Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai

RIMA BAKŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: eksperimentinė fonetika, fonologija, dialektologija, geolingvistika MARIJAMPOLĖS ŠNEKTOS DVIBALSIŲ PRIEGAIDĖS: KOKYBINIAI POŽYMIAI Syllable Accents of Diphthongs in the Marijampolė Sub-dialect: Qualitative Features ANOTACIJA Straipsnyje instrumentiniais metodais analizuojami vakarų aukštaičių kauniškių Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidžių kokybiniai požymiai: spektrai, tonalumas, kompaktiškumas, difuziškumas, bemoliškumas. Tyrimas parodė, kad priegaidė turi labai daug įtakos šnektos dvibalsių, ypač pirmojo dėmens, kokybei. Universaliausias požymis, susijęs su priegaide, yra tonalumas. Žematoniai dėmenys [a], [u], pabrėžti atitinkamos priegaidės spūdžio, tariami žemesni, o aukštatoniai [e], [i] – aukštesni. Antrasis pagal svarbą yra kompaktiškumo / difuziškumo požymis. Kompaktiniai dėmenys [a], [e], pabrėžti priegaidės, daugeliu atvejų yra kompaktiškesni už nepabrėžtus, o difuziniai [u], [i] – difuziškesni. Įtempimo požymis, kaip priegaidės indikatorius, svarbus tik aukštutinio pakilimo balsiams [u], [i] bei balsiui [e], kuris šnektoje yra gana aukšto liežuvio pakilimo. Bemoliškumo požymis svarbus tik akutinių dvibalsių [áu] ir [éu] pirmiesiems dėmenims: jie yra mažiau bemoliški už atitinkamus cirkumfleksinių dvibalsių dėmenis, patiriančius stiprų lūpinimą. ANNOTATION Based on instrumental methods, the article analyses the qualitative features of syllable accents of diphthongs in the Marijampolė sub-dialect of the Western Aukštaitian dialect of Kaunas: spectrum, tonality, compactness, diffuseness and flatness. The study revealed that the ESMINIAI ŽODŽIAI: dialektologija, priegaidė, dvibalsis, eksperimentinė fonetika, kokybinis požymis. KEYWORDS: dialectology, syllable accent, diphthong, experimental phonetics, qualitative feature. 154 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai syllable accent has a great influence on the quality of diphthongs, in particular their first component, in the sub-dialect. Tonality is the most universal feature related to syllable accent. Low-pitched components [a], [u], highlighted by the pressure of a relevant syllable accent, become lower, whereas high-pitched components [e], [i] become higher. The feature of compactness / diffuseness is the second most important feature. Compact components [a], [e], highlighted by the syllable accent, are in most cases more compact than the components not highlighted by the syllable accent, whereas diffuse components [u], [i] become more diffuse. The feature of tenseness as an indicator of syllable accent is only important for high-rise vowels [u], [i] and vowel [e], which features a rather high position of the tongue in the sub-dialect. The feature of flatness is only important for the initial components of acute diphthongs [áu] and [éu]: they are less flat compared to relevant components of circumflex diphthongs undergoing a strong lip rounding. ĮVADAS 1. Marijampolės šnekta priklauso pietinei vakarų aukštaičių kauniškių daliai. Šiame plote geriau išlaikomas galūnių nekirčiuotų balsių ilgumas, žodžio pradžioje vartojami tik [a] tipo balsiai; siaurasis balsis [e] turi daug platesnę distribuciją negu šiaurinėje kauniškių dalyje. Iš prozodijos dalykų minėtina tai, jog ilginami akutinių dvigar­sių dėmenys [i], [u] bei neturima sistemingos tęstinės priegaidės – tariant cirkumfleksinius dvibalsius ar dvigarsius, balso spūdis koncentruojamas ant antrojo dėmens (plačiau apie šnektos ypatybes žr. Zinkevičius 1966: 118; LKA 1982: 29, 49, 56, žemėl. 11, 32, 38; Zinkevičius 1994: 29–31; Girdenis, Zinkevičius 2000 [1966]: 50; LKTCh 2004: 39–44; VAKKA 2005: 93–95 ir kt.). Šio straipsnio tikslas – aptarti išsamaus Marijampolės šnektos dvibalsių1 priegaidžių kokybinio tyrimo2 rezultatus. Kelti tokie uždaviniai: 1) nustatyti, kurie kokybiniai požymiai turi daugiausia įtakos diferencijuojant marijampoliškių dvibalsių priegaides; 2) palyginti gautuosius rezultatus su kitų VAK šnektų tyrimais ir 3) išsiaiškinti, ar marijampoliškių dvibalsių priegaidžių kokybiniai požymiai skiriasi nuo kitų VAK šnektų. Tiriamoji medžiaga įrašyta Marijampolės rajone, Svetlicos kaime, esančiame maždaug 10 km į pietvakarius nuo Marijampolės. Tyrime dalyvavo 6 diktoriai 1 Suptaptinių dvibalsių, arba poliftongų [ie], [uo] priegaidžių kokybiniai požymiai analizuoti kartu su balsiais (žr. Bakšienė 2012: 300–305). Straipsnyje neaptariamas ir dvibalsis [ui], turintis visai kitokią foneminę sandarą, bei svetimos kilmės dvibalsiai. 2 Autorės parengti ir atiduoti spaudai dar du straipsniai apie Marijampolės šnektos dvibalsių priegaides: apie kiekybinius požymius – žurnalui Žmogus ir žodis, apie tono bei intensyvumo požymius – žurnalui Lituanistica. Abu straipsniai šiuo metu spausdinami, todėl šioje publikacijoje tie požymiai neanalizuojami. Straipsniai / Articles 155 RIMA BAKŠIENĖ (3 moterys ir 3 vyrai, gerai mokantys gimtąją šnektą, amžiaus vidurkis maždaug 65 m.). Įrašymo metodika buvo tokia: gerai šnektą mokanti diktorė pasakydavo reikiamą sakinį3, o diktorius 3–5 kartus jį pakartodavo. Trumpuose sakiniuose įrašyti šie žodžiai su reikalingais dvibalsiais: jis taiko tą šautuvą : smarkiai kaito tas pečius; ėmė keikt ta boba : ėmė peikt tą daktarą; kad ėmė šaut paskui : kad ėmė šaukt paskui; visai kiáuras tas maišas : labai siaūras tas kelias. Kompiuterinė programa PRAAT suskaičiuoti tiriamųjų dvibalsių pirmojo ir antrojo dėmens viduriniosios dalies trijų formančių (F1, F2, F3) reikšmių vidurkiai hercais (Hz)4. Paskui jie įvertinti garsų kokybės analizės programa FORMANT2.exe, kuri apskaičiuoja to‑nalumo (T), difuziškumo (Df), kompaktiškumo (C), įtempimo (Įt) ir bemoliškumo (B) indeksus. Visi iliustraciniai grafikai braižyti programa EXCEL 2010 (plačiau apie įrašymo ir instrumentinės analizės metodiką žr. Bacevičiūtė 2004: 18–22). 2. Lietuvių kalbos dvibalsių priegaidės eksperimentiniais metodais analizuotos kiek mažiau negu monoftongų. Galbūt taip yra dėlto, kad šio tipo skiemenyse jos gerai skiriamos tiek bendrinėje kalboje, tiek visose tarmėse. Aprašant dvibalsių priegaidės beveik visų tyrėjų į pirmą vietą iškeliami tokie fonetiniai požymiai, kaip atitinkamo dėmens pailgėjimas ir jo kokybinis ryškumas. Dvibalsių pagrindinio tono ir intensyvumo požymių svarba priegaidėms sunkiau nustatoma, nes jiems turi įtakos savaiminės prozodijos ypatumai ar frazės intonacijos pobūdis (plačiau žr. Laigonaitė 1958; LKG 1965: 60 ir kt.; Pakerys 1968; Pakerys, Plakunova, Urbelienė 1972; Laigonaitė 1978: 14 ir kt.; Pakerys 1982: 189 ir kt.; Anusienė 1984; Pakerys 2003: 219–221; Vaitkevičiūtė 1995: 50 ir kt.). Eksperimentinių darbų, kuriuose išsamiai būtų analizuojama dvibalsių dėmenų kokybė ir jos ryšys su priegaidėmis, beveik nėra. Dažniausiai apsiribojama teiginiais, kad priegaide pabrėžto dėmens kokybiniai požymiai ryškesni, tačiau nedetalizuojama, kokie tie požymiai, kokia jų svarba priegaidžių diferenciacijai. Bene išsamiausi šios srities bendrinės kalbos5 tyrimai yra atlikti Antano Pakerio (1968; 1982: 180–182). Jo duomenimis, svarbiausi kokybiniai požymiai, priklausantys nuo priegaidžių, yra dvibalsio dėmenų kompaktiškumas / difuziškumas ir įtemptumas / neįtemptumas. Akūtinių dvibalsių pirmieji dėmenys [a], [e] esą kompaktiškesni ir įtemptesni negu cirkumfleksinių dvibalsių atitikmenys, o cirkumfleksinių dvibalsių antrieji dėmenys [i], [u] – difuziškesni ir įtemptesni (Pakerys 1968: 111, 14; 1982: 3 Esu dėkinga kolegei Onai Aleknavičienei, padėjusiai atlikti šį darbą. 4 Kokybiniam tyrimui nesistengta dvibalsius tiksliai segmentuoti į pirmąjį ir antrąjį dėmenį. Išskyrus visą dvibalsį įvertintas formančių piešinys ir tiesiog pasirinkta švariausia pirmosios ir antrosios jo dalies atkarpa, kur formančių trajektorijos buvo lygiausios. Skaičiuoti tų atkarpų formančių reikšmių vidurkiai. 5 Paminėtina, kad diktoriai bendrinės kalbos tyrimams dažniausiai pasirenkami iš pietinių vakarų aukštaičių kauniškių ploto. Taigi bendrinės kalbos tyrimų rezultatai iš dalies iliustruoja ir šios patarmės ypatybes. 156 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai 181–182). Ypač svarbi tyrėjo daroma išvada, kad priegaidžių suvokimui, kartu ir fonologinei opozicijai, svarbūs tik pirmojo dėmens kokybiniai skirtumai (Pakerys 1968: 114, 116; 1982: 189). Iš vakarų aukštaičių kauniškių ploto pastaraisiais metais išsamiau tyrinėta Šakių ir Prienų šnektų dvibalsių kokybė (Bacevičiūtė 2004: 104–110; Jaroslavienė 2010: 91–96). Abiejų tyrėjų pažymima, kad didesnę įtaką priegaidei turi pirmojo dėmens kokybė. Taip pat pabrėžiamas akūtinių dvibalsių pirmojo dėmens [a] didesnis atvirumas ir kompaktiškumas (Bacevičiūtė 2004: 107; Jaroslavienė 2010: 91). Toliau apžvelgsime Marijampolės šnektos analogiškus tyrimus. MARIJAMPOLĖS ŠNEKTOS DVIBALSIŲ KOKYBĖ (FORMANČIŲ ANALIZĖ) 3. Formančių F1 ir F2 vidurkių6 reikšmės (žr. 1 lentelę) rodo akūtinių ir cirkumfleksinių dvibalsių dėmenis esant skirtingos kokybės garsus. Akūtinių dvibalsių [áĩ], [áũ] pirmieji dėmenys aiškesni, labiau primena balsį [a], cirkumfleksinių [aĩ], [aũ] – redukuoti, patyrę antrojo dėmens regresyvinį poveikį. Abiejų akūtinių dvibalsių pirmieji dėmenys turi žymiai aukštesnę F1, taigi dominuojantis dėmens požymis yra atvirumas, žemesnis liežuvio pakilimas. Pirmieji cirkumfleksinių dvibalsių [aĩ], [aũ] dėmenys turi žemesnę F1, jie uždaresni. Pirmojo dėmens realizacija priklauso ne tik nuo priegaidės, bet ir nuo antrojo dėmens kokybės – tai rodo F2 santykiai. Dvibalsio [áĩ] pirmojo dėmens F2 yra žemesnė negu cirkumfleksinio atitikmens, taigi jis yra užpakalesnės artikuliacijos. Tariant cirkumfleksinį [aĩ]7, pirmasis dėmuo supriešakėja dėl priešakinio [i] poveikio. Dvibalsio [áũ] abu dėmenys yra užpakalinės eilės, tik vienas žemutinio pakilimo, kitas – aukštutinio ir lūpinis. Akūtinio dvibalsio [áũ] pirmasis dėmuo turi aukštesnę F2 negu cirkumfleksinio [aũ]. Balsis [u] turi labai žemas abidvi pirmąsias formantes, todėl tariant cirkumfleksinį dvibalsį, pažemėja ir pirmojo dėmens F2. Tai susiję su užpakalesne artikuliacija ir su stipresniu lūpinimu. Ryškesnį antrąjį dėmenį turi cirkumfleksiniai dvibalsiai. Dvibalsio [aĩ] antrasis dėmuo turi žemesnę F1 ir aukštesnę F2, taigi labiau primena balsio [i] požymius – yra uždaresnis ir priešakesnės artikuliacijos. Dvibalsio [aũ] antrajam dėmeniui būdinga žemesnė F2, F1 aiškių santykių neparodė. Šis dėmuo pasižymi liežuvio poslinkiu atgal ir ypač stipria labializacija. 6 Skaičiuoti kiekvieno dvibalsio visų realizacijų formančių vidurkiai, atskirai vyro ir moters balso duomenys. 7 Išsamia transkripcija cirkumfleksinius dvibalsius su pirmuoju dėmeniu [a] derėtų transkribuoti [aĩ] ir [aũ], tačiau dėl paprastumo papildomų ženklų straipsnyje atsisakyta. Straipsniai / Articles 157 RIMA BAKŠIENĖ 1 LENTELĖ. Dvibalsių F1 ir F2 vidurkių reikšmės8 Pavyzdys F1 Hz Vyr. Mot. F2 Hz Vyr. Mot. Pastabos t<á>iko 647 834 1384 1618 Akūt. aukštesnė F1 ir žemesnė F2 k<a>ĩto 585 694 1503 1855 tá<i>ko 481 563 1905 2224 Cirkumfl. žemesnė F1 ir aukštesnė F2 ka<i>to 447 502 1952 2486 š<á>ut 664 878 1283 1469 Akūt. aukštesnės abidvi formantės š<a>ūkt 584 731 1166 1378 šát 522 595 1047 1140 Cirkumfl. žemesnė F2, F1 varijuoja ša<ũ>kt 454 607 852 1094 k<é>ikt 573 690 1925 2320 Akūt. aukštesnė F1, F2 varijuoja p<e>ĩkt 520 604 1824 2349 ké<i>kt 513 535 1995 2477 Cirkumfl. žemesnė F1, F2 varijuoja pe<ĩ>kt 460 497 1989 2609 k<é>uras 586 741 1699 1962 Akūt. aukštesnė F2, F1 varijuoja s<e>ūras 581 758 1424 1617 kéras 531 582 1073 1183 Cirkumfl. žemesnės abidvi formantės se<ũ>ras 470 562 979 1110 Dvibalsiams su pirmuoju dėmeniu [e]9 taip pat būdingi ryškūs kokybiniai variantai, susiję ir su priegaide, ir su dėmenų tarpusavio sąveika. Akūtinio dvibalsio [éi] pirmasis dėmuo turi aukštesnę F1, taigi jis pasižymi didesniu atvirumu negu atitinkamas cirkumfleksinio dvibalsio dėmuo. F2 varijuoja, aiškesnio skirtumo nenustatyta. Abu dvibalsio dėmenys yra priešakinės eilės, greičiausiai todėl priegaidės įtaka tarimo eilės požymiams gana silpna. Akūtinio dvibalsio [éu] pirmajam dėmeniui būdinga žymiai aukštesnė F2, todėl jis nuo atitinkamo cirkumfleksinio dvibalsio dėmens labiausiai skiriasi priešakėsne artikuliacija. Antrasis šio dvibalsio dėmuo yra užpakalinės eilės balsis [u], todėl tariant cirkumfleksinį dvibalsį, smarkiai užpakalėja ir pirmasis dėmuo. 8 Skaičiuotos ir F3 reikšmės, tačiau jos lentelėje nepateikiamos. Pateiktos tik dviejų pirmųjų formančių, svarbiausių charakterizuojant garsus, reikšmės. F3 reikšmėmis naudotasi skaičiuojant kokybinius indeksus (žr. 2 lentelę). 9 Marijampolės šnektoje dvibalsio [au] pirmasis dėmuo po minkštojo priebalsio labai smarkiai supriešakėja, todėl transkribuotinas kaip [eu] ir aptartinas kartu su dvibalsiu [ei]. Toks tarimas ryškiai skiriasi nuo šiaurinių kauniškių šnektų, kur priešakėjimas mažesnio laipsnio, labiau jaučiama labializacija, tariama, pavyzdžiui, [ká.uras]. 158 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai 1, 2 PAV. Dvibalsio [ai] pradžios ir pabaigos variantai (akūtas – juoda spalva)10 Cirkumfleksinio [ei] antrasis dėmuo turi žemesnę F1, taigi jis pirmiausia pasižymi uždarumu. F2 skirtumo nenustatyta. Dvibalsio [eũ] antrasis dėmuo turi žemesnes abidvi formantes, jis yra uždaresnis ir užpakalesnės artikuliacijos. Apibendrinant pirminius formančių duomenis, galima teigti, kad Marijampolės šnektoje kokybiniai požymiai labai svarbūs dvibalsių priegaidžių skyrimui. Kaip ir kitose tirtose VAK šnektose (plg. Bacevičiūtė 2004: 109; Jaroslavienė 2010: 92), ryškesniais kokybiniais variantais pasižymi pirmasis dvibalsių dėmuo, jis labiau priklauso nuo priegaidės. Labiausiai priegaidės įtaka juntama pirmųjų dėmenų [a], [e] atvirumui: pabrėžti akutiniuose dvibalsiuose jie yra daug atviresni negu cirkumfleksiniuose. Tarimo eilės variantiškumas labiau priklauso nuo antrojo dėmens poveikio. Antrieji dvibalsių dėmenys [i], [u] dėl priegaidės įtakos kinta mažiau. 4. Aptartieji garsų požymiai atsispindi ir taškinėse diagramose (žr. 1–8 pav.). Trečiajame koordinačių sistemos ketvirtyje x ašyje atidėjus F2 reikšmes11, o y ašyje – F1 reikšmes, matyti tiriamųjų garsų santykiai. Žvelgiant į dvibalsio [ai] variantų išsidėstymą koordinačių sistemoje (žr. 1 pav.), matyti, kad labiau išryškėja pirmojo dėmens kokybiniai skirtumai. Tiriamųjų dvibalsių pradžios plotai susikerta labai nedaug. Akūtinio dvibalsio pirmasis dėmuo [a] yra atviresnis ir užpakalesnis, o cirkumfleksinio – uždaresnis ir priešakesnis. Antrojo dėmens kokybiniai variantai skiriasi mažiau, jų užimami plotai daug uždengia vienas kitą. Cirkumfleksinio dvibalsio antrasis dėmuo [i] (žr. 2 pav.) linkęs būti priešakesnis ir uždaresnis, tačiau skirtumas nedidelis. Diagramose taip pat matyti, kad cirkumfleksinių dvibalsių tiek pirmojo, tiek antrojo dėmenų plotai labiau ištįsę horizontalia kryptimi, taigi jiems būdingas didesnis tarimo eilės paslankumas. Akūtas variantiškumo turi mažiau. 10 Braižyti kiekvieno dvibalsio vyro ir moters balsų grafikai, tačiau garsų santykiai nustatyti panašūs, taigi taupumo sumetimais pateikiama tik po vieną vyro ir moters balso grafiką. 11 Vienas taškas žymi vieno pateikėjo formančių vidurkių reikšmes. Straipsniai / Articles 159 RIMA BAKŠIENĖ 3, 4 PAV. Dvibalsio [au] pradžios ir pabaigos variantai (akūtas – juoda spalva)12 Diagramose ypač ryškūs dvibalsio [au] poziciniai variantai, atsirandantys dėl prieggaidės. Matyti, kad tiek pirmojo, tiek antrojo dėmenų plotai tik vos liečia vienas kitą. Akūtinio dvibalsio [áu] pradžia (žr. 3 pav.) labiausiai išsiskiria didesniu atvirumu. Tarimo eilė skiriasi mažiau, tiek akūtinio, tiek cirkumfleksinio dvibalsio pradžia turi daug variantškumo. Daug cirkumfleksinio dvibalsio pradžios taškų susitelkę dešinėje pusėje, vadinasi, dėmuo linkęs būti užpakalesnės artikuliacijos, tačiau du taškai nutolę į kairę, todėl tarimo eilės skirtumus sunku nusakyti. Šio dvibalsio antrųjų dėmenų kokybė taip pat skiriasi. (žr. 4 pav.). Labiausiai skiriasi horizontalusis liežuvio poslinkis – tarimo eilė. Cirkumfleksinio [aũ] antrasis dėmuo [u] yra daug užpakalesnis negu atitinkamas [áu] dėmuo. Atvirumo laipsnis skiriasi mažiau, matyti, kad cirkumfleksinio dvibalsio pabaiga linkusi būti uždaresnė. Akūtinio dvibalsio antrojo dėmens plotas labiau ištįsęs vertikalia kryptimi – jam būdingas didesnis atvirumo variantškumas, cirkumflekso antrasis dėmuo labiau varijuoja pagal tarimo eilę. Dvibalsio [ei] akūto ir cirkumflekso skirtumai mažiau pastebimi. Aiškiau skiriasi pirmojo dėmens kokybė (žr. 5 pav.). Akūtinio dvibalsio pradžia linkusi būti atviresnė, plotas nusileidęs šiek tiek žemiau, bet yra ir uždariau ištartų garsų. Akūtinio [éi] pradžios horizontalusis liežuvio poslinkis labai varijuoja, plotas ištįsęs horizontalia kryptimi. Antrųjų šio dvibalsio dėmenų skirtumus įžvelgti sunkiau (žr. 6 pav.). Akūto antrajam dėmeniui, kuris nėra pabrėžtas prieggaidės spūdžiu, būdingas didelis tarimo eilės ir atvirumo variantškumas. Jo variantų užimamas plotas labai didelis, jis visiškai uždengia cirkumfleksinio dvibalsio antrojo dėmens plotą. Cirkumfleksinio [eĩ] pabaiga labiau koncentruota, plotas išsidėstęs aukščiau, taigi jai būdingas didesnis uždarumas. 12 Šio dvibalsio moters balso grafikai tokių aiškių santykių neparodė. 160 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai 5, 6 PAV. Dvibalsio [ei] pradžios ir pabaigos variantai (akūtas – juoda spalva) Dvibalsio [eu] akūto ir cirkumflekso skirtumai matyti aiškiau. Akūtinio dvibalsio pradžia (žr. 7 pav.) išsiskiria priešakesne artikuliacija, nors pastebimas didelis tarimo eilės ir atvirumo variantiškumas. Cirkumfleksinio dvibalsio pradžia labiau varijuoja pagal atvirumo laipsnį, tarimo eilės požymis stabilesnis. Dvibalsio antroji dėmens (žr. 8 pav.) taip pat skiriasi. Cirkumfleksinio dvibalsio pabaiga labiau koncentruota, turi mažiau variantiškumo, o akūto užimamas plotas labai didelis, taškai išsibarstę. Cirkumflekso antroji dalis pasižymi užpakalesne artikuliacija ir aukštesniu liežuvio pakilimu. 7, 8 PAV. Dvibalsio [eu] pradžios ir pabaigos variantai (akūtas – juoda spalva) 5. Tiriamųjų garsų kokybiniai santykiai atsispindi ir grafikuose, vaizduojančiuose formančių trajektorijų kitimą (žr. 9–12 pav.).13 Pirmiausia matyti skirtinga kiekvieno dvibalsio formančių kitimo kryptis. Dvibalsio [ai] dėmens yra visai skirtingos kokybės garsai: [a] – žemiausio liežuvio pakilimo, užpakalinės eilės, [i] – aukštutinio pakilimo, priešakinės artikuliacijos. Todėl jo formančių dinamika bene ryškiausia (žr. 9 pav.): F1 palaipsniui žemėja, o F2 staigiai kyla į viršų. Pradžioje 13 Rengiant straipsnį braižyti visų pateikėjų ir visų dvibalsių grafikai. Čia pateikiami geriausiai atspindintys bendrąsias formančių kitimo tendencijas. Straipsniai / Articles 161 RIMA BAKŠIENĖ atstumas tarp formančių palyginti nedidelis – tariamas kompaktinis [a], o pabaigoje formantės stipriai nutolsta viena nuo kitos, išryškėja garso [i] difuziškumas. Lyginant akūtinį ir cirkumfleksinį dvibalsį [au], pastebėtina, kad pradžioje akūto formantės labiau suartėjusios, jų trajektorijos ilgesnį laiko tarpą išlieka stabilesnės. F2 gerokai vėliau pradeda kilti į viršų ir visą laiką išlieka daug žemesnė. Cirkumflekso F2 beveik iškart kyla į viršų staigia trajektorija. Akūto F1 beveik visą laiką išlieka aukštesnė. Dvibalsio [au] formančių dinamika visai kitokia (žr. 10 pav.). Jį sudaro taip pat skirtingos kokybės garsai: [a], kaip jau minėta, – žemutinis, užpakalinės eilės, [u] – gana aukšto liežuvio pakilimo, užpakalinės eilės, lūpinis. Abi dvibalsio formantės palaipsniui žemėja, nes balsio [u] jos iš prigimties yra žemos. Aiškiai išryškėja priegaidžių skirtumai. Abi akūto formantės visą laiką išlieka aukštesnės, cirkumflekso – žemesnės. Be to, labai skiriasi ir F1 kitimo trajektorija: akūtinio dvibalsio ji kurį laiką eina apylygiai (tariamas atviresnis garsas [a]), tik nuo vidurio leidžiasi žemyn, o cirkumfleksinio dvibalsio iškart krinta žemyn, tik nuo vidurio eina apy-lyge linija (tariamas ryškesnis garsas [u]). 9, 10 PAV. Dvibalsių [ai] ir [au] formančių dinamika (akūtas – juoda spalva)14 14 Šio tipo grafikuose taip pat iliustracijai pasirinktos tik dvi pirmosios formantės, trečioji nepateikiama. 162 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai Dvibalsio [ei] formančių trajektorijos kinta bene mažiausiai (žr. 11 pav.), nes jį sudaro panašiausios kokybės garsai, besiskiriantys tik vienu požymiu – liežuvio pakilimu. Tiek akuťinio, tiek cirkumfleksinio dvibalsio F2 kinta labai nežymiai. Šiek tiek žymesnis cirkumfleksinio dvibalsio F2 pakilimas, kadangi labiau pabrėžta antroji jo dalis yra priešakesnė. Tačiau akuťo F2 išlieka žymiai aukštesnė visą tarimo laiką. F1, atvirkščiai, ryškiau kinta tariant akuťinį dvibalsį – ji palaipsniui kyla ir maždaug nuo vidurio eina apylyge linija. Dvibalsio [eu] sudaromieji garsai labai skirtingi: [e] – supriešakėjęs, žemutinio pakilimo, [u] – užpakalinės eilės, aukštutinio pakilimo. Dvibalsio artikuliacijos pokyčius ypač atspindi F2 kitimas (žr. 12 pav.): ji staigiai krinta ir visą laiką leidžiasi žemyn, tik pabaigoje trumpai eina apylyge linija maždaug ties 1000 Hz riba (tai maždaug atitinka trumpojo [u] dažnį). Tiek cirkumflekso, tiek akuťo formančių trajektorijos labai panašios, tik akuťo F2 nukrinta šiek tiek staigiau, nes stipriau pabrėžiamas garsas [u]. Priegaidė turi įtakos šio dvibalsio F1 kitimui: iš pradžių abiejų garsų F1 šiek tiek pakyla, tačiau kitimo kryptis tuoj pat išsiskiria – akuťo kyla toliau ir tik pabaigoje leidžiasi žemyn, o cirkumflekso palaipsniui leidžiasi visą laiką. 11, 12 PAV. Dvibalsių [ei] ir [eu] formančių dinamika (akūtas – juoda spalva) Straipsniai / Articles 163 RIMA BAKŠIENĖ MARIJAMPOLĖS ŠNEKTOS DVIBALSIŲ KOKYBINIŲ INDEKSŲ TYRIMAS 6. Norint tiksliau apibūdinti tiriamųjų garsų kokybę, eksperimentinės fonetikos darbuose įprasta skaičiuoti kokybinius indeksus (žr. 2 lentelę). Lyginant akūtinių ir cirkumfleksinių dvibalsių atitinkamų dėmenų indeksus, galima tiksliau apibūdinti jų svarbiausius kokybinius požymius. Dažniausiai pabrėžtas dvibalsio dėmuo kokybiškai yra ryškesnis, tačiau dėl priegaidės išryškėjantys požymiai nevienodi, priklauso nuo konkretaus balsio prigimties. 2 LENTELĖ. Dvibalsių kokybiniai indeksai15 Pavyzdys | T Vyr. Mot. | Df Vyr. Mot. | C Vyr. Mot. | Įt Vyr. Mot. | B Vyr. Mot. | t<á>iko 86 52 737 784 877 894 333 735 107 104 | k<a>īto 189 259 918 1161 854 855 90 779 107 105 | tá<i>ko 447 482 1424 1661 804 811 617 1184 106 105 | ka<ī>to 500 615 1505 1984 793 788 703 1476 107 104 | š<á>ut 22 −30 619 591 890 914 522 545 107 105 | š<a>ūkt −4 −11 582 647 883 894 566 519 109 106 | šát −62 −127 525 545 879 886 552 883 110 108 | ša<ū>kt −181 −171 694 487 884 895 770 936 111 108 | k<é>ikt 374 438 1352 1630 826 835 729 1357 105 104 | p<e>īkt 375 499 1304 1745 818 816 542 1350 106 104 | ké<i>kt 454 590 1482 1942 809 796 738 1463 106 104 | pe<i>kt 481 651 1529 2112 794 782 869 1670 106 104 | k<é>uras 291 268 1113 1221 842 858 308 1006 106 104 | s<e>ūras 164 86 843 859 859 880 264 706 108 105 | kéras 3 −78 542 601 880 878 805 779 110 108 | se<ī>ras −55 −157 551 548 872 881 735 1097 111 108 Dvibalsio [áɪ] pirmasis dėmuo pasižymi žemesniu tonu ir didesniu kompaktiškumu negu atitinkamas cirkumfleksinio dvibalsio dėmuo; įtempimo ir bemoliškumo indeksai įvairuoja. Cirkumfleksinio [ãɪ] antrasis dėmuo yra aukštesnio tono, difuziškesnis ir įtemptesnis negu akūto antrasis dėmuo; bemoliškumo indeksai įvairuoja. 15 Kadangi buvo atskirai skaičiuotos vyro ir moters balso formantčių reikšmės, indeksai taip pat pateikiami atskirai. Kaip parodė skaičiavimai, dažnai vyro ir moters balsų indeksų santykiai įvairuoja. Aprašant dvibalsių kokybės ir priegaidės sąsają, naudotasi tik tais indeksais, kurie parodė analogiškus santykius. 164 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai Dvibalsio [áu] pirmasis dėmuo yra kompaktiškesnis ir mažiau bemoliškas už [aũ] pirmąjį dėmenį; kiti indeksai įvairuoja. Antrasis [aũ] dėmuo yra žemesnio tono, įtemptesnis už atitinkamą akūto dėmenį; kiti indeksai, netgi bemoliškumas, kuris galėtų būti svarbus šio dvibalsio artikuliacijai, įvairuoja. Dvibalsio [éi] pirmasis dėmuo žemesnio tono (tą ypač patvirtina moters balso indeksai, vyro balso skiriasi mažai), kompaktiškesnis, įtemptesnis už atitinkamą cirkumfleksinio dvibalsio dėmenį; bemoliškumo indeksas įvairuoja. Cirkumfleksinio [eĩ] antrasis dėmuo yra aukštesnio tono, difuziškesnis, įtemptesnis; bemoliškumo indeksai nesiskiria. Dvibalsio [éu] pirmasis dėmuo yra aukštesnio tono, daug difuziškesnis (!), įtemptesnis, mažiau bemoliškas negu [eũ] pirmasis dėmuo. Antrasis [eũ] dėmuo išsiskiria tik žemesniu tonu; visi kiti indeksai, net ir bemoliškumas, įvairuoja. APIBENDRINIMAS Apibendrinant Marijampolės šnektos dvibalsių kokybės tyrimą, neabejotinai galima patvirtinti, kad priegaidė turi įtakos kokybiniams požymiams. Ypač su priegaide susijusi pirmojo dėmens kokybė. Universaliausias požymis, susijęs su priegaide, yra tonalumas. Žematoniai dėmenys [a], [u], pabrėžti atitinkamos priegaidės spūdžio, tariami žemesni, o aukštatoniai [e], [i] – aukštesni už nepabrėžtus jų atitikmenis. Išimtį sudaro tik dvibalsio [éi] pirmasis dėmuo, kuris yra žemesnio tono palyginti su supriešakėjusiu, redukuotu cirkumfleksinio dvibalsio [e]16. Antrasis pagal svarbą priegaidžių skyr imui yra kompaktiškumo / difuziškumo požymis. Kompaktiniai dėmenys [a], [e], pabrėžti priegaidės, daugeliu atvejų yra kompaktiškesni už nepabrėžtus [a], [e], o difuziniai [u], [i] – difuziškesni. Įdomus šiuo atžvilgiu yra akūtinis [éu]: jo pirmasis dėmuo, nors iš prigimties ir kompakti nis, yra žymiai difuziškesnis už nepabrėžtą cirkumfleksinio balsio dėmenį. Greičiausiai tai susiję su Marijampolės šnektai būdingu siauruoju balsiu [e] – šioje pozicijoje jis tariamas ypač siaurai ir įtemptai, pačioje dvibalsio pradžioje iš klausos primena balsį [i], tą patvirtina ir formantų duomenys (žr. 1 lentelę ir 12 pav.). Tyrimas parodė, kad įtempimo požymis, kaip priegaidės indikatorius, svarbus tik aukštutinio pakilimo balsiams [u], [i], einantiems antraisiais dvibalsių dėmenimis, bei [e], kuris, kaip minėta, šnektoje yra gana aukšto liežuvio pakilimo. Žemutiniam [a] šis požymis visai nereikšmingas. Taigi negalima teigti, kad Marijampolės šnektoje akūtiniai dvibalsiai būtų sudaryti iš įtemptųjų ir neįtemptųjų, o cirkumfleksi- 16 Išsamia transkripcija reikėtų žymėti [ę]. Straipsniai / Articles 165 RIMA BAKŠIENĖ niai – iš nėtemtųjų ir įtemptųjų garsų, kaip teigiama apie bendrinės kalbos dvibalsius (Pakerys 1968: 118; 1982: 182). Bemoliškumo požymis svarbus tik akūtinių dvibalsių [áu] ir [éu] pirmiesiems dėmenims: jie yra mažiau bemoliški už atitinkamus cirkumfleksinių dvibalsių dėmenis, patiriančius stiprų lūpinimą. Antrieji dėmenys [u] tiek akūtiniuose, tiek cirkumfleksiniuose dvibalsiuose bemoliškumo atžvilgiu yra panašūs. LITERATŪRA Anusienė Lilija 1984: Kirčiuotų akūtinių ir cirkumfleksinių dvibalsių trukmė lietuvių bendrinės kalbos frazėse. – Kalbotyra 35, 12–17. Bacevičiūtė Rima 2004: Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Bakšienė (Bacevičiūtė) Rima 2012: Marijampolės šnektos ilgųjų balsių priegaidės: kokybiniai požymiai. – Baltistica 47(2), 293–308. Girdenis Aleksas, Zinkevičius Zigmas 2000 [1966]: Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos. – Aleksas Girdenis. Kalbotyros darbai 1: 1962–1974. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 44–55. Jaroslavienė Jurgita 2010: Rytinių kauniškių Prienų šnektos fonologija. Humanitarinių mokslų daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas. Laigonaitė Adelė 1958: Dėl lietuvių kalbos kirčio ir priegaidės supratimo. – Kalbotyra 1, 71–100. Laigonaitė Adelė 1978: Lietuvių kalbos akcentologija. Vilnius: Mokslas. LKA – Lietuvių kalbos atlasas 2, Fonetika. Vilnius: Mokslas, 1982. LKG – Lietuvių kalbos gramatika 1, Fonetika ir morfologija. Vilnius: Mintis, 1965. LKTCh – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. Pakerys Antanas 1968: Lietuvių literatūrinės kalbos sudėtinių dvibalsių au, ai, ei akustiniai požymiai. – Eksperimentinės fonetikos ir kalbos psichologijos kolokviumo medžiaga 3, 97–118. Pakerys Antanas 1982: Lietuvių bendrinės kalbos prozodija. Vilnius: Mokslas. Pakerys Antanas 2003: Lietuvių bendrinės kalbos fonetika. Vilnius: Enciklopedija. Pakerys, Plakunova, Urbelienė 1972 – Пакерис Антанас, Плакунова Т., Урбелене Янина, Относительная длительность дифтонгов литовского языка. – Garsai, priegaidė, intonacija. Eksperimentinės fonetikos ir kalbos psichologijos kolokviumo medžiaga 5, 3–36. Vaitkevičiūtė Valerija 1995: Bendrinės lietuvių kalbos priegaidės. Vilnius: Enciklopedija. 166 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai VAKKA – Vakarų aukštaičiai kauniškiai ir Klaipėdos krašto aukštaičiai, sud. Rima Bacevičiūtė, Danguolė Mikulėnienė, Vilija Salienė. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1994: Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Syllable Accents of Diphthongs in the Marijampolė Sub-dialect: Qualitative Features S U M M A R Y The article reveals the experimental analysis of qualitative characteristics in Marijampolė dialect diphthongs. This dialect belongs to the southern part of West Highlanders Kauniškiai. The diphthongs have not been tested experimentally before. The study showed that the accent has a lot of influence on qualitative characteristics of dialect diphthongs. The quality of the first component especially is associated with the accent. Tonality is most universal characteristic associated with the accent. Low tonality components [a], [u], highlighted by pressure of the accent, are pronounced lower and the high tonality components [e], [i] – are pronounced higher. Only the first component of diphthong [éi], which is lower in tone compared with a reduced circumflexical diphthong [e] is the exception. Second in importance is the compactness/diffusive characteristic. Compact components [a], [e], highlighted by accent, in many cases, are more compact than not highlighted, and diffuse [u], [i] are even more diffuse. Only acute [éu] stands out its first component compact by its nature is more diffuse than not highlighted component of circumflexical vowel. This is related with Marijampolės dialect-typical narrow vowel [e]. Tension characteristic as accent indicator is only relevant for high vowels [u], [i], which are second components of the diphthongs, and for vowel [e], which in dialect is pronounced with quite high tongue position. Tension characteristic is quite insignificant for lower tone [a]. Labial characteristic is only important for acute diphthongs [áu] and [éu] first components: they are less labial than corresponding circumflexical diphthong components which are experiencing strong labialization. Second components [u] both in acute and circumflexical diphthongs from labial point of view are similar. Įteikta 2013 m. kovo 13 d. RIMA BAKŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 167