Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai

154 acta Linguistica Lithuanica LXIX esMiniai ŽodŽiai: dialektologija, priegaidė, dvibalsis, eksperimentinė fonetika, kokybinis požymis. keyWords: dialectology, syllable accent, diphthong, experimental phonetics, qualitative feature. riMa bakŠienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: eksperimentinė fonetika, fonologija, dialektologija, geolingvistika MarijaMPoLės Šnektos dVibaLsių Priegaidės: kokybiniai PoŽyMiai syllable accents of diphthongs in the Marijampolė sub-dialect: Qualitative features anotacija straipsnyje instrumentiniais metodais analizuojami vakarų aukštaičių kauniškių Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidžių kokybiniai požymiai: spektrai, tonalumas, kompaktiškumas, difuziškumas, bemoliškumas. tyrimas parodė, kad priegaidė turi labai daug įtakos šnektos dvibalsių, ypač pirmojo dėmens, kokybei. universaliausias požymis, susijęs su priegaide, yra tonalumas. Žematoniai dėmenys [a], [u], pabrėžti atitinkamos priegaidės spūdžio, tariami žemesni, o aukštatoniai [e], [i] – aukštesni. antrasis pagal svarbą yra kompaktiškumo / difuziškumo požymis. kompaktiniai dėmenys [a], [e], pabrėžti priegaidės, daugeliu atvejų yra kompaktiškesni už nepabrėžtus, o difuziniai [u], [i] – difuziškesni. Įtempimo požymis, kaip priegaidės indikatorius, svarbus tik aukštutinio pakilimo balsiams [u], [i] bei balsiui [e], kuris šnektoje yra gana aukšto liežuvio pakilimo. bemoliškumo požymis svarbus tik akūtinių dvibalsių [áu] ir [éu] pirmiesiems dėmenims: jie yra mažiau bemoliški už atitinkamus cirkumfleksinių dvibalsių dėmenis, patiriančius stiprų lūpinimą. annotation based on instrumental methods, the article analyses the qualitative features of syllable accents of diphthongs in the Marijampolė sub-dialect of the Western aukštaitian dialect of kaunas: spectrum, tonality, compactness, diffuseness and flatness. the study revealed that the Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai 155straipsniai / articles syllable accent has a great influence on the quality of diphthongs, in particular their first component, in the sub-dialect. tonality is the most universal feature related to syllable accent. Low-pitched components [a], [u], highlighted by the pressure of a relevant syllable accent, become lower, whereas highpitched components [e], [i] become higher. the feature of compactness / diffuseness is the second most important feature. compact components [a], [e], highlighted by the syllable accent, are in most cases more compact than the components not highlighted by the syllable accent, whereas diffuse components [u], [i] become more diffuse. the feature of tenseness as an indicator of syllable accent is only important for high-rise vowels [u], [i] and vowel [e], which features a rather high position of the tongue in the sub-dialect. the feature of flatness is only important for the initial components of acute diphthongs [áu] and [éu]: they are less flat compared to relevant components of circumflex diphthongs undergoing a strong lip rounding. ĮVadas 1. Marijampolės šnekta priklauso pietinei vakarų aukštaičių kauniškių daliai. Šiame plote geriau išlaikomas galūnių nekirčiuotų balsių ilgumas, žodžio pradžioje vartojami tik [a] tipo balsiai; siaurasis balsis [e] turi daug platesnę distribuciją negu šiaurinėje kauniškių dalyje. iš prozodijos dalykų minėtina tai, jog ilginami akūtinių dvigarsių dėmenys [i], [u] bei neturima sistemingos tęstinės priegaidės – tariant cirkumfleksinius dvibalsius ar dvigarsius, balso spūdis koncentruojamas ant antrojo dėmens (plačiau apie šnektos ypatybes žr. Zinkevičius 1966: 118; Lka 1982: 29, 49, 56, žemėl. 11, 32, 38; Zinkevičius 1994: 29–31; girdenis, Zinkevičius 2000 [1966]: 50; Lktch 2004: 39–44; Vakka 2005: 93–95 ir kt.). Šio straipsnio tikslas – aptarti išsamaus Marijampolės šnektos dvibalsių1 priegaidžių kokybinio tyrimo2 rezultatus. kelti tokie uždaviniai: 1) nustatyti, kurie kokybiniai požymiai turi daugiausia įtakos diferencijuojant marijampoliškių dvibalsių priegaides; 2) palyginti gautuosius rezultatus su kitų Vak šnektų tyrimais ir 3) išsiaiškinti, ar marijampoliškių dvibalsių priegaidžių kokybiniai požymiai skiriasi nuo kitų Vak šnektų. tiriamoji medžiaga įrašyta Marijampolės rajone, svetlcos kaime, esančiame maždaug 10 km į pietvakarius nuo Marijámpolės. tyrime dalyvavo 6 diktoriai 1 sutaptinių dvibalsių, arba poliftongų [ie], [uo] priegaidžių kokybiniai požymiai analizuoti kartu su balsiais (žr. bakšienė 2012: 300–305). straipsnyje neaptariamas ir dvibalsis [ui], turintis visai kitokią foneminę sandarą, bei svetimos kilmės dvibalsiai. 2 autorės parengti ir atiduoti spaudai dar du straipsniai apie Marijampolės šnektos dvibalsių priegaides: apie kiekybinius požymius – žurnalui Žmogus ir žodis, apie tono bei intensyvumo požymius – žurnalui Lituanistica. abu straipsniai šiuo metu spausdinami, todėl šioje publikacijoje tie požymiai neanalizuojami. 156 riMa bakŠienė acta Linguistica Lithuanica LXIX (3 moterys ir 3 vyrai, gerai mokantys gimtąją šnektą, amžiaus vidurkis maždaug 65 m.). Įrašymo metodika buvo tokia: gerai šnektą mokanti diktorė pasakydavo reikiamą sakinį3, o diktorius 3–5 kartus jį pakartodavo. trumpuose sakiniuose įrašyti šie žodžiai su reikalingais dvibalsiais: jis táiko tą šautuvą : smarkiai kato tas pečius; ėmė kéikt ta boba : ėmė pekt tą daktarą; kad ėmė šáut paskui : kad ėmė šaũkt paskui; visai kiáuras tas maišas : labai siaũras tas kelias. kompiuterine programa Praat suskaičiuoti tiriamųjų dvibalsių pirmojo ir antrojo dėmens viduriniosios dalies trijų formančių (f1, f2, f3) reikšmių vidurkiai hercais (hz)4. Paskui jie įvertinti garsų kokybės analizės programa forMant2.exe, kuri apskaičiuoja tonalumo (t), difuziškumo (df), kompaktiškumo (c), įtempimo (Įt) ir bemoliškumo (b) indeksus. Visi iliustraciniai grafikai braižyti programa eXceL 2010 (plačiau apie įrašymo ir instrumentinės analizės metodiką žr. bacevičiūtė 2004: 18–22). 2. Lietuvių kalbos dvibalsių priegaidės eksperimentiniais metodais analizuotos kiek mažiau negu monoftongų. galbūt taip yra dėlto, kad šio tipo skiemenyse jos gerai skiriamos tiek bendrinėje kalboje, tiek visose tarmėse. aprašant dvibalsių priegaides beveik visų tyrėjų į pirmą vietą iškeliami tokie fonetiniai požymiai, kaip atitinkamo dėmens pailgėjimas ir jo kokybinis ryškumas. dvibalsių pagrindinio tono ir intensyvumo požymių svarba priegaidėms sunkiau nustatoma, nes jiems turi įtakos savaiminės prozodijos ypatumai ar frazės intonacijos pobūdis (plačiau žr. Laigonaitė 1958; Lkg 1965: 60 ir kt.; Pakerys 1968; Pakerys, Plakunova, urbelienė 1972; Laigonaitė 1978: 14 ir kt.; Pakerys 1982: 189 ir kt.; anusienė 1984; Pakerys 2003: 219–221; Vaitkevičiūtė 1995: 50 ir kt.). eksperimentinių darbų, kuriuose išsamiai būtų analizuojama dvibalsių dėmenų kokybė ir jos ryšys su priegaidėmis, beveik nėra. dažniausiai apsiribojama teiginiais, kad priegaide pabrėžto dėmens kokybiniai požymiai ryškesni, tačiau nedetalizuojama, kokie tie požymiai, kokia jų svarba priegaidžių diferenciacijai. bene išsamiausi šios srities bendrinės kalbos5 tyrimai yra atlikti antano Pakerio (1968; 1982: 180–182). jo duomenimis, svarbiausi kokybiniai požymiai, priklausantys nuo priegaidžių, yra dvibalsio dėmenų kompaktiškumas / difuziškumas ir įtemptumas / neįtemptumas. akūtinių dvibalsių pirmieji dėmenys [a], [e] esą kompaktiškesni ir įtemptesni negu cirkumfleksinių dvibalsių atitikmenys, o cirkumfleksinių dvibalsių antrieji dėmenys [i], [u] – difuziškesni ir įtemptesni (Pakerys 1968: 111, 14; 1982: 3 esu dėkinga kolegei onai aleknavičienei, padėjusiai atlikti šį darbą. 4 kokybiniam tyrimui nesistengta dvibalsius tiksliai segmentuoti į pirmąjį ir antrąjį dėmenį. iškirpus visą dvibalsį įvertintas formančių piešinys ir tiesiog pasirinkta švariausia pirmosios ir antrosios jo dalies atkarpa, kur formančių trajektorijos buvo lygiausios. skaičiuoti tų atkarpų formančių reikšmių vidurkiai. 5 Paminėtina, kad diktoriai bendrinės kalbos tyrimams dažniausiai pasirenkami iš pietinių vakarų aukštaičių kauniškių ploto. taigi bendrinės kalbos tyrimų rezultatai iš dalies iliustruoja ir šios patarmės ypatybes. Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai 157straipsniai / articles 181–182). ypač svarbi tyrėjo daroma išvada, kad priegaidžių suvokimui, kartu ir fonologinei opozicijai, svarbūs tik pirmojo dėmens kokybiniai skirtumai (Pakerys 1968: 114, 116; 1982: 189). iš vakarų aukštaičių kauniškių ploto pastaraisiais metais išsamiau tyrinėta Šakių ir Prienų šnektų dvibalsių kokybė (bacevičiūtė 2004: 104–110; jaroslavienė 2010: 91–96). abiejų tyrėjų pažymima, kad didesnę įtaką priegaidė turi pirmojo dėmens kokybei. taip pat pabrėžiamas akūtinių dvibalsių pirmojo dėmens [a] didesnis atvirumas ir kompaktiškumas (bacevičiūtė 2004: 107; jaroslavienė 2010: 91). toliau apžvelgsime Marijampolės šnektos analogiškus tyrimus. MarijaMPoLės Šnektos dVibaLsių kokybė (forManČių anaLiZė) 3. formančių f1 ir f2 vidurkių6 reikšmės (žr. 1 lentelę) rodo akūtinių ir cirkumfleksinių dvibalsių dėmenis esant skirtingos kokybės garsus. akūtinių dvibalsių [ái], [áu] pirmieji dėmenys aiškesni, labiau primena balsį [a], cirkumfleksinių [a], [aũ] – redukuoti, patyrę antrojo dėmens regresyvinį poveikį. abiejų akūtinių dvibalsių pirmieji dėmenys turi žymiai aukštesnę f1, taigi dominuojantis dėmens požymis yra atvirumas, žemesnis liežuvio pakilimas. Pirmieji cirkumfleksinių dvibalsių [a], [aũ] dėmenys turi žemesnę f1, jie uždaresni. Pirmojo dėmens realizacija priklauso ne tik nuo priegaidės, bet ir nuo antrojo dėmens kokybės – tai rodo f2 santykiai. dvibalsio [ái] pirmojo dėmens f2 yra žemesnė negu cirkumfleksinio atitikmens, taigi jis yra užpakalesnės artikuliacijos. tariant cirkumfleksinį [a]7, pirmasis dėmuo supriešakėja dėl priešakinio [i] poveikio. dvibalsio [áu] abu dėmenys yra užpakalinės eilės, tik vienas žemutinio pakilimo, kitas – aukštutinio ir lūpinis. akūtinio dvibalsio [áu] pirmasis dėmuo turi aukštesnę f2 negu cirkumfleksinio [aũ]. balsis [u] turi labai žemas abidvi pirmąsias formantes, todėl tariant cirkumfleksinį dvibalsį, pažemėja ir pirmojo dėmens f2. tai susiję su užpakalesne artikuliacija ir su stipresniu lūpinimu. ryškesnį antrąjį dėmenį turi cirkumfleksiniai dvibalsiai. dvibalsio [a] antrasis dėmuo turi žemesnę f1 ir aukštesnę f2, taigi labiau primena balsio [i] požymius – yra uždaresnis ir priešakesnės artikuliacijos. dvibalsio [aũ] antrajam dėmeniui būdinga žemesnė f2, f1 aiškių santykių neparodė. Šis dėmuo pasižymi liežuvio poslinkiu atgal ir ypač stipria labializacija. 6 skaičiuoti kiekvieno dvibalsio visų realizacijų formančių vidurkiai, atskirai vyro ir moters balso duomenys. 7 išsamia transkripcija cirkumfleksinius dvibalsius su pirmuoju dėmeniu [a] derėtų transkribuoti [α] ir [åũ], tačiau dėl paprastumo papildomų ženklų straipsnyje atsisakyta. 158 riMa bakŠienė acta Linguistica Lithuanica LXIX 1 LenteLė. dvibalsių f1 ir f2 vidurkių reikšmės8 Pavyzdys f1 hz f2 hz Pastabos Vyr. Mot. Vyr. Mot. t<á>iko 647 834 1384 1618 akūt. aukštesnė f1 ir žemesnė f2 k<a>to 585 694 1503 1855 tá<i>ko 481 563 1905 2224 cirkumfl. žemesnė f1 ir aukštesnė f2 ka<>to 447 502 1952 2486 š<á>ut 664 878 1283 1469 akūt. aukštesnės abidvi formantės š<a>ũkt 584 731 1166 1378 šá<u>t 522 595 1047 1140 cirkumfl. žemesnė f2, f1 varijuoja ša<ũ>kt 454 607 852 1094 k<é>ikt 573 690 1925 2320 akūt. aukštesnė f1, f2 varijuoja p<e>kt 520 604 1824 2349 ké<i>kt 513 535 1995 2477 cirkumfl. žemesnė f1, f2 varijuoja pe<>kt 460 497 1989 2609 k<é>uras 586 741 1699 1962 akūt. aukštesnė f2, f1 varijuoja s<e>ũras 581 758 1424 1617 ké<u>ras 531 582 1073 1183 cirkumfl. žemesnės abidvi formantės se<ũ>ras 470 562 979 1110 dvibalsiams su pirmuoju dėmeniu [e]9 taip pat būdingi ryškūs kokybiniai variantai, susiję ir su priegaide, ir su dėmenų tarpusavio sąveika. akūtinio dvibalsio [éi] pirmasis dėmuo turi aukštesnę f1, taigi jis pasižymi didesniu atvirumu negu atitinkamas cirkumfleksinio dvibalsio dėmuo. f2 varijuoja, aiškesnio skirtumo nenustatyta. abu dvibalsio dėmenys yra priešakinės eilės, greičiausiai todėl priegaidės įtaka tarimo eilės požymiams gana silpna. akūtinio dvibalsio [éu] pirmajam dėmeniui būdinga žymiai aukštesnė f2, todėl jis nuo atitinkamo cirkumfleksinio dvibalsio dėmens labiausiai skiriasi priešakesne artikuliacija. antrasis šio dvibalsio dėmuo yra užpakalinės eilės balsis [u], todėl tariant cirkumfleksinį dvibalsį, smarkiai užpakalėja ir pirmasis dėmuo. 8 skaičiuotos ir f3 reikšmės, tačiau jos lentelėje nepateikiamos. Pateiktos tik dviejų pirmųjų formančių, svarbiausiųjų charakterizuojant garsus, reikšmės. f3 reikšmėmis naudotasi skaičiuojant kokybinius indeksus (žr. 2 lentelę). 9 Marijampolės šnektoje dvibalsio [au] pirmasis dėmuo po minkštojo priebalsio labai smarkiai supriešakėja, todėl transkribuotinas kaip [eu] ir aptartinas kartu su dvibalsiu [ei]. toks tarimas ryškiai skiriasi nuo šiaurinių kauniškių šnektų, kur priešakėjimas mažesnio laipsnio, labiau jaučiama labializacija, tariama, pavyzdžiui, [ǻ.uras]. Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai 159straipsniai / articles 1, 2 PaV. dvibalsio [ai] pradžios ir pabaigos variantai (akūtas – juoda spalva)10 cirkumfleksinio [e] antrasis dėmuo turi žemesnę f1, taigi jis pirmiausia pasižymi uždarumu. f2 skirtumo nenustatyta. dvibalsio [eũ] antrasis dėmuo turi žemesnes abidvi formantes, jis yra uždaresnis ir užpakalesnės artikuliacijos. apibendrinant pirminius formančių duomenis, galima teigti, kad Marijampolės šnektoje kokybiniai požymiai labai svarbūs dvibalsių priegaidžių skyrimui. kaip ir kitose tirtose Vak šnektose (plg. bacevičiūtė 2004: 109; jaroslavienė 2010: 92), ryškesniais kokybiniais variantais pasižymi pirmasis dvibalsių dėmuo, jis labiau priklauso nuo priegaidės. Labiausiai priegaidės įtaka juntama pirmųjų dėmenų [a], [e] atvirumui: pabrėžti akūtiniuose dvibalsiuose jie yra daug atviresni negu cirkumfleksiniuose. tarimo eilės variantiškumas labiau priklauso nuo antrojo dėmens poveikio. antrieji dvibalsių dėmenys [i], [u] dėl priegaidės įtakos kinta mažiau. 4. aptartieji garsų požymiai atsispindi ir taškinėse diagramose (žr. 1–8 pav.). trečiajame koordinačių sistemos ketvirtyje x ašyje atidėjus f2 reikšmes11, o y ašyje – f1 reikšmes, matyti tiriamųjų garsų santykiai. Žvelgiant į dvibalsio [ai] variantų išsidėstymą koordinačių sistemoje (žr. 1 pav.), matyti, kad labiau išryškėja pirmojo dėmens kokybiniai skirtumai. tiriamųjų dvibalsių pradžios plotai susikerta labai nedaug. akūtinio dvibalsio pirmasis dėmuo [a] yra atviresnis ir užpakalesnis, o cirkumfleksinio – uždaresnis ir priešakesnis. antrojo dėmens kokybiniai variantai skiriasi mažiau, jų užimami plotai daug uždengia vienas kitą. cirkumfleksinio dvibalsio antrasis dėmuo [i] (žr. 2 pav.) linkęs būti priešakesnis ir uždaresnis, tačiau skirtumas nedidelis. diagramose taip pat matyti, kad cirkumfleksinių dvibalsių tiek pirmojo, tiek antrojo dėmenų plotai labiau ištįsę horizontalia kryptimi, taigi jiems būdingas didesnis tarimo eilės paslankumas. akūtas variantiškumo turi mažiau. 10 braižyti kiekvieno dvibalsio vyro ir moters balsų grafikai, tačiau garsų santykiai nustatyti panašūs, taigi taupumo sumetimais pateikiama tik po vieną vyro ir moters balso grafiką. 11 Vienas taškas žymi vieno pateikėjo formančių vidurkių reikšmes. 160 riMa bakŠienė acta Linguistica Lithuanica LXIX 3, 4 PaV. dvibalsio [au] pradžios ir pabaigos variantai (akūtas – juoda spalva)12 diagramose ypač ryškūs dvibalsio [au] poziciniai variantai, atsirandantys dėl priegaidės. Matyti, kad tiek pirmojo, tiek antrojo dėmenų plotai tik vos liečia vienas kitą. akūtinio dvibalsio [áu] pradžia (žr. 3 pav.) labiausiai išsiskiria didesniu atvirumu. tarimo eilė skiriasi mažiau, tiek akūtinio, tiek cirkumfleksinio dvibalsio pradžia turi daug variantiškumo. daug cirkumfleksinio dvibalsio pradžios taškų susitelkę dešinėje pusėje, vadinasi, dėmuo linkęs būti užpakalesnės artikuliacijos, tačiau du taškai nutolę į kairę, todėl tarimo eilės skirtumus sunku nusakyti. Šio dvibalsio antrųjų dėmenų kokybė taip pat skiriasi. (žr. 4 pav.). Labiausiai skiriasi horizontalusis liežuvio poslinkis – tarimo eilė. cirkumfleksinio [aũ] antrasis dėmuo [u] yra daug užpakalesnis negu atitinkamas [áu] dėmuo. atvirumo laipsnis skiriasi mažiau, matyti, kad cirkumfleksinio dvibalsio pabaiga linkusi būti uždaresnė. akūtinio dvibalsio antrojo dėmens plotas labiau ištįsęs vertikalia kryptimi – jam būdingas didesnis atvirumo variantiškumas, cirkumflekso antrasis dėmuo labiau varijuoja pagal tarimo eilę. dvibalsio [ei] akūto ir cirkumflekso skirtumai mažiau pastebimi. aiškiau skiriasi pirmojo dėmens kokybė (žr. 5 pav.). akūtinio dvibalsio pradžia linkusi būti atviresnė, plotas nusileidęs šiek tiek žemiau, bet yra ir uždariau ištartų garsų. akūtinio [éi] pradžios horizontalusis liežuvio poslinkis labai varijuoja, plotas ištįsęs horizontalia kryptimi. antrųjų šio dvibalsio dėmenų skirtumus įžvelgti sunkiau (žr. 6 pav.). akūto antrajam dėmeniui, kuris nėra pabrėžtas priegaidės spūdžiu, būdingas didelis tarimo eilės ir atvirumo variantiškumas. jo variantų užimamas plotas labai didelis, jis visiškai uždengia cirkumfleksinio dvibalsio antrojo dėmens plotą. cirkumfleksinio [e] pabaiga labiau koncentruota, plotas išsidėstęs aukščiau, taigi jai būdingas didesnis uždarumas. 12 Šio dvibalsio moters balso grafikai tokių aiškių santykių neparodė. Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai 161straipsniai / articles 5, 6 PaV. dvibalsio [ei] pradžios ir pabaigos variantai (akūtas – juoda spalva) dvibalsio [eu] akūto ir cirkumflekso skirtumai matyti aiškiau. akūtinio dvibalsio pradžia (žr. 7 pav.) išsiskiria priešakesne artikuliacija, nors pastebimas didelis tarimo eilės ir atvirumo variantiškumas. cirkumfleksinio dvibalsio pradžia labiau varijuoja pagal atvirumo laipsnį, tarimo eilės požymis stabilesnis. dvibalsio antrieji dėmenys (žr. 8 pav.) taip pat skiriasi. cirkumfleksinio dvibalsio pabaiga labiau koncentruota, turi mažiau variantiškumo, o akūto užimamas plotas labai didelis, taškai išsibarstę. cirkumflekso antroji dalis pasižymi užpakalesne artikuliacija ir aukštesniu liežuvio pakilimu. 7, 8 PaV. dvibalsio [eu] pradžios ir pabaigos variantai (akūtas – juoda spalva) 5. tiriamųjų garsų kokybiniai santykiai atsispindi ir grafikuose, vaizduojančiuose formančių trajektorijų kitimą (žr. 9–12 pav.)13. Pirmiausia matyti skirtinga kiekvieno dvibalsio formančių kitimo kryptis. dvibalsio [ai] dėmenys yra visai skirtingos kokybės garsai: [a] – žemiausio liežuvio pakilimo, užpakalinės eilės, [i] – aukštutinio pakilimo, priešakinės artikuliacijos. todėl jo formančių dinamika bene ryškiausia (žr. 9 pav.): f1 palaipsniui žemėja, o f2 staigiai kyla į viršų. Pradžioje 13 rengiant straipsnį braižyti visų pateikėjų ir visų dvibalsių grafikai. Čia pateikiami geriausiai atspindintys bendrąsias formančių kitimo tendencijas. 162 riMa bakŠienė acta Linguistica Lithuanica LXIX atstumas tarp formančių palyginti nedidelis – tariamas kompaktinis [a], o pabaigoje formantės stipriai nutolsta viena nuo kitos, išryškėja garso [i] difuziškumas. Lyginant akūtinį ir cirkumfleksinį dvibalsį [au], pastebėtina, kad pradžioje akūto formantės labiau suartėjusios, jų trajektorijos ilgesnį laiko tarpą išlieka stabilesnės. f2 gerokai vėliau pradeda kilti į viršų ir visą laiką išlieka daug žemesnė. cirkumflekso f2 beveik iškart kyla į viršų staigia trajektorija. akūto f1 beveik visą laiką išlieka aukštesnė. dvibalsio [au] formančių dinamika visai kitokia (žr. 10 pav.). jį sudaro taip pat skirtingos kokybės garsai: [a], kaip jau minėta, – žemutinis, užpakalinės eilės, [u] – gana aukšto liežuvio pakilimo, užpakalinės eilės, lūpinis. abi dvibalsio formantės palaipsniui žemėja, nes balsio [u] jos iš prigimties yra žemos. aiškiai išryškėja priegaidžių skirtumai. abi akūto formantės visą laiką išlieka aukštesnės, cirkumflekso – žemesnės. be to, labai skiriasi ir f 1 kitimo trajektorija: akūtinio dvibalsio ji kurį laiką eina apylygiai (tariamas atviresnis garsas [a]), tik nuo vidurio leidžiasi žemyn, o cirkumfleksinio dvibalsio iškart krinta žemyn, tik nuo vidurio eina apylyge linija (tariamas ryškesnis garsas [u]). 9, 10 PaV. dvibalsių [ai] ir [au] formančių dinamika (akūtas – juoda spalva)14 14 Šio tipo grafikuose taip pat iliustracijai pasirinktos tik dvi pirmosios formantės, trečioji nepateikiama.