių kalbinį sąmoningumą ir tolerantišką poziciją kalbos variantiskumui apskritai. Siejant berniukų ir mergaičių įverčių skirtumus su kalbėtojų savybėmis išryškėja tos pačios tendencijos kaip ir vertinant bendrinės kalbos atstovus. Statistiškai reikšmingų arba labai reikšmingų skirtumų yra vertinant ir solidarumo, ir statuso dimensijų kalbėtojų savybes. Dažniausiai mergaitės aukštesnius įverčius kalbėtojams skiria vertindamos kalbėtojo malonumą ir įdomumą (solidarumo dimensijos savybės) bei pasitikėjimą savimi ir protingumą (statuso dimensijos savybės). Iš tyrimo duomenų matyti, kad Vilniaus kalbos atstovo mergaičių ir berniukų kuriamas sociolingvistinis portretas labiausiai sutampa kietumo savybės įverčiu. Apibendrinant dera pasakyti, kad mergaičių ir berniukų nesąmoningosios nuostatos dėl bendrinės kalbos ir Vilniaus kalbos labai panašios. Manytina, kad vertinimų panašumas susijęs su nelabai aiškiu bendrinės kalbos vaizdiniu tarp jaunųjų kalbos bendruomenės narių. Tiriamųjų vaizdinių sistemoje bendrinės kalbos diferenciacinių požymių sistema nėra tvirta ir aiški, taigi panašūs kodai, neturintys aiškių regiolektinių bruožų, pamatuojami tuo pačiu turimu bendrinės kalbos prototipu, o tai ir lemia aukštus tokios atmainos atstovo savybių įverčius. Rezultatas – labai teigiami sociolingvistiniai kalbėtojų portretai. 4. SĄMONINGŲJŲ NUOSTATŲ DUOMENYS IR LYTIES KINTAMASIS Sąmoningąsias tiriamųjų nuostatas rodo šnektų reitingai. Kaip ir galima buvo tikėtis, sąmoningųjų nuostatų eksperimento duomenys neatitaria nesąmoningosioms nuostatoms. Šios eksperimento dalies duomenys iš esmės leidžia konstatuoti, kad jaunajai kartai būdingas lojalumas gimtajam regionui. Vilniaus miesto, Kauno grupės, Alytaus grupės, Panevėžio grupės, Utenos grupės ir Telšių grupės tiriamieji atvirai deklaruoja ištikimybę savo kalbinės gimtinės atmainoms. Tik Šiaulių grupės ir Marijampolės grupės tiriamieji palankiau linkę vertinti Vilniaus šnektą (žr. 20 lentelę). Visgi nesąmoningųjų nuostatų eksperimento duomenų, suponavusių įžvalgas dėl dialekto menkavertiškumo komplekso ženklų regionuose, sąmoningųjų nuostatų eksperimento duomenys nepapildo. Straipsniai / Articles 241 DAIVA ALIŪKAITĖ Apskritai iš sąmoningųjų nuostatų eksperimento rezultatų išryškėja, kad patrauklios raiškos prototipų sistema regionuose yra keliasluoksnė. Apibendrin­tini du pagrindiniai modeliai, kurie sistemina kalbos variantškumo vaizdinius: patraukliausia atmaina vs. mažiau patraukli vs. dar mažiau patraukli ir t. t. Pirmasis modelis būtų toks: labiausiai patinkančios raiškos prototipas yra kalbinės giminės atmaina; mažiau patraukli yra bendrinė kalba ir (ar) didmiesčių kalba; kitos atmainos hierarchizuojamos pagal realųjį atstumą nuo kalbinės giminės. Toks modelis, su šiokiais tokiais patikslinimais, būdingas Kauno grupės, Telšių grupės ir Alytaus grupės tiriamiesiems. Ypač reprezentatyvus ir tikslus šio modelio atspindys yra Alytaus grupės tiriamųjų nuostatos. Pirmiausia įvertinama kalbinės giminės atmaina, antroje pozicijoje atsiduria bendrinė kalba ir didmiesčių variantai – tokia vaizdinių sistema implikuoja privatumo ir viešumo skirtį. Druskininkų ir Varėnos šnektų pozicija šnektų reitinge dar labiau pastiprina lojalumą gimtajam regionui. Šiek tiek patikslinti galima tik Kauno grupės tiriamųjų vaizdinių modelį. Manytina, kad Marijampolės šnektos ir Šakių šnektos poziciją reitinge paaiškinti gali jau minėtas aktualiojo atstumo konceptas. Kitų grupių tiriamųjų labiausiai patinkančios raiškos prototipas yra nevienalytis, t. y. skirtumai tarp kalbinės giminės varianto, bendrinės kalbos ir didmiesčių (Kauno, Vilniaus) kalbos patrauklumo vertės yra statistiškai nereikšmingi, o kitos atmainos hierarchizuojamos pagal realųjį atstumą (daugiau mažiau) nuo kalbinės giminės. Vadinasi, kalbinės giminės raiška nėra vertinama labiau negu bendrinės kalbos ar didmiesčių (ypač Vilniaus) atmaina. Toks modelis būdingas Panevėžio grupės, Šiaulių grupės, Utenos grupės ir Marijampolės grupės tiriamiesiems. Galima būtų teigti, kad iš visų tiriamųjų Marijampolės grupė išsiskiria didžiausiu nelojalumu kalbinės giminės raiškai, bet, matyt, kalbinės giminės vaizdinių sistemoje Marijampolės vietą užima Vilkaviškio šnekta (vienas iš šios grupės eksperimentų vykdytas Vilkaviškyje). Apibendrinant Vilniaus tiriamųjų šnektų reitingus, įvertinus statistiškai reikšmingus įverčių skirtumus, reikia pažymėti, kad šios grupės tiriamieji ypač išskiria Vilniaus šnektą, antroje pozicijoje esančios bendrinės kalbos įverčiai statistiškai reikšmingai skiriasi. Įtraukus lyties kintamąjį į šnektų reitingų peržiūrą, kitaip negu iš nesąmoningųjų nuostatų eksperimento duomenų, išryškėja nemažai skirtumų. Galima teigti, kad tiriant tik vienos lyties kalbos bendruomenės narius būtų gauti kitokie šnektų reitingai. To negalima pasakyti tik apie Vilniaus ir iš esmės Alytaus grupių tiriamuosius. Alytaus grupės mergaičių ir berniukų kalbinis skonis prasilenkia tik vertinant Vilniaus šnektą – mergaitėms Vilniaus šnekta patinka labiau nei berniukams. Kitas atmainas šios grupės tiriamieji reitinguoja vienodai. 242 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis Dar gana nuosekli yra ir jaunųjų žemaičių laikysena. Jiems, kaip matyti 20 lentelėje, teko reitinguoti 16 atmainų, tačiau tarmių įtraukimas į reitinguotinių atmainų sąrašus galutinių rezultatų iš esmės nepakeitė. Statistiškai labai reikšmingai (**=p<.01)30 skiriasi tik Klaipėdos šnektos vertinimas. Ši šnekta mergaitėms patinka labiau negu berniukams. Galima būtų svarstyti, ar tokiam vertinimui lemiamą reikšmę turi kalbiniai ar nekalbiniai dalykai. Klaipėda – vienas iš didmiesčių, vadinasi, palankesnis požiūris į atmainą gali būti susijęs ir su šiuo veiksniu. Statistiškai reikšmingai (*=p<.05) skiriasi ir bendrinės kalbos įverčiai. Mergaitės bendrinę kalbą vertina palankiau negu berniukai ir skiria aukštesnes pozicijas reitinge. Dera pasakyti, kad jei eksperimente būtų dalyvavę tik berniukai, jų atmainų reitingo ketvertukas bene aiškiausiai rodytų žemaitiškos tapatybės palaikymą: žemaičių tarmė, Telšių šnekta, Plungės šnekta, Klaipėdos šnekta. Mergaičių sąmoningosios nuostatos harmonizuoja šią skirtį – mergaitės bendrinei kalbai skiria antrąją vietą atmainų reitinge. Kauno grupės tiriamieji labiausiai patinkančios šnektos statusą vieningai priskiria Kauno atmainai, tačiau kitos atmainos reitinguojamos skirtingai. Sąmoningųjų nuostatų lygmeniu Kauno grupės tiriamieji berniukai reiškia didesnį palankumą Vilniaus šnektai, o ne bendrinei kalbai. Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumai skiriasi labai reikšmingai (**=p<.01). Reikšmingai (*=p<.05) skiriasi ir kitų atmainų vertinimas. Šiaulių, Panevėžio, Šakių, Marijampolės ir Telšių atmainų vertinimo vidurkiai rodo, kad berniukai dažniau negu mergaitės šioms atmainos skiria aukštesnes vietas šnektų reitinge. Marijampolės grupės berniukų ir mergaičių kalbos idealai sąmoningųjų nuostatų lygmeniu išsiskiria bene labiausiai iš visų grupių. Berniukų pirmas reitingo trejetukas yra Vilkaviškio šnekta, bendrinė kalba, Marijampolės šnekta, mergaičių reitingo trejetukas – Vilniaus šnekta, Kauno šnekta, bendrinė kalba. Statistiškai labai reikšmingi (***=p<.001) skirtumai išryškėja reitinguojant Vilniaus ir Kauno šnektas bei Marijampolės ir Vilkaviškio šnektas. Didmiesčių atmainoms mergaitės daug dažniau negu berniukai skiria aukštesnę vietą reitinge, o kalbinės gimtinės šnektas kaip labiausiai patinkančias dažniau vertina berniukai. Toks reitingavimas iš esmės rodo, kad lyties kintamasis lemia dvi skirtingas labiausiai patinkančios raiškos prototipų sistemas. Panašiai lyties kintamasis diferencijuoja šnektų reitingų duomenis ir kitose tiriamųjų grupėse. 30 Skirtumų reikšmingumas skaičiuotas taikant Vilkoksono porų testą (angl. Wilcoxon Signed Pair test). Šiuo testu patikrinama, ar berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumai skiriasi reikšmingai ar nereikšmingai, tai teikia pagrindą diskutuoti apie nuostatų skirtumus. Duomenims diferencijuoti pasirinkti keli reikšmingumo lygmenys: vertinimai reikšmingai skiriasi ... vertinimai labai reikšmingai skiriasi, t. y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. Straipsniai / Articles 243 DAIVA ALIŪKAITĖ Tvirčiau lojalumą kalbinės gimtinės atmainoms išreiškia Šiaulių ir Panevėžio grupės tiriamieji berniukai. Tik berniukų vertinimu Šiaulių ir Panevėžio šnektos būtų pirmose atmainų reitingo pozicijose, tik mergaičių vertinimu abi šnektos būtų trečioje pozicijoje. Vilniaus šnektos reitingavimo duomenys šiose grupėse taip pat labai reikšmingai skiriasi (**=p<.01). Jos pozicija šių grupių atmainų reitinge tik berniukų vertinimu būtų antra, tik mergaičių – pirma. Sąmoningosios nuostatos dėl bendrinės kalbos taip pat koreliuoja su lyties kintamuoju. Sociolingvistiniu požiūriu dėsninga, kad palankesnės šiai atmainai yra mergaitės. Šiaulių grupės tiriamieji berniukai atmainų reitinge aukštesnę poziciją negu mergaitės skiria ir Šiaulių šnektai. Vertinimo skirtumai statistiškai labai reikšmingi (**=p<.01). Manytina, kad toks vertinimas gali būti susijęs su palankumu regioniniams variantams ar didesniu solidarumu su regiono kaimynais. Panevėžio miestas yra stereotipizuotas kaip nestandarinio kodo miestas, taigi tokia berniukų vertinimo slinktis, išreiškus lojalumą savo kalbinės gimtinės kodui, yra visiškai dėsninga. Utenos grupės tiriamųjų bendrąjį šnektų reitingą labiausiai diferencijuoja bendrinės kalbos įverčiai. Mergaitėms bendrinė kalba yra labiausiai patinkanti atmaina (šiai atmainai dažniausiai skiriamos aukščiausios vietos reitinge), berniukų vertinimu bendrinei kalbai patinkančių atmainų sąraše skirtina tik trečioji vieta. Vertinimo skirtumai statistiškai labai reikšmingi (***=p<.001). Išsiskiria berniukų ir mergaičių nuostatos dėl Klaipėdos ir Šiaulių šnektų, tačiau šie įverčių skirtumai nelaikytini labai svarbiais, nes abi atmainos yra tik antrajame reitingo penketuke. 5. SVARSTYMAI IR APIBENDRINIMAI Patyrinėjus sąmoningųjų ir nesąmoningųjų nuostatų eksperimento duomenis, formuluotini keli apibendrinimai ir pasvarstymai. Šnektų reitingų duomenys rodo, kad tiriamųjų lytis yra svarbus kintamasis, lemiantis skirtingus mergaičių ir berniukų atskirų atmainų patrauklumo įverčius, o kai kuriais atvejais ir patraukliausios raiškos prototipų sistemas. Fiksuota tendencija, kad berniukų šnektų reitingai atskleidžia didesnį lojalumą kalbinės gimtinės (ar apskritai regiolektinėms) atmainoms (Marijampolės, Šiaulių, Utenos, Panevėžio ir Telšių grupių duomenys), o mergaičių šnektų reitingai atskleidžia palankesnį bendrinės kalbos vertinimą (Utenos, Telšių, Panevėžio ir Marijampolės grupių duomenys). Nesąmoningųjų nuostatų tyrimo rezultatai leidžia apibendrintai teigti, kad regiolektinės kalbos atmainos visose tiriamųjų grupėse vertinamos prasčiau negu bendrinė kalba ar Vilniaus kalba. Taip teigti teisinga, jei visus keturis kiekvienos atmainos kalbėtojus vertinsime holistiškai, kaip tam tikro variantiškumo reprezen- 244 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis tantą, nes atskirų stimulų įverčiai suskaido, nors ir labai nereikšmingai, beveik nuoseklią kalbos variantiškumo verčių hierarchiją. Konstatuotina, kad labai sieti lyties kintamojo su trinariu (t. y. bendrinė kalba, Vilniaus kalba, regiolektinė atmaina) variantiškumu nederėtų. Duomenys rodo, kad lyties kintamasis yra reikšmingas ne atmainų vertinimo aspektu. Nesąmoningųjų nuostatų lygmeniu išryškėję statistiškai reikšmingi arba labai reikšmingi vertinimų skirtumai tarp berniukų ir mergaičių rodo, kad tiriamosioms būdinga palankesnė pozicija bet kokio variantiškumo atvejais. Vertindamos visų atmainų kalbėtojus mergaitės yra linkusios kurti teigiamesnius sociolingvistinius portretus negu berniukai, tik kalbinės gimtinės atstovų sociolingvistinius portretus lyties kintamasis tikslina gerokai rečiau negu bendrinės kalbos atstovo ar Vilniaus kalbos atstovo. Konstatuotina, kad užfiksuota mergaičių tapatinimosi su kalbėtojomis mergaitėmis, o ne kalbėtojais berniukais tendencija. Tai solidarizavimosi su savo lyties atstovu ženklai. Tačiau tokia tendencija yra labai neryški. Kaip pažymėjo Tore Kristiansenas (cit. iš Maegaard 2009: 133), nesąmoningosios nuostatos yra tikros (angl. real), būtent jos turi poveikį kalbos kaitai. Vadinasi, toliau plėtojant Kristianseno įžvalgą, galima teigti, kad nesąmoningosios nuostatos atskleidžia tikrąjį vertintojo veidą. Taigi, sąmoningosios nuostatos atskleidžia parodomąjį vertintojo veidą. Tikrojo ir parodomojo veido skirtis yra labai svarbi, nes tampa nuoroda į vaidmenų sistemą – socialinių, taigi ir kalbinių. Kalbant apie nesąmoningąsias nuostatas buvo pabrėžta, kad kalbinės gimtinės atmainų nepalankūs įverčiai (lyginant su bendrinės kalbos ir Vilniaus kalbos įverčiais) skatina įžvalgas dėl dialekto menkavertiškumo komplekso, ir keltas klausimas, ar tik tokia gali būti atmainų hierarchizavimo priežastis. Taigi ieškant logikos ir sąlyčio taškų tarp nesąmoningųjų ir sąmoningųjų nuostatų, išdėstytinas toks pasvarstymas: ar palankios sąmoningosios nuostatos ir nepalankios nesąmoningosios nuostatos kalbinės gimtinės raiškoms bei palankus bendrinės kalbos ir Vilniaus kalbos vertinimas nesąmoningųjų nuostatų lygmeniu negali būti susiję su viešumo ir privatumo perskyra. Čia svarbu prisiminti pri(si)taikymo teoriją (angl. accommodation theory) (žr. Giles, Coupland, Coupland 1991: 1–68), aiškinančią kalbėtojo elgesį, jo kalbinį (ne)prisitaikymą prie aplinkybių, prie pašnekovo ir pan. Taigi formuluojama įžvalga, kad vartotojai pritaiko ne tik kalbą, bet ir nuostatas. Manipuliavimas raiškomis, kalbinio repertuaro pritaikymas, gebėjimas tinkamai kalbiniu požiūriu reaguoti į pasikeitusią situaciją (keičiasi pašnekovai, tema, aplinkybės) rodo gerą kalbėtojo sociolingvistinę kompetenciją31, vadinasi, sąmoningųjų ir nesąmoningųjų nuostatų skirtumai gali būti nuoroda ne tik į kodų tikrą menka- 31 Plg. Giedriaus Tamaševičiaus įžvalgas dėl žurnalistų viešosios kalbos ir jų sociolingvistinės kompetencijos (Tamaševičius 2010: 189–198). Straipsniai / Articles 245 DAIVA ALIŪKAITĖ vertiškumą (plg. regiolektinių raiškų – jei vadovausimės nesąmoningųjų nuostatų eksperimento duomenimis) ar atvirkščiai parodomąjį pervertinimą (plg. jei vadovausimės sąmoningųjų nuostatų duomenimis), kuris randasi dėl ideologinio, kultūrinio ar pan. spaudimo. Ar negali būti taip, kad nesąmoningųjų ir sąmoningųjų nuostatų prasilenkimas yra aiškiai suvoktų socialinių vaidmenų ir privatumo vs. viešumo ribų refleksija. Gal jaunieji kalbos bendruomenės nariai sugeba įvertinti raiškos atitiktį situacijai ir tai lemia įverčius. Samprotautina taip: nepaisant to, kad per nesąmoningųjų nuostatų eksperimentą iš tiriamųjų tikėtasi tik kalbėtojų vertinimo, stimulų turinys (svarstymai kas yra geras mokytojas) tiriamuosius „perkėlė“ į viešąjį domeną, o šis inertiškai, be didelių svarstymų asocijuojamas su bendrine kalba (ar atmaina, kuri labai menkai skiriasi nuo bendrinės kalbos), nes turima viešojo gyvenimo patirtis, pirmiausia mokinio vaidmuo, yra susijusi su bendrine kalba. Taigi vertinimo atskaita yra aiški. Juolab ir pirmas stimulas reprezentavo bendrinę kalbą. Viešojo domeno raiškos prototipas, kalbos idealas yra bendrinė kalba (ar artima raiška), todėl nesąmoningųjų nuostatų lygmeniu visai dėsningas atrodo kalbinės gimtinės atmainų nuvertinimas. Kalbinės gimtinės raiškos atstovai įvertinami kaip nesugebėję prisitaikyti prie viešojo domeno. Kita vertus, sąmoningųjų nuostatų lygmeniu išryškėjęs lojalumas kalbinės gimtinės (ir apskritai regiolektinėms) raiškoms jokiu būdu netampa nuoroda, kad tokią laikyseną būtinai visur ir visada turi lydėti nuosekli regiolektinės atmainos vartosena. Manytina, kad kiekvienu atveju įvertinama komunikacinė situacija. Kaip tik taip nutiko per nesąmoningųjų nuostatų eksperimentą. Sąmoningųjų nuostatų lygmeniu aiškinantis, kurios atmainos labiausiai patinka, nebuvo klausta, kada, kur, su kuo ir t. t. jos tinka, todėl gautas tik modelis, kuris, neabejotina, apima ir viešojo, ir privačiojo domeno situacijas – neatsitiktinai šnektų reitinguose kalbinės gimtinės atmaina, bendrinė kalba, Vilniaus kalba atsiduria šalia. Nesąmoningųjų nuostatų eksperimente vertinti konkretūs atvejai. Bendra tema (koks yra geras mokytojas) galėjo implikuoti klausimą – ar kodas atitinka diskursą. Vadinasi, kad konkrečios situacijos įverčiai atitiks modelį, ir nebuvo galima tikėtis. Taigi, nors ir išryškėjo labai aiški skirtis tarp sąmoningųjų ir nesąmoningųjų tiriamųjų nuostatų, mažai tikėtina, kad santykis tarp sąmoningojo ir nesąmoningojo kalbos idealo yra labai konfliktiškas. Panašu, kad jaunosios kartos atstovai (ir mergaitės, ir berniukai) be didelių ir valingų pastangų aiškiai priima kalbos variantiškumą ir intuityviai jaučia (ir / arba žino) socialines taisykles, kur ir kuri atmaina priimtina, jiems yra būdinga gera sociolingvistinė kompetencija. Kaip tik gera sociolingvistinė kompetencija ir lemia sąmoningųjų ir nesąmoningųjų nuostatų skirtumus. Žinoma, toks pasvarstymas yra diskusinis, tačiau argumentų jam yra. 246 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantíškumas paauglių akimis: lyties kintamasis LITERATŪRA Aliūkaitė Daiva 2007: Tarminis kalbėjimas ir bendrinė kalba: objektyviųjų ir subjektyviųjų skirtumų kultūrinė vertė. Daktaro disertacija [rankraštis]. Vilniaus universitetas. Aliūkaitė Daiva 2009: Perceptyviniai dialektų tyrimai: mentalinis žemėlapis. – Respectus Philologicus 15(20), 164–179. Aliūkaitė Daiva 2011: Jaunųjų žemaičių raiškos idealai: sąmoningosios nuostatos. – Respectus Philologicus 20(25), 209–220. Aliūkaitė Daiva 2013: Horizontalusis ir vertikalusis kalbos kontinuumo skaidumas: XXI amžiaus kalbėjimo variantai paprastojo kalbos vertintojo požiūriu. – Taikomoji kalbotyra 2, 1–22. Aliūkaitė Daiva, Merkytė-Švarcienė Erika 2012: Bendrinės kalbos regionai jaunųjų lietuvių kalbos bendruomenės narių požiūriu: kompetencija ir vaizdiniai. – Kalbos kultūra 85, 155–177. Bacevičiūtė Rima, Ivanauskienė Audra, Leskauskaitė Asta, Trumpa Edmundas, sud., 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Campbell-Kibler Kathryn 2013: Language Attitude Surveys: Speaker Evaluation Studies. – Data Collection in Sociolinguistics: Methods and Applications, ed. by Christine Mallinson, Becky Childs, Gerard Van Herk. London, New York: Routledge, 142–146. Cheshire Jenny 2002: Sex and Gender in Variationist Research. – The Handbook of Language Variation and Change, ed. by Jack K. Chambers, Peter Trudgill, Natalie Schilling-Estes. Oxford: Blackwell, 423–443. Clopper Cynthia 2013: Experiments. – Data Collection in Sociolinguistics: Methods and Applications, ed. by Christine Mallinson, Becky Childs, Gerard Van Herk. London, New York: Routledge, 151–161. Čekuolytė Aurelia 2010: Jaunimo požiūris į angliškus žodžius suaugusiųjų kalboje. – Kalbos kultūra 83, 322–341. Čičirkaitė Ramunė, Vaicekauskienė Loreta 2011: Vilniaus klausimas bendrinės lietuvių kalbos sampratose: metalingvistinių vilniečių komentarų tyrimas. – Darbai ir dienos 56, 57–76. Daan Jo C. 1999: Dialects. – Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. by Dennis R. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 9–30. Diercks Willy 2002: Mental Maps. Linguistic-Geographic Concepts. – Handbook of Perceptual Dialectology 2, ed. by Daniel Long, Dennis R. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 51–70. Straipsniai / Articles 247 DAIVA ALIŪKAITĖ Drager Katie 2013: Experimental Methods in Sociolinguistics: Matched Guise and Identification tasks. – Research Methods in Sociolinguistics: A Practical Guide, ed. by Janet Holmes, Kirk Hazen. Hoboken, NJ: Wiley-Blackwell. Eckert Penelope 1989: The Whole Woman: Sex and Gender Differences in Variation. – Language Variation and Change 1(3), 245–267. Esling John H. 1998: Everyone Has an Accent Except Me. – Language Myths, ed. by Laurie Bauer, Peter Trudgill. London: Penguin Books, 169–175. Evans Betsy E. 2002: Attitudes of Montreal Students towards Varieties of French. – Handbook of Perceptual Dialectology 2, ed. by Daniel Long, Dennis R. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 71–93. Fischer John L. 1964 (11958): Social Influences on the Choice of a Linguistic Variant. Reprinted – Language in Culture and Society, ed. by Dell Hymes. New York: Harper and Row, 483–489. Giles Howard, Billings Andrew C. 2004: Assessing Language Attitudes: Speaker Evaluation Studies. – The Handbook of Applied Linguistics, ed. by Alan Davies and Catherine Elder. Malden, MA: Blackwell, 187–209. Giles Howard, Coupland Nikolas, Coupland Justine 1991: Accommodation theory: Communication, Context and Consequence. – Contexts of Accommodation: Developments in Applied sociolinguistics, ed. by Howard Giles, Nikolas Coupland, Justine Coupland. Cambridge: Cambridge University Press, 1–68. Gudavičienė Eglė 2010: Sociolingvistinis Vilniaus miesto paveikslas. – Miestai ir kalbos, red. Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 207–229. Hernández-Campoy Juan Manuel 1999: Paradigmatic Complementariness in Variation Studies. – Revista Alicantina de Estudios Ingleses 12, 75–89. Hoppenbrouwers Cor 1983: Het genus in een Brabants regiolect. – TABU, Bulletin voor Nederlandse Taalkunde 13, 1–25. Inoue Fumio 1999a: Classification of Dialects by Image: English and Japanese. – Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. by Dennis R. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 147–160. Inoue Fumio 1999b: Subjective Dialect Division in Great Britain. – Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. by Dennis R. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 161–176. Kalėdienė Laima 2010: Lietuvybės perspektyva Lietuvos miestuose. – Miestai ir kalbos, red. Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 71–89. Kazlauskaitė Rūta, Lapinskienė Lionė, Bacevičiūtė Rima, sud., 2007: Vakarų aukštaičiai šiauliškiai. Tarmės mokyklai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. 248 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis Kliukienė Regina 2010: Tarmės mieste: mokėjimas, vartojimas ir kalbinės nuostatos. – Miestai ir kalbos, red. Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 91–105. Kremer Ludger 1999: The Netherlands-German National Border as a Subjective Dialect Boundary. – Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. by Dennis R. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 31–36. Kristiansen Tore 2009: The Macro-level Social Meanings of Late-modern Danish Accents. – Acta Linguistica Hafniensia 41: 1, 167–192. Kristiansen Tore 2010: Investigating Language in Space: Experimental Techniques. – Language and Space. An International Handbook of Linguistic Variation. Volume 1: Theories and Methods. HSK Handbücher zur Sprach- und Kommunikationswissenschaft, ed. by Peter Auer, Jürgen Erich Schmidt. Berlin, New York: Walter de Gruyter, 528–549. Kristiansen Tore 2011: Attitudes, Ideology and awareness. – The SAGE handbook of sociolinguistics, ed. by Ruth Wodak, Barbara Johnstone, Paul Kerswill. London: SAGE Publications, 265–279. Kvašytė Regina 2005: Lietuvių ir latvių tarmės: terminija ir žodynai. – Baltų kalbų tarmės: rašytinis palikimas, ats. red. Regina Kvašytė, Anna Stafecka. Šiauliai: Discens, 112–123. L’Eplattenier-Saugy Caroline 2002: A Perceptual Dialect Study of French in Switzerland. – Handbook of Perceptual Dialectology 2, ed. by Daniel Long, Dennis R. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 351–365. Labov William 1969: Contraction, Deletion, and Inherent Variability of the English Copula. – Language 45(4), 715–762. Labov William 1972: Sociolinguistic Patterns. Philadelphia: University of Pennsylvania Press. Labov William 2004: Quantitative Analysis of Linguistic Variation / Quantitative Analyse sprachlicher Variation. – Sociolinguistics/ Soziolinguistik. An international handbook of the science of language and society 1, ed. by Klaus Matthheier, Ulrich Ammon, Peter Trudgill. Berlin: De Gruyter, 6–21. Labov William 2006 (11966): The Social Stratification of English in New York City. Cambridge: Cambridge University Press. Long Daniel 1999: Geographical Perception of Japanese Dialect Regions. – Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. by Dennis R. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 177–198. Maegaard Marie 2005: Language Attitudes, Norm and Gender. A Presentation of the Method and Results from a Language Attitude Study. – Acta Linguistica Hafniensia 37, 55–80. Straipsniai / Articles 249 DAIVA ALIŪKAITĖ Maegaard Marie 2009: How many Standards? Investigating ‘The Double Standard Model’ in the Light of Evaluative Patterns from a Young Urban Community. – Language Attitudes, Standardization and Language Change, ed. by Marie Maegaard, Frans Gregersen, Pia Quist, J. Normann Jørgensen. Oslo: Novus, 131–147. Mesthrie Rajend 2001: Sociolinguistic Variation. – Concise Encyclopedia of Sociolinguistics, ed. by Rajend Mesthrie. Oxford: Elsevier Science, 377–389. Mesthrie Rajend 2003: Social Dialectology. – Rajend Mesthrie, Joan Swann, Ana Deumert, William L. Leap Introducing Sociolinguistics. Edinburgh: Edinburgh University Press, 76–113. Mikulėnienė Danguolė, Bacevičiūtė Rima, Salienė Vilija, sud., 2005: Vakarų aukštaičiai kauniškiai ir Klaipėdos krašto aukštaičiai. Tarmės mokyklai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė 2012: XXI a. pradžios Lietuvos situacija: tarmės transformacija. Geolingvistikos ir sociolingvistikos polilogas XXI amžiuje. Konferencijos tezės. 2012 m. gruodžio 6–7 d., Kaunas 2012, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, 6–7. Murray Stephen O. 1998: American Sociolinguistics: Theorists and Theory Groups. Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Obiols Solís M. 2002: The Matched Guise Technique: a Critical Approximation to a Classic Test for Formal Measurement of Language Attitudes. – Noves SL. Revista de sociolingüística, 1–6. Preston Dennis R. 1989: Perceptual Dialectology: Nonlinguists’ Views of Areal Linguistics. Dordrecht: Foris, 51–70. Preston Dennis R. 1999a: Introduction. – Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. by Dennis R. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, xxiii–xl. Preston Dennis R. 1999b: A Language Attitude Approach to the Perception of Regional Variety. – Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. by Dennis R. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 359–373. Preston Dennis R. 2002: Perceptual Dialectology: Aims, Methods, Findings. – Present-day Dialectology. Problems and Findings, ed. by Johannes Bernardus Berns, Jaap van Marle. Berlin, New York: Mouton de Gruyter, 57–104. Rensink W. G. 1999: Informant Clasification of Dialects. – Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. by Dennis R. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 3–7. Romaine Suzanne 2003: Variation in Language and Gender. – The Handbook of Language and Gender, ed. by Janet Holmes, Miriam Meyerhoff. Oxford: Blackwell Publishing Ltd. 250 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis Swann Joan 2003: Gender and language use. – Rajend Mesthrie, Joan Swann, Ana Deumert, William L. Leap Introducing Sociolinguistics. Edinburgh: Edinburgh University Press, 216–247. Tagliamonte Sali A. 2012: Variationist Sociolinguistics: Change, Observation, Interpretation. Malden: Blackwell. Tamaševičius Gierius 2010: „Bloga“ kalba ir sociolingvistinė kompetencija. – Darbai ir dienos 54, 189–198. Vaicekauskienė Loreta, Sausverde Erika 2012: Lietuvos tarmių rezervatas: socialiniai ir geografiniai tarmės mobilumo ribojimai tiesioginių tyrimų duomenimis. – Taikomoji kalbotyra 1, 1–27. Wray Alison, Trott Kate, Bloomer Aileen, Reay Shirley, Butler Chris 2005: Projects in Linguistics. A Practical Guide to Researching Language. London: Replika Press Pvt. PRIEDAS 1 LENTELĖ. Sociolingvistinio portreto dimensijos: savybių matrica32 Statusas Solidarumas Viršenybė Patrauklumas ir dinamizmas siekiantis tikslo … neapsisprendęs – + + – patikimas … nepatikimas – + + – rimtas … lengvabūdis + – + – įdomus … nuobodus – + – + pasitikintis savimi … nepasitikintis savimi + – – + protingas … kvailas + – + – malonus … nemalonus – + – + kietas … nevykėlis + – – + 32 Savybių matrica parengta remiantis Kristiansen 2009: 187–189, Kristiansen 2010: 545, Kristiansen 2011: 267, Maegaard 2005: 67–69. Straipsniai / Articles 251 DAIVA ALIŪKAITĖ 2 LENTELĖ. Šnektų reitingo eksperimento šnektų sąrašai Vilniaus miesto | Kauno grupės | Marijampolės grupės | Šiaulių grupės | Alytaus grupės | Panevėžio grupės | Utenos grupės | Telšių grupės; Bendrinė kalba | Bendrinė kalba | Bendrinė kalba | Bendrinė kalba | Bendrinė kalba | Bendrinė kalba | Bendrinė kalba | Bendrinė kalba; Didesnių šnečių: Vilniaus šnekta | Vilniaus šnekta | Vilniaus šnekta | Vilniaus šnekta | Vilniaus šnekta | Vilniaus šnekta | Vilniaus šnekta | Vilniaus šnekta; Kauno šnekta | Kauno šnekta | Kauno šnekta | Kauno šnekta | Kauno šnekta | Kauno šnekta | Kauno šnekta | Kauno šnekta; Klaipėdos šnekta | Klaipėdos šnekta | Klaipėdos šnekta | Klaipėdos šnekta | Klaipėdos šnekta | Klaipėdos šnekta | Klaipėdos šnekta | Klaipėdos šnekta; Regionų centrų: Telšių šnekta | Telšių šnekta | Telšių šnekta | Telšių šnekta | Telšių šnekta | Telšių šnekta | Telšių šnekta | Telšių šnekta; Šiaulių šnekta | Šiaulių šnekta | Šiaulių šnekta | Šiaulių šnekta | Šiaulių šnekta | Šiaulių šnekta | Šiaulių šnekta | Šiaulių šnekta; Alytaus šnekta | Alytaus šnekta | Alytaus šnekta | Alytaus šnekta | Alytaus šnekta | Alytaus šnekta | Alytaus šnekta | Alytaus šnekta; Panevėžio šnekta | Panevėžio šnekta | Panevėžio šnekta | Panevėžio šnekta | Panevėžio šnekta | Panevėžio šnekta | Panevėžio šnekta | Panevėžio šnekta; Marijampolės šnekta | Marijampolės šnekta | Marijampolės šnekta | Marijampolės šnekta | Marijampolės šnekta | Marijampolės šnekta | Marijampolės šnekta | Marijampolės šnekta; Utenos šnekta | Utenos šnekta | Utenos šnekta | Utenos šnekta | Utenos šnekta | Utenos šnekta | Utenos šnekta | Utenos šnekta; Artimos kalbinės aplinkos: Jonavos šnekta | Vilkaviškio šnekta | Joniškio šnekta | Varėnos šnekta | Pasvalio šnekta | Ignalinos šnekta | Plungės šnekta; Šakių šnekta | Šakių šnekta | Pakruojo šnekta | Druskininkų šnekta | Kupiškio šnekta | Anykščių šnekta | Kretingos šnekta; Tarmės: Aukštaičių | Žemaičių | Suvalkiečių | Dzūkų 252 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 3 LENTELĖ. Marijampolės grupės tiriamųjų regiolektinės raiškos atstovo sociolingvistinis portretas33 Siekiantis tikslo (1) – neapsisprendęs (7) (N34=203) MarM (3) MarB (6) MarB (12) MarM (9) 7,04 7,48 8,43 8,79 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (N=202) MarM (3) MarB (6) MarB (12) MarM (9) 6,69 7,56 8,11 8,75 Rimtas (1) – lengvabūdis (7) (N=203) MarM (3) MarB (12) MarB (6) MarM (9) 7,29 7,84 7,90 8,19 Įdomus (1) – nuobodus (7) (N=202) MarM (3) MarB (6) MarB (12) MarM (9) 6,51 7,03 8,23 9,54 Pasitikintis savimi (1) – nepasitikintis (7) (N=189) MarB (6) MarM (3) MarM (9) MarB (12) 6,85 7,29 9,20 9,29 Protingas (1) – kvailas (7) (N=199) MarM (3) MarB (12) MarB (6) MarM (9) 6,68 8,34 8,38 8,77 Malonus (1) – nemalonus (7) (N=198) MarM (3) MarB (6) MarB (12) MarM (9) 6,88 7,56 8,36 9,21 Kietas (1) – nevykėlis (7) (N=203) MarB (6) MarM (3) MarB (12) MarM (9) 6,44 7,42 7,98 9,18 33 Lentelėje pateikiami vidutiniai rangai. Kalbėtojai išrūšiuoti pagal vidutinį rangą, jų reikšmių mažėjimo tvarka. Mažesnis vidutinis rangas reiškia, kad kalbėtojui dažniau linkta priskirti semantinio diferencialo poros kairėje pusėje esančią pozityviąją savybę (pavyzdžiui, siekiantis tikslo, patikimas, rimtas ir t. t.). Pažymėtina, kad ir kitų grupių duomenys lentelėse aiškintini taip pat. 34 N – grupės tiriamųjų skaičius. Pažymėtina, kad ir kitų grupių duomenis pateikiančiose lentelėse N žymi tiriamųjų skaičių. Straipsniai / Articles 253 DAIVA ALIŪKAITĖ 4 L E N T E L Ė. Marijampolės grupės mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumai35 Siek. tikslo Pati-kimas Rimtas Įdomus Pasit. savimi Pro-tingas Ma-lonus Kietas MarM (3) chi² 0,080 0,151 0,000 0,147 0,434 0,393 0,011 0,189 p= 0,777 0,697 0,998 0,701 0,510 0,531 0,918 0,664 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra MarM (9) chi² 1,328 0,028 0,277 1,413 0,247 0,054 0,012 0,100 p= 0,249 0,867 0,598 0,235 0,619 0,816 0,914 0,752 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra MarB (6) chi² 0,000 2,326 1,768 0,247 0,916 1,579 5,994 0,138 p= 0,984 0,127 0,184 0,619 0,339 0,209 0,014 0,710 *(m>b) MarB (12) chi² 0,337 0,000 0,081 0,044 0,198 1,844 3,420 0,089 p= 0,561 0,993 0,776 0,834 0,656 0,174 0,064 0,765 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra Kruskal-Wallis testas: * =p<.05, ** =p<.01, *** =p<.001 5 L E N T E L Ė. Šiaulių grupės tiriamųjų regiolektinės raiškos atstovo sociolingvistinis portretas Siekiantis tikslo (1) – neapsisprendęs (7) (N=190) ŠiaulB (6) ŠiaulB (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,35 7,03 7,56 8,08 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (N=188) ŠiaulB (6) ŠiaulB (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,41 7,17 7,38 7,65 Rimtas (1) – lengvabūdis (7) (N=188) ŠiaulB (6) ŠiaulM (3) ŠiaulB (12) ŠiaulM (9) 6,12 7,27 7,66 7,95 35 Skirtumo tarp tiriamųjų grupių (berniukų ir mergaičių) vertinimo reikšmingumas patikrintas Kruskalo ir Voliso (angl. Kruskal-Wallis) testu. Chi kvadrato skaičiaus didėjimas rodo skirtumo tarp tiriamųjų grupių vertinimo didėjimą. Duomenims diferencijuoti pasirinkti keli reikšmingumo lygmenys: vertinimai reikšmingai skiriasi ... vertinimai labai reikšmingai skiriasi, t. y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. Pažymėtina, kad ir kitų grupių duomenys lentelėse aiškintini taip pat. 254 A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X I X Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis Įdomus (1) – nuobodus (7) (N=189) ŠiaulB (12)　 ŠiaulM (3)　 ŠiaulB (6)　 ŠiaulM (9) 6,52　 6,71　 6,82　 8,00 Pasitikintis savimi (1) – nepasitikintis (7) (N=186) ŠiaulB (6)　 ŠiaulB (12)　 ŠiaulM (9)　 ŠiaulM (3) 6,42　 7,26　 7,63　 8,10 Protingas (1) – kvailas (7) (N=191) ŠiaulB (6)　 ŠiaulM (9)　 ŠiaulM (3)　 ŠiaulB (12) 6,37　 7,85　 7,86　 8,05 Malonus (1) – nemalonus (7) (N=190) ŠiaulB (6)　 ŠiaulB (12)　 ŠiaulM (9)　 ŠiaulM (3) 6,89　 7,28　 7,52　 8,23 Kietas (1) – nevykėlis (7) (N=190) ŠiaulB (6)　 ŠiaulM (3)　 ŠiaulB (12)　 ŠiaulM (9) 6,04　 6,80　 6,96　 7,37 6 LENTELĖ. Šiaulių grupės mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumai Siek. tikslo　 Pati-kimas　 Rimtas　 Įdomus　 Pasit. savimi　 Pro-tingas　 Ma-lonus　 Kietas ŠiaulM (3)　 chi²　 0,660　 1,36　 4,551　 2,012　 1,18　 0,338　 0,178　 0,224 p=　 0,416　 0,243　 0,033　 0,156　 0,277　 0,561　 0,673　 0,636 *(b>m) ŠiaulM (9)　 chi²　 1,101　 0,921　 0,299　 1,481　 0,648　 0,211　 0,644　 0,87 p=　 0,294　 0,337　 0,585　 0,224　 0,421　 0,646　 0,422　 0,351 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra ŠiaulB (6)　 chi²　 2,099　 2,233　 0,226　 3,381　 0,943　 2,672　 1,936　 0,653 p=　 0,147　 0,135　 0,634　 0,066　 0,331　 0,102　 0,164　 0,419 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra ŠiaulB (12)　 chi²　 1,085　 0,434　 4,094　 0,016　 1,729　 0,267　 0,399　 0,000 p=　 0,298　 0,510　 0,043　 0,899　 0,188　 0,605　 0,527　 0,988 *(b>m) Kruskal–Wallis testas: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 Straipsniai / Articles 255 DAIVA ALIŪKAITĖ 7 LENTELĖ. Alytaus grupės tiriamųjų regiolektinės raiškos atstovo sociolingvistinis portretas Siekiantis tikslo (1) – neapsisprendęs (7) (N=163) AlB (12) | AlB (6) | AlM (9) | AlM (3) 7,06 | 7,50 | 7,70 | 8,16 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (N=161) AlM (9) | AlB (12) | AlM (3) | AlB (6) 7,53 | 7,53 | 7,63 | 7,73 Rimtas (1) – lengvabūdis (7) (N=159) AlB (12) | AlB (6) | AlM (3) | AlM (9) 6,44 | 7,45 | 8,01 | 8,07 Įdomus (1) – nuobodus (7) (N=163) AlB (6) | AlB (12) | AlM (3) | AlM (9) 6,85 | 7,13 | 7,73 | 8,10 Pasitikintis savimi (1) – nepasitikintis (7) (N=155) AlB (6) | AlB (12) | AlM (3) | AlM (9) 6,82 | 7,25 | 8,54 | 8,57 Protingas (1) – kvailas (7) (N=162) AlB (12) | AlB (6) | AlM (3) | AlM (9) 7,14 | 7,44 | 7,71 | 8,09 Malonus (1) – nemalonus (7) (N=164) AlM (3) | AlB (6) | AlB (12) | AlM (9) 7,02 | 7,17 | 7,65 | 7,84 Kietas (1) – nevykėlis (7) (N=162) AlB (6) | AlB (12) | AlM (3) | AlM (9) 6,16 | 6,57 | 7,71 | 8,11 8 LENTELĖ. Alytaus grupės mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumai Siek. tikslo | Pati-kimas | Rimtas | Įdomus | Pasit. savimi | Protingas | Malonus | Kietas AlM (3) | chi² | 1,304 | 0,728 | 9,623 | 0,611 | 8,349 | 4,656 | 3,929 | 3,2 AlM (3) | p= | 0,254 | 0,394 | 0,002 | 0,434 | 0,004 | 0,031 | 0,047 | 0,074 AlM (3) | **(m>b) | **(m>b) | *(m>b) | *(m>b) AlM (9) | chi² | 1,616 | 3,87 | 7,596 | 4,036 | 3,164 | 5,383 | 10,663 | 1,723 AlM (9) | p= | 0,204 | 0,049 | 0,006 | 0,045 | 0,075 | 0,020 | 0,001 | 0,189 AlM (9) | *(m>b) | **(m>b) | *(m>b) | *(m>b) | **(m>b) 256 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis Siek. tikslo | Pati-kimas | Rimtas | Įdomus | Pasit. savimi | Protingas | Malonus | Kietas AlB (6) | chi² | 4,725 | 5,234 | 1,026 | 2,653 | 9,926 | 18,65 | 8,734 | 6,502 p= | 0,030 | 0,022 | 0,311 | 0,103 | 0,002 | 0,000 | 0,003 | 0,011 *(m>b) | *(m>b) | **(m>b) | ***(m>b) | **(m>b) | *(m>b) AlB (12) | chi² | 0,437 | 4,762 | 4,246 | 2,553 | 10,495 | 5,875 | 15,044 | 5,784 p= | 0,509 | 0,029 | 0,039 | 0,110 | 0,001 | 0,015 | 0,000 | 0,016 *(m>b) | *(m>b) | **(m>b) | *(m>b) | ***(m>b) | *(m>b) Kruskal-Wallis testas: * =p<.05, ** =p<.01, ***=p<.001 9 LENTELĖ. Panevėžio grupės tiriamųjų regiolektinės raiškos atstovo sociolingvistinis portretas Siekiantis tikslo (1) – neapsisprendęs (7) (N=162) PanM (3) | PanB (6) | PanM (9) | PanB (12) 6,40 | 6,74 | 7,84 | 8,14 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (N=161) PanB (6) | PanM (3) | PanB (12) | PanM (9) 6,63 | 6,66 | 7,83 | 8,05 Rimtas (1) – lengvabūdis (7) (N=163) PanM (3) | PanB (6) | PanB (12) | PanM (9) 6,28 | 6,55 | 7,87 | 8,74 Įdomus (1) – nuobodus (7) (N=162) PanB (6) | PanM (3) | PanB (12) | PanM (9) 6,47 | 6,64 | 7,13 | 7,52 Pasitikintis savimi (1) – nepasitikintis (7) (N=154) PanM (3) | PanB (6) | PanM (9) | PanB (12) 5,90 | 6,48 | 6,98 | 7,40 Protingas (1) – kvailas (7) (N=158) PanM (3) | PanB (6) | PanM (9) | PanB (12) 6,01 | 6,81 | 7,93 | 8,34 Malonus (1) – nemalonus (7) (N=162) PanM (3) | PanB (6) | PanB (12) | PanM (9) 5,88 | 7,01 | 8,05 | 8,19 Kietas (1) – nevykėlis (7) (N=161) PanB (6) | PanB (12) | PanM (3) | PanM (9) 6,18 | 6,40 | 6,51 | 7,14 Straipsniai / Articles 257 DAIVA ALIŪKAITĖ 10 LENTELĖ. Panevėžio grupės mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumai Siek. tikslo Patikimas Rimtas Įdomus Pasit. savimi Protin-gas Malo-nus Kietas PanM (3) chi² 0,107 3,995 0,404 2,098 1,042 6,725 2,012 0,789 p= 0,743 0,046 0,525 0,147 0,307 0,010 0,156 0,374 *(m>b) *(m>b) PanM (9) chi² 1,098 0,81 0,964 0,505 2,296 0,025 0,413 1,122 p= 0,295 0,368 0,326 0,477 0,130 0,875 0,521 0,289 Mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumų nėra PanB (6) chi² 0,034 0,862 0,058 3,458 4,439 2,166 0,531 0,057 p= 0,853 0,353 0,810 0,063 0,035 0,141 0,466 0,811 *(m>b) PanB (12) chi² 1,061 5,538 1,825 1,429 1,656 0,723 0,064 2,858 p= 0,303 0,019 0,177 0,232 0,198 0,395 0,801 0,091 *(b>m) Kruskal-Wallis testas: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 11 LENTELĖ. Utenos grupės tiriamųjų regiolektinės raiškos atstovo sociolingvistinis portretas Siekiantis tikslo (1) – neapsisprendęs (7) (N=120) UtM (3) UtB (6) UtB (12) UtM (9) 6,52 7,83 8,18 8,21 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (N=118) UtM (3) UtB (6) UtB (12) UtM (9) 6,86 7,19 8,08 8,34 Rimtas (1) – lengvabūdis (7) (N=119) UtM (3) UtB (6) UtB (12) UtM (9) 6,63 7,59 8,01 8,48 Įdomus (1) – nuobodus (7) (N=116) UtB (6) UtM (3) UtB (12) UtM (9) 6,94 7,54 7,81 8,99 258 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variant iškumas paauglių akimis: lyties kintamasis Pasitikintis savimi (1) – nepasitikintis (7) (N=114) UtM (3) | UtB (6) | UtB (12) | UtM (9) 6,54 | 7,29 | 8,11 | 9,42 Protingas (1) – kvailas (7) (N=116) UtM (3) | UtB (6) | UtB (12) | UtM (9) 6,91 | 7,57 | 8,65 | 9,32 Malonus (1) – nemalonus (7) (N=119) UtM (3) | UtB (6) | UtB (12) | UtM (9) 7,37 | 7,4 | 7,75 | 8,79 Kietas (1) – nevykėlis (7) (N=119) UtM (3) | UtB (6) | UtB (12) | UtM (9) 7,36 | 7,47 | 7,79 | 9,06 12 LENTELĖ. Utenos grupės mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumai Siek. tikslo | Patiki-mas | Rimtas | Įdomus | Pasit. savimi | Pro-tingas | Ma-lonus | Kietas UtM (3) | chi² | 0,030 | 2,186 | 4,416 | 2,172 | 1,339 | 2,24 | 5,194 | 11,412 p= | 0,863 | 0,139 | 0,036 | 0,141 | 0,247 | 0,135 | 0,023 | 0,001 | | | | *(m>b) | | | *(m>b) | **(m>b) UtM (9) | chi² | 0,142 | 0,004 | 1,677 | 0,046 | 0,260 | 0,182 | 1,008 | 0,734 p= | 0,706 | 0,947 | 0,195 | 0,831 | 0,610 | 0,669 | 0,315 | 0,392 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra UtB (6) | chi² | 0,828 | 0,679 | 0,037 | 0,016 | 0,472 | 1,767 | 1,829 | 1,104 p= | 0,363 | 0,410 | 0,847 | 0,898 | 0,492 | 0,184 | 0,176 | 0,293 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra UtB (12) | chi² | 0,232 | 1,140 | 0,746 | 2,090 | 0,362 | 1,162 | 1,055 | 0,791 p= | 0,630 | 0,286 | 0,388 | 0,148 | 0,547 | 0,281 | 0,304 | 0,374 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra Kruskal-Wallis testas: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 Straipsniai / Articles 259 DAIVA ALIŪKAITĖ 13 LENTELĖ. Telšių grupės tiriamųjų regiolektinės raiškos atstovo sociolingvistinis portretas Siekiantis tikslo (1) – neapsisprendęs (7) (N=170) TelšB (12) TelšB (6) TelšM (3) TelšM (9) 6,31 7,58 7,92 8,11 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (N=168) TelšB (12) TelšB (6) TelšM (3) TelšM (9) 6,59 7,42 7,81 8,13 Rimtas (1) – lengvabūdis (7) (N=173) TelšB (12) TelšB (6) TelšM (3) TelšM (9) 6,56 7,48 8,10 8,51 Įdomus (1) – nuobodus (7) (N=170) TelšB (12) TelšB (6) TelšM (9) TelšM (3) 5,14 7,32 7,92 8,22 Pasitikintis savimi (1) – nepasitikintis (7) (N=163) TelšB (12) TelšB (6) TelšM (3) TelšM (9) 5,36 7,31 7,95 8,65 Protingas (1) – kvailas (7) (N=174) TelšB (12) TelšB (6) TelšM (3) TelšM (9) 6,97 7,42 8,18 8,49 Malonus (1) – nemalonus (7) (N=172) TelšB (12) TelšB (6) TelšM (3) TelšM (9) 6,91 7,73 7,79 8,31 Kietas (1) – nevykėlis (7) (N=168) TelšB (12) TelšB (6) TelšM (9) TelšM (3) 4,51 6,43 8,08 8,57 14 LENTELĖ. Telšių grupės mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumai Siek. tikslo Pati-kimas Rimtas Įdomus Pasit. savimi Pro-tingas Malonus Kietas TelšM (3) chi² 0,001 3,185 5,517 1,834 2,438 0,32 1,52 0,291 p = 0,982 0,074 0,019 0,176 0,118 0,572 0,218 0,589 *(m>b) TelšM (9) chi² 0,547 2,340 1,016 2,396 0,532 1,022 2,218 1,701 p = 0,460 0,126 0,313 0,122 0,466 0,312 0,136 0,192 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra 260 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variant iškumas paauglių akimis: lyties kintamasis Siek. tikslo | Pati-kimas | Rimtas | Įdomus | Pasit. savimi | Pro-tingas | Malonus | Kietas TelšB (6) | chi² | 0,127 | 1,600 | 0,352 | 1,227 | 5,646 | 0,170 | 3,600 | 0,87 p= | 0,722 | 0,206 | 0,553 | 0,268 | 0,017 | 0,680 | 0,058 | 0,351 *(m>b) TelšB (12) | chi² | 2,548 | 3,081 | 1,843 | 0,004 | 0,533 | 0,329 | 0,455 | 0,377 p= | 0,110 | 0,079 | 0,175 | 0,947 | 0,465 | 0,566 | 0,500 | 0,539 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra Kruskal-Wallis testas: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 15 LENTELĖ. Kauno grupės tiriamųjų Kauno jaunimo atmainos atstovo sociolingvistinis portretas Siekiantis tikslo (1) – neapsisprendęs (7) (N=189) KaunM (3) | KaunB (12) | KaunM (9) | KaunB (6) 6,02 | 6,81 | 7,67 | 7,76 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (N=187) KaunM (3) | KaunB (12) | KaunB (6) | KaunM (9) 6,37 | 6,96 | 7,53 | 7,55 Rimtas (1) – lengvabūdis (7) (N=186) KaunB (12) | KaunM (3) | KaunM (9) | KaunB (6) 5,80 | 6,73 | 7,10 | 7,26 Įdomus (1) – nuobodus (7) (N=182) KaunM (3) | KaunB (12) | KaunM (9) | KaunB (6) 6,03 | 7,16 | 7,36 | 7,57 Pasitikintis savimi (1) – nepasitikintis (7) (N=182) KaunM (3) | KaunB (12) | KaunM (9) | KaunB (6) 6,46 | 6,93 | 7,46 | 7,52 Protingas (1) – kvailas (7) (N=184) KaunM (3) | KaunB (12) | KaunM (9) | KaunB (6) 6,24 | 6,76 | 7,32 | 7,84 Malonus (1) – nemalonus (7) (N=189) KaunM (3) | KaunM (9) | KaunB (6) | KaunB (12) 6,22 | 7,01 | 7,45 | 8,19 Kietas (1) – nevykėlis (7) (N=187) KaunB (12) | KaunM (3) | KaunB (6) | KaunM (9) 6,66 | 6,74 | 7,06 | 7,74 Straipsniai / Articles 261 DAIVA ALIŪKAITĖ 16 LENTELĖ. Kauno grupės mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumai Siek. tikslo Patikimas Rimtas Įdomus Pasit. savimi Pro-tingas Malonus Kietas KaunM (3) chi² 0,083 2,129 1,254 9,341 0,065 4,841 1,949 4,115 p= 0,774 0,145 0,263 0,002 0,799 0,028 0,163 0,043 **(m>b) *(m>b) *(m>b) KaunM (9) chi² 0,024 2,752 11,334 0,600 0,751 0,609 3,491 0,052 p= 0,877 0,097 0,001 0,439 0,386 0,435 0,062 0,820 **(m>b³⁶) KaunB (6) chi² 0,050 0,428 0,422 0,109 0,867 0,000 0,013 0,534 p= 0,823 0,513 0,516 0,741 0,352 0,994 0,908 0,465 Mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumų nėra KaunB (12) chi² 0,013 0,067 7,360 0,016 0,759 1,605 1,160 0,095 p= 0,910 0,795 0,007 0,899 0,384 0,205 0,281 0,758 **(m>b) Kruskal-Wallis testas: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 17 LENTELĖ. Vilniaus grupės tiriamųjų kalbinės gimtinės atstovo sociolingvistinis portretas Siekiantis tikslo (1) – neapsisprendęs (7) (N=177) VilnM (6) VilnB (2) VilnB (8) VilnM (4) 4,05 5,09 5,18 5,26 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (N=177) VilnM (6) VilnM (4) VilnB (2) VilnB (8) 4,35 4,71 5,08 5,25 Rimtas (1) – lengvabūdis (7) (N=175) VilnM (6) VilnM (4) VilnB (8) VilnB (2) 4,01 4,95 5,23 5,51 Įdomus (1) – nuobodus (7) (N=173) VilnB (2) VilnM (6) VilnM (4) VilnB (8) 4,05 4,15 4,88 4,89 36 Šioje ir kitose priedo lentelėse: m – vertintojos mergaitės, b – vertintojai berniukai. 262 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantškumas paauglių akimis: lyties kintamasis Pasitikintis savimi (1) – nepasitikintis (7) (N=169) VilnM (6) | VilnB (2) | VilnB (8) | VilnM (4) 4,20 | 4,35 | 5,28 | 5,82 Protingas (1) – kvailas (7) (N=176) VilnB (2) | VilnM (4) | VilnM (6) | VilnB (8) 5,38 | 5,00 | 4,37 | 5,27 Malonus (1) – nemalonus (7) (N=178) VilnM (4) | VilnM (6) | VilnB (2) | VilnB (8) 4,13 | 4,69 | 4,70 | 5,31 Kietas (1) – nevykėlis (7) (N=178) VilnB (2) | VilnM (6) | VilnB (8) | VilnM (4) 3,82 | 4,24 | 4,76 | 5,24 18 LENTELĖ. Vilniaus grupės mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumai Siek. tikslo | Patiki-mas | Rim-tas | Įdomus | Pasit. savimi | Protingas | Malonus | Kietas VilnM (4) | chi² | 4,596 | 5,509 | 1,378 | 5,477 | 0,764 | 9,926 | 7,421 | 2,986 p= | 0,032 | 0,019 | 0,240 | 0,019 | 0,382 | 0,002 | 0,006 | 0,084 *(m>b) | *(m>b) | | *(m>b) | | **(m>b) | **(m>b) VilnM (6) | chi² | 2,570 | 2,528 | 2,437 | 4,768 | 5,451 | 1,378 | 1,536 | 6,213 p= | 0,109 | 0,112 | 0,119 | 0,029 | 0,020 | 0,240 | 0,215 | 0,013 *(m>b) | *(m>b) | *(m>b) VilnB (2) | chi² | 0,645 | 1,911 | 1,207 | 5,538 | 0,655 | 4,725 | 1,846 | 0,033 p= | 0,422 | 0,167 | 0,272 | 0,019 | 0,418 | 0,030 | 0,174 | 0,857 *(m>b) | *(m>b) VilnB (8) | chi² | 0,343 | 0,6 | 0,036 | 0,078 | 1,015 | 1,237 | 2,703 | 0,188 p= | 0,558 | 0,439 | 0,850 | 0,779 | 0,314 | 0,266 | 0,100 | 0,664 Mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumų nėra Kruskal-Wallis testas: * =p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 Straipsniai / Articles 263 DAIVA ALIŪKAITĖ 19 LENTELĖ. Bendrinės kalbos ir Vilniaus kalbos atstovo sociolingvistiniai portretai: mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumai37 Vilniaus miesto tiriamieji | Kauno grupė | Marijampolės grupė | Šiaulių grupė | Alytaus grupė | Panevėžio grupė | Utenos grupė | Telšių grupė BkM (1): siek. tikslo | *(m>b) | *(m>b) | *(m>b); patikimas | **(m>b) | *(m>b) | ***(m>b) | *(m>b) | ***(m>b) | **(m>b); rimtas | *(m>b) | *(m>b) | ***(m>b) | **(m>b); įdomus | **(m>b) | **(m>b) | **(m>b) | *(m>b) | **(m>b); pasitik. savimi | *(m>b) | ***(m>b) | **(m>b) | **(m>b) | *(m>b) | **(m>b) | *(m>b); protingas | *(m>b) | **(m>b) | ***(m>b) | **(m>b) | *(m>b); malonus | *(m>b) | ***(m>b) | ***(m>b) | ***(m>b) | *(m>b); kietas | *(m>b) | **(m>b) | **(m>b) | **(m>b) BkM (7): siek. tikslo | *(m>b) | ***(m>b); patikimas | *(m>b) | *(m>b) | ***(m>b); rimtas | *(m>b); įdomus | ***(m>b) | *(m>b) | ***(m>b); pasitik. savimi | *(m>b) | *(m>b); protingas | **(m>b) | ***(m>b); malonus | *(m>b) | ***(m>b) | ***(m>b) | *(m>b); kietas | *(m>b) | **(m>b) | *(m>b) BkB (4) / BkB33: siek. tikslo | **(m>b) | **(m>b); patikimas | **(m>b) | *(m>b) | ***(m>b); rimtas | *(m>b) | *(m>b); įdomus; pasitik. savimi | **(m>b); protingas | *(m>b) | **(m>b); malonus | *(m>b) | **(m>b); kietas | *(m>b) 37 Suskaičiuoti eksperimento duomenys patikrinti, taikant Kruskalo ir Voliso testą (taip pat žr. 35 išnašą). Santrumpa Bk – bendrinė kalba. Pažymėtina, kad Vilniaus grupėje teikti vertinti tik 8 stimulai, taigi už pasvirojo brūkšnio (/) nurodyta Vilniaus grupėje vertintų stimulų numeriai. 264 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiskumas paauglių akimis: lyties kintamasis Vilniaus miesto tiriamieji Kauno grupė Marijampolės grupė Šiaulių grupė Alytaus grupė Panevėžio grupė Utenos grupė Telšių grupė BkB (10) / BkB (5) siek. tikslo **(m>b) patikimas **(m>b) *(m>b) rimtas **(m>b) įdomus **(m>b) **(m>b) *(m>b) pasitik. savimi ***(m>b) **(m>b) **(m>b) protingas ***(m>b) **(m>b) malonus ***(m>b) ***(m>b) ***(m>b) kietas *(m>b) VilnM (5) / VilnM (4) siek. tikslo *(m>b) ***(m>b) patikimas *(m>b) ***(m>b) **(m>b) rimtas *(m>b) **(m>b) įdomus *(m>b) *(m>b) pasitik. savimi *(m>b) protingas **(m>b) ***(m>b) *(m>b) malonus **(m>b) *(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) kietas VilnM (11) / VilnM (6) siek. tikslo *(m>b) *(m>b) *(m>b) *(m>b) **(m>b) patikimas **(m>b) *(m>b) *(m>b) *(m>b) rimtas **(m>b) ***(m>b) **(m>b) įdomus *(m>b) *(m>b) *(m>b) **(m>b) **(m>b) ***(m>b) pasitik. savimi *(m>b) **(m>b) *(m>b) **(m>b) **(m>b) protingas ***(m>b) *(m>b) **(m>b) **(m>b) *(m>b) ***(m>b) malonus **(m>b) *(m>b) *(m>b) **(m>b) ***(m>b) ***(m>b) kietas *(m>b) **(m>b) VilnB (2) siek. tikslo patikimas *(m>b) ***(m>b) *(m>b) rimtas *(m>b) įdomus *(m>b) **(m>b) **(m>b) ***(m>b) *(m>b) pasitik. savimi *(m>b) ***(m>b) *(m>b) *(m>b) *(m>b) protingas ***(m>b) malonus **(m>b) ***(m>b) *(m>b) **(m>b) kietas *(m>b) *(m>b) **(m>b) **(m>b) Straipsniai / Articles 265 DAIVA ALIŪKAITĖ Vilniaus miesto tiriamieji | Kauno grupė | Marijampolės grupė | Šiaulių grupė | Alytaus grupė | Panevėžio grupė | Utenos grupė | Telšių grupė; VilnB (8) | siek. tikslo | | | *(m>b) | | **(m>b) | | ; patikimas | | | **(m>b) | *(m>b) | **(m>b) | *(m>b) | | ; rimtas | | | | | **(m>b) | | | *(m>b); įdomus | | | | *(m>b) | **(m>b) | | | *(m>b); pasitik. savimi | | | | | **(m>b) | | | **(m>b); protingas | | | **(m>b) | *(m>b) | ***(m>b) | *(m>b) | | **(m>b); malonus | | | **(m>b) | **(m>b) | ***(m>b) | | | ***(m>b); kietas | | | *(m>b) | | | | | 20 LENTELĖ. Šnektų reitingai Vilniaus miesto | Kauno grupės | Marijampolės grupės | Šiaulių grupės | Alytaus grupės | Panevėžio grupės | Utenos grupės | Telšių grupės; Vilniaus šnekta | Kauno šnekta | Vilniaus šnekta | Vilniaus šnekta | Alytaus šnekta | Panevėžio šnekta | Utenos šnekta | Žemaičių; Bendrinė kalba | Bendrinė kalba | Vilkaviškio šnekta | Šiaulių šnekta | Bendrinė kalba | Vilniaus šnekta | Vilniaus šnekta | Telšių šnekta; Klaipėdos šnekta | Vilniaus šnekta | Bendrinė kalba | Bendrinė kalba | Vilniaus šnekta | Bendrinė kalba | Bendrinė kalba | Bendrinė kalba; Utenos šnekta | Klaipėdos šnekta | Kauno šnekta | Kauno šnekta | Kauno šnekta | Kauno šnekta | Anykščių šnekta | Klaipėdos šnekta; Kauno šnekta | Alytaus šnekta | Marijampolės šnekta | Klaipėdos šnekta | Druskininkų šnekta | Klaipėdos šnekta | Kauno šnekta | Plungės šnekta; Alytaus šnekta | Jonavos šnekta | Klaipėdos šnekta | Panevėžio šnekta | Varėnos šnekta | Šiaulių šnekta | Klaipėdos šnekta | Vilniaus šnekta; Šiaulių šnekta | Utenos šnekta | Alytaus šnekta | Joniškio šnekta | Klaipėdos šnekta | Pasvalio šnekta | Panevėžio šnekta | Aukštaičių; Panevėžio šnekta | Šiaulių šnekta | Šakių šnekta | Utenos šnekta | Utenos šnekta | Marijampolės šnekta | Šiaulių šnekta | Kauno šnekta; Marijampolės šnekta | Panevėžio šnekta | Panevėžio šnekta | Marijampolės šnekta | Marijampolės šnekta | Utenos šnekta | Alytaus šnekta | Šiaulių šnekta; Telšių šnekta | Šakių šnekta | Šiaulių šnekta | Telšių šnekta | Panevėžio šnekta | Alytaus šnekta | Marijampolės šnekta | Kretingos šnekta 266 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis Vilniaus miesto Kauno grupės Marijampo-lės grupės Šiaulių grupės Alytaus grupės Panevėžio grupės Utenos grupės Telšių grupės Marijampolės šnekta Utenos šnekta Alytaus šnekta Šiaulių šnekta Kupiškio šnekta Ignalinos šnekta Panevėžio šnekta Telšių šnekta Telšių šnekta Pakruojo šnekta Telšių šnekta Telšių šnekta Telšių šnekta Utenos šnekta Alytaus šnekta Marijampolės šnekta Dzūkų Suvalkiečių Variability of Language in the Eyes of Teenagers: The Variable of Gender S U M M A R Y The article analyses the data from the research project “Lithuanian language: ideals, ideologies and identity shifts”. The research question is whether the variable of gender is a significant variable differentiating the Lithuanian language ideals of the young generation. Such consideration is based on the data of experiments of linguistic attitudes carried out around 7 largest regional cities of Lithuania and Vilnius. An experiment of linguistic attitudes performed in 23 Lithuanian schools is binary: unconscious and conscious attitudes were analysed. The experiment of stimuli was the basis for the study of unconscious attitudes. The speech database of 12 stimuli consisted of 8 stable and 4 variable stimuli. In each case the participants evaluated 4 representatives of the standard language (2 girls and to boys) and 4 representatives of the Vilnius language (2 girls and 2 boys). The speakers of the remaining 4 stimuli (2 girls and 2 boys) are attributed to regiolectal expressions. The so called speaker evaluation experiment was applied to identify unconscious attitudes. A standard 7-point semantic differential scale was used in the experiment. The ratings of sub-dialects formed the basis for the study of conscious attitudes. The participants rated the varieties of the Lithuanian language by the subjective – best ...worst – criterion. In summary of the study of conscious and unconscious linguistic attitudes, several conclusions can be drawn. The data of the ratings of sub-dialects suggest that the gender of participants is an important variable determining different evaluations of attractiveness of individual language varieties among girls and boys or even the prototype systems of the most attractive expression in certain cases. A tendency can be recorded that the ratings of sub-dialects of boys Straipsniai / Articles 267 DAIVA ALIŪKAITĖ reveal a greater loyalty to the varieties of linguistic homeland (or regiolectal varieties in general), whereas the ratings of sub-dialects of girls reveal a more favourable evaluation of the standard language. It can be stated that the variable of gender should not be strongly associated with the trinomial (i.e. standard language, Vilnius language, regiolectal variety) variability. The data from the part of experiment dealing with unconscious attitudes show that the variable of gender is significant in respect of evaluation of non-varieties. The statistically significant or highly significant differences in evaluations between boys and girls manifest on the level of unconscious attitudes show that female participants can be characterised by a more favourable disposition in respect of any variability. In evaluating the speakers of all language varieties, girls were prone to creating more positive sociolinguistic portraits than boys; only the sociolinguistic portraits of the representatives of linguistic homeland are corrected by the variable of gender to a far lesser extent compared to a representative of the standard language or the Vilnius language. Įteikta 2013 m. spalio 7 d. DAIVA ALIŪKAITĖ Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva [email protected] 268 Acta Linguistica Lithuanica LXIX