Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo
Full text
Straipsniai / Articles 175 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas Les directions de recherches scientifiques: géolingvistique, dialectologie, sociolingvistique, expérimentale phonétique. EYT AUKŠTAIČIAI PANEVŽIŠKIAI: KLASTERIN ANALYS IEKANT TARMIŠKUMO Eastern Aukštaitian of Panevėžys: Cluster Analysis in Search of Dialecticism ANOTATION Il est important de noter que les États membres ne sont pas tenus d'appliquer les dispositions de l'accord de coopération en matière de droits de l'homme. L'article vise à éprouver l'une de la statistique appliquée méthode d'analyse claterine à l'adéquation des eastern hautestaiches panevėžiškių habitations de localités semblums selon distinctifs tarminių caractéristiques de la fréquence de consommation déterminer. Lors de l'analysis émervilėjées des particularités de groupavimosi des sites d'étude permet de créer un modèle d'étude tarmiškumui et periferiškumui des sites d'étude mesurer. Pour l'étude choisir au hasard de manière de 90 min. de durée eastern aukštaičių panevėžiškių patarmės audio recordings, rassemblés à partir deux centrines Pãsvalio (112), Kapčinų (138) et deux paribinių Bučinų (52) et Stubriškio (171) tarminių punkt. Audant des enregistrements, fixer 13 distinctifs panevėžiškių tarminių particularités pavartojimo fréquences, qui plus tard compliquer dans SPSS Statistics programme informatique, et effectuée clesterinė analizė. Les résultats obtenus permettent d'affirmer que l'étude appliquée de l'analyse clusternée modèle est approprié quatre des panevėžiškių LKA points de groupavimosi selon les investigamuosius grandžius dėsningumams révélés. L'analyse montre que les points LKA situés dans la paribée de la tarmine de surface ne sont pas nécessairement périphériques ils y ont parfaitement maintenu des caractéristiques tarminées (LKA Bučinų, Pãsvalio et Kapčinų points ont mieux maintenu des caractéristiques fortes, et Stubriškio silpnosios). L'étude montre que la méthode d'analyse clesterines examinant tarmes, très importante la sélection de la matière étudiamosios. ESMINIAI VOODŽIAI: rytų aukštaičiai panevėžiškiai, LKA points de tarmiškumas, LKA points de periferiškumas, klasterinė analizė.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 176 Acta Linguistica Lithuanica LXXII ANNOTATION This paper aims to test the appropriateness of one of the statistical methods – cluster analysis to determine the similarity of the populated localities of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs in accordance with the frequency of usage of distinctive dialectal features. Grouping particularités qui ont émergé de the analysis of the research areas nous permettent de créer a model to measure the dialecticism and the peripherality of the research areas. 90 minute long recordings of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs collected central – Pasvals (112), Kapčinai (138) – and two marginal – Bučinai (52), Stubriškis (171) – dialectal points were randomly selected for this study. While listening to the recordings, the frequencies of usage of 13 dialectal features of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs were identified, which were then entered into the SPSS Statistics computer profrom two gram and the cluster analysis was performed. The results suggest that the cluster analysis model applied in the study is suitable for according to the research revealing the grouping patterns of the points of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs LLA dimensions. L'analyse indique que the marginal LLA points are not necessarily peripheral dialectal characteristics are perfectly maintained in them (in Bučinai, Pasvals and Kapčinai points of LLA the strong features are better maintained, while the weak ones are better preserved in Stubriškis). L'étude indique que the selection of the research material is very important for the examination of dialects by the cluster analysis method. KEYWORDS: Eastern Aukštaitian of Panevėžs, dialecticism of LLA points, peripherality of LLA points, cluster analysis. 1. PANEVŽIŠKI TYRIM CONTREVUE des langues Lituanies a commencé à s'intéresser au XIX a. fin. Rytų aukštaičiai panevėžiškiai minimi déjà paschies primusies dans les dialektologiques travaux de la langue Lituiniens. À propos des caractéristiques distinctives des panevėžiškių écré Leopold Geitleris (Geitler 1875)1, Eduard Volteris (Вольтеръ; 1904: 325335, 338340, 345354, 1886 Kazimieras Jaunius (Jaunius 1892: 114161)), Antanas Baranauskas (Брановский 1898). Par la même méthode décrite, les travaux se poursuivent et au début du XX s. importants Kazimiero Būgos (1924)3, Antano Salio (1930, 1946)4, Jurgio Gerulio (1930: 3546, 5465, 6676), Petro Būtėno (1932: 168193) 1 Remiamasi Danguole Mikulėniene (2011: 1927). 2 Žr. Jeunus 1970. 3 Žr. Būga 1961: 8283. 4 Žr. Salys 1992: 114119, 122131.
Articles Articles Articles 177 / Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo darbai. Iš jaunagramatikių perimta tyrimų tradicija buvo populiari ir pokario laikotarpiu. Dans des recherches Vėlesnières, les caractéristiques des ryškiosios panevėžiškių patarmės, leur répartition et similitude à des patarmes (Zinkevičius 1966; Girdenis, Zinkevičius 1966: 139147; LKT 1970: 14,36; LKA 1982: 1991; Ručinskaitė 1974: 72: 76; Kačiuškienė 1984: 42 1968; Kačiuškienė, 1968: 533: 313 Kačiuši) ainsi que les causes de leur apparition (Kazlauskas: 1020; Zinkevičius: 148; Garšva: 1974: 76 1977; Girdenis, 1982: 1898719) ont été examinées par la méthode auditive expérimentale, acrographique et spectaculaire. Déjà à la fin XX a. panevėžiškių recherches apparaît sociolingvistikai caractéringų bruožų évaluant les données investigamiosius, commenceama prendre en compte à pateikėjo amžių. Cela marquem tant dans des travaux de nature descriptif (Zinkevičius 1975: 85; Zinkevičius 1979: 9293), tant et dans des expérimentatoires, spektrografiniuose, audiciniuose tyrismes (Kačiuškienė 1982: 3945; Garšva 1982a: 6870; Kačiuškienė 1983: 2438). Taip comparinta différentes fois panevėžiškių patarmės vartosena. a. début des travaux commence à se baser statistiques, psychoacustiques, spectrinaires, oscilographiques (elles sont appliquées et dans les travaux complexes (Markevičienė 2001: 2932; LKTCh 2004: 3034,1946; Zinkevičius 2005b: 499503; 2006: 74–82), ir atskirų autorių tyrimuose (Kačiuškienė 2000: 25–31; Garšva 2002: 9–18; Kačiuškienė 2003: 88–92; Kačiuškienė 2005a: 49–53; Kačiuškienė Kačiuškienė 2009: 6167; Kačiuškienė 2012: 5362). Pendant cette période prolifère aussi des travaux contenant sociolingvistines traožes: appliquée la méthode enquêtée (Kačiuškienė 2005c), įsivesti amžiaus (Kačiuškienė 2006; Meiliūnaitė 2009), de l'éducation (Kačiuškienė 2013a: 8) kintamieji, tiriama kalbinė savimonė (Kačiuškienė 2013b: 22). Frequėjant l'inclusion de sociolingvistique dans les panevėžiškių patarmės recherches indique que au début du XXI a. se déroulant intensivam le processus de chaitos termių habituels méthodes de ce phénomeni pour déterminer et expliquer ne suffit plus. 2.MÉTHODIQUE DU TIRESCION INTERMICHE:Cette méthode est utilisée pour déterminer si une personne est atteinte d'une maladie ou d'une affection grave. Kintant tarmėms, kinta et les examinant geolingvistika elle est devenue tarpdalykinė: įprastus tarmėtyrininkų tikslus papildo sociolingvistika (pavyりに, 5 Les résultats de ce période publibti et dans d'autres publications. Minėtini Kazimiero Garšvos Joniškėlio apylinkės šnektos textai (1982b). 6 Tarminée langue le enregistrée Aldona Jonaitytė, Stasys Tumėnas, D. Kazilionytė, S. Morkūnas, Aloyzas Vidugiris ir Edmundas Trumpa, transkribavo Aloyzas Vidugiris, Asta Leskauskaitė et Rima Bacevičiūtė.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 178 Acta Linguistica Lithuanica LXXII est prise en compte dans sociolingvistinius variablesamuosius (amžių, lytį, éducavimą, etc.). Les géolingvistiques acquisissent de nouveaux signes, les dispositions théoriques et les principes méthodiques du début du XXI a. tarmėtyros commencent à qualifier le terme sociogeolingvistikos (Aliūkaitė 2011: 257; Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2014). Les effets du langage sociogeolingvististiques peuvent être examinés non seulement ces deux directions instrumentsis, mais et d'autres domaines de la science méthodesis. L'objectif de cet article de tester l'adéquation d'une des méthodes d'analyse de cluster appliquée dans la statistique à l'est des hautestaiches panevėžiškių habitations de ressemblances selon les distinctifs traceaux caractéristiques de consommation déterminer la fréquence7. L'objet de recherche panevėžiškių patarmės būdingosios particularités. Attenta statistique clsterine analyse les permet de vérifier, comment groupoiesie étudieuse des zones selon distinctifs tarminaires caractéristiques consommation fréquence. telle manière est créée un modèle d'enquête au niveau de la localité étudiée et périphériškumu mesurer choisius quatre points LKA (deux centrinius, deux paribinius), déterminé, comment elles y maintenues les particularités de la localité et si appliqué le modèle convient pour cela. Straipsnyje centrinio ir paribinio LKA punkto sąvokos vartojamos geografiLiolytė, Kazys niu point de vue: centriniu appelle le lieuovė, géographiquement seant arčiau eastern aukštaičių panevėžiškių ploto centro, paribiniu vietė, esanti près des autres limites des patarmių. En raison de ce point de vue la langue peut être devenue périphérique (pereiginė, t. i. peut être prêteuse d'autres langues des signes ou d'autres adarmies distinctifs des caractéristiques interlimiques)8. Tiriamąją medžiagą sudaro atsitiktinai pasirinkti 90 min. rytų aukštaičių panežiškių patarmės enregistrements audio. Ils ont été rassemblés en 2004, 2012, m. de sites qui ont été tirtés encore il y a 60 ans (žr. LKA 11, 1977: 2123, LKA 1982: 911) LKA 1991: 9 Bučinų (52) (CDįrašo Nr. LK259701, kompaktinės plokštelės registracijos Nr. 1496 RAP 112), Pãsvalio (112) (CDįrašo Nr. LK204602, kompaktinės plokštelės registracijos Nr. 1508 RAP 12 Kapči (138) Nr. (CDįrašo Nr. LK029101, kompaktinės plokštelės registracijos Nr. CD 1156 RAP 79)), et ce sont des arbres à haie, à l'est, à l'est, à l'est et à l'est. Stubriškio9 (171)10. 7 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai yra vakarinėje rytų aukštaičių pusėje. Jie ribojasi su vakarų aukš8 Apie centrinio ir periferinio LKA punkto terminus plačiau žr.: Morkūnas 1993: 4–7; Kardelis 2014; Kardelis, Stakutytė 2015). 9 Cet enregistrement a un numéro d'enregistrement pas encore fourni, il est stocké institute de langue Lituanien sur servery avec d'autres 2012 m. rassembtés données. 10 enregistrés accumulés 20072013 m. dans le cadre du projet Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: optimisation du réseau de points et interactivioji tarminės informacijos sklaida (žr. Lietuvių kalbos tarmės).
Articles 179 Articles / Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo Experimentalement examinées trois femmes (D. N., g. 1926 m., gyv. Bučinuose; J. L., g. 1934 m., gyv. Pasvalyj11; V. M., g. 1909 m., gyv. Klóvainiuose12) et d'un homme (B. N., g. 1946 m., gyv. Stubriškyje) d'un tempo similaire dans le langage pavartotes des caractéristiques tarminées13. Comme montré 1 figurele, les zones d'étude sont haute-taiches plote, donc ils leur sont caractéristique de toutes haute-taiches distinctif caractéristique kirčiuoti bilibalsiai ie, uo sont maintenus en bonne santé, comme et dans la commune en langue, différemment que basse-taiches plote (Zinkevičius 1966: 1314; LKT 1970: 15; LKTCh 2004: 29). Les points LKA appartiennent à l'est des haute-taiches, car dans cette adarmée sont rétrécisés dopparsie an, am, en, em et buvées nosiniai balsiai ą, ę et sont prononcés comme ọn, ọm, ẹn, ẹm et o, e (Zinkevičius 1966: 15, 8384, 99101; LKT 1970: 3233; LKTCh 2004: 30, 173175)14. Principalée distincamoji panevėžiškių particularité courųjų galūnės balsių suplakimas, diteamoji balsių redukcija. Selon le degré de réduction les points LKA étudiés virto neaiškios kokybės murmamaisiais garsais, skirtingai nuo pietinių, kurie trumpuosius a, u galūnėse suplaka į vieną garsą, panašų į u, tačiau nelūpinį, žyappartiennent aux nords panevėžiškiams, dont les courts galūnės voix mimą υ (Zinkevičius 1966: 92, 119121; LKT 1970: 35; LKTCh 2004: 175176). Dans ce travail les locutions étudiées sont mesurées en vérifiant une différence entre les six voix (o, ė, i, u, y, ū) et les deux voix (ie, uo) qui se trouvent dans des parties de mots qui ne se crochent pas ou qui sont différentes. Supplementairement fixé et le fréquence d'attraction du kircium. Dwi caractéristiques sont savitai utilisées seulement au nord du panevėžiškių plote. Nekirčiuotoje positionation du nord panevėžiškie, différemment des mériniens, dvibalsius ie, uo atliepia e, o (Zinkevičius 1966: 16, 87; LKTCh 2004: 176). Exclusivement dans les zones étudiamoses attrapant et kirtis du nord panevėžiškių plote agit universel kirčio attractionnis, quand kirtis attrapant non seulement de trumpos, mais et de longos tvirtagalės galūnės non seulement dans le long, mais et dans le court skiemenį, et intensivusis conditionniis kirčio attractionnis, quand. Šiame raukiše depuis 11 dans plusieurs a enregistré la parole des femmes Cependant la majeure partie du temps parle une seule thankée, donc l'étude traiteture que tirta cette d'une moters langue. 12 Cette pateikėja vit Klóvainiuose, cependant l'enregistrement dans la base de données est attribué Kapčinų (138) au point. 13 Pourcentageusement pateikėjų femmes sont plus que pateikėjų hommes d', donc et dans cette étude est examinée plus de femmes enregistrements audio que hommes. 14 Cette et autres caractéristiques qui distinguent panevėžiškių tarmę des autres remarquées déjà à la fin du XIX a. sur kirčiuotų kamieno ie, uo, dvigarsių an, en, courts vosių i, u, kirčiuotų kamieno o et autres signes des différences de prononciation dans diverses parties du pays écré Volteris (Вольтеръ 1886: 112).
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 180 Acta Linguistica Lithuanica LXXII trumpos galūnės į priešpaskutinį bet kokio ilgumo skiemenį (Zinkevičius 1966: 3740, LKT 1970: 3435, LKTCh 2004: 3031)15. D'autres caractéristiques étudiamoses sont universalesnées. Ceci et menés kirčiuoti kamieno ie, uo, dont qualité tiriamajame plote ne diffère du autres aukštaičių et bendrinės kalbos. Comme et tous eastern aukštaičiai, nord panevėžiškiai kirčiuotus (ne atitrauktiniu kirčiu) trumpuosius u, i ne galūnėje pailgina et taria très étroits (Zinkevičius 1966: 107; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 177). En disant nekirčiuotus kamieno y, ū, elgiamasi atvirkščiai ils se traduisent correspondants trumpaisiais i, u (Zinkevičius 1966: 110; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 176). Cependant à la différence de beaucoup de hauteštaičių, kirčiuotas kamieno o panevėžiškių plote tarias be a atspalvio, mais nekirčiuotoje galūnėje il virsta a (Zinkevičius 1966: 70). Kirčiuotas kamieno ė généralement maintenuomas (Zinkevičius 1966: 74), et nekirčiuotas galūninis ė est prétendu e (Zinkevičius 1966: 75; LKTCh 2004: 176–178). Ainsi dans l'étude est analysée sept puissants ou ryškiųjų (kirčiuotų kamieno ie, uo, o, ė, i, u, kirčio atitraukimo) et six weaknųjų ou blankiųjų (nekirčiuotų kamieno y, ū, ie, uo, nekirčiuotų galūnės ė, o) panežiškivėų distinctions caractéristiques fréquence (žr. 1 tableelę)16. Ces traits sont gajüs et, comme vu leur consommation fréquence tableau, beaucoup de fois appauvrissant panevėžiškių parvoje. Cela le montre et les plus récentes études menées de cette adarmée (žr. Aliūkaitė et al. 2014: 188–191). Le matériel recueilli des sites de medimines d'étude a été traité en plusieurs étapes: 1) écouté des enregistrements sonores recueillis des points d'étude LKA à différentes périodes; 2) effectuée analyse des enregistrements sonores leur écoutant, fixée 13 distinctifs panevėžiškių tarminių caractéristiques de pauprotation; 3) fréquemment compiler dans le programme informatique SPSS Statistics et effectuée une clusterine analyse17. En appliquant la méthode de l'analyse clusternée, déterminé la similitude des quatre choisis d'est hauttaiches panevėžiškių patarmės LKA points et ils subdivisés en introductions et en formes du futur 15 Paprastai kirtis nuo galūnės neatitraukiamas aukštesniojo laipsnio prieveiksmiuose, oksitonuose temps III (Zinkevičius 1966: 38), multiaskiemenies mots galūnės kirtis attraités au plus proche skiemenį (Zinkevičius 1966: 39), non attraits į priešdėlį (LKTCh 2004: 180). 16 Les principaux critères de répartition des caractéristiques fortes (ou ryškiųjų) et faibles (ou blankiųjų) de prévalence aréas, reconnaissances et égalisation: les caractéristiques fortes sont caractéristiques d'une relativement petite surface d'une certaine patarmée, rapidement remarquées et facilement égalisées, et les caractéristiques faiblnose sont caractéristiques de beaucoup de parents de patarmées, elles sont plus difficiles à remarquer, et donc ne tendent pas à leur corriger (Alikaitė, Mikulūnienė 2014: 4647). 17 Apie programą plačiau žr.: IBM SPSS Statistics; Vaitkevičius, Saudargienė 2006.
Straipsniai / Articles 181 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo 1 PAV. Tiriamosios eastern aukštaičių panevėžiškių vietovės (Mikulėnienė, Meiliūnaitė) 2014: 189)
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 182 Acta Linguistica Lithuanica LXXII dans des groupes similaires d'objets clestrius. Les données d'études sont regroupées de sorte que les différences au sein du cluster constitué des sites d'études soient le plus petites, et entre les clusters le plus grandes (Čekanavičius, Murauskas 2002: 195; Vaitkevičius, Saudargienė 2006). 1 LENTEL. Panevėžiškių distinctifs d'interminiens caractéristiques de la pauvretoiement fréquence dans les zonesd'étude18 STIPRUMAS BUINAI Durée de 43 min. 46 8 sec. 42 PASVALS l'Enregistremin. 28 sec. 28 KAPČINAI ment Durée de l'Enregistrement Durée de l'Enregistrement min. sec. STUBRIŠKIS Il est YPATYB Inscription Durée 62 min. 11 sec. Stiprioji Kirčiuotas kamieno ie maintenikomas ~ 79 ~ 55 ~ 28 ~ 66 Stiprioji Kirčiuotas kamieno uo maintenikomas ~ 42 ~ 16 ~ 21 ~ 24 Stiprioji Kirčiuotas kamieno ė maintenikomas ~ 59 ~ 67 ~ 50 ~ 70 Stiprioji Kirčiuotas kamieno o maintenikomas ~ 65 ~ 87 ~ 40 ~ 63 Stiprioji Kirčiuotas kamieno u ilginamas ~ 70 ~ 50 ~ 47 ~ 87 Stiprioji Kirčiuotas kamieno i ilginamas ~ 63 ~ 70 ~ 50 ~ 83 Stiprioji Kirčio attraction ~ 88 ~ 90 ~ 68 ~ 137 Silpnoji Nekirčiuotas kamieno uo transchiamas ọ ~ 2 ~ 3 ~ 1 ~ 4 Silpnoji Nekirčiuotas kamieno ie verchiamas ẹ ~ 7 ~ 13 ~ 4 ~ 12 Silpnoji Nekirčiuotas kamieno y verchiamas i~ 15 ~ 12 ~ 10 ~ 25 Silpnoji Nekirčiuotas kamieno ū traduit u~ 4 ~ 1 0 ~ 7 Silpnoji Nekirčiuotoje galūnėje ė traduit e~ 40 ~ 28 ~ 8 ~ 41 Silpnoji Nekirčiuotoje galūnėje o traduciamas a~ 121 ~ 78 ~ 86 ~ 157 18 enregistres écoutés gimtatarmée investigatrice. Puisque la fréquence fixée écoutant spontanées sakytines langue audio enregistrements, en raison des facteurs humains les données fournies peuvent avoir des pakerres.
Articles articles 183 / Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo L'étude a choisi de tester expérimentalement deux méthodes de formation des clusters hiérarchique et nhierarchique (deux étapes). Ils sont attribués selon ce, comment se choisissent leurs similitude matai, la distance entre les clusteries critères de détermination ainsi quelle scissionnement en clestrius stratégie. La principale différence entre eux les données d'enquête groupant par méthode d'analyse clusternée à deux étapes, de préférence connu (pas sélectionkamas) le nombre de clusters (Čekanavičius, Murauskas 2002: 202). En analysant les reçus résultats d'analyse clusternée, évaluée ce que le travail étudie spontanée présentateurs langue, et non uniodi textai, les conditions de parlements sont différentes et les données étudiables prendre très maža, donc clusternée analyse résultats peuvent être pas tout à fait précises. Cependant dans ce travail, compte tenu de la matière étudiée, prévoit seulement de vérifier si cette méthode en général révélera des endroits selon pavardés interminaires caractéristiques fréquencie groupavimosi dėsningumus. Plus précisément, on nes ypatybes išlaikiusių vietovių panašumą, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, vérifie si la clusterine analyse peut révéler selon les caractéristiques des taičių panevėžiškių patarmės ribose, sociogeolingvistinius skirtumus. intermêts utilisés la fréquence des zones tendant vers la périphériškité et montrer le mieux tarmipavyçons, la distance géographique, paribinée vs. centrine la situation des sites eastern auš3. KLASTERIN PANEVŽIŠKI RIPRIAMJ YPATYBI ANALYS Afin de vérifier, comment selon 13 principaux panevėžiškių distinctifs caractéristiques de consommation fréquence (žr. 1 lentelę) regroupe se les zones d'étude, apitilktes une hiérarchique et une non-hiérarchique méthode SPSS Statistics programme informatique effectuée hiérarchique (connexion) et deux étapes clsterine analyse. En raison du faible volume de données, dans les deux cas, le nombre minimum de clusters 2 est choisi. Les résultats obtenus de l'analyse hiérarchique clusternée montrent que dans Bučinu, Pasvalyj et Kapčinu les fréquences utilisées des caractéristiques tarminaires distinctifs sont les plus similaires, donc ces points LKA ont formé un seul cluster. Un autre groupe similaire d'objets forme Stubriškis (žr. 2 tableelę). 2 LENTEL. Résultats de l'analyse hiérarchique clusternée selon 13 distinctifs euxtaitiques panevėžiškių caractéristiques consommation fréquence du Klasterio No. Dans le clterį entekęs LKA point 1 Bučinai, Pasvals, Kapčinai 2Stubriškis
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Acta Linguistica Lithuanica 190 LXXII 190 Bučinų, Kapčinų et Pãsvalio dans les zones résidentielles plus élevées que Stubriškio sont seulement trois fortes caractéristiques de fréquence de consommation moyennes ce c'est kirčiuotų kamieno ie, uo, o. résumant on peut dire que mentionnerait trois points LKA tarmiškumą maintient donc les kalboje, o Stubriškio – labiau silpnųjų nei stipriųjų. 6 lentelėje taip pat matycaractéristiques strongųjų pateikimas ti, que nekirčiuoti kamieno ie, uo, ū dans toutes les zones étudiées sont assez rarement pasita dominantes caractéristiques. Cependant ne vaudrait pas dire que ces traits tendent à s'évanouir on pense qu'en général les remerciateurs parlent parvent peu de mots avec ces qualités (pavyପରି, piemuõ, puodnė, pūgà). En regardant à des particuliers caractéristiques gajumà (j'en vois les tableaux 1, 4 et 5), on voit que kamieno ie, o, ė, i, u, kirčio atitraukimas ir silpnoji ypatybė – nekirčiuotas galūnės o. Jos yra dažniausiai vartojamos nagrinėjamose gyvenamosiose vietovėse. dans les quatre points d'étude LKA la plus grande polinkie à rester doit kirčiuoti Rečiausiai pateikėjų parlant appaikoiko les caractéristiques silpnosios nekirčiuoti kamieno ie, uo, y, ū, ė – ir viena stiprioji – kirčiuoti kamieno uo. Ar jos linkusios išnykti, yra jau kitų, išsamesnių, tyrimų klausimas. 4. IŠVADOS Expérimentalement appliqués la méthode d'analyse clusternée à quatre LKA eastern hautštaičių panevėžiškių points de similitude, tarmiškumui et periferiškumui déterminer, il est possible de faire de telles preliminaries conclusions. Le modèle d'analyse clusternée appliqué dans l'étude est approprié cette méthode révéler quatre LKA panevėžiškių points de groupavimosi selon les džius dėsningumai. Analizė rodo, kad paribiniai LKA punktai tarmiškumo požiūriu nebūtinai investigamuosius dyyra periferiniai rytų aukštaičių panevėžiškių tarminio area paribyje situés dans les locoveses Bučinų et Stubriškio puikiai puimisik išla, ces points LKA ne sont pas perėmę patojasių, su ribojasi, aiškių tarminių požymów. LKA Bučinų, Pãsvalio et Kapčinų points le tarmiškum est le mieux maintenu en raison des fortes particularités (kirčiuotų kamieno ie, uo, o) domination des remerciateurs dans le langage, et Stubriškio davantage faibnųjų (nekirčiuotų kamieno ie, uo, y, ū et nekirčiuotų galūnės ė, o) ni stipriųjų (kirčiuotų kamieno ė, i, u, kirčio atitraukimo). D'autres étude examinées des particularités aiškių dėsningumų ne montrent. Klasterines méthode d'analyse examinant tarmes, très importante la matière d'étude sélecte: faut choisir de similaires durée des enregistrements sonores, plus élevé leur quantité. Les Résultats peuvent avoir influence et divers leurs périodes de rassemblement, pateikers tempo de parlement. Afin d'éviter inticslumes, caractéristiques la fréquence de consommation devrait
Straipsniai / Articles 191 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo apprécier purement tarminius signes savant spécialiste. L'étude serait possible utiliser des textes transcribués. LITERATŪRA Aliūkaitė Daiva 2011: Projektas „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“. – Respectus philologicus 20(25), 257–260. Aliūkaitė Daiva, Bakšienė Rima, Jaroslavienė Jurgita, Judžentytė Gintarė ir kt. 2014: Punktų tinklo tankis geolingvistinės skirties aukštaičiai : žemaičiai požiūriu. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), 129–196. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: ideologija, teorija ir metodai. Pagrindinės sąvokos. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), 29–47. Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Būtėnas Petras 1932: Augštaičių tarmės okuojančiosios pašnektės sienos. – Archivum Philologicum 3, 168–209. Čekanavičius Vydas, Murauskas Gediminas 2002: Statistika ir jos taikymai 2. Vilnius: TEV. Garšva Kazimieras 1977: Akcentuacijos ir vokalizmo sąryšis šiaurės vakarų panevėžiškių tarmėje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 17, 76–87. Garšva Kazimieras 1982a: Svarbesnės šiaurės vakarų panevėžiškių fonologijos ypatybės. – Baltistica 18(1), 65–74. Garšva Kazimieras 1982b: Joniškėlio apylinkių šnektos tekstai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Garšva Kazimieras 2002: Panevėžiškių fonetikos raida abipus Latvijos sienos. – Acta Linguistica Lithuanica 47, 9–18. Gerullis Georg 1930: Litauische Dialektstudien. Leipzig: Markert & Petters Verlag. Girdenis Aleksas, Zinkevičius Zigmas 1966: Dėl lietuvių tarmių klasifikacijos. – Kalbotyra 14, 139–147. IBM SPSS Statistics. Prieiga internete: http://www.insol.lt/statistics.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 192 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Jaunius Kazimieras 1898 (1970): Panevėžiškių tarmė. Kalbininkas Kazimieras Jaunius, sud. Vincentas Drotvinas, Vladas Grinaveckis. Vilnius: Mintis. Kačiuškienė Genovaitė 1982: Quantité des balsiers panevėžiškių du nord et sa phonologinė interprétation. Kalbotyra 33(1), 3945. Kačiuškienė Genovaitė 1983: Šiaurės panevėžiškių murmamųjų balsių fonetinės ypatybės, distribucija ir fonologinė interpretacija. – Kalbotyra 34(1), 24–38. Kačiuškienė Genovaitė 1984: Šiaurės panevėžiškių tarmės balsių psichoakustinė klasifikacija. – Kalbotyra 35(1), 42–53. Kačiuškienė Genovaitė 2000: Nekirčiuotų i/u et ẹ/ọ utilisation dans les textes de liaison des apylinques de Joniškėlio et Pakruojo. Baltu filologie 9, 2531. tojs attitude à la maternelle Kačiuškienė Genovaitė 2003: Trečiojo amžiaus universitetas Šiauliuose: klausytarmu. Pedagogie 69, 8892. Kačiuškienė Genovaitė 2005a: Panevėžio tarmių aprašas première scientifique nord panevėžiškių tarmės studio. Problèmes d'histoire de la langue et de dialectologie 1, 4953. Kačiuškienė Genovaitė 2005b: Antano Baranausko et Kazimiero Jauniaus place dans l'histoire de l'enquête des tarmes de nord panevėžiškių. travaux de convoyement de Lituanies catholikių mokslo akademijos 19, 499503. Kačiuškienė Genovaitė 2005c: Sodybos statinių pavadinimai šiaurės panevėžiškių tarmėje: anketinis tyrimas. L'homme dans la langue sphère, 6064. Kačiuškienė Genovaitė 2006: Les traouges de la phonologie des Nord panevėžiškių tarmės. Vilnius: Vilniaus universitydruk. Kačiuškienė Genovaitė 2009: Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas: tarminių formų vartosena. Philologie 14, 6167. Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių phetinių ypatybių atspinžiai Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne. Baltistica 8, 5362. Kačiuškienė Genovaitė 2013a: Stiprioses et silpnosies nord panevėžiškių tarmės particularités au début du XXI a. Internationale intergdalykinée conférence scientifique des recherches tarmiques du XXI siècle: geolingvistine et sociolingvistine perspectives. Vilnius: Lituviens Institut de langue, 8. Kačiuškienė Genovaitė 2013b: dispositions de la tarminée nord panevėžiškių: étude sociolingvistis. Internationalne conférence scientifique Tarmės Europens peuples culturels héritage (pranešimų tezės). Vilnius: Mykolo Romerio université, 22. Kačiuškienė Genovaitė, Girdenis Aleksas 1982: Žiemgališkoji anaptiksė šiaurės panevėžiškių tarmėje ir jos kilmė. – Baltistika 18(2), 189–191.
Straipsniai / Articles 193 Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo Kaščiukienė Genovaitė, Girdenis Aleksas 1997: Rytų aukštaičių ir šiaurės žemaičių priegaidės: bendrybės ir skirtumai. Kalbotyra 46(1), 3136. Kardelis Vytautas 2014: Lituiniens langues isos: probleminiai aspects. Lituanien langue 8. Accès sur internet: httpwww.lietuviukalba.ltindex/php://lietuviu-kalba/article/ view/560.6/ Kardelis Vytautas, Stakutytė Emilija 2015: Des développés de la dialectologie Lituiniens. Lituanien langue 9. Accessible sur internet: httpwww.lietuviukalba.ltindex/php://lietuviu-kalba/ article/view/161/131. Kazlauskas Jonas 1968: Lituiniens langues historique gramatika. Vilnius: Mintis. Labov William 1972: Sociolinguistic patterns. Philadelphia: University of Pennsylvania Press. des langues Lituanies. Access sur internet: www.tarmes.lt. LKA 1977: Atlas de la Lituanie. 1. Lexique. Vilnius: Mokslas. LKA 1982: Atlas de la Lituanie. T 2. Fonétique. Vilnius: Mokslas. LKA 1991: Atlas de la Lituanie. T 3. Morfologie. Vilnius: Mokslas. LKT 1970: Lituanies de la langue tarmes. Chrestomatija, red. Elena Grinaveckienė, Kazimieras nauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. Vilnius: Lituviens Institut de langue éditeur. Morkūnas. Vilnius: Mintis. LKTCh 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. Rima Bacevičiūtė, Audra IvaMarkevičienė Žaneta 2001: Aukštaičių tarmių tekstai 2. Vilnius: VU éditeur. Meiliūnaitė Violeta 2009: Sud panevėžiškių vocalismes et ses raidos traožai. Kaunas: Vytautas Didžiojo université, Lituviens institut de langue. Mikulėnienė Danguolė 2011: Leopold Geitlers Contribution to Lithuanian dialectology: geolinguistic aspect. Dialektologie a geolingvistika v současné střední Evropě, Morkūnas Kazys 1993: À cause du concept de periferines tarmės. 19–27. Lituanien parlotyros questions 30, 47. Ručinskaitė Irena 1984: Murmamųjų balsiés kokybinė opozicija šiaurės panevėžiškių tarmėje. Kalbotyra 35(1), 7276. Salys Antanas 1992: Raštai 4. des langues Lituanies. Roma: Lituiniens calikų mokslo akademija.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Acta Linguistica 194 Lithuanica LXXII Spolsky Bernard 2011: Ferguson and fishman: Sociolinguistics and tge sociology of language. The SAGE handbook of sociolinguistics. London: SAGE Publications. Vaitkevičius Raimundas, Saudargienė Aušra 2006: Statistika su SPSS psychologiques tyrissements: monomoji livre. Kaunas: VDU éditeur. Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnaitė Violeta (sud.) 2014: XXI a. début des Lituanies: géolingvistinis et sociolingvistinis étude (zemėlapiai et leurs commentaires). Vilnius: Briedis. Zinkevičius Zigmas 1966: Lituviens dialektologija. Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1974: Smulkmenos VI. Baltistica 10(2), 148. Zinkevičius Zigmas 1975: À propos č‘, dž‘ t‘, d‘ kaitą paradigmo du nord panevėžiškių vardažodžių. Kalbotyra 26(1), 85. Zinkevičius Zigmas 1979: Kirčio atitraction et kirčiavimo paradigmas. Kalbotyra 30(1), 9093. Zinkevičius Zigmas 2006: Origne des tarmiques Lituanies. Vilnius: Lituviens Institut de langue éditeur. Baranovskij Antonij 1898: Zamтки o litevskomъ язык i словар. Санктпетербургъ: Tipoграфiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ 1886: Программа для указанiя особенностей говоровь Литвы и Жмуди. СанктПетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ 1904: Литовская хрестоматия 2. СанктПетербург: Типоgraphia Imperatorской Академiи Наук. Eastern Aukštaitian of Panevėžys: Cluster Analysis in Search of Dialecticism SUMMARY This paper aims to test the appropriateness of one of the statistical methods – cluster analysis (both hierarchical and two-steps) to determine the similarity of the populated localities of Eastern Aukštaitian of Panevėžs in accordance with the frequency of usage of distinctive dialectal features. Les grouping peculiarities qui ont émergé de the analysis of the research areas nous permettent de créer a model to measure the dialecticism and peripherality of the research areas.
Articles articles 195 / Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo 90 minute long recordings of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs collected from two Panevėžs central – Pasvals (112), Kapčinai (138) – and two marginal – Bučinai (52), Stubriškis (171) – dialectal points were randomly selected for this study. While listening to the recordings, the frequencies of usage of 13 dialectal features of the Eastern Aukštaitian of were identified: 7 of the dialectal features are strong (the stressed ie, uo, o, ė, i, u in the stem and the retraction of accent), while 6 of them are weak (the unstressed y, ū, ie, uo in the stem and the unstressed ė, o in the ending). The frequences were then entered into the SPSS Statistics computer program and the cluster analysis was performed. The results suggest that the cluster analysis (both hierarchical and two-steps) model apthat the marginal LLA plied in the research is suitable for revealing the grouping patterns of the Eastern Aukštaitian of Panevėžs LLA points according to the research dimensions. The analysis indicates points are not necessarily peripheral dialectal features are perfectly maintained in the marginal areas of Bučiūnai and Stumbriškis. In Bučinai, Pasvals and Kapčinai points of LLA dialecticism is better maintained due to the strong features (the stressed ie, uo, o in the stem), while in Stubriškis the weak ones (the unstressed ie, uo, y, ū in the stem and the unstressed ė, o in the ending) more than the strong ones (the stressed ė, i, u in the stem and the retraction of accent). Other analyzed features show no clear regularities. La recherche indique que la sélection de la matière de recherche est très importante pour l'examen de dialectes par the cluster analysis method: recordings of similar duration and a higher number of them should be selected. The results may be influenced by a different collection period or the speech rate of informants. To avoid the inaccuracies, the frequency of the usage of dialectal features should be examined by the specialist of dialectal features. Transcribed texts, as well, could be used for the research. Įteikta 2015 m. janvier 21 d. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituanie [email protected]