Frazeologijos pateikimas Mato Slančiausko žodyne
Full text
81straipsniai / articles esMiniai ŽodŽiai: semantinis ir stilistinis frazeologizmo skyrimo kriterijus, leksinė ir gramatical frazeologismo compensão, tradicional frazeologizmo, stableusis compoinys de palavras. keyWords: semantic and stylistic criterion of phraseologism distribution, lexical and grammatical composition of phraseologism, traditional phraseologism, stable word combination. janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė Lietuvių kalbos institutas Direções de pesquisas acadêmicas: escritas fontes de tarmės análise, tarmių leksikographija e leksikologija, sociolingvistica. fraZeoLogijos PateikiMas Mato sLanČiausko Žodyne1 artigo aborda a frazeologia e sua apresentação Mato slančiausko e the phraseology presenting in the dictionary of Matas slančiauskas anotacija os seus companhararbios inscritos narrativosios tautosakos leksikos (toliau sŽ) dicionário. baseado baseados dos lituãos, latvians, ingleses, vokieços e rusos kalbininkų ponto de vista para frazeologismus, afirma-se que preparam-se históricos, tarmių e šnektų, mesmo diccionários da língua atual ao lado tradicionais frazeologismos potimi incluir e stabilieji palavras conjuniniai. annotation the article deals with the principles of presenting phraseology in the dictionary of folk narratives recorded by Matas slančiauskas and his assistents (further sŽ). analysis of the views of various Lithuanian, Latvian, russian, english and german linguists allows suggesting that not only traditional phraseologisms, but also stable word combinations ought to be distinguished in historical dictionaries as well as dictionaries of dialects, subdialects and even modern language. 1 slančiausko dizyno (www sŽ) material coletado entre 2001 m. e 2005 m. entre 2011 m. e 2012 m. ele foi elaborado como projeto da Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Lietuvių tarmės a. pab. XX a. pr. rašytiniuose šaltiniuose: tarminė Mato Slančiausko and his assistbininkų XIX pasakojamosios tautosakos rinkinių leksika (sutarties nr. k-12/2011).
82 acta janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė Linguistica Lithuanica LXIX 0. ĮVadas Matas slančiauskas e seus ajudabininkai narramória tautosaca textos mais que há cento e sessenta anos são zárašę de joniškio apylinkėse viverusių pateikėjų. slančiauskas avanangesnius seus krašto pessoas incentivavam coletar tautosaką, liaudies medicina receptus, atminimus, burtus. de slančiausko ajudbininkų minėtini: liedaunoravičių k., tuviškų knygų platintojas, eilėraščių kūrėjas jonas trumpulis (gimęs 1862 m. sargūnų k. (joniškio vlsč.), miręs 1943 m. liepos 20 d., palaidotas Prankiškių kapeliuose, perto de sargūnų); coletador de pautosacos e autor de lembranças, apassões, imagens, editou jaV livro Gimtinės takais (1968), Pranas narvydas (1882 m. 1 d. junho shortaičiuose (joniškio vlsč.) (13) 1976 m., enterrado niujorke); bom pasakotojas, записавший не одно долгое pasaką, juozapas stonevičius (1849 m. bučiūnų k. 1901 m. 19 июля 1) (rugpjūčio d., enterrado gruzdžių kapinėse); ex-não só eleitor do nautosaco, mas também representante do Vilniaus seimo, progressivo Lithuanian juventude unie būrelio iniciadorus jonas Lideikis (1891 m. ražų k. (gruzdžių vlsč.) 1927 m. maio 26 d., enterrado gruzdžių kapinėse); pautosakos selecionador Pilypas grigutis (1876 m. junho 7 (19) d. trumpaičių k. 1967 m. março 24 d., enterrado rudiškių kapinėse šalia savo draugo ir mokytojo slančiausko); steponas strazdas, užrašęs keletą tautosakos kūrinių, anot norberto Vėliaus, kilęs iš Vaškų parapijos (Pasvalio r.), mas há muito tempo vivendo joniškio e Žagarės apolinkėse2. taigi slančiausko ordodyne (toliau sŽ) reflidída ta localioji leksika e frazeologija, que pode usar não toda a nação, mas certocerta kalbinė comunidade, susieta territorial, religioso, econômico, costrotiniu conexões. mudando a tempêrio, kinta e daquela lingubinês sociedade usada frazeologia: parte dela permanece em manuscritos ou impressões, parte vai para o zammarštį junto com ela consumida soomena, parte permanece ativios vartosenos (terima em cabeça šnekta, patarmė ou tarmė, pelas quais tebekalba societatė). 0.1. objetivo do estudo e metodologia de trabalho objetivo do artigo esnagrinar sŽ frazeologiją e discutir ioniškio apolinkėse usotos tradicionais frazeologismos e stabiliųjų palavras conjunções apresentação sŽ. usada metodologia mais ampla abordagem em frazeologismo e estabiliais palavras conjuntos exclusão poderia ser actuali históricos, šnektų e tarmių, mesmo atual da língua diccionários desenvolvedores. a partir das palavras estabiliais conjuntos historiadores da língua poderiam decidir não só sobre a evolução da frazeologia, mas e sua kaitá a um certo tempo. além disso, estabilieji palavras de jun2 Mais amplamente sr. : Vėlius 1974: 936; 1975: 720; 1985: 734.
frazeologijos pateikimas Mato slančiausko žodyne 83straipsniai articles giniai é um certo fonte de frazeologia, porque stableusis compoinys de palavras, formados favoráveis a lingubinês ambientes, sempre pode tornar tradicionaliniu frazeologizmu. / preparando sŽ basei-se adetinamuoju método de pesquisa. frazeologismos raiška e réikšmės comparintas com Frazeologijos žodyne e Lietuvių kalbos žodyne (iXX tomas) apresentáveis, pode-se dizer, frazeologizmais tradicionais. sŽ material levantou e vários problemas considerstytáveis, plg.: qualquio critério de seleção frazeologismos basear; se aqueles conjuntos, que sŽ usados como stabilūs conjuntos, podem ser frazeologizmai; como estabelecer a fronteira entre tradicionais frazeologismos e estables conjuntos de palavras; por fim, como conciliar kalbininkų tradicional e nãotradicioninho abordagem em frazeologismo (plačiau см. 0.2). talvez não a todas as perguntas conseguiu responder, mas, do ponto de vista autorê, sŽ frazeologiniai junginiai, seus sinónimos e variantes (br Broadia sentido), apresentados no artigo, e levantadas problemas podem ser úteis leksicographs, leksicologos. para esse propósito autorê e preparou este artigo, na esperança de que ele valha lexicógrafos discussões frazeologismo, por cuja definição e utosenos, especialmente na preparação tarminos, šnektų ir kitus žodynus, atrodo, dar yra ką pasakyti. 0.2. substância de ensaio XiX a. finais e XX a. inícios slančiausko (1850 m. vasario 21 d. 1924 m. março 11 d.) e seus ajudbininkų inscrita tautosaka de vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės nördinio ploto joniškio apylinkių. handraštines slančiausko e seus ajudbininkų tautosakos rinkinių, sudarytų 1866 1895 m., pagrindu publikuoti trys leidiniai: Šiaurės Lietuvos pasakos (1974), Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai (1975), Šiaurės Lietuvos sakmės ir pasakos (1985). Metáliaga coletada de mencionados publicações. sŽ artigos apresentada sobre 580 frazeologicos conjuntos, deles sobre 380 tradicionais frazeologismos e sobre 200 estabiliais palavras conjuntos. Remintina que frazeologismos de mencionados lugares já está patekę para o discurso da língua Lituânia ( LkŽ) e Frazeologijos žodyną ( fŽ), porém toli gražu não todos, e preparadoto sŽ material deveria não só apildyti, mas e exiliškinti frazeologismos sinonimos e sua vartoseną. Por exemplo, sŽ apresentam frazeologizmas com a palavra katas complementadas LkŽ e fŽ novos conjuntos, plg.: na carta tuojau mesmo; sobre uma vez imediatamente, de repente; katrą vez nuolat3. 3 Gi sobre karto aquela sentivelha fundo un bildais e escorrês, e mesma poni grapienė smukt e essmukus em abačia. ŠLP 382 Tai, em antracos parede saído, pamieruok direto para aquele lugar e durk, isso essa bruana será em uma vez pagalam. ShLsa 229 Eu vomitarei em uma vez um kettle doze estrovos, só que me po veselês atraique escsta aquela žiedá, onde escstos duktê tur sobre o dedo. ŠLsa 150 Vyrs e respondiavas qual palavra a palavra por mãe sua: que senatvė, sem dantas, nebeįkand, ela kol suvobulioj, e vel tylėdavęs ou vajavosis katrą vez com
84 acta Linguistica Lithuanica LXIX antai LkŽ à palavra katas indicar estes janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė frazeologiniai junginiai: de kato adv. 1. inicialmente 2. um junto, um sykiu, naquele começoim; de pat kato adv. desde o início; como katas adv. verdade, como sykis, como só; katas de kato adv. kartkarčiais, entrepais; katas desde kato adv. 1. žr. carda de uma vez 2. a tempo fixado, regularmente; katų katais adv. 1. Muitas vezes, muitas 2. kartes; kas katas 1. adv. kikinąkart 2. prt. vis; próxima vez adv. 1. senio 2. por vezes, kai quando; lig com aquele junto adv. imediatamente mesmo; nem para katui adv. totalmente, totalmente; pagedmo katas pagedimo, pasiutimo; veną katą adv. kadaise4. pačia. ŠLsa 70 fŽ apildo LkŽ ditous frazeologismos nestes: katas kártėmis labai frequentemente; katų katais 1. cažnai 2. kartes; de katas kačių pradžioje; outras saudações 2. anksčiau; tá katui 1. Temporinai 2. nedaug, trosutį katais 1. „kadaise, kitados“ 2. „kartais, kai kada“; šiám katui 1. „sakoma atsi3. diz-se por despedida; venas katas nemelúoja įkliūva (depois de muitos esvisukinamentos), acontece o que tem de acontecer, impossível esvukti; ik com tuõ kartù tuojau mesmo; do mesmo kato nuo começo; ãriamento per katą labai; katas ao kato retkarčiais; sulg tám katui muito curtam; sulg tuõ kartù muito curtam5. sŽ iskelti frazeologiniai junginiai (sinonimai) isleisti žinias pranešti, disseminar informações; nuginti conhecimento urgentemente comunicar, dizer; (pa)dar conhecimento […]contar, comunicar[…] também complementar LkŽ e fŽ material[…]6. 4 LkŽ V 330331. Plg. : De kato prijadėjo padėt, e depois persimislijo e não veio. glv. (dbk., slm., skp., brž., ut., j. balč.) Kad išgelando noilį, isso de kato nupiovė. rd. (brž., Vb., slm., skp., dbk.) Desde kato difícil atentar e dizer. skp. (glv., rd., dbk.) Eu trabalho de pat kato gosto. skdv. (Šts.) Como katas assim e será. tvr. (ad.) Katas de kato pašėrei, e teeinie para si. заv. O cão só pulinhava ao redor dele e de vez em quando lijtelhava seus braços. rš. Ans comego katas desde kato tris sykius ant dia. j. Não é vezes às vezes antes daquela já criminaltai? Pg. Cada vez eles sentiram-se cada vez fracnes. rš. Saulelė, kildama cada caras altoyn, lootšės por névoa e cada caras karščiau kaitino. Zem. Nossos pessoas da biauresni próxima vez. ėr. Lig com aquele kartù esqueço pasakão. nt. shilkinių drabuços Eu nem para katui não quero. V.kš (rsh.) Pagedmo katas que me acontrike pripotkas! sdb. 5 fŽ 272273. Plg. : Varė po aqueles daktarus, komis kartas kartėmis. trk. Kartų às vezes prygrąžai são dėti aqueles sapatos. Šts. Do kartas karts criança do pan solicê. Lk. Tam carti bastará, e daí novamente procurarei. skr. Os pães tenho para aquele cartão. Pn. (sl., Všn., kpč.) Tam kartui então. slm. Um cartas tikt não mentirá. c. (rm., Zem., slnt.) Nãoysta de imediato. Šts. (sk.) Klasėje cartas de cartos seigirsdavo prunkštiimas. avyž. (Pt., rš.) Prigėręs fui por ariama vez. Šts. Ele tudo sulig aquele carti. grž. Ishvaré aquela kvailį em Šiaulius, prismadėjo ajudar namie darbuoties sulig aquilo juntamente prismadai. Zem. 6 Sodzio esposaes susibegurem pas listenem, davem esesoriu e uredninque noticia. ŠLsa 31 O gaspadinė dadouvos notícia ao klebon, quanto aqueles estranhos isgėrė degtínas. Shalsa 89 Imediatamente ele deu notícia aos reis, e muitaiaus pessoas lá reunidas. ŠLsa 93 Então aqueles vaktininkai saldotai ao rei deram notícia, que tal e tal com beška chegava e velniuks par kučierių. ShLsa 268 Bem, logo eles tal porta cerrarem e tuoj dvaro tais senhoram davem notícia. ŠLP 133 Aqueles senhores em seguida deram em outras igrejas aos outros reis notícias, que em breve suvažiuotų. ŠLP 133 Tuoj dado esse caralaitis notícia isso a caralaitei, que tal e tal caralaitis pas ela vinhavo ženytis.
frazeologijos pateikimas Mato slančiausko žodyne 85straipsniai incluir articles com a palavra žinià LkŽ estes frazeologiniai junginiai: be Diẽvo žiniõs 1. / muito muito 2. labai; be [gãlo] žiniõs labai; kójoms (į kójas) ž nią [dúoti] bėgti, sprukti; nėràõs [kek] muito muito; pãdams žnią [dúo ti] apie preparação para correr; com saberà 1. bajai, muito não poder reiksti" 2. numatoma, calculável; visojè žiniojè tikrai; žiniojè [žiniõn] eti sektis7. notificação de sorte; em znią caviškioje lugar, que não precisaria procurar; žiniõs nėrà fŽ frazeologiniai junginiai, papildantys LkŽ medžiagą, būtų: Jobo žinia „nenão é claro8. s frazeologismo como com viedru verčia ʻsmarkiai (lyja) tiktų į draugę à palavra viẽdras LkŽ e fŽ apresentado à conjunjun kap de viẽdro smarkiai (lyti)9. de slančiausko escritos em LkŽ está entekę não um frazeologizma, mas, digamos, à palavra būrỹs nem LkŽ, nem fŽ não submetem nenhuma combinação frazeológica, e preparam-se sŽ deles presente não um, plg.: sobre esse búrio 1. atualmente; 2. desesperados; 3. tada; sobre um bloco staiga; outra būrį kartą, sykį; outro búriu kitados, kadaise; desse corpo tada; tam buri para tuo junto, minutėlei; naqueluio atualmente10. SLP 252 Anoji imoj dado a esteam aviso, que venik esta noite. ŠLP 252 Desde vaisko tuoj davę žinią, da ele nepaėjo casa já seu e tyko. ŠLP 358 Isso ele esgotando conhecimento por svietą, que quem verá onde dois lobku fêjantem branom pakaklėms, tegul nebijo, ale tegul criauk nomes Jonu e Petru, isso eles começêsí šnekėti. ŠLsP 55 Poni, isgurdos, que Mikalojus jad ir sudiev sakyti, nuginė žinią į kleboniją, que jad ateit Mikalojus tegul ponas ratavojas. ŠLsP 173 7 LkŽ XX 629632. Plg. : Pripylė be Diẽvo žinis. Švnč. (ds.) Be Diẽvo žinis atšalo. dglš. (kp., tdriV262(Prng.)) Be žinis piktas. aln. (bŽ131., Švnč., s. dauk.) Quando ele começou rėkt, isso eu só kójom žnią e escapukau. Mrj. (krš., Vdk.) Kad eu saúde turėč, isso eu da nr žinis o que padaryč. sug. (smal., rš., Lb.) Pãdam žnią e lėk casa. kzr. e kapeika nos tat yr com žinià. grd. (Pv.) Ubago poteriai com žinià. Šl. (Ltr (Mrc.), krš.) Ka mañá neparvažiuosiu, isso poryt vis[je] žini[je] parvažiuosiu. jnš. Contas mais lhe conhecion edavo. krs. (Ltr (brž.), brž., j. jabl. (kp.) 8 fŽ 2001: 873. Plg. : Nêr conhecimento, como aqui vai. Vj. (ds.) Tas doculas padeck em žiniá. Lkv. Jòbo znios. Pt. 9 O outeira ouvirėtis baisiausia tempra: žaibai, perkūnija, lytus kai com viedru verčia. ŠLsa 108; fŽ 831; LkŽ XiX 124. Plg. : Pilia como de viedro. krs. (trgn., slm., rod., Pns., dglš.). 10 LkŽ i 1086 (pízdžiai com possíveis frazeologizmas nele apresentados explicando significados); f 112. sŽ: Tas vyrs sobre that būrio parėjo casa, pavirto e numirê. ŠLsa 133 Ji e ėmos lhe sakyt, o e convidčiai sobre aquele búrio suėję em seklyčią. ŠLP 130 An to brigiro e vindo ubagais aquele chefe, katras era vendês aquela cauninho a senhor. ŠLsP 282 O to pono sūnus havendo sido de outro gubernijo par gubernatorių e sobre that búrio havendo chegžiavês pas paivą em aplankius. ŠLsP 220 Išvertę [mėsą], e atėję ant that būrio du ubagai. SLP 163 Eidams cabeça inclinado e em profundos pensamentos entrinsés, sobre um turno žiú! isgirdendo grande o trenksmą muzikų. ŠLsP 37 Teip e vel outro būrį prabavoj vis teip e teip. ŠLsP 304 Kitu būriu, eidams pro piemenis, vistoęs aquela mergičką. ŠLsa 68 Kitu būriu ežys radęs mêsos čielą arklį. SLP 39 Então de que turmo e iggynem anciãos matat. ŠLsa 171 Shuva sakąs [vilkui]: Tylėk, já pirma, kaulus kremtant, dyvijos, co tiktai não pasižiūrėjo, gi quando pasižiūrėję ras, isso te zamuš. Tam riui o vilks mutilês. ŠLP 138 A Alaus naquele būriu da seu não tinha esbêgo em sodžių, uzboną parnešė alaus. SLP 100 E aqueles convidados naquele grupo havendo chegado. ŠLP 130
86 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXIX tais o material mostra que frazeologines compoções, suas variões e raiškos diversidade detalhadamente ainda não está terminada fixar, portanto, aindaėra tirtana, que melhor pudessem pesquisar a frazeologijas centrą i periferiją, frazeologijas developmentą i sinonimiką e percoktume, que cada região Lituana frazeologinė raiška freqüentai um pouco diferente, diversifica e não sempre entra nai, tarmių ir šnektų žodynai gerai papildo minėtų leidinių medžiagą. 0.3. frazeologizmų analizės metodologija em fundamentaisucios publicações, por isso historiniai žodykalbiniuose Nos últimos anos lingüotyro dos lituanos expressa-se novas minças sobre os critérios de cessação frazeologismos e estabelece-se quanto mais ampla abordagem em frazeologinius compounds. pretende definir frazeologismos centro a e periferiją, por isso propõe atribuir tradicionais significados comuns, frazeologizmus ir stabiliuosius žodžių junginius. tradicinė frazeologizmų samprata susieta su raiškos, semantiniu, vartosenos ir stilistiniu aspektais. tradiciniai frazeologizmai suvokiami kaip ekspresyvūs, pastovios leksinės sudėties, vientisos, apidefinidas lexicânica ambiente palavras conjuniniai11 Estes critérios de seleção de frazeologismos dos kalbininkų lituanos estabelecem-se diversamente: alguns deles indicam principalmente expressividade, imagemdingume (Pikčilingis 1975: 348; jakaitienė 1980: 99; barauskaitė 1995: 60; jakaitienė 2010: 281, 284) outros 12, acentuavam a constante leks e a gramatica composição (drotvinas 1975: 60; Lipskienė 1979: 913, 10) 11 das definições de frazeologismos dos kalbininkų lituanos, apresentados a seguir nos artigos, indicam que a abordagem do frazeologismo permanece até. 12g.: frazeologizmas são expressivós e figurativos lexicos permanentes semmiquement vientisi junginiai, onde significativos de palavras individuais esti mais ou menos pasitraukusios para o segundo plano e onde os temda o sentido total (Pikčilingis 1975: 348); frazeologizmais, ou frases, chamadas expressivús e figurativos constantes sandaros léxicas e gramaticas, vientisos significância de palavras conjuniniai, que têm definida lexicina ambienteá e não são criados processo de comunravimo, e são usados de memória (jakaitienė 1980: 99); (frazeologizmai) vaizdingi, constantias leksinės sudėties ir gramatinės struktūras perparaminti palavras junginiai (barauskaitė 1995: 60); (frazeologizmai) mais ou menos pictorios constovūs e indalomi palavras junginiai (jakaitienė 2010: 281); frazeologizmais da língua lituana permite considerar figuribingos, vientisos, reentendidos significados, estáveis sandaros leksinais e gramaticas de palavras (jakaitienė 2010: 284). 13 Plg.: „frazeologizmais galima laikyti pastovios leksinės ir gramatinės sudėties apibendrintos reikšmės figurinos conjuntos de palavras, contendo ambiente gramática e semanticamente definido, recriados processamentobendravimo e varciados da memória, como colectivyvinės kūrybos formules (Vosylytė, 1972, 23) (drotvinas 1975: 60); frazeologizmais geralmente são chamados de constovias composição, sandaros gramaticais e generendradas semânticas stableús junções de palavras, cujos separados componentes dos significativos esti frapniau ou completamente esblêsusios, i. i. desemantizuotos (Lipskienė 1979: 910).
frazeologijos pateikimas Mato slančiausko žodyne 87straipsniai / articles ainda outros arremetam semantínio critérios significação unitisumą (Paulauskas 1977: 6; jakaitienė 1980: 95; Vosylytė 1985: 3; Župerka 1983: 34)14. criticar tomam um visibilidade distinguível critério. Vaizdingumas, sendo bastante subjectivus distinguamasse bruožas, notabi rūta Marcinkevičienė, não deveria ser essencial frazeologismos cedeimis. ela propõe expandir a tradicional Lituviškąją frazeologijos conceppratą, incluindo em ela de vários tipos estailiuosos conjuntos de palavras, construções ou sentinhas, porque constantum, sustabarėjimas, frequente ėjimas drauge [...] deve ser considerado o mesmo mais importante e mais confiável traçad (Marcinkevičienė 2001: 83)15. kognityvinės lingvistikos atstovai, apibrėždami frazeologizmus, dažniausiai akcentuoja žodžių junginio nedalomumą, sustabarėjimą, kalba apie frazeologizmų varius diskurse, distingue seus modelos (Langlotz 2006). Os linguistas latvios frazeologizmas consideram a unidade léxica de combinação de palavras16. ingleses estudiosos também acentua palavras de sąrangą sua presença druge17. Vokiečių kalbininkai indicam frazeologizmą como conjunção de palavras18. russos estudiosos enfatizam principalmente a semântica ligação de palavras na conjunção19. 14 Plg.: frazeologiniai junginiai yra vientisõs ir piktogingas reikšmės pastovūs junginiai (Paulauskas 1977: 6); frazeologismo é semanticamente indistinguível conjuninys de palavras, em outras palavras, ele tem apibendrintą, ou vientisą, significado (jakaitienė 1980: 95); não todas as comparações constantes consideráveis frazeologizmos, porque algumas delas não são completamente sustabarėję, sua lexemão significado apenas aplimėsusi, embora todos eles são recriados da memória, tem mais ou menos unitisą significado e são figurativos (Vosylytė 1985: 3); frazeologizmai, ou frazeologiniai junginiai, são semantiicamente neskaidomi (vientisõs significões), pastovūs, figuring palavras junginiai (Župerka 1983: 34). 15 Mais largamente. Marcinkevičienė 2001: 8198; 2010. 16 Plg.: Prazeologiaisms e leksiski nedaliem, sastāva un struktūras ziņā relatīvi stables, ar valodas tradīciju nostiprināts vārdu savienojums, kura nozīme parasti saistyta ar visa vārdu savienojuma vai atsevišķu tā komponentu nozīmes pārnesumu (VPsV) (oļehnoviča 2012: 30); frazeoloģisms e nosacīti stables kā, gan diahroniskā aspektā (oļehnoviča 2012: 30). 17 Plg.: Phraseology vārdu savienojums, jo tajā var tikt ieviestas gan strukturālas, gan semantiskas variācijas gan sinhronischoice or arrangement of words; a mode of expression (iod 616); Phraseology choice or arangement of words; study of fixet phrases and idioms (oaLed 672); Phraseology a particular mode of expression, especially one characteristic of a particular speaker or subject area: legal phraseology (ode 1327); Phrase a small group of words standing together as a conseptual unit, typically forming a component of a clause. an idiomatic or short pithy expression (ode 1327). 18 Plg.: Phraseologie gesamtheir typischer Wortverbindungen, fester fügungen, Wendungen, redensarten einer sprache, idiomatik, darstellung Zumsammenstellung der Phraseologie (bes. Zu einem stichwort in einem Wörtenbuch (duden 1996: 1148) 19 Plg.: Фразеологизм общее название семантически связанных сочетаний слов и предложений, preparando sŽ laikytasi não só tradicionais sampratos de frazeologia, pois stengtasi escalar em artigos de dicódino frazeologijas paribiui perteneusančius todos stabiliuosius compoções de palavras e mostrar a sua sintaksinį lauką. assim faz-se devido ao fato de que к-рые, в отличие от сходных с ними по форме синтаксических структур, не производятся в соответствии с общими закономерностями выбора и комбинации слов при организации высказывания, а воспроизводятся в речи в фиксированном соотношении семантической структуры и определенного лексико-грамматического состава“ (БЭСЯ 559).
88 acta Linguistica Lithuanica LXIX frazeologizmai podem perceber-se e como janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė conceitos. cognitityvinė linguvistika revelou e fundamentou idéia sobre conceptualiąsias metáforas, das quais na linguagem deve ser percebidas não como discurso puošmena, e como reflexo do processo pensarimo, i. i. raios essenbê do falante lingubinė20. taigi proposta praplėsti frazeologijas sampratą lietuvių kalbotyroje muito pamatoado e baseado. e ele itin parankus de tipo histórico, porque há uma série de palavras estáveis de junções, que da língua daidoje netapo frazeologizmais. alguns frazeologizmai e stabilieji palavras conjuniniai nãotojam na atual língua litavians, outros em parte consumidos, mas geralmente eles encontram-se destes dias joniškio (e não só that regiono) šnektų diskurse. 1. tradicional fraZeoLogija sLanČiausko Žodyne tradicionais frazeologizmas são percebidos como conjuntos, baseados distinguamaisiais seus membros traožais (žr. 03). Um dos principais palavras tradicionais de frazeologismo, como afirma o Dicionário Frazeologijos, são nomes de partes do corpo: olhos, orelhas, cabeça, mão, kinka, cama, nagas, papas, barriga, pulmões, coração21. não ser excepção e sŽ leksika, onde frazeologines compoções com nomes de partes do corpo existe por 25. principalmente frazeologismos formar com activą atividade humana nusakančiais palavras, tais como: nomes de coisas de ambiente ou frequentemente ustoáveis de blaižyti, dvėsti, graužti, kuštėti ir pan. (per 60). nemažai frazeologizmų su artimos coisas, exemplo.: pečius, žvakė, kartis, bulka e pan. (apie 30). Por 20 frazeologismos formar base de denominações de fenômenos naturais, ex.: aušra, vasara, žiema, žaibas e etc., por 10 naminių (laukinių) animais (paukščių) e seus nomes de coisas ambiente (kiaulė, strazdas, zuikis e etc.). existe grupo frazeologismos com roupas e suas partes denominações (per 3), antgamtiškų būtybių denominações (per 3), minčių raiškos denominações (per 5). precisa dizer que sŽ não poucos frazeologismos e com literatura escrita caracteringesniais palavras, tais como: būrys, daiktas, galas, tempo, volia, zemė, žinia, palavra. desse tipo frazeologismos gausa leva à idéia, que 20 Mais amplamente sobre conceptos ver. Papaurėlytė-klovienė 2004; 2012: 39. 21 Mais amplamente zr.: fŽ Vii.
frazeologijos pateikimas Mato slančiausko žodyne 89straipsniai articles nautosaco seleitores frazeologias podia nusižiūrėti e de então imprusdintos publicações, t. i. rašytinės literatūras (žr. 0.1). Todos sŽ frazeologismos são apresentados no final do artigo segundo abėcėlė, por exemplo.: akis sf. : [...] akies mirksnyj adv. bematant: Ant to dirvono atisédęs, isso akies mirksnyj toda svietą parlėksi. ŠLP 252 olhos extenti inserėmia olhar para [...]22 olhos gale adv. beregint, bematant [...] dias akim adv. [...] dia onde os olhos vê, e os pés carrega adv. mas onde [...] par akis adv. vando, ocyse, akiplėšiškai [...] po akių adv. olyse, akivaizdoje [...] po todos os akių adv. todos matando [...] prapulti de olhos exanquir, desaparecer [...] tom pačiom akim ser noite não dormir, nãožmigti [...] Pastovūs de várias palavras, geralmente daiktavardžių, conjuniniai também são apresentados como frazeologizmai, levantando titulação em palavra um qual (pagrindinį) mencionado compoundo daiktavardį, plg.: juosta sf. : [...] dermes iosta vaivorykštė: Dermes iostą pamačius, nereikią mostrar com o dedo. ŠLsP 131 sŽ frazeologizmai, de diferentes partes da língua constituí, geralmente veiksmažodžio e daiktavardžio, por causa veiksmažodžio įvairovės tem variantų. verdade, esses conjuntos não valorizini do ponto de vista da língua atual, porém pasakų contexto ainda assim permite os considerar inscindível conjuniniu frazeologizmu. por isso junções com diferentes açõesmažodžiais sŽ apresentam skyrium, como variantes de frazeologismos, exemplo.: zinia sf. : [...] (pa-) dar notícia dizer, informar: Sodžio mulheres seibėgę pasiklausę, davę esesoriui e uredninkui žinią. ŠLsa 31 nuginti žinią pasakyti, pranešti [...] frazeologiniai junginiai, išplėsti kaip sakiniai, apresentam-se a vários dicciono straipsnių. Por exemplo, skūru par galvą nunerti bausti: Sakės, que e a ela coração drebėjus: jeigui mãe numanis, que ela priim vaikesus, isso a ela skūru par galvą nuners. ŠLsP 209 encontrado e à daiktavardžių cabeça, skūra, e à veiksmažodžio já foi zazaminado, que não todos sŽ tradicionais frazeologiniai junginiai são patekę para o lietuvių kalbos Frazeologijos žodyną. Por exemplo, frazeologizmai dias akim dieną, skūrą per nunerti. galvą nunerti bausti, toda a cabeça gritar rėkti, klykti, kavalšis atkalbėti užburti, kavalšis exnešti sprukti, pabėgti, como pilvas sabia kaip su22 devido à grande extensão do artigo um dos frazeologizmás é deixado um exemplo ou deles é abandonado.
96 acta janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė Linguistica Lithuanica LXIX Vėlius norbertas 1975: M. slančiausko inscrita contajamoji tautosaka (anekdotai, sakmės, históriasjimai). Norte Lituânia sakmės e anecdotai, surinko Matas slančiauskas, parengė norbertas Vėlius, ada seselskytė. Vilnius: Vaga, 720. Vėlius norber tas 1985: M. slančiausko colaboradores e sua montagda narratjamoji tautosaka. Norte da Lituânia sakmės e pasakos, gerinko Mato slančiausko colaboradores: jonas trumpulis, Pranas narvydas, juozapas stonevičius, jonas Lideikis, Pilypas grigutis, steponas strazdas, parengė norbertas Vėlius. Vilnius: Vaga, 734. Vosylytė klementina birutė 1985: Dictionário de comparações da língua Lituânica. Vilnius: Lógico. VPsV Valodniecības pamatterminu skaidrojošā vārdnīca, adb. red. skujiņa Valentīna. rīga: Latviešu valodas institūts, 2007. Župerka kazimieras romualdas 1983: Lituvias línguas stilistika. Vilnius: Mokslas. БЭСЯ 1998 – Большой энциклопедический словарь. Языкознание. Москва: Большая Российская энциклопедия. santruMPos ad. adutiškis, Švenčionių r. krs. karsakiškis, aln. alanta, Molėtų r. avyž. jonas avyžius, seus brž. bolsas. Lb. bŽ131 jonas barão. bų diccionas. Lkv. c Clavis GermanicoLithvana. Ltr (brž.) dbk. debeikiai, anykščių r. biržai. dglš. muitosėliškis, ignalinos r. Ltr handraštynas, ds. dusetos, Zarasų r. ėr. ėriškiai, Panevėžio r. glv. gelvonai, Širvintų r. Pg Naujo grd. girdiškė, Šilalės r. grž. grūžiai, Pasvalio j. Litovskij slvarь A. Юшкевича съ Pns. толкованiемъ словъ на русскомъ и Pt. polъskom языкахъ. Pv. j. balč. juozas balčikonis, timai. rm. jnš. ioniškis. rod. rodūnia, kp. compraškis. kpč. kapčiamiestis, Lazdijų r. s. Panevėžio r. krš. kuršėnai, Šiaulių r. escritos. kzr. kazlų rūda, Marijampolės r. Labanoras, Švenčionių r. Rusųlietuvių kal-Lk. Luokė, telšių r. Laukuva, Šilalės r. Lietuvių tautosakos handraštynas, (Mrc.) Lietuvių tautosakos Marcinkonys, Varėnos r. nt. notėnai, skuodo r. Pagerintos Giesmju Knygos... do perweizdetos per F. Kurszatį. r. Pn. Panevėžys. Punskas, Polônia, seinos apskritis. gabrielė Petkevičaitė-bitė, suas escritas. Pivašiūnai, alytaus r. seus escritos e verrd. radviliškis. ramygala, Panevėžio r. baltarusia, Varenavo r. rš. rimšė, ignalinos r. dauk. simonas daukantas, seus escritos.
frazeologijos pateikimas Mato slančiausko žodyne 97straipsniai / articles sdb. sidabravas, radviliškio r. trabalhos, Parinskdv. skaudvilė, skp. skapiškis, kupiškio r. skr. skirsnemunė, jurbarko sl. ilos, rokiškio r. tvr. slm. – salamiestis, kupiškio r. slnt. – salantai, kretingos r. cural. gemalvos, Zarasų r. sug. suginčiai, Molėtų r. Šl. Šiauliai. V.kš Šts. Šatės, skuodo r. Švnč. – Švenčionys. tdriV262 (Prng.) tautosakos tauragės r. gys, ignalinos r. trgn. tauragnai, utenos r. r. trk. tirkšliai, Mažeikių r. tverečius, ignalinos r. ut. – utena. užv. – užventis, kelmės r. Vb. Vabalninkas, biržų r. Vj. Vajasiškis, Zarasų r. Viekšniai, akmenės r. Všn. Públintas anykščių r. Žem. – Žemaitė, jos raštai. the phraseology presenting in the dictionary of Matas slančiauskas suMMary the variety of Lithuanian phraseological word combinations, their variants and expression is not yet fully recorded. historical dictionaries, dictionaries of dialects and subdialects constantly complement not only the core of phraseology, so-called traditional phraseologisms, but also a periphery stable word combinations (frozen linguistic units). such word combinations reflect the development and synonymy of phraseologisms as well as slightly different phraseological expression in each region of Lithuania, the variety of which is not always fully covered in major dictionaries. the article deals with phraseological word combinations taken from collections of folk narratives prepared by Matas slančiauskas and his assistents at the end of 19th and the beginning of 20th centuries. there are more than 580 such word combinations in slančiauskas dictionary: over 380 traditional phraseologisms and over 200 stable word combinations. they complement the core of Lithuanian phraseology and uncover a wide periphery functioning of forgotten stable combinations of words. in traditional phraseologisms used more than 160 years ago in the areas surrounding joniškis, the main word frequently names a part of the body (akis (eye), ausis (ear), galva (head), ranka taken (hand or arm), koja (leg), pilvas (stomach), širdis (heart)). Quite a few of them could have been from written sources, because the main words of phraseologisms such as būrys (party, group), daiktas (thing), galas (end), laikas (time), valia (will), žemė (earth), žinia (message), žodis (word) were more common in printing and literature. stable word combinations in slančiauskas dictionary are marked with the mark . fossilized cases of nouns, adjectives and pronouns with prepositions make the basis of stable word combinations. combinations with particles, adverbs and
98 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXIX onomatopoetic interjections usually are not treated as phraseologisms. word combinations of slančiauskas dictionary illustrate various possible lexical links which in some aspects could be dependent on society using a particular language, its customs, moral attitudes, fashions, vitality of a dialect, etc. as could be judged from syntactic expression of the word combination and the text, the traditional phraseologisms and stable word combinations of slančiauskas dictionary can be seen as a reflection of assessed objects and criteria of the end of 19th and the beginning of 20th centuries related to a person, personal behaviour and activity. Įteikta 2013 m. 10 de janeiro d. janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituânia [email protected]