Rytų baltų fitonimo „avietė“ („rubus“) morfologinė raida ir etimologinių sąsajų problematika

63straipsniai / articles esMiniai ŽodŽiai: fitonimas; Rubus; Ribes rubrum; Vaccinium uliginasum, myrtillus, uliginosum. keyWords: phytonym; Rubus; Ribes rubrum; Vaccinium uliginasum, myrtillus, uliginosum. roLandas kregŽdys Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyr imų kr y p t y s: vergleichamoji baltischer und anderer indoeuropäischen Sprachen gramatika, etimologija. östlichen baLtte fitoniMo AVIET (RUBUS) MorfoLoginė raida und etiMoLoginių sąsajų ProbLeMatika east baltic names of the raspberry (Rubus): morphological analysis, retrieval of the etymological links of the phytonym anotation im Artikel analysiert sich eastern baltischer Sprachen fitonimo avietė (Rubus) daryba, kritisch bewertet ligšiolinė lie. aviẽtė 2, dial. aviet 3b, avtė 1, avtė 2, avėt 3a, la. avene etimologija, gründet zoonimines konotations leksemų sąsaja. be detalizuotas lettischer Sprache avietes namensinungen morfologischer Varianten struktūrines sklaiden, werden vorgestellt lie. dial. aš(v)óklė, ašóklis, ašóklė, vašóklis, vaišóklis, vaišókšlis, vaišvóklis; lie. (dial.) vaivóras, dial. vąvóras, vavóras, la. (dial.) vàivari(2), vaîvari2, vavariņi, vàivariņi, vaivariņas, sintagmos la. dial. àitu uôgas Ursprungs beschriebenai. annotation the phytonym Rubus. due to the present zoonymic argumentation of origin of the the article deals with derivation and development peculiarities of the east baltic names of phytonym, latter-day etymological evaluation of the Lith. aviẽtė 2, dial. aviet 3b, avtė 1, avtė 2, avėt 3a, Latv. avene is kritized. besides the derivational analysis of lexemes of the multiform Latvian phytonym Rubus, etymological research of the apparent morphological or semantic equivalents of Lith. dial. aš(v)óklė, ašóklis, ašóklė, vašóklis, vaišóklis, vaišókšlis, vaišvóklis, Latv. dial. àitu uôgas is also presented. 64 acta roLandas kregŽdys Linguistica Lithuanica LXIX 0.EinVadas Lie. aviẽtė 2, dial. aviet 3b, avtė 1, avtė 2, avėt 3a (su ie > ė monoftongisierung zemaičių dialektiniame plote [žr. Zinkevičius 1966: 86]) ‘krūminis Pflanze mit süßen Beeren (Rubus); sein uoga (LkŽe), zugewiesenen spälyviesiems eastern baltų prokalbės veldiniams (plg. Zinkevičius 1984: 336, 1987: 152), kilmę ernstas fraenkelis (LeW 28), remdamasis ankstesniais baltistų veikalais (plg. būga ii 20; Me i 232), grindžia, pasitelkdamas z o o n i m i n ę reikšminę kono - taciją suponuojančiu bei darybiškai panašiu (t. y. vediniu) lie. dial. aš(v)óklė ‘serbentas’ (← subst. lie. ašva ‘kumelė; didesnė kumelė; didesnė veislinė kumelė’ [LkŽe])1, t. y. veda šį fitonimą iš subst. lie. avs 4 ‘gyvulys, laikomas vilnoms, Fleisch (kitur und Milch) und kt. (dLkŽ5), o la. (dial.) avene, -es ‘avietė, -ės; aviečių busch mit frischem aus subst. la. avs ‘avis (Me i 232). so diese fitonimų etimologische Raida postuliert und in neuesten litauensischen sprach Wörzerkunft Geschäften (LeŽ 38; aLeW). Menėtas lie. aviẽtė, aviet und la. avene, -es Ursprungseinschreibung, matyt, zugeschriebeninas liaudies etimologijai (plg. la. dial. àitu uôgas ‘avietės resp. avių uogos2 Valka [LVda 74]), lėmė kvazietimologischen interpretationen radimąsi, plg.: 1) Václav Machek (1961:34:6) über die Überlegung über dieses fitonimos und gauruoto avies, wegen des prinokiais avietes pa ähnlich mit den sums von lebünen (dar sehen Le Zbüber); 2) Wojciecho smoczyńskio (LeŽ 38) die Interpretierung, neva aviečių Beogen sind ähnlich an aveles; 3) konstantīno karulio (LeV i: 93), matyt, besirėmusio germanistų identišku teiginiu über v. Himbeere ‘avietė (däl sein zr. weiter) elnių familien zinduoli danielius motyvacija (plg. hermodsson 1990: 79), rekonstruijamu zooniminę dieses Pflanzen konotationen, argumentuojamu avietes lapų stamo avių ėdesio referentu. Zooniminei Wortes Ursprungs Hypothese rastis, matyt, Einfluss hatte ganz eines Darbiet Modio3 vokiechs Sprache tatpuruṣa type solche gleich semantischen raiškos kompo1 einige Forscher lie. dial. ich(v)óklė mėgina sieti mit lie. ašvenis 1 (sm.), ašvienỹs 3b ‘darbinis arklys (LkŽe) (plačiau sieh Wodtko, irslinger, schneider 2008: 233). (LVda 74) ka la. avitiņa, avetiņa ‘avelė (Me i 232), noch plg. la. dial. avetene 2 t. y. reflektuojama pseudoetimologinė sintagma, suponuota homonimų la. dial. aviêtenes ‘avietės’ bils- ‘avietė Mazsalaca la. dial. avtna ‘avelė rucava (eh i: 190). 3 t. y. nicht vedinių, aber dūrinių, plg. kazimiero būgos (rr ii 20) angegebenen fitonimo lie. ašvklė ‘serbentas morfologisches alternantą v. Bocksbeere ‘juodasis serbentas (Ribes nigrum) resp. ožio uoga, und der letztere etiologija einų gründet odoronimine motivacija (pavyりに, richardas Loewe [1913: 131] behaupdųjų serbentų krūmo dvokiantį kvapą esantį panašų į ožio smarvę), kitų aiškinama vėlyva senųjų struktūrinių elementų kaita, nulemta liaudies etimologijos (plačiau žr. Prokosch 1916: 292–293). rytų baltų fitonimo avietė (rubus) morfologinė raida ir etimologinių sąsajų problematika 65straipsniai articles zitas v. Himbeere ‘danieliaus uoga resp. avietė (Rubus idaeus) < v. Hinde ‘danielius (Cervus dama) / danieliaus patelė + v. Beere ‘uoga (frisch 1741: 454; kluge 2002: 412), dessen motivacija4 mit diesem tierūnos ragais verbunden wird (Loewe 1913: 131, 161). tinna bedauestauti, dass zoonimines konotations fitonimų kompositü Struktur untersuchte Forscher nichtattraktionete Aufmerksamkeit in ganz bedeutungs litauischen dialektismum eigeniges pejorativien bedeutminiges atspalv, wenn einer seiner sandä reflektiert tierun einwardijimung: lie. dial. kãčuogė 1 ‘(bot.) avietė katuogė (Rubus saxatilis); ihre uoga subst. lie. kat 4, kãtė 2 ‘(zool.) naminis gyvulys aus plėšriųjų Familie (Felis domestica) lie /. dial. šùnuogė 1 ‘(bot.) katuogė (Rubus saxatilis); katuogės uoga subst. lie. šu, šuvà 4 ‘(zool.) tierulys, gehalten Häusern zu bewahren, Jagd und kt. (LkŽe) und kt. (mehr Beispielen siehe gritėnienė 2006: 133) die Beeren dieser Pflanze werden nicht gesammelt und verwendet für die Nahrung, da sind rūgščios und koulingos (gritėnienė 2006: 134). Pflėžtina, dass ohne zooniminium sando, solche Bedeutung umdiskutiamam fitonimui nicht eigenig resp. reflektuerend virtualusis referents avietė, plg. la. dial. aveņuôgas2, avèņuógas2 ‘avietės, vartojamus Vidžemėje, kurzemėje und Žiemgaloje, naukšėnuose zafiksuotą la. dial. avesenuogas ‘t. p. (LVda 73 [žr. weiter]). taigi solch Auslegung ist kontradikcinis semantischen genannten eastern baltischen fitonimų raiškos, reflektuojančios virtualųjį denotatą uoga, be pejorativenes konotationen, aspektu. Morfologinis, neva Darybinis lie. aviẽtė, aviet Überemens (resp. vedinio), bis jetzt semantisch nemotivuoto lie. dial. aš(v)óklė ‘serbentas, statusas (dar zr. aLeW), spėtina, ist ganz andoks, als versuchtama aiškinti bis šiol (plg. blažek 2010: 14), i. i. er grįstinas referento zoon strukturistischen besonderheitenin, und nicht zoonimine motyvacija. kann man vorsichtig spätzen, dass lie. dial. ašóklis 1 ‘(bot.) vašoklis, serbentas (krūmas und uoga) (Ribes rubrum) (LkŽe) lie /. dial. ašóklė5 1 ‘t. p. lie. dial. ašvóklis 1 ‘t. p. lie. ašvklė 2 ‘t. p. ir lie. dial. ašvokšlė ‘t. p. (su sporadiniu epenteziniu resp. neetimologiniu antruoju -š-) vestinas, gegensatz kazimiero būgos (rr ii 20) spėjimui (žr. anksčiau), aus lie. vašóklis 1 ‘(bot.) serbents mit rotonomen, gelschauen oder schwarzen Beeren (Ribes); dieses vaiskrūmio Berge; raudokuro oder kamine; schulinium svirties kartis mit hakliu kibiruh anschauen; gembė, vagis; dvišakas Sockel, holzer Haklys pancim und Sevēm wyti; varveklis ir kt. (LkŽe), reflektuierender referentą ‘pagalys kartis mit kabliu das, was kabo nusviręs, gleich 4 ji argumentierte liaudies etimologiei eigenige faktographija (plačiau žr. hermodsson 1990: 8283). nasis serbentas (Ribes rubrum); šio vaiskrūmio uoga’ (LkŽe) < subst. lie. všas 4 ‘kablys (ppr. ant karties, vielos ar grandinės) katilui pakabinti, verdant ant ugnia5 mit Anfangs wafereze wegen des Geschlechtes *vašvoklis (mit antriniu -v- [plg. Zinkevičius 1966: 199]) *(v-)ašvoklis analogiško procesa dieser Geschlechtes vnykimas dėsningas wegen zweier v...v (plg. endzelīns 1961: 7; Me iV 654655) und dialektischen Eigenschaften sowie aus dem ersten sando Grundines Wortes Anfangs vkitimo tendenzien (plg. Zinkevičius 1966: 177178) morfologischen. 66 acta Linguistica Lithuanica LXIX unteryl; lautys kartis, auf welcher etwas roLandas kregŽdys prikabinta + (antrinis) suff. lie. -kl- (däl ihn sieh skardžius i 198). Hinsichtlich, dieser fitonims könnte sein zugeschrieben werden aso ciativams, seine semantische konotation motyvuotina serbentischer uog inier kekien, svyrantigen unten von busmoch schaken wie karčių oder pagaliukų, aplipusių uo gomis, forma. be schaknies vaš-, litauischen sprach schnektose verwendet werden derselben ursprünglichen schaknies vaiš- (← lie. dial. vašas 4 ‘šiaip kablys or įrankis su kabliu [LkŽe]) vediniai, plg. lie. dial. vaišóklis 1 ‘raudonasis serbentas (Ribes rubrum); dieses vaiskrūmio uoga lie. dial. vaišvuokliai ‘t. p. lie. dial. vaišókšlis 1 ‘t. p. // lie. dial. vaišvóklis 1 ‚raudonasis serbentas (Ribes rubrum); dieses vaiskrūmio uoga lie. dial. vaišvókšlis 1 ‘t. p. (LkŽe), suponuojantys dieses fitonimo hipernormalismus (apie sie plačiau žr. Vitkauskas 1994: 107tt.; urbutis 1998: 55, 2009: 146, 241; kabašinskaitė 1998: 50) darybine Gruppe. fitonimo form mit schoknies -ą- (resp. tautosilabiniu *an, plg. lie. dial. vanšas ‘vąšas [LeW 1207]), matyt, nunyko wegen hypernomalismus fonetischen variants gausos (kai welche unteraičių šnektose und wegen ą > , ū kitimo wegen seiner nyko und des wortbeginns v- [žr. Zinkevičius: 1966; LeW 178 ibd.]), lämususios die semantische neutralisierung des vorigen Gebnins, ilgaini kann implikati liaudies etimologische verbindung mit verb. lie. vešti, vẽša (vẽši, -ja), -jo ‘gerai wachti, tarpti und kt. subst. lie. dial. zwischenà 4 ‘vešlumas, guter augimas ( subst. lie. vašà 4 ‘vešėjimas, vešimas, augimas und kt. [LkŽe]) (plg. kabašinskaitė 1998: 32), t. i. e. e veiksmažodžio (ir daiktavardžio) Reihe des daybigen Elementes radimasis konnte suponuoti -ą- (< an) elimination (plg. urbutis: 10 1981 plg. subst. lie. dial. ešklė 2 (ppr. pl.) ‘(bot.) vašoklis, serbentas (krūmas und uoga) (Ribes rubrum) (LkŽe). 1.Vių kaLbos aVietės PaVadiniMų MorfoLogischen Varianten strukturiinhe skLaida Lie. aviẽtė, aviet (dial. avtė, avtė, avėt) spräche kann nicht sein erklärama skyrium vom lettischen sprach dialektischen kontaminanten, refektuojenden schaknį aiv-6, plg. la. dial. aviêkstenes Vecpiebalga (LVda 72; auch zr. Me i 14) ← (*aiv-iet-es ‘avietės, wegen kontamination mit: 1. la. (dial.) plg. la. dial. aviẽtes ir kt. [žr. toliau]) *aiv- + suff. -iet- (žr. endzelīns 1951: 389) av-enes ‘avietės (mit suff. la. - [žr. endzelīns 6 Zoonimines motivationsanhänger, matyt, sie wäre lieben kildinti aus la. àita ‘avis (Me i 14), jedoch lytis mit šaknies dantiniu baigmeniu -tnėra zafiksuota. rytų baltų fitonimo avietė (rubus) morfologinė raida ir etimologinių sąsajų problematika 67streipsniai articles / 1951: 298]) und dieser beiden kontaminantu 1a. la. dial. aviẽtenes (avetenes, aviêtenes, aviêtenes2 [LVda 74]); 2. la. dial. avišķes ‘t. p. ( la. dial. avišķas [LVda 74]) mit suff. la. -išķ-ē- (< -isk- [plg. endzelīns 1951: 365368] und la. dial. aviškas [LVda ibd.] -šķ- > -šk- [žr. endzelīns 1951: 186, 367; über einen dieses Kitto-Etiologiets aiškinimą siehe rudzīte 1993: 338]), 2a. la. dial. avîkšas ‘t. p. (← la. dial. av-ie-kšas [LVda 73] resp. -ie- > -î- [plačiau endzelīns 1951: 137138; rudzīte 1993: 243], reflektuojančiu strukturen elementů -šk- > -kšmetatezę [plg. endzel 1951: 234; sr. i.2.1. typ.; dar Meīns iii 524525 (s. v. riksis)]), t. y. ausschirtini 3 grundlegende latewische dialektologische und ihre fitonimo aviet, dem die besonders gemeinen fonomorfische Eigenschaften la, schließen la. avaivdarybos Modelle (auch zr. schemą): I. suff. la. - vedietiniai, plg. ē kam. (fem.): aviẽtes, aviêtes, aviêtes2, avetes2 avîtes (su -ī- < -ie- [žr. i.1.2. tipą]) (LVda 74) / kam. (masc.) (s) la. (dial.) avieši (Me i 232; LVda 74) (< la. *avietīs [žr. i.2.1.1. tipą] lie. dial. avietỹs 3b [sm.] ‘krūminis Pflanze mit süßen Beeren (Rubus); uoga [LkŽe]) > ē ā kam. (fem.) la. dial. aviêčas2, aviečes Žemgaloje (LVda 73) mit -tj- > -č- (žr. rudzīte 1993: 288) und seine Varianten (kontaminanta): I.1. suff. la. -iet- + suff. la. -ene, plg. la. dial. aviẽtenes, avetenes, aviêtenes2, avietenes avitenes mit -ie- > -ī- > -kaitem (LVda 74; siehe i.1.2. tipą); I.1.1. suff. la. dial. -et- (< suff. la. -iet- [LVda 73]) + suff. la. -ene, plg. la. dial. avetenes (LVda 73); I.1.1.1. mit strukturinischem Element erstjo -eabsorbcija, plg. la. dial. avtene (Me i 232; LVda 74) ← la. dial. av-e-tene(s) (žr. i.1.1. tipą); I.1.1.2. mit strukturinem Element -ietabsorbtion, plg. la. av(iet)enes (Me i 230); I.1.2. suff. la. dial. -īt- (< suff. la. -iet- [plg. rudzīte 1993: 243]) + suff. la. -ene, plg. la. dial. avitenes (LVda 74) mit -- < -īkaita (plg. rudzīte 1993: 128); I.2. suff. la. -iet- + iii type suff. la. dial. -šķ- (> -išk- [žr. früher]), plg. la. dial. aviškas, aviéškas, aveškas2 aviêêšķi (LVda 74) aveškas (su -e- < -ie- [LVda 73]) mit -tiabsorbcija (resp. *av-ie-[ti]-šķi /); I.2.1. suff. la. -iet- + metatezinis (dėl -tiabsorbtionen [žr. i.2. tipą]) -kš- (< -šk- [žr. früher]), plg. la. dial. àiviêkšas2, àiviékšas2 aviẽkšas, aviêkšas, aviêkšas2, aviékšas, avekšas2, aviẽkšes, avekšes2, aviêkši, avekši2 la. / dial. avēkša, avêkšas [Me i 232; LVda 73] mit -e- < ie- [žr. i.1.1. tipą]) la /. dial. àivîkšas2, avîkšas, avkšas (LVda 74) mit -ī- < -ie- (plg. i.1.2. tipą); I.2.1.1. mit nunykusiu -k-, plg. la. dial. aviêšas, aviêšas2 aviêši, aviêši2, avîši [< su -ī- < -ie- (žr. i.1.2. tipą)] [LVda 73, 74] aviê-k-šas, aviê-k-šas2 ← aviê-kši, ave-k-ši2 [žr. i.2.1., i.2.2.1. tipus; plg. eneldzīte 1951: r226, 230 224 338, 334, 1993: 243, 354]; wahr, jānis endzelīnas (1951: 389) la. avieši (masc.) verbindet mit lie. aviečia (pl. masc.), t. y. supposonuojama prala. *aveit- ‘avietė (masc.), wenn erwähėten 68 roLandas kregŽdys acta Linguistica Lithuanica LXIX der Formen mit -kir ohne es verwendet werden gretimai, plg. la. dial. aviêkši Malta aviêši kaunata (LVda 73, 74); deshalb kann spėti buvus 2-er homofonů: la. av, minimoie und altschauenden Schriftern (plg. aweeschi Madbeern XVi 325 [fennell 1989: 10]), su antriniu suff. la. -ietŏ-, ir dialektinio darinio su absorbuotu -kresp. la. dial. avie(k)ši (žr. i.2.1. tipą); I.2.1.2. mit strukturlichen elementen -kš- > -žkaita (dėl ihrer breitere zr. endzelīns 1951: 251), plg. la. dial. aviêžas (LVda 74) ← aviê-kš-as (žr. i.2.1 tipą); I.2.1.3. mit epenteziniu resp. neetimologiniu -r-, plg. la. dial. aviẽrkšas, avikšas (su -- < -ī- < -iekaitmi [žr. i.2.1. tipą]) (LVda 73, 74); I2. suff. la. -iet- (> -īt- [su -tir -ktranspozition ir oder -tabsorbcija]) + suff. la. -isk- + suff. la. -ene (dėl tripleksinio afikso struktüravimo noch zr. ambavekšenes, avîkšines (LVda 72, 73, 74) mit suff. -ine < razas 1993: 184), t. y. la. dial. aviêkstenes, àiviêkstenes, àiviékstenes2, àivekstenes2, àiviekstenes2 / aviẽkstenes, aviêkstenes, aviékstenes, avekstenes2, aviekstenes / avīkstenes, avkstenes2 // àiviêkstines2, àiviekstines2 / aviêkstines, aviékstines, avekstines2 / -ene (žr. endzelīns 1951: 300; žr. ii.1. tipą) und -ie- > -ī- -ie- > -ebei -šķ- > -škkaitomis (todėl ir š < s [plg. rudzīte 1993: 291]) ← la. dial. aviẽtenes und kt. avitenes (žr. i.1., i.1.2. tipus), bei Kontaminierung mit i.2.1. Typ leksemomis; I2.2.1. mit Strukturelement -šķ- (< -stj- [plačiau žr. endzelīns 1951: 178 179; rudzīte 1993: 286, 308]), plg. la. dial. aviêkšķenes (LVda 73) ← la. dial. aviêkstenes (žr. i.2.2. tipą) mit -kšķpagal analogiją mit la. dial. (gen. pl.)? *aviekšķu (plg. rudzīte 1993: 309) ← la. dial. aviẽkstes, aviêkstes, aviékstes, avekstes2 (žr. i.2.2.4.c. tipą); I.2.2.2. su struktūrinio elemento -kabsorbcija, plg. la. dial. àiviéstenes2 / avestenes2, aviestenes ← la. dial. ave-k-stenes2 (LVda 73); I2.2.3. mit strukturischen Elementen -k-, -tabsorbcija und šaknies -e- < -ie- (žr. i.1.1. tipą) kaita oder ohne sie, plg. la. dial. avsenes, avèsenes, avêsenes2, avesenes aviẽsenes, aviêsenes, aviêsenes2, avesenes, avesenes2 ← aviêšenes, aviêšenes2, avisenes (su -- < -ī- < -iekait) (Me i: 23; LVomisda 73, 72) la. dial. av-ie-k-s-t-enes (žr. i.2.2. tipą); I2.2.4. mit strukturellem Element -neabsorption: (a) i.2.2.3. type darinių, plg. la. dial. aviẽses, aviêses2, aveses2 ← la. dial. avies-en-es (žr. i.2.2.3. tipą); (b) i.2.2.1. tipo darinių, plg. la. dial. avekšķes (LVda 73) su -e- < -ie- (žr. i.1.1. tipą) ← la. dial. aviêkšķe-ne-s (žr. i.2.2.1. tipą); (c) i.2.2. type darinių, plg. la. dial. àiviêkstes2, àiviékstes2, àivîkstes2 aviẽkstes, aviêkstes, aviékstes, avekstes2 (LVda 72, 73) ← la. dial. àiviêkst-en-es, àiviékst-en-es2.2. aviẽkst-en-es, aviêkst-en-es, aviékst-en-es, avekst-en-es2 (žr. i.2. typ); I.2.2.5. su struktūrinio elemento -eabsorbcija: a) i.2.2.3. tipo darinių, plg. la. dial. avesnes2 ← la. dial. aves-e-nes (žr. i.2.2.3. tipą); b) i.2.2. tipo darinių, plg. la. dial. aviẽkšnes (apv) ↔ la. dial. avekšenes (žr. i.2.2. tipą); rytų baltų fitonimo avietė (rubus) morfologinė raida ir etimologinių sąsajų problematika 69straipsniai / articles I2.2.6. mit regryvine Strukturelement -t- > -ndisimiliation, plg. la. aviesnenes, avieksnenes (Lange 1773: 44; LVda 74) ← la. dial. aves-t-enes2 ← la. dial. aveks-t-enes (auch siehe i.2.2.2. tipą); I2.2.7. strukturischen Elementen -tmit -teabsorbtion, plg. la /. dial. àiviêkšines2 (LVda 73) ← la. dial. àiviêks-t-ines2, àivieks-t-ines2; la. dial. aviêksenes, avieksenes (LVda ibd.) ← la. dial. aviêks-t-enes; la. dial. aviêksnes (LVda ibd.) ← la. dial. aviêks- -te-nes; la. dial. aviéksnes (LVda ibd.) ← la. dial. aviéks-te-nes (žr. i.2.2. typą); II. suff. la. -ene vediniai, plg. ē kam. la. (dial.) avenes (fem.), aveņi (masc.) (LVda 73) und seine kontaminaciniai Varianten mit suff. -iet- (žr. früher): II.1. mit suff. -ene > -ine kaita, plg. la. dial. avines (LVda 74; siehe i.2.2. tipą); III. suff. -šķē vediniai (apie suff. la. -sk-, -išķ- [< *-sk-] noch sieh ambrazas 2000: 183), plg. la. dial. aviškas (su -šk- < -šķ- [Me i 232]), avišķes, avišķas (LVda 74); zu glauben, dass diese lytys könnten aus la geführt werden. dial. aviêškas, aviéškas, aveškas2 ← aviêšķi (žr. i.2. tipą) resp. suponuoti seką: av--škas *av-ī-škas.1. *av-ie-škas (žr. i.2.2., i2. types), → matyt, darf nicht wegen iii.1. Typ beispiels: III.1. mit suff. la. dial. -išk- > -uškkaita (aukšzemniekų dialektinė ypatybė [žr. endzelīns 1951: 366]), plg. la. dial. avuôškas (LVda 74), t. y. -ŭ-šk- > -ū-šk- (sposcheMa. Latvians fitonimo avietė dayblichen Elementen und fonotaktischen Ketžių kaitų sklaida 70 acta Linguistica Lithuanica LXIX radinis Verlängerung, typisch Latgalos roLandas kregŽdys šnektoms [žr. breidaks i 371, ii 243]) > -uo-šk- (plg. breidaks ii 325); III.1.1. mit suff. la. -ene, plg. la. dial. avuôšķenes (LVda 74); III.1.2. mit strukturinio Element -kabsorbcija, plg. la. avuoši (masc.) resp. Awohschi (depkin 1704 i: 89) la. dial. avuôš-k-as (fem.) (žr. iii.1. tipą); oder 2-ojo III.2. su struktūrinio elemento -iabsorbcija, plg. la. dial. aûšķenes (← *av-i-šķ- + suff. la. -ene [Me i 230; LVda 72]); III.2.1. su epenteziniu -k-, plg. la. dial. aûkšķenes (LVda 73) ← la. dial. aûšķenes (tai neįprastas kitimas, mat aukšzemniekų šnektoms būdinga sekos -kšk1-ojo -knykimo tendenz [žr. rudzīte 1993: 336]); III.2.2. - sušk- (< -šķ- [žr. anksčiau]) > -kšmetateze, plg. la. dial. aûkšenes (LVda 73) ← la. dial. aû-šķ-enes (žr. iii.2. tipą); III.2.3. - mitkabsorbcija, plg. la. dial. aušenes (Me i 230) ← la. dial. aû-k-šenes (žr. iii.2.1. typą). Manti, dass lettischen Schnektos šaknies aivfitonimo avietė eingefärdijime sind inovaciniai resp. traktuotini als epentezinio (neetimologinio) -irefleksijos (plg. lie. dial. mé-i-linkas 1 ‘malūnininkas lie. mélninkas [-nykas] 1 [< blr. meülniq ‘t. p.] ‘t. p. und kt. [LkŽe]; top. lie. dial. A-i-riógala top. lie. Ariógala ‘miestelischen raseinen r. benennung [būga iii 333; Zinkevičius 1966: 136; kabašinskaitė 1998: 33 34]) nicht nur wegen des erwähnten phonetischen Phänomens positional begrenzung (-ilietuvių, wie und latvių, tarmlichen Wörtern eingeführt wird zwischen balsio und nosinio oder sklandsiojo priebalīns [žr. Zinkevičius ibd.; enzeldz 1951: 152153]), sondern auch wegen äußerst geringer geografischer Verbreitung. Latvių tarmėse lytis mit šaknimi aivužfiksiert in viele Vidžemės bei Latgalos šnektų (žr. LVda 7273). deshalb ihre histororiškumu zu bezejoti, augens, nichtwer würde. endzelīnas (1961: 7), versuchtend zu bestimmen toponimų und hidronimų la. aivieksta vs. sāviena, àiviekste2 vs., up. Meirāni, eivieksts up. Līvāni (pastarojo ei- < airesp.a/ mit palatalinem Element [apie solchen kitimą plačiau zr. di iii1 534; rudzīte 1993: 241]) kilmę, rekonstruiert prolytę *vai-viekstir zweifelnd ihre ursprüngliche Form angede la. viẽksta ‘gili flės vieta (Me iV 654655). spėjimu, natürlich, kann man wäre glauben ohne auslyg, wenn ihm wäre eingefährtami nur hidronimai, aber nur toponimas (resp. be vandenvardinio alternanto) la solchen. aivieksta vs. sāviena können reflektuieren und la. dial. àiviékstes2 ‘avietės Vīpe (dies šnektas unterscheidet nur Mednių tarminis flotas). Hinsichtlich, erwähnten lettischen vandenvardžių denotatas kann sein *‘avietėmis apaugusi, zažėlusi vieta (sie oft veši upių šlaitues), plg. lie. Avietnė mš. b., Avietinė grv., Avietỹnė mš. / b. und kt., kildinamus aus lie. / aviẽtė, aviet (LVŽ i 242243). wenn solches Vermutung richtig ist, endzelīno rekonstruierte Lytis *vai-viekstsuponuotų begžios vaferezę (apie dieses Phänomeną plačiau siehe Vanagas 1981: 379). rytų baltų fitonimo avietė (rubus) morfologinė raida ir etimologinių sąsajų problematika 71straipsniai articles / 2. etiMoLoginė rytų baLtų fitoniMo RUBUS RAIDA basierend auf eingade und 1 unterkyrie ausgerichteten argumenten, kann man vorsichtig spetzen, dass lie. aviẽtė, aviet, la. dial. aviẽtes und kt. (žr. früher) sietini ne su s e m a n t i š k a i diferentiniu zoonimu lie. avs, la. avs, aber mit fitonimais lie. vaivóras 1 ‘(bot.) girtuoklė (Vaccinium uliginasum); ihre Urge; mėlynė (Vaccinium myrtillus); juodoji varnauogė (Empatrum nigrum); vaistinė agurklė (Borrago officinalis) vavóras 1 ‘(bot.) girtuoklė (Vaccinium uliginasum); / ihre uoga (LkŽe); la. undivari(2), vaîvari2, aus derselben šaknies (v)aiv- (v)avsu suff. lie. -ora- (apie ihn breitere sr. skardžius i 307; plg. LeŽ 714) und suff. la. -ar- (apie ihn zr. endzelīns 1951: 339). vavariņi, vàivariņi, vaivariņas ir kt. ‘gailiai (Ledum)’ (Me iV 444–445), pasidarytais wahr, bis jetzt minėti fitonimai traditionell zugeschrieben werden reduplikaciniams darnissen (būga ii 323; skardžius i 24; endzelīns 1951: 265; buivydienė 2006: 333), deren daryba argumentierte etimologine sąsaja mit lie. vaivórykštis 1, vaivorýkštis 1 ‘įvairiaspalvė lanko pauschalo juosta, entstehandanti lūžtant sonnes strahliem lietaus lašuose, laumės juosta und kt. (LkŽe), vedamu oder aus balt. dial. *-vār *ver- ‘žydras, mölynas, oder ganz andere konotationen veiksmažodinės ide. lyties (žr. weiter), plg. lie. voverýkštis 1 ‘vaivorykštė (LkŽe; būga ii 323; skardžius i 373, 404). Lyčių *vār- *verrekonstruktion begründeti sukritikavo endzelīnas (di iii1 / 495496; weiter siehe LeŽdb), behauptend, dass balsių ā e kaita schwerlich beweoma. deshalb er mennte litauischer šilauogės (Vaccinium uliginosum) resp. girtuoklės und latvių gailių einwerijungsverhältnissen kilmę grindžia neva diese Pflanzen einijančia funkcine atributika resp. svaigulio sukėlimu, t. y. suponuoja reduplikantą la. *vavarir liggina mit č. vrávorati ‘svirduliuoti, svyrinėti < ide. *ur- ‘sukti, lenkti (auch zr. di III1 494496; LeW 1185; LeV ii 486; Laumane 2005: 236). leider, diese Interpretation stellt auch Zweifel, mat schilauogien funkcinė konotation nulemta nicht dieses Pflanzen eigenschaften svaiginti (resp. ihren privalgius svyruoti), aber seiner uogų koloristinių Eigenschaften, plg. Muno Hand lig so blau wie nur vaivóras Varn; Blaues Auge wie vaivorai freulmai blizgėjo (LkŽe; Sj. s. v. vaivóras). Verwerntigung girtuoklė suponiert gleichlich der gleichen uzemes mėlyna uoga, mat gerihenden Menschen Gesicht wird papurtęs, pamėlynavęs, plg. Pamėlenuo(ja) (girtuokliai) wie vaivórai i miršta rdn (LkŽe; žr. s. v. vaivóras). wegen dieser asociativen Konotation und vaivors und gailis derselben Wachstumsstelle, matyt, pakito und la. vàivari(2), vaîvari2 ‘gailiai (← *‘šilauogė girtuoklė) Bedeutung, plg. / Vaivórų viel nachfressk, wirst wie trunken klp ← Nu vaivórų ein nepasigersi, dass gailių nicht nahe trg; Vaivórai sind aptraukti (apsukti) mit gailien rsn (LkŽe; zr. s. v. vaivóras). in Wirklichkeit, būgos (rr ii 322) versuchting susieti lie. vaivóras mit lie. vaivorýkštis, ansonsten, ist völlig richtig. nur hypothzės autor, einzvalgiai geleigęs adj. lie. 78 acta Linguistica Lithuanica LXIX buivydienė rūta 2006: wegen einiger retteren roLandas kregŽdys liaudischen vaivorykštės namensinungen. Baltistica 41(2), 333337. endzelīns jānis 1951: Latviešu valodas gramatika. r: Latvijas valsts izdevniecība. fennell trevor endzelīns jānis 1961: Latvijas PSR vietvārdi. i daļa. 2 sējums (k–Ō). rīga: Latvijas Psr zinatņu akadēmijas izdevniecība. garth 1989: A Latvian-German Revision of G. Mancelius Phraseologia Lettica (1638). Melbourne: Latvian tertiary committee. fr isch j. L. 1741: Teutsch-Lateinisches Wörter-Buch Darinnen Nicht nur die ursprünglichen, nebst denen davon hergeleiteten und zusammengesetzten allgemein gebräuchlichen Wörter; Sondern auch die bey den meisten Künsten und Handwerken, bey Bergund Saltzwerken, Fischereyen, Jagd-, Forstund Hauß-Wesen, u.a.m. gewöhnliche teutsche Benennungen befindlich... Mit allem Fleiß viel Jahr über zusammengetragen... Nebst einem Register der Latinischen Wörter. berlin: georg olms Verlag. grinaveckis Vladas 1973: Zemaičių tarmių Geschichte. Vilnius: Mintis. gritėnienė aurelija 2006: Augalų pavadinimų motyvacija šiaurės panevėžiškių patarmėje. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. her modsson Lar s 1990: Pflanzennamen und verschollenes Wortgut. Zur deutung von Himbeere, Hirschbeere, Hindläufte, Hindlaub. Studia Neophilologica 62(1). stockholm: routledge, 79-84. kabašinskaitė birutė 1998: Lietuvių kalbos liaudies etimologija ir artimi reiškiniai. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Verlagsinstitut. kluge friedrich 2002: Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache. 24 aufl. bearb. von elmar seebold. berlin & new york: Walter de gruyter. kregždys rolandas 2012: Baltischen mitologemų etimologijos woordenynas I: Kristburg Vertrag. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas. kuryłowicz jerzy 1964: The inflectional Categories of Indo-European. heidelberg: carl Winter & universitätsverlag. kur yłowicz jerzy 1987: o einigen Eigenschaften im imion skróconych. Studia językoznawcze. Warszawa: PWn, 213218. Lange 1773: Lettisch-Deutscher Theil des volständigen Lettischen Lexici, darinnen nicht nur sämtliche Stammwörter dieser Sprache samt ihren Abstämlingen, sondern auch die seltene, nur in gewißen Gegenden gebräuchliche Wörter, zum Nachschlagen, angezeigt werden. schloß ober// Pahlen. Laumane benita 2005: Smalki lija zelta lietus. Dabas parādību nosaukumi latviešu valodā 1. Liepāja: Liepājas Pedagoģijas akademija. rytų baltų fitonimo avietė (rubus) morfologinė raida ir etimologinių sąsajų problematika 79straipsniai articles / Loewe richard 1913: Germanische Pflanzennamen. Etymologische Untersuchungen über Hirschbeere, Hindebeere, Rehbockbeere und ihre Verwandten (germanische bibliothek, ausgegeben von W. streitberg, ii 6). heidelberg: Winter. Machek Václav 1961: Zum Wortschatz des Litauischen. teil 2. – Zeitschrift für slavihersche Philologie 29(2), 345356. Mallor y james P., adams douglas Q. 2006: The Oxford Introduction to ProtoIndo-European and the Proto-Indo-European World. oxford & new york: oxford university Press. Masica colin P. 1991: The Indo-Aryan Languages. cambridge & sydney: cambridge university Press. Prokosch eduard 1916: [review] heinrich Marzell, die tiere in deutschen Pflanzennamen, ein botanischer beitrag zum deutschen sprachschatze by heinrich Marzell; richard Loewe. germanische Pflanzennamen. etymologische untersuchungen über hirschbeere, hindebeere, rehbockbeere und ihreVerwandten. ii 6 by richard Loewe; W. streitberg. The Journal of English and Germanic Philology 15(2), 289293. rudzīte Marta 1993: Latviešu valodas vēsturiskā fonētika. r: Zvaigzne. szpyra-kozłowska jolanta 2000: słowotwórstwo bez morfemów czyli o morfologii prozodycznej i formach uciętych. Bulletin de la société polonaise de linguistique, fasc. LVi. kraków: instytut języka Polskiego Pan, 5978. urbutis Vincas 1981: Baltų etimologijos etiudai. Vilnius: Mokslas. urbutis Vincas 1998: Lie. pãšinas und (trm.) pašáiža bendrašakniai synonymime. Baltistica 33(1), 4957. urbutis Vincas 2009: Baltų etimologijos etiudai 2. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Vanagas aleksandras 1981: Lietuvių hidronimų etimologischer Wortyns. Vilnius: Mokslas. Vitkauskas Vytautas 1994: senųjų an (> ą), en (> ę), in (> into), un (> ų) Varianten bestimmter Wörterschaaknyse und Formose. Lietuvos kalbotyros Fragen 34, 107111. Wodtko dagmar s., irslinger britta, schneider carolin 2008: Nomina im Indogermanischen Lexikon. heidelberg: universitätsverlag Winter. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1984: Lietuvių Sprache Herkunft. Geschichte der litauischen Sprache 1. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1987: Bis ersterer Schrift. Geschichte der litauischen Sprache 2. Vilnius: Mokslas. Непокупный Анатолий Павлович 1976: Балто-севернославянские языковые the phytonym Rubus. Verbindungen. Kiev: Wissenschaftova Meinung. 80 acta roLandas kregŽdys Linguistica Lithuanica LXIX east baltic names of the raspberry (Rubus): morphological analysis, retrieval of the etymological links of the phytonym suMMary the article deals with derivation and development peculiarities of the east baltic names of etymological analysis of the apparent morphological or semantic equivalents, for example, Lith. dial. aš(v)óklė ‘currant, Latv. dial. àitu uôgas ‘raspberries resp. berries of the sheep, is also presented. due to the analysis suggested here the following conclusions are proposed: 1. 3 prime derivational models of the roots Latv. avaivmeaning raspberry with outstanding multitude of structural variation are to be distinguished: / a) derivatives with the suffix -iet- (-ietdial. -īt- + a1. -ene, a2. dial. -šķ-, a3. -isk- + -ene); b) derivatives with the suff. -ene; c) derivatives with the suff. -šķē (+ -ene). 2. Lith. aviẽtė, aviet, Latv. dial. aviẽtes et al., etymologically related to Lith. vaivóras ‘blueberry (Vaccinium uliginasum); whortleberry (Vaccinium myrtillus); heathberry (Empatrum nigrum); borage (Borrago officinalis) Lith. wavóras 1 blueberry (Vaccinium uliginasum); la. vàivari(2), vaîvari2, vavariņi, vàivariņi, vaivariņas et al. ‘Labrador tea (Ledum), presuppose derivational model of the clipping type, i.e. adj. eastbalt. *(v)aiv- *(v)av- *‘colourful / iridescent → blue, red + suff. eastbalt. -eitē // suff. Lith. -orasuff. / Latv. -ar. 3. semantic innovation resp. alternation of the semantemes ‘Labrador tea ← *‘blueberry whortleberry of the Latv. vàivari(2), vaîvari2, vavariņi, vàivariņi, vaivariņas et al. ‘Labrador tea (Ledum) is determined by the growing localization of the plants. 4. roots of the clipping type of adj. eastbalt. *(v)aiv- *(v)av- ‘iridescent resp. blue red are to be derived from subst. Lith. vaivorýkštis vaivórykštė ‘polychrome arc colored in red them), Latv. vaavîksna, va(a)vîksne, varavīksna et al. ‘rainbow et al.. 5. referent berry of the red colour of the plant names Lith. aviẽtė, aviet, Latv. dial. aviẽtes from the outside and violet from inside (with the other dyes of the spectrum between has nothing in common with the semantic extensionale of the zoonyms Lith. avs ‘sheep, Latv. avs ‘ditto, which is different de origine. Eingeliefert 30 m. Dezember 2013 roLandas kregŽdys Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lietuva [email protected]