Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai
Full text
193straipsniai / articles riMa bakŠienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, geolingvistika, eksperimentinė fonetika, fonologija. VakarŲ aukŠtaiČiŲ kauniŠkiŲ dVigarsiai: kiekybės santykiai the diphthongs of West highlanders in kaunas area: Quantitative ratio anotacija straipsnyje eksperimentiniais metodais analizuojama vakarų aukštaičių kauniškių (Vak) trijų šnektų – Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių – mišriųjų dvigarsių kiekybė. tiriamosioms šnektoms būdingi skirtingi priegaidžių alotonai: Marijampolės šnektoje ilginami tvirtapradžių dvigarsių dėmenys i, u, Šakių šnekta turi vadinamąją tęstinę priegaidę, o Vilkaviškio šnekta neturi nė vieno iš šių požymių, tad jos dvigarsinių skiemenų prozodinė sandara yra artimiausia bendrinei kalbai. straipsnyje taip pat aptariama Vak dvigarsių kiekybės interpretacija ir žymėjimas lietuvių dialektologijos tradicijoje. tyrimo rezultatai parodė, kad visose šnektose ilgiausi yra tvirtapradžiai dvigarsiai su dėmenimis a, e. Marijampolės ir Vilkaviškio šnektose jie reikšmingai ilgesni už atitinkamus tvirtagalius, o Šakių šnektoje šis trukmės skirtumas neryškus. dvigarsių su dėmenimis i, u bendroji trukmė mažesnė. Visose šnektose skirtumas tarp šios grupės tvirtapradžių ir tvirtagalių dvigarsių yra labai mažas. Pirmojo dėmens trukmė neabejotinai yra svarbus dvigarsių su dėmenimis a, e priegaidžių požymis Marijampolės ir Vilkaviškio šnektose. Šakių šnektoje pirmojo dėmens trukmė nelaikytina esminiu priegaidžių požymiu. tai susiję su šnektoje egzistuojančia tęstine priegaide. dvigarsių su dėmenimis i, u grupėje pirmojo dėmens trukmė aiškiai skiria priegaides tik Marijampolės šnektoje, o Vilkaviškio ir Šakių šnektose šis požymis nesvarbus. tvirtapradžių dvigarsių dėmenys a, e visose šnektose vertintini kaip pusilgiai, o dėmenys i, u Marijampolės ir Šakių šnektose – kaip pusilgiai, Vilkaviškio – kaip trumpieji. Visų tvirtagalių dvigarsių Šakių šnektos dėmenys vertintini kaip pusilgiai, pailgėję dėl tęstinės priegaidės. esMiniai ŽodŽiai: dialektologija, lietuvių tarmės, mišrusis dvigarsis, priegaidė, kiekybės požymis. keyWords: dialectology, Lithuanian dialects, semi-diphthong, syllable accent, quantitative feature.
194 riMa bakŠienė acta Linguistica Lithuanica LXXI annotation the article analyses the quantity of semi-diphthongs in three subdialects of West highlanders in kaunas area (hereinafter referred to as Vak) namely: Marijampolė, Vilkaviškis and Šakiai. the researched subdialects feature various syllable accent allotones: Marijampolė subdialect elongates the first components of acute accents with i and u; Šakiai subdialect possesses the so called continuous accent, meanwhile Vilkaviškis subdialect has none of the aforementioned features thus the prosodic composition of diphthong syllables is closest to the standard language. the article also discusses the the interpretation of Vak diphthongs quantity and marking in Lithuanian tradition of dialectology. the research results showed that the longest diphthongs are the acute diphthongs containing a and e and it is typical to all subdialects. they are substantially longer in Marijampolė and Vilkaviškis subdialects than circumflex variants; meanwhile in Šakiai subdialect this difference in length is not so sharp. the common length of diphthongs with i and u is shorter. the difference between the acute and circumflex diphthongs of this group is very slight. the length of the first component of diphthongs with a and e is an important accent feature in Marijampolė and Vilkaviškis subdialects. the duration of the first component in Šakiai subdialect is not considered as a crucial feature of accent. it is related to the existing continuous accent prevailing in the subdialect. in the group of diphthongs with i and u the duration of the first component clearly distinguishes accents only in Marijampolė subdialect, meanwhile in Vilkaviškis and Šakiai subdialects this feature loses importance. the components of acute diphthongs a and e are considered as semi long, and components i and u vary in subdialects: in Marijampolė and Šakiai they are considered as semi long, meanwhile in Vilkaviškis subdialect they are short. all components of circumflex diphthongs in Šakiai subdialect are considered as semi long and elongated due to continuous accent. 1. ĮVadinės Pastabos Vakarų aukštaičių kauniškių mišriųjų dvigarsių1 eksperimentinių tyrimų iki šiol negausu. Lietuvių dialektologų veikaluose jų trukmės ypatybės aprašomos daugiausia tik iš klausos. akivaizdu, kad dvigarsių ir jų dėmenų kiekybė priklauso ir nuo sudaromųjų elementų kokybės, ir nuo priegaidės įtakos. bendrinėje kalboje turima gana aiški koreliacija su priegaidėmis: iki pusilgių ilgėja tvirtapradžių dvigarsių dėmenys a, e; dėmenys i, u bei svetimos kilmės , ɔ išlieka trumpi2; visų tvirtagalių dvigarsių iki pusilgio ilgėja antrasis dėmuo (plačiau žr. Pakerys 2003: 134–135, 220). dialektologinėje literatūroje daugiausia diskutuojama dėl Vak tvirtapradžių dvigarsių pirmojo dėmens kiekybės. tyrėjų sutariama, jog dėmenys a, e visose Vak 1 straipsnyje analizuojami tik pirminiai dvigarsiai, apie antrinius nekalbama. 2 Vis dėlto reikia pripažinti, kad toks modelis egzistuoja tik kaip ideali siekiamybė, daugelis bendrinės kalbos vartotojų linksta ilginti ir tvirtapradžių dvigarsių dėmenis i, u.
Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai 195straipsniai / articles šnektose pailgėja, tačiau šis pailgėjimas laikomas ne vienodo laipsnio. ankstesniuose darbuose labiau įprasta manyti, kad kirčiuoti dėmenys a, e Vak realizuojami kaip ilgieji (ká·lnas, kǽ·lmas). tokį žymėjimą randame daugelyje XX a. antrosios pusės leidinių (zinkevičius 1966; 1994; Lkt 1970; Lka 1982: 68 žemėl.; Markevičienė 20013). naujesniuose darbuose Vak tvirtapradžiai dėmenys a, e dažniau laikomi pusilgiais4 (ká.lnas, kǽ.lmas) (Lktf 2003; bacevičiūtė 2004; Vakka 2005; ŠŠt 2006; gat 2008; jat 2013). tik rytinės kauniškių dalies tekstuose dažniau žymimi ilgieji a·, e· (jaroslavienė 2010). Šių dėmenų žymėjimas dialektologų darbuose dažniausiai yra apibendrintas, suvienodintas, tik „Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijos“ (Lktchr 2004) rengėjų stengtasi žymėti pagal konkretų tarimą, joje dominuoja pusilgiai dėmenys a., e., bet pasitaiko ir vienas kitas ilgasis. tvirtapradžių dvigarsių dėmenys i, u Vak plote labiau įvairuoja. jie dialektologų darbuose taip pat žymimi nevienodai. tradiciškai manyta, kad šiaurvakarinėje kauniškių dalyje šie dėmenys nepakinta nei kiekybiškai, nei kokybiškai. tokią nuomonę ir ją atitinkantį žymėjimą (prmas, kúrmis) randame daugelyje ankstesniųjų darbų (zinkevičius 1966; 1994; Lkt 1970; Lka 1982: 20 žemėl.; Markevičienė 2001). kai kur paminima, jog pakraščiais pasitaiko ir vienas kitas pusilgių dėmenų i., u. atvejis. XXi a. pradžioje, atlikus daugiau eksperimentinių tyrimų (apie juos žr. toliau), pradėta kelti mintis, kad ir šioje kauniškių dalyje dėmenys i, u tariami ne trumpieji, o pusilgiai; tik jie esą labai atviri, todėl kokybiškai aiškiai skiriasi nuo ilgųjų balsių (p.rmas, k.rmis). tokį žymėjimą randame daugelyje naujesnių darbų (Lktf 2003; bacevičiūtė 2004; Lktchr 2004; ŠŠt 2006; jat 2013). kai kuriuose supaprastinta transkripcija užrašytuose tekstuose, ypač skirtuose mokykloms, šis, dar diskusijų objektu tebesantis, pailgėjimas nefiksuojamas, rašomi trumpieji dėmenys i, u (Vakka 2005; gat 2008). ankstesnių šaltinių duomenimis (zinkevičius 1966; 1994; Lkt 1970; Lka 1982: 20 žemėl.), tvirtapradžių dvigarsių dėmenų i, u ilginimas (iki ilgųjų balsių) prasideda nuo apytikslės linijos gražškiai–Šunska–kazlų rūdà–agukiškė–kaũ nas5 (žr. 1 pav.) ir apima visą pietrytinę Vak dalį. naujesniuose darbuose šiose šnektose taip pat visuotinai fiksuojamas dėmenų i, u pailgėjimas, tačiau jų ilgumas varijuoja – daugiau pasitaiko ilgųjų atvejų, bet užfiksuota ir pusilgių (Lktf 2003; Lktchr 2004; Vakka 2005; jaroslavienė 2010). 3 nors leidinys išleistas jau XXi a. pradžioje, tačiau dauguma tekstų įrašyti XX a. pabaigoje, leidinio autorė laikosi vyresniajai dialektologų kartai artimesnių transkripcijos principų. 4 deja, dauguma naujesnių šaltinių kol kas parengti tik iš šiaurinės Vak dalies, tad jie neiliustruoja visos Vak dvigarsių sistemos. 5 Pažymėtina, kad Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijos žemėlapiuose izoglosės braižytos Lka žemėlapių pagrindu. Lka rengėjų žemėlapiai braižyti tik pagal duomenis, surinktus iš klausos, eksperimentiniais tyrimais tuo laiku nesiremta. todėl Lka žemėlapiai (ypač skirti fonetikos ypatybėms) ne visada atspindi XX a. vidurio tikrąją padėtį, taip pat ir XXi a. daugelio izoglosių lokalizacija gali būti pakitusi. ateityje žemėlapius bus būtina tikslinti, remiantis eksperimentinių tyrimų rezultatais.
196 riMa bakŠienė acta Linguistica Lithuanica LXXI 1 P a V. Vak plotas ir svarbiausios izoglosės6 6 Žemėlapis sudarytas straipsnio autorės pagal Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijoje (Vilnius, 2004) esantį kauniškių patarmės žemėlapį.
Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai 197straipsniai / articles Vak tvirtagalių dvigarsių tarimas ir jų žymėjimas dialektologų darbuose taip pat nevienodas. Problemų kelia šiaurinė kauniškių dalis, turinti ryškų tvirtagalės priegaidės alotoną – tęstinę priegaidę (žr. 1 pav.). Šis alotonas aprašytas daugelyje regionui skirtų darbų, deja, ankstesniųjų metų šaltiniuose jo požymiai irgi nusakomi tik iš klausos. Pabrėžiama, kad tvirtagalė priegaidė tęsiama per abu dvibalsio ar dvigarsio dėmenis, kurių ne tik antrasis, bet ir pirmasis gauna tam tikrą spūdį ir yra pailginamas (zinkevičius 1966: 36; 1994: 32; Lkt 1970: 29; Lka 1982: 125). dialektologų darbuose ši priegaidės atmaina iki šiol žymėta trejopai: 1) dėmenų pailgėjimas ir atvirumas nežymimas7 (vkas, kũpas) (Lkt 1970; Markevičienė 2001; Vakka 2005); 2) abu dėmenys žymimi pusilgiai, i, u atvirumas nežymimas (v..kas, kũ..pas) (zinkevičius 1966; 1994); 3) abu dėmenys pusilgiai, žymimas i, u atvirumas (v..kas, k..pas) (Lktf 2003; bacevičiūtė 2004; Lktchr 2004; ŠŠt 2006; gat 2008; jat 2013). taigi dauguma tyrėjų abu šių dvigarsių dėmenis laiko pusilgiais, abejojama tik dėl i, u atvirumo (plačiau žr. bacevičiūtė 2005: 42). Pietinėje Vak dalyje, kur neturima tęstinės priegaidės, tvirtagališkai kirčiuoti dvigarsiai tariami daugmaž visur vienodai, pabrėžiant ir pailginant antrąjį dėmenį, dažniausiai jis laikomas pusilgiu. 2. eksPeriMentiniai VakarŲ aukŠtaiČiŲ kauniŠkiŲ dVigarsiŲ tyriMai eksperimentinės fonetikos metodais iki šiol išsamiau tirti tik Vak šiaurinės dalies (Šaki šnektos) dvigarsiai. nustatyta, kad čia tvirtapradžių ir tvirtagalių dvigarsių trukmės (tiek bendrosios, tiek atskirų dėmenų) santykiai nepastovūs, nors šiek tiek dažniau linkę būti ilgesni tvirtapradžiai dvigarsiai. trukmės požymiai negali būti reikšmingi šios Vak dalies dvigarsinių skiemenų priegaidėms diferencijuoti, jiems svarbesni pagrindinio tono parametrai: diapazonas (tvirtapradžių dvigarsių jis daug platesnis) ir viršūnės iškilimo laikas (tvirtapradžių dvigarsių jos iškyla daug anksčiau) (plačiau žr. bacevičiūtė 2004: 86–113). daugiau eksperimentininkų dėmesio skirta šiaurinės Vak dalies tvirtapradžiams dvigarsiams su dėmenimis i, u. Šie dėmenys lyginti su atskirais trumpaisiais balsiais i, u bei ilgaisiais i·, u·. nustatyta, kad dvigarsių dėmenys apytiksliai 1,7 karto ilgesni už trumpuosius balsius ir tik 0,8 karto trumpesni už ilguosius balsius. tyrėjų daroma išvada, kad didžiajai daliai šiaurinių Vak šnektų (kaip ir pietų žemaičiams raseiniškiams) įprastesni pusilgiai atvirieji tvirtapradžių dvigarsių dėmenys ., . (plačiau žr. bacevičiūtė 2001: 12–19; bacevičiūtė 2004: 89; bacevičiūtė, Leskauskaitė 2004: 12–14; Vaišnienė, bacevičiūtė 2005: 292–302). 7 kai kur virš abiejų dėmenų rašomi du cirkumflekso ženklai, kai kur vienas ilgas. tai greičiausiai tik dėl spaustuvių techninių galimybių atsiradęs varijavimas.
198 riMa bakŠienė acta Linguistica Lithuanica LXXI 3. tyriMo tiksLas, MedŽiaga, Metodika Šiame straipsnyje išsamiai analizuojama trijų Vak šnektų – Marijámpolės, Vilkavškio ir Šaki – mišriųjų dvigarsių kiekybė. tyrimui pasirinktos šnektos, reprezentuojančios Vak arealus, turinčius skirtingus dvigarsinių skiemenų prozodinius požymius (žr. 1 pav., 1 lentelę). 1 LenteLė. Vak dvigarsinių skiemenų prozodiniai požymiai Šnekta PoŽyMis Mrj 8 Vlkv Šk tvp dėmenų i, u ilginimas + – – tęstinė priegaidė – – + Pagrindinis straipsnio tikslas – išsamiai aptarti Vak vakarinės dalies dvigarsinių skiemenų kiekybinę sandarą ir jos koreliaciją su prozodiniais elementais (priegaidėmis). smulkesnieji uždaviniai: 1) nustatyti tiriamųjų Vak šnektų dvigarsių su dėmenimis a, e kiekybės požymius; 2) nustatyti tiriamųjų Vak šnektų dvigarsių su dėmenimis i, u kiekybės požymius; 3) pateikti trijų skirtingų arealų dvigarsių kiekybės santykius ir nustatyti bendruosius Vak vakarinės dalies dvigarsinių skiemenų kiekybės dėsningumus. Medžiaga įrašyta šiose vietovėse: Marijampolės rajone – Marijampolės seniūnijos svetlcos kaime, esančiame maždaug 10 km į pietvakarius nuo Marijampolės; Vilkaviškio rajone – Pãjevonio seniūnijos trlaukio kaime, esančiame maždaug 20 km į pietvakarius nuo Vilkaviškio; Šakių r. – Lukši miestelyje, esančiame maždaug 8 km rytus nuo Šakių (žr. 1 pav.). tyrime dalyvavo po 6 diktorius iš kiekvienos vietovės (po 3 moteris ir 3 vyrus, mokančius gimtąją šnektą; stengtasi, kad tarp jų būtų ir jaunesnės, ir vyresnės kartos atstovų). Įrašymo metodika buvo tokia: gerai šnektą mokanti diktorė pasakydavo reikiamą sakinį9, o diktorius 3–5 kartus jį pakartodavo. trumpuose sakiniuose įrašyti šie žodžiai su reikalingais dvigarsiais: nukrito káltas po suolu : jis labai katas buvo; ma(n) kárpa išdygo : viską kapo tas vaikas; tu, támsta, ateik : jau pro tasą parėjo10; stalo kántas aštrus : čia krañtas status; čia kéltas buvo : mažai tepa į / in puodą; gerai 8 sutrumpinimai paaiškinti straipsnio pabaigoje. 9 už pagalbą įrašant medžiagą ačiū kolegei marijampoliškei onai aleknavičienei ir vilkaviškietei sigitai Langaitienei. 10 Marijampolės šnektos vietoj šio įrašytas sakinys Megztinį tasų nupirko, nes žodis tamsą marijampoliškių kirčiuojamas tvirtapradiškai.
Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai 199straipsniai / articles šértas tas paršas : smagiai keta ta(i)s malkas; anksti témsta dabar : vakar teptas tas šniūras; mano žéntas padarė : vienas ceñtas nukrito; sulūžo tltas per upę : da(r) šitas tas puodas; jai skrtas buvo : rudenį skista tos rankos; labai kmsta tas vaikas : kietai kištas tas skilandis; vakar spntą pirkom : vasarą spiñta tos musės; tiesiog (už)pùltas11 to brudo : visas pukas atėjo; jau (pa)kùrtas tas pečius : visas tutas prapuolė; buvo (pa)stùmtas tas stalas : jis visai kupas buvo; pas mus Kùnca atėjo : vasarą (at)kuñta tas vaikas. kompiuterine garsų analizės programa Praat garsai segmentuoti ir skaičiuota bendroji dvigarsio trukmė (ms) bei pirmojo dėmens12 trukmė (ms, proc.)13. toliau duomenys perkelti į programą ExCEL, ja skaičiuoti reikiami trukmės vidurkiai, braižyti grafikai. 4. bendroji trukMė (absoLiutusis iLguMas) Pirmiausia pravartu paanalizuoti atskirų Vak šnektų dvigarsių trukmės eiles (žr. 2 lentelę). jose galima pastebėti dvigarsių savaiminės (priklausančios nuo dėmenų kokybės) ir funkcinės (lemiamos priegaidės) trukmės sąveiką14 skirtingose šnektose. Lentelėje matyti, kad visose šnektose ilgiausi yra tvirtapradžiai dvigarsiai su dėmenimis a, e. ilgiausias Marijampolės ir Vilkaviškio šnektų dvigarsis yra él (327, 277 ms), o Šakių – én (240 ms). Lentelės viršuje galima įžvelgti pirminių, nors ir nežymių, šnektų skirtumų: Marijampolės ir Vilkaviškio sąrašų viršuje tik tvirtapradžiai dvigarsiai, o Šakių labai ilgi ir kai kurie tvirtagaliai – e (240 ms), a (230 ms). sudarant šias trukmės eiles, tikėtasi, kad visų šnektų pirmąjį ilgiausių dvigarsių aštuonetą sudarys būtent tvirtapradžiai dvigarsiai su dėmenimis a, e, tačiau aštuntoje vietoje atsidūrė tvirtagaliai – Marijampolės ir Šakių añ (269, 213 ms), Vilkaviškio – eñ (236 ms). 11 segmentuojant medžiagą nereikalingi žodžių priešdėliai pašalinti. 12 straipsnyje neaptariama antrojo dėmens trukmė, nes, kaip matyti iš apžvelgtos literatūros, Vak dvigarsių antrasis dėmuo nėra problemiškas, be to, daugeliu atvejų jo trukmė priklauso nuo pirmojo dėmens trukmės. 13 skaičiuojant bendrąją trukmę, operuota tik absoliučiosios trukmės dydžiais, nes tiriamųjų žodžių poros daugeliu atvejų nebuvo minimalios, tad nebuvo galimybės suskaičiuoti santykinę dvigarsio trukmę, t. y., kokią viso žodžio trukmės dalį užima dvigarsio trukmė. nesant minimaliųjų porų, įmanoma suskaičiuoti tik atskirų dvigarsio dėmenų santykinę trukmę, t. y., kokią dalį dvigarsio užima jo dėmuo. Šis santykis straipsnyje reiškiamas ir aptariamas procentais. 14 dėl savaiminės ir funkcinės prozodijos terminų žr. Pakerys 1982: 10.
200 riMa bakŠienė acta Linguistica Lithuanica LXXI 2 LenteLė. Vak dvigarsių bendrosios trukmės eilės (ms) eil. nr. bendroji dvigarsio trukmė (ms) Mrj Vlkv Šk 1. él 327 él 277 én 240 2. án 305 án 252 e 240 3. én 284 ém 251 él 233 4. ém 283 ám 248 ár 232 5. ám 281 én 241 a 230 6. ér 279 ér 239 án 228 7. ár 279 ál 236 ál 216 8. añ 269 eñ 236 añ 213 9. ál 267 ár 235 eñ 213 10. ún 260 e 235 ém 211 11. e 251 e 229 n 210 12. n 250 añ 228 a 208 13. eñ 247 iñ 221 e 208 14. l 247 a 214 ún 208 15. a 247 a 212 u 203 16. u 243 i 210 úl 201 17. iñ 238 a 209 uñ 199 18. r 233 u 209 e 198 19. úm 232 ún 208 iñ 194 20. m 231 e 207 a 194 21. úl 229 n 207 u 194 22. e 228 u 205 úm 192 23. u 226 r 196 úr 192 24. uñ 225 u 195 ám 190 25. e 222 m 192 m 174 26. a 220 l 192 u 173 27. úr 219 i 191 ér 173 28. i 218 uñ 191 l 169 29. a 208 úl 183 i 168 30 i 206 úm 181 r 167 31. i 205 i 179 i 147 32. u 198 úr 175 i 141
Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai 201straipsniai / articles antrajame aštuonete (9–16 eil.) išryškėja Marijampolės ir Vilkaviškio šnektų skirtumas: čia atsidūrė Marijampolės šnektos tvirtagaliai dvigarsiai su dėmenimis a, e ir tvirtapradžiai su i, u, o Vilkaviško – vien tik tvirtagaliai su įvairiais dėmenimis. taigi matyti, kad Marijampolės šnektos tvirtapradžiai dvigarsiai su dėmenimis i, u gerokai ilgesni. Šakių šnektos antrasis aštuonetas labai margas, kokių nors aiškesnių tendencijų sunku įžvelgti. trečiajame aštuonete (17–24 eil.) Marijampolės ir Vilkaviškio šnektose dominuoja dvigarsiai su dėmenimis i, u, o Šakių – daugiau dvigarsių su dėmenimis a, e. Lentelės apačioje (25–32 eil.) Marijampolės šnektoje matyti beveik vien tik tvirtagaliai dvigarsiai su įvairiais dėmenimis, Vilkaviškio ir Šakių – tvirtapradžiai ir tvirtagaliai, bet tik su dėmenimis i, u. Patys trumpiausi yra Marijampolės šnektos u (198 ms), Vilkaviškio – úr (175 ms), Šakių – i (141 ms). apibendrinant šias pirmines įžvalgas, galima teigti, kad dvigarsių bendrosios trukmės eilės išryškino tokias tendencijas: tvirtapradžiai dvigarsiai su dėmenimis a, e visose šnektose yra ilgesni negu atitinkami tvirtagaliai, tačiau Šakių šnektoje šis skirtumas neryškus; dvigarsių su dėmenimis i, u grupėje ilgesni yra tik Marijampolės šnektos tvirtapradžiai dvigarsiai, Vilkaviškio ir Šakių – skirtumas neryškus. toliau dvigarsius verta aptarti atskirai: su dėmenimis a, e ir su i, u. jų kiekybės santykiai ir priklausomybė nuo priegaidės visose trijose lygintose Vak šnektos labai skiriasi. Žvelgiant į dvigarsių su dėmenimis a, e bendrąją trukmę (žr. 2–4 pav., 3 lentelę), galima pastebėti, kad šios grupės tvirtapradžių ir tvirtagalių dvigarsių santykiai panašūs Marijampolės ir Vilkaviškio šnektose, bet visiškai kitokie Šakių šnektoje. Marijampolės ir Vilkaviškio tvirtapradžiai dvigarsiai neabejotinai ilgesni už tvirtagalius. Marijampolės šnektos šios grupės tvirtapradžių dvigarsių bendrosios trukmės vidurkis 288, tvirtagalių – 236 ms (1,22 : 1), trukmės skirtumas abiem atvejais reikšmingas statistiškai. Vilkaviškio šnektos dvigarsių trukmės skirtumas mažesnis, atitinkami vidurkiai ir santykiai – 247 ir 221 ms (1,12 : 1), statistiškai patikimas tik dvigarsių su dėmenimi a trukmės skirtumas. Šakių šnektos tvirtapradžių ir tvirtagalių dvigarsių bendroji trukmė praktiškai nesiskiria – 215 ir 213 ms (1,01 : 1), tą patvirtina ir statistinis vertinimas: abiem atvejais studento kriterijaus reikšmės mažesnės už kritines 95 proc. tikimybės reikšmes. Visai kitokius santykius matome grafikuose ir lentelėje, vaizduojančiuose dvigarsių su dėmenimis i, u bendrąją trukmę (žr. 5–7 pav., 4 lentelę). kiekybės atžvilgiu pagal bendrąją trukmę panašesni atrodo Marijampolės ir Šakių šnektų dvigarsiai. Marijampolės šnektos šios grupės tvirtapradžių ir tvirtagalių dvigarsių bendrosios trukmės vidurkiai yra 238 ir 219 ms (1,09 : 1), o Šakių – 189 ir 177 ms (1,07 : 1). tačiau statistiškai patikimas yra tik Marijampolės šnektos
208 riMa bakŠienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Lyginant tirtųjų Vak tvirtapradžių dvigarsių pirmojo dėmens trukmę, pastebimi du dalykai: visose šnektose labiau linkę ilgėti tvirtapradžiai dėmenys a, e negu i, u; Marijampolės šnektos visi tvirtapradžiai dėmenys linkę ilgėti stipriau negu kitų dviejų šnektų. Šias tendencijas patvirtina trukmės vidurkiai ir santykiai. Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių tvirtapradžių dvigarsių su dėmenimis a, e pirmojo dėmens trukmė vidutiniškai yra 191, 155 ir 135 ms (1,42 : 1,15 : 1), atitinkamų dvigarsių su dėmenimis i, u – 132, 88 ir 102 ms (1,5 : 1 : 1,16). tvirtagalių dvigarsių pirmųjų dėmenų trukmės skirtumai nedideli visose tirtose šnektose. Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių dvigarsių su dėmenimis a, e pirmojo dėmens trukmės vidurkiai yra 124, 116 ir 130 ms (1,07 : 1 : 1,12), atitinkamų dvigarsių su dėmenimis i, u – 108, 91 ir 98 ms (1,19 : 1 : 1,08). 6. PirMojo dėMens trukMė (Procentinis iLguMas) tikslesnius kiekybės santykius ir tirtųjų šnektų skirtumus atskleidžia pirmojo dėmens procentinio ilgumo tyrimai. atliekant šiuos tyrimus skaičiuota, kiek procentų viso dvigarsio trukmės sudaro pirmojo dėmens trukmė. rezultatai – 10 lentelėje. 10 LenteLė. Vak dvigarsių pirmojo dėmens trukmė (proc.) Pavyzdys Pirmojo dėmens trukmė (proc.) Pavyzdys Pirmojo dėmens trukmė (proc.) Mrj Vlkv Šk Mrj Vlkv Šk k<ál>tas : k<a>tas 62,9 47,9 60,9 46,9 59,7 64,4 t<l>tas : š<i>tas 53,5 47,2 41,7 43,6 57,3 57,1 k<ár>pa : k<a>po 68,0 54,1 65,6 53,5 67,6 63,0 sk<r>tas : sk<i>sta 59,7 57,6 53,2 54,4 58,6 60,2 t<ám>sta : t<a>są/ų 66,7 50,5 59,1 48,4 57,8 54,3 k<m>sta : k<i>štas 55,5 48,1 43,2 41,8 44,8 43,4 k<án>tas: kr<añ>tas 64,4 55,1 60,1 54,7 57,8 60,1 sp<n>tą : sp<iñ>ta 54,2 46,9 39,9 43,8 54,7 53,6 k<él>tas : t<e>pa 64,7 49,1 62,7 50,4 52,3 62,0 p<úl>tas : p<u>kas 55,7 47,4 52,3 47,7 61,2 70,1 š<ér>tas : k<e>ta 69,9 60,1 67,6 62,1 78,6 66,7 k<úr>tas : t<u>tas 61,5 55 53,7 50,3 53,6 58,3 t<ém>sta : t<e>ptas 67,6 50,8 61,1 47,3 59,2 53,7 st<úm>tas : k<u>pas 48,1 42,6 38,2 40,3 44,2 50,2 ž<én>tas : c<eñ>tas 66,4 51,5 64,6 57,3 68,7 64,7 K<ún>ca : k<uñ>ta 57,1 50,3 47,3 43,6 54,3 47,7
Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai 209straipsniai / articles dvigarsių su dėmenimis a, e grupėje (žr. 14–16 pav., 11 lentelę) panašus pirmojo dėmens procentinis ilgumas yra Marijampolės ir Vilkaviškio šnektose. Marijampolės šnektos tvirtapradžių dvigarsių pirmasis dėmuo sudaro 66,4, o tvirtagalių – 52,5 proc. (1,27 : 1), Vilkaviškio atitinkamai – 62,8 ir 52,5 proc. (1,2 : 1), šiuos skirtumus paremia ir statistinis vertinimas. Visai kitokia padėtis Šakių šnektoje. Procentinio ilgumo rezultatai dar aiškiau rodo, kad pirmojo dėmens trukmė šioje šnektoje nėra reikšmingas kriterijus priegaidėms skirti. Šakių šnektos šios grupės tvirtapradžių dvigarsių pirmasis dėmuo sudaro 62,9, o tvirtagalių – 61 proc. (1,03 : 1), skirtumai nereikšmingi statistiškai. 14–16 PaV. Vak tvirtapradžių ir tvirtagalių dvigarsių su pirmaisiais dėmenimis a, e pirmojo dėmens trukmė (proc.) 17–19 PaV. Vak tvirtapradžių ir tvirtagalių dvigarsių su pirmaisiais dėmenimis i, u pirmojo dėmens trukmė (proc.)
210 riMa bakŠienė acta Linguistica Lithuanica LXXI 11 LenteLė. dvigarsių su dėmenimis a, e pirmojo dėmens trukmės statistinis vertinimas Šnekta dvigarsis nx (ms) s (ms) v (%) 95 % pasikl. int. (ms)t > < tα Mrj <á>R <a> 24 24 65,5 51,9 2,3 3,3 3,5 6,4 61,9 ÷ 69,1 46,6 ÷ 57,2 t = 6,75 > t(0,999) = 5,96 <é>R <e> 24 24 67,2 52,9 2,2 4,9 3,3 9,3 63,7 ÷ 70,6 45,1 ÷ 60,7 t = 5,3 > t(0,995) = 4,32 Vlkv <á>R <a> 24 24 61,4 50,9 2,9 3,8 4,7 7,5 56,8 ÷ 66,0 44,8 ÷ 56,9 t = 4,42 > t(0,995) = 4,32 <é>R <e> 24 24 64 54,3 2,8 6,7 4,4 12,3 59,6 ÷ 68,5 43,6 ÷ 64,9 t = 2,67 > t(0,95) = 2,45 Šk <á>R <a> 24 24 60,7 60,5 4,7 4,5 7,8 7,4 53,3 ÷ 68,2 53,3 ÷ 67,6 t = 0,09 < t(0,95) = 2,45 <é>R <e> 24 24 64,7 61,8 11,5 5,7 17,7 9,3 46,5 ÷ 82,9 52,7 ÷ 70,9 t = 0,46 < t(0,95) = 2,45 dvigarsių su dėmenimis i, u grupėje (žr. 17–19 pav., 12 lentelę) vėlgi išsiskiria Marijampolės šnekta. Procentinio ilgumo duomenys patvirtina, kad joje tvirtapradžių dvigarsių dėmenys gerokai ilgesni. Marijampolės šnektos tvirtapradžių dvigarsių pirmasis dėmuo sudaro 55,9, o tvirtagalių – 49,4 proc. (1,13 : 1). tačiau statistiškai skirtumas nėra reikšmingas, taigi šios grupės tvirtapradžių dvigarsių pirmųjų dėmenų pailgėjimas neabejotinai yra menkesnio laipsnio negu dėmenų a, e pailgėjimas. Vilkaviškio ir Šakių šnektų padėtis panaši, joje reikšmingo skirtumo tarp šios grupės tvirtapradžių ir tvirtagalių dvigarsių pirmųjų dėmenų nėra. Vilkaviškio šnektos pirmasis dėmuo sudaro 46,1 ir 45,8 proc. (1,01 : 1), o Šakių atitinkamai – 53,6 ir 55 proc. (1 : 1,03). 12 LenteLė. dvigarsių su dėmenimis i, u pirmojo dėmens trukmės statistinis vertinimas Šnekta Dvigarsis nx (ms) s (ms) v (%) 95 % pasikl. int. (ms)t > < tα Mrj <>R <i> 24 24 55,7 50 2,8 5,1 5,0 10,3 51,3 ÷ 60,1 41,8 ÷ 58,1 t = 1,98 < t(0,95) = 2,45 <ú>R <u> 24 24 55,6 48,8 5,6 5,2 10,0 10,6 46,7 ÷ 64,5 40,6 ÷ 57,1 t = 1,78 < t(0,95) = 2,45 Vlkv <>R <i> 24 24 44,5 45,9 6,0 5,7 13,4 12,5 35,0 ÷ 54,0 36,8 ÷ 55,0 t = 0,34 < t(0,95) = 2,45 <ú>R <u> 24 24 47,9 45,5 7,0 4,4 14,6 9,7 36,7 ÷ 59,0 38,5 ÷ 52,5 t = 0,58 < t(0,95) = 2,45
Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai 211straipsniai / articles Šnekta Dvigarsis nx (ms) s (ms) v (%) 95 % pasikl. int. (ms)t > < tα Šk <>R <i> 24 24 53,9 53,6 6,3 7,3 11,6 13,6 43,9 ÷ 63,8 42,0 ÷ 65,2 t = 0,06 < t(0,95) = 2,45 <ú>R <u> 24 24 53,3 56,6 7,0 10,1 13,1 17,8 42,2 ÷ 64,4 40,5 ÷ 72,6 t = 0,53 < t(0,95) = 2,45 apibendrintus procentinio ilgumo duomenis matome 13 lentelėje. 13 LenteLė. apibendrinti Vak pirmojo dėmens trukmės vidurkiai (proc.) ir santykiai dvigarsių tipas trukmės vidurkis (proc.) trukmės santykis Mrj Vlkv Šk Mrj Vlkv Šk tvp a, e 66,4 62,8 62,9 1,06 1,00 1,002 tvp i, u 55,9 46,1 53,6 1,21 1,00 1,160 tvg a, e 52,5 52,5 61,0 1,00 1,00 1,160 tvg i, u 49,4 45,8 55,0 1,08 1,00 1,200 Vertinant trijų šnektų tvirtapradžių dvigarsių procentinį ilgumą (žr. 7 lentelę), pasakytina, kad šiuo atveju trukmės skirtumai gauti daug mažesni, negu skaičiuojant absoliutųjį ilgumą (žr. 5 lentelę). dvigarsių su dėmenimis a, e grupėje pirmojo dėmens trukmė skyrėsi labai menkai: Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių šnektų vidurkiai yra 66,4, 62,8 ir 62,9 proc. (1,06 : 1 : 1,002). dvigarsių su dėmenimis i, u grupėje skirtumai ryškesni. trumpiausi pasirodė esą Vilkaviškio šnektos šios grupės dvigarsių pirmieji dėmenys, Marijampolės ir Šakių šnektų padėtis panaši – 55,9, 46,1 ir 53,6 proc. (1,21 : 1 : 1,16). tvirtagalių dvigarsių santykiai kitokie. Marijampolės ir Vilkaviškio šnektų dvigarsių su dėmenimis a, e pirmųjų dėmenų trukmė panaši, o Šakių šnektoje jie yra gerokai ilgesni – 52,5, 52,5 ir 61 proc. (1 : 1 : 1,16), atitinkamų dvigarsių su dėmenimis i, u – 49,4, 45,8 ir 55 proc. (1,08 : 1 : 1,2). 7. rezuLtatŲ aPibendriniMas Ir IŠVaDOS • Pagal bendrąją trukmę visose šnektose ilgiausi yra tvirtapradžiai dvigarsiai su dėmenimis a, e. Marijampolės ir Vilkaviškio šnektose jie reikšmingai ilgesni už atitinkamus tvirtagalius dvigarsius, o Šakių šnektoje skirtingas priegaides turinčių dvigarsių trukmės skirtumas neryškus.
212 riMa bakŠienė acta Linguistica Lithuanica LXXI dvigarsių su dėmenimis i, u bendroji trukmė mažesnė. Visose šnektose skirtumas tarp šios grupės tvirtapradžių ir tvirtagalių dvigarsių yra labai mažas. Marijampolės ir Šakių šnektose šiek tiek ilgesni linkę būti tvirtapradžiai dvigarsiai, Vilkaviškio – tvirtagaliai. Pagal bendrąją trukmę Marijampolės šnektos dvigarsiai yra ilgiausi, o Šakių – trumpiausi. tai greičiausiai susiję su nevienodu pirmojo dėmens pailgėjimu Vak šnektose. • dvigarsių su dėmenimis a, e grupėje pirmojo dėmens trukmė neabejotinai yra svarbus priegaidžių požymis Marijampolės ir Vilkaviškio šnektose. Šakių šnektoje tvirtapradžių dvigarsių pirmasis dėmuo reikšmingai nesiskiria nuo tvirtagalių, tad jo trukmė nelaikytina esminiu priegaidžių požymiu. tai susiję su šnektoje egzistuojančia tęstine priegaide. dvigarsių su dėmenimis i, u grupėje pirmojo dėmens trukmė aiškiai skiria priegaides tik Marijampolės šnektoje, o Vilkaviškio ir Šakių šnektose šis požymis nesudaro reikšmingo skirtumo. • tarpusavyje palyginus trijų tirtų Vak šnektų dvigarsių pirmuosius dėmenis, nustatyti tokie santykiai. tvirtapradžių dvigarsių dėmenys a, e visose šnektose yra labai panašios trukmės (Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių santykis 1,06 : 1 : 1,002). taigi šie dėmenys nė vienoje šnektoje reikšmingai nesiskiria, todėl greičiausiai visi vertintini kaip pusilgiai17. tvirtapradžių dvigarsių dėmenų i, u santykis Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių šnektose 1,21 : 1 : 1,16. taigi Marijampolės ir Šakių šnektose šie dėmenys vertintini kaip pusilgiai, Vilkaviškio – kaip trumpieji. tvirtagalių dvigarsių dėmenys a, e Marijampolės ir Vilkaviškio šnektose visiškai vienodos trukmės, o Šakių – ilgesni (santykis 1 : 1 : 1,16). taigi šie Šakių šnektos dėmenys vertintini kaip pusilgiai, pailgėję dėl tęstinės priegaidės. tvirtagalių dvigarsių dėmenų i, u santykis Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių šnektose yra 1,08 : 1 : 1,2. Šakių šnektoje jie taip pat neabejotinai vertintini kaip pusilgiai. sutruMPiniMai Mrj – Marijampolė tvp – tvirtapradė priegaidė Šk – Šakiai Vak – vakarų aukštaičiai kauniškiai tvg – tvirtagalė priegaidė Vlkv – Vilkaviškis 17 ateityje tikslesnei trukmės interpretacijai reikėtų juos palyginti su kiekvienos šnektos trumpaisiais ir ilgaisiais balsiais.
Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai 213straipsniai / articles LiteratŪra bacevičiūtė rima 2004: Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. bacevičiūtė rima 2005: keletas pastabų dėl Šakių šnektos transkripcijos. – Baltų kalbų tarmės: rašytinis palikimas. Šiauliai: discens, 36–44. bacevičiūtė rima, L e s kauskaitė a sta 2004: akūtinių dvigarsių pirmųjų dėmenų i, u trukmė aukštaičių šnektose. – Baltų ir kitų kalbų fonetikos ir akcentologijos problemos. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 9 –20. gat 2008: Griškabūdžio apylinkių tekstai, sudarė rima bacevičiūtė, Vilija sakalauskienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. jaroslavienė jurgita 2010: Rytinių kauniškių Prienų šnektos fonologija. daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas. jat 2013: Jurbarko apylinkių tekstai, sudarė Vilija sakalauskienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Lka 1982: Lietuvių kalbos atlasas 2. Fonetika, ats. redaktorius kazys Morkūnas. Vilnius: Mokslas. Lkt 1970: Lietuvių kalbos tarmės: chrestomatija. Vilnius: Mintis. Lktchr 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Lktf 2003: daiva atkočaity t ė, reg ina rin k auskienė. Lietuvių kalbos tarmių fonetika: mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Markevičienė Žaneta 2001: Aukštaičių tarmių tekstai 2. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Pakerys antanas 1982: Lietuvių bendrinės kalbos prozodija. Vilnius: Mokslas. Pakerys antanas 2003: Lietuvių bendrinės kalbos fonetika. Vilnius: enciklopedija. ŠŠt 2006: Šakių šnektos tekstai, sudarė rima bacevičiūtė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Vaišnienė daiva, bacevičiūtė rima 2005: dėl pietų žemaičių raseiniškių ir šiaurinių vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsių [i, u + l, m, n, r]. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 1. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 292–303. Vakka 2005: Vakarų aukštaičiai kauniškiai ir Klaipėdos krašto aukštaičiai: mokomoji knyga, sudarė rima bacevičiūtė, danguolė Mikulėnienė, Vilija salienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. zinkevičius zigmas 1966: Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis. zinkevičius zigmas 1994: Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
214 riMa bakŠienė acta Linguistica Lithuanica LXXI the diphthongs of West highlanders in kaunas area: Quantitative ratio suMMary the article analyses the quantity of semi-diphthongs in three subdialects of West highlanders in kaunas area (hereinafter referred to as Vak) namely: Marijampolė, Vilkaviškis and Šakiai. the analysed subdialects feature various syllable accent allotones: Marijampolė subdialect elongates the first components of acute accents with i and u; Šakiai subdialect possesses the so called continuous accent, meanwhile Vilkaviškis subdialect has none of the aforementioned features thus the prosodic composition of diphthong syllables is closest to the standard language. the article also discusses the the interpretation of Vak diphthongs quantity and marking in Lithuanian tradition of dialectology. the research results showed that he longest diphthongs are the acute diphthongs containing a and e and it is typical to all subdialects. they are substantially longer in Marijampolė and Vilkaviškis subdialects than circumflex variants; meanwhile in Šakiai subdialect this difference in length is not so sharp. the common length of diphthongs with i and u is shorter. the difference between the acute and circumflex diphthongs of this group is very slight in all subdialects. the acute diphthongs tend to be slightly longer in Marijampolė and Šakiai subdialects, meanwhile circumflex diphthongs have a tendency to be slightly longer in Vilkaviškis subdialect. apparently, this is due to different elongation of the first component in Vak subdialects. the length of the first component of diphthongs with a and e is an important accent feature in Marijampolė and Vilkaviškis subdialects. the duration of the first component in Šakiai subdialect is not considered as a crucial feature of accent. it is related to the existing continuous accent prevailing in the subdialect. in the group of diphthongs with i and u the duration of the first component clearly distinguishes accents only in Marijampolė subdialect, meanwhile in Vilkaviškis and Šakiai subdialects this feature loses importance. the components of acute diphthongs a and e are of similar length. the ratio of the components of acute diphthongs i and u in Marijampolė, Vilkaviškis and Šakiai subdialects is 1.21:1.16. thus, in Marijampolė and Šakiai subdialects they are considered as semi long, meanwhile in Vilkaviškis subdialect they are short. the components of circumflex diphthongs a and e are of the same length in Marijampolė and Vilkaviškis subdialects, meanwhile in Šakiai subdialect they are shorter (at a ratio 1:1:1.16). therefore, the components of diphthongs in Šakiai subdialect are considered as semi long and elongated due to continuous accent. the ratio of the components of circumflex diphthongs with i and u in Marijampolė, Vilkaviškis and Šakiai subdialects is 1.08:1:1.2. they are undoubtedly considered as semi long in Šakiai subdialect. Įteikta 2014 m. rugsėjo 30 d. riMa bakŠienė Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]