Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai

193straipsniai / articles riMa bakŠienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, geolingvistika, eksperimentina fonética, fonologia. VakarŲ aukŠtaiČiŲ kauniŠkiŲ dVigarsiai: quanto às relações, os šnektos caracterizam diferentes priegaidžių alotonai: Marijampolės the diphthongs of West highlanders in kaunas area: Quantitative ratio anotacija straipsnyje eksperimentiniais metodais analizuojama vakarų aukštaičių kauniškių (Vak) trijų šnektų – Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių – mišriųjų dvigarsių kiekybė. tiriamosioms šnektoje ilginam tvirtapradžių dvigarsių dėmenys i, u, Šakių šnekta tem a chamada contínua priegaidę, e Vilkaviškio šnekta não possui nenhuma de uma dessas características, então sua dubbarsinių skiemenų prozodinė sandara é a mais próxima à língua comum. também aborda-se no artigo Vak interpretação de duplicarsios quantitidades e marcação lituãs na tradição dialectologia. a, e. Marijampolės e Vilkaviškio šnektose eles significativamente ilgesni do que os correspondentes tyrimo rezultatai parodė, kad visose šnektose ilgiausi yra tvirtapradžiai dvigarsiai su dėmenimis tvirtagalius, e Šakių šnektoje este diferimento de duração neryškus. dvigarsi de com dėmenimis i, u a duração total menor. Visose šnektose skirtumas tarp šios grupės tvirtapradžių ir tvirtagalių dvigarsių yra labai mažas. Pirmojo dėmens trukmė neabejotinai yra svarbus dvigarsių su dėmenimis a, e priegaidžių požymis Marijampolės ir Vilkaviškio šnektose. Šakių šnektoje pirmojo dėmens trukmė nelaikytina esminiu priegaidžių požymiu. tai susiję su šnektoje egzistuojančia tęstine priegaide. dvigarsių su dėmenimis i, u grupėje pirmojo dėmens trukmė aiškiai skiria priegaides tik Marijampolės šnektoje, o Vilkaviškio ir Šakių šnektose šis požymis nesvarbus. tvirtapradžių dvigarsių dėmenys a, e em todas šnektos valorizini como semilgiai, e dėmenys i, u Marijampolės e Šakių šnektose como semilgiai, Vilkaviškio como trumpieji. Todos os tvirtagãos dvigarsias Shakius šnektos dėmenys valorizini como semilgiai, pailgėję por causa contínstinės priegaidės. esMiniai VerodŽiai: dialektologija, lietuvių tarmės, mišrusis dvigarsis, priegaidė, kiekybės požymis. keyWords: dialectology, Lithuanian dialects, semi-diphthong, syllable accent, quantitative feature. acta Linguistica 194 Lithuanica LXXI annotation elongates the first components of acute accents riMa bakŠienė with i and u; Šakiai subdialect possesses the so the research results showed that the longest diphthongs are the acute diphthongs containing a and e and it is typical to all subdialects. they are the article analyses the quantity of semi-diphthongs in three subdialects of West highlanders in kaunas area (hereinafter referred to as Vak) namely: Marijampolė, Vilkaviškis and Šakiai. the researched subdialects feature various syllable accent allotones: Marijampolė subdialect substantially longer in Marijampolė and Vilkaviškis subdialects than circumflex variants; meanwhile called continuous accent, meanwhile Vilkaviškis subdialect has none of the aforementioned features thus the prosodic composition of diphthong syllables is closest to the standard language. the article also discusses the the interpretation of Vak diphthongs quantity and marking in Lithuanian tradition of dialectology. in Šakiai subdialect this difference in length is not so sharp. the common length of diphthongs with i and u is shorter. the difference between the acute and circumflex diphthongs of this group is very slight. the components of acute diphthongs a and e are considered as semi long, and components i and u vary in subdialects: in Marijampolė and Šakiai they are considered as semi long, meanwhile in Vilkaviškis subdialect they are short. all components of circumflex diphthongs in Šakiai subdialect the length of the first component of diphthongs with a and e is an important accent feature in Marijampolė and Vilkaviškis subdialects. the duration of the first component in Šakiai subdialect is not considered as a crucial feature of accent. it is related to the existing continuous accent prevailing in the subdialect. in the group of diphthongs with i and u the duration of the first component clearly distinguishes accents only in Marijampolė subdialect, meanwhile in Vilkaviškis and Šakiai subdialects this feature loses importance. are considered as semi long and elongated due to continuous accent. 1. ĮVadinės Pastabos Investigação de experimentos dos altos de oeste kauniškių mišriųjų dvigarsių1 até šiol negausu. Nas lojas de dialectologos Lituães suas peculiaridades de duração descrevem principalmente aiški tik iš klausos. akivaizdu, kad dvigarsių ir jų dėmenų kiekybė priklauso ir nuo sudaromųjų elementų kokybės, ir nuo priegaidės įtakos. bendrinėje kalboje turima gana koreliacija com priegaidėmis: até semilgių ilgėja tvirtapradžių dvigarsių dėmenys a, e; dėmenys i, u e estranimas origem , ɔ permanece trumpi2; de todos tvirtagalios dvigarsias até meilgio longėja segundo dėmento (plčiau žr. Pakerys 2003: 134135, 220). na literatura dialektológica principalmente discutiu-se por causa Vak tvirtapradžių dvigarsių primeiro dėmens quantidade. pesquisadores concorda-se, que dėmenos a, e em todas Vak 1 artigo analisados apenas primários dopparsias, sobre secundários não fala-se. 2 No entanto, é preciso reconhecer que tal modelo existe apenas como ideali aspiraamidade, muitos comunrinês língua consumidores linksta ilginti e tvirtapradžių dvigarsių dėmenis i, u. Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai 195straipsniai articles šnektose pailgėja, porém este pailgamento é considerado não homodo grau. / ankstesniuokaip longieji (ká·lnas, k·lmas). tal marcação encontramos se darbuose labiau įprasta manyti, kad kirčiuoti dėmenys a, e Vak realizuojami em muitos do século XX. segunda parte das publicações (zinkevičius 1966; 1994; Lkt 1970; Lka 1982: 68 žemėl.; Markevičienė 20013). em trabalhos mais recentes Vak tvirtapradžiai dėmenys a, e mais frequentemente considerados semilgiais4 (ká.lnas, k.lmas) (Lktf 2003; bacevičiūtė 2004; Vakka 2005; ŠŠt 2006; gat 2008; jat 2013). apenas rytinė kauniškių parte nos textos mais frequentemente marcimi longieji a·, e· (jaroslavienė 2010). Šių dėmenų marcação em dialektologų trabalhos geralmente é apibendrinto, suvienodinto, só Lietuvių kalbos tarmių nela domina semi-longiai chrestomatijos“ (Lktchr 2004) rengėjų stengtasi žymėti pagal konkretų tarimą, dėmenys a., e., mas pastou e um outro ilgasis. tvirtapradžių dvigarsių dėmenys i, u Vak plote mais variairuja. eles dialectonuomonem e ela correspondente marcação logų darbuose taip pat žymimi nevienodai. tradiciškai manyta, kad šiaurvakarinėje kauniškių dalyje šie dėmenys nepakinta nei kiekybiškai, nei kokybiškai. tokią (prmas, kúrmis) encontrame em muitos antigos trabalhos dos (zinkevičius 1966; 1994; Lkt 1970; Lka 1982: 20 žemėl.; Markevičienė 2001). quando onde menciona-se, que pakraščiais apascido e um outro pusilgios dėmenos i., u. casojis. XXi a. início, depois de feito mais pesquisas experimentacionais (apie eles. véia mais abaixo), começou-se a levantar idéia, que e nesta parte kauniškių dėmenys i, u ditam não curtieji, e semilghos; só eles esą muito abertos, portanto qualitivamente claramente diferentes dos longos vosios (p.rmas, k.rmis). tal marcação encontramos em muitos trabalhos mais recentes (Lktf 2003; bacevičiūtė 2004; Lktchr 2004; ŠŠt 2006; jat 2013). em alguns supresiminta transkripção em escritos escritos, especialmente destinados a escolas, este, ainda objeto de discussões ainda sendo, pailgamento não fixado, escrevem curtieji dėmenys i, u (Vakka 2005; gat 2008). dados de fontes mais antigas (zinkevičius 1966; 1994; Lkt., 1970; Lka 1982: 20 mapa: o i, u alongamento de tvirtapradžių dvigarsių dėmenų (iki ilgųjų balsių) começa a partir da linha aproximada gražškiaiŠunskakazlų rūdákiškėka nas5 se também universalmente fixa como dėmenų i, u alargamento, porém seu comprimento varia mais ocorreu casos de longos, mas zaftka 2004; 2003; 2005; (žr. 1 pav.) ir apima visą pietrytinę Vak dalį. naujesniuose darbuose šiose šnektojaroslava Vktėvienė. 3 embora publicação expulsa já XXi a. início, porém a maioria textos gravar ao final XX a. publicação autorê segue senioriajai carta dialektologų artimesnių transkripcijos principų. 4 desgraça, a maioria das fontes mais recentes até agora preparadas apenas da norte da Vak parte, tad eles neilustram toda Vak dvigarsias sistema. 5 Anoitece-se que nos mapas da chrestomatía tarmių da língua Lituânica isoglosės braižytos Lka mapėlapių pagrindu. Lka rengėjų žemėlapiai braižyti tik pagal duomenis, surinktus iš klausos, eksperimentiniais tyrimais naquele tempo nãoiremta. Lka mapes (especialmente destinados a peculiaridades fonéticas) não sempre refletem a verdadeira situação do meio do XX a. portanto, também e XXi a. muitos isoglosias podem ser localizadas mudadas. mapasapius será necessário no futuro precisar, com base nos resultados das pesquisas experimentais. 196 acta riMa bakŠienė Linguistica Lithuanica LXXI 1 P a V. Vak área e mais importantes isoglosés6 6 Mapa composto pelo autor de artigo de acordo com Lituânia do idioma tarmių chrestomatijoje (Vilnius, 2004) esciente kauniškių patarmės žemėlapį. Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai 197straipsniai articles / tvirtagalių dvigarsi Vakų tarim e sua marcação nos trabalhos dos dialektologos também heterodas. Problêmia coloca niaurinė kauniškių parte, teriti ryškų tvirtagalės priegaidės alotoną tęstinę priegaidę (žr. Fig. 1). Este alotonas descrito em muitos região para uma obras das, desgraça, antigos anos fontes seus sinais também nuscatom apenas a partir da audição. Pincêse que tvirtagalė priegaidė contínia-se por sio dėmenis, kurių ne tik antrasis, bet ir pirmasis gauna tam tikrą spūdį ir yra paambos dvibalsio ou dvigarilginamas (zinkevičius 1966: 36; 1994: 32; Lkt 1970: 29; Lka 1982: 125). nos trabalhos de dialektologas esta priegaidês atmaina até šiol marcada trjopai: 1) dėmenų paolgamento e abertura nãoymimas7 (vkas, kũpas) (Lkt 1970; Markevičienė 2001; Vakka 2005); 2) ambos dėmenys marcimi semilgiai, i, u abridumas nãoymimas (v..kas, kũ..pas) (zinkevičius 1966; 1994); 3) ambos dėmenos semilongamente, marcado i, u abertura (v..kas, k..pas) (Lktf 2003; bacevičiūtė 2004; Lktchr 2004; ŠŠt 2006; gat 2008; jat 2013). tais a maioria dos pesquisadores ambos esses dobarsias ledens consideram meia-longos, duvida-se só por causa i, u abrença (plačiau viz. bacevičiūtė 2005: 42). Na parte sul da Vak, onde não possui contínstines priegaidês, tvirtagaliamente kirčiuoti dvigarsia teriam muitomaž visur homodai, enfatêcendo e paulginando o antrão dėmení, geralmente ele considerado pusilgiu. 2.PeriMentiniai Vakar aukŠtaiČi kauniŠki dVigarsi tyriMai métodos experimentais de fonética até agora mais detalhi apenas ex Vak noreste da parte (Šaki šnektos) dopparsia. determinou, que aqui tvirtapradžių e tvirtagalių dvigarsių duração (tanto da geral, quanto separas de dėmenų) relações nepastovūs, embora um pouco mais freqüente tendem a ser ilgesni tvirtapradžiai dvigarsiai. características da duração não podem ser significativas desta parte Vak para diferenciar duas skiemenas antegaidas, para eles mais importantes parâmetros do tom principal: diapazão (tvirtapradžių dvigarsių ele muito mais largo) e tempo de proeminência do pico (tvirtapradžių dvigarsių sua proeminha muito antes) (plačiau see bacevičiūtė 2004: 86113). mais atenção experimentalistas nVak norte da parte dedicada tvirtapradjiam dopparsiams com dėmenimis i, u. Estes dėmenys comparar com isolirais trumpaisiais vociais i, u e ilgaisiais i·, u·. determinou-se que dois garmenis são aproximadamente 1,7 vezes mais longos do que trumpuosius balsius e apenas 0,8 vezes mais curtos do que ilguosius balsius. tyrėjų raseiniškiam) habitualesni semilgiai abvirieji tvirtapradžių dvigarsių dėmenys ., . (plačiau žr. bacevičiūtė 2001: 1219; bacevičiūtė 2004: 89; bacevičiūtė, Leskauskaitė 2004: 1214; Vaišnienė, bacevičiūtė 2005: 292302). 7 alguns onde acima de ambos daroma išvada, kad didžiajai daliai šiaurinių Vak šnektų (kaip ir pietų žemaičiams dėmenas escrevem dois sinais cirkumflekso, alguns onde um longo. isso provavelmente só devido às possibilidades técnicas das impressórias surgido varijamento. 198 riMa bakŠienė acta Linguistica Lithuanica LXXI 3. tyriMo tiksLas, MedŽiaga, Metodika Šiame straipsnyje išsamiai analizuojama trijų Vak šnektų – Marijámpolės, Vilkavškio e Šaki mixriųjų dvigarsių kiekybė. para o estudo escolhidas šnektos, reprezentuojančios Vak arealus, turinčius skirtingus dvigarsinių skiemenų prozodinius požymius (žr. 1 pav., 1 lentelę). 1 LenteLė. Vak dvigarsinių skiemenų prozodiniai sinais Šnekta PoŽyMis Mrj 8 Vlkv Šk tvp dėmenų i, u ilginimas + – – tęstinė priegaidė + O principal objetivo do artigo discutir em detalhe a sandará quantitativa dos skiemenos dvigars da parte ocidental e sua correlação com os elementos prozodinários (priegaidėmis). Peukesnei tarefas: 1) determinar investigáveis Vak šnektų dvigarsių com dėmenimis a, e quantitidade características; 2) estabelecer su dėmenimis i, u kiekybės požymius; 3) pateikti trijų skirtingų arealų dvigarsių investigativos Vak šnektų dvigarsių kiekybės relacionos e estabelecer comuns Vak vakarinės dalies dvigarsinių skiemenų kiekybės dėsningumus. Medžiaga įrašyta šiose vietovėse: Marijampolės rajone – Marijampolės seniūnijos svetlcos kaime, esančiame maždaug 10 km į pietvakarius nuo Marijampolės; Vilkaviškio rajone – Pãjevonio seniūnijos trlaukio kaime, esančiame maždaug 20 km į pietvakarius nuo Vilkaviškio; Šakių r. – Lukši miestelyje, esančiame maždaug 8 km rytus nuo Šakių (žr. 1 pav.). tyrime dalyvavo po 6 diktorius iš kiekvienos vietovės (po 3 moteris ir 3 vyrus, mokančius gimtąją šnektą; stengtasi, kad tarp jų seria e jaunesnés, e mais velha geração de representantes). A metodologia de inscrição era tal: bem šnektą mokanti diktorė pasakydava requerido sakinį9, e diktorius 35 vezes o repeteia. em curtas sentinhas gravarem estas palavras com as necessárias duplicadas: nukrito káltas po suolu: ele muito katas foi; ma(n) kárpa išdygo: tudo kapo aquele criança; tu, támsta, ateik: já pro tasá parėjo10; stalo kántas aštrus: aqui krañtas status; aqui kéltas era: pouco tepa em in puodą; 8 bem abreviaturas explicadas no final do artigo. 9 por ajuda gravando materialá a açoū colegai marijampoliškei onai aleknavičienei e Vilkaviškietei sigitai Langaitienei. 10Marijampolês šnektos em vez deste inscrito a frase Megztinį tasų nupirko, porque a palavra tamsą liškių kirčiuojamas tvirtapradiškai. Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai 199straipsniai / articles marijampošértas tas paršas: smagiai keta ta(i)s malkas; Temtista cedo agora: ontem teptus tas puolė; šniūras; mano žéntas padarė : vienas ceñtas nukrito; sulūžo tltas per upę : da(r) šitas tas puodas; jai skrtas buvo : rudenį skista tos rankos; labai kmsta tas vaikas : kietai kištas tas skilandis; vakar spntą pirkom : vasarą spiñta tos musės; tiesiog (už)pùltas11 to brudo : visas pukas atėjo; jau (pa)kùrtas tas pečius : visas tutas pra- (pa)fústùfou aquela mesa: ele tudo kupas era; pas nos Kùnca atendeu: vasarą (at)kuñta aquele criança. programa computadorine de análise de sons Praat somsai segmentado e calculada total duração duplasio (ms) e primeiro item12 duração (ms, proc.)13. dados continuar transferidos para o programa ExCEL, ja calcularto necessárias medianas de duração, braižiti gráikai. 4. bendroji trukMė (absoLiutusis iLguMas) Pirmiausia pravartu paanalizuoti atskirų Vak šnektų dvigarsių trukmės eiles (žr. 2 lentelę). jose galima pastebėti dvigarsių savaiminės (priklausančios nuo dėmenų kokybės) ir funkcinės (lemiamos priegaidės) trukmės sąveiką14 skirtingose šnektose. Lentelê vê que em todos os šnektos mais longos são tvirtapradžiai dvigarsiai com dėmenimis a, e. mais longo Marijampolės e Vilkaviškio šnektų dvigarsis é él (327, 277 ms), o Šakių én (240 ms). Na parte superior da lona pode-se vislumbrar primários, embora e não conhecimos, šnektų skirtumų: Marijampolės e Vilkaviškio listas dos topo apenas tvirtapradžiai dopparsiai, e Šakių muito longo e alguns tvirtagals e (240 ms), a (230 ms). ao formar esta duração eiles, esperėtse que de todos šnektų primeirosio longiausių dvigarsių aštuonetą formaria nomeadamente tvirtapradžiai dvigarsia com dėmenimi a, e, porém aštuntoje vietoje atsidūrė tvirtagaliai – Marijampolės ir Šakių añ (269, 213 ms), Vilkaviškio – eñ (236 ms). 11 segmentando materialá não necessários prefixos de palavras remover. artigo 12 não apertada a segunda dėmen duração, porque, como visto a partir da revisada literatura, Vak dvigarsių segundo dėmen não é problemiškas, além disso, em muitos casos sua duração depende da primeira dėmen duração. 13 calculando a duração geral, operada apenas valores da duração absoluta, porque pares de palavras investigáveis em muitos casos não eram mínimos, tad não houve possibilidade de contar quantificar a duração relativa de dvigarsio, i. e., quanta parte da duração total da palavra ocupa a duração de dvigarsio. não havendo mínimos dos pares, possível contarciuir só separas divisões de divisões relativa durma, i. i., que parte de Šis santykis straipsnyje reiškiamas ir aptariamas procentais. divisão ocupa seu divisão. 14 sobre autoiminês e funcional prozodia termos de cf. Pakerys 1982: 10. 200 acta riMa bakŠienė Linguistica Lithuanica LXXI 2 LenteLė. Vakarsių dvigarsios total da duração eilės (ms) eil. nr. total da duração dvigarsio (ms) Mrj Vlkv Šk 1. él 327 él 277 én 240 2. án 305 án 252 e 240 3. én 284 ém 251 él 233 4. ém 283 ám 248 ár 232 5. ám 281 én 241 a 230 6. ér 279 ér 239 án 228 7. ár 279 ál 236 ál 216 8. añ 269 eñ 236 añ 213 9. ál 267 ár 235 eñ 213 10. ún 260 e 235 ém 211 11. e 251 e 229 n 210 12. n 250 añ 228 a 208 13. eñ 247 iñ 221 e 208 14. l 247 a 214 ún 208 15. a 247 a 212 u 203 16. u 243 i 210 úl 201 17. iñ 238 a 209 uñ 199 18. r 233 u 209 e 198 19. úm ún 232 208 iñ 194 20. m 231 e 207 a 194 21. 229 úl n 207 u 194 22. e 228 u 205 úm 192 23. u 226 r 196 úr 192 25. e 222 m 192 m 174 resumindo estas primas insights, pode-se afirmar que dvigarsias truvisas gerais šnektos têm ilges mais 24. uñ 225 u 195 ám 190 correspondidos tvirtagalos, porém Šakių šnektoje esta distinção neryškus; dvigarsi de 26. a 220 l 192 u 173 27. úr 219 i 191 ér 173 28. i 218 uñ 191 l 169 29. a 208 úl 183 i 168 30 i 206 úm 181 r 167 31. i 205 i 179 i 147 32. u 198 úr 175 i 141 Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai 201straipsniai articles antrajame aštuonete (916 eil.) isryškėja Marijampolės ir Vilkaviškio šnektų skirtumas: aqui atsidūrė Marijampolės šnektos tvirtagaliai dvigarsiai su dėmenimis a, e e tvirtapradžiai su i, u, o Vilkaviško vien tik tvirtagaliai su įvairiais dėmemis i, u gerokai ilgesni. Šakių šnektos segundo oitoetoneta muito nimis. taigi matyti, kad Marijampolės šnektos tvirtapradžiai dvigarsiai su dėmenimargas, alguma das mais claras tendências difícil de enxergar. terceiraia oitotuonete (1724 linhas.) Marijampogiau dopparsių su dėmenimis a, e. Lentelės lės ir Vilkaviškio šnektose dominuoja dvigarsiai su dėmenimis i, u, o Šakių – dauapačioje (2532 linhas.) Marijampolės šnektoje quase somente tvirtagaliai dopparsiai com vários dėmenimis, Vilkaviškio e Šakių tvirtapradžiai e tvirtagaliai, mas só com dėmenimis i, u. Os próprios mais curtos são Marijampolės šnektos u ms., Vilkaviškio (198o ms. (175), Šakių i ur (1 ms.). com dėmenimis i, u grupėje ilgesni é só Marijampolės šnektos tvirtapradžiai dvigarsiai, kmės eilės išryškino tokias tendencijas: tvirtapradžiai dvigarsiai su dėmenimis a, e Vilkaviškio e Šakių skirtumas neryškus. continuar dvigarsius vale discutir separadamente: com dėmenimis a, e e com i, u. suas quantitidades relações e dependomidade do priegaidês em todos os trijose ligintos Vak šnektos muito diferente. Žolhando em dvigarsių com dėmenimis a, e comunąją trukmę (žr. 24 fig., 3 lentelę), pode-se notar, que esta grupo tvirtapradžių e tvirtagalių dvigarsių relações semelhantes Marijampolės e Vilkaviškio šnektose, mas completamente diferentes Šakių šnektoje. Marijampolės e Vilkaviškio tvirtapradžiai dvigarsiai neabejotinai ilgesni za tvirtagalius. Marijampolės šnektos desta grupo tvirtapradžių dvigarsių total da duração médiakis 288, tvirtagalių 236 ms (1,22: 1), a diferença da duração em ambos os casos significativa statisticamente. Vilkaviškio šnektos dvigarsių duração diferença menor, correspondentes médias e relações 247 e 221 ms (1,12: 1), statisticamente confiável só dvigarsių com dėmenimi a diferença de duração. Šakių šnektos tvirtapradžių e tvirtagalių dvigarsių total duração praticamente não difere 215 e 213 ms (1,01: 1), isso confirma e a avaliação estatística: em ambos os casos significâncias criterius do estudante menores do que probabilitas críticas 95 proc. Completamente diferentes relações vemos em gráficos e tabela, representandoiances de dopparsių com dėmenimis i, u comunhão durmę (çr. 57 fig., 4 tabelê). quanto em termos de duração comum, parece mais semelhante Marijampolês e Šakių šnektų dvigarsiai. Marijampolės šnektos desta grupo tvirtapradžių e tvirtagalių dvigarsių da duração total as médias são 238 e 219 ms (1,09: 1), e Šakių 189 e 177 (1,07 ms: 1). porém estatisticamente confiável é apenas Marijampolės šnektos 208 acta riMa bakŠienė Linguistica Lithuanica LXXI Comparando-se tirtados Vak tvirtapradžių dvigarsių primeiro dėmens duração, notam-se duas coisas: em todas šnektos mais tendem a ilgėti tvirtapradžiai dėmenys a, e negu i, u; Marijampolês šnektos todos tvirtapradžiai dėmenys tendem ilgėti mais forte negu outros dois šnektos. Estas tendências confirmam as médias de duração e relações. Marijampolės, Vilkaviškio e Šakių tvirtapradžių dvigarsių su dėmenimis a, e a duração do primeiro dėmenimo em média é 191, 155 e 135 ms (1,42: 1,15: correspondentes dvigarsių su dėmenimis i, u 132, 88 e ms (1,5: 1: 1,16)). tvirtagiais dvigarsias primeiros dosmenos diferença da duração nãoideli em todas as tirtas šnektos. Marijampolės, Vilkaviškio e Šakių dvigarsių su dėmenimis a, e pirmų mojo dėmens trukmės vidurkiai yra 124, 116 ir 130 ms (1,07 : 1 : 1,12), atitinkadvigarsių su dėmenimis i, u 108, 91 e 98 ms19 (1, 1: 1,08). 6. Pirjo dėMens trukMė (Procentinis iLguMas) precislesnius relações quantitativas e tirtųjų šnektų diferenças revelavam primeiro dėmen do estudo percentual da duração. ao realizar estes estudos calculada, quantos percentos do total duplicarsio duração constitui a duração do primeiroamento. resultados no quadro 10. 10 LenteLė. Duração do segundo da segunda parte (proc) Exemplys Primeiro dėmen duração (proc.) Primeiro dėmen Pavyzdys duração (proc.) Mrj Vlkv Šk Mrj Vlkv Šk k[…]ál>ta64,4 s: 62,9 60,9 š<i>tas 59,7 47,2 43,6 t[…]l>tas: 57,1 53,5 41,7 k<ár>pa: 57,3 68,06 k<a>tas sk[…]r>t47,9 46,9 as: 59,57,2 58,6 k<a>po 65, 54,1 67,6 63,0 53,5 ski>sta 57,6 54,4 60,2 t<ám>stk<i>štas a: 66,7 59,1 48,1 41,8 k<m>sta: 43,4 57,8 54,3 55,5 43,2 44,8 t<a>są/ų 50,5 48,4 k[…]án>ttas 55,1 as: 64,4 54,7 60,1 sp<i>ta 57,8 60,1 sp[…]n>t46,9 43,58 ą: 54,2 39,9 54,7 kr<añ[…]- k<él>tas: p<u>kas 64,7 62,7 47,4 47,7 p<úl>tas: 70,1 52,3 62,0 55,7 52,3 61,2 t<e>pa 49,1 50,4 š<ér>ta66,7 s: 69,9 67,6 t<u>tas 78,6 553 50,3 k<úr>tatém[…]sts: 53,5 a: 58,6 57,1 61,76 61,52,52,4k<e>ta 2,3 60,1 66,1 t<e>ptas 50,8 57,3 c[…]tas 47,7 51,5 64,7 k<u>pas k[…]ta3 42,6 40,4 50,6 47,7 50,3 47,4 43,7 64,58,7 K[…]tas: 57,4 64,53,3 Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai 209straipsniai / articles dvigarsių su dėmenimis a, e grupėje (žr. 14–16 pav., 11 lentelę) panašus pirmojo dėmens procentinis ilgumas yra Marijampolės ir Vilkaviškio šnektose. Marijampolės šnektos tvirtapradžių dvigarsių o primeiro dėmento forma 66,4, e lių – 52,5 proc. (1,27 : 1), Vilkaviškio atitinkamai – 62,8 ir 52,5 proc. (1,2 : 1), šiuos skirtumus paremia ir statistinis vertinimas. Visai kitokia padėtis Šakių šnektvirtagatoje. Os resultados da percentagem de comprimento ainda mais šioje šnektoje nėra reikšmingas kriterijus priegaidėms skirti. Šakių šnektos šios grupės tvirtapradžių dvigarsių pirmasis dėmuo sudaro 62,9, o tvirtagalių – 61 proc. (1,03 : 1), skirtumai nereikšmingi statistiškai. 14–16 PaV. Vak tvirtapradžių ir tvirtagalių dvigarsių su pirmaisiais dėmenimis a, e claramente mostram que a duração do primeiro pedaço duração do primeiro pedaço (proc.) 1719 PaV. tvirta Vakpradžių e tvirtagalių dvigarsių com primeiras dėmenimis i, u duração do primeiro dėmen (proc.) 210 acta riMa bakŠienė Linguistica Lithuanica LXXI 11 LenteLė. dopparsių com dėmenimis a, e duração estatística do primeiro dėmenio Šnekta dvigarsis nx (ms) s (ms) v (%) 95 % pasikl. int. (ms)t > < tα Mrj <á>R <a> 24 24 65,5 51,9 2,3 3,3 3,5 6,4 61,9 ÷ 69,1 46,6 ÷ 57,2 t = 6,75 > t(0,999) = 5,96 <é>R 24 <e> 24 67,2 2,2 3,3 52,9 4,9 9,3 63,7 ÷ 70,6 45,1 ÷ 60,7 t = 5,3 > t(0,995) = 4,32 Vlkv <á>R 24 <a> 61,4 2,9 4,7 24 50,9 3,8 7,5 56,8 ÷ 66,0 44,8 ÷ 56,9 t = 4,42 > t(0,995) = 4,32 <é>R <e> 24 24 64 54,3 2,8 6,7 4,4 12,3 59,6 ÷ 68,5 43,6 ÷ 64,9 t = 2,67 > t(0,95) = 2,45 Šk <á>R <a> 24 24 60,7 60,5 4,7 4,5 7,8 7,4 53,3 ÷ 68,2 53,3 ÷ 67,6 t = 0,09 < t(0,95) = 2,45 <é>R 24 <e> 24 64,7 11,5 61,8 5,7 9,3 17,7 46,5 ÷ 82,9 52,7 ÷ 70,9 t = 0,46 < t(0,95) = 2,45 dvigarsių su dėmenimis i, u grupėje (žr. 17–19 pav., 12 lentelę) vėlgi išsiskiria Marijampolės šnekta. Procentinio ilgumo duomenys patvirtina, kad joje tvirtapradžių dvigarsių dėmenys gerokai ilgesni. Marijampolės šnektos tvirtapradžių dvigarsių pirmasis dėmuo sudaro 55,9, o tvirtagalių – 49,4 proc. (1,13 : 1). tačiau statistiškai skirtumas nėra reikšmingas, taigi šios grupės tvirtapradžių dvigarsių pirmích dėmenos pailgamento neabejotinai é menkesnio grau negu dėmenos a, e pailgamento. Vilkaviškio e Šakių šnektų situação semelhante, na qual significativa diferência entre esta grupo tvirtapradžių e tvirtagalių dvigarsių pirmųjų dėmenų não. Vilkaviškio šnektos primeiro deme constituem 46,1 e 45,8 por cento (1,01: 1) e Šakių respectivamente 53,6 e 55 por cento (1: 1,03). 12 LenteLė. dopparsių com dėmenimis i, u duração estatística do primeiro dėmenio Šnekta Dvigarsis nx (ms) s (ms) v (%) 95 % pasikl. int. (ms)t > < tα Mrj <>R 24 <i> 24 50 55,7 2,8 5,0 5,1 10,3 51,3 ÷ 60,1 41,8 ÷ 58,1 t = 1,98 < t(0,95) = 2,45 <ú>R 24 <u> 24 55,6 5,6 48,8 5,2 10,0 10,6 46,7 ÷ 64,5 40,6 ÷ 57,1 t = 1,78 < t(0,95) = 2,45 Vlkv <>R <i> 24 45,9 24 5,7 12,5 44,5 6,0 13,4 35,0 ÷ 54,0 36,8 ÷ 55,0 t = 0,34 < t(0,95) = 2,45 <ú>R 24 <u> 24 47,9 7,0 45,5 4,4 9,7 14,6 36,7 ÷ 59,0 38,5 ÷ 52,5 t = 0,58 < t(0,95) = 2,45 Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai 211straipsniai articles Šnekta Dvi- / garsis nx (ms) s (ms) v (%) 95 % pasikl. int. (ms)t > < tα Šk <>R 24 <i> 24 53,6 53,9 6,3 7,3 13,6 11,6 43,9 ÷ 63,8 42,0 ÷ 65,2 t = 0,06 < t(0,95) = 2,45 <ú>R 24 <u> 24 53,3 7,0 56,6 10,1 13,1 17,8 42,2 ÷ 64,4 40,5 ÷ 72,6 t = 0,53 < t(0,95) = 2,45 resumidos os dados percentuais de duração vemos na tabela 13. 13 LenteLė. resumrinti Vak média (proc.) da duração do primeiro vêmen e relações duplicarsias média (proc.) da duração relaçãois tipas Mrj Vlkv Šk Mrj Vlkv Šk tvp a, e 66,4 62,8 62,9 1,06 1,00 1,002 tvp i, u 55,9 46,1 53,6 1,21 1,00 1,160 tvg a, e 52,5 52,5 61,0 1,00 1,00 1,160 tvg i, u 49,4 45,8 55,0 1,08 1,200 Avaliando três šnektų tvirtapradžių dvigarsių percentagem de comprimento (žr. tabelę 7), diga-se que neste caso as diferenças de duração obter muito menores, do que calculando o comprimento absolutųjį (žr. tabelę 5). dopparsių com dėmenimis a, e grupėje primeiro dėmen duração skyrėsi muito menkai: Marijampolės, Vilkaviškio e vidurkiai yra 66,4, 62,8 ir 62,9 proc. (1,06 : 1 : 1,002). dvigarsių su dėmenimis i, Šakių šnektų u grupėje skirtumai ryškesni. mais curtas apareceu esą Vilkaviškio šnektos deste grupo dopparsių primeiros dėmenos, Marijampolės e Šakių šnektų situação semelhante 55,9, 46,1 e 53,6 proc. (1,21: 1: 1,16). tvirtagalių dvigarsių relações são outras. Marijampolės e Vilkaviškio šnektų dvigerokai ilgesni 52,5, 52,5 e 61 por garsių su dėmenimis a, e pirmųjų dėmenų trukmė panaši, o Šakių šnektoje jie yra cento (1: 1: 1,16), dos respectivos dvigarsių com dėmenimis i, u 49,4, 45,8 e 55 por cento.08 (1, 1: 1,2). 7. rezuLtatŲ aPibendriniMas Ir IŠVaDOS • Segundo a duração comum em todos os šnektos os mais longos são tvirtapradžiai dvigarsiai com dėmenimis a, e. Marijampolės e Vilkaviškio šnektos eles significativamente ilgesni do que correspondentes tvirtagalius dvigarsius, e Šakių šnektoje diferente priegaides turinčių dvigarsių duração diferuma neryškus. 212 acta Linguistica Lithuanica LXXI dopparsių su dėmenimis i, u duração geral riMa bakŠienė menor. Em todas šnektos a diferença entre esta grupo tvirtapradžių e tvirtagalių dvigarsių é muito pequeno. Marijampolês e Šakių šnektose um pouco ilgesni tendem a ser tvirtapradžiai dvigarsiai, Vilkaviškio tvirtagaliai. Segundo a duração comum Marijampolês šnektos dvigarsiai são mais longos, e Šakių mais curtos. isso mais provavelmente relacionado com desiguodu do primeiro vémen púlgėjim Vak šnektose. • dopparsių com dėmenimis a, e grupėje primeiro dėmen durança neabejotinai é importante priegaidžių sinalis Marijampolės e Vilkaviškio šnektose. Šakių šnektoje tvirtapradžių dvigarsių o primeiro dėmento significativamente não difere do tvirtagalių, tad sua duração não califtina essencialiniu priegaidžių atributo. isso relacionados com šnektoje existuojančia tęstine priegaide. dopparsių com dėmenimis i, u grupėje primeiro dėmenho duração claramente distingue priegaides só Marijampolės šnektoje, e Vilkaviškio e Šakių šnektose este sinalis nesudaro de significante diferência. • Mutuamente comparado de três tirtas Vak šnektų dvigarsių primúcios dėmenis, estabelecer tais relações. tvirtapradžių dvigarsių dėmenys a, e em todos os šnektos são muito semelhantes de duração (Marijampolės, Vilkaviškio e Šakių relaçãois 1,06: 1: 1,002). assim, estes cabeles em nenhuma das conversações não diferem significativamente, e, portanto, provavelmente todos devem ser considerados como semilongos17. tvirtapradžių dvigarsių dėmenų i, u relaçãois Marijampolės, Vilkaviškio e Šakių šnektose 1,21: 1: 1,16. taigi Marijampolės e Šakių šnektose estes dėmenos valorizini como semilgiai, Vilkaviškio como curtieji. tvirtagiais dopparsių dėmenys a, e Marijampolės e Vilkaviškio šnektose completamente da Šakių šnektos dėmenys vertintini kaip pusilgiai, pailgėję dėl tęstinės priegaidės. mesma duração, e Šakių ilgesni (santykis 1: 1: 1,16). assim, estes tvirtagãos dobarsias dėmenas i, u relação Marijampolės, Vilkaviškio e Šakių šnektose são 1,08: 1: 1,2. Šakių šnektoje eles também neabejotinai valorizáveis como semilghos. sutruMPiniMai Mrj Marijampolė tvp tvirtapradė priegaidė Šk Šakiai Vak vakarų aukštaičiai kauniškiai tvg tvirtagalė priegaidė Vlkv Vilkaviškis 17 Precisnei a interpretação da duração deveria compará-los com as vozes curtas e longas de cada šnektos. Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai 213straipsniai articles / LiteratŪra bacevičiūtė rima 2004: Šakių šnektos prozodija e vocalismo. Vilnius: Instituto das línguas Lituãs. bacevičiūtė rima 2005: alguns comentários sobre Šakių šnektos transkripcijos. Baltas línguas tarmės: escritoino legado. Šiauliai: discens, 3644. bacevičiūtė rima, L e s kauskaitė a sta 2004: akūtinių dvigarsių pirmųjų dėmenų i, u durmė aukštaičių šnektose. Baltas e outros idiomas fonética e acentologia problemas. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 9 20. 2008: griškabūdžio apylinkių tekstai, formou rima bacevičiūtė, Vilija sakalauskienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. jaroslavienė jurgita 2010: Rytinių kauniškių Prienų šnektos fonologia. dottaro dissertação. Vilnius: Vilniaus universidade. 2013: Jurbarko apylinkių tekstai, composta por Vilija sakalaus jatkienė. Vilnius: Instituto das línguas Lituãs. Lka 1982: Atlas da língua Lituânica 2. Fonética, ats. editorus kazys Morkūnas. Vilnius: Lógico. Lkt 1970: Lituvias palavras de linguagem: chrestomatija. Vilnius: Mintis. Lktchr 2004: Chrestomatija de tarminos da língua Lituânica. Vilnius: Instituto das línguas Lituãs. Lktf 2003: daiva atkočaity t ė, reg ina rin k auskienė. Fonética dos tarhões das línguas Lietuvių: mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus universitário pedagógico publicação. Markevičienė Žaneta 2001: Aukštaičių tarmių tekstai 2. Vilnius: Vilniaus universitária editora. Pakerys antanas 1982: Lituvias bendrinês linguagem prozodija. Vilnius: Mokslas. Pakerys antanas 2003: Fonética das línguas comunitárias da Lituânia. Vilnius: enciclopédia. Št 2006: Šakių šnektos tekstai, formou rima bacevičiūtė. Vilnius: Instituto das línguas Lituãs. Vaišnienė daiva, bacevičiūtė rima 2005: por sulos zemaičių raseiniškių ir šiaurinių vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsių [i, u + l, m, n, r]. Problemas de história da língua e dialectologia 1. Vilnius: Instituto das Lítuvias, 292303. Vakka 2005: Vakarų aukštaičiai kauniškiai ir Klaipėdos krašto aukštaičiai: mokomoji knyga, sudarė rima bacevičiūtė, danguolė Mikulėnienė, Vilija salienė. Vilnius: Instituto das línguas Lituãs. zinkevičius zigmas 1966: Lituvians dialektologija. Vilnius: Mintis. zinkevičius zigmas 1994: Dialetologija da língua Lituânia. Vilnius: Mokslo e enciklopedijų publikla. 214 riMa bakŠienė acta Linguistica Lithuanica LXXI the diphthongs of West highlanders in kaunas area: Quantitative ratio suMMary the analysed subdialects feature various syllable accent allotones: Marijampolė the article analyses the quantity of semi-diphthongs in three subdialects of West highlanders in kaunas area (hereinafter referred to as Vak) namely: Marijampolė, Vilkaviškis and Šakiai. subdialect elonthe research results showed that he longest diphthongs are the acute diphthongs gates the first components of acute accents with i and u; Šakiai subdialect possesses the so called continuous accent, meanwhile Vilkaviškis subdialect has none of the aforementioned features thus the prosodic composition of diphthong syllables is closest to the standard language. the article also discusses the the interpretation of Vak diphthongs quantity and marking in Lithuanian tradition of dialectology. containing a and e and it is typical to all subdialects. they are substantially longer in Marijampolė and Vilkaviškis subdialects than circumflex variants; meanwhile in Šakiai subdialect this difference in length is not so sharp. the common length of diphthongs with i and u is shorter. the difference between the acute and circumflex diphthongs of this group is very slight in all subdialects. circumflex diphthongs have a tendency to be slightly longer in Vilkaviškis subdialect. apparently, the acute diphthongs tend to be slightly longer in Marijampolė and Šakiai subdialects, meanwhile this is due to different elongation of the first component in Vak subdialects. the components of acute diphthongs a and e are of similar length. the ratio of the components of acute diphthongs i the length of the first component of diphthongs with a and e is an important accent feature in Marijampolė and Vilkaviškis subdialects. the duration of the first component in Šakiai subdialect is not considered as a crucial feature of accent. it is related to the existing continuous accent prevailing in the subdialect. in the group of diphthongs with i and u the duration of the first component clearly distinguishes accents only in Marijampolė subdialect, meanwhile in Vilkaviškis and Šakiai subdialects this feature loses importance. and u in Marijampolė, Vilkaviškis and Šakiai subdialects is 1.21:1.16. thus, in Marijampolė and Šakiai subdialects they are considered as semi long, meanwhile in Vilkaviškis subdialect they are short. the components of circumflex diphthongs a and e are of the same length in Marijampolė and Vilkaviškis subdialects, meanwhile in Šakiai subdialect they are shorter (at a ratio 1:1:1.16). therefore, the components of diphthongs in Šakiai subdialect are considered as semi long and elongated due to continuous accent. the ratio of the components of circumflex diphthongs with considered as semi long in Šakiai subdialect. i and u in Marijampolė, Vilkaviškis and Šakiai subdialects is 1.08:1:1.2. they are undoubtedly Įteikta 2014 m. rugsėjo 30 d. riMa bakŠienė Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituânia [email protected]