scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai

Rima Bakšienė

Full text

154 acta Linguistica Lithuanica LXIX esMiniai ŽodŽiai: dialektologija, priegaidė, dvibalsis, eksperimentinė fonetika, kokybinis segnois. keyWords: dialectology, syllable accent, diphthong, experimental phonetics, qualitative feature. riMa bakŠienė L'istituto delle lingue Lietuvių Direzioni di ricerche scientifiche: sperimentale fonetica, fonologia, dialettologia, geolingvistica MarijaMPoLės Šnektos dVibaLsių Priegaidės: syllable accents of kokybiniai PoŽyMiai diphthongs in the Marijampolė sub-dialect: Qualitative features anotazione nell articolo instrumentiniais metodii analizzatiami vakarų aukštaičių kauniškių Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidžių kokybiniai segnoi: spektrai, tonalumas, kompaktiškumas, difuziškumas, bemoliškumas. studi ha mostrato che priegaidè ha molto molto influenza šnektos dvibalsių, particolarmente primojo dėmen, qualybei. universalia segnois, correlato con priegaide, è tonaluma. Zematonii dėmenys [a], [u], enfatizzati corrispondenti priegaidės spūdžio, supposti più bassi, a altiatonii [e], [i] più alti. secondoasis secondo importanza è compaktisità / difuzialità segniis. kompaktiniai dėmenys [a], [e], emphėžti priegaidės, in molti casi sono kompaktiškesni per nepabrėžtus, a difuziniai [u], [i] difuziškesni. Insensimo segno, come priegaidės indicatore, importante solo per il voci altoutino risalimento [u], [i] nonché voci [e], che schnecciata è abbastanza alto risalimento del linguuvio. bemoliškumo segno è importante solo acūtinių dvibalsių [áu] e [éu] i primiesiems dėmenims: essi sono meno bemoliški per corrispondenti cirkumfleksinių dvibalsių dėmenis, subiriančius stiprų lūpinimą. annotation based on instrumental methods, the article analyzes the qualitative features of syllable accents of diphthongs in the Marijampolė sub-dialect of the Western aukštaitian dialect of kaunas: spectrum, tonality, compactness, diffuseness and flatness. the study revealed that the tonality is the most universal feature related to syllable accent. Low-pitched components [a], [u], Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai 155straipsniai articles syllable accent has a great influence on the quality of diphthongs, in particular their first component, in the sub-dialect. / highlighted by the pressure of a relevant syllable accent, become lower, whereas highpitched components [e], [i] become higher. the feature of compactness diffuseness is the second most important feature. compact components [a], [e], highlighted by the syllable accent, are in most cases more compact than the components not highlighted by the syllable accent, whereas diffuse components [u], [i] become more diffuse. the feature of tenseness as an indicator of syllable accent is only important for high-rise vowels [u], [i] and vowel [e], which features a rather high position of the tongue in the sub-dialect. the feature of flatness is only important for the initial components of acute diphthongs [áu] and [éu]: they are less flat compared to relevant components of circumflex diphthongs undergoing a strong lip rounding. ĮVadas 1. Marijampolės šnekta appartiene alla parte meridionale occidentali alštaičių kauniškių. In questa area meglio si mantiene galūnių nekirčiuotų valsių lunghezza, all'inizio della parola vengono utilizzati solo [a] tipo di voci; strurasis voceis [e] ha molto platesnę distributionzione negu nord nella kauniškių parte. da prosodie questioni menzionata questo, che lginami akūtinių dvigarsių dėmenys [i], [u] bei neturima sisteminga tęstinės priegaidės dicendo cirkumfleksinius dvibalsius o dvigarsius, voce spūdis concentrato su secondojo dėmen (plčiau su šnektos peculiarità c. Zinkevičius 1966: 118; Lka 1982: 29, 49, 56, immėl. 32, 11, 38; Zinkevičius 1994: 2931; girdenis, Zinkevičius 2000 [1966]: 50; Lktch 2004: 3944; Vakka 2005: 9395 e kt.). Lo scopo di questo articolo discutere un approfondito Marijampolės šnektos dvibalsių1 priegaidžių ricerca qualitativa2 risultati. sollevare i seguenti compiti: (1) determinare quali tratti qualitativi hanno la maggior influenza differenziando marijampoliškių dvibalsių priegaides; 2) confrontare ottenuti risultati con altri Vak šnektų studiimi il materiale studiato registrato Marijampolės distretto, svetlcos villaggio, situato circa 10 km in sudovest da Marijámpolės. studiemova partecipò 6 dictoriai 1 sutaptini dvibalsių, o poliftongų [ie], [uo] priegaidžių kokybiniai segni analizzati insieme con i voci (žr. bakšienė 2012: 300305). nell'articolo neaptariamo e dvibalsis [ui], che ha tutt'altro sandarą ir 3) išsiaiškinti, ar marijampoliškių dvibalsių priegaidžių kokybiniai požymiai skiriasi nuo kitų Vak šnektų. fonemica, nonché straniima origine dvibalsie. 2 autorè preparati e consegnati alla stampa ancora due articoli su Marijampolės šnektos dvibalsių priegaides: su quantitativi segni rivista Žmogus i riječ, su tono nonché intensità segni rivista Lituanistica. entrambi gli articoli attualmente sono in stampa, quindi in questa pubblicazione quei segni non analizzati. 156 acta riMa bakŠienė Linguistica Lithuanica LXIX (3 donne e 3 uomini, bene imparanti nattąją šnektą, età mediurkis circa 65 m.). La metodica di iscrizione era tale: bene šnektą mokanti diktorė racconydava il reikiamo sentinio3, e diktorius 35 volte lo ripeteva. nelle brevi frasi registrate queste parole con le necessarie bivolali: lui taico quella fuautuvà: marciamente kato tas spalle; ėmė kéikt ta boba: ėmė pekt quella daktarą; che ėmė šáut di seguito: che ėmė chiũkt di seguito; tutto kiáuras tas maišas: molto siaũras tas strada. programma computerine Praat contareccioti dei dueibalsi degli studiati della prima e seconda vestemen della parte mediiniosa dei tre formančių (f1, f2, f3) signific signific medi dei hertcais (hz)4. Poi essi valutare il programma di analisi della qualità sonora forMant2.exe, la quale calcolia tonalità (t), difuziformità (df), kompaktiškumo (c), inserimento (Įt) e bemoliškumo su (b) indeksus. Visi iliustraciniai grafikai braižyti programa eXceL 2010 (plačiau registrazione e instrumentine analisi metodikę cf. bacevičiūtė 2004: 1822). 2. delle lingue Lituanee dvibalsių priegaidės eksperimentiniais metodai analizuate quanto meno negu monoftongų. forse così ètanto, che di questo tipo skiemenyse esse sono bene distinte sia comunrinessa lingua, sia in tutte le tarmesse. descrivendo dvibalsių priegaides quasi di tutti gli investigatori in primo luogo sollevati tali fonetiniai segni, come del corrispondente dėmens paolgamento e il suo qualitativo risveglio. divibalsių principale tono e intensità segni dell'importanza priegaidėms più difficile stabilito, perché loro ha influenza peculiarità savaiminės prozodije o frazės intonacijos pobūdis (plačiau žr. Laigonaitė 1958; Lkg 1965: 60 e kt. ; Pakerys 1968; Pakerys, Plakunova, urbelienė 1972; Laigonaitė 1978: 14 e kt. ; Pakerys 1982: 189 e kt. ; anusienė 1984; Pakerys 2003: 219221; Vaitkevičiūtė 1995: 50 e kt.). dei lavori sperimentali, nei quali dettagliatamente sarebbe analizzata dvibalsių dėmenų qualità e la sua connessione con priegaidėmis, quasi non esiste. spesso apsi limita alle affermazioni, che priegaide pabrezzto dėmens qualitybini segni più riscotti, però non detetalizzata, quali sono quei segni, quale loro importanza priegaidžių differenziazione. bene i più completi studi in quest'area della lingua comune5 sono fatti da antano Pakerio (1968; 1982: 180182). suoi dati, più importanti segni qualitativi, dipendenti dai priegaidžių, sono dvibalsio dėmenų kompaktiškumas difuziškumas e įtemptumas neįtemptumas / /. akūtinių dvibalsių pirmieji dėmenys [a], [e] esą kompaktiškesni ir įtemptesni negu cirkumfleksinių dvibalsių atitikmenys, a cirkumfleksinių dvibalsių antrieji dėmenys [i], [u] difuziškesni ir įtemptesni (Pakerys 1968: 111, 14; 1982: 3 esu dėkinga kolegei onai aleknavičienei, padėjusiai effettuare questo lavoro. 4 allo studio qualitativo non si è sforzato dvibalsius segmentare accuratamente in il primo e il secondo dėmenį. escircuto tutta dvibalsì valutato formančių piešinys e semplicemente sceltava svarissima della prima e seconda sua parte atkarpa, dove formančių traiettorije erano lygiausios. calcolare le medie dei significativi di quei atkarpų formanti. 5 Mentionabile che i ditttori per le ricerche di lingua bendrinesa più spesso si scelgono dal meridionali occidentali alštaičių kauniškių ploto. taigi risultati delle ricerche di comunrinè lingua in parte illustra e queste pararmè peculiarità. Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai 157straipsniai articles / 181–182). particolarmente importante la conclusione da parte dello ricercatore, che alla percezione dei priegaidži, insieme e all'opposizione fonologica, importanti solo 1968: 114, 116; 1982: 189). del primo dėmens qualitativi differenumai (Pakerys da vakarų aukštaičių kauniškių ploto negli ultimi anni studiata più approfonditamente Šakių e Prienų šnektų dvibalsių kokybė (bacevičiūtė 2004: 104110; jaroslavienė 2010: 9196). entrambi ricercatori segnalata, che maggiore influenza la priegaidè ha al primo deimen qualità. anche viene sottolineato l'apertura maggiore e compattiškità del primo dėmen [a] dei acūtinių dvibalsių (bacevičiūtė 2004: 107; jaroslavienė 2010: 91). successivamente osserveremo Marijampolės šnektos analogiškus ricerche. MarijaMPoLės Šnektos dVibaLsių kokybė (forManČių anaLiZė) 3. formančių f1 e f2 vidurkių6 significanze (žr. 1 lentelę) indica acūtinių e cirkumfleksinių dvibalsių dėmenis presso diversa qualità suus. akūtinių dvibalsių [ái], [áu] i primi dėmenys più chiari, più ricena balsį [a], cirkumfleksinių [a], [aũ] riducere, subirę secondo dėmensio effetto regryvinį. abiejų acūtinių dvibalsių primi dėmenni ha significativamente più alta f1, taigi dominoganti dėmenne segnof è apertura, nolless elevazione del linguovio. I primi cirkumfleksinių dvibalsių [a], [aũ] dėmenny ha inferiormente f1, essi chiudesni. Il realizzo del primo dėmen dipende non solo dalla priegaidès, ma e dal secondo dėmen qualità questo indica f2 rapporti. dvibalsio [ái] primo dėmens f2 è inferiore negu cirkumfleksinio corrispondmens, taigi egli è zapakalesnės artikuliacijos. dicendo cirkumfleksinį [a]7, il primo dėmeno supriešakėja a causa dell'antiacinio [i] effetto. dvibalsio [áu] entrambi dėmeny sono zaftalines file, solo uno inferiotinio risalimento, altro altiutinio e lūpinis. acūtinio dvibalsio [áu] il primo demmo ha più alta f2 negu cirkumfleksinio [aũ]. la voce [u] ha molto bassi abidvi le prime formante, quindi parlando cirkumfleksinį dvibalsį, pogemėja e del primo dėmens f2. questo correlati con zacialesne articuliazione e con strpresnio lūpinim. chiiskevole secondo dėmenì ha cirkumfleksiniai dvibalsia. dvibalsio [a] il secondo dememo ha più bassa f1 e più alta f2, taigi più ricorda balsio [i] attributi è chiuso e primaaketare articolazioni. dvibalsio [aũ] al secondo dėmeniu caratteristica inferiore f2, f1 aiškių santykių neparodė. Questo dėmio si contraddistingue poslinkiu del linguovio all'indietro e particolarmente stipria labializzazione. 6 conteggioati ogni dvibalsio di tutte le realizzazioni formando medie, separatamente dati del voto del uomo e della moters. 7 dettagliia transkripzione cirkumfleksinius dvibalsius con il primio dėmeniu [a] derėtų transcribuoti [α] e [åũ], però per semplicità dei segni supplementari nell'articolo abbandonata. 158 acta riMa bakŠienė Linguistica Lithuanica LXIX 1 LenteLė. dvibalsių f1 e f2 mediurkių significativi8 Esemplys f1 hz f2 hz Pastabos Vyr. Mot. Vyr. Mot. t<á>iko 647 834 1384 1618 akūt. superiore f1 e inferiore f2 k<a>to 585 694 1503 1855 tá<i>ko 481 563 1905 2224 cirkumfl. inferiore f1 e superiore f2 ka<>to 447 502 1952 2486 š<á>ut 664 878 1283 1469 akūt. superiori abidvi formantės š<a>ũkt 584 731 1166 1378 šá<u>t 522 595 1047 1140 cirkumfl. inferiore f2, f1 varijuoja ša<ũ>kt 454 607 852 1094 k<é>ikt 573 690 1925 2320 akūt. superiore f1, f2 varijuoja p<e>kt 520 604 1824 2349 ké<i>kt 513 535 1995 2477 cirkumfl. inferiore f1, f2 varijuoja pe<>kt 460 497 1989 2609 k<é>uras 586 741 1699 1962 akūt. superiore f2, f1 varijuoja s<e>ũras 581 758 1424 1617 ké<u>ras 531 582 1073 1183 cirkumfl. inferiori abidvi formantės se<ũ>ras 470 562 979 1110 dvibalsiam su primmuoju dėmeniu [e]9 anche caratteristigi ryškūs kokybiniai varianti, relativi e con priegaide, e con dėmenų reciproco coeveica. acūtinio dvibalsio [éi] il primo dėmo ha più alta f1, taí egli si caratterizza di maggiore apertura rispetto il corrispondente cirkumfleksinio dvibalsio dėmo. f2 variguata, più chiara distinzione non stabilita. entrambi dvibalsio dėmeny sono priešakinės eilės, probabilmente quindi priegaidės influsso tarimo eilės segni piuttosto debpna. acūtinio dvibalsio [éu] primo dėmenium è caratterizzata significativamente più alta f2, quindi egli dal corrispondente cirkumfleksinio dvibalsio dėmens più differisce priešakesne artikuliazione. il secondo dėmeno di questo dvibalsio è zaccalinese dell'ordine voce [u], quindi dicendo cirkumfleksinį dvibalsį, smarkamente zaccalėja e primo dėmeno. 8 calcolate e f3 significati, però queste tabella non vengono fornite. Presentate solo delle due prime formare, più importanti dei caratterizzando suoni, significazioni. f3 significati si usano in calcolo degli indici qualitativi (cfr. Tabelę 2). 9Marijampolės šnektoje dvibalsio [au] il primo demmo dopo il morkštojo priebalsio molto fortemente supriešakėja, quindi transcribuotina come [eu] e aptartino insieme con dvibalsio [ei]. tale tarimo differisce bruscamente dai nordini kauniškių šnektų, dove pretakėjimas di minor grado, più sentita labializzazione, tarimo, ad esempio, [.uras]. Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai 159straipsniai articles / 1, 2 PaV. dvibalsio [ai] inizi e finali varianti (akūtas buoda colorva)10 cirkumfleksinio [e] secondo dėmo ha più bassa f1, taigi lui principalmente pasimernes abidvi formantes, žymi uždarumu. f2 skirtumo nenustatyta. dvibalsio [eũ] antrasis dėmuo turi želui è chiusurer e zapakalesnės artikuliazioni. riassumendo primari formanti dati, si può affermare che Marijampolės šnektoje qualybiniai segni molto importanti dvibalsių priegaidžių scyrimui. come e in altri tirtes Vak šnektos (plg. bacevičiūtė 2004: 109; jaroslavienė 2010: 92), più vivescesimi qualitativi varianti si contraddistinge il primo dvibalsių dėmuo, egli più [e] aperturaumui: emphėžti akūtiniuose dvibalsiuose priklauso nuo priegaidės. Labiausiai priegaidės įtaka juntama pirmųjų dėmenų [a], negu essi sono molto apersesni cirkumfleksiniuose. radimo la variantizkità dell'ordine dipende più dall'effetto del secondo dėmen. antriei dvibalsių dėmenys [i], [u] a causa priegaidės influenza kinta meno. 4. discussti i segni dei suoni si riflettono e taškinėse diagrammi (cfr. 18 fig.). terzia nel quarto del sistema coordinativo x assì, attėjus f2 significations11, e y assì f1 significations, vedere tiriabili suoni relazioni. Ziacchiandosi in dvibalsio [ai] variant[i] essidėstymą coordinato[i] sistema (žr. 1 figura.), vedere, che più esrykkėja primo dėmensio quybiniai skirtumai. studiabili dvibalsių inizio plotai susikerta molto nedaug. acūtinio dvibalsio primo dėmento [a] è appiutere e zaftalesnio, e cirkumfleksinio chiusessere e priešakesnis. secondojo dėmens quybiniai varianti differisce meno, le loro occupate ariai molto copertivano uno altro. cirkumfleksinio dvibalsio secondoas dėmento [i] (žr. fig. 2.) tendęs essere priešakesnis e chiuso, però differenza nonidelis. nei diagrammi è anche visto che sirkumfleksinių dvibalsių sia primojo, sia secondojo dėmenų plotai più istįsę horizontalia direzionimi, taigi loro caratteristico maggiore tarimo fila della paslankum. acutas variantiškumo ha meno. 10 braižiti di ciascun dvibalsio di uomo e moters voci grafikai, però voci proporzioni stabilite similius, taigi risparmo sumetimais presentata solo po uno di uomo e moters voce grafà. 11 Un punto markato di uno pateikėjo formančių vidurkių significati. 160 riMa bakŠienė acta Linguistica Lithuanica LXIX 3, 4 PaV. dvibalsio [au] iniziali e finali varianti (akūtas buoda coloreva)12 diagramme particolarmente viviskūs dvibalsio [au] poziciniai varianti, apparandanti per causa priegaidės. Vedere, che sia primojo, sia secondojo dėmenų plotai solo appena tocciano uno altro. acūtinio dvibalsio [áu] inizio (žr. 3 fig.) più si distingue maggiore apertura. tarimo filaè differisce meno, sia acūtino, sia cirkumfleksinio dvibalsio inizio ha molto variantizza. molti cirkumfleksinio dvibalsio inizi delle spessì susitelkę sulla destra parte, ieatasi, dėmuo tendesso essere zapakalesnės artikuliazioni, però du spškai nutolę in bairę, quindi tarimo fila differenze difficile nasakiti. Questo dvibalsio degli secondeni vestimen di qualità differisce anche. (cfr. Fig. 4). Labormente differisce horizontalusis ližuvio poslinkis tarimo riga. cirkumfleksinio [aũ] il secondo dėmeno [u] è molto zachinelessio negu corrispondente [áu] dėmeno. il grado di apertura differisce meno, vedere che circumfleksinio dvibalsio pabaiga tendusi essere chiusoesnė. acūtinio dvibalsio secondoio dėmeno di area più esttįsęs verticalia dirigimi gli caratteristico maggiore apertura variantiškumas, cirkumflekso secondoo dėmeno più varijuola secondo tarimo fila. dvibalsio [ei] acūto e cirkumflekso differenumai meno osservimi. più chiaramente differisce la qualità del primo dedmento (cfr. Fig. 5). acūtinio dvibalsio inizio tendusi essere apriesnė, plot nusleidęs un po' più in basso, ma è e chiusiau iztartų garsų. akūtinio [éi] iniziali horizontalusis ližuvio poslinkis molto varijuoja, plotas iztįsęs horizontalia kryptimi. delle differenze di questo secondo divibalsio vestemi più difficili da intravedere (cfr. Fig. 6). akūto alrajam dėmeni, che non è sottolineato priegaidės spūdžiu, caratterizzato grande consimo file e apertura variantiškumas. i suoi vari occupa un'area molto grande, egli completamente coperte cirkumfleksinio dvibalsio secondoio dėmens area. cirkumfleksinio [e] pabaiga più concentrata, plota issidėstęs aukščiau, taigi le è caratteristico maggiore chiusura. 12 Questo dvibalsio moters voce grafikai di tali aiškias relazioni neparodė. Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai 161straipsniai articles / 5, 6 PaV. dvibalsio [ei] inizi e fine varianti (akūtas buoda colorva) dvibalsio [eu] akūto e cirkumflekso skirtumai vedere più chiaro. acūtinio dvibalsio inizio (žr. 7 fig.) si distingue priešakesne artikuliacija, sebbene notevole grande tarimo file e apertura variantiškumas. cirkumfleksinio dvibalsio inizio più varigua secondo il grado di apertura, segnale della tarimo fila più stabile. dvibalsio antrie dėmeny (žr. 8 fig.) anche differisce. cirkumfleksinio dvibalsio pabaiga più concentrata, ha meno variantizza, e acūto occupato aria molto grande, taškai išsibarstę. circumflekso seconda parte si contraddistingue zapaka7, 8 PaV. dvibalsio [eu] di inizio e fine varianti (akūtas buona colorata) 5. i rapporti qualitativi dei suoni studiabili si riflettono anche nei grafici, raffigurantici che raffigurano formanci trajettorijų mutimento (cfr. 912 fig.)13. Prima lesne artikuliacija ir aukštesniu liežuvio pakilimu. di tutto vedere diversa ciascun dvibalsio formando che altromu direzione. dvibalsio [ai] dėmeny sono tutta diversa qualità suoni: [a] bonifico del bonifico più basso, zaftalinės eilės, [i] elevutinio bonifico, priešakinės artikuliacijos. perciò la sua formančių dinamica bene ryškiausia (žr. 9 fig.): f1 gradualmente giùėja, e f2 improvvisamente sale in cima. Pradìa 13 preparando articolo braižiti di tutti pateikitori e di tutti dvibalsių grafikai. Qui vengono presentati meglio riflettenti le comuni tendenze formanti del altro. 162 acta Linguistica Lithuanica LXIX la distanza tra formando comparativamente riMa bakŠienė minuscolo si suppone kompaktinis [a], a fine formantės fortemente attolsta una dall'altra, esryskėja di un suono [i] difuziškumas. Paragonando acūtinio e cirkumfleksinio dvibalsì [au], si nota che all'inizio acūto formantè più suapėjuse, le loro traiettorie ilgesnį tempo intervà rimane più stabili. f2 ben tardi comincia a salire in cima e tutto il tempo rimane molto più bassa. cirkumflekso f2 quasi subito sale in superiori staigia traiettorija. akūto f1 quasi tutto il tempo rimane più alta. dvibalsio [au] formando dinamica tutta diversa (cfr. Fig. 10). lo costituisce anche diverse qualità suoni: [a], come già menzionata, inferiore, zaftalinės eilės, [u] abbastanza alto linguavio risalimento, zaftalinės eilės, lūpinis. abi dvibalsio formantese gradatamente abbėja, perché balsio [u] le da natura sono bassi. chiaramente si evicchia priegaidžių differenumai. abiūto formantè tutto il tempo rimane più alte, cirkumflekso più basse. oltre a ciò, molto differisce e f 1 altro traiettoria: acūtinio dvibalsio essa va per qualche tempo apiligamente (presunto appieno suono [a]), solo dal centro si abbassa verso il basso, e cirkumfleks dvibalsio subito crilla verso il basso, solo dal centro dell'apilige linea (presunto briskissimo suono [u]). 9, 10 PaV. dvibalsių [ai] e [au] formančių dinamica (akūtas buoda colorva)14 14 Questo tipo di grafiche anche selezionate per illustrazione solo due prime formantè, la terza non viene fornita.