scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Naujų krypčių užuomazgos Latvijos onomastikoje

Laimutė Balode

Full text

Straipsniai / Articles 55 LAIMUTĖ BALODE Universidad de Letonia Helsinkio universitetas Los direcciones de investigaciones científicas: baltos onomastika, toponimica, antroponimica, leksiniai skoliniai. NAUJ KRYPČI UŽUMAZGOS LATVIJOS ONOMASTIKOGE The Rudiments of New Tendencies in Latvian Onomastics ANOTACIÓN el El artículo está destinado a las últimas investigaciones con socioonomastica relacionadas en universidad de Latvija. Esto estudiantes filologas anketas base realizado antroponimicas y toponimicas investigaciones: raros, sólo una vez en Letonia registrados nombres personales apjvalga, nuevas latvias nombres personales de darybos tendencias, padres motivación y valybiniai orientyrai eligiendo reciénagimiens nombre, nombres personales seleccin fuentes así personas, participando en proceso de eligión de nombre. En el campo toponymica particularmente esguarde el interés neoficialiąja urbanonimika: encuestasus jóvenes de grandes ciudades letiones, fue recopilada sobre 700 slengo urbanonimų, intentada averiguškinti su darybos motivación, jovenimo požiúrį a tales neoficiales localovardžių vartojimą. Todavía del todo no estudiinėta sritis onomastica ergonimica. Letiones ergonimų (įstaigų, empresas, firmų pavadinimų) darybai destinado estudiantees K. Tylikos trabajo, donde fue apuntuli empleados de firmas y išaiškinta concretos ergonimų kilmė. Rygos y otros ciudades y lugaresovios ergonimus (netradicinius kavinių, restaurantes, tiendasudiones nombrinimus) es descrités Ojāras Bušas. El mundo onomásticoque cada vez más printa nombres de productos comerciales economonimų estudios, por ejemplo, funciones del nombre de Letonia y Rygos ergonismos está resumégusa Laimutė Balode, economonimus sugretinar con la nautos mentalitetu probino O. Bušas. Sin ninguna duda, contemporáneamente en onomástica debe surgir lugar no solo a las tradicionales estudios diachronicas onomasticas, sino y aún poco conocidos socioonomasticas investigaciones. ESMINIAI VOZŽIAI: onomastika, socioonomastika, urbanonimica, ergonimica. LAIMUTĖ BALODE 56 Acta Linguistica Lithuanica LXXII ANNOTATION The article is devoted to recent socio-onomastic studies at the University of Latvia. base of They mostly cover research works in toponymics and anthroponymics carried out on the questionnaires completed by philology students: the overview of rare, only once registered personal names in Latvia, as well as new trends and tendencies in the formation of Latvian personal names; parents motivation and value reference-points in choosing the newborns name, sources and persons involved in the process of choosing the name. En 700 slang the field of toponymy an interest has especially increased in informal urbanonymy: about urbanonyms from the largest cities of Latvia fueron recogidos y analizados tratando de averiguar the motivation of their formation, the ways of derivation and young peoples attitude towards such unofficial place names. Ergonymics is yet another area of onomastics, which has not been analyzed before. The work of Kristiāna Tīlika started the study of Latvian ergonyms (names of institutions, companies, firms, enterprises and other businesses): employees of various companies were interviewed about the origin and motivation of the companys name. Unusual, creative names of cafés, restaurants and shops of Riga were studied by Ojārs Bušs. The interest in the names of commercial products (or economonyms) has been increasing in the world over the last decades. The functions of such names as Latvija and Rīga in ergonyms and economonyms of Latvia were examined by Laimute Balode. O. Bušs tried to compare economonyms with the nations mentality. Without a doubt, there is a place in modern contemporary onomastics not only for traditional diachronic studies of onomastics but also for the research in a less known socio-onomastic field. KEYWORDS: onomastics, socioonomastics, urbanonymics, ergonymics. 0. Onomastika como rama de la ciencia lingüotírica, encimiesgosa en Europa XIX a principios. , baltos reštes alcanzó XIX a finales XX a. en la primera parte1. Cla1 bene el primer artículo científico de antroponimica letonia puede sikinė, arba tradicinė, onomastika paprastai labiausiai domisi onimų etimologija, considerarse el 3 páginas de largo Kārlio Mülenbacho Par latviešu pavārdiem (Apie latvių pavardes) (Mülenbachs 1891: 35), o el primer latvius localovard analizuojančiu veikalu Augusto Bīlenšteino (August Gottfried Bielenstein) libro Die Grenzen des lettischen Volksstammes und Volks in der Gegenwart und im 13. Jahrhundert (Bielenstein 1892). Algunos años antes imprimió el trabajo de Jurgio Spruogio sobre Žemaitija viejos históricos nombres geográficos (Spruogis 1888). El patrimonio y la continuación de este período Kazimiero Būga localovardžių y personalovardžių kartotekos, Jurio Plaķio (Pķislā 1936, 1939) y Jānio Endzelīno editados primeros artículos de localovardžių rinkiniai (Endzelīns 1922, 1926) y primeros temas ktika (Endzelin 1931 y 1934). Artículos Articles 57 / Naujų krypčių užuomazgos Latvijos onomastikoje on hechos de nombres y on semántica2. A la semántica clásica se puede atribuir y comparar temprano aparecida teórica onomastica, y onimų historias, sus raidos así caitos investigaciones. Tal vez ya a tradicionales ámbitos šliejasi y práctica onomastika, a la que sería posible nombrar y aplicomaija onomastika actuales tiempos en su mayoría relacionada con toponimos estandartización, topovardžių formas en mapas, camino señales y pan. Kiekjeunesnė onomastikos atšaka literūrinė onomastika (nors primeros comentarios y investigaciones de Biblijas personalesvardžių y lugarovardžių conocidos ya XVI a. paprastai minimi Antverpene 1569 1572 m. isleisti 8 tomai Biblia Sacra), generalmente investiginėjanti uno autorus o incluso descubiro obra on peculiaridades. Hasta šiol tanto instituto de la lengua Lituania Vardyno s departamento, tanto Vilniaus siteto, tiek ir Latvių kalbos instituto onomastai daugiausia dėmesio skyrė vieunivertovardžių y persovardžių etimología preguntas, combinando investigaciones de origen con onimų darybos y pirminés semántica análisis. 1.En los últimos años la onomástica mundial observada grandes poslicios. Los últimos tres congresos de onomastica (ICOS International Council of Onomastic Sciences) , acontecidos Toronte en 2008 , Barcelona en 2011 , Glazge en 2014 , claramente mostraron que algo se debilpsta atención a la onomástica clásica, que jovenaya kalbininkų carta cada vez atraukleste hace las investigaciones socioonomasticas. Como ejemplo se pueden mencionar varios temas antroponimicos, sobre las cuales fue referuado durante el último congreso: Asmenvardžiai kaip identiteto atspindas daugiakalbėse šeimose (E. Aldrin, Suecia), Vaikų vardai misriose heimose (K. Eskola, Suomija), Asmenvardžių (A mada. Hussar, Estija), Asmenvardžiai, atspindintys socialinius ir religiinius pokyčius (A. Demsky, Israelis), Asmenvardžiai juridiska sistema (G. Botti, Italia). Además, últimamente cada vez más ampliamente estudiinėjamas pravardés, por ejemplo, políticos, sportininkų, maestros Rumunijos politikų pravardės (D. Felecan, O. Felecan, Rumania), Psicholingvistinė maestros pravardžių analizė (O. Felecan, Rumania), y slapyvardzii, especialmente utilizados en espacio virtual. Se acuden incluso tales temas como Asmenvardžiai y vietovardžiai nebylių kalboje (P. Rainò, Suomija). Vietovardžių origen y primaria significación en todos los tiempos atraía tyrėjus, sin embargo actuales tiempos cada vez con más frecuencia cambiando el aspecto estudiinamiento. Por ejemplo, emerge tal nuevo tema como Emocinė išraiška toponimikoje (P. Štěpán, Vengría), Political accent Australijas aborigenų toponimikoje (M. Walsh, Australia), 2 Requiere añadirse que sobre esta esfera onomastica onimų semantikos se discute mucho y hasta ahora no hay una opinión unida entre los onomastos del mundo: estrictamente rechaza onimų semanticos, y otros tienden a hablar onimų leksikonu significado, analizan al menos la etimología o la primitiv semantik. LAIMUTĖ BALODE 58 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Vietovardžiai como marcas de identidad (B. Helleland, Noruega), Naratyvai agronimų kolekcijās (A. Burns). En los últimos años los mirados de los investigadores particularmente encaminaron en ciudades localovardžius urbanonimus. Leletas los temas de los informes leídos en los congresos ICOS: Urbanonimai y sus cambios (A. Kagami, Japón), Slengo toponimika/urbanonimika (J. Vuolteenaho, T. Ainiala, Finlandia), Istorinė daugiakalbystė gatvėžiuose (P. Päll, Estija), Gatvardimai y identidadas (I. Særheim, Noruega), Pastatų pavadin K Singapūre (P. Tan, Singapur), Vietovardžiai kel kelluose (P. Jordan, Austria, L. Dehlin, Suecia). Incluso izkilús onomastai no evia nuevos temas, relacionados con zoonimica especialmente tales objetos de estudiinamiento populiarús en los Estados Unidos de América, por ejemplo, Žirgų vardai arabų kronikose (J. Sublet, Francia), Gyvūnų vardai Latvija), skoliniai Švedijoje“ (K. Leibring, Švedija), „Šunų vardai Latvijoje“ (O. Bušs, Naujos naminių gyvūnų vardų tendencijos (A. Bergien, Alemania) y pan. Como una rama onomastica bastante recientemente surgida es necesario mencionar chrematonimiká, por ejemplo: Laivų, yachtų, traukinių pavadinimai (E. Cafarelli, Italia), Laivų pavadinimų tipologija (A. Schybergson, Finlandia), Baldų dizaino pavadinimai (i.e., sekimikimai, sillimai, kitchenimai o miegamojo komplektų, šviestuvų, vazų komerciniai pavadinimai) (M. Blomquist, Finlandia), así como ergon Did, Britan: Pardu Christinande (Banta, Alemania), Stadionų pavadinimai (M. Wolsta, Suomi), Stadioniai, Studio, Mall name name name name name name name of brands (M. A. A. A. S.) (M. A. S.) (M. A. S.) Firm name. Todavía más rara, pero rapidamente populiarėjanti šaka economonimų tyrinėjimai, por ejemplo, panos, sūrio, yogurto, vino y kt. nombres de productos alimenticios, que relacionados con mercadoodara, compradores psicología y pan. Cada vez más atención se presta a los onimes del mundo virtual: Virtualioji onomastinė aplinka (V. Neklesova, Ucraina), Skaitmeninio mundo onomastika lugarovardžiai video juegos (J. Butler, Gran Bretaña). Incluso tales temas queistokos como Nombres de Taksi en islas Caribeñas (W. Ahrens, Canadá), Automobilios registration numerai y estilos de vida (B. Neethling, África del Sur), Nombres de Instituciones Educativas (V. Tuzlukova, Omanas) hallan lugar en la contemporanique onomastikoje del mundo (plačiau vé XXIII ICOS congres. Toronte, Canadá, XXIV Congreso ICOS en Barcelona, España, XXV Congreso ICOS en Glazge, Escocia). Aquí listadas los temas de los mensajes manifiestamente testimonia cintciente, i. y. expandiéndose, onomastikos objeto. De las nuevas tendencias no quieren quedarse atrás y los estudiantes de la Universidad de Helsinki filólogos, apoderándose de tales suelen ser sociolingvistinos los temas de sus primeros trabajos científicos: Pamėgti Kalevalos epo personalidades, Oikodomonimai studentų kalboje, Urbanonimai šnekamojoje studentų kalvoje, Artículos Articles 59 / Naujų krypčių užuomazgos Latvijos onomastikoje Slengo topovardíos inmigrantes, Usuario de nombre y sobrenombre elección en redes sociales, Žaislų y lėlių apodos niños en habla, Literatūrinių herojų apodos niños literatura y kt. Los trabajos de onomastica de bachillerato y magistro nivel lideran las profesores de la Facultad Humanitaria de la Universidad de Helsinki T. Ainiala, R. L. Pitkänen, K. Mallat, L. Balode. 2. El artículo se basa en experiencia, adquirida muchos años enseñando baltos onomastiką Universidad de Letonia Humanitarinas Ciencias Facultade, Helsinkio universitete (Suomijoje) así como trabajando ante Latvijos lugarovardžių orodyno Latvių kalbos instituto Onomastikos grupėje. Últimos años, además clásicas y tradicionales onomasticas estudiinamientos, cada vez con más frecuencia apersoncados y socioonomasticas temas. 2.1. Viena iš studentus dominančių, bet dar mažai tyrinėtų temų – tėvų motyvacija y vertybiniai orientyrai parenkant naujagimiamsą, y personas que participan en el proceso de escogimiento de nombre. Últimos años trabajos de estudiantes de la Universidad de Letonia esta temática: E. Horste Jaunākās personvārdu izvēles tendences Latvijā un Lietuvā (Naujausios asmenvardžių tendencijos Latvijoje ir Lietuvoje) (Horste 2008); E. Rudzīte Personvārdu izvēles motīvi (Draudzīgā aicinājuma Cēsu Valsts ģimnāzijas aptaujas dati) (Vardų davimo tendencijos Cėsių valstybinės gimnazijos apklausos duomenimis) (Rudzīte 2012); M. Madžule Bērnu vārdu izvēles motīvi (balstoties uz aptaujas datiem pirmssskolas izglītības iestādēs) (Motivos de elección de nombres de niños, basado en datos de la encuesta de niños jardzeles) (Madžule 2014). 2.1.1. Mentionable algunas conclusiones del Elynos Rudzytės (Rudzīte 2012) estudiinamiento, parato de una escuela (Cėsių valstybinės gimnazijos) moksleivių nombres personales de elección motivos revelados. El criterio principal que indicaron en sus encuestas los encuestados es el eufonía del nombre, en segundo lugar originalidad del nombre, en tercera combinación del nombre con apellido (pagal inicialus, por sonambesía y por semántica). Populariais 79 clases de estudiantes nombres: mergaičių Linda, Elīna, Gerda, Laine, Luīze, Santa, Sintija y berniukų Jānis, Dāvis, Reinis, Artūrs, Emīls, Kristaps, Lauris, Oskars, Toms. Estos nombres, que coinciden esencialmente con en todo el país los más comunes apellidos naujagimių correspondiente período. La mayoría de apuntastas alumnos (90 de 104) satisfechos propio nombre y desearían su cambi. Sólo once respondentes cinco niños y seis niñas no estaban satisfechos con la elección de los padres y desearían ser llamados otro nombre (tris respondentes su opinión noskleidė). Moksleivių opinión, más hermosos latviški nombres Jānis y Līga, entre heržiausių meninėti y madingi skoliniai, por ejemplo, Ketija, Samanta, Daniels. Los datos de la encuesta muestran que la moda de los nombres femeninos cambia mucho más rápido que los masculinos. Las respuestas de los padres testifican que LAIMUTĖ BALODE 60 Acta Linguistica Lithuanica LXXII generalmente el nombre al niño escogió ambos padres juntos (más negu mitad klaustųjų) arba tik motina. Maždaug trečdalis tėvų prisipažino, kad vaiko varde todos apdo elección no fue fácil: elegido nombre varias veces queist o tuvo elegir de varias variantes. 2.1.2. Madaros Madžulės (Madžule 2014) realizado un estudio sobre nombres de niños en trijuos niños guarderías mostró similares tendencias. Más frecuentemente mencionada motivación de la elección del nombre sonambesys del nombre (58 % de todos los entrevistados), originalidad del nombre (27 %, coincidencia del nombre con apellide (25%), preferida letra del apellido (25%). Con frecuencia ayuda a la decisión aceptar interptautiškidad del nombre (19%), brevedad (11%), significado del nombre (15%), fecha de día (14%). Mžiausiai influenciaá hacen modingi, populiarūs nombres, rara vez se eligen y en la familia heredėti nombres así literūrinių actores, cine actorios, sportininkų nombres. Šeimos no raras veces combinados apellidos de hermanas y hermanos según la primera letra según inicials, por ejemplo: Kristaps y Kristīne, Kristofers y Karlīna, Marta y Madara. Aplausustųjų hijos, padres y abuelos nombres comparación permite hacer conclusióná, que en las familias letvias los nombres de la generaciones mayores de miembros de la familia heredimi rarai. Matyt, esta tradición Latvijoje no betęsiama. En las respuestas de Respondentes bastante frecuentemente mencionan y dos nombres: niñas Marta Marija, Anna Kate, Alise Maija, Zane Karīna, Agnete Samanta, Elīza Samanta, Romija Estere, berniukai Kārlis Roberts, Edvards Raiens, Emīls Kristers, Helvis Kristians, Kristaps Adrians. 2.1.3. Estudiante de la Universidad de Letonia baltística Ieva Plesuma investigó raras, sólo una vez en Letonia registrados nombres personales, nuevas latvias nombres darybos tendencias (Plēsuma 2012, 2014). Autorés raros nombres personales kartoteka fue compilada de la Ministerio de Interior de la República de Letonia Cilietības y migración departamento de la población personal de Letonia catálogo, seleccionando sólo una vez registrados nombres: ~ 700 nombres (entre ellos 500 primeros nombres, 200 segundos o terceros nombres). Aunque según las leyes de la República de Letonia personas pueden tener no más que dos apellidos, practicamente son muchas excepciones registrada de personas, teniendo tres y Pastebėta, kad vienašakniai retieji vardai dažnai padaryti iš floros semantiketuris apellidos. kos etimon, generalmente de flores nombrimimientos (tanto nulines afiksación manera, tanto y juregando diversos precesagos), por ejemplo: Amarillisa (1 vez como primer nombre y 1 vez como antras Edīte Amarillisa) < la. Magnolija < magnolija; Orhideja < orhideja; Vārpulis < vārpa + -ulis; Ziediņa < zieamarillis; Lavanda < lavanda; dēt, zieds y Ziediņš Mareks < ziedēt, zieds. Muchos rečiau paseniko antroponimínicos nuevosadaros, cuyo fundamento fauno semántica etimonas, por ejemplo: Čakste < čakste ‘medšarkė, aunque en este caso más plaėtina conexión del nombre con Letonia Artículos Articles 61 / Naujų krypčių užuomazgos Latvijos onomastikoje del primer presidente de la República porvarde Jānis Čakste. Varios nuevosadaros están relacionados con los nombres de objetos y fenómenos naturales, por ejemplo: Saulena < saule ‘saulė + preesaga -ena; Zvaigzne Ritma < zvaigzne ‘žvaigždė (Siliņš 1990: 340) (tiena, deminutyvinė forma Zvaigznīte es más ampliamente difundusi registrar 5 veces como primero apellido y 2 veces como apellido). rara vez pasea de brangakmenias nombrimismos hacer naujadarai: Rubīna (2 veces) < rubīns rubinas, ó de etnonimų aparedé los apellidos: Latvis (1 vez) y como antras y tercias apellidos: Maikls Latvis, Augusts Labai Ģinsedim Latvis. I. Plesuma estudio datos, más frecuentemente ocurren abstracta semántica de los raros nombres, padarytų de latvias lengua apeliativos, por ejemplo: Dzirkste < dzirkste ‘kibirkštis (Siliņš 1990: 104); Jūta < jūtas ‘jausmai; Kvēle Daiņa < kvēle ‘aistra (Siliņš 1990: 204); Mierīte < miers ‘paika, ramybė + apesaga -īte; Mieriņš < miers + apéndice -iņš; Nākotne < nākotne ‘ateitis. Especialmente pamplti varias semántica bicamienia innovaadarai, pa- + cerēt ‘tikėtis, viltis + preesaga -īte; vyzdžiui: Brīvnese < brīvs ‘laisvas’ + nest ‘nešti’; Mīļcerīte < mīļš ‘meilus, mielas’ Drošvaldis < drošs ‘narsus, drąsus + valdīt ‘valdyti; Jūtvaldis < jūtas ‘jausmai + valdīt; Mežvaldis < mežs ‘miškas + valdīt (Siliņš 1990: 238); Sirdsvalda < sirds ‘širdis + valdīt (Siliņš 1990: 292); Godvars bė + hacer ‘daryti; Tautmīlis y Raimonds Tautmīlis < < gods ‘garbė’ + varēt ‘galėti’ (Siliņš 1990: 139); Mierdars < miers ‘taika, ramytauta ‘tauta+ mīlēt ‘mylėti (Siliņš 1990: 303). Dar diversosiresni bicamienos nombres personales, que se conocen sólo como los segundo o terceros nombres de persona: Imants Ilgvārds < ilgs ‘ilgas + vārds ‘žodis, nombre; Jānis Jūrvaldis < jūra + valdīt ‘valdyti (Siliņš 1990: 187); Alfrēds Krists Spēkvars < spēks ‘jėga + vara ‘valdžia, galybė o varēt ‘galėti; Ādolfs Roberts Dievmīls < dievs ‘dievas+ mīlēt ‘mylėti (K. Silinio personalvardžių слодыне зарегистрирован только 1882 m. el apellido materiškas Dievmīla (Siliņš 1990: 98). Tokios dvikamienios de nombres gausa pudiera mostrar suzają con senaisiais noblingos estroksnio nombres o al menos de padres norá empempdžioti ellos. Además, mencionadois rarųjų nombres estudio mostré, que los nombres personales a menudo pa- < mot. vardo Malda, plg. la. acciónmaozodí rogarse ‘klysti? daromi iš jau žinomo priešingos lyties asmenvardžio: pavyzdžiui: Malds Ēriks (Siliņš 1990: 226); Skaidrītis < mot. vardo Skaidrīte (Siliņš 1990: 293); Zanis < mot. vardo Zane (Siliņš 1990: 335), o de dos ya conocidos nombres compu de dūrinas-naujadarai, por ejemplo: Laineanna < Laine + Anna; Lijamāra < Lija + Māra; Rozevita < Roze + Vita. Como nueva tendencia curiando nuevosadarus es la combinación de ambos padres mamas y padre nombres, por ejemplo: Aiguta padres personales Aija y Gotfrīds (= Gutis); Lidvaldis <? Lidija y Valdis. Ypač entre los raros nombres populares deminutyvinės persona del nombre de formas: Agrītis < Agris; Alvīte < Alva o Alvis; Andrīte < Andra o Andris; Arnīte < Arnis; Baibīte < Baiba; Brīvīte < Brīva; Dairīte < Daira; Daivīte < Daiva; Elzīte < personvārds Elza; Gaidīte < Gaida; Gaitiņš < Gaitis; Ievīte < Ieva y muchos otros. Cistoka que en este caso deminutyvai LAIMUTĖ BALODE 62 Acta Linguistica Lithuanica LXXII padaromi ereguliarmente (no Ieviņa, pero Ievīte, no Baibiņa, pero Baibīte) matyt, que diferenciųsi desde acostumbros nombres minoritarios. Muy gran parte de los nombres raros forman préstamos de varios idiomas (muchísimos de inglés), por ejemplo: Marlīne fracūzų personalidad, apoderado de griegos; Mauda inglés nombre personal, de nombre Matilda trumpinys; Naiks inglés del nombre personal Nick fusiónvinto variante; Naringula indos nombre personal; Salvators origen latynos nombre personalis < salvus (Siliņš 1990: 282), probablemente nombre naujagimio escogido respetbiant ispanų tapytoją Salvadorą Dali. Dado que en las listas de nombres personales del Departamento de Pilietības un migracijas de la República de Letonia no nenurodoma persona nacionalidad, se puede suvertir, si se trata latvio apellido. Pero en la mayoría de casos, cuando escribirse dos o tres nombres de persona y uno de ellos latviškas, se puede advirtier que es una persona de nacionalidad latvias (o al menos de familia mixria), por ejemplo: Seāns Jānis airių asmenvardis; Adrians Jānis Lusjēns prancūziška nardo Lucianus forma; Amanda Peidža Kristīne inglés mergaičių (ir berniukų) nombre personal Page // Paige ‘jaunas sirnas; Andis Žoserands nombre personal francūzų; Anita Kimblija apyt, fundvido variante inglés del nombre personal Kimberly; Anita Zane Dalcija inglés nombre personal < latynų dulcis ‘saldus; Dainis Krēgs škotų, inglés nombre personal Craig, cuyo pirminė semántica ‘uola; Džan Luka Erols Jānis quizás fundvido el nombre chino Zhang; Edgars Makvīns škotų apellė Mcqueen; Ēriks Ozijs inglés nombre personal, nardo Oswald, Osborn deminutyvinė forma etc. Tokie riegos nombres de estudios ayuda incluso sólo constatar nuevas nombres formas de creación, variantes skolinių, pero y intentarti obstruir camino a tendencias no deseadas. Esto, entre otra ko, y práctica aplicomoji tales investigaciones antroponimínicas, quienes domina y ampličiąja sociedad, traduc. 2.2. Be jau paminėtų antroponimkos darbų, pastaraisiais metais yra parašytas no un toponimikai destinado estudio. Por ejemplo, a la tradicional onomastikos šliejasi Ilzės Štrausos (Štrausa 2005) kruopščiai realizado un estudio de onimų valsčiaus de la parte meridional de Latvia Ukru pagasta onomastiskā sistēma (personvārdi un vietvārdi). 2.2.1. Sociotoponimikai para otras de la Universidad Letonia baltistės Sintijos Duoninios trabajo, destinado neoficialiųjų urbanonimų tyrimams juvenil kalboje Neoficiālie vietvārdi jauniešu valodā (Doniņa 2013). Studentė anketamiento manera acumuló 700 urbanonimų kartoteká de cinco ciudades de Letonia de diversas etnográficas regions: Rygos (306), Valmieros (121), Kuldygos (114), Rėzeknės (93), Bauskės (82). El objetivo del trabajo examinar modelos de darybos de urbanonimientos neoficiales, aparición motivación y funciones en el habla šnekamojoje. Artículos Articles 63 / Naujų krypčių užuomazgos Latvijos onomastikoje La conclusión constata que el más comlitæs neoficialus urbanonimas es el nombre del restaurante de comida rápida Hesburger eslengo Hesîtis: Rygoje se menciona 85 veces, Kuldygoje 44; Valmieroja más frecuentemente fijado tilto Dzelzs tilts neoficialus nombre deminutyvine forma Dzelzîts; Bauskėje degalines Statoil nombre neoficialus Staíiks, o Rėzeknėje del distrito de la ciudad Ziemeïu rajons ‘Šiaurės rajonas variante del nombre slengo Severka. Según los resultados de la encuesta, un topoobjectas pomrasti tiene uno ó dos slengo nombrimines, pero hay y excepciones. Por ejemplo, principalmente neoficiales denominaciones y variantes se utiliza nombrando de restaurante de comida rápida McDonalds: Maíis (2 veces) // Maíîts (38 veces) // Maíîtis (74 veces) // Maèîtis (1 vez) // Mahîtis (1 vez) // Makijs (1 vez) // Maíiks (1 vez) // Makèiks (1 vez) // Makdaks (3 veces). Darybiniu punto de vista neoficialús topovardzii padaromi sutrumpinus onimą, por ejemplo, desmantus dūrinio (o palabra de conjunción) antrąjį componente y prisegus derivacinę galūnę: Āģis (< Āgenskalns), Bastejs (< Bastejkalns), Čieris (< Čiekalns), Ezeizis (< Ezeizarmežs), Ķengarensis Ķenga (< Zasags), Ķīpis (< Zasīpsala), Zass (< Zas), Čuguns (< Čuguna Ķze), Ezis (< Ezis) significativamente rečiau ocurren casos, cuando formando el argengo urbanonimą se rechaza el primer componente dūrinio (o combinación de palabras): Ciems (< Iļģuciems), Saule (< Jauna saule), Netto (< Supernetto). Paminėtinas abreviatiūros y acrónimas especialmente pamlegti y amplamente consumimi jóvenes: ČBK // Čēbēkā (< kavinė Četri balti krekli ‘keturi balti marškiniai Rygoje); GēCē // GāCē (< centro comercial Galerija Centrs Rygoje); (< KK Kreisais krasts ‘Dauguvos river kairysis krant Rygoj), ZZ (< Ziedoņdārzs parkas Rygoje); A-kojas (< studentų bendrabutis Auseklio gatvėje (Ausekļa iela) Valmieroje), B-kojas (< studentų bendrabutis Beatės gatvėje (Beātes iela) Valmieroje); Z-kojas (< studentų bendrabutis Zvejniekų gatvėje (Zvejnieku iela) Valmieroje), C-iela (< Cēsu iela Valmieroje); T-iela (< Tērbatas iela Valmieroje); MK (< Multiklubs Valmieroje); ZB (< edificio Ziemeļblāzma ‘šiaurės pašvaistė Rėzeknėje). n ocurre Ir šioje urbanonimų apklausoje pasitvirtino ankstesni pastebėjimai, kad dažcasi apresagos -ene darinių (este apresaga muy característica y latvias slengo apeliativa leksikai Ernstsone, Tidriķe 2006: 36). Especialmente mucho de este modo padaroma gatvėvardžių (čia minėti pavyzdžiai iš Rygos): Avotene (= Avotu iela), Brīvībene (= Brīvības iela), Čakene (= Čaka iela), Dzirnavene (= Dzirnavu iela), Gogolene (= Gogoļa iela), Jūrmalene (= šoseja), Kantorene (= Kantora), Kuģene (= Kuģu iela), Matīsene Matīsa iela), Stabene Stabu), Tērbatene (= Tērbatas), Valdemārna iela (= Valdemāra iela). Onomastinio slengo daryboje especialmente favorecidos deminutyvinės priesagos -ītis / -, -iņš, cuya prisegamos generalmente a sutrumpídas o cambiistas urbanonimų formas: Ķīpīts < Ķīpītis < *Ķīpis < Ķīpsala (nombre de la isla Rygoje). Tokių LAIMUTĖ BALODE 70 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Madžule Madara 2014: Bērnu vārdu izvēles motīvi (balstoties uz aptaujas datiem pirmssskolas izglītības iestādēs). Rīga: Latvijas Universitāte, HZF. Mülenbachs Kārlis 1891: Par latviešu pavārdiem. Daži jautājumi par latviešu idioma. [1.burtn.]. Rīga: Jelgava, 35. Nolikums par valsts valodas lietošanu nosaukumos un informācijā. Decisión del Consejo de Ministros de la República de Letonia No. 462, § 2.4, 04.11.1992. acceso en Internet: http://likumi.lv/ doc.php?id=63051 Plāķis Juris 1936: Latvijas vietu vārdi un latviešu pavārdi, I d. Kurzemes vārdi. Latvijas Universitātes Raksti, Filoloģijas un filosofijas fakultātes serija, IV sēj, Nr.1, Rīga. Plāķis Juris 1939: Latvijas vietu vārdi un latviešu pavārdi, II d. Zemgales vārdi. - Latvijas Universitātes Raksti, Filoloģijas un filosofijas fakultātes serija, V sēj, No. 5, Rīga. Plēsuma Ieva 2012: Reto personalvārdu īpatnības mūsdienu Latvijā. Bakalaura trabajo. Rīga: Latvijas Universitāte, HZF. Plēsuma Ieva 2014: Reto tendencias de darización de personalvārdu latino. Maģistra trabajo. Rīga: Latvijas Universitāte, HZF. Rapa Sanda 2014: Ģeogrāfiskās nomenklatūras vārdi latviešu toponīmijā. Promociones trabajo. Rīga. Rudzīte Elīna 2012: Personvārdu izvēles motīvi (Draudzīgā aicinājuma Cēsu Valsts ģimnāzijas aptaujas dati). Maģistra trabajo. Rīga: Latvijas Universitāte, HZF. Siliņa-Piņķe Renāte 2006: Priekšvārdi Rīgā 15. siglotā pēc ķemerejas reģistra materiāliem. Promociones trabajo. Rīga. Siliņš Klāvs 1990: Latviešu personvārdu vārdnīca. Siliņš Klāvs 1990: Latviešu personvārdu vārdnīca. Siliņš Klāvs 1990: Latviešu personvārdu vārdnīca. Rīga: Zinātne. Spruogis Jurgis 1888: Geoografiche XVIslovar de la antigua y de la tierra de Jomoit es un libro de 40 actos, compuesto por un libro de la Sociedad de la Sociedad de la Sociedad de la Sociedad de la Sociedad de la Sociedad de la Sociedad de la Sociedad de la Sociedad de la Sociedad de la Спрогисомъ, Вильна. Sociedad de la Sociedad de la Sociedad de la Sociedad de la Sociedad de la Sociedad de la Sociedad de la Sociedad de la Sociedad. Maģistra trabajo. Rīga: Latvijas Universitāte, Filoloģijas fakultāte. XXIII Congreso ICOS en Toronte, Canadá 23 International Congress of Onomastic Sciences, ICOS. Acceso en internet: httpyorkspace.library.yorku.ca/xmlui://handle/10315:2900/ browse?rpp=20&order=ASC&sort_by=-1&etal=-1&type=author&starts_with=0 Straipsniai / Articles 71 Naujų krypčių užuomazgos Latvijos onomastikoje XXIV Congreso ICOS en Barcelona, España 24th International Congress of tic Sciences, ICOS. Prieiga internete: http://e-onomastics.blogspot.fi/2014/08/proceOnomasedings-of-icos-xxiv-online.html XXV ICOS congreso Glazge, Escocia 25th International Congress of Onomastic Sciences. Acceso en internet: httpwww.icos2014.com/wp-content/uploads://ICOS-2014-/ List-of-Abstracts-v3.pdf The Rudiments of New Tendencies in Latvian Onomastics SUMARY The last congresses of ICOS (International Council of Onomastic Sciences) held in Toronto (2008), Barcelona (2011) and Glazgow (2014) verified that new branches of the research of onyms are becoming more and more popular. The aim of this article is to introduce the latest socio-onomastic studies carried out at the University of Latvia. Varios MA and PhD research works in Latvian modern anthroponymics and toponymics carried out by the students of the Faculty of Humanities on the basis of questionnaires are briefly presented in this article. For instance, the overview of the study on the choice of the newborns name, parents motivation and the main criteria in choosing a name: euphony of the name, originality of the name, harmony between the name and the surname, etc. (Rudzīte 2012, Madžule 2014). Absolute mayoría of the respondents responded that they are satisfied with their name; Jānis and Līga are mentioned as the nicest Latvian names. It is rather common for families to harmonise the names of sisters and brothers by initials, for example Kristaps and Kristīne, Dina and Dita, or by semantics, for instance Gundega and Madara (both names of the flowers). A comparison of the names of children, parents and grandparents leads to the conclusion that nowadays the names inherited from ancestors are rather rare. It is increasingly popular to choose very rare names for newborns. I. Plēsuma (2012, 2014) studied rare (only once registered) personal names in Latvia as well as the newest trends and tendencies in Latvian first name formation. In the field of toponymy an interesting study on informal urbanonymy was carried out (Donina 2013): about 700 slang urbanonyms from five cities of Latvia located in different ethnographical regions were collected and analysed. The questionnaire helped to acronyms, also suffix -ene, -ītis, -iņš derivatives as well as metaphors). The most popular slang ergonym among respondents is find out the motivation of their formation, the ways of derivation (mostly abbreviations or Hesītis (= fast food restaurant Hesburger); the largest number of variants was recorded in naming the fast food restaurant McDonalds Maķis LAIMUTĖ BALODE 72 Acta Linguistica Lithuanica LXXII // Maķīts // Maķītis // Mačītis // Mahītis // Makijs // Maķiks // Makčiks // Makdaks. This study also showed the young peoples attitude regarding unofficial place names. Ergonymics is yet another rather new and untouched area of onomastics in Baltic lanwere carried out in guages. Some interesting research works (Laugale 2009, Bušs 2012, Balode, Bušs 2014) Latvia. Por ejemplo, the employees of various companies of Latvia were interviewed about the origin and motivation of their companys name (Tīlika 2012). The study of the names of commercial products (or economonyms) has also been initiated. For instance, O. Bušs (2013) compared economonyms of the country with the nations mentality. The usage of eponyms (appellatives that originated from onyms anthroponyms or toponyms) is a new, almost unstudied field in the Baltic countries. The Dictionary of Eponyms (2007), compiled by B. Bankava, has been recently published. She has also defended her PhD dissertation (2011) entitled Eponyms in Latvian: Linguistic Aspect. Aunque the etymology, semantics and derivation of onyms remain the primary issues that constitute the basis of onomastic research, new branches of onomastics are already on the way. Introducido m. 31 de marzo de 2015 LAIMUTĖ BALODE Latvijos Universitetas, Latvių kalbos institutas Akadēmijas laukums 1, Rīga LV-1050, Latvija [email protected] Helsinkio universitetas Facultad de Ciencias Humanitarias, Šiuolaikinių kalbų katedra, Unioninkatu 40, Helsinki Fi-00140, Suomija [email protected]