Frazeologijos pateikimas Mato Slančiausko žodyne

81straipsniai / articles esMiniai ŽodŽiai: semantinis ir stilistinis frazeologizmo skyrimo kriterijus, leksinė ir gramatinė frazeologizmo sudėtis, tradicinis frazeologizmas, stabilusis žodžių junginys. keyWords: semantic and stylistic criterion of phraseologism distribution, lexical and grammatical composition of phraseologism, traditional phraseologism, stable word combination. janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: rašytinių šaltinių tarmės analizė, tarmių leksikografija ir leksikologija, sociolingvistika. fraZeoLogijos PateikiMas Mato sLanČiausko Žodyne1 the phraseology presenting in the dictionary of Matas slančiauskas anotacija straipsnyje aptariama frazeologija ir jos pateikimas Mato slančiausko ir jo bendradarbių užrašytos pasakojamosios tautosakos leksikos žodyne (toliau sŽ). remiantis lietuvių, latvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbininkų požiūriu į frazeologizmus, teigiama, kad rengiamuose istoriniuose, tarmių ir šnektų, net dabartinės kalbos žodynuose šalia tradicinių frazeologizmų galimi pateikti ir stabilieji žodžių junginiai. annotation the article deals with the principles of presenting phraseology in the dictionary of folk narratives recorded by Matas slančiauskas and his assistants (further – sŽ). analysis of the views of various Lithuanian, Latvian, russian, english and german linguists allows suggesting that not only traditional phraseologisms, but also stable word combinations ought to be distinguished in historical dictionaries as well as dictionaries of dialects, subdialects and even modern language. 1 slančiausko žodyno (toliau sŽ) medžiaga rinkta nuo 2001 m. iki 2005 m. nuo 2011 m. iki 2012 m. jis rengtas kaip Valstybinės lietuvių kalbos komisijos projektas Lietuvių tarmės XIX a. pab. – XX a. pr. rašytiniuose šaltiniuose: tarminė Mato Slančiausko ir jo pagalbininkų pasakojamosios tautosakos rinkinių leksika (sutarties nr. k-12/2011). 82 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXIX 0. ĮVadas Matas slančiauskas ir jo pagalbininkai pasakojamosios tautosakos tekstus daugiau kaip prieš šimtą šešiasdešimt metų yra užrašę iš joniškio apylinkėse gyvenusių pateikėjų. slančiauskas pažangesnius savo krašto žmones skatino rinkti tautosaką, liaudies medicinos receptus, atsiminimus, burtus. iš slančiausko pagalbininkų minėtini: lietuviškų knygų platintojas, eilėraščių kūrėjas jonas trumpulis (gimęs 1862 m. sargūnų k. (joniškio vlsč.), miręs 1943 m. liepos 20 d., palaidotas Prankiškių kapeliuose, daunoravičių k., netoli sargūnų); tautosakos rinkėjas ir prisiminimų, apsakymų, vaizdelių autorius, išleidęs jaV knygą Gimtinės takais (1968), Pranas narvydas (1882 m. birželio 1 (13) d. trumpaičiuose (joniškio vlsč.) – 1976 m., palaidotas niujorke); geras pasakotojas, užrašęs ne vieną ilgą pasaką, juozapas stonevičius (1849 m. bučiūnų k. – 1901 m. liepos 19 (rugpjūčio 1) d., palaidotas gruzdžių kapinėse); buvęs ne tik tautosakos rinkėjas, bet ir Vilniaus seimo atstovas, pažangaus Lietuvos jaunimo sąjungos būrelio iniciatorius jonas Lideikis (1891 m. ražų k. (gruzdžių vlsč.) – 1927 m. gegužės 26 d., palaidotas gruzdžių kapinėse); tautosakos rinkėjas Pilypas grigutis (1876 m. birželio 7 (19) d. trumpaičių k. – 1967 m. kovo 24 d., palaidotas rudiškių kapinėse šalia savo draugo ir mokytojo slančiausko); steponas strazdas, užrašęs keletą tautosakos kūrinių, anot norberto Vėliaus, kilęs iš Vaškų parapijos (Pasvalio r.), bet ilgą laiką gyvenęs joniškio ir Žagarės apylinkėse2. taigi slančiausko žodyne (toliau sŽ) atspindėta ta lokalioji leksika ir frazeologija, kurią vartoti gali ne visa tauta, bet tam tikra kalbinė bendruomenė, susieta teritoriniu, religiniu, ekonominiu, paprotiniu ryšiais. keičiantis laikmečiui, kinta ir tos kalbinės visuomenės vartojama frazeologija: dalis jos lieka rankraščiuose ar spaudiniuose, dalis nueina į užmarštį kartu su ją vartojusia visuomene, dalis išlieka aktyvios vartosenos (turima galvoje šnekta, patarmė ar tarmė, kuriomis tebekalba visuomenė). 0.1. tyrimo tikslas ir darbo metodika straipsnio tikslas – išnagrinėti sŽ frazeologiją ir aptarti joniškio apylinkėse vartotų tradicinių frazeologizmų ir stabiliųjų žodžių junginių pateikimą sŽ. naudota metodologija – platesnis požiūris į frazeologizmus ir stabiliųjų žodžių junginių išskyrimas – galėtų būti aktuali istorinių, šnektų ir tarmių, net dabartinės kalbos žodynų rengėjams. iš stabiliųjų žodžių junginių kalbos istorikai galėtų spręsti ne tik apie frazeologijos raidą, bet ir jos kaitą tam tikru laiku. be to, stabilieji žodžių jun2 Plačiau žr.: Vėlius 1974: 9–36; 1975: 7–20; 1985: 7–34. frazeologijos pateikimas Mato slančiausko žodyne 83straipsniai / articles giniai yra tam tikras frazeologijos šaltinis, nes stabilusis žodžių junginys, susidarius palankioms kalbinėms aplinkybėms, visada gali tapti tradiciniu frazeologizmu. rengiant sŽ remtasi gretinamuoju tyrimo metodu. frazeologizmų raiška ir réikšmės lygintos su Frazeologijos žodyne ir Lietuvių kalbos žodyne (i–XX tomas) pateikiamais, galima sakyti, tradiciniais frazeologizmais. sŽ medžiaga iškėlė ir nemažai svarstytinų problemų, plg.: kokiu frazeologizmų atrankos kriterijumi remtis; ar tie junginiai, kurie sŽ vartojami kaip stabilūs junginiai, gali būti frazeologizmai; kaip nustatyti ribą tarp tradicinių frazeologizmų ir stabiliųjų žodžių junginių; pagaliau, kaip suderinti kalbininkų tradicinį ir netradicinį požiūrį į frazeologizmus (plačiau žr. 0.2). galbūt ne į visus klausimus pavyko atsakyti, bet, autorės požiūriu, sŽ frazeologiniai junginiai, jų sinonimai ir variantai (plačiąja prasme), pateikiami straipsnyje, ir iškeltos problemos gali būti naudingos leksikografams, leksikologams. tuo tikslu autorė ir parengė šį straipsnį, tikėdamasi, kad jis vertas leksikografų diskusijų frazeologizmus, dėl kurių apibrėžties ir vartosenos, ypač rengiant tarmių, šnektų ir kitus žodynus, atrodo, dar yra ką pasakyti. 0.2. tiriamoji medžiaga XiX a. pabaigos ir XX a. pradžios slančiausko (1850 m. vasario 21 d. – 1924 m. kovo 11 d.) ir jo pagalbininkų užrašyta tautosaka iš vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės šiaurinio ploto – joniškio apylinkių. rankraštinių slančiausko ir jo pagalbininkų tautosakos rinkinių, sudarytų 1866– 1895 m., pagrindu publikuoti trys leidiniai: Šiaurės Lietuvos pasakos (1974), Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai (1975), Šiaurės Lietuvos sakmės ir pasakos (1985). Medžiaga rinkta iš minėtų leidinių. sŽ straipsniuose pateikta per 580 frazeologinių junginių, iš jų per 380 tradicinių frazeologizmų ir per 200 stabiliųjų žodžių junginių. Primintina, kad frazeologizmų iš minėtų vietų jau yra patekę į Lietuvių kalbos žodyną (toliau LkŽ) ir Frazeologijos žodyną (toliau fŽ), tačiau toli gražu ne visi, o parengto sŽ medžiaga turėtų ne tik papildyti, bet ir išryškinti frazeologizmų sinonimus ir jų vartoseną. Pavyzdžiui, sŽ pateikiami frazeologizmai su žodžiu katas papildytų LkŽ ir fŽ naujais junginiais, plg.: ant karto „tuojau pat“; ant vieno karto „tuojau, staiga“; katrą kartą – „nuolat“3. 3 Gi ant karto tos sakyklos dugnas bildu bildais ir iškritęs, o pati poni grapienė smukt ir išsmukus į apačią. ŠLP 382 Tai, į antrapus sienos išėjęs, pamieruok tiesiai į tą vietą ir durk, tai ta ragana bus ant vieno karto pagalam. ŠLsa 229 – Aš išvirsiu ant vieno karto vienam katile dvylika patrovų, tiktai man po veselės atiduok tamsta tą žiedą, kur tamstos duktė tur ant piršto. ŠLsa 150 Vyrs ir atsakydavęs kokį žodį už motiną savo: kad senatvė, be dantų, nebeįkand, ji kol suvobulioj, ir vel tylėdavęs – ar vajavosis katrą kartą su pačia. ŠLsa 70 84 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXIX antai LkŽ prie žodžio katas nurodyti šie frazeologiniai junginiai: iš kato adv. 1. „iš pradžių“ 2. „vienu kartu, vienu sykiu, tuo pradėjimu“; iš pat kato adv. „iš pat pradžių“; kaip katas adv. „tikrai, kaip sykis, kaip tik“; katas iš kato adv. „kartkarčiais, tarpais“; katas nuo kato adv. 1. „žr. kartas iš karto“ 2. „nustatytu laiku, reguliariai“; katų katais adv. 1. „daug kartų, dažnai“ 2. „kartkartėmis“; kas katas 1. adv. „kiekvienąkart“ 2. prt. „vis“; kitą kartą adv. 1. „seniau“ 2. „kartais, kai kada“; lig su tuo kartu adv. „tuojau pat“; nė tam katui adv. „visai, visiškai“; pagedmo katas „pagedimas, pasiutimas“; veną katą adv. „kadaise“4. fŽ papildo LkŽ pateiktus frazeologizmus šiais: katas kártėmis „labai dažnai“; katų katais 1. „dažnai“ 2. „kartkartėmis“; iš katas kačių „pradžioje“; kitas katais 1. „kadaise, kitados“ 2. „kartais, kai kada“; šiám katui 1. „sakoma atsisveikinant“ 2. „anksčiau“; tám katui 1. „laikinai“ 2. „nedaug, truputį“ 3. „sakoma atsisveikinant“; venas katas nemelúoja „įkliūva (po daugelio išsisukinėjimų), įvyksta tai, kas turi įvykti, neįmanoma išsisukti“; ik su tuõ kartù „tuojau pat“; iš pat kato „nuo pradžios“; per ãriamą katą „labai“; katas prie kato „retkarčiais“; sulg tám katui „labai trumpam“; sulg tuõ kartù „labai trumpam“5. sŽ iškelti frazeologiniai junginiai (sinonimai) išleisti žinias „pranešti, skleisti informaciją“; nuginti žinią „skubiai pranešti, pasakyti“; (pa)duoti žinią „pasakyti, pranešti“ taip pat papildytų LkŽ ir fŽ medžiagą6. 4 LkŽ V 330–331. Plg.: Iš kato prižadėjo padėt, o paskui persimislijo ir neatėjo. glv. (dbk., slm., skp., brž., ut., j. balč.) Kad išgelando peilį, tai iš kato nupiovė. rd. (brž., Vb., slm., skp., dbk.) Iš kato sunku atsiminti ir pasakyti. skp. (glv., rd., dbk.) Aš darbą iš pat kato mėgau. skdv. (Šts.) Kaip katas taip ir bus. tvr. (ad.) Katas iš kato pašėrei, ir teeinie sau. užv. Šuo tik šokinėjo aplink jį ir kartas nuo karto lyžteldavo jo rankas. rš. Ans valgo katas nuo kato tris sykius ant dienos. j. Ar ne kartų kartais prieš tą jau nusikaltai? Pg. Kas kartas jie jautėsi vis silpnesni. rš. Saulelė, kildama kas kartas aukštyn, plėšės per miglą ir kas kartas karščiau kaitino. Žem. Mūsų žmonės da biauresni kitą kartą. ėr. Lig su tuo kartù užmirštu pasaką. nt. Aš šilkinių drabužių nė tam katui nenoriu. Vkš. (rš.) Pagedmo katas – kad man pasitaikė pripotkas! sdb. 5 fŽ 272–273. Plg.: Varė po tuos daktarus, komisijas kartas kartėmis. trk. Kartų kartais prygrąžai yra dėti tiems batams. Šts. Iš kartas karčių vaikas duonos prašė. Lk. Tam kartui užteks, o paskui vėl ieškosiu. skr. Duonos turiu tam kartui. Pn. (sl., Všn., kpč.) Tam kartui tada. slm. Vienas kartas tikt nemeluos. c. (rm., Žem., slnt.) Nevyksta iš pat karto. Šts. (skdv.) Klasėje kartas nuo karto pasigirsdavo prunkštimas. avyž. (Pt., rš.) Prigėręs buvau per ariamą kartą. Šts. Jam viskas sulig tam kartui. grž. Išvarė tą kvailį į Šiaulius, prižadėjo padėti namie darbuoties – sulig tuo kartu prižadai. Žem. 6 Sodžiaus žmonys susibėgę pasiklausę, davę esesoriui ir uredninkui žinią. ŠLsa 31 O gaspadinė davus žinią klebonui, kiek tas svetys išgėrė degtinės. ŠLsa 89 Tuoj jis davęs žinią kuningams, ir daugiaus žmonių ten susirinkę. ŠLsa 93 Tuo tie vaktininkai saldotai karaliui padavę žinią, kad toks ir toks su meška atvažiavo ir velniuks par kučierių. ŠLsa 268 Nu, tuoj jie tas duris uždarę ir tuoj dvaro tiem ponam davę žinią. ŠLP 133 Tie ponai tuoj padavę į kitas bažnyčias kitiems kuningams žinias, kad tuoj suvažiuotų. ŠLP 133 Tuoj davęs tas karalaitis žinią tai karalaitei, kad toks ir toks karalaitis pas ją atvažiavo ženytis. frazeologijos pateikimas Mato slančiausko žodyne 85straipsniai / articles su žodžiu žinià LkŽ pateikti šie frazeologiniai junginiai: be Diẽvo žiniõs 1. „labai daug“ 2. „labai“; be [gãlo] žiniõs „labai“; kójoms (į kójas) ž nią [dúoti] „bėgti, sprukti“; nėrà žiniõs [kek] „labai daug“; pãdams žnią [dúo ti] „apie pasirengimą bėgti“; su žinià 1. „mažai, per daug negalėti reikštis“ 2. „numatoma, apskaičiuojama“; visojè žiniojè „tikrai“; žiniojè [žiniõn] eti „sektis“7. fŽ frazeologiniai junginiai, papildantys LkŽ medžiagą, būtų: Jobo žinia „nelaimės pranešimas“; į žnią „aiškioje vietoje, kad nereikėtų ieškoti“; žiniõs nėrà „neaišku“8. sŽ frazeologizmas kaip su viedru verčia ʻsmarkiai (lyja)’ tiktų į draugę prie žodžio viẽdras LkŽ ir fŽ pateiktam junginiui kap iš viẽdro „smarkiai (lyti)“9. iš slančiausko raštų į LkŽ yra patekę ne vienas frazeologizmas, bet, tarkim, prie žodžio būrỹs nei LkŽ, nei fŽ nepateikia jokio frazeologinio junginio, o rengiamame sŽ jų esama ne vienas, plg.: ant to būrio 1. „tuomet“; 2. „netikėtai“; 3. „tada“; ant vieno būrio „staiga“; kitą būrį „kartą, sykį“; kitu būriu „kitados, kadaise“; nuo to būrio „tada“; tam būriui „tuo kartu, minutėlei“; tuo būriu „tuomet“10. ŠLP 252 Anoji tuoj davus šiam žinią, kad ateik šį vakarą. ŠLP 252 Iš vaisko tuoj davę žinią, da jis neparėjo namo – jau jo ir tyko. ŠLP 358 Tai jis išleidęs žinias po svietą, kad kas pamatys kur du vilku bėgiojant baltom pakaklėms, tegul nebijo, ale tegul šauk vardais Jonu ir Petru, tai jie pradėsią šnekėti. ŠLsP 55 Poni, išgirdus, kad Mikalojus žad eiti sudiev sakyti, nuginė žinią į kleboniją, kad žad ateit Mikalojus – tegul ponas ratavojas. ŠLsP 173 7 LkŽ XX 629–632. Plg.: Pripylė be Diẽvo žinis. Švnč. (ds.) Be Diẽvo žinis atšalo. dglš. (kp., tdriV262(Prng.)) Be žinis piktas. aln. (bŽ131., Švnč., s. dauk.) Kai jis pradėjo rėkt, tai aš tik kójom žnią ir pasprukau. Mrj. (krš., Vdk.) Kad aš sveikatos turėč, tai aš da nr žinis ką padaryč. sug. (smal., rš., Lb.) Pãdam žnią – ir lėk namo. kzr. ir kapeika mums tat yr su žinià. grd. (Pv.) Ubago poteriai su žinià. Šl. (Ltr (Mrc.), krš.) Ka ryt neparvažiuosiu, tai poryt vis[je] žini[je] parvažiuosiu. jnš. Pasakos labiau jam žinion edavo. krs. (Ltr (brž.), brž., j. jabl. (kp.) 8 fŽ 2001: 873. Plg.: Nėr žinios, kaip čia bus. Vj. (ds.) Tas pakulas padėk į žinią. Lkv. Jòbo žnios. Pt. 9 O lauke girdėtis baisiausia audra: žaibai, perkūnija, lytus kai su viedru verčia. ŠLsa 108; fŽ 831; LkŽ XiX 124. Plg.: Pilia kaip iš viedro. krs. (trgn., slm., rod., Pns., dglš.). 10 LkŽ i 1086 (pavyzdžiai su galimais frazeologizmais jame pateikiami aiškinant reikšmes); fŽ 112. sŽ: Tas vyrs ant to būrio parėjo namo, pavirto ir numirė. ŠLsa 133 Ji ir ėmus jam sakyt, o ir svečiai ant to būrio suėję į seklyčią. ŠLP 130 An to būrio ir atėjęs ubagais tas viršininkas, katras buvo pardavęs tą šunį ponui. ŠLsP 282 O to pono sūnus buvęs kito gubernijo par gubernatorių ir ant to būrio buvęs atvažiavęs pas tėvą į aplankius. ŠLsP 220 Išvertę [mėsą], ir atėję ant to būrio du ubagai. ŠLP 163 Eidams galvą nulenkęs ir giliose misliose įsileidęs, ant vieno būrio žiū! – išgirdęs didelį trenksmą muzikų. ŠLsP 37 Teip ir vel kitą būrį prabavoj – vis teip ir teip. ŠLsP 304 Kitu būriu, eidams pro piemenis, pamatęs tą mergičką. ŠLsa 68 Kitu būriu ežys radęs mėsos čielą arklį. ŠLP 39 Tai nuo to būrio ir užgynę senuosius žudyt. ŠLsa 171 Šuva sakąs [vilkui]: – Tylėk, jau pirma, kaulus kremtant, dyvijos, ko tiktai nepasižiūrėjo, gi kai pasižiūrėję ras, tai tave užmuš. Tam būriui vilks nutilęs. ŠLP 138 Alaus tuo būriu da savo neturėjo – išbėgo į sodžių, uzboną parnešė alaus. ŠLP 100 Ir tie svečiai tuo būriu buvę atvažiavę. ŠLP 130 86 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXIX taigi medžiaga rodo, kad frazeologinių junginių, jų variantų ir raiškos įvairovė išsamiai dar nėra baigta fiksuoti, vadinasi, tebėra tirtina, kad geriau gebėtume tyrinėti frazeologijos centrą ir periferiją, frazeologijos raidą ir sinonimiką ir suvoktume, jog kiekvieno Lietuvos regiono frazeologinė raiška neretai šiek tiek skiriasi, įvairuoja ir ne visada patenka į fundamentaliuosius leidinius, todėl istoriniai žodynai, tarmių ir šnektų žodynai gerai papildo minėtų leidinių medžiagą. 0.3. frazeologizmų analizės metodologija kalbiniuose leidiniuose Pastaraisiais metais lietuvių kalbotyroje išsakoma naujų minčių dėl frazeologizmų skyrimo kriterijų ir išdėstomas kiek platesnis požiūris į frazeologinius junginius. siekiama apibrėžti frazeologizmų centrą ir periferiją, todėl siūloma skirti tradicinius frazeologizmus ir stabiliuosius žodžių junginius. tradicinė frazeologizmų samprata susieta su raiškos, semantiniu, vartosenos ir stilistiniu aspektais. tradiciniai frazeologizmai suvokiami kaip ekspresyvūs, pastovios leksinės sudėties, vientisos, apibendrintos reikšmės, apibrėžtos leksinės aplinkos žodžių junginiai11. Šie frazeologizmų atrankos kriterijai lietuvių kalbininkų išdėstomi įvairiai: vieni jų pirmiausia nurodo ekspresyvumą, vaizdingumą (Pikčilingis 1975: 348; jakaitienė 1980: 99; barauskaitė 1995: 60; jakaitienė 2010: 281, 284)12, kiti akcentuoja pastovią leksinę ir gramatinę sudėtį (drotvinas 1975: 60; Lipskienė 1979: 9–10)13, 11 Lietuvių kalbininkų frazeologizmų apibrėžimai, toliau pateikiami straipsnio išnašose, rodo, kad tradicinio požiūrio į frazeologizmus tebesilaikoma iki šiol. 12 Plg.: „frazeologizmai yra ekspresyvūs bei vaizdingi pastovios leksikos prasmiškai vientisi junginiai, kur atskirų žodžių reikšmės esti daugiau ar mažiau pasitraukusios į antrąjį planą ir kur jas temdo visumos prasmė“ (Pikčilingis 1975: 348); „frazeologizmais, arba frazemomis, vadinami ekspresyvūs ir vaizdingi pastovios leksinės ir gramatinės sandaros, vientisos reikšmės žodžių junginiai, kurie turi apibrėžtą leksinę aplinką ir nekuriami bendravimo procese, o vartojami iš atminties“ (jakaitienė 1980: 99); (frazeologizmai) „vaizdingi, pastovios leksinės sudėties ir gramatinės struktūros perprasminti žodžių junginiai“ (barauskaitė 1995: 60); (frazeologizmai) „daugiau ar mažiau vaizdingi pastovūs ir nedalomi žodžių junginiai“ (jakaitienė 2010: 281); „frazeologizmais lietuvių kalbotyroje leidžia laikyti vaizdingus, vientisos, perprasmintos reikšmės, pastovios leksinės ir gramatinės sandaros žodžių junginius“ (jakaitienė 2010: 284). 13 Plg.: „frazeologizmais galima laikyti pastovios leksinės ir gramatinės sudėties apibendrintos reikšmės vaizdingus žodžių junginius, turinčius gramatiškai ir semantiškai apibrėžtą aplinką, atkuriamus „bendravimo procese“ ir „vartojamus iš atminties, kaip kolektyvinės kūrybos formules“ (Vosylytė, 1972, 23)“ (drotvinas 1975: 60); „frazeologizmais paprastai vadinami pastovios sudėties, gramatinės sandaros ir apibendrintos semantikos stabilūs žodžių junginiai, kurių atskirų komponentų reikšmės esti silpniau arba visiškai išblėsusios, t. y. desemantizuotos“ (Lipskienė 1979: 9–10). frazeologijos pateikimas Mato slančiausko žodyne 87straipsniai / articles dar kiti iškelia semantinį kriterijų – reikšmės vientisumą (Paulauskas 1977: 6; jakaitienė 1980: 95; Vosylytė 1985: 3; Župerka 1983: 34)14. kritikuoti imama vienas – vaizdingumo – skiriamasis kriterijus. Vaizdingumas, būdamas gana subjektyvus skiriamasis bruožas, pastebi rūta Marcinkevičienė, neturėtų būti esminis frazeologizmų skyrimo požymis. ji siūlo plėsti „tradicinę lietuviškąją frazeologijos sampratą, įtraukiant į ją įvairių tipų stabiliuosius žodžių junginius, konstrukcijas ar sakinius, nes pastovumas, sustabarėjimas, dažnas ėjimas drauge [...] turėtų būti laikomas pačiu svarbiausiu ir patikimiausiu požymiu“ (Marcinkevičienė 2001: 83)15. kognityvinės lingvistikos atstovai, apibrėždami frazeologizmus, dažniausiai akcentuoja žodžių junginio nedalomumą, sustabarėjimą, kalba apie frazeologizmų variantus diskurse, išskiria jų modelius (Langlotz 2006). Latvių kalbininkai frazeologizmais laiko žodžių junginio leksinį vientisumą16. anglų mokslininkai taip pat akcentuoja žodžių sąrangą – jų buvimą drauge17. Vokiečių kalbininkai nurodo frazeologizmą kaip žodžių junginį18. rusų mokslininkai pirmiausia akcentuoja semantinį žodžių ryšį junginyje19. 14 Plg.: „frazeologiniai junginiai yra vientisõs ir vaizdingos reikšmės pastovūs junginiai“ (Paulauskas 1977: 6); „frazeologizmas yra semantiškai neskaidomas žodžių junginys, kitaip sakant, jis turi apibendrintą, arba vientisą, reikšmę“ (jakaitienė 1980: 95); „ne visi pastovūs palyginimai laikytini frazeologizmais, nes kai kurie iš jų nėra visiškai sustabarėję, jų dėmenų reikšmė tik apiblėsusi, nors visi jie atkuriami iš atminties, turi daugiau ar mažiau vientisą reikšmę ir yra vaizdingi“ (Vosylytė 1985: 3); „frazeologizmai, arba frazeologiniai junginiai, yra semantiškai neskaidomi (vientisõs reikšmės), pastovūs, vaizdingi žodžių junginiai“ (Župerka 1983: 34). 15 Plačiau žr. Marcinkevičienė 2001: 81–98; 2010. 16 Plg.: „Prazeoloģisms ir leksiski nedaliems, sastāva un struktūras ziņā relatīvi stabils, ar valodas tradīciju nostiprināts vārdu savienojums, kura nozīme parasti saistyta ar visa vārdu savienojuma vai atsevišķu tā komponentu nozīmes pārnesumu (VPsV)“ (oļehnoviča 2012: 30); „frazeoloģisms ir nosacīti stabils vārdu savienojums, jo tajā var tikt ieviestas gan strukturālas, gan semantiskas variācijas gan sinhroniskā, gan diahroniskā aspektā“ (oļehnoviča 2012: 30). 17 Plg.: „Phraseology – choice or arrangement of words; a mode of expression“ (iod 616); „Phraseology – choice or arangement of words; study of fixet phrases and idioms“ (oaLed 672); „Phraseology – a particular mode of expression, especially one characteristic of a particular speaker or subject area: legal phraseology“ (ode 1327); „Phrase – a small group of words standing together as a conseptual unit, typically forming a component of a clause. an idiomatic or short pithy expression“ (ode 1327). 18 Plg.: „Phraseologie – gesamtheir typischer Wortverbindungen, fester fügungen, Wendungen, redensarten einer sprache, idiomatik, darstellung Zumsammenstellung der Phraseologie (bes. Zu einem stichwort in einem Wörtenbuch“ (duden 1996: 1148) 19 Plg.: „Фразеологизм – общее название семантически связанных сочетаний слов и предложений, к-рые, в отличие от сходных с ними по форме синтаксических структур, не производятся в соответствии с общими закономерностями выбора и комбинации слов при организации высказывания, а воспроизводятся в речи в фиксированном соотношении семантической структуры и определенного лексико-грамматического состава“ (БЭСЯ 559). 88 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXIX frazeologizmai galimi suvokti ir kaip konceptai. kognityvinė lingvistika atskleidė ir pagrindė mintį apie konceptualiąsias metaforas, kurios kalboje turėtų būti suvokiamos ne kaip kalbos puošmena, o kaip mąstymo proceso atspindys, t. y. kalbančiojo kalbinės raiškos būtinybė20. taigi siūlymas praplėsti frazeologijos sampratą lietuvių kalbotyroje labai pamatuotas ir pagrįstas. o jis itin parankus istorinio tipo žodyno rengėjams, mat esama nemažai stabiliųjų žodžių junginių, kurie kalbos raidoje netapo frazeologizmais. rengiant sŽ laikytasi ne tik tradicinės frazeologijos sampratos, nes stengtasi iškelti žodyno straipsniuose frazeologijos paribiui priklausančius visus stabiliuosius žodžių junginius ir parodyti jų sintaksinį lauką. taip daroma dėl to, kad vieni frazeologizmai ir stabilieji žodžių junginiai nevartojami dabartinėje lietuvių kalboje, kiti iš dalies vartojami, bet dažniausiai jie aptinkami šių dienų joniškio (ir ne tik to regiono) šnektų diskurse. 1. tradicinė fraZeoLogija sLanČiausko Žodyne tradiciniai frazeologizmai suvokiami kaip junginiai, pagrįsti skiriamaisiais jų narių bruožais (žr. 03). Vieni iš pagrindinių tradicinių frazeologizmų žodžių, kaip teigiama Frazeologijos žodyne, yra kūno dalių pavadinimai: akis, ausis, galva, ranka, kinka, koja, nagas, papas, pilvas, plaučiai, širdis21. ne išimtis ir sŽ leksika, kur frazeologinių junginių su kūno dalių pavadinimais esama per 25. daugiausia frazeologizmų sudaryti su aktyvią žmogaus veiklą nusakančiais žodžiais, tokiais kaip: blaižyti, dvėsti, graužti, kuštėti ir pan. (per 60). nemažai frazeologizmų su artimos aplinkos daiktų ar dažnai vartojamų daiktų pavadinimais, pvz.: pečius, žvakė, kartis, bulka ir pan. (apie 30). Per 20 frazeologizmų sudaryti gamtos reiškinių pavadinimų pagrindu, pvz.: aušra, vasara, žiema, žaibas ir pan., per 10 – naminių (laukinių) gyvulių (paukščių) ir jų aplinkos daiktų pavadinimų pagrindu (kiaulė, strazdas, zuikis ir pan.). esama grupės frazeologizmų su drabužių ir jų dalių pavadinimais (per 3), antgamtiškų būtybių pavadinimais (per 3), minčių raiškos pavadinimais (per 5). reikia pasakyti, kad sŽ nemažai frazeologizmų ir su rašytinei literatūrai būdingesniais žodžiais, tokiais kaip: būrys, daiktas, galas, laikas, valia, žemė, žinia, žodis. tokio tipo frazeologizmų gausa veda prie minties, kad 20 Plačiau apie konceptus žr. Papaurėlytė-klovienė 2004; 2012: 3–9. 21 Plačiau žr.: fŽ Vii. frazeologijos pateikimas Mato slančiausko žodyne 89straipsniai / articles tautosakos rinkėjai frazeologijos galėjo nusižiūrėti ir iš tuomet spausdintų leidinių, t. y. rašytinės literatūros (žr. 0.1). Visi sŽ frazeologizmai pateikiami straipsnio pabaigoje pagal abėcėlę, pvz.: akis sf.: [...] ◊ akies mirksnyj adv. bematant: Ant to dirvono atsisėdęs, tai akies mirksnyj visą svietą parlėksi. ŠLP 252 akis ištempti įdėmiai žiūrėti [...]22 akių gale adv. beregint, bematant [...] dienos akim adv. dieną [...] kur akys mato, o kojos neša adv. bet kur [...] par akis adv. matant, akyse, akiplėšiškai [...] po akių adv. akyse, akivaizdoje [...] po visų akių adv. visiems matant [...] prapulti iš akių išnykti, dingti [...] tom pačiom akim būti naktį nemiegoti, neužmigti [...] Pastovūs kelių žodžių, paprastai daiktavardžių, junginiai taip pat pateikiami kaip frazeologizmai, iškeliant antraštiniu žodžiu vieną kurį (pagrindinį) minėto junginio daiktavardį, plg.: juosta sf.: [...] ◊ dermės juosta vaivorykštė: Dermės juostą pamačius, nereikią rodyt su pirštu. ŠLsP 131 sŽ frazeologizmai, sudaryti iš skirtingų kalbos dalių, paprastai veiksmažodžio ir daiktavardžio, dėl veiksmažodžio įvairovės turi variantų. tiesa, šie junginiai nevertintini dabartinės kalbos požiūriu, tačiau pasakų kontekstas vis dėlto leidžia juos laikyti neskaidomu junginiu – frazeologizmu. todėl junginiai su skirtingais veiksmažodžiais sŽ pateikiami skyrium, kaip frazeologizmų variantai, pvz.: žinia sf.: [...] ◊ (pa-) duoti žinią pasakyti, pranešti: Sodžiaus žmonys susibėgę pasiklausę, davę esesoriui ir uredninkui žinią. ŠLsa 31 nuginti žinią pasakyti, pranešti [...] frazeologiniai junginiai, išplėsti kaip sakiniai, pateikiami prie įvairių žodyno straipsnių. Pavyzdžiui, skūrą par galvą nunerti „bausti“: Sakės, kad ir jai širdis drebėjus: jeigui motina numanys, kad ji priim vaikesus, tai jai skūrą par galvą nuners. ŠLsP 209 aptinkamas ir prie daiktavardžių galva, skūra, ir prie veiksmažodžio nunerti. jau buvo užsiminta, kad ne visi sŽ tradiciniai frazeologiniai junginiai yra patekę į lietuvių kalbos Frazeologijos žodyną. Pavyzdžiui, frazeologizmai dienos akim „dieną“, skūrą per galvą nunerti „bausti“, visa galva šaukti „rėkti, klykti“, kavalšis atkalbėti „užburti“, kavalšis išnešti „sprukti, pabėgti“, kaip pilvas išmano „kaip su22 dėl didelės straipsnio apimties prie frazeologizmų paliekamas vienas pavyzdys arba jų iš viso atsisakoma. 96 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXIX Vėlius norbertas 1975: M. slančiausko užrašyta pasakojamoji tautosaka (anekdotai, sakmės, pasakojimai). – Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai, surinko Matas slančiauskas, parengė norbertas Vėlius, ada seselskytė. Vilnius: Vaga, 7–20. Vėlius norber tas 1985: M. slančiausko bendradarbiai ir jų surinkta pasakojamoji tautosaka. – Šiaurės Lietuvos sakmės ir pasakos, surinko Mato slančiausko bendradarbiai: jonas trumpulis, Pranas narvydas, juozapas stonevičius, jonas Lideikis, Pilypas grigutis, steponas strazdas, parengė norbertas Vėlius. Vilnius: Vaga, 7–34. Vosylytė klementina birutė 1985: Lietuvių kalbos palyginimų žodynas. Vilnius: Mokslas. VPsV – Valodniecības pamatterminu skaidrojošā vārdnīca, adb. red. skujiņa Valentīna. rīga: Latviešu valodas institūts, 2007. Župerka kazimieras romualdas 1983: Lietuvių kalbos stilistika. Vilnius: Mokslas. БЭСЯ 1998 – Большой энциклопедический словарь. Языкознание. Москва: Большая Российская энциклопедия. santruMPos ad. – adutiškis, Švenčionių r. aln. – alanta, Molėtų r. avyž. – jonas avyžius, jo raštai. brž. – biržai. bŽ131 – jonas baronas. Rusų–lietuvių kalbų žodynas. c – Clavis Germanico–Lithvana. dbk. – debeikiai, anykščių r. dglš. – daugėliškis, ignalinos r. ds. – dusetos, Zarasų r. ėr. – ėriškiai, Panevėžio r. glv. – gelvonai, Širvintų r. grd. – girdiškė, Šilalės r. grž. – grūžiai, Pasvalio r. j. – Литовскiй словарь А. Юшкевича съ толкованiемъ словъ на русскомъ и польскомъ языкахъ. j. balč. – juozas balčikonis, jo raštai ir vertimai. jnš. – joniškis. kp. – kupiškis. kpč. – kapčiamiestis, Lazdijų r. krs. – karsakiškis, Panevėžio r. krš. – kuršėnai, Šiaulių r. kzr. – kazlų rūda, Marijampolės r. Lb. – Labanoras, Švenčionių r. Lk. – Luokė, telšių r. Lkv. – Laukuva, Šilalės r. Ltr (brž.) – Lietuvių tautosakos rankraštynas, biržai. Ltr (Mrc.) – Lietuvių tautosakos rankraštynas, Marcinkonys, Varėnos r. nt. – notėnai, skuodo r. Pg – Pagerintos Giesmju Knygos ... iš Naujo perweizdetos per F. Kurszatį. Pn. – Panevėžys. Pns. – Punskas, Lenkija, seinų apskritis. Pt. – gabrielė Petkevičaitė-bitė, jos raštai. Pv. – Pivašiūnai, alytaus r. rd. – radviliškis. rm. – ramygala, Panevėžio r. rod. – rodūnia, baltarusija, Varenavo r. rš. – rimšė, ignalinos r. s. dauk. – simonas daukantas, jo raštai. frazeologijos pateikimas Mato slančiausko žodyne 97straipsniai / articles sdb. – sidabravas, radviliškio r. skdv. – skaudvilė, tauragės r. skp. – skapiškis, kupiškio r. skr. – skirsnemunė, jurbarko r. sl. – salos, rokiškio r. slm. – salamiestis, kupiškio r. slnt. – salantai, kretingos r. smal. – smalvos, Zarasų r. sug. – suginčiai, Molėtų r. Šl. – Šiauliai. Šts. – Šatės, skuodo r. Švnč. – Švenčionys. tdriV262 (Prng.) – tautosakos darbai, Paringys, ignalinos r. trgn. – tauragnai, utenos r. trk. – tirkšliai, Mažeikių r. tvr. – tverečius, ignalinos r. ut. – utena. užv. – užventis, kelmės r. Vb. – Vabalninkas, biržų r. Vj. – Vajasiškis, Zarasų r. Vkš. – Viekšniai, akmenės r. Všn. – Viešintos anykščių r. Žem. – Žemaitė, jos raštai. the phraseology presenting in the dictionary of Matas slančiauskas suMMary the variety of Lithuanian phraseological word combinations, their variants and expression is not yet fully recorded. historical dictionaries, dictionaries of dialects and subdialects constantly complement not only the core of phraseology, so-called traditional phraseologisms, but also a periphery – stable word combinations (frozen linguistic units). such word combinations reflect the development and synonymy of phraseologisms as well as slightly different phraseological expression in each region of Lithuania, the variety of which is not always fully covered in major dictionaries. the article deals with phraseological word combinations taken from collections of folk narratives prepared by Matas slančiauskas and his assistants at the end of 19th and the beginning of 20th centuries. there are more than 580 such word combinations in slančiauskas’ dictionary: over 380 traditional phraseologisms and over 200 stable word combinations. they complement the core of Lithuanian phraseology and uncover a wide periphery – functioning of “forgotten” stable combinations of words. in traditional phraseologisms used more than 160 years ago in the areas surrounding joniškis, the main word frequently names a part of the body (akis (eye), ausis (ear), galva (head), ranka (hand or arm), koja (leg), pilvas (stomach), širdis (heart)). Quite a few of them could have been taken from written sources, because the main words of phraseologisms such as būrys (party, group), daiktas (thing), galas (end), laikas (time), valia (will), žemė (earth), žinia (message), žodis (word) were more common in printing and literature. stable word combinations in slančiauskas’ dictionary are marked with the mark ◊. fossilized cases of nouns, adjectives and pronouns with prepositions make the basis of stable word com- 98 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXIX binations. combinations with particles, adverbs and onomatopoetic interjections usually are not treated as phraseologisms. stable word combinations of slančiauskas’ dictionary illustrate various possible lexical links which in some aspects could be dependent on society using a particular language, its customs, moral attitudes, fashions, vitality of a dialect, etc. as could be judged from syntactic expression of the word combination and the text, the traditional phraseologisms and stable word combinations of slančiauskas’ dictionary can be viewed as a reflection of assessed objects and assessment criteria of the end of 19th and the beginning of 20th centuries related to a person, personal behaviour and activity. Įteikta 2013 m. sausio 10 d. janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]