Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo

Straipsniai / Articles 175 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: geolingvistika, dialektologija, sociolingvistika, eksperimentinė fonetika. RYTŲ AUKŠTAIČIAI PANEVĖŽIŠKIAI: KLASTERINĖ ANALIZĖ IEŠKANT TARMIŠKUMO Eastern Aukštaitian of Panevėžys: Cluster Analysis in Search of Dialecticism ANOTACIJA Straipsnyje siekiama išbandyti vieno iš statistikoje taikomo klasterinės analizės metodo tinkamumą rytų aukštaičių panevėžiškių gyvenamųjų vietovių panašumams pagal skiriamųjų tarminių ypatybių vartojimo dažnį nustatyti. Analizės metu išryškėję tiriamųjų vietovių grupavimosi ypatumai leidžia sukurti tyrimo modelį tiriamųjų vietovių tarmiškumui ir periferiškumui išmatuoti. Tyrimui atsitiktiniu būdu pasirinkti 90 min. trukmės rytų aukštaičių panevėžiškių patarmės garso įrašai, surinkti iš dviejų centrinių – Pãsvalio (112), Kapčinų (138) – ir dviejų paribinių – Bučinų (52) ir Stubriškio (171) – tarminių punktų. Klausantis įrašų, fiksuoti 13 skiriamųjų panevėžiškių tarminių ypatybių pavartojimo dažniai, kurie vėliau suvesti į SPSS Statistics kompiuterinę programą, ir atlikta klasterinė analizė. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad tyrime taikytas klasterinės analizės modelis yra tinkamas keturių panevėžiškių LKA punktų grupavimosi pagal tiriamuosius dydžius dėsningumams atskleisti. Analizė rodo, kad tarminio ploto paribyje esantys LKA punktai nebūtinai yra periferiniai – juose puikiai išlaikytos tarminės ypatybės (LKA Bučinų, Pãsvalio ir Kapčinų punktuose geriau išlaikomos stipriosios ypatybės, o Stubriškio – silpnosios). Tyrimas rodo, kad klasterinės analizės metodu nagrinėjant tarmes, labai svarbi tiriamosios medžiagos atranka. ESMINIAI ŽODŽIAI: rytų aukštaičiai panevėžiškiai, LKA punktų tarmiškumas, LKA punktų periferiškumas, klasterinė analizė. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 176 Acta Linguistica Lithuanica LXXII ANNOTATION This paper aims to test the appropriateness of one of the statistical methods – cluster analysis – to determine the similarity of the populated localities of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs in accordance with the frequency of usage of distinctive dialectal features. Grouping peculiarities that emerged from the analysis of the research areas allow us to create a model to measure the dialecticism and the peripherality of the research areas. 90 minute long recordings of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs collected from two central – Pasvals (112), Kapčinai (138) – and two marginal – Bučinai (52), Stubriškis (171) – dialectal points were randomly selected for this study. While listening to the recordings, the frequencies of usage of 13 dialectal features of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs were identified, which were then entered into the SPSS Statistics computer program and the cluster analysis was performed. The results suggest that the cluster analysis model applied in the study is suitable for revealing the grouping patterns of the points of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs LLA according to the research dimensions. The analysis indicates that the marginal LLA points are not necessarily peripheral – dialectal characteristics are perfectly maintained in them (in Bučinai, Pasvals and Kapčinai points of LLA the strong features are better maintained, while the weak ones are better preserved in Stubriškis). The study indicates that the selection of the research material is very important for the examination of dialects by the cluster analysis method. KEYWORDS: Eastern Aukštaitian of Panevėžs, dialecticism of LLA points, peripherality of LLA points, cluster analysis. 1. PANEVĖŽIŠKIŲ TYRIMŲ APŽVALGA Lietuvių kalbos tarmėmis pradėta domėtis XIX a. pabaigoje. Rytų aukštaičiai panevėžiškiai minimi jau pačiuose pirmuosiuose lietuvių kalbos dialektologiniuose darbuose. Apie panevėžiškių skiriamąsias ypatybes rašė Leopoldas Geitleris (Geitler 1875)1, Eduardas Volteris (Вольтеръ 1886; 1904: 325–335, 338–340, 345–354), Kazimieras Jaunius (Jaunius 1898)2: 114–161)), Antanas Baranauskas (Бaрaновскiй 1898). Tuo pačiu aprašomuoju metodu darbai tęsti ir XX a. pradžioje – svarbūs Kazimiero Būgos (1924)3, Antano Salio (1930, 1946)4, Jurgio Gerulio (1930: 35–46, 54–65, 66–76), Petro Būtėno (1932: 168–193) 1 Remiamasi Danguole Mikulėniene (2011: 19–27). 2 Žr. Jaunius 1970. 3 Žr. Būga 1961: 82–83. 4 Žr. Salys 1992: 114–119, 122–131. Straipsniai / Articles 177 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo darbai. Iš jaunagramatikių perimta tyrimų tradicija buvo populiari ir pokario laikotarpiu. Vėlesniuose tyrimuose ryškiosios panevėžiškių patarmės ypatybės, jų pasiskirstymas ir panašumas į kitas patarmes (Zinkevičius 1966; Girdenis, Zinkevičius 1966: 139–147; LKT 1970: 14, 32–36; LKA 1977, 1982, 1991; Ručinskaitė 1984: 72–76; Kačiuškienė 1984: 42–53; Kačiuškienė, Girdenis 1997: 31–36)5 bei atsiradimo priežastys (Kazlauskas 1968: 10–20; Zinkevičius 1974: 148; Garšva 1977: 76–87; Kačiuškienė, Girdenis 1982: 189–191) pradėtos nagrinėti eksperimentiniu audiciniu, akustiniu ir spektrografiniu metodu. Jau XX a. pabaigoje panevėžiškių tyrimuose atsiranda sociolingvistikai būdingų bruožų – vertinant tiriamuosius duomenis, pradedama atsižvelgti į pateikėjo amžių. Tai žymu tiek aprašomojo pobūdžio darbuose (Zinkevičius 1975: 85; Zinkevičius 1979: 92–93), tiek ir eksperimentiniuose, spektrografiniuose, audiciniuose tyrimuose (Kačiuškienė 1982: 39–45; Garšva 1982a: 68–70; Kačiuškienė 1983: 24–38). Taip lyginta skirtingų kartų panevėžiškių patarmės vartosena. XXI a. pradžios darbuose pradedama remtis statistiniais, psichoakustiniais, spektriniais, oscilografiniais metodais (jie taikomi ir kompleksiniuose darbuose (Markevičienė 2001: 29–32; LKTCh 2004: 30–34, 184–1946; Zinkevičius 2006: 74–82), ir atskirų autorių tyrimuose (Kačiuškienė 2000: 25–31; Garšva 2002: 9–18; Kačiuškienė 2003: 88–92; Kačiuškienė 2005a: 49–53; Kačiuškienė 2005b: 499–503; Kačiuškienė 2009: 61–67; Kačiuškienė 2012: 53–62). Šiuo laikotarpiu daugėja ir sociolingvistinių bruožų turinčių darbų: taikomas anketinis metodas (Kačiuškienė 2005c), įsivesti amžiaus (Kačiuškienė 2006; Meiliūnaitė 2009), išsilavinimo (Kačiuškienė 2013a: 8) kintamieji, tiriama kalbinė savimonė (Kačiuškienė 2013b: 22). Dažnėjantis sociolingvistikos įtraukimas į panevėžiškių patarmės tyrimus rodo, kad XXI a. pradžioje vykstant intensyviam tarmių kaitos procesui įprastų metodų šiam reiškiniui nustatyti ir paaiškinti jau neužtenka. 2. TARMIŠKUMO TYRIMO METODIKA Kintant tarmėms, kinta ir jas nagrinėjanti geolingvistika – ji tapo tarpdalykinė: įprastus tarmėtyrininkų tikslus papildo sociolingvistika (pavyzdžiui, 5 Šio laikotarpio rezultatai skelbti ir kituose leidiniuose. Minėtini Kazimiero Garšvos Joniškėlio apylinkės šnektos tekstai (1982b). 6 Tarminę kalbą įrašė Aldona Jonaitytė, Stasys Tumėnas, D. Kazilionytė, S. Liolytė, Kazys Morkūnas, Aloyzas Vidugiris ir Edmundas Trumpa, transkribavo Aloyzas Vidugiris, Asta Leskauskaitė ir Rima Bacevičiūtė. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 178 Acta Linguistica Lithuanica LXXII atsižvelgiama į sociolingvistinius kintamuosius (amžių, lytį, išsilavinimą ir kt.). Geolingvistikai įgijus naujų požymių, XXI a. pradžios tarmėtyros teorinės nuostatos ir metodologiniai principai pradedami kvalifikuoti sociogeolingvistikos terminu (Aliūkaitė 2011: 257; Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2014). Kalbos reiškiniai sociogeolingvistiniuose tyrimuose gali būti nagrinėjami ne tik šių dviejų krypčių instrumentais, bet ir kitų mokslo sričių metodais. Šio straipsnio tikslas – išbandyti vieno iš statistikoje taikomo klasterinės analizės metodo tinkamumą rytų aukštaičių panevėžiškių gyvenamųjų vietovių panašumams pagal skiriamųjų tarminių ypatybių vartojimo dažnį nustatyti7. Tyrimo objektas – panevėžiškių patarmės būdingosios ypatybės. Atlikta statistinė klasterinė analizė leis patikrinti, kaip grupuojasi tiriamosios vietovės pagal skiriamųjų tarminių ypatybių vartojimo dažnį. Tokiu būdu sukuriamas tyrimo modelis tiriamųjų vietovių kalbos tarmiškumui ir periferiškumui išmatuoti – pasirinkus keturis LKA punktus (du centrinius, du paribinius), nustatoma, kaip juose išlaikytos tarminės ypatybės ir ar taikytas modelis tinkamas tai atlikti. Straipsnyje centrinio ir paribinio LKA punkto sąvokos vartojamos geografiniu požiūriu: centriniu vadinama vietovė, geografiškai esanti arčiau rytų aukštaičių panevėžiškių ploto centro, paribiniu – gyvenvietė, esanti arti kitų patarmių ribų. Dėl to kalbos požiūriu gali būti tapusi periferinė (pereiginė, t. y. gali būti perėmusi kitų kalbų požymių ar kitų patarmių skiriamųjų tarminių ypatybių)8. Tiriamąją medžiagą sudaro atsitiktinai pasirinkti 90 min. rytų aukštaičių panevėžiškių patarmės garso įrašai. Jie surinkti 1992, 2004, 2012 m. iš vietovių, kurios buvo tirtos dar prieš 60 metų (žr. LKA 1977: 21–23, LKA 1982: 9–11, LKA 1991: 9–11) – Bučinų (52) (įrašo Nr. LK259701, kompaktinės plokštelės registracijos Nr. CD 1496 RAP 116), Pãsvalio (112) (įrašo Nr. LK204602, kompaktinės plokštelės registracijos Nr. CD 1508 RAP 122), Kapčinų (138) (įrašo Nr. LK029101, kompaktinės plokštelės registracijos Nr. CD 1156 RAP 79) ir Stubriškio9 (171)10. 7 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai yra vakarinėje rytų aukštaičių pusėje. Jie ribojasi su vakarų aukštaičiais šiauliškiais, rytų aukštaičiais kupiškėnais, anykštėnais ir širvintiškiais (žr. 1 paveikslą). 8 Apie centrinio ir periferinio LKA punkto terminus plačiau žr.: Morkūnas 1993: 4–7; Kardelis 2014; Kardelis, Stakutytė 2015). 9 Šiam įrašui registracijos Nr. dar nesuteiktas, jis saugomas Lietuvių kalbos instituto serveryje kartu su kitais 2012 m. surinktais duomenimis. 10 Įrašai sukaupti 2007–2013 m. vykdant projektą Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida (žr. Lietuvių kalbos tarmės). Straipsniai / Articles 179 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo Eksperimentiškai nagrinėjamos trijų moterų (D. N., g. 1926 m., gyv. Buči- nuose; J. L., g. 1934 m., gyv. Pasvalyj11; V. M., g. 1909 m., gyv. Klóvainiuose12) ir vieno vyro (B. N., g. 1946 m., gyv. Stubriškyje) panašaus tempo kalboje pavartotos tarminės ypatybės13. Kaip matyti 1 paveiksle, tiriamosios vietovės yra aukštaičių plote, todėl joms būdinga visų aukštaičių skiriamoji ypatybė – kirčiuoti dvibalsiai ie, uo išlaikomi sveiki, kaip ir bendrinėje kalboje, kitaip nei žemaičių plote (Zinkevičius 1966: 13–14; LKT 1970: 15; LKTCh 2004: 29). LKA punktai priklauso rytų aukštaičių plotui, nes šioje patarmėje siaurinami dvigarsiai an, am, en, em bei buvę nosiniai balsiai ą, ę ir tariami kaip ọn, ọm, ẹn, ẹm bei o, e (Zinkevičius 1966: 15, 83–84, 99–101; LKT 1970: 32–33; LKTCh 2004: 30, 173–175)14. Pagrindinė skiriamoji panevėžiškių ypatybė – trumpųjų galūnės balsių suplakimas, vadinamoji balsių redukcija. Pagal redukcijos laipsnį tiriamieji LKA punktai priklauso šiauriniams panevėžiškiams, kurių trumpieji galūnės balsiai virto neaiškios kokybės murmamaisiais garsais, skirtingai nuo pietinių, kurie trumpuosius a, u galūnėse suplaka į vieną garsą, panašų į u, tačiau nelūpinį, žymimą υ (Zinkevičius 1966: 92, 119–121; LKT 1970: 35; LKTCh 2004: 175–176). Šiame darbe tiriamųjų vietovių tarmiškumas matuojamas tikrinant nevienodai kirčiuojamų ar skirtingose žodžių dalyse esančių šešių balsių (o, ė, i, u, y, ū) ir dviejų dvibalsių (ie, uo) produktyvumą. Papildomai fiksuojamas ir kirčio atitraukimo dažnis. Dvi ypatybės yra savitai vartojamos tik šiauriniame panevėžiškių plote. Nekirčiuotoje pozicijoje šiaurės panevėžiškiai, skirtingai nuo pietinių, dvibalsius ie, uo atliepia e, o (Zinkevičius 1966: 16, 87; LKTCh 2004: 176). Išskirtinai tiriamosiose vietovėse atitraukiamas ir kirtis – šiaurės panevėžiškių plote veikia visuotinio kirčio atitraukimo dėsnis, kai kirtis atitraukiamas ne tik nuo trumpos, bet ir nuo ilgos tvirtagalės galūnės ne tik į ilgąjį, bet ir į trumpąjį skiemenį, ir intensyvusis sąlyginis kirčio atitraukimas, kai atitraukiama nuo 11 Šiame įraše užfiksuotas kelių moterų kalbėjimas. Tačiau didžiąją laiko dalį kalba viena pateikėja, todėl tyrime traktuojama, kad tirta šios vienos moters kalba. 12 Ši pateikėja gyvena Klóvainiuose, tačiau įrašas duomenų bazėje priskirtas Kapčinų (138) punktui. 13 Procentiškai pateikėjų moterų yra daugiau nei pateikėjų vyrų, todėl ir šiame tyrime nagrinėjama daugiau moterų garso įrašų nei vyrų. 14 Šios ir kitos panevėžiškių tarmę nuo kitų skiriančios ypatybės pastebėtos jau XIX a. pabaigoje – apie kirčiuotų kamieno ie, uo, dvigarsių an, en, trumpųjų balsių i, u, kirčiuotų kamieno o ir kitų požymių tarimo skirtumus įvairiose šalies dalyse rašė Volteris (Вольтеръ 1886: 1–12). AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 180 Acta Linguistica Lithuanica LXXII trumpos galūnės į priešpaskutinį bet kokio ilgumo skiemenį (Zinkevičius 1966: 37–40, LKT 1970: 34–35, LKTCh 2004: 30–31)15. Kitos tiriamosios ypatybės yra universalesnės. Tai ir minėti kirčiuoti kamieno ie, uo, kurių kokybė tiriamajame plote nesiskiria nuo kitų aukštaičių ir bendrinės kalbos. Kaip ir visi rytų aukštaičiai, šiaurės panevėžiškiai kirčiuotus (ne atitrauktiniu kirčiu) trumpuosius u, i ne galūnėje pailgina ir taria labai siaurus (Zinkevičius 1966: 107; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 177). Tariant nekirčiuotus kamieno y, ū, elgiamasi atvirkščiai – jie verčiami atitinkamais trumpaisiais i, u (Zinkevičius 1966: 110; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 176). Tačiau skirtingai nuo daugelio aukštaičių, kirčiuotas kamieno o panevėžiškių plote tariamas be a atspalvio, bet nekirčiuotoje galūnėje jis virsta a (Zinkevičius 1966: 70). Kirčiuotas kamieno ė paprastai išlaikomas (Zinkevičius 1966: 74), o nekirčiuotas galūninis ė tariamas e (Zinkevičius 1966: 75; LKTCh 2004: 176–178). Taigi tyrime analizuojamas septynių stipriųjų arba ryškiųjų (kirčiuotų kamieno ie, uo, o, ė, i, u, kirčio atitraukimo) ir šešių silpnųjų arba blankiųjų (nekirčiuotų kamieno y, ū, ie, uo, nekirčiuotų galūnės ė, o) panevėžiškių skiriamųjų tarminių ypatybių dažnis (žr. 1 lentelę)16. Šie požymiai yra gajūs ir, kaip matyti jų vartojimo dažnio lentelėje, daug kartų pasitaikantys panevėžiškių kalboje. Tai rodo ir naujausi atlikti šios patarmės tyrimai (žr. Aliūkaitė et al. 2014: 188–191). Surinkta tiriamųjų tarminių vietovių medžiaga apdorota keliais etapais: 1) klausyta iš tiriamųjų LKA punktų įvairiais laikotarpiais surinktų garso įrašų; 2) atlikta garso įrašų analizė – jų klausantis, fiksuotas 13 skiriamųjų panevėžiškių tarminių ypatybių pavartojimo dažnis; 3) dažniai suvesti į SPSS Statistics kompiuterinę programą ir atlikta klasterinė analizė17. Pritaikius klasterinės analizės metodą, nustatytas pasirinktų keturių rytų aukštaičių panevėžiškių patarmės LKA punktų panašumas ir jie suskirstyti 15 Paprastai kirtis nuo galūnės neatitraukiamas aukštesniojo laipsnio prieveiksmiuose, oksitonuose įvardžiuose ir būsimojo laiko III asmens formose (Zinkevičius 1966: 38), daugiaskiemenių žodžių galūnės kirtis atitraukiamas į artimiausią skiemenį (Zinkevičius 1966: 39), neatitraukiamas į priešdėlį (LKTCh 2004: 180). 16 Pagrindiniai stipriųjų (arba ryškiųjų) ir silpnųjų (arba blankiųjų) ypatybių skyrimo kriterijai – paplitimo plotas, atpažįstamumas ir išlyginimas: stipriosios ypatybės yra būdingos palyginti mažam tam tikros patarmės plotui, greitai pastebimos ir lengvai išlyginamos, o silpnosios ypatybės būdingos daugeliui giminingų patarmių, jos sunkiau pastebimos, todėl ir nelinkstama jų koreguoti (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 46–47). 17 Apie programą plačiau žr.: IBM SPSS Statistics; Vaitkevičius, Saudargienė 2006. Straipsniai / Articles 181 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo 1 PAV. Tiriamosios rytų aukštaičių panevėžiškių vietovės (Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2014: 189) AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 182 Acta Linguistica Lithuanica LXXII į panašių objektų grupes – klasterius. Tiriamieji duomenys sugrupuoti taip, kad skirtumai iš tiriamųjų vietovių sudaryto klasterio viduje būtų kuo mažesni, o tarp klasterių – kuo didesni (Čekanavičius, Murauskas 2002: 195; Vaitkevičius, Saudargienė 2006). 1 LENTELĖ. Panevėžiškių skiriamųjų tarminių ypatybių pavartojimo dažnis tiriamosiose vietovėse18 STIPRUMAS YPATYBĖ BUČINAI Įrašo trukmė 43 min. 8 sek. PASVALS Įrašo trukmė 46 min. 42 sek. KAPČINAI Įrašo trukmė 28 min. 28 sek. STUBRIŠKIS Įrašo trukmė 62 min. 11 sek. Stiprioji Kirčiuotas kamieno ie išlaikomas ~ 79 ~ 55 ~ 28 ~ 66 Stiprioji Kirčiuotas kamieno uo išlaikomas ~ 42 ~ 16 ~ 21 ~ 24 Stiprioji Kirčiuotas kamieno ė išlaikomas ~ 59 ~ 67 ~ 50 ~ 70 Stiprioji Kirčiuotas kamieno o išlaikomas ~ 65 ~ 87 ~ 40 ~ 63 Stiprioji Kirčiuotas kamieno u ilginamas ~ 70 ~ 50 ~ 47 ~ 87 Stiprioji Kirčiuotas kamieno i ilginamas ~ 63 ~ 70 ~ 50 ~ 83 Stiprioji Kirčio atitraukimas ~ 88 ~ 90 ~ 68 ~ 137 Silpnoji Nekirčiuotas kamieno uo verčiamas ọ ~ 2 ~ 3 ~ 1 ~ 4 Silpnoji Nekirčiuotas kamieno ie verčiamas ẹ ~ 7 ~ 13 ~ 4 ~ 12 Silpnoji Nekirčiuotas kamieno y verčiamas i~ 15 ~ 12 ~ 10 ~ 25 Silpnoji Nekirčiuotas kamieno ū verčiamas u~ 4 ~ 1 0 ~ 7 Silpnoji Nekirčiuotoje galūnėje ė verčiamas e~ 40 ~ 28 ~ 8 ~ 41 Silpnoji Nekirčiuotoje galūnėje o verčiamas a~ 121 ~ 78 ~ 86 ~ 157 18 Įrašų klausėsi gimtatarmė tyrėja. Kadangi dažnis fiksuotas klausantis spontaninės sakytinės kalbos garso įrašų, dėl žmogiškųjų faktorių pateikti duomenys gali turėti paklaidų. Straipsniai / Articles 183 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo Tyrime pasirinkta eksperimentiškai išbandyti du klasterių sudarymo metodus – hierarchinį ir nehierarchinį (dviejų žingsnių). Jie skiriami pagal tai, kaip parenkami jų panašumo matai, atstumo tarp klasterių nustatymo kriterijai bei kokia skirstymo į klasterius strategija. Pagrindinis jų skirtumas – tiriamuosius duomenis grupuojant dviejų žingsnių klasterinės analizės metodu, iš anksto žinomas (pasirenkamas) klasterių skaičius (Čekanavičius, Murauskas 2002: 202). Analizuojant gautus klasterinės analizės rezultatus, įvertinama tai, kad darbe tiriama spontaninė pateikėjų kalba, o ne vienodi tekstai, kalbėjimo sąlygos yra skirtingos ir tiriamųjų duomenų imtis labai maža, todėl klasterinės analizės rezultatai gali būti ne visai tikslūs. Tačiau šiame darbe, atsižvelgiant į tiriamąją medžiagą, numatoma tik patikrinti, ar šis metodas apskritai atskleis vietovių pagal pavartotų tarminių ypatybių dažnį grupavimosi dėsningumus. Tiksliau tariant, tikrinama, ar klasterinė analizė gali atskleisti pagal vartojamų tarminių ypatybių dažnį į periferiškumą linkusias vietoves ir parodyti geriausiai tarmines ypatybes išlaikiusių vietovių panašumą, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, pavyzdžiui, geografinį atstumą, paribinę vs. centrinę vietovių padėtį rytų aukštaičių panevėžiškių patarmės ribose, sociogeolingvistinius skirtumus. 3. KLASTERINĖ PANEVĖŽIŠKIŲ SKIRIAMŲJŲ YPATYBIŲ ANALIZĖ Siekiant patikrinti, kaip pagal 13 pagrindinių panevėžiškių skiriamųjų ypatybių vartojimo dažnį (žr. 1 lentelę) grupuojasi tiriamosios vietovės, pasitelktas vienas hierarchinis ir vienas nehierarchinis metodas – SPSS Statistics kompiuterine programa atlikta hierarchinė (jungimo) ir dviejų žingsnių klasterinė analizė. Dėl mažo duomenų kiekio abiem atvejais pasirinktas minimalus klasterių skaičius – 2. Gauti hierarchinės klasterinės analizės rezultatai rodo, kad Bučinuose, Pasvalyj ir Kapčinuose skiriamųjų tarminių ypatybių vartojamo dažnis yra panašiausias, todėl šie LKA punktai suformavo vieną klasterį. Kitą panašių objektų grupę sudaro Stubriškis (žr. 2 lentelę). 2 LENTELĖ. Hierarchinės klasterinės analizės rezultatai pagal 13 skiriamųjų rytų aukštaičių panevėžiškių ypatybių vartojimo dažnį Klasterio Nr. Į klasterį patekęs LKA punktas 1 Bučinai, Pasvals, Kapčinai 2Stubriškis AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 190 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Bučinų, Kapčinų ir Pãsvalio gyvenamosiose vietovėse aukštesni nei Stubriškio yra tik trijų stipriųjų ypatybių vartojimo dažnio vidurkiai – tai kirčiuotų kamieno ie, uo, o. Todėl apibendrinant galima teigti, kad minėtų trijų LKA punktų tarmiškumą palaiko stipriųjų ypatybių dominavimas pateikėjų kalboje, o Stubriškio – labiau silpnųjų nei stipriųjų. 6 lentelėje taip pat matyti, kad nekirčiuoti kamieno ie, uo, ū visose tiriamosiose vietovėse yra gana retai pasitaikančios skiriamosios ypatybės. Tačiau nevertėtų teigti, kad šie požymiai linkę išnykti – manoma, kad apskritai pateikėjų kalboje pasitaiko mažai žodžių su šiomis ypatybėmis (pavyzdžiui, piemuõ, puodnė, pūgà). Žvelgiant į atskirų ypatybių gajumą (žr. 1, 4 ir 5 lenteles), matyti, kad keturiuose tiriamuosiuose LKA punktuose didžiausią polinkį išlikti turi kirčiuoti kamieno ie, o, ė, i, u, kirčio atitraukimas ir silpnoji ypatybė – nekirčiuotas galūnės o. Jos yra dažniausiai vartojamos nagrinėjamose gyvenamosiose vietovėse. Rečiausiai pateikėjų kalboje pasitaiko silpnosios ypatybės – nekirčiuoti kamieno ie, uo, y, ū, ė – ir viena stiprioji – kirčiuoti kamieno uo. Ar jos linkusios išnykti, yra jau kitų, išsamesnių, tyrimų klausimas. 4. IŠVADOS Eksperimentiškai pritaikius klasterinės analizės metodą keturių LKA rytų aukštaičių panevėžiškių punktų panašumui, tarmiškumui ir periferiškumui nustatyti, galima daryti tokias preliminarias išvadas. Tyrime taikytas klasterinės analizės modelis yra tinkamas – šiuo metodu atskleisti keturių LKA panevėžiškių punktų grupavimosi pagal tiriamuosius dydžius dėsningumai. Analizė rodo, kad paribiniai LKA punktai tarmiškumo požiūriu nebūtinai yra periferiniai – rytų aukštaičių panevėžiškių tarminio ploto paribyje esančiose Bučinų ir Stubriškio vietovėse tarmiškumas puikiai išlaikytas, šie LKA punktai nėra perėmę patarmių, su kuriomis ribojasi, aiškių tarminių požymių. LKA Bučinų, Pãsvalio ir Kapčinų punktuose tarmiškumas geriausiai išlaikomas dėl stipriųjų ypatybių (kirčiuotų kamieno ie, uo, o) dominavimo pateikėjų kalboje, o Stubriškio – labiau silpnųjų (nekirčiuotų kamieno ie, uo, y, ū ir nekirčiuotų galūnės ė, o) nei stipriųjų (kirčiuotų kamieno ė, i, u, kirčio atitraukimo). Kitos tyrime nagrinėtos ypatybės aiškių dėsningumų nerodo. Klasterinės analizės metodu nagrinėjant tarmes, labai svarbi tiriamosios medžiagos atranka: reikėtų rinktis panašios trukmės garso įrašus, didesnį jų kiekį. Rezultatams įtakos gali turėti ir įvairus jų surinkimo laikotarpis, pateikėjų kalbėjimo tempas. Siekiant išvengti netikslumų, ypatybių vartojimo dažnį turėtų Straipsniai / Articles 191 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo vertinti puikiai tarminius požymius išmanantis specialistas. Tyrimui būtų galima naudoti transkribuotus tekstus. LITERATŪRA Aliūkaitė Daiva 2011: Projektas „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“. – Respectus philologicus 20(25), 257–260. Aliūkaitė Daiva, Bakšienė Rima, Jaroslavienė Jurgita, Judžentytė Gintarė ir kt. 2014: Punktų tinklo tankis geolingvistinės skirties aukštaičiai : žemaičiai požiūriu. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), 129–196. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: ideologija, teorija ir metodai. Pagrindinės sąvokos. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), 29–47. Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Būtėnas Petras 1932: Augštaičių tarmės okuojančiosios pašnektės sienos. – Archivum Philologicum 3, 168–209. Čekanavičius Vydas, Murauskas Gediminas 2002: Statistika ir jos taikymai 2. Vilnius: TEV. Garšva Kazimieras 1977: Akcentuacijos ir vokalizmo sąryšis šiaurės vakarų panevėžiškių tarmėje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 17, 76–87. Garšva Kazimieras 1982a: Svarbesnės šiaurės vakarų panevėžiškių fonologijos ypatybės. – Baltistica 18(1), 65–74. Garšva Kazimieras 1982b: Joniškėlio apylinkių šnektos tekstai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Garšva Kazimieras 2002: Panevėžiškių fonetikos raida abipus Latvijos sienos. – Acta Linguistica Lithuanica 47, 9–18. Gerullis Georg 1930: Litauische Dialektstudien. Leipzig: Markert & Petters Verlag. Girdenis Aleksas, Zinkevičius Zigmas 1966: Dėl lietuvių tarmių klasifikacijos. – Kalbotyra 14, 139–147. IBM SPSS Statistics. Prieiga internete: http://www.insol.lt/statistics. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 192 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Jaunius Kazimieras 1898 (1970): Panevėžiškių tarmė. – Kalbininkas Kazimieras Jaunius, sud. Vincentas Drotvinas, Vladas Grinaveckis. Vilnius: Mintis. Kačiuškienė Genovaitė 1982: Vakarinių šiaurės panevėžiškių balsių kiekybė ir jos fonologinė interpretacija. – Kalbotyra 33(1), 39–45. Kačiuškienė Genovaitė 1983: Šiaurės panevėžiškių murmamųjų balsių fonetinės ypatybės, distribucija ir fonologinė interpretacija. – Kalbotyra 34(1), 24–38. Kačiuškienė Genovaitė 1984: Šiaurės panevėžiškių tarmės balsių psichoakustinė klasifikacija. – Kalbotyra 35(1), 42–53. Kačiuškienė Genovaitė 2000: Nekirčiuotų i/u ir ẹ/ọ vartojimas Joniškėlio ir Pakruojo apylinkių rišliuose tekstuose. – Baltu filoloģija 9, 25–31. Kačiuškienė Genovaitė 2003: Trečiojo amžiaus universitetas Šiauliuose: klausytojų požiūris į gimtąją tarmę. – Pedagogija 69, 88–92. Kačiuškienė Genovaitė 2005a: Panevėžio tarmių aprašas – pirmoji mokslinė šiaurės panevėžiškių tarmės studija. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 1, 49–53. Kačiuškienė Genovaitė 2005b: Antano Baranausko ir Kazimiero Jauniaus vieta šiaurės panevėžiškių tarmės tyrimo istorijoje. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai 19, 499–503. Kačiuškienė Genovaitė 2005c: Sodybų statinių pavadinimai šiaurės panevėžiškių tarmėje: anketinis tyrimas. – Žmogus kalbos erdvėje, 60–64. Kačiuškienė Genovaitė 2006: Šiaurės panevėžiškių tarmės fonologijos bruožai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Kačiuškienė Genovaitė 2009: Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas: tarminių formų vartosena. – Filologija 14, 61–67. Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“. – Baltistica 8, 53–62. Kačiuškienė Genovaitė 2013a: Stipriosios ir silpnosios šiaurės panevėžiškių tarmės ypatybės XXI a. pradžioje. – Tarptautinė tarpdalykinė mokslinė konferencija XXI amžiaus tarmių tyrimai: geolingvistinė ir sociolingvistinė perspektyvos. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 8. Kačiuškienė Genovaitė 2013b: Šiaurės panevėžiškių tarminės nuostatos: sociolingvistinis tyrimas. – Tarptautinė mokslinė konferencija Tarmės – Europos tautų kultūrų paveldas (pranešimų tezės). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 22. Kačiuškienė Genovaitė, Girdenis Aleksas 1982: „Žiemgališkoji“ anaptiksė šiaurės panevėžiškių tarmėje ir jos kilmė. – Baltistika 18(2), 189–191. Straipsniai / Articles 193 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo Kačiuškienė Genovaitė, Girdenis Aleksas 1997: Rytų aukštaičių ir šiaurės žemaičių priegaidės: bendrybės ir skirtumai. – Kalbotyra 46(1), 31–36. Kardelis Vytautas 2014: Lietuvių kalbos salos: probleminiai aspektai. – Lietuvių kalba 8. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/ view/56/60. Kardelis Vytautas, Stakutytė Emilija 2015: Iš lietuvių dialektologijos raidos. – Lietuvių kalba 9. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/ article/view/161/131. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Mintis. Labov William 1972: Sociolinguistic patterns. Philadelphia: University of Pennsylvania Press. Lietuvių kalbos tarmės. Prieiga internete: www.tarmes.lt. LKA 1977: Lietuvių kalbos atlasas. 1. Leksika. Vilnius: Mokslas. LKA 1982: Lietuvių kalbos atlasas. T. 2. Fonetika. Vilnius: Mokslas. LKA 1991: Lietuvių kalbos atlasas. T. 3. Morfologija. Vilnius: Mokslas. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, red. Elena Grinaveckienė, Kazimieras Morkūnas. Vilnius: Mintis. LKTCh 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Markevičienė Žaneta 2001: Aukštaičių tarmių tekstai 2. Vilnius: VU leidykla. Meiliūnaitė Violeta 2009: Pietų panevėžiškių vokalizmas ir jo raidos bruožai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė 2011: Leopold Geitler’s Contribution to Lithuanian dialectology: geolinguistic aspect. – Dialektologie a geolingvistika v současné střední Evropě, 19–27. Morkūnas Kazys 1993: Dėl sąvokos „periferinės tarmės“. – Lietuvių kalbotyros klausimai 30, 4–7. Ručinskaitė Irena 1984: „Murmamųjų“ balsių kokybinė opozicija šiaurės panevėžiškių tarmėje. – Kalbotyra 35(1), 72–76. Salys Antanas 1992: Raštai 4. Lietuvių kalbos tarmės. Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 194 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Spolsky Bernard 2011: Ferguson and fishman: Sociolinguistics and tge sociology of language. The SAGE handbook of sociolinguistics. London: SAGE Publications. Vaitkevičius Raimundas, Saudargienė Aušra 2006: Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose: mokomoji knyga. Kaunas: VDU leidykla. Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnaitė Violeta (sud.) 2014: XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai). Vilnius: Briedis. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1974: Smulkmenos VI. – Baltistica 10(2), 148. Zinkevičius Zigmas 1975: Apie č‘, dž‘ // t‘, d‘ kaitą šiaurės panevėžiškių vardažodžių paradigmoje. – Kalbotyra 26(1), 85. Zinkevičius Zigmas 1979: Kirčio atitraukimas ir kirčiavimo paradigmos. – Kalbotyra 30(1), 90–93. Zinkevičius Zigmas 2006: Lietuvių tarmių kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Бaрaновскiй Антонiй 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ. Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ 1886: Программа для указанiя особенностей говоровъ Литвы и Жмуди. СанктПетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ 1904: Литовская хрестоматия 2. СанктПетербург: Типография Императорской Академiи Наук. Eastern Aukštaitian of Panevėžys: Cluster Analysis in Search of Dialecticism SUMMARY This paper aims to test the appropriateness of one of the statistical methods – cluster analysis (both hierarchical and two-steps) – to determine the similarity of the populated localities of Eastern Aukštaitian of Panevėžs in accordance with the frequency of usage of distinctive dialectal features. The grouping peculiarities that emerged from the analysis of the research areas allow us to create a model to measure the dialecticism and peripherality of the research areas. Straipsniai / Articles 195 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo 90 minute long recordings of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs collected from two central – Pasvals (112), Kapčinai (138) – and two marginal – Bučinai (52), Stubriškis (171) – dialectal points were randomly selected for this study. While listening to the recordings, the frequencies of usage of 13 dialectal features of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs were identified: 7 of the dialectal features are strong (the stressed ie, uo, o, ė, i, u in the stem and the retraction of accent), while 6 of them are weak (the unstressed y, ū, ie, uo in the stem and the unstressed ė, o in the ending). The frequencies were then entered into the SPSS Statistics computer program and the cluster analysis was performed. The results suggest that the cluster analysis (both hierarchical and two-steps) model applied in the research is suitable for revealing the grouping patterns of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs LLA points according to the research dimensions. The analysis indicates that the marginal LLA points are not necessarily peripheral – dialectal features are perfectly maintained in the marginal areas of Bučiūnai and Stumbriškis. In Bučinai, Pasvals and Kapčinai points of LLA dialecticism is better maintained due to the strong features (the stressed ie, uo, o in the stem), while in Stubriškis – the weak ones (the unstressed ie, uo, y, ū in the stem and the unstressed ė, o in the ending) more than the strong ones (the stressed ė, i, u in the stem and the retraction of accent). Other analyzed features show no clear regularities. The research indicates that the selection of the research material is very important for the examination of dialects by the cluster analysis method: recordings of similar duration and a higher number of them should be selected. The results may be influenced by a different collection period or the speech rate of informants. To avoid the inaccuracies, the frequency of the usage of dialectal features should be examined by the specialist of dialectal features. Transcribed texts, as well, could be used for the research. Įteikta 2015 m. sausio 21 d. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]