Konstantino Sirvydo „Punktų sakymų“ spaudmenys ir rašyba
Full text
30 acta Linguistica Lithuanica LXIX Virginija VasiLiauskienė Lietuvių kalbos institutas As direções de pesquisas acadêmicas: histórica sintaksė, sintaksinė tipologija, velųjų raštų kalba, rašyba. constantino sirVydo PUNKT SAKYM sPaudMenys e raŠyba typefaces and orthography in konstantinas sirvydas book of sermons Gospel Points anotacija artigo abordam-se konstantino sirvydo Punktų sakymų (sP) impressmenys e mais importantes peculiaridades de escrita. sP escritai a maior influência são padariusios latynų e polkų línguas. Punktų sakymų primeira (1629) e segunda (1644) partes escrita e impressmenos não é raro que diferem. alguns imprimmenos e modos de escrita em ambas as partes são de natureza episódica. sP vartojats impressmenos com diakritikais diversidade maior que Mikalojaus daukšos postilėje e jono jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie. grande parte diakritikų sP muito raramente, mas parte deles são usados bastante consistentemente. diakritikai em alguns casos marcava kirčiuotą skiemenį ou era homoforLotynų linguagem exemplifiu foram abreinami palavras e marcimi praleidimas. diferente do que no principal gótico no sP texto, anticvos cursyvo às grandes letras <i> e <j> marcarem usar três diferentes pressionmenos. consistentemente utilizado <ł>. as vozes longas graficamente marcadas não (<y> e <ū> desempenharam outras funções). em muitos casos variiravo [e] e [ai] marcação po minkštojo mų ir homografų skyrimo priemonė. Įvairavimas žymint pučiamuosius priebalsius ir afrikatas galėjo atsirasti tiek dėl techninių priežasčių, tiek atspindėti vilniečių kalboje vykusius kitimus. priebalsio, asimiliuotas priebalsias transmitidão, prefiúdo pronostico (prielinksnis sempre escreve iž). A escrita de palavras juntamente e separadamente teve influência prozodika, outros idiomas exemplo, impressnimo técnicas peculiaridades, publitores kalbinė kompetencia. samplaikos muitas vezes escrevem uma palavra. Não escrita junto e separadamente dependia e da forma de ação-verdade. Escritura grandes letras baseado latynas e polkų línguas tradição, citojamu fonte. esMiniai PalavŽias: sirvydas, spaudmenys, diakritikai, escrita, latynų kalbos įtaka. keyWords: sirvydas, typefaces, diacritics, orthography, influence of Latin.
konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 31straipsniai articles annotation this article describes the usage of typefaces as well as the basic principles of orthography in konstantinas sirvydas book of sermons Gospel Points (sP). / orthography of sP was mostly cases they are used consistently. in certain cases these diacritics are used to mark a stressed ing fricative consonants and affricates can be determined both by technical reasons in printing influenced by Latin and Polish. Most of the different diacritics are seldom used, but in most breviations and omissions followed Latin traditions. three different typefaces were used during printing syllable or were a means of differentiation in homographs and homoforms. Variations in markfor marking both the capital letters <i> and <j> in those parts of the text that were in antique cursive. no and by reflecting changes in the speech of Vilnius’ residents. typefaces used for marking abspecial letters were used to differentiate long vowels from short vowels. Variations are evident in marking: (1) [e] and [ai] that follow a soft consonant; (2) voiced consonants before voiceless, and voiceless consonants before voiced; (3) the prefix из-. Princípios of combining adjacent words or writing them separately were influenced by prosodical features as well as by basic standards of other languages and also technical features of the printing process and language competence of editors and typesetters. usage of capital letters is based on Latin and Polish or is taken from quotable sources. não havendo sobrevivido konstantino sirvydo Punktų sakymų (toliau sP) manuscrício, difícil definir mais precisamente, quanto pressustuvės spaudmenų rinkiniai e prustuvininkų parinkti spaudmenys corresponderam próprio autorus concepção de escrita e seu próprio vartotus rašto ženklus. em outras palavras, não está claro qual era a relação entre os caracteres da escrita usados no manuscrito sirvydo e os seus correspondentes impressões no texto impresso1. Aqui pravartu lembrar a lamentestação expressa por sirvydo em prakalboje escrito em polkiškai, que seu livro por falta de fundos é editado nekirčiuota: Lituvias língua deveria certos caracteres, latinicamente chamados de accents, que aquele a quem lituanos língua não é nativa, conseguisse bem falar e ler, masgem tamiktų também de novos especiais de imprensa, além disso, os custos, que agora não poderia cobrir2. taigi autor percebeu que de conformidade idealaus aqui existir não. dúvidas não surge, que imprustuvinheiros e editores de intervenções e aplicamentos à imprustuária técnicas possibilidades búta. isso mostra não só estudos de outros velhos textos (subačius 2001: 129152), mas acivaizdu e de si mesmos sP: demasielyg freqüno graphemá variação do mesmo palavra naquelas mesmas posições, diacriticos de presença ou ausência nessas mesmas posições devido1 a esta razão muito artigo onde se usa termimens de pressão buscando escrever e imprusdintinos graphemá não coincidir. 2P i [Viii]: Potrzebáćby ná Litewski izyk kre sek nieiákich, ktore śi zovi po Łaćinie accentus, aby, z przyrodzenia po Litewsku nieumieicy, potráfił z nich dobrze mowić, y czytać, áleby też potrzebá do nich i osobli druku, y koßtu, ktoregom mieć jak teraz nie mogłkie (viškai citada segundo: koženiaus 1990: 296).
32 acta Virginija VasiLiauskienė Linguistica Lithuanica LXIX mais esančiuose žodžiuose, specialaus žodžių trumpinimo siekant sutilpti į siaurus pontos rêmus. Ao lado do fator humano, pelo menos em parte relacionado com técnicas das possibilidades dos prustuários daquele tempo, variação condicionou e dar tik besiformuojanti rašomosios kalbos tradicija. specialių spaudmenų sirvydui, priešingai nei Mikalojui daukšai ar danieliui kleinui (aleknavičienė 2006: 280, comparar silpnoka, em essência 284), ninguém nãoagamino. ele precisou cabpir em latyniškiem e lenkiškiem textos imprusditi pritaikytų šriftų rinkinių (garnitūrų) rėmus. complexinho daukšos postilės (toliau dP) escrita e parte dele vartotas impressmenas mais tarde Ldk livros organizadores e imprustuvininkai pouco a pouco modificou mais se concentrando em funcionalidade e comodidade de consumo. alguns daukšos introduzidos imprimmenos abandonada já em 1605 m. anoniminiame catechizme (Lk): nevartojama <>, ao invés <> muitas vezes escreve <uo>, por causa das peculiaridades da tarmia para o catechismo eram desnecessárias nosinės graphemas (Palionis 1967: 3839; 1995: 27). sirvydo escrita, sendo mais simples do que daukšos, ilgam adqual deu no rytiniame, e mais tarde e no viduriniame raštų idioma variante. 1.PUNKT SAKYM sPaudMenys e suas VartojiMas 1.1. preparando perraso texto a crítico sP publicação, foi exelidos e susistemiti todos lá 3 usar prensamenys. Palibrando com iono Palionio descritos dP vartotais spaudmenim, sP Lituviškame tekste akivaizdi didesnė spaudmenų su diakritikais įvairovė (čia neapontati só kai dP vartoti priebalsiai su diakritikais: < kuriež>, <>, <>, <>, <>; e dviaukščiai <>, <>), mas bem menor a frequência de seu uso (nežymis kirtis). Menjότερο volume de impressmenos provavelmente lembrou ta circunstância, que Palionis é descrito, nas suas próprias palavras falando, não todos, mas só regularia (Palionis 1967: 33) usoujamus impressmenis, e de sP, preparando já mencionėtą perrašo tekstą, foram iscelti e saregistrar todos impressmenys independentemente à sua consumo regularidade e freqüência. como mostra a nossa pesquisa, e sP caso Palionis não fornece em seus livros todos, mas só regularmente usados spaudmenis (Palionis 1967: 3941; 1995: 28). Fornecendo separas velhas livros Lituvichos impressmenos visosão de imagem, valeriam dedicar impressmenos com diakriticas frequência de consumo do daqueles impressmenos diversidade. 1.2. A segunda parte dos pontos (sP ii, expleista 1644) foi preparada e traduzida em polkų língua por um ajudbininko sirvydo e seus trabalhos tęsėjo jesuíto jono jaknavičiaus, portanto completamente fundamentada pareceria a pressuposta de que sP, especialmente na segunda parte 3 Esta edição foi organizada de acordo com o contrato com o instituto da língua Lituânia departamento de história e dialectologia Virginija Vasiliauskienė e kristina rutkovska. seu preparimento 20082011 m. pediu Estatybinė lietuvių kalbos komisija. Lituviška sP parte do transescritor texto foi preparado Virginijas Vasiliauskienės, e lenkiškos partes kristinas rutkovskos.
konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 33straigsniai articles / (sP ii), vartojami spaudmenys, neturėtų smarkiai skirtis nuo vartojamų jaknavičiaus parengtose Ewangelie Polskie y Litewskie (toliau je, išleista 1647), juoba kad jas skyrė tik trejų metų tarpas. remiantis Mildos Lučinskienės atliktu tyrimu (Lučinskienė 2005: 30), jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie encontrami impressões quase todas foram usadas e sP lietuviškoje parte do texto (išskyrus <>, <ò>, <>). porém jepressmenos conjunto, comparado com sP, é não tão gaús: je não nevartojama <q> e <x>, não há considerável parte sP aptinkáveis de pressmenos com signos diakriticos: <>, <ǎ>, <>, <ã>, <>, <ē>, <í>, <ì>, <î>, <ĩ>, <>, <>, <>, <õ>, <>, <û>, <û>, <>, <>, <, <>, <>, <, <, <, <>, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, além disso, sP ainda são usados e specialūs, do latynas língua perumir sinais <>, <> e <o> abreviações do final da palavra žymėti. sP 1.3. no texto lietuviškame, são utilizados os seguintes pressões com signos diakritísticos (žr. 160 fig.): a: <á>, <>, <à>, <â>, <ā>, <ã>, n: <ń>, <>, <ǎ>, <>. o: <ó>, c: <ć>, <ċ>, <>. e: <é>, <ê>, <>, <ē>, i: <í>, <ì>, y: <>, <>. z: l: <ł>. : <>, <> ou m: <>. : <ñ>, <>, <ṅ>. <ô>, <>, <ō>, <õ>. s: <ś>, <>, <>. <è>. u: <û>, <ũ>, <ū>, <>. <î>, <ĩ>. w: <>. <ź>, <ż>, <>. <>, <>, <>. <>, <>. alguns aqui listados impressões com signos diakritísticos são usados particularmente raramente, em isolados casos em toda o livro ou em separadas partes dela eles encontram-se apenas por uma ou várias vezes. sP polkiškame texto diakritikai mais variados e mais frequentes do que lietuviškame (juos tiria kristina rutkovska). 1.4. De acordo com frequência de consumo e sistemingum (nuoseklumą) todos os sP i e sP ii usáveis impressões com marcas diakriticas podem ser subdivididos como: (1) frequentemente e sistematicamente sP i e sP ii são usados pressões com signos diakritísticos: <ć>, <ł>, <ś>, <>, <>; (2) não sistematicamente, mas comparativamente frequentemente sP i e sP ii são usados pressões com signos diakritísticos: <á>, <>, <ċ>, <>; (3) muito raramente e não sistematicamente usados pressões com signos diakritísticos4: <ñ>?, <ó>, <ô>, <>, <õ>, <û>, sP i: <à>, <â>, <ã>, <>?, <é>, <ê>, <>; <í>?, <ì>?; <î>, <ń>, <ṅ>, <ũ>, <>, <>, <>, <> ou <>; sP ii: <>, <ǎ>?, <>?, <ā>, <>, <ē>, <ĩ>, <>, <>, <>, <ń>, <>, <ō>, <>?, <ũ>, <ū>, <> ou <>, <>, <>; 4 claustuku marcimas particularmente raramente usadopressmo com vaguamente atisbruto diakritico.
34 Virginija VasiLiauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX (4) apenas pericopeses e denominações de pontos usam-se impressões com niais ženklais (lotyniškoji antikva ir kursyvas): diakritisP i: <>, <ź>; <ż>; sP ii: <è>, <ź>, <ż>, <>. suregistravos todos sP usou-se impressmenis com diakritiniais sinais, vê-se que sua diversidade maior sP i, a gausa sP ii gausesnis seu uso sP ii condigotas muito freqüno <á>. 1.5. Priebalsius [sh], [ž] e afrikatą [č] marcantes pressionamentos Para os provos [š] e [ž] sP, os seguintes pressões com diacriticos são usados: <ś>, <>?, <>, <>, <>, <>, <>, <> ou <>, <>, <>, <ź>, <ż>, <> (žr. 38, 4042, 4858). afrikata [č] marcima <ć>, <ċ>, <>? (ver Fig. 1012). além disso, [š] ainda pode ser marcado digrafais <ß>, <sz>, o [č] digrafu <c> (muito raros). 1.5.1. grandes <>, <> por episódio portoujam só sP ii: ydu sP ii 1621920, 2024, 3323; ynoio sP ii 1048, odiey sP ii 8326. Em todos os outros casos, sua substituição é usada <>5. […] muito raramente encontra-se sP i perikopėse, impressoas italiquev: grai 31718, e o único caso […] está no principal sP i texto: łyniuguosna 37310 (forma diakritiko aqui não é comum). muito raro e sP ii ocurrente <>, que em essência deve ser considerado malisprudussim <ś>: ráßtas . sP II 18813; páráitam 2546, karalićiu sP ii 141617. 1.5.2. <ź>, <ż> e <> são usados latyniškąja antikva e kursyvu surinktame texto. sP ii antigo no texto acima pressionmens <> (žr. fig. 50) o diacritico que está remena istęstą tašką e sua forma difere do <ź> e <ż> usado em outros lugares: Neadźia 5116, Banićia 15317, iames 15319, Vstokłes 1808, auturet 2393. As últimas duas impressões são usadas tanto sP i, quanto sP ii. <ź> consistentemente usado africatoje <dź> sP ii: żodźiey 2420,822, żuwes 248 26 Iźkur 11625, didźio 11626; plg. com sP i: iżpaźino 16316, iźpiłde 16317, żodżieys 24421, źiames ź99. 1.5.3. a forma diakriticos varia muito sobre o švabachu montado do texto principal impressmenas <>, <>, <>, <> ou <> (žr. 5158 fig.). sobre estes pressionmenos utilizados taško, akūto, brūkšnelio e lankelio ou formas e varnelės diakritiniai sinais. eles muitas vezes são difíceis distinguir um do outro por causa da qualidade de impressão: aptru5 outras grandes também foram usadas sem signos diakriticos. sobre isso 1929 m. já é escreęs franzas spechtas: in unzialschrift stehen C, S, Z, L auch č, š, ž, ł, d. h. es fehlen die diakritischen Zeichen (specht 1929: 13).
konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 35straipsniai / articles pėjęs akūtas arba brūkšnelis gali atrodyti kaip taškas, o gerai neatsispaudęs taškas lembrar lankelį, por exemplo, na palavra mones sP i 32612 visível lankelis parece como patêpliotas ponto, e lankelis na palavra grauses sP ii 24427 provavelmente é não completamente atisprudecido ponto. Varnelas e lankelio formas diakritikai acima <> e <> sP texto pavartoti só por algumas vezes. sP i eles mais se assemelha varneles, a sP ii lankelius: tulis sP i 32121; didiu sP ii 19956. em casos dubotinos foi tentada pressãomení exaltar, mas mais aumentada forma diakritiko imdavo diferir da aquela, que era visível a olho nu, portanto apossar-se só desse modo de identificação nebiškaus diakritiko teria sido bastante riscinga. sP ii acima <> (žr. 57, 58 fig.) estando diakritico, como e no caso antiva <>, rememna horizontalmente estêstą tašką (plg. com 50 fig.). contratualmente ele era marcado brūkšneliu acima spaudmens, assim buscando separá-lo do tradicional taško forma diakritiko. separos a mesma grafemão marcinhas impressmenos sugretinação indica que tanto suas próprias, quanto suas diakritikos forma imprustuvias coletários não foi identiška, por exemplo, alguns <> diferencia tarpusavy. o mesmo pode ser dito e sobre nãožą parte de outros impressmenos, especialmente com diakritiniais sinais. 1.5.4. Puchiamuosius priebalsius [š], [ž] e afrikatą [č] sP neretai pode marcar 6516 e iemes sP i 26113; imus sP ii 411617 e imus sP i 688; karsciaus sP ii 5016, karśćiaus sP ii 3812 e karsčiuose sP i 24417; ćiełas sP i 24715 e cełas sP i 6725; siurksciey sP ii 5715 i śißtibes sP ii 1072; szwynć ii sP 217 898 i ścieśiami sP ii 2391 sirdiy spaudmenys be diakritinių ženklų <ſ>, <s>, <ʒ>, <z>, <c>, ir atvirkščiai, <ś> gali atsirasti <ſ>, <s> vietoje: śiłpnas sP ii 122 ir ſiłpnas sP i 21117; ʒiemes sP i sP ii 168 i śirdiy sP 239 i sP 239 bei ßyrasz II 16912; ssp ssp ssp para 3030 i ssp i 3428975 i ssp i ssp; ssp i torkie i ssp i t. Palincemos também sP de palavras vartoídas com šaknimi šviesrašybą: (swiesswieśświesświesświesßwiesswieśßwieśßwieśßwieśßwieśßwieśßwieśßwieśßwieśßwieśßwieśßwieśßwieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśswieśs parte diakritikos em essas impressões podia prossimamente neatssprusti, porém pressmens com diakritiku e sem ele dalis jų turėtų būti priskirti to meto spaudmenų vartojimo spausdintinėse knygose kaitaliojimasis naqueles imates, muitas vezes até 6 franzo spechto teiginyje für den dentalen sibilanten wird s und s promiscue gebraucht, nur pflegt s nicht im anlaut zu stehen greičiausiai é įsivělusi korektūros klaida nor gesagt: ... pfnurlegt s nicht...“ 7 Merkelio Petkevičiaus de 1598 m. catechizme priebalsiai š, č marcimi singilhiais s, s, c ou diakritiniais vienženkliais ś, ć.
36 acta Virginija VasiLiauskienė Linguistica Lithuanica LXIX jetimai em palavras pautadas (plg. sP i 20 e 353 psl.), e não episodicamente, e através todo o sP texto, mostrariam, que diacritikai, pelo menos sempre durante o processo de impressão, não eram esmemos sempre com grafico designado traožu8. tal diversiração condicionantes outras causas poderiam ser grandes raides sinalinças impressmenas com diakriticais ausência e estranhos idiomas ambiente eicaima Vilniaus cidade tartis, por exemplo, palavras com šaknimi silpn21 vezes escritas com <s>, sat e 11 vezes com <ś>. sP ii as frequências destas impressmenas apylygis (respectivamente 12x e 10x): siłpniby sP i 18519, siłpnina sP ii 5714, siłpnu sP i 21123, siłps ta sP ii 7524, śiłpnu sP i 6131, śiłpnibes sP ii 21813. Minkštuosius [s] e [š] marcainhos pressionmenos variedadeção naquelas mesmas palavras em mais freqüentes skoliniuose de polkų e gudų línguas. be to, <ś> relacioninai mais frequentemente do que coming, <s> pasirenkama sP ii, exemplo.: siłos sP i pavartota 6 vezes, o sP ii 3 vezes; śiłos respectivamente 2 e 3 vezes; świetas sP ii é usado mais frequentemente que swietas; o sP i świetas muito raro e pode ser considerado corektūros erro; mertis domina em ambas as partes sP; śmertis 5 vezes pavortado só sP ii. como já mencionada, tal escrita provavelmente reflete tarties svyravimus pluriataučio Vilniaus šnekamojoje lietuvių kalboje. Segundo Zigmo Zinkevičiaus, os poloneses dificilokai separaram Lituvišką [š] e [s] (Zinkevičius 1981: 3032). eles tanto um, quanto outro caso girdavo lenkišką [ś], por isso e escreydava muito nenuoseklamente: Gag ou <sz>. se <ž> e <z>, <č> e <c> variação naquelas mesmas palavras podem ser ligados com neryškia opozicija entre [ž] e [z], [č] e [c] to meto vilniečių kalboje, não pode confirmar ou refutar baseado só só sP dados. taigi impressmenos com diakriticas e sem diakriticos diversiração puchiami aos priebalsiams e afrikatoms marcarėti tinha condicionati não uma, e várias circunstâncias: consumo então nos impressões tradição, tartis, pressmenos, marcinças grandesas raides com diakriticas, ausência, impressdinimo qualidade. 1.6. impressões com signos diakritinais em <a> principalmente de uma forma diversa de signos diakritísticos encontramos em <a>: <á>, <>, <à>, <>, <ǎ>?, <>?, <â>, <ã>, <ā> (žr. 19 fig.)9. deles mais frequentemente e sistemingue usado é só <á>, que pode ser associado com polkų kalbos pakeltąja<á>. sP ii Lituviškame texto estepressm bastante frequentemente denota o curto nekirčiuotą [a]. <á> 9 <à>, <â>, <ã>, <ā> descrever mais detalhadamente juntamente com outros da forma correspondente com sinais diacríticos por meio de pressmenimis (žr. 1.7; 1.8; 1.13). 8 Mikalojaus daukšos postilėje buvo rašoma: dabókiteś, arteś 1633, netikéſiteś 1636, paáugßtinoś 8710, Baʒni cʒios 8718, Banicʒia 8719, gárſtîcʒios 876, garſtîcios 8738 ir t. t.
konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 37straipsniai / articles e […] vartosena sP não distingue: kárálisti sP ii 8715, áułayko 8925, reykáłu 1035, Sámáritonas 1191415, niekádu 12028, átaimo 12614, áułáyko 1492324, márindámi 15523, istáte 15322, ándingie sP i 2231314, giełimis sP ii 1551314, tłeyde 1675, duntakin eydś 1789, ausir 365P i 332320, 1774, 1774, 1774, 1774, Visualmente estes dois pressionmenis também não é sempre possível separar um do outro. sP i eles são usados muito menos, e aqui geralmente opciona-se não <á>, mas <>. sP ii encontrados várias vezes <> sua vartosena não distingue de <á> e <>, e uma vez nesta parte apontados <ǎ> provavelmente é não bem limpa impresso <á>; neaiški e porą vezes sP ii pavartoto <> função diakritikas devido ao ligeiro desviramento para a direita remena apostrofo e akūto sinais, e na palavra głu sP ii 24713 e imprensando possivelmente um pouco patêpliotą e por isso mudus forma tašką. 1.7.pressmenys com gravio sinalhu gravis ant <à> dukart pavartotas latyniškojoje antikvoje (strockis 2004: 294 295): à kayre łabay iłga bus sP i 2402021. o signo gravio em outras duas palavras em dois schwabach impressoas parece incomum, quanto passilhado para a xona (žr. Fig. 3). <à>, as diakriticas da forma gravio ainda acidentalmente podem ser pavartoti sobre <>, <è>, <ì>, <> (žr. 12, 18, 19, 42), e são características das latyniškajai antikvai: <è> (sP ii) e <> (sP i) encontram-se apenas na antiqua, nelabai aiškios formas <ì> antikva e švabachu surinktame texto, e švabachu <> (sP i) uma vez expartos na parte do texto. 1. pressões com o stogelio sinal do stoios forma diakritica em uns e outros casos são usados sP i ant <â>, <ê>, <î>, <ô> e <û> (žr. 19, 7, 14, 38, 4372 fig.): kuriâs (acc. pl.) 17126, 37319, gieriâus (adv. cmp.) 357, mariâs (acc. pl.) 198198, iiêmus (dat. pl.) 3679, 26; cîîaos maros (nomos pl.) 1428, 2618, 368, 267, 268, 2676, 2671, 2671, iu (acc. pl.) iu (acc. pl.) 19824, 368, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 362, 371, 372, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 372, 372, 372, 372, 372, 372, 372, 372, 372, 372, 373, 381, etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., homografus bei homoformas (pvz.: geriâus, gieriaûs, kuriâs, mariâs, perſkrodûs,
38 acta Virginija VasiLiauskienė Linguistica Lithuanica LXIX perſmegiûs). dėmesį taip pat reikėtų atkreipti į šio diakritiko distribuciją – jis nėra tolygiai pasiskirstęs visame tekste, bet dažnai koncentruojamas tam tikrose teksto etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc., etc aqueles esquemenys mais freqüentemente são longos do que curtos. em outras palavras pontuais e nekirčiuotos longos skiemenyse a aparição deste diakritico turbūtra acidental ou considerytina korektūros falida (neaiški <î> funkcija). na parte palavras pressão com este diakritiko podia não só marcarėti kirčiuotus skiemenis, mas e ajudou separar em lugares e páginas, onde mais freqüentemente encontrados e de outros formas diakritiniai sinais (akūtai, cirkumfleksai, brūkšneliai). 1.9. outros pavilhões impressos com diakriticas Pavilhões impressos <ó> e <> podia marcarem kirčiuotą skiemenį ou diferenciar formas: wiró (gen. sg.) 17521, ó1024, Małds (nom. pl.) por causa 6724, Inuy (plg. Inowi) 14017, nesidabdami 8430 estabelecer funções defintesnes <ó>, <> e <ô>ž (r. 1.8.) sP, como, por exemplo, em textos de Baltramie Vilens (kabašinskaitė 2005: 219 5662), impossível por um pequeno número de exemplos. akūtu ant <é> marcimas kirčiuotas, geralmente ilgas skiemuo: коитоé (loc. sg.) 17711, kurié (nom. pl.) 1628, praiéwu ( gen. pl.) 17726, gayłétus (cnd. 3)15819, apé 17611; mas pastou e pares casos nekirčiuotame longame skiemenyje: Wiéta (nom. sg.) 2037 e éssibi (acc. sg.) 1713. sP várias vezes pavartoti dois pressbalsiniai com acūto sinalho <ń> e <> e um pressbalsinis com tašku <ṅ>. Nesses particularmente raros casos, pressionmenimis <ń> e <ṅ> geralmente marcado minkštasis [n], como polkų falboje. Palavras skrinioń sP i 36930 e kłoniń sP ii 24818 designação do diakritiko iliativo galūnėse não éaiški: <ń> podia ser confiainiot com brūkšnio pavadalo diakritiku ant balsio ou aquele <ń> podia ser adicionado mais tarde restatando buvusį sutrumpinimą (plg. pekłō sP i 27912, wietō sP ii 24721). dukart sP i mais provavelmente acidentalmente empregado <> nas palavras unduo 2645 e isi 28611. sua função não éliški. 1.10. pressmenys com diakriticas e kirtis como já mencionada introdução, especialūs pressmenys com diakriticas, pelos quais seria marcado só tiktai kirtis, sP consumidos não. 1.6, 1.7, 1.8, 1.9 escyreliões a expor spėjami raros casos de marcação kirčio são suspetynę com outras destas impressmenas executadas com funções e não consistentes, umaakrypčiai, se tomamos todos os disponíveis de algum separado diakritiko consumo exemplos junto. uma vez que raramente ou especialmente raramente são usados diakritikai concentrar em definidos lugares do texto, muito possível 10 diakritikų neste caso exata e em correspondentes palavras lenkiškoje texto parte, plg.: mę 21921 e á.
konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 45straigsniai articles / 2.PUNKT SAKYM raŠiba 2.1. sP escritai maior influência a é feita pela mais importante do período língua de ciência latynų kalba, and only after that lenkų kalba. esse efeito tinha que ser (1) per minėtų kalbų vartojimą mokslo ir komunikacijos tikslais jų rašybos principai buvo natūraliai perimami ir pritaikomi lietuvių kalbai; (2) per spaudmenis – dublinhado: sistematizando, resumindo, juntaando ou explicando funções de nines spaustuvių galimybes. Pirmasis etapas labiau sietinas su pačiu rašymo procecaracteres de escrita de acordo techsu, segundoas com adaptavim do manuscrício impressa. Depois disso pode falar e sobre o efeito retrospectivo do texto impresso ao sistema de escrita (subačius 2001: 129152). 43 PaV. sP i 373-8 44 PaV. sP i 368-26 45 PaV. sP ii 108-25 46 PaV. sP ii 138-23 47 PaV. sP i 264-5 48 PaV. sP i 318-9 49 PaV. sP ii 78-19 50 PaV. sP ii 153-17 51 PaV. sP i 380-17 52 PaV. sP i 321-21 53 PaV. sP i 326-12 54 PaV. sP ii 199-6 55 PaV. sP i 298-17 56 PaV. sP ii 15-3 57 PaV. sP i 355-5 58 PaV. sP ii 56-5 59 PaV. sP ii 104-8 60 PaV. sP ii 202-4 61 PaV. sP i 194-13 62 PaV. sP ii 39-4 63 PaV. sP ii 27-13
46 Virginija VasiLiauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX 2.2. ilgųjų ir trumpųjų balsių žymėjimas sP, como e noutros da época katalikiškues escritos, os longos e curtos vozes geralmente graficamente não eram separados. sudububinação de balsiões aos longos balsiams marcarėti não abrange todo veikalo. ele geralmente ocorre episodicamente no meio do texto da sP ii e é considerado intervenção de editor anonimo: tiiko 14214, prekii 2622, iir 1709, Karaluus (nom. pl.) 20214, kuu 7810, geruu darbuu (gen. pl.) 17513 1971 (Zinkevičius: 153167; 1972: 79100; 1977: 237244; 1988: 257259). nedažnai e nenuoseklamente o longo balsį pode marcareti <y>: piktyby (acc. sg.) sP i 14715, świesyby (acc. sg.) sP i 13811, alty (acc. sg.) sP i 1829, didy (acc. sg.) sP ii 133; passeio e confini casos: dydi (acc. sg.) sP ii 20612. Orodyje yßkłausisiu sP i 198910 <y> provavelmente denota não [i], mas [ji] (kartu com acrescentėtiniu [j]). e mais consistentemente <y> é usado: 1. divibalsiamentos <ay>, <ey>, <uy>: łaymingay sP i 28010, weydu sP i 3521, żmoguy I 5829; pageydimay sP ii 1888; casos com <i> pavilhões: como sP i 2056; sunkiei sP i13 234 (perikopėse!). Os últimos sirvydo grafikos plotmėje seria possível considerar corektūros errosos. sP perikopias e correspondentes je textos comparância mostrariam aqui mais crėtinou jaknavičiaus mão prisilietimento. quando a designação destes divibalsios não coincida sP perikopėse e se je vietose, je paprastai rašoma <ai>, <ei>, <ui>. 2. (a) [j] pozicijoje redukuotose lokatyvo galūnėse (sistemingiau sP i): śirdiy correspondamasP i 13823, naktiy sP ii 6632; vgniy sP i 669; odiy sP i 35414; mogis tey sP i 13811; pakiuy sP i 37010; sP ii onde [j] já aparece na posição <i>, a marcação longisima <i>: śirdyi into 2918, 6331, odyi 615; (b) [ji] nas formas consonotárias 160P: iiiiiey 1413, tikroy 1419, wiresniey 54, 5420, Váckie Senikieky 5421 não é verdadeiramente consecutiva. Po depalatalizuotų priebalsiów (ypač sP ii): prywało sP i 512, stypray sP i 723; nułynkias sP i 10524, styprasnis sP ii 14612, Sytays sP ii 188, ßyłkuose sP ii 17930, ynoio sP ii 1047, niepryimtinas sP ii 1375, ßyrdies sP ii12, 169 1841 yba sP ii7. 2.Vienaskaitos lokativov galūnėje: paguldimy sP i 833; puody sP ii 1075; raßty sP i 135; daykty sP ii 9813; <i> šioje pozicijoje pasitaiko, bet nedažnai: paguldimi sP i 33220, daykti sP ii 1124, raßti sP i 4716. sP i normalmente randame <y>, o sP ii kunyniau <i> (plg. 11x sP i e 2x sP ii; kuni 9x sP ii). 3. skoliniuose: ywatas sP ii 5918, tyranay sP i 1326, yday sP i 13826, Synagoga sP i 3333, hereya sP i 25414. pode ser utilizado naquelas mesmas posições como <y>. sP ii <y> funkcijos palyginti su sP i yra pasiaurėjusios. daugeliu atvejų <i>
konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 47straipsniai articles / <u> buvo vartojamas tiek trumpajam [u], tiek ilgajam [ū] žymėti20. sudvigubintas <uu> longga ao som marcar acontecer ocorre apenas episodicamente sP ii e é da mesma natureza como <ii>: Karaluus (nom. pl.) sP ii 20214; geruu darbuu (gen. pl.) sP ii 17513. spaudmuoū> com brūkšneliu sP marca passadoistus tailabinius [mutos] e [n] (žr. 1.13.). 2.3.1. [e] marcação por molkštojo priebalsio [e] marcação por molkštojo priebalsio varia muito: sP i mais frequentemente foi escrito <e> ou <ie> (papildomai marcint priebalsio molkštumą), e sP ii ainda e <ia> (algumas sP ii texto em lugares inteiros) (specht 1929: 17)21. isso mostrariam sP ii parte dos organizadores tarmês buvus amplinho [e] do que sirvydo tarmês e intensyvesnio priebalsias minkštinação (Zinkevičius 1996: 100101). imantando abi sP juntos, encontram as seguintes variantes: de dia-: degina sP i 30220, diagina sP ii 7620, gieintu sP ii 1602, deśine sP i praded 24 sP ii 2442, diaßne sP ii 18618, deßne sP ii 2292526, destis sP i 3702 1613, sP ii 20170 diastis sP ii24; ge16, gia-: geria sP i 465, giaria sP ii 9214, sP i 104223, 26P ii 517, 170 127, 170 P i 173, sP i 10325, giay sP i ger, sP ii 179, 9720, 979, swu swu s s s (adj.) i. s. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. 1947,- miemiageralmente: metas sP i15, 33 sP ii28, miatas sP ii 16923, mediu (instr. sg.) sP i 31020, sP ii 65 (acc., sg miadiu (gen. sg.) sP ii 743031, stameni sP i 1034, stamenio sP i 769, akmenimis sP i3, 1862 sP ii 4516, akmienis sP i 37; nev nienia-: nuniaa sP ii1112, 188 sP ii 998, niendri sP ii 1467, niandri sP ii 17051, nepalaus sP i 542, sP ii 123030, nieu pealaus sP i_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s <u> palavras no começo pavartado apenas 8 vezes e laikytinas corektūros erro: ugimimo sP ii 12416; uołos sP i 2701; uołas sP i 5021; uoga sP i 32120; uoday sP i 26018; 31612; unt sP ii 2008; 20414. ninkas richardas garbė 1884 m. sP i leidime. Segundo ele, <ie> geralmente é escrito após priebalsias <g>, <k>, <š>, <ž>, e após outros priebalsias encontra-se raramente (garbe 1884, 13). 21 didžiausia <ia> koncentracija straipsnio autorės užfiksuota sP ii 166–183. Į tai yra atkreipęs dėmesį ir franzas spechtas (1929: 17). tačiau pirmasis šį įvairavimą pastebėjo ir aprašė kitas vokiečių kalbi-
48 Virginija VasiLiauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX sP ii 2062425, piakłos sP ii 7532, Petras sP i 498, sP ii 20715, Piatras sP ii 1728, Peatras sP ii 18611, 2071; rerieria-: retos sP i 7578, Riatas sP ii 1828, Riedami sP i 1826, sP ii 34 riegiedamas sP ii 4819, riag sP ii 19615; sesiasia: senu (acc.), sP i 56 i 12332, sianu sP 31126, sianu stestias: ś śi stisi sP i 32928, ii 715, kauisi ii 125; s17-17: śieśelis i sP i sP i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i we- -wiewia-: welinas sP i 2933, sP ii 4612, wialinas sP ii 771718, wede sP ii 956, wiade sP ii 17731, giwena sP i 303, giwiena sP i 482223, giwianimo sP ii 16921; žežiežia-: emes sP ii 4, iames sP i 12617, sP ii 15132, iemes sP ii 244, emibe sP ii 21625288, iemay sP ii 3082, iamious sP ii 18325, nuentus sP ii 4714, iamintais sP sP i 4718, sindawau sP ii 673, nuentis i i i i i i i i i i i] são marcados com a mesma marca, geralmente com um <> ou um <>; <ia> concentra-se mais em um definido sP ii lugar do texto, restante texto [e] marcėjimu essencialmente não difere do sP i. intensivamente na posição antes [e] tinha que ser sofkštinamas [k] após <k> sempre escreve um sinal de suavidade (Palionis 1995: 30). O signo de mollitude também é escrito após [š], marcando pressãomeniu <ś>; em duas palavras existindo <ß> provavelmente tinha marcado veliarizuotą [š] ou aqui įsivėlusi korektūros klaida: ßeymina sP ii 1816 e ßeymina sP i 3175 (perikopės), plg. śieyminrašoma 5 vezes geralmente sP i. 2.3.2. [ai] marcação po minkštojo priebalsio dvibalsis [ai] po minkštojo priebalsio marcação ketveriopai: <ey>, <iey>, <iei>, <iay>: pageydimu sP ii 52291830, sP ii 1062 sunkłes sP i 18420, sP ii 892, sP ii 841, pagiaydimu sP ii 1782123, sP ii 1272, sP ii 843, sP ii 825, sP ii sP i 9010, wieP 1482, wiep sP i 14019, symdo i 1822, symio i 2190, symio i 522930, sP ii 1062 sunkłes sP i 18420, sP ii sP i 1842, sP i symio sP i 841, symio i 841, symio i 842, symio i 842, symio i 842, symio i 842, symio i 845, symio i mais frequente variante <iey>; <iay> característico de certos lugares de texto sP ii. 2.4. a pertença dos skardjios e dos duslios priebalsios pretende ser composta por dois priebalsios que se relacionam em um princípio cujo não siga consistentemente: asimiliacijos atvejais priebalsiai dažniau rašomi morfologiniu principu, bet pabaygtu (4x) sP ii 622672, pabaikbet casos com sê também pastou: skusdamasis sP ii 5515, tu sP ii 18213–14, ȧudingie sP ii 1822–23, ȧudingt sP i 25526, ȧudingta sP i
konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 49straipsniai / articles 18217 v{}udenktu sP ii7, áudinktu sP ii 4010, udinkta sP ii 2093233, apsidenktumite sP ii21, udegtas sP i 144910, prabyngtay sP i 532, prabinktay sP i 27321, vudegtas sP ii 7656, udektu sP ii 2401314, udirbtu sP i dirbt sP i 321x), dirps sP 3530, 23026, dirpkite sP ii 322, ißwertu sP i sP i swerto i 1318. Liepiamosios nuosakos vienaskaitos segunda pessoa sP ii dukart parašytas: nunuoging 16929; saugog 1418 (-k + g(i) = g: nunuogink gi?). no princípio fonetico muito frequentemente baseada a escrita dos pusdilivios: nułeydamas sP i 33318, pamedami 2585, ibridami 2132, draudami 2584, idamas 2119; sułey damas sP ii 128, aydamas 583, mełdami 10313, raudami 1761, skudamasis 1425, mełdamies 2021011. ißmesčiausiai sP ii 7210, Šaknies e pries sandagos retsykdamios podem ser šalimas constituídos por dois priebalsios que markam morfemas skirting, seus 76,321: apkting sP ii 1325, Diaugkites i 3102, bekt sP ii 17217 (plg. sP ii19), nuset iu perbieg iP iP iP iP i288.vydo fone de competências de silbão isso podia ser um dos sugeridos maneiras de escrita para manter saudáveis, inalterados morfemas em seus sandūrose. não está claro, corektūros erros ou ortografia norminamento esforços (hipernormalizm) devíamos atribuir estes pavienius casos: vngßtu sP ii 10412, lisdus sP i 3051, masgot sP ii 1735 (plg. tame pačiame psl. mazgosi 17310). em geral paêmos, fonetiicamente priebalsias mais freqüentemente escrevem sP ii. 2.4.2. [š] e [s] marcação antes de [č] tanto [š], tanto [s] posição antes de [č] foram marcimi não sempre tendo em conta a sua kilmę (plg. tuščias e skaistus), e suas marcação muito variava. além disso, na resultante priebalsias sampikada diferentemente foi marcada e afrikata [č]. obviamente, que essas priebalsias transmitidão de sinais da carta então aos autores e livros editores tinha de levantar problemas, condijojanços bastante nemają variantiškumą. sP encontram-se as seguintes variantes: [š] pozicijoje prieš [č]: <ſc>, <ſć>, <ſċ>, <sć>, <śc>, <ść>, <śċ>, <ſcʒ> <ſcʒć>, 1792: karsciomy sP i213, tuscias sP ii 401213, karsciaus sP ii 3, kumsciomis sP ii 19923, Krikscionis sP ii 20210, tewikscion sP ii 2319, karscicios sP i 247, krikscionie sP i 21728, tusciciu sP ii 1566, kriksioniu sP i 312, karksioia sP i 3514, pauksy namy i 30812, pauksiey sP i 314, 1318, karscisionis sP i 1531, sP ii 2399, karscio sP i 1799, kriksionis sP i 213, kriksion sP sP i 6522, tusćias sP i 4422, kriksćionimus sP i 36021, tewiksćion sP i 3437–8, paukścio sP i 10718, krikścionis sP i 11216, paukśćiey sP i 1892, tuśćiey sP ii 627, krikś-
50 acta Virginija VasiLiauskienė Linguistica Lithuanica LXIX i 223, kriksion sP i 223, kriksion sP i 232, kriksion sP i 1431, kriksion sP i 1341, kriksion sP i 1341, kriksion sP i 1341, kriksion sP i 144, kriksion sP i 1341, kriksion sP i 144, kriksion sP i 144, kriksion sP i 144, kriksion sP i 144, kriksion sP i 144, kriksion sP i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 145, kriksion i 145, kriksion i s45, kriksion i s45, kriksion i s45, kriksion i s what is this is what is what is this? Mais prováveis tais causas de ortografia avisadas já anteriormente daqueles mesmos spaudmenos com diakriticas e sem diakritikos consumo nenuoseklumas (žr. 1.5.4.) e definitesnių normas de ortografia ausência. Žymėtus priebalsius mencionado, tvirčiau não foi observado nem morfologico, nem fonetino princípio. não valeriam neste caso rejeitar e de outras razões: tal marcação podia refletir peculiaridades tarties vilniečių tarminius ou surgidas devido às línguas interferenção e englobantes puchiamuosius priebalsius e afrikatas. 2.4.3. [š], [ž] marcação antesdėlių iž-, из-, засandūrose com outras morfemas Antes das ižsempre de uso para escrever sandūrose com outros morfem i (especialmente com sangrąžos dalelyte si) varia: i{30,30}siwertu sP ii 4825, i{30}sparia sP ii 513, ipai ni mo sP ii 1724, ipeydawo sP ii 282223, itrinta sP ii 343, ißtrint sP ii 23128, isim 76, vs}no sP ii 347, ißsimano sP i 833, 33233, 334330P i 22823, i 5618, ißkinta sP ii 344, ißnaykie i 18521 sde22, ißsimano sP i 305 sP ißikałbet 2, ißira 2, ißira 1, iß 173, iß 173, ißel sP ißel sP ii 720, ißel sP ii 292, ißel sP ißel iß si iß si, ip ip is ip is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is is i is is is is is is is is is i is is i is is is i Vnt giesimo tos lepsnos istate Deus mulheristy sP i 23235. Nes istáte Ba nićiu anas kayp karalisti kokiu sP ii 1511718. / sP aparentez esforços discutidos prefixos em diferentes posições marcarem idênticamente, mas variação ainda assim não evitada, portanto sua escrita a nomear até o fim consequência não poderíamos (Palionis 1995: 30). Pavyzes mostram que esses preficiais distinguir e eles fixar dificultíssima foi suas susiliejências com sangrąžos dalelyte si. porém e então a opção mais escolhida era-se ocupsP são usadas duas isformas do prefixo: i-, i-, i-, i, iz,- iź-, iż- (com <ž>) ou isz-, iß- (com <š>). Uma das quais a escolha depende da raiz do começo
konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 51straipsniai / articles garsinės raiškos: isz-, ißnerašoma prieš skardžiuosius priebalsius, o i- galima aptikti em quase todas as posições (nerasta antes ey, e: ISeio sP 35029, ißeyt sP i 3915, sP ii5, ißeymay sP i 35111, ißeykite sP ii19, ißeiau sP ii16821), portanto algumas palavras que começam dusliuoju priebalsiu ou pusbalsiu, escriptura variada: i kak tu sP i 35215, ißkako sP ii 24322, ißkasa sP i 1214, ißkas i sP ii 20926, 82 iß i sP i 2020, ißmanimu sP i 25124, ißmanimu sP i 2419, ißmkia i im ii 145, ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm i ißgerokai mais freqüentemente do que i-... aptincado antes pusbalsius. Prielinksnio de caso posição não é importante ele sP sistemicamente escreve com <ž>: i, i, i, i, iz, iź, iż. três casos com iß (sP i 952, 31025, sP ii 17224 (perikopės) laikytini atsitiktiniais. 2.4.4. [n] a marcação antes de [b], [p] bastante consistentemente usada na posição de antecedente informa antes de [b] e [p]: imbers sP ii 1079, impuoła sP i 10820 (do total de 23x açõesmajodžių įpulti e įpuldinėti formas), apenas uma vez escrita inpuołys sP ii 755. e nos empréstimos contrabalsių pavyzdikai [ks] 1812: affektys sP i 29415, Ioafu sP 2.5. svetimos kilmės priebalsiai, digrafai, geminatos <f> ir <h> vartojami tarptautiniuose žodžiuose, o <x> lietuviškuose žodžiuose i 1813, heray sP i 20411, 63u sP i heresiiu sP i 25112, holose sP i 2552, diaux sP i2012, linxmibes sP 972, paduxi sP 992, uxnoy 36P ii 2433, suso ii 16315, iiu sP ii ii, axtin sP ii2. <ch>usado nãoetuvišku em palavras certas […] em nomes pessoais e etovárgias: Christus sP i 36726; sP ii 2426, Chaldayc[…]yku sP ii 16878, Chaneneus sP ii, Cherubinay sP ii 711619717, Christostomas sP ii 471011. <c>, <c> escreve em vez de <k> skoliniuose de latynų kalbos ou per latynų kalbą vinda nas palavras: cedrus sP i 1415, Casus sP i 30621, cometa sP ii 14021, Cyrillus sP ii 937. Em latininismos também é usado <q>: questiiu sP ii 3068. Latinų ir graikų kalbų pagrindu tarptautiniuose žodžiuose rašomas <th>, <th> ir <rh>: theologay sP i 23826, katholiku sP i 2266, Thomas pode ser pavartojamas <y> ou priebalsiai 146 dvigubinami: tyrannu sP ii27 (plg. lot. sP i 997, Theophilaktus sP ii 17831, myrrhu sP i 22525. dėl tos pačios priežasties tyrannus), affektays sP i 29415 (plg. lot. affectus). geminatos <ss> e <ss> açõesmoz de ser formas do presente tempo mais prováveis também surgidas por causa do
52 acta Virginija VasiLiauskienė Linguistica Lithuanica LXIX latynų linguagem açõesmoz esse efeito: essi (27 casos), essi (15 casos), essiby sP i eſſuntiemus sP i 27817, eſsigu sP i 8214. svetimos kilmės žodžiuose yra ir kitų ge17211, minatų (žr. ankstesnius deste skyrelio exemplos)22. 2.6. Žodžių rašymas kartu ir atskirai na ausência de gramáticas e nelas codificadas normas, palavras escrita junto e separadamente lembro várias ações internas e externas: (1) prozodica; (2) de outras línguas exemplo; (3) peculiaridades técnicas de impressão e forma de página, imprustuvinheiros e editores lingubinė competência. sP escrita não poucos onde emana de natural seu idioma intonação bem como sua kaitos pojūcio e semnas niuansas, tad ausência definidas regras de palavras samplaicas bastante muitas escritas uma palavra, e vienskiemeniai savarankiško kirčio neturintys palavras (enklitikai e proklitikai) naturalmente šliejami à ilgesnių intonacinį e semminį savarankiškumą contendo palavras. intonacinês pauzes, palavras ordem, contrasto kirtis passelkami conscientingue e mais relacionados com pamokslų retorica. Uma palavra pode ser escrita prieveiksmiai ou apiprieveiksmėjusios samplaikos, constituída de prelinksão e indirecto alegrnio (1); iniciativo e do indireto alegrnio mostraika (2); prelinksnio sem e įvardžio samplaika (3); įvardžių, įvardžių ir dalelyčių pavyzdikos (4): (1) sP i be escrevido juntos (excepto um caso) em exemplos de significância quantitativa: begało (14x), be gało (1x) sP i 20414, bemieros sP i 17112, beskayćiaus sP i 31326; sP ii, atvirkščiai, be gało (8x) escrevido de duviem palavras (a maioria desses casos concentraojasi sP ii218 psl 211). de qualidade e significado local mostraikose: itoło sP ii 18718; ikur sP II 18420. (2) sP i: tuometu (15x), nesse momento (9x); sP ii tuometu (2x), nesse momento (17x). (3) Ne tem ißmonios ney luoso noro a beto ne destis ne wienas nusideimas sP i 28321. / (4) kunorint sP ii 15132, kokinoris sP i 8829, kokias=norint sP ii 19830, iogipaties (t. i. seu gi mesmo) sP ii 2068, kurys giwienas (t. i. quem gi um) sP ii 8631. Prielinksnis be desde sudurtinė dalelytės nebe segundoho sando be melhor é atribuído sP i: Ne be ludiimo aba swiećiimo sawi pati paliko sP i 9714. Porque já priasties não tara Ewangelista ißmete welinu sP ii / 616. 22 retu, não sistematigo caso de escrita deveríamos considerar darissime sP i 1409. Essa palavra é usada em citação da Vulgata (Lk 3,14). portanto a algumas ambiguiskias e confusas questões de ortografia sP será possível responder mais precisamente só quando as citações (que podem constituir 2025% do total sP texto) forem separadas do autornio teksto ir abu teksto lygmenys ištirti atskirai.
konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 53strapsniai articles Įvardžių dviskaitos formas cifrvardis du nesuplakamas into uma palavra junto com prieytu sP ii 2407 / Teyp śi tuo du mokitiniu kłausidami įvardžiais: Tuo du mokitiniu kałbedami ape kinteimu iganitoio ſáwo nupełne ſau / idant iump Wießpats Wießpaties iguldiunćio ráßtu apświesti buwo tikiey sP ii 24026. Acredita-se que não escrita separadamente de açõesmažodžių surgiu devido à influência da língua polkų (Palionis 1995: 31). mas não com todos os açõesmažodžiais, tanto mais não com todas as açõesmažodžių formas (ypač neveikiamaisiais daljeviais) não escomas separadamente uniformemente frequentemente. além disso, e casos de variação aqui não tão já poucos, por exemplo, sP i: não pôde (52x), não pode (19x), não pode (4x); sP ii: não (7x), não pode (32x), não pode (1x), não pode (3x); sP i: neino (15x), não ino (6x); sP ii: neino (3x), não ino (1x); ne kinćia sP ii 2162, ne kinćia sP i 1177; nebiokites sP i 8728, ne biodamies sP i 647. Não escreve junto com sangrąžiniais veiksmažodžiais: nesirado sP i 496, nesiłeyde sP ii 24215. Uma vez não escrita separadamente provavelmente per apsirikimą: ne sisaugo sP i 37214. com não viabilizais participantes de atributos exemplo não mais frequentemente escreve junto do que com pessoalizáveis açõesmažodžių formas: neiagtas, neigtas (sP i 2x; sP ii 1x); não i(n)agtas (sP ii 2x); neißsakita, neisakita (sP i 12x; sP ii 2x); não ißsakita, não isakita (sP i 7x; sP ii 7x); sP i: nesutwertas (4x), não sutwertas (2x). Não separadamente do veiksmajodžių mais freqüentemente escreve sP ii. com umais veiksmajodžiais não escreve mais freqüentemente juntos, do outros separadamente sem mais clara motivação. sP ii prelinxnios e prefixéis podem ser confundidos tarpusavy: prelinxnios escrevem junto com os seus seguidórios palavras (1), e prefixícios separadamente do resto da palavra (2): (1) ápekuri 23117, aunieku 2089, imiesto 2202, idungaus 8023, ikiełmo 6512, iżdebesies 2112, iżnauio 17318, ipaminetu 22119, inumiruśiu 22617, iparodimo 4011 (2x), iwirßaus 3631, pernuopełnus 3016, połungu 10212; (2) au smáugie e su draskie 25626, su płesi 20027, i łeydia 16622, su eyga 1626, áu łaykis 1204, sem żadis 7315, i kist 4810. Prielinksnių escritação simultaneamente casos ocorreu e sP i (ikuriu 15329, pawundenimis 26928), mas sua concentração sP ii gerokai maior, além disso, aqui fixado e atvirkščias fenomškinys quando priešdėliai escritoom separadamente. Uma dos diantedėlios e prielinksnių confiniojimo razões, matyt, deveria considerar insuficikamą imprustuvininkų e editorių lietuvių kalbos mokėjimą e suas lingbinę kompetenciju apskritai. não deveriam esquecer e o facto de que sP ii prensa foi preparada não próprio autorio. kitos priežastys – techninės: (1) a mudança de leviço da palavra surenkant tekstą praldinimui de čio (keičiasi kėlimo ženklo vieta dėl nesutampančių eilučių):
54 Virginija VasiLiauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX su=manim sP ii 22923, i=giditoiu sP ii 22319, I=eyk sP ii 2588, I=eyt sP ii 8520, su wieninta sP ii 1137 e t. t. (žr. ir anteriormente išvardytus). (2) espaços de tamanho desiguodo entre as individuais palavras na mesma linha; não em todos os casos é possível determinar se o espaço entre palavras existe ou não o existe; às vezes não basta espaço para o sinal de levante em fila estreita. em muitos casos as palavras mantêm suas constantes estruturas em todo sP texto e com eles supančiais outras palavras não são suplakami. exemplares transmissão em uma palavra muitas vezes está motivado leksikalizações (begało, itoło, tuometu e kt.). como já mencionado, algumas regras de escrita de palavras juntas e separadamente foram adotadas do polkų língua, mas neste caso seria muito importante verificar e possível influência do latynų língua, porque algumas outras áreas de escrita e impressmenas de consumo aquele efeito neabejotino. mais precisamente responder a esta pergunta será possível só excluindo de sP texto biblines e outra cita, verstas de latynų kalbos, e separadamente estyrus suas peculiaridades de ortografia. 2.7. escrita das grandes letras geralmente foi apoiatasi latyniška e lenkiška grandes letras tradição de escrita. grandiąja raide começam-se verificias nomes e denominações, gausiai utilizados bíblliniai nomes. use to, latynų ir lenkų kalbos pavyzdumu capitalais escritos tautovardžiai, įvairios religijos ir iris ir srovės: Lutinas sP i 29420, Tatariey, Muray sP i 3468, iday sP i 4819, day sP ii 9322, Amonitu sP i 3529, Assirionis sP i 1516, Aegipcianus sP i 20520, Aegypćionu sP ii 2084, Chaldayciku sP ii 2066, 15087, Philistinu sP i 22619, Medhian i 4756, sP ii 17022, Madionitu sP ii 915, 5718, Pharians i Pharians i Pharians, i Monk i Monk i Monk, 8123, 8124, Epatinus, Euthinus, Euthinus, Euthinus, Euthinus, and Nephians, etc. consequentemente a grande letraê é escrita na palavra Deus (só 4 vezes pavartota pequena letraê consideraitina corektūros falida). Mažąja raide este palavraž é escrito motivuotai, quando se fala de deidades pagãs: Teyp ir Ʒiday telu i aukſo ſaw nuleii diewu ii dare sP i 7229. handrašabiejose dalyse mais variirujada escrevendo a palavra igreja: sP i: Banićia 63x, banićia 57x; sP ii: Banićia 28x, banićia 5x. Palavras estilistinais motivos ou casualmente grandiąja raide freqüentiau escritoomi sP ii. sakysim, sP i daiktavardžiai kunigas e kunigaikštis escritomi mažosi raidomisėmis, were rarely used, but in
konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 61straipsniai / articles spite of that their usage was consistent. only 9 diacritics appear very nificant in sP i, but we find often: <ć>, <ł>, <ś>, <>, <>, <á>, <ȧ>, <ċ>, <>. the variety of diacritics is more sigthem more frequently in sP ii (mostly because of the especially frequent <á>). <è>, <>, <ź>, <ż>, <> are only used in texts that were typeset in Latin antique. shapes of diacritics on letters <>, <>, <>, <> or <> vary significantly within the whole text. Most inconsistencies and confusion were found in marking fricative consonants and affricates. Letters with and without diacritics alternated with each other with no apparent reason. it is difficut to say only using data from sP if inconsistencies were caused by technical peculiarities of printing or reflected deeper processes in language such as interference or some traces of different dialects. <á> was found most frequently in an unstressed syllable. <â>, <ê>, <î>, <ô> and <û> could mark stressed syllables or serve as a means of differentiating word forms. however, these diacritics appear too rarely to allow one to make definite conclusions about their real functions. <> and <> did not mark nasal sounds and were accidental in that part of the sP text printed in Lithuanian. in some cases <> is used as <ē>. <ł> consistently marks the hard or depalatalized consonant [l]. Vowels with diacritics in the form of a dash and tilde were used to mark an omited <m>, <n> as in Latin. a way of marking shortened endings was also taken from Latin. at that time some printers probably did not pay much attention to whether a type had a diacritic or not. in the basic sP text that was printed in the schwabacher typeface, only one letter was used for marking both <i> and <j>. three different letters were used during printing for marking both the capital letters <i> and <j> in those parts of the text that were in antique cursive. a small letter <j> was occasionally used in sP ii, p. 147. 2. the long vowels were not differentiated in any way from short ones in sP. <y> was used as follows: (1) for marking <j>; (2) in diphtongs <ay>, <ey>, <uy>; (3) after depalatalized consonants; (4) in reduced endings of the locative case. <u> was used to mark both a short and a long vowel. geminates for marking long vowels, occur only a few times in sP ii. the way of marking an [e] that follows a palatalized consonant varies: in sP i it is marked as <e> or <ie>, and in sP ii also as <ia> (the largest concentration of <ia> is found in sP ii, p. <16183). [ai] is mostly marked as <iey> and <iay>, sometimes also as <ey> and <iei>. Marking of voiced consonants before voiceless, and voiceless before voiced often vary, but the morphonological principle was used most often in the spelling. in sP ii consonants are marked according to the phonological principle more often than in sP i, especially in writing half-participles. the most inconsistent way of marking [š] and [s] is when they precede [č]. such inconsistencies might be caused by the unsystematic usage of diacritics as well as by certain changes in pronunciation in Vilnius residents‘ speech. Marking of prefixes iž-, из-, заis also inconsistent at their contact areas with other morphemes, especially in cases when these prefixes precede the reflexive marker si. Prefixes were written in two different ways with <ž> (i-, i-, i-, i, iz,- iź-, iż) and with <š> (isz-, iß-). Prefixes with <š> never appear before voiced consonants whereas prefixes with <ž> are possible in any position. the preposition из is always marked as iž in sP. its position here is neutralized.
62 Virginija VasiLiauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX the two consonants of foreign origin<f> and <h> are used in international words. <x> is also used in Lithuanian words to mark the two-consonant group ks. the letters <c>, <th>, <rh>, <ss> and <ss> (in the present tense of the verb быть ) can be used according to Latin traditions. combining adjacent words together or writing them separately depended on a few things: (1) prosodics; (2) influence of other languages; (3) technical restrictions of printing and the shape of a page; (4) language skills (competence) of editors and typesetters. in sP the size of spaces between words differs a lot. Ne is combined together with verbs more often in sP ii than in sP i. however no clear explanation exists why ne is more often combined with some verbs (such as passive participles), but in other cases it is separated from other verbs. capital letters can be used in similar ways as in Latin and Polish. besides the traditional usage of capital letters in modern Lithuanian, they were also used for ethnonyms, religious trends and basic religious concepts. these letters were used more consistently in sP i. More errors and more misprints in reading proofs were found in sP ii. stylistic usage of capital letters tends to vary. in some cases sirvydas used capital letters from quotable greek or Latin sources. Įteikta 2013 m. dezembro 17 d. Virginija VasiLiauskienė Lietuvių kalbos institutas Minties Rato g. 19-3, LT-50277 Kaunas el. e-mail: [email protected]