Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo

Straipsniai / Articles 175 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas Le linee di ricerche scientifiche: geolingvistica, dialettologia, sociolingvistica, sperimentale fonetica. EYT AUKŠTAIČIAI PANEVŽIŠKIAI: KLASTERIN ANALIS IEKANT TARMIŠKUMO Eastern Aukštaitian of Panevėžys: Cluster Analysis in Search of Dialecticism ANOTATIA Articolo prevede di testare una da statistiche applicato metodo di analisi clusterina adattabilità eastern alštaičių panevėžiškių abitazioni di località similium per base distinitivi tarminių caratteristiche determinare la frequenza di consumo. Durante l'analisi escryškėjue peculiarità di raggruppavimosi delle località studiate permette creare modello dello studio tarmiškumui e periferiškumui delle località studiate misurare. Investimento in modo casuale scegliere 90 min. di durata eastern aukštaičių panevėžiškių patarmės audio registrazioni, raccolte da due centrini Pãsvalio (112), Kapčinų (138) e due paribinių Bučinų (52) e Stubriškio (171) tarminių punti. Audando registri, fissate 13 distintivi panevėžiškių tarminių peculiarità pavortojimo frequenzie, che successivamente concedere in SPSS Statistics programma informatina, e eseguita clsterinė analizė. I risultati ottenuti permettono di affermare che nello studio applicato il modello dell'analisi clsterina è adatto quattro dei panevėžiškių LKA punti di raggruppimosi secondo gli studiamuosius grandžius dėsningumams rivelati. L'analisi mostra che i punti LKA situati nel paribio dell'area tarminio non necessariamente sono periferini in loro perfettamente mantenute caratteristiche tarminee (LKA Bučinų, Pãsvalio e Kapčinų punti meglio mantenuti forti caratteristiche, e Stubriškio silpnosios). Lo studio indica che il metodo di analisi clesterine esaminando tarme, molto importante la selezione della materia studiamosa. ESMINIAI VODŽIAI: rytų aukštaičiai panevėžiškiai, LKA punti tarmiškumas, LKA punti periferiškumas, klasterinė analizė. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 176 Acta Linguistica Lithuanica LXXII ANNOTATION This paper aims to test the appropriateness of one of the statistical methods – cluster analysis to determine the similarity of the populated localities of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs in accordance with the frequency of usage of distinctive dialectal features. Grouping peculiarità che emersero from the analysis of the research areas allow us to create a model to measure the dialecticism and the peripherality of the research areas. 90 minute long recordings of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs collected from two gram and central – Pasvals (112), Kapčinai (138) – and two marginal – Bučinai (52), Stubriškis (171) – dialectal points were randomly selected for this study. While listening to the recordings, the frequencies of usage of 13 dialectal features of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs were identified, which were then entered into the SPSS Statistics computer prothe cluster analysis was performed. The results suggest that the cluster analysis model applied in the study is suitable for according to the research dimensions. L'analisi indica che revealing the grouping patterns of the points of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs LLA the marginal LLA points are not necessarily peripheral dialectal characteristics are perfectly maintained in them (in Bučinai, Pasvals and Kapčinai points of LLA the strong features are better maintained, while the weak ones are better preserved in Stubriškis). Lo study indica che the selection of the research material is very important for the examination of dialects by the cluster analysis method. KEYWORDS: Eastern Aukštaitian of Panevėžs, dialecticism of LLA points, peripherality of LLA points, cluster analysis. 1. PANEVŽIŠKI TYRIM CONSUME delle lingue liteviste tarmemente cominciata interessarsi XIX a. fine. Rytų aukštaičiai panevėžiškiai minimi già pachiose primuosi nei lavori dialettologici della lingua Lituania. Circa panevėžiškių distintivissime peculiarità scrisse Leopold Geitleris (Geitler 1875)1, Eduard Volteris (Вольтеръ; 1904: 325335, 338340, 345354, 1886 Kazimieras Jaunius (Jaunius 1892: 114161)), Antanas Baranauskas (Брановский 1898). Nello stesso descritto metodo i lavori continuano e all'inizio del XX c. importantiūs Kazimiero Būgos (1924)3, Antano Salio (1930, 1946)4, Jurgio Gerulio (1930: 3546, 5465, 6676), Petro Būtėno (1932: 168193) 1 Remiamasi Danguole Mikulėniene (2011: 1927). 2 Žr. Giunio 1970. 3 Žr. Būga 1961: 8283. 4 Žr. Salys 1992: 114119, 122131. Articoli Articles / 177 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo darbai. Iš jaunagramatikių perimta tyrimų tradicija buvo populiari ir pokario laikotarpiu. In studi Vėlesni, le caratteristiche delle ryškiosios panevėžiškių patarmės, la loro sparsità e somiglianza in patarme (Zinkevičius 1966; Girdenis, Zinkevičius 1966: 139147; LKT 1970: 14,36; LKA 1982: 1991; Ručinskaitė 1974: 72: 76; Kačiuškienė 1984: 42 1968; Kačiuškienė 1968: 533: 313 Kačiuškienė, Zinkevičius: 148; Garšva: 1974: 76 1977; Girdenė 1977: 18987 1981) sono state esaminate con il metodo sperimentale auditivo, acrografico e spettacolare. Già alla fine del XX a. panevėžiškių studi apare negli studi sociolingvistikai caratteristiingų bruožų valutando i dati studiamuosius, cominciama a tener conto a pateikėjo amžių. Questo martimo sia in lavori di carattere descrittivo (Zinkevičius 1975: 85; Zinkevičius 1979: 9293), sia e in sperimentali, spetrografiniuose, audiciniuose tyrimuose (Kačiuškienė 1982: 3945; Garšva 1982a: 6870; Kačiuškienė 1983: 2438). Taipiginta di diverse volte panevėžiškių patarmės vartosena. a. iniziazioni nei lavori inizia a basarsi metodi statistici, psicoacustici, spettrinali, oscilografici (qui si applicano anche nei lavori complessi (Markevičienė 2001: 2932; LKTCh 2004: 3034,1946; Zinkevičius 2005b: 499503; Kačiuškienė 2009: 6167; Kačiuškienė 2012: 5362). In questo periodo aumenta anche di lavori contenenti sociolingvistiche caratteristiche: applicato metodo 2006: 74–82), ir atskirų autorių tyrimuose (Kačiuškienė 2000: 25–31; Garšva 2002: 9–18; Kačiuškienė 2003: 88–92; Kačiuškienė 2005a: 49–53; Kačiuškienė anquetico (Kačiuškienė 2005c), įsivesti amžiaus (Kačiuškienė 2006; Meiliūnaitė 2009), dell'educazione (Kačiuškienė 2013a: 8) kintamieji, studiama kalbinė savimonė (Kačiuškienė 2013b: 22). Frecendente inclusione della sociolingvistica in panevėžiškių patarmės studi indica che all'inizio del XXI a. avvientato intensivamom processo di caitos termių usuali metodi di questo fenomeni per determinare e spiegare non zia sufficiente. 2.METODOCA DEL TRIESTO TARDISCO Kintant tarmėms, kinta e le esaminante geolingvistika lei divenne tarpdalykinė: convenastus tarmėtyrininkų tikslus papildo sociolingvistika (pavyପରି, 5 I risultati di Questo periodo pubblicbti e in altre pubblicazioni. Minėtini Kazimiero Garšvos Joniškėlio apylinkės šnektos tekstai (1982b). 6 Tarminée lingua la registrò Aldona Jonaitytė, Stasys Tumėnas, D. Kazilionytė, S. Liolytė, Morkūnas, Aloyzas Vidugiris ir Edmundas Trumpa, transkribavo Aloyzas Vidugiris, Asta Leskauskaitė e Rima Bacevičiūtė. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 178 Acta Linguistica Lithuanica LXXII viene presa in considerazione a sociolingvistinius variamuosius (amžių, lytį, išsilavinimą, etc.). Geolingvistiche acquisì nuovi segni, inizi del XXI a. tarmėtyros disposizioni teoriche e principi metodologici cominciano a qualificarsi sociogeolingvistikos termine (Aliūkaitė 2011: 257; Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2014). I fenominski del linguaggio sociogeolingvististici studi possono essere esaminati non solo di questi due strumenti di direzione, ma e di altri metodi di scienza. L'obiettivo di questo articolo testare l'idoneità di uno dei metodo di analisi clusterna applicato nella statistica per le somiglianze di eastern altitaici panevėžiškių insediamenti per determinare la frequenza di consumo secondo distintivi triminali caratteristiche7. L'oggetto di ricerca panevėžiškių patarmės būdingosios peculiarità. Attenta statistica clsterina analisi permetti verificare, come raggrupparsi studiamzia area secondo distintivoli tarmini caratteristiche frequenza di consumo. così modo si crea un modello di ricerca misurare la tarmiškumu e periferiškumu della lingua dei luoghi studiati sceltous quattro LKA punktus (du centrinius, du paribinius), si determina, come in esse mantenute le tarmines caratteristiche e se applicato il modello adatto farlo. Straipsnyje centrinio ir paribinio LKA punkto sąvokos vartojamos geografiKazys niu punto di vista: centriniu chiama vietovė, geograficamente essenti arčiau eastern aukštaičių panevėžiškių ploto centro, paribiniu vietė, es vivianti arti altri patarmių ribų. A causa di ciò la lingua dal punto di vista può essere divenuta periferina (pereiginė, t. i. può essere prėmuta degli altri linguaggi o di altri pararmi, distintivi tramminali caratteristiche)8. Tiriamąją medžiagą sudaro atsitiktinai pasirinkti 90 min. rytų aukštaičių panežiškių patarmės audio registri. Essi sono raccolti nel 1992, 2004, 2012 m. da località che sono state tirtate ancora prima di 60 anni (žr. LKA 11, 1977: 2123, LKA 1982: 911) LKA 1991: 9 Bučinų (52) (įrašo Nr. LK259701, kompaktinės plokštelės registracijos Nr. 1496 RAP 112), Pãsvalio (112) (įrašo Nr. LK204602, kompaktinės plokštelės registracijos Nr. 1508 RAP 12 Kapči (138) Nr. (įrašo Nr. LK029101, kompaktinės plokštelės registracijos Nr. CD 1156 RAP 79)), e cioè a piedi, a piedi, a piedi, a piedi, a piedi, a piedi, a piedi, a piedi. Stubriškio9 (171)10. 7 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai yra vakarinėje rytų aukštaičių pusėje. Jie ribojasi su vakarų aukš8 Apie centrinio ir periferinio LKA punkto terminus plačiau žr.: Morkūnas 1993: 4–7; Kardelis 2014; Kardelis, Stakutytė 2015). 9 A quest'iscrizione numero di registrazione ancora non fornito, esso conservato instituto Lituaneo della lingua servery insieme con altri 2012 m. raccolti dati. 10 Įrašai accumulati 20072013 m. nell'esecuzione del progetto Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interactivioji tarminės informacijos sklaida (žr. Lietuvių kalbos tarmės). Articoli 179 Article / Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo Sperimentalmente vengono esaminate tre donne (D. N., g. 1926 m., gyv. Bučinuose; J. L., g. 1934 m., gyv. Pasvalyj11; V. M., g. 1909 m., gyv. Klóvainiuose12) e uno uomo (B. N., g. 1946 m., gyv. Stubriškyje) di un simile tempo nel linguaggio pavartotte caratteristiche tarminate13. Come visto 1 figura, le zone studiate sono altštaičių plote, quindi le si caratterizza tutta altštaičių distintiva caratteristica kirčiuoti bisiballiai ie, uo si mantengono sani, come e in comune nel linguaggio, diversamente da žemaičių plote (Zinkevičius 1966: 1314; LKT 1970: 15; LKTCh 2004: 29). LKA punti appartengono a eastern alštaičių plot, perché in questa adarmėje vengono strunti doppisly an, am, en, em bei buvę nosiniai balsiai ą, ę e pronunciati come ọn, ọm, ẹn, ẹm bei o, e (Zinkevičius 1966: 15, 8384, 99101; LKT 1970: 3233; LKTCh 2004: 30, 173175)14. Principale distintivoji panevėžiškių peculiarità breųjų galūnės balsių suplakimas, cosiddettaji balsių redukcija. Secondo il grado di riduzione gli punti studiati LKA appartengono nordiniams panevėžiškiam, i cui corti quelli galūnės voia mimą υ virto neaiškios kokybės murmamaisiais garsais, skirtingai nuo pietinių, kurie trumpuosius a, u galūnėse suplaka į vieną garsą, panašų į u, tačiau nelūpinį, žy- (Zinkevičius 1966: 92, 119121; LKT 1970: 35; LKTCh 2004: 175176). In questo lavoro i territori studiabili di tarmiškum misurato verificando desiguodai kirchiuojamo o diverse parti di parole situate šešių balsių (o, ė, i, u, y, ū) e due dvibalsių (ie, uo) produtvum. Addizionalmente fissificato e frequenza attrazione del chircio. Dovi caratteristiche sono savitai utilizzate solo nel settentrionale panevėžiškių plote. Nekirčiuotoje posizionezione settentrionali panevėžiškie, diversamente da meridionali, dvibalsius ie, uo atliepia e, o (Zinkevičius 1966: 16, 87; LKTCh 2004: 176). Esclusivamente nelle zone studiamosi si attira e kirtis settentrionali panevėžiškių plote funziona universale kirčio attractionnis, quando kirtis si attira non solo da trumpos, ma e dalla lungosa tvirtagalės galūnės non solo in lungo, ma e in corto skiemenį, e intensivusis condizionale kirčio attractionnis, quando. Šiame raukiše da 11 alle record il discorso delle donne Tuttavia la maggior parte del tempo parla una sola gratissima, perciò nella ricerca trattata che tirta questa di una moters lingua. 12 Questa pateikėja vive Klóvainiuose, però l'iscrizione nella base dati è assegnata Kapčinų (138) al punto. 13 Percentualmente pateikėjų di donne ci sono più dei pateikėjų di uomini, quindi e in questa ricerca si esaminano più registrazioni audio di donne che di uomini. 14 Queste e altre panevėžiškių tarmę dagli altri distintivi caratteristiche notate già alla fine del XIX a. su kirčiuotų kamieno ie, uo, dvigarsių an, en, trumpųjų balsių i, u, kirčiuotų kamieno o e altri segni dei difimi in varie parti del paese scrisse Volteris (Вольтеръ 1886: 112). AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 180 Acta Linguistica Lithuanica LXXII trumpos galūnės į priešpaskutinį bet kokio ilgumo skiemenį (Zinkevičius 1966: 3740, LKT 1970: 3435, LKTCh 2004: 3031)15. Altre caratteristiche studiamose sono universalesnè. Questo e menėti kirčiuoti kamieno ie, uo, le cui qualità tiriamajame plotte non si distingue dagli altri alštaičių e bendrinės kalbos. Come e tutti eastern aukštaičiai, settentrionali panevėžiškiai kirčiuotus (ne atitrauktiniu kirčiu) trumpuosius u, i ne galūnėje pailgina e taria molto ariurus (Zinkevičius 1966: 107; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 177). Per dir nekirčiuotus kamieno y, ū, elgiamasi atversamente essi si traducono corrispondenti trumpaisiais i, u (Zinkevičius 1966: 110; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 176). Tuttavia a differenza di molti alztaici, kirčiuotato kamieno o panevėžiškių plote tariamo be a atspalvio, ma nekirčiuotoje galūnėje esso virsta a (Zinkevičius 1966: 70). Kirčiuotas kamieno ė generalmente mantenuto (Zinkevičius 1966: 74), mentre nekirčiuotas galūninis ė tariamo e (Zinkevičius 1966: 75; LKTCh 2004: 176–178). Pertanto nello studio viene analizzata sette delle forti o ryškiųjų (kirčiuotų kamieno ie, uo, o, ė, i, u, kirčio atitrazione) e sei dei silpnųjų o blankiųjų (nekirčiuotų kamieno y, ū, ie, uo, nekirčiuotų galūnės ė, o) panežiškių skiriamųjų tarminių ypatybių (žr. 1 tabelę)16. Questi segni sono gajūs e, come visto nella tabella della loro frequenza di consumo, molte volte si appaiono panevėžiškių talboje. Questo lo indica e più recente condotta ricerche di questa adarmè (žr. Aliūkaitė et al. 2014: 188–191). Il materiale raccolto dei siti di studi intermedi è stato trattato in diverse fasi: (1) ascoltato da punti di studi LKA raccolti a vari periodi di registrazioni audio; 2) effettuata analisi delle registrazioni sonore loro ascoltante, fissate 13 distintivi panevėžiškių tarminių caratteristiche di pauttojimento frequenza; 3) frequentemente compilato in SPSS Statistics programma computerizzato e eseguita cluster analysis17. Applicando il metodo di analisi clusterina, determinata la somiglianza dei punti selezionati di quattro eastern aukštaičių panevėžiškių patarmės LKA e essi scomparstyti in innomini e in forme di persona del futuro 15 Paprastai kirtis nuo galūnės neatitraukiamas aukštesniojo laipsnio prieveiksmiuose, oksitonuose tempo (Zinkevičius 1966: 38), molteiaskiemenių žodžių galūnės kirtis attrabuono al più vicino skiemenį (Zinkevičius 1966: 39), non attrabuono III į priešdėlį (LKTCh 2004: 180). 16 Principali criteri di distinzione dei forti (o ryškiųjų) e dei debolnųjų (o blankiųjų) tratti area di prevalenza, riconoscibilezza e sbilanciamento: forti tratti sono caratteristici relativamente di piccola superficie di una determinata patarmė, rapidamente notati e facilmente sbilanciati, mentre debbnose tratti sono caratteristiche di molti parentininghi patarmė, sono più difficili di notare, quindi non si incinta la loro correzione (Alikaitė, Mikulėnienė 2014: 4647). 17 Apie programą plačiau žr.: IBM SPSS Statistics; Vaitkevičius, Saudargienė 2006. Straipsniai / Articles 181 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo 1 PAV. Tiriamosios eastern aukštaičių panevėžiškių vietovės (Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2014: 189) AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 182 Acta Linguistica Lithuanica LXXII in simili gruppi di oggetti clesteris. I dati studiati sono raggruppati in modo che le differenze all'interno del cluster costituito dai luoghi studiati […] fossero il più piccole, e tra cluster […] il più grandi (Čekanavičius, Murauskas 2002: 195; Vaitkevičius, Saudargienė 2006). 1 LENTEL. Panevėžiškių skiriamųjų tarminių caratteristiche di pauso frequenzia in studiatesi aree18 STIPRUMAS BUINAI Registrazio43 min. 46 8 sec. 42 PASVALS ne durata min. 28 sec. 28 KAPČINAI Registrazione durata Registrazione min. sec. STUBRIŠKIS YPATYB Durata dell'iscrizione 62 min. 11 sec. Stiprioji Kirčiuotas kamieno ie mantenikomas ~ 79 ~ 55 ~ 28 ~ 66 Stiprioji Kirčiuotas kamieno uo mantenikomas ~ 42 ~ 16 ~ 21 ~ 24 Stiprioji Kirčiuotas kamieno ė mantenikomas ~ 59 ~ 67 ~ 50 ~ 70 Stiprioji Kirčiuotas kamieno o mantenikomas ~ 65 ~ 87 ~ 40 ~ 63 Stiprioji Kirčiuotas kamieno u ilginamas ~ 70 ~ 50 ~ 47 ~ 87 Stiprioji Kirčiuotas kamieno i ilginamas ~ 63 ~ 70 ~ 50 ~ 83 Stiprioji Kirčio attrazione ~ 88 ~ 90 ~ 68 ~ 137 Silpnoji Nekirčiuotas kamieno uo traduciamas ọ ~ 2 ~ 3 ~ 1 ~ 4 Silpnoji Nekirčiuotas kamieno ie verčiamas ẹ ~ 7 ~ 13 ~ 4 ~ 12 Silpnoji Nekirčiuotas kamieno y verciamas i~ 15 ~ 12 ~ 10 ~ 25 Silpnoji Nekirčiuotas kamieno ū tradotto u~ 4 ~ 1 0 ~ 7 Silpnoji Nekirčiuotoje galūnėje ė tradotto e~ 40 ~ 28 ~ 8 ~ 41 Silpnoji Nekirčiuotoje galūnėje o tradotto a~ 121 ~ 78 ~ 86 ~ 157 18 Įrašų klausėsi gimtatarmė tyrėja. Poiché la frequenza fissato ascoltando spontanee sakytinės lingua audio registrazioni, a causa degli fattori umanaškųjų riportati dati possono avere pakortimenti. Articoli Articles 183 / Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo Nello studio è stata scelta di testare sperimentalmente due metodi di formazione dei cluster […] gerarchico e nierarchico (di due passi). Essi vengono assegnati secondo ciò, come si scelgono i loro misura di somiglianza, la distanza tra i cluster determinazione criterio nonché quale scartamento in clusterus strategia. La loro differenza principale i dati di indagine raggruppando un metodo di analisi clusterina di due passi, di anticipo noto (pascelkamas) numero di cluster (Čekanavičius, Murauskas 2002: 202). Analizzando ottenuti risultati dell'analisi clusterina, si valuta il fatto che lavoro si studia spontanea pateikėjų lingua, e non uniodi testii, le condizioni di parlamento sono diverse e prendere dei dati studiabili molto minza, quindi clusterine analisi risultati possono essere non del tutto accurati. Tuttavia in questo lavoro, tenendo conto al materiale studiato, si prevede solo di verificare se questo metodo in generale rivelerà le aree in base pavurati tarminių caratteristiche frequenza grupavimosi dėsningumus. Più precisamente, si verifica se clusterine analisi possa rivelare secondo le frequenze di ustuabili nes ypatybes išlaikiusių vietovių panašumą, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, intermionali caratteristiche le zone tendenti verso periferiškità e mostrare taičių panevėžiškių patarmės ribose, sociogeolingvistinius skirtumus. meglio tarmipavyପରି, distanza geografica, paribinę vs. centrine locovi di padėtì eastern aukš3. KLASTERIN PANEVŽIŠKI RIPRIAMJ YPATYBI ANALIS Ai fini di verificare, come secondo 13 principali panevėžiškių distinzionali caratteristiche di consumo frequenza (žr. 1 lentelę) raggruppandosi delle zone di studio, apitelktosene uno gerarchico e uno non gerarchico metodo SPSS Statistics computerine programma eseguita hierarchinė (connessione) e due passi clsterinė analizė. A causa del basso volume di dati in entrambi i casi è scelto il numero minimo di cluster 2. Gauti risultati di analisi hierarchiche clusterine indicano che in Bučinu, Pasvalyj e Kapčinu le frequenze usato dei distinti intermedi caratteristici sono similistici, quindi questi punti LKA hanno costituito uno clusterį. Un altro simile gruppo di oggetti è costituito Stubriškis (žr. 2 tabelę). 2 LENTEL. Risultati hierarchiche clusterine analisi secondo 13 distintivi eastern alštaičių panevėžiškių caratteristiche frequenza di consumo Klasterio Nr. Nel clesterį passecesso LKA punto 1 Bučinai, Pasvals, Kapčinai 2Stubriškis AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Acta Linguistica Lithuanica 190 LXXII Bučinų, Kapčinų e Pãsvalio nelle zone abitate più alte che Stubriškio sono solo tre forti caratteristiche della frequenza di consumo medie questo è kirčiuotų kamieno ie, uo, o. sommendrinando si può dire che menzioni tre punti LKA mantenga tarmiškumą quindi il pateikimento dei forti caratteristiche dei nei, che kalboje, o Stubriškio – labiau silpnųjų nei stipriųjų. 6 lentelėje taip pat matynekirčiuoti kamieno ie, uo, ū in tutte le zone studiamosi sono abbastanza raramente pasita delle caratteristiche dominanti. Tuttavia non valrebbe affermare che questi attributi tendano a scomparire si ritiene che in generale nel linguaggio dei grati si verificano poche parole con queste caratteristiche (pavyପରି, piemuõ, puodnė, pūgà). Guardando in singole caratteristiche gajumą (cfr. Tabelle 1, 4 e 5), si vede che nei quattro studiati punti LKA la più grande polinkį kamieno ie, o, ė, i, u, kirčio atitraukimas ir silpnoji ypatybė – nekirčiuotas galūnės o. Jos yra dažniausiai vartojamos nagrinėjamose gyvenamosiose vietovėse. di sopravvivere deve kirčiuoti Rečiausiai pateikėjų parlando appaiko silpnosios caratteristiche nekirčiuoti kamieno ie, uo, y, ū, ė – ir viena stiprioji – kirčiuoti kamieno uo. Ar jos linkusios išnykti, yra jau kitų, išsamesnių, tyrimų klausimas. 4. IŠVADOS Sperimentalmente applicato il metodo di analisi clusterina a quattro LKA rytų alštaičių panevėžiškių punti per determinare similitudine, tarmiškumui e periferiškumui, è possibile fare tali preliminarie conclusioni. Il modello di analisi clusterina applicato nella ricerca è idoneo con questo metodo rivelare quattro LKA panevėžiškių punti di raggruppimosi secondo studiamuosius dyyra periferiniai džius dėsningumai. Analizė rodo, kad paribiniai LKA punktai tarmiškumo požiūriu nebūtinai rytų aukštaičių panevėžiškių tarminio area paribije situate nelle locoves Bučinų e Stubriškio puikiai tarmiškumas puitasik išla, questi LKA punti non sono perėmę patarmi, con limiti, ai markers tarminių LKA Bučinų, Pãsvalio e Kapčinų punti il tarmiškumo meglio è mantenuto a causa delle forti caratteristiche (kirčiuotų kamieno ie, uo, o) dominazione graziei nel linguaggio, e Stubriškio più debbnųjų (nekirčiuotų kamieno ie, uo, y, ū e nekirčiuotų galūnės ė, o) nei stipriųjų (kirčiuotų kamieno ė, i, u, kirčio atitraukimo). Altre ricerca esaminate in peculiarità aiškių dėsningumų non mostra. Klasterine analisi metodo esaminando tarme, molto importante studiamissima materia selezione: dovrebbe selezionare di simile durata registrazioni audio, maggiori loro quantità. Risultati influenzi può avere e variuo loro periodo di raccolta, pateikers tempo di parlamento. Al fine di evitare inticslamenti, caratteristiche della frequenza di consumo dovrebbe Straipsniai / Articles 191 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo valutare perfettamente tarmini segni di un esperto specialista. Lo studio sarebbe possibile utilizzare testi trascribuiti. LITERATŪRA Aliūkaitė Daiva 2011: Projektas „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“. – Respectus philologicus 20(25), 257–260. Aliūkaitė Daiva, Bakšienė Rima, Jaroslavienė Jurgita, Judžentytė Gintarė ir kt. 2014: Punktų tinklo tankis geolingvistinės skirties aukštaičiai : žemaičiai požiūriu. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), 129–196. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: ideologija, teorija ir metodai. Pagrindinės sąvokos. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), 29–47. Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Būtėnas Petras 1932: Augštaičių tarmės okuojančiosios pašnektės sienos. – Archivum Philologicum 3, 168–209. Čekanavičius Vydas, Murauskas Gediminas 2002: Statistika ir jos taikymai 2. Vilnius: TEV. Garšva Kazimieras 1977: Akcentuacijos ir vokalizmo sąryšis šiaurės vakarų panevėžiškių tarmėje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 17, 76–87. Garšva Kazimieras 1982a: Svarbesnės šiaurės vakarų panevėžiškių fonologijos ypatybės. – Baltistica 18(1), 65–74. Garšva Kazimieras 1982b: Joniškėlio apylinkių šnektos tekstai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Garšva Kazimieras 2002: Panevėžiškių fonetikos raida abipus Latvijos sienos. – Acta Linguistica Lithuanica 47, 9–18. Gerullis Georg 1930: Litauische Dialektstudien. Leipzig: Markert & Petters Verlag. Girdenis Aleksas, Zinkevičius Zigmas 1966: Dėl lietuvių tarmių klasifikacijos. – Kalbotyra 14, 139–147. IBM SPSS Statistics. Prieiga internete: http://www.insol.lt/statistics. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 192 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Jaunius Kazimieras 1898 (1970): Panevėžiškių tarmė. Kalbininkas Kazimieras Jaunius, sud. Vincentas Drotvinas, Vladas Grinaveckis. Vilnius: Mintis. Kačiuškienė Genovaitė 1982: Quantità delle balsi delle parti settentrionali panevėžiškių e la sua fonologica interpretazione. Kalbotyra 33(1), 3945. Kačiuškienė Genovaitė 1983: Šiaurės panevėžiškių murmamųjų balsių fonetinės ypatybės, distribucija ir fonologinė interpretacija. – Kalbotyra 34(1), 24–38. Kačiuškienė Genovaitė 1984: Šiaurės panevėžiškių tarmės balsių psichoakustinė klasifikacija. – Kalbotyra 35(1), 42–53. Kačiuškienė Genovaitė 2000: Nekirčiuotų i/u e ẹ/ọ utilizzo nei testi di Joniškėlio e Pakruojo apylinkių rišli. Baltu filologia 9, 2531. tojih approccio alla natia tarm. Pedagogia 69, 8892. Kačiuškienė Genovaitė 2003: Trečiojo amžiaus universitetas Šiauliuose: klausyKačiuškienė Genovaitė 2005a: Panevėžio tarmių aprašas primoji mokslinė šiaurės panevėžiškių tarmės studija. Problemi di storia della lingua e di dialettologia 1, 4953. Kačiuškienė Genovaitė 2005b: Antano Baranausko e Kazimiero Jauniaus posto nella storia dello studio della tarmia šiaurės panevėžiškių. Lavori di convezione dell'Accademia cattalikka Lituana 19, 499503. Kačiuškienė Genovaitė 2005c: Sodybos statinių pavadinimai šiaurės panevėžiškių tarmėje: anketinis tyrimas. Uomo nel linguaggio spazio, 6064. Kačiuškienė Genovaitė 2006: Traojii della fonologia delle Tarmy panevėžiškių. Vilnius: Vilniaus universitys edikla. Kačiuškienė Genovaitė 2009: Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas: tarminių formų vartosena. Filologia 14, 6167. Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne. Baltistica 8, 5362. Kačiuškienė Genovaitė 2013a: Stipriosios e silpnosios nords panevėžiškių tarmės ypatybės XXI a. inizio. Internazionale interdalykinė scientifica conferenza XXI secolo tarmian studi: geolingvistinė e sociolingvistinė prospettive. Vilnius: Lituviens lingua instituto, 8. Kačiuškienė Genovaitė 2013b: North panevėžiškių tarminės nuostatos: sociolingvistinis tyrimas. Internazionale conferenza scientifica Tarmės Patrimonio delle culture dei popoli europei (pranešimų tezės). Vilnius: Mykolo Romerio Università, 22. Kačiuškienė Genovaitė, Girdenis Aleksas 1982: Žiemgališkoji anaptiksė šiaurės panevėžiškių tarmėje ir jos kilmė. – Baltistika 18(2), 189–191. Straipsniai / Articles 193 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo Kaščiukienė Genovaitė, Girdenis Aleksas 1997: Rytų aukštaičių ir šiaurės žemaičių priegaidės: bendrybės ir skirtumai. Kalbotyra 46(1), 3136. Kardelis Vytautas 2014: Lietuvių kalbos salos: probleminiai aspektai. Lituvians kalba 8. Accedo internet: httpwww.lietuviukalba.ltindex/php://lietuviu-kalba/article/ view/560.6/ Kardelis Vytautas, Stakutytė Emilija 2015: Da lietuvių dialektologijos raidos. Lietuvių kalba 9. Accedo online: httpwww.lietuviukalba.ltindex.php://lietuviu-kalba/ article/view/161/131. Kazlauskas Jonas 1968: Lituvians kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Mintis. Labov William 1972: Sociolinguistic patterns. Philadelphia: University of Pennsylvania Press. delle lingue Lituanee. Accedo internet: www.tarmes.lt. LKA 1977: Atlas della Lituania. 1. Leksika. Vilnius: Mokslas. LKA 1982: Atlas della Lituania. T 2. Fonetica. Vilnius: Mokslas. LKA 1991: Atlas della Lituania. T 3. Morfologia. Vilnius: Mokslas. LKT 1970: Tarmie della lingua Lituania. Chrestomatija, red. Elena Grinaveckienė, Kazimieras nauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. Vilnius: Instituto della lingua Lituani. Morkūnas. Vilnius: Mintis. LKTCh 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. Rima Bacevičiūtė, Audra IvaMarkevičienė Žaneta 2001: Aukštaičių tarmių tekstai 2. Vilnius: VU edikla. Meiliūnaitė Violeta 2009: Sud panevėžiškių vocalismo e i suo raido caratteristiche. Kaunas: Vytautas Didžiojo università, Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė 2011: Leopold Geitlers Contribution to Lithuanian dialectology: geolinguistic aspect. Dialektologie a geolingvistica v attuale střední Evropě, Morkūnas Kazys 1993: Per causa dei conceptos periferinės tarmės. 19–27. Lituanei parlotyros domande 30, 47. Ručinskaitė Irena 1984: Murmamųjų balsių kokybinė opozicija šiaurės panevėžiškių tarmėje. Kalbotyra 35(1), 7276. Salys Antanas 1992: Raštai 4. delle lingue Lituanee. Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Acta Linguistica 194 Lithuanica LXXII Spolsky Bernard 2011: Ferguson and fishman: Sociolinguistics and tge sociology of language. The SAGE handbook of sociolinguistics. London: SAGE Publications. Vaitkevičius Raimundas, Saudargienė Aušra 2006: Statistika su SPSS psicologici tyrimuose: docomoji knjiga. Kaunas: VDU editrice. Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnaitė Violeta (sud.) 2014: XXI a. inizi delle lingue lituane: geolingvistinis e sociolingvistinis ricerca (zemėlapiai e i loro commentiari). Vilnius: Briedis. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1974: Smulkmenos VI. Baltistica 10(2), 148. Zinkevičius Zigmas 1975: Sulla č‘, dž‘ t‘, d‘ kaitą paradigmo dei vardažodžių del nord panevėžiškių. Kalbotyra 26(1), 85. Zinkevičius Zigmas 1979: Kirčio attrazione e kirčiamento paradigmas. Kalbotyra 30(1), 9093. Zinkevičius Zigmas 2006: Orignia dei tarmini Lietuvių. Vilnius: Instituto della lingua Lituani. Брановскiй Антонiй 1898: Замтки о литовскомъ язык и словар. Санктпетербургъ: Tipoграфiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ 1886: Программа для указанiя особенностей говоровъ Литвы и Жмуди. СанктПетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ 1904: Литовская хрестоматия 2. СанктПетербург: Типоgrafia Imperatorской Академiи Наук. Eastern Aukštaitian of Panevėžys: Cluster Analysis in Search of Dialecticism SUMARY This paper aims to test the appropriateness of one of the statistical methods – cluster analysis (both hierarchical and two-steps) to determine the similarity of the populated localities of Eastern Aukštaitian of Panevėžs in accordance with the frequency of usage of distinctive dialectal features. Le grouping peculiarities che emergettero da the analysis of the research areas permettono ci di creare a model to measure the dialecticism and peripherality of the research areas. Articoli Articles 195 / Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo 90 minute long recordings of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs collected from two Panevėžs central – Pasvals (112), Kapčinai (138) – and two marginal – Bučinai (52), Stubriškis (171) – dialectal points were randomly selected for this study. While listening to the recordings, the frequencies of usage of 13 dialectal features of the Eastern Aukštaitian of were identified: 7 of the dialectal features are strong (the stressed ie, uo, o, ė, i, u in the stem and the retraction of accent), while 6 of them are weak (the unstressed y, ū, ie, uo in the stem and the unstressed ė, o in the ending). The frequencies were then entered into the SPSS Statistics computer program and the cluster analysis was performed. The results suggest that the cluster analysis (both hierarchical and two-steps) model apthat the marginal LLA plied in the research is suitable for revealing the grouping patterns of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs LLA points according to the research dimensions. The analysis indicates points are not necessarily peripheral dialectal features are perfectly maintained in the marginal areas of Bučiūnai and Stumbriškis. In Bučinai, Pasvals and Kapčinai points of LLA dialecticism is better maintained due to the strong features (the stressed ie, uo, o in the stem), while in Stubriškis the weak ones (the unstressed ie, uo, y, ū in the stem and the unstressed ė, o in the ending) more than the strong ones (the stressed ė, i, u in the stem and the retraction of accent). Other analyzed features show no clear regularities. La ricerca indica che la selezione del materiale di ricerca è molto importante per l'esame di dialetti by the cluster analysis method: recording of similar duration and a higher number of them should be selected. The results may be influenced by a different collection period or the speech rate of informants. To avoid the inaccuracies, the frequency of the usage of dialectal features should be examined by the specialist of dialectal features. Transcribed texts, as well, could be used for the research. Įteikta 2015 m. gennaio 21 d. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected]