Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo

AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: geolingvistika, dialektologija, sociolingvistika, eksperimentinė fonetika. RYTŲ AUKŠTAIČIAI PANEVĖŽIŠKIAI: KLASTERINĖ ANALIZĖ IEŠKANT TARMIŠKUMO Eastern Aukštaitian of Panevėžys: Cluster Analysis in Search of Dialecticism ANOTACIJA Straipsnyje siekiama išbandyti vieno iš statistikoje taikomo klasterinės analizės metodo tinkamumą rytų aukštaičių panevėžiškių gyvenamųjų vietovių panašumams pagal skiriamųjų tarminių ypatybių vartojimo dažnį nustatyti. Analizės metu išryškėję tiriamųjų vietovių grupavimosi ypatumai leidžia sukurti tyrimo modelį tiriamųjų vietovių tarmiškumui ir periferiškumui išmatuoti. Tyrimui atsitiktiniu būdu pasirinkti 90 min. trukmės rytų aukštaičių panevėžiškių patarmės garso įrašai, surinkti iš dviejų centrinių – Pašvalio (112), Kapčiūnų (138) – ir dviejų paribinių – Bučiūnų (52) ir Stumbriškio (171) – tarminių punktų. Klausantis įrašų, fiksuoti 13 skiriamųjų panevėžiškių tarminių ypatybių pavartojimo dažniai, kurie vėliau suvesti į SPSS Statistics kompiuterinę programą, ir atlikta klasterinė analizė. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad tyrime taikytas klasterinės analizės modelis yra tinkamas keturių panevėžiškių LKA punktų grupavimosi pagal tiriamuosius dydžius dėsningumams atskleisti. Analizė rodo, kad tarminio ploto paribyje esantys LKA punktai nebūtinai yra periferiniai – juose puikiai išlaikytos tarminės ypatybės (LKA Bučiūnų, Pašvalio ir Kapčiūnų punktuose geriau išlaikomos stipriosios ypatybės, o Stumbriškio – silpnosios). Tyrimas rodo, kad klasterinės analizės metodu nagrinėjant tarmes, labai svarbi tiriamosios medžiagos atranka. ESMINIAI ŽODŽIAI: rytų aukštaičiai panevėžiškiai, LKA punktų tarmiškumas, LKA punktų periferiškumas, klasterinė analizė. Straipsniai / Articles 175 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ ANNOTATION This paper aims to test the appropriateness of one of the statistical methods – cluster analysis – to determine the similarity of the populated localities of the Eastern Aukštaitian of Panevėžys in accordance with the frequency of usage of distinctive dialectal features. Grouping peculiarities that emerged from the analysis of the research areas allow us to create a model to measure the dialecticism and the peripherality of the research areas. 90 minute long recordings of the Eastern Aukštaitian of Panevėžys collected from two central – Pasvalys (112), Kapčiūnai (138) – and two marginal – Bučiūnai (52), Stum̃briškis (171) – dialectal points were randomly selected for this study. While listening to the recordings, the frequencies of usage of 13 dialectal features of the Eastern Aukštaitian of Panevėžys were identified, which were then entered into the SPSS Statistics computer program and the cluster analysis was performed. The results suggest that the cluster analysis model applied in the study is suitable for revealing the grouping patterns of the points of the Eastern Aukštaitian of Panevėžys LLA according to the research dimensions. The analysis indicates that the marginal LLA points are not necessarily peripheral – dialectal characteristics are perfectly maintained in them (in Bučiūnai, Pasvalys and Kapčiūnai points of LLA the strong features are better maintained, while the weak ones are better preserved in Stum̃briškis). The study indicates that the selection of the research material is very important for the examination of dialects by the cluster analysis method. KEYWORDS: Eastern Aukštaitian of Panevėžys, dialecticism of LLA points, peripherality of LLA points, cluster analysis. 1. PANEVĖŽIŠKIŲ TYRIMŲ APŽVALGA Lietuvių kalbos tarmėmis pradėta domėtis XIX a. pabaigoje. Rytų aukštaičiai panevėžiškiai minimi jau pačiuose pirmuosiuose lietuvių kalbos dialektologiniuose darbuose. Apie panevėžiškių skiriamąsias ypatybes rašė Leopoldas Geitleris (Geitler 1875)1, Eduardas Volteris (Вольтеръ 1886; 1904: 325–335, 338–340, 345–354), Kazimieras Jaunius (Jaunius 1898)2: 114–161)), Antanas Baranauskas (Барановский 1898). Tuo pačiu aprašomuoju metodu darbai tęsti ir XX a. pradžioje – svarbūs Kazimiero Būgos (1924)3, Antano Salio (1930, 1946)4, Jurgio Gerulio (1930: 35–46, 54–65, 66–76), Petro Būtėno (1932: 168–193) 1 Remiamasi Danguole Mikulėniene (2011: 19–27). 2 Žr. Jaunius 1970. 3 Žr. Būga 1961: 82–83. 4 Žr. Salys 1992: 114–119, 122–131. 176 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo darbai. Iš jaunagramatikų perimta tyrimų tradicija buvo populiari ir pokario laikotarpiu. Vėlesniuose tyrimuose ryškiosios panevėžiškių patarmės ypatybės, jų pasiskirstymas ir panašumas į kitas patarmes (Zinkevičius 1966; Girdenis, Zinkevičius 1966: 139–147; LKT 1970: 14, 32–36; LKA 1977, 1982, 1991; Ručinskaitė 1984: 72–76; Kačiūskienė 1984: 42–53; Kačiūskienė, Girdenis 1997: 31–36)5 bei atsiradimo priežastys (Kazlauskas 1968: 10–20; Zinkevičius 1974: 148; Garšva 1977: 76–87; Kačiūskienė, Girdenis 1982: 189–191) pradėtos nagrinėti eksperimentiniu audiciniu, akustiniu ir spektrografiniu metodu. Jau XX a. pabaigoje panevėžiškių tyrimuose atsiranda sociolingvistikai būdingų bruožų – vertinant tiriamuosius duomenis, pradedama atsižvelgti į pateikėjų amžių. Tai žymu tiek aprašomojo pobūdžio darbuose (Zinkevičius 1975: 85; Zinkevičius 1979: 92–93), tiek ir eksperimentiniuose, spektrografiniuose, audiciniuose tyrimuose (Kačiūskienė 1982: 39–45; Garšva 1982a: 68–70; Kačiūskienė 1983: 24–38). Taip lyginta skirtingų kartų panevėžiškių patarmės vartosena. XXI a. pradžios darbuose pradedama remtis statistiniais, psichoakustiniais, spektriniais, oscilografiniais metodais (jie taikomi ir kompleksiniuose darbuose (Markevičienė 2001: 29–32; LKTCh 2004: 30–34, 184–1946; Zinkevičius 2006: 74–82), ir atskirų autorių tyrimuose (Kačiūskienė 2000: 25–31; Garšva 2002: 9–18; Kačiūskienė 2003: 88–92; Kačiūskienė 2005a: 49–53; Kačiūskienė 2005b: 499–503; Kačiūskienė 2009: 61–67; Kačiūskienė 2012: 53–62). Šiuo laikotarpiu daugėja ir sociolingvistinių bruožų turinčių darbų: taikomas anketinis metodas (Kačiūskienė 2005c), įsivesti amžiaus (Kačiūskienė 2006; Meiliūnaitė 2009), išsilavinimo (Kačiūskienė 2013a: 8) kintamieji, tiriama kalbinė savimonė (Kačiūskienė 2013b: 22). Dažnėjantis sociolingvistikos įtraukimas į panevėžiškių patarmės tyrimus rodo, kad XXI a. pradžioje vykstant intensyviam tarmių kaitos procesui įprastų metodų šiam reiškiniui nustatyti ir paaiškinti jau neužtenka. 2. TARMIŠKUMO TYRIMO METODIKA Kintant tarmėms, kinta ir jas nagrinėjanti geolingvistika – ji tapo tarpalykinė: įprastus tarmėtyrininkų tikslus papildo sociolingvistika (pavyzdžiui, 5 Šio laikotarpio rezultatai skelbti ir kituose leidiniuose. Minėtini Kazimiero Garšvos Joniškėlio apylinkės šnektos tekstai (1982b). 6 Tarminę kalbą įrašė Aldona Jonaitytė, Stasys Tumėnas, D. Kazilionytė, S. Liolytė, Kazys Morkūnas, Aloyzas Vidugiris ir Edmundas Trumpa, transkribavo Aloyzas Vidugiris, Asta Leskauskaitė ir Rima Bacevičiūtė. Straipsniai / Articles 177 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ atsižvelgiama į sociolingvistinius kintamuosius (amžių, lytį, išsilavinimą ir kt.). Geolingvistikai įgijus naujų požymių, XXI a. pradžios tarmėtyros teorinės nuostatos ir metodologiniai principai pradedami kvalifikuoti sociogeolingvistikos terminu (Aliūkaitė 2011: 257; Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2014). Kalbos reiškiniai sociogeolingvistiniuose tyrimuose gali būti nagrinėjami ne tik šių dviejų krypčių instrumentais, bet ir kitų mokslo sričių metodais. Šio straipsnio tikslas – išbandyti vieno iš statistikoje taikomo klasterinės analizės metodo tinkamumą rytų aukštaičių panevėžiškių gyvenamųjų vietovių panašumams pagal skiriamųjų tarminių ypatybių vartojimo dažnį nustatyti7. Tyrimo objektas – panevėžiškių patarmės būdingosios ypatybės. Atlikta statistinė klasterinė analizė leis patikrinti, kaip grupuojasi tiriamosios vietovės pagal skiriamųjų tarminių ypatybių vartojimo dažnį. Tokiu būdu sukuriamas tyrimo modelis tiriamųjų vietovių kalbos tarmiškumui ir periferiskumui išmatuoti – pasirinkus keturis LKA punktus (du centrinius, du paribinius), nustatoma, kaip juose išlaikytos tarminės ypatybės ir ar taikytas modelis tinkamas tai atlikti. Straipsnyje centrinio ir paribinio LKA punkto sąvokos vartojamos geografiniu požiūriu: centriniu vadinama vietovė, geografiškai esanti arčiau rytų aukštaičių panevėžiškių ploto centro, paribiniu – gyvenvietė, esanti arti kitų patarmių ribų. Dėl to kalbos požiūriu gali būti tapusi periferinė (pereiginė, t. y. gali būti perėmusi kitų kalbų požymių ar kitų patarmių skiriamųjų tarminių ypatybių)8. Tiriamąją medžiagą sudaro atsitiktinai pasirinkti 90 min. rytų aukštaičių panevėžiškių patarmės garso įrašai. Jie surinkti 1992, 2004, 2012 m. iš vietovių, kurios buvo tirtos dar prieš 60 metų (žr. LKA 1977: 21–23, LKA 1982: 9–11, LKA 1991: 9–11) – Bučiūnų (52) (įrašo Nr. LK259701, kompaktinės plokštelės registracijos Nr. CD 1496 RAP 116), Pąsvalio (112) (įrašo Nr. LK204602, kompaktinės plokštelės registracijos Nr. CD 1508 RAP 122), Kapčiūnų (138) (įrašo Nr. LK029101, kompaktinės plokštelės registracijos Nr. CD 1156 RAP 79) ir Stūm̃briškio9 (171)10. 7 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai yra vakarinėje rytų aukštaičių pusėje. Jie ribojasi su vakarų aukštaičiais šiauliškiais, rytų aukštaičiais kupiškėnais, anykštėnais ir širvintiškiais (žr. 1 paveikslą). 8 Apie centrinio ir periferinio LKA punkto terminus plačiau žr.: Morkūnas 1993: 4–7; Kardelis 2014; Kardelis, Stakutytė 2015). 9 Šiam įrašui registracijos Nr. dar nesuteiktas, jis saugomas Lietuvių kalbos instituto serveryje kartu su kitais 2012 m. surinktais duomenimis. 10 Įrašai sukaupti 2007–2013 m. vykdant projektą Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida (žr. Lietuvių kalbos tarmės). 178 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo Eksperimentiškai nagrinėjamos trijų moterų (D. N., g. 1926 m., gyv. Bučiūnuose; J. L., g. 1934 m., gyv. Pasvalyje11; V. M., g. 1909 m., gyv. Klovainiuose12) ir vieno vyro (B. N., g. 1946 m., gyv. Stumbriškyje) panašaus tempo kalboje pavartotos tarminės ypatybės13. Kaip matyti 1 paveiksle, tiriamosios vietovės yra aukštaičių plote, todėl joms būdinga visų aukštaičių skiriamoji ypatybė – kirčiuoti dvibalsiai ie, uo išlaikomi sveiki, kaip ir bendrinėje kalboje, kitaip nei žemaičių plote (Zinkevičius 1966: 13–14; LKT 1970: 15; LKTCh 2004: 29). LKA punktai priklauso rytų aukštaičių plotui, nes šioje patarmėje siaurinami dvigarsiai an, am, en, em bei buvę nosiniai balsiai ą, ę ir tariami kaip ɔn, ɔm, ɛn, ɛm bei o, e (Zinkevičius 1966: 15, 83–84, 99–101; LKT 1970: 32–33; LKTCh 2004: 30, 173–175)14. Pagrindinė skiriamoji panevėžiškių ypatybė – trumpųjų galūnės balsių suplakimas, vadinamoji balsių redukcija. Pagal redukcijos laipsnį tiriamieji LKA punktai priklauso šiauriniams panevėžiškiams, kurių trumpieji galūnės balsiai virto neaiškios kokybės murmamaisiais garsais, skirtingai nuo pietinių, kurie trumpuosius a, u galūnėse suplaka į vieną garsą, panašų į u, tačiau nelūpinį, žymimą v (Zinkevičius 1966: 92, 119–121; LKT 1970: 35; LKTCh 2004: 175–176). Šiame darbe tiriamųjų vietovių tarmiškumas matuojamas tikrinant nevienodai kirčiuojamų ar skirtingose žodžių dalyse esančių šešių balsių (o, ė, i, u, y, ū) ir dviejų dvibalsių (ie, uo) produktyvumą. Papildomai fiksuojamas ir kirčio atitraukimo dažnis. Dvi ypatybės yra savitai vartojamos tik šiauriniame panevėžiškių plote. Nekirčiuotoje pozicijoje šiaurės panevėžiškiai, skirtingai nuo pietinių, dvibalsius ie, uo atliepia e, o (Zinkevičius 1966: 16, 87; LKTCh 2004: 176). Išskirtinai tiriamosiose vietovėse atitraukiamas ir kirtis – šiaurės panevėžiškių plote veikia visuotinio kirčio atitraukimo dėsnis, kai kirtis atitraukiamas ne tik nuo trumpos, bet ir nuo ilgos tvirtagalės galūnės ne tik į ilgąjį, bet ir į trumpąjį skiemenį, ir intensyvusis sąlyginis kirčio atitraukimas, kai atitraukiama nuo 11 Šiame įraše užfiksuotas kelių moterų kalbėjimas. Tačiau didžiąją laiko dalį kalba viena pateikėja, todėl tyrime traktuojama, kad tirta šios vienos moters kalba. 12 Ši pateikėja gyvena Klovainiuose, tačiau įrašas duomenų bazėje priskirtas Kapčiūnų (138) punktui. 13 Procentiškai pateikėjų moterų yra daugiau nei pateikėjų vyrų, todėl ir šiame tyrime nagrinėjama daugiau moterų garso įrašų nei vyrų. 14 Šios ir kitos panevėžiškių tarmę nuo kitų skiriančios ypatybės pastebėtos jau XIX a. pabaigoje – apie kirčiuotų kamieno ie, uo, dvigarsių an, en, trumpųjų balsių i, u, kirčiuotų kamieno o ir kitų požymių tarimo skirtumus įvairiose šalies dalyse rašė Volteris (Вольтеръ 1886: 1–12). Straipsniai / Articles 179 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ trumpos galūnės į priešpaskutinį bet kokio ilgumo skiemenį (Zinkevičius 1966: 37–40, LKT 1970: 34–35, LKTCh 2004: 30–31)15. Kitos tiriamosios ypatybės yra universalesnės. Tai ir minėti kirčiuoti kamie- no ie, uo, kurių kokybe tiriamajame plote nesiskiria nuo kitų aukštaičių ir ben- drinės kalbos. Kaip ir visi rytų aukštaičiai, šiaurės panevėžiškiai kirčiuotus (ne atitraukti- niu kirčiu) trumpuosius u, i ne galūnėje pailgina ir taria labai siaurus (Zinke- vičius 1966: 107; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 177). Tariant nekirčiuotus ka- meno y, ū, elgiamasi atvirkščiai – jie verčiami atitinkamais trumpaisiais i, u (Zinkevičius 1966: 110; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 176). Tačiau skirtingai nuo daugelio aukštaičių, kirčiuotas kamieno o panevėžiš- kių plote tariamas be a atspalvio, bet nekirčiuotoje galūnėje jis virsta a (Zinke- vičius 1966: 70). Kirčiuotas kamieno ė paprastai išlaikomas (Zinkevičius 1966: 74), o nekirčiuotas galūninis ė tariamas e (Zinkevičius 1966: 75; LKTCh 2004: 176–178). Taigi tyrime analizuojamas septynių stipriųjų arba ryškiųjų (kirčiuotų ka- meno ie, uo, o, ė, i, u, kirčio atitraukimo) ir šešių silpnųjų arba blankiųjų (ne- kirčiuotų kamieno y, ū, ie, uo, nekirčiuotų galūnės ė, o) panevėžiškių skiriamųjų tarminių ypatybių dažnis (žr. 1 lentelę)16. Šie požymiai yra ga j ū s ir, kaip ma- tyti jų vartojimo dažnio lentelėje, daug kartų pasitaikantys panevėžiškių kal- boje. Tai rodo ir naujausi atlikti šios patarmės tyrimai (žr. Aliūkaitė et al. 2014: 188–191). Surinkta tiriamųjų tarminių vietovių medžiaga apdorota keliais etapais: 1) klaus y ta iš tiriamųjų LKA punktų įvairiais laikotarpiais surinktų garso įrašų; 2) atlikta garso įrašų analizė – jų klausantis, fiksuotas 13 skiriamųjų panevėžiš- kių tarminių ypatybių pavartojimo dažnis; 3) dažniai suvesti į SPSS Statistics kompiuterinę programą ir atlikta klasterinė analizė17. Pritaikius klasterinės analizės metodą, nustatytas pasirinktų keturių rytų aukštaičių panevėžiškių patarmės LKA punktų panašumas ir jie suskirstyti 15 Paprastai kirtis nuo galūnės neatitraukiamas aukštesniojo laipsnio prieveiksmiuose, oksitonuose įvardžiuose ir būsimojo laiko III asmens formose (Zinkevičius 1966: 38), daugiskaitmenių žo- džių galūnės kirtis atitraukiamas į artimiausią skiemenį (Zinkevičius 1966: 39), neatitraukiamas į priešdėlį (LKTCh 2004: 180). 16 Pagrindiniai stipriųjų (arba ryškiųjų) ir silpnųjų (arba blankiųjų) ypatybių skyrimo kriterijai – paplitimo plotas, atpažįstamumas ir išlyginimas: stipriosios ypatybės yra būdingos palyginti mažam tam tikros patarmės plotui, greitai pastebimos ir lengvai išlyginamos, o silpnosios ypatybės būdingos daugeliui giminingų patarmių, jos sunkiau pastebimos, todėl ir nelinkstama jų koreguoti (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 46–47). 17 Apie programą plačiau žr.: IBM SPSS Statistics; Vaitkevičius, Saudargienė 2006. 180 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo 1 PAV. Tiriamosios rytų aukštaičių panevėžiškių vietovės (Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2014: 189) Straipsniai / Articles 181 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ į panašių objektų grupes – klasterius. Tiriamieji duomenys sugrupuoti taip, kad skirtumai iš tiriamųjų vietovių sudaryto klasterio viduje būtų kuo mažesni, o tarp klasterių – kuo didesni (Čekanavičius, Murauskas 2002: 195; Vaitkevičius, Saudargienė 2006). ¹ LENTELĖ. Panevėžiškių skiriamųjų tarminių ypatybių pavartojimo dažnis tiriamosiose vietovėse18 STIPRUMAS YPATYBĖ BUČIŪNAI Įrašo trukmė 43 min. 8 sek. PASVALYS Įrašo trukmė 46 min. 42 sek. KAPČIŪNAI Įrašo trukmė 28 min. 28 sek. STUMBriškis Įrašo trukmė 62 min. 11 sek. Stiprioji Kirčiuotas kamieno ie išlaikomas ~ 79 ~ 55 ~ 28 ~ 66 Stiprioji Kirčiuotas kamieno uo išlaikomas ~ 42 ~ 16 ~ 21 ~ 24 Stiprioji Kirčiuotas kamieno ė išlaikomas ~ 59 ~ 67 ~ 50 ~ 70 Stiprioji Kirčiuotas kamieno o išlaikomas ~ 65 ~ 87 ~ 40 ~ 63 Stiprioji Kirčiuotas kamieno u ilginamas ~ 70 ~ 50 ~ 47 ~ 87 Stiprioji Kirčiuotas kamieno i ilginamas ~ 63 ~ 70 ~ 50 ~ 83 Stiprioji Kirčio atitraukimas ~ 88 ~ 90 ~ 68 ~ 137 Silpnoji Nekirčiuotas kamieno uo verčiamas o ~ 2 ~ 3 ~ 1 ~ 4 Silpnoji Nekirčiuotas kamieno ie verčiamas ę ~ 7 ~ 13 ~ 4 ~ 12 Silpnoji Nekirčiuotas kamieno y verčiamas i ~ 15 ~ 12 ~ 10 ~ 25 Silpnoji Nekirčiuotas kamieno ū verčiamas u ~ 4 ~ 1 0 ~ 7 Silpnoji Nekirčiuotoje galūnėje ė verčiamas e ~ 40 ~ 28 ~ 8 ~ 41 Silpnoji Nekirčiuotoje galūnėje o verčiamas a ~ 121 ~ 78 ~ 86 ~ 157 18 Įrašų klausėsi gimtatarmė tyrėja. Kadangi dažnis fiksuotas klausantis spontaninės sakytinės kalbos garso įrašų, dėl žmogiškųjų faktorių pateikti duomenys gali turėti paklaidų. 182 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo Tyrime pasirinkta eksperimentiškai išbandyti du klasterių sudarymo metodus – hierarchinį ir nehierarchinį (dviejų žingsnių). Jie skiriami pagal tai, kaip parenkami jų panašumo matai, atstumo tarp klasterių nustatymo kriterijai bei kokia skirstymo į klasterius strategija. Pagrindinis jų skirtumas – tiriamuosius duomenis grupuojant dviejų žingsnių klasterinės analizės metodu, iš anksto žinomas (pasirenkamas) klasterių skaičius (Čekanavičius, Murauskas 2002: 202). Analizuojant gautus klasterinės analizės rezultatus, įvertinama tai, kad darbe tiriama spontaninė pateikėjų kalba, o ne vienodi tekstai, kalbėjimo sąlygos yra skirtingos ir tiriamųjų duomenų imtis labai maža, todėl klasterinės analizės rezultatai gali būti ne visai tikslūs. Tačiau šiame darbe, atsižvelgiant į tiriamąją medžiagą, numatoma tik patikrinti, ar šis metodas apskritai atskleis vietovių pagal pavartotų tarminių ypatybių dažnį grupavimosi dėsningumus. Tiksliau tariant, tikrinama, ar klasterinė analizė gali atskleisti pagal vartojamų tarminių ypatybių dažnį į periferiškumą linkusias vietoves ir parodyti geriausiai tarmines ypatybes išlaikiusių vietovių panašumą, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, pavyzdžiui, geografinį atstumą, paribinę vs. centrinę vietovių padėtį rytų aukštaičių panevėžiškių patarmės ribose, sociogeolingvistinius skirtumus. 3. KLASTERINĖ PANEVĖŽIŠKIŲ SKIRIAMŲJŲ YPATYBIŲ ANALIZĖ Siekiant patikrinti, kaip pagal 13 pagrindinių panevėžiškių skiriamųjų ypatybių vartojimo dažnį (žr. 1 lentelę) grupuojasi tiriamosios vietovės, pasitelktas vienas hierarchinis ir vienas nehierarchinis metodas – SPSS Statistics kompiuterine programa atlikta hierarchinė (jungimo) ir dviejų žingsnių klasterinė analizė. SPSS Statistics Dėl mažo duomenų kiekio abiem atvejais pasirinktas minimalus klasterių skaičius – 2. Gauti hierarchinės klasterinės analizės rezultatai rodo, kad Bučiūnuose, Pasvalyje ir Kapčiūnuose skiriamųjų tarminių ypatybių vartojamo dažnis yra panašiausias, todėl šie LKA punktai suformavo vieną klasterį. Kitą panašių objektų grupę sudaro Stum̃briškis (žr. 2 lentelę). 2 LENTELĖ. Hierarchinės klasterinės analizės rezultatai pagal 13 skiriamųjų rytų aukštaičių panevėžiškių ypatybių vartojimo dažnį Klasterio Nr. Į klasterį patekęs LKA punktas 1 Bučiūnai, Pasvalys, Kapčiūnai 2 Stum̃briškis Straipsniai / Articles 183 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Kadangi pirmąjį klasterį sudaro paribinis (Bučiūnai) ir du centriniai (Pasvalỹs, Kapčiūnai) LKA punktai, galima teigti, kad skiriamosios tarminės ypatybės tiriamosiose vietovėse gali būti panašiai gerai išlaikomos, nepaisant jų geografines padėties. Kita vertus, mažiausiai į kitus tris tiriamuosius LKA punktus panašios panevėžiškių tarminio ploto pakraštyje esančios Stum̃briškio gyvenvietės duomenys rodo, kad būdingosios panevėžiškių tarminės ypatybės gali būti prasčiau išlaikomos paribiniame LKA punkte. Dendrograma vaizdžiai parodoma, kokia seka klasteriai buvo jungiami (žr. 2 paveikslą). Joje matyti, kad panašiausi yra paribinis ir centrinis LKA punktai – Bučiūnų ir Pãsvalio gyvenamosiose vietovėse panevėžiškių skiriamųjų ypatybių vartojimo produktyvumas yra panašus. Mažiau šių požymių pasitaikė prie Kapčiūnų gyvenančio pateikėjo kalboje. Labiausiai išsiskiria paribinis LKA Stum̃briškio punktas – tarmiškumo lygis šioje gyvenvietėje mažiausiai panašus į kitų trijų tiriamųjų vietovių. 2 PAV. Klasterių jungimo dendrograma (1 Bučiūnai, 2 Pasvalỹs, 3 Kapčiūnai, 4 Stum̃briškis) Tokius hierarchinės klasterinės analizės rezultatus galėjo lemti įvairios sociogeolingvistinės LKA punktų priežastys: Stum̃briškio kaimas, kitaip nei kiti trys, yra arčiausiai didžiojo apskrities miesto (pagrindinio urbanizacijos traukos centro) Panevėžio, todėl, palyginti su kitais LKA punktais, patarmei bendrinė kalba gali daryti poveikį, lemiantį mažesnį tarminių ypatybių vartojimo dažnį. Rezultatus galėjo paveikti ir tai, kad Stum̃briškis yra LKA paribio punktas – jis ribojasi su kupiškėnais ir dalis šio kaimo gyventojų yra nevietiniai, kalbantys pusiau tarme kalba19. 19 Galimybė, kad taip rezultatus paveikė ilgiausias LKA Stum̃briškio punkto garso įrašas, atmetama, nes, palyginti šio LKA punkto duomenis su kitose vietovėse užfiksuotu tarminių ypatybių vartojimo dažniu, rezultatai gana panašūs. Taip pat įrašė pateikėjas kalba ne vienas – jis yra nuolat klausinėjamas tyrėjų. 184 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo Šie argumentai leidžia daryti prielaidą, kad LKA Stum̃briškio punktas gali būti periferinis – kartu su būdingosiomis rytų aukštaičių panevėžiškių ypatybėmis tiriamojoje gyvenvietėje galimai vartojamos ir kitų patarmių (uteniškių, kupiškėnų) ar bendrinės kalbos elementai, dėl šių priežasčių jis sudaro atskirą grupę. 1 paveiksle matyti, kad Bučiūnai taip pat yra paribinis LKA punktas – jis ribojasi su šiauliškiais. Tačiau, kaip rodo hierarchinės klasterinės analizės rezultatai, dėl jo skiriamųjų panevėžiškių tarminių ypatybių gajumo abejonių nekyla – šis kaimas pagal tiriamuosius duomenis panašiausias į Pãšvalį, kurio patarmė, remiantis naujausiais tyrimais, yra stiprus vakarinių rytų aukštaičių geo­lektas (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 261)20. Taigi panevėžiškių patarmės ploto paribyje esančiuose Bučiūnuose yra vienodai gerai išlaikomos tarminės ypatybės, kaip ir tarminio ploto centre esančioje vietovėje. Vadinasi, paribinio LKA Bučiūnų punkto, kitaip nei Stum̃briškio, nėra pagrindo vadinti periferiniu. Atlikta dviejų žingsnių klasterinė analizė rodo kiek kitokius rezultatus: skiriamųjų tarminių ypatybių vartojimo dažnis yra panašiausias Bučiūnuose, Pasvalyje ir Stum̃briškyje, šie LKA punktai sudaro vieną panašių objektų grupę, o Kapčiūnai – kitą (žr. 3 lentelę). 3 LENTELĖ. Dviejų žingsnių klasterinės analizės rezultatai pagal 13 skiriamųjų rytų aukštaičių panevėžiškių ypatybių vartojimo dažnį Klasterio Nr. Į klasterį patekęs LKA punktas 1 Bučiūnai, Pasvalỹs, Stum̃briškis 2 Kapčiūnai Tačiau kitaip nuo anksčiau gautų duomenų, šį kartą grupuojasi vienas centrinis (Pasvalys) ir du paribiniai (Bučiūnai, Stum̃briškis) LKA punktai, o antrąjį klasterį sudaro ne paribinė, o centrinė gyvenamoji vietovė (Kapčiūnai). Gauti rezultatai kelia abejonių – jie rodo, kad stipriosios ir blankiosios tarminės ypatybės gali būti geriau išlaikomos paribiniuose LKA punktuose nei centriniame. 4 lentelėje matyti, kad pirmajį klasterį sudarančiuose LKA punktuose visų pavartotų ypatybių vidurkiai yra aukštesni nei antrojo. Tai reikštų, kad pirmojo klasterio LKA punktuose yra geriau išlaikytas tarmiškumas nei antrojo – Bučiūnuose, Pasvalyje ir Stum̃briškyje visų tiriamųjų ypatybių pavartojimo dažnis yra didesnis nei Kapčiūnuose. Abejonių gali kelti tai, kad pirmajame klasteryje beveik visi duomenys labai išsibarstę (standartinis nuokrypis svyruoja nuo 20 Geolektu vadinamas „[...] nehomogeniškas (nevienalytis) regioninis kalbos variantas, neturintis labai aiškių geografinių ribų arealo. Kalbiniu požiūriu jis yra tradicinės tarmės tęsinys, išlaikęs tam tikrą senųjų tarminių ypatybių pluoštą“ (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 41). Straipsniai / Articles 185 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 4 LENTELĖ: Klasterių centrai pagal 13 skiriamųjų ypatybių Klasteris | ie Vid. 66,67; Stand. n. 12,014 | 28,00; · | 57,00; 21,679 | uo Vid. 27,33; Stand. n. 13,317 | 21,00; · | 25,75; 11,325 | o Vid. 71,667; Stand. n. 13,317 | 40,000; · | 63,750; 19,207 | ė Vid. 65,333; Stand. n. 5,686 | 50,000; · | 61,500; 8,963 | i Vid. 72,000; Stand. n. 10,149 | 50,000; · | 66,500; 13,772 | u Vid. 69,000; Stand. n. 18,520 | 47,000; · | 63,500; 18,699 | Kirtčio atitraukimas Vid. 105,00; Stand. n. 27,731 | 68,00; · | 95,75; 29,239 | Nekirčiuoti galūnės | Klasteris | ie Vid. 10,67; Stand. n. 3,215 | 4,00; · | 9,00; 4,243 | uo Vid. 3,000; Stand. n. 1,000 | 1,000; · | 2,500; 1,291 | y Vid. 17,333; Stand. n. 6,807 | 10,000; · | 15,500; 6,658 | ū Vid. 4,000; Stand. n. 3,000 | ,000; · | 3,000; 3,162 | ė Vid. 36,33; Stand. n. 7,234 | 8,00; · | 29,25; 15,349 | o Vid. 118,667; Stand. n. 39,552 | 86,000; · | 110,500; 36,189 | 1 2 Bendras 1 2 Bendras 186 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo nedidelio (1) iki labai aukšto – net 39,552). Galbūt tai būtų galima paaiškinti tuo, kad tyrime nagrinėjamos reikšmės yra gana didelės. O kuo didesni reikšmių vidurkiai, tuo didesni ir standartiniai nuokrypiai. Patys mažiausi Kapčiūnų vietovėje pavartotų ypatybių dažniai (žr. 1 lentelę), kurie, žinoma, sutampa su pateiktais vidurkiais (nekerčiuotų kamieno ū – 0 pavartojimo atvejų, nekerčiuotų kamieno uo – 1, nekerčiuotų kamieno ie – 4) rodo, kad minėtos silpnosios ypatybės šiame LKA punkte yra neproduktyvios, menkai išlaikomos pateikėjų kalboje. Būtų galima manyti, kad dėl šios priežasties jos yra linkusios išnykti, būti pakeistos kitais variantais. Tačiau šie duomenys nedaug skiriasi nuo kitą klasterį sudarančių trijų LKA punktų pavartotų ypatybių dažnio vidurkių (atitinkamai 4, 3 ir 10,67). Todėl linkstama manyti, kad nekerčiuoti kamieno ū, uo, ie visose keturiose vietovėse gyvenančių pateikėjų kalboje pasitaiko retai, bet yra išlaikyti. Tyrime neatmetama tikimybė, kad tiems patiems duomenims taikant skirtingus klasterinės analizės metodus galima gauti skirtingus rezultatus (Čekanavičius, Murauskas 2002: 196). Tačiau daroma prielaida, kad tokius rezultatus galėjo lemti nevienoda tirtų garso įrašų trukmė – dėl šios priežasties trumpiausiame LKA Kapčiūnų punkto įraše pavartota mažiau nagrinėjamų ypatybių nei kituose trijuose. Tai galėjo turėti įtakos ir gautiems mažiems šios gyvenamosios vietovės skiriamųjų ypatybių vartojimo dažnio vidurkiams, rodantiems šiame kaime esant žemą tarmiškumo lygį. Siekiant pagrįsti prielaidą, dirbtinai sunormintas Kapčiūnuose pavartotų ypatybių dažnis (SPSS Statistics programoje šiame LKA punkte pavartotas skiriamųjų tarminių ypatybių dažnis pakeistas į kitų trijų LKA punktų visų dažnių vidurkius) ir vėl pakartoti skaičiavimai. Tai atlikus, rezultatai sutapo su hierarchinėje analizėje gautais duomenimis (žr. 5 lentelę). 5 LENTELĖ. Dviejų žingsnių klasterinės analizės rezultatai pagal 13 skiriamųjų rytų aukštaičių panevėžiškių ypatybių vartojimo dažnį, dirbtinai sunorminus Kapčiūnuose pavartotų ypatybių dažnį Klasterio Nr. Į klasterį patekęs LKA punktas 1 Bučiūnai, Pasvalys, Kapčiūnai 2 Stumbrškis Palyginus abiem metodais gautus tiriamųjų LKA punktų grupavimosi rezultatus, išryškėja tendencija – pagal tarminių ypatybių pavartojimo dažnio panašumą vieno klasterio niekada nesudaro tik centriniai LKA punktai, o kito – tik paribiniai. Tai patvirtina nuostatą, kad rytų aukštaičių panevėžiškių plote Straipsniai / Articles 187 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Klasterių centrai pagal 13 skiriamųjų ypatybių, panevėžiškių ypatybių, dirbtinai sunorminus Kapsiūnuose pavartotų ypatybių dažnį Klasteris ie Vid. Stand. n. 67,00 12,000 66,00 · 66,75 9,811 uo Vid. Stand. n. 28,33 13,051 24,00 · 27,25 10,874 o Vid. Stand. n. 74,67 11,240 63,00 · 71,75 10,874 ė Vid. Stand. n. 63,67 4,163 70,00 · 65,25 4,646 i Vid. Stand. n. 68,33 4,726 83,00 · 72,00 8,287 u Vid. Stand. n. 63,00 11,269 87,00 · 69,00 15,122 Kirčio atitraukimas Vid. Stand. n. 94,33 9,292 137,00 · 105,00 22,642 1 2 Bendras Nekirčiuoti kamieno ie Vid. Stand. n. 10,33 3,055 12,00 · 10,75 2,630 uo Vid. Stand. n. 2,67 ,577 4,00 · 3,00 ,816 y Vid. Stand. n. 14,67 2,517 25,00 · 17,25 5,560 ū Vid. Stand. n. 3,00 1,732 7,00 · 4,000 2,449 ė Vid. Stand. n. 34,67 6,110 41,00 · 36,25 5,909 o Vid. Stand. n. 106,00 24,269 157,00 · 118,75 32,294 1 2 Bendras 188 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo tarmiškumas gali būti panašiai gerai išlaikomas ir centrinėse, ir tarminio ploto paribyje esančiose gyvenamosiose vietovėse (šiuo atveju – Bučiūnuose). Hierarchinės ir dviejų žingsnių (sunorminus duomenis) klasterinės analizės rezultatai taip pat leidžia manyti, kad LKA paribio punktas ne visada yra periferinis: galbūt LKA Stumbríš kio tarminį punktą ir būtų galima vadinti periferiniu, nes jo rezultatai labiausiai skiriasi nuo kitų trijų vietovių duomenų. Tačiau Bučiūnai, nepaisant savo geografinės padėties panevėžiškių tarminiame plote, nėra periferinis LKA punktas – jame tarminės ypatybės yra vienodai gerai išlaikytos, kaip ir LKA centriniuose Pãsvalio ir Kapčiūnų punktuose. Dėl norminimo proceso pasikeitus rezultatams, pasikeitė ir LKA punktuose pavartotų ypatybių dažnio vidurkiai – jie nežymiai sumažėjo pirmojoje panašių objektų grupėje ir išaugo antrajame klasteryje (žr. 6 lentelę). Gauti duomenys rodo, kad visos silpnosios ir didžioji dalis stipriųjų ypatybių yra geriau išlaikomos Stumbríškio nei Bučiūnų, Pãsvalio ir Kapčiūnų gyvenamosiose vietovėse. Tai leidžia suabejoti anksčiau tyrime daryta prielaida, kad dėl skirtingų sociogeolingvistinių priežasčių Stumbríškyje tarmiškumo lygis yra žemiausias. Atvirkščiai, LKA Stumbríškio punktas iš kitų trijų išsiskiria produktyvia kirčiuotų kamieno ė, i, u, kirčio atitraukimo, nekirčiuotų kamieno ie, uo, y, ū ir nekirčiuotų galūnės ė, o vartosena – šios ypatybės yra ga jos ir linkusios išlikti gyvenamosios vietovės pateikėjų kalboje. Minėti tarminiai požymiai gana gerai išlaikyti ir Bučiūnuose, Kapčiūnuose bei Pasvalyje, nors taip griežtai teigti neleidžia pirmajame klasteryje labai išsibarstę tiriamieji duomenys (standartinis nuokrypis svyruoja nuo 0,577 nekirčiuotų kamieno uo iki 24,269 nekirčiuotų galūnės o). Šie rezultatai paaiškina, kodėl LKA Stumbríškio punktas sudarydavo atskirą klasterį pagal hierarchinės ir dviejų žingsnių (sunorminus duomenis) klasterinės analizės rezultatus. Taip pat jie paneigia tyrime darytą prielaidą, kad Stumbríškyje pavartotų tarminių ypatybių dažnis skiriasi nuo kitų trijų LKA punktų dėl to, kad jis yra periferinis. Gauti dviejų žingsnių klasterinės analizės duomenys leidžia teigti, kad dėl vyraujančio minėtų tarminių ypatybių produktyvumo šios gyvenamosios vietovės, nors ji ir paribinė, nėra pagrindo vadinti periferine. Atliktos analizės duomenys taip pat patvirtina nuostatą, kad tarmiškumo požiūriu LKA Bučiūnų punktas nėra periferinis – šios vietovės skiriamųjų ypatybių vartojimo dažnio vidurkiai panašūs į kitų dviejų LKA centrinių – Kapčiūnų ir Pãsvalio – punktų. Taigi galima matyti, kad panevėžiškių tarminio ploto paribyje esančių LKA Bučiūnų ir Stumbríškio punktų tarmiškumui nedaro įtakos nei stipri, bet smarkiai nykstanti kupiškėnų patarmė, nei mažiau ryškių tarminių ypatybių turintys šiauliškiai. Straipsniai / Articles 189 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Bučiūnų, Kapčiūnų ir Pašvalio gyvenamosiose vietovėse aukštesni nei Stumbr iškio yra tik trijų stipriųjų ypatybių vartojimo dažnio vidurkiai – tai kirčiuotų kamieno ie, uo, o. Todėl apibendrinant galima teigti, kad minėtų trijų LKA punktų tarmiškumą palaiko stipriųjų ypatybių dominavimas pateikėjų kalboje, o Stumbr iškio – labiau silpnųjų nei stipriųjų. 6 lentelėje taip pat matyti, kad nekirčiuoti kamieno ie, uo, ū visose tiriamosiose vietovėse yra gana retai pasitaikančios skiriamosios ypatybės. Tačiau never tėtų teigti, kad šie požymiai linkę išnykti – manoma, kad apskritai pateikėjų kalboje pasitaiko mažai žodžių su šiomis ypatybėmis (pavyzdžiui, piemuõ, puodynė, pūgà). Žvelgiant į atskirų ypatybių ga j umą (žr. 1, 4 ir 5 lenteles), matyti, kad keturiuose tiriamuosiuose LKA punktuose didžiausią polinkį išlikti turi kirčiuoti kamieno ie, o, ė, i, u, kirčio atitraukimas ir silpnoji ypatybė – nekirčiuotas galūnės o. Jos yra dažniausiai vartojamos nagrinėjamosiose gyvenamosiose vietovėse. Rečiausiai pateikėjų kalboje pasitaiko silpnosios ypatybės – nekirčiuoti kamieno ie, uo, y, ū, ē – ir viena stiprioji – kirčiuoti kamieno uo. Ar jos linkusios išnykti, yra jau kitų, išsamesnių, tyrimų klausimas. 4. IŠVADOS Eksperimentiškai pritaikius klasterinės analizės metodą keturių LKA rytų aukštaičių panevėžiškių punktų panašumui, tarmiškumui ir periferiškumui nustatyti, galima daryti tokias preliminarias išvadas. Tyrime taikytas klasterinės analizės modelis yra tinkamas – šiuo metodu atskleisti keturių LKA panevėžiškių punktų grupavimosi pagal tiriamuosius dydžius dėsningumai. Analizė rodo, kad paribiniai LKA punktai tarmiškumo požiūriu nebūtinai yra periferiniai – rytų aukštaičių panevėžiškių tarminio ploto paribyje esančiose Bučiūnų ir Stumbr iškio vietovėse tarmiškumas puikiai išlaikytas, šie LKA punktai nėra perėmę patarmių, su kuriomis ribojasi, aiškių tarminių požymių. LKA Bučiūnų, Pašvalio ir Kapčiūnų punktuose tarmiškumas geriausiai išlaikomas dėl stipriųjų ypatybių (kirčiuotų kamieno ie, uo, o) dominavimo pateikėjų kalboje, o Stumbr iškio – labiau silpnųjų (nekirčiuotų kamieno ie, uo, y, ū ir nekirčiuotų galūnės ė, o) nei stipriųjų (kirčiuotų kamieno ė, i, u, kirčio atitraukimo). Kitos tyrime nagrinėtos ypatybės aiškių dėsningumų nerodo. Klasterinės analizės metodu nagrinėjant tarmes, labai svarbi tiriamosios medžiagos atranka: reikėtų rinktis panašios trukmės garso įrašus, didesnį jų kiekį. Rezultatams įtakos gali turėti ir įvairus jų surinkimo laikotarpis, pateikėjų kalbėjimo tempas. Siekiant išvengti netikslumų, ypatybių vartojimo dažnį turėtų 190 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo vertinti puikiai tarminius požymius išmanantis specialistas. Tyrimui būtų galima naudoti transkribuotus tekstus. LITERATŪRA Aliūkaitė Daiva 2011: Projektas „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“. – Respectus philologicus 20(25), 257–260. Aliūkaitė Daiva, Bakšienė Rima, Jaroslavienė Jurgita, Judžentyte Gintarė ir kt. 2014: Punktų tinklo tankis geolingvistinės skirties aukštaičiai : žemaičiai požiūriu. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), 129–196. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: ideologija, teorija ir metodai. Pagrindinės sąvokos. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), 29–47. Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Būtenas Petras 1932: Aukštaičių tarmės okuojančiosios pašnektės sienos. – Archivum Philologicum 3, 168–209. Čekanavičius Vydas, Murauskas Gediminas 2002: Statistika ir jos taikymai 2. Vilnius: TEV. Garšva Kazimieras 1977: Akcentuacijos ir vokalizmo sąryšis šiaurės vakarų panevėžiškių tarmėje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 17, 76–87. Garšva Kazimieras 1982a: Svarbesnės šiaurės vakarų panevėžiškių fonologijos ypatybės. – Baltistica 18(1), 65–74. Garšva Kazimieras 1982b: Joniškėlio apylinkių šnektos tekstai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Garšva Kazimieras 2002: Panevėžiškių fonetikos raida abipus Latvijos sienos. – Acta Linguistica Lithuanica 47, 9–18. Gerullis Georg 1930: Litauische Dialektstudien. Leipzig: Markert & Petters Verlag. Girdenis Aleksas, Zinkevičius Zigmas 1966: Dėl lietuvių tarmių klasifikacijos. – Kalbotyra 14, 139–147. IBM SPSS Statistics. Prieiga internete: http://www.insol.lt/statistics. Straipsniai / Articles 191 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Jaunius Kazimieras 1898 (1970): Panevėžiškių tarmė. – Kalbininkas Kazimieras Jaunius, sud. Vincentas Drotvinas, Vladas Grinaveckis. Vilnius: Mintis. Kačiuškienė Genovaitė 1982: Vakarinių šiaurės panevėžiškių balsių kiekybė ir jos fonologinė interpretacija. – Kalbotyra 33(1), 39–45. Kačiuškienė Genovaitė 1983: Šiaurės panevėžiškių murm amųjų balsių fonetinės ypatybės, distribucija ir fonologinė interpretacija. – Kalbotyra 34(1), 24–38. Kačiuškienė Genovaitė 1984: Šiaurės panevėžiškių tarmės balsių psichoakustinė klasifikacija. – Kalbotyra 35(1), 42–53. Kačiuškienė Genovaitė 2000: Nekirčiuotų i/u ir ę/ǫ vartojimas Joniškėlio ir Pakruojo apylinkių rišli uose tekstuose. – Baltų filologija 9, 25–31. Kačiuškienė Genovaitė 2003: Trečiojo amžiaus universitetas Šiauliuose: klausytojų požiūris į gimtąją tarmę. – Pedagogija 69, 88–92. Kačiuškienė Genovaitė 2005a: Panevėžio tarmių aprašas – pirmoji mokslinė šiaurės panevėžiškių tarmės studija. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 1, 49–53. Kačiuškienė Genovaitė 2005b: Antano Baranausko ir Kazimiero Jauniaus vieta šiaurės panevėžiškių tarmės tyrimo istorijoje. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai 19, 499–503. Kačiuškienė Genovaitė 2005c: Sodybų statinių pavadinimai šiaurės panevėžiškių tarmėje: anketinis tyrimas. – Žmogus kalbos erdvėje, 60–64. Kačiuškienė Genovaitė 2006: Šiaurės panevėžiškių tarmės fonologijos bruožai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Kačiuškienė Genovaitė 2009: Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas: tarminių formų vartosena. – Filologija 14, 61–67. Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“. – Baltistica 8, 53–62. Kačiuškienė Genovaitė 2013a: Stipriosios ir silpnosios šiaurės panevėžiškių tarmės ypatybės XXI a. pradžioje. – Tarptautinė tarpdaykinė mokslinė konferencija XXI amžiaus tarmių tyrimai: geolingvistinė ir sociolingvistinė perspektyvos. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 8. Kačiuškienė Genovaitė 2013b: Šiaurės panevėžiškių tarminės nuostatos: sociolingvistinis tyrimas. – Tarptautinė mokslinė konferencija Tarmės – Europos tautų kultūrų paveldas (pranešimų tezės). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 22. Kačiuškienė Genovaitė, Girdenis Aleksas 1982: „Žiemgališkoji“ anaptiksė šiaurės panevėžiškių tarmėje ir jos kilmė. – Baltistika 18(2), 189–191. 192 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo Kačiūškienė Genovaitė, Girdenis Aleksas 1997: Rytų aukštaičių ir šiaurės žemaičių priegaidės: bendrybės ir skirtumai. – Kalbotyra 46(1), 31–36. Kardelis Vytautas 2014: Lietuvių kalbos salos: probleminiai aspektai. – Lietuvių kalba 8. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/56/60. Kardelis Vytautas, Stakutytė Emilija 2015: Iš lietuvių dialektologijos raidos. – Lietuvių kalba 9. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/161/131. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Mintis. Labov William 1972: Sociolinguistic patterns. Philadelphia: University of Pennsylvania Press. Lietuvių kalbos tarmės. Prieiga internete: www.tarmes.lt. LKA 1977: Lietuvių kalbos atlasas. 1. Leksika. Vilnius: Mokslas. LKA 1982: Lietuvių kalbos atlasas. T. 2. Fonetika. Vilnius: Mokslas. LKA 1991: Lietuvių kalbos atlasas. T. 3. Morfologija. Vilnius: Mokslas. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, red. Elena Grinaveckienė, Kazimieras Morkūnas. Vilnius: Mintis. LKTCh 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Markevičienė Žaneta 2001: Aukštaičių tarmių tekstai 2. Vilnius: VU leidykla. Meiliūnaitė Violeta 2009: Pietų panevėžiškių vokalizmas ir jo raidos bruožai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė 2011: Leopold Geitler’s Contribution to Lithuanian dialectology: geolinguistic aspect. – Dialektologie a geolingvistika v současné střední Evropě, 19–27. Morkūnas Kazys 1993: Dėl sąvokos „periferinės tarmės“. – Lietuvių kalbotyros klausimai 30, 4–7. Ručinskaitė Irena 1984: „Murmamųjų“ balsių kokybinė opozicija šiaurės panevėžiškių tarmėje. – Kalbotyra 35(1), 72–76. Salys Antanas 1992: Raštai 4. Lietuvių kalbos tarmės. Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Straipsniai / Articles 193 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Spolsky Bernard 2011: Ferguson and fishman: Sociolinguistics and tge sociology of language. The SAGE handbook of sociolinguistics. London: SAGE Publications. Vaitkevičius Raimundas, Saudargienė Aušra 2006: Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose: mokomoji knyga. Kaunas: VDU leidykla. Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnaitė Violeta (sud.) 2014: XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai). Vilnius: Briedis. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1974: Smulkmenos VI. – Baltistica 10(2), 148. Zinkevičius Zigmas 1975: Apie č‘, dž‘ // t‘, d‘ kaitą šiaurės panevėžiškių vardažodžių paradigmoje. – Kalbotyra 26(1), 85. Zinkevičius Zigmas 1979: Kirčio atitraukimas ir kirčiavimo paradigmos. – Kalbotyra 30(1), 90–93. Zinkevičius Zigmas 2006: Lietuvių tarmių kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Барановскій Антоній 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ. Санктпетербургъ: Типографія Императорской Академіи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ 1886: Программа для указанія особенностей говоровъ Литвы и Жмуди. СанктПетербургъ: Типографія Императорской Академіи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ 1904: Литовская хрестоматия 2. СанктПетербургъ: Типографія Императорской Академіи Наукъ. Eastern Aukštaitian of Panevėžys: Cluster Analysis in Search of Dialecticism SUMMARY This paper aims to test the appropriateness of one of the statistical methods – cluster analysis (both hierarchical and two-steps) – to determine the similarity of the populated localities of Eastern Aukštaitian of Panevėžys in accordance with the frequency of usage of distinctive dialectal features. The grouping peculiarities that emerged from the analysis of the research areas allow us to create a model to measure the dialecticism and peripherality of the research areas. 194 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo 90 minute long recordings of the Eastern Aukštaitian of Panevėžys collected from two central – Pasvalys (112), Kapčiūnai (138) – and two marginal – Bučiūnai (52), Stumbriškis (171) – dialectal points were randomly selected for this study. While listening to the recordings, the frequencies of usage of 13 dialectal features of the Eastern Aukštaitian of Panevėžys were identified: 7 of the dialectal features are strong (the stressed ie, uo, o, ė, i, u in the stem and the retraction of accent), while 6 of them are weak (the unstressed y, ū, ie, uo in the stem and the unstressed ė, o in the ending). The frequencies were then entered into the SPSS Statistics computer program and the cluster analysis was performed. The results suggest that the cluster analysis (both hierarchical and two-steps) model applied in the research is suitable for revealing the grouping patterns of the Eastern Aukštaitian of Panevėžys LLA points according to the research dimensions. The analysis indicates that the marginal LLA points are not necessarily peripheral – dialectal features are perfectly maintained in the marginal areas of Bučiūnai and Stumbriškis. In Bučiūnai, Pasvalys and Kapčiūnai points of LLA dialecticism is better maintained due to the strong features (the stressed ie, uo, o in the stem), while in Stumbriškis – the weak ones (the unstressed ie, uo, y, ū in the stem and the unstressed ė, o in the ending) more than the strong ones (the stressed ė, i, u in the stem and the retraction of accent). Other analyzed features show no clear regularities. The research indicates that the selection of the research material is very important for the examination of dialects by the cluster analysis method: recordings of similar duration and a higher number of them should be selected. The results may be influenced by a different collection period or the speech rate of informants. To avoid the inaccuracies, the frequency of the usage of dialectal features should be examined by the specialist of dialectal features. Transcribed texts, as well, could be used for the research. Įteikta 2015 m. sausio 21 d. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 195