Naujų krypčių užuomazgos Latvijos onomastikoje

LAIMUTĖ BALODĖ Latvijos universitetas Helsinkio universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: baltų onomastika, toponimika, antroponimika, leksiniai skoliniai. NAUJŲ KRYPČIŲ UŽUOMAZGOS LATVIJOS ONOMASTIKOJE The Rudiments of New Tendencies in Latvian Onomastics ANOTACIJA Straipsnis skirtas naujausiems su socioonomastika susijusiems tyrimams Latvijos universitete. Tai studentų filologų anketų pagrindu atlikti antroponimikos ir toponimikos tyrimai: retų, tik vieną kartą Latvijoje registruotų asmenvardžių apžvalga, naujų latvių asmenvardžių darybos tendencijos, tėvų motyvacija ir vertybiniai orientyrai parenkant naujagimiams vardą, asmenvardžių parinkimo šaltiniai bei asmenys, dalyvaujantys vardo parinkimo procese. Toponimikos srityje ypač išaugo susidomėjimas neoficialiąja urbanonimika: apklausus didžiųjų Latvijos miestų jaunuolius, buvo surinkta apie 700 slengo urbanonimų, mėginta išsiaiškinti jų darybos motyvaciją, jaunimo požiūrį į tokių neoficialių vietovardžių vartojimą. Dar visai netyrinėta onomastikos sritis – ergonomika. Latvijos ergonimų (įstaigų, įmonių, firmų pavadinimų) darbai skirtas studentės K. Tylikos darbas, kur buvo apklausti firmų darbuotojai ir išaiškinta konkrečių ergonimų kilmė. Rygos bei kitų miestų ir vietovių ergonimus (netradicinius kavinių, restoranų, parduotuvių pavadinimus) yra aprašęs Ojāras Bušas. Pasaulio onomastikoje vis labiau plinta komercinių produktų pavadinimų – ekonomonimų – tyrimai, pavyzdžiui, Latvijos ir Rygos vardo funkcijas ergonimuose yra apžvelgusi Laimutė Balodė, ekonomonimus sugretinti su tautos mentalitetu mėgino O. Bušas. Be jokios abejonės, šiuolaikinėje onomastikoje turi atsirasti vietos ne tik tradicinėms diachroninės onomastikos studijoms, bet ir dar mažai pažįstamiems socioonomastikos tyrimams. ESMINIAI ŽODŽIAI: onomastika, socioonomastika, urbanonimika, ergonomika. Straipsniai / Articles 55 LAIMUTĖ BALODE ANNOTATION The article is devoted to recent socio-onomastic studies at the University of Latvia. They mostly cover research works in toponymics and anthroponymics carried out on the basis of questionnaires completed by philology students: the overview of rare, only once registered personal names in Latvia, as well as new trends and tendencies in the formation of Latvian personal names; parents’ motivation and value reference-points in choosing the newborn’s name, sources and persons involved in the process of choosing the name. In the field of toponymy an interest has especially increased in informal urbanonymy: about 700 slang urbanonyms from the largest cities of Latvia were collected and analysed trying to find out the motivation of their formation, the ways of derivation and young people’s attitude towards such unofficial place names. Ergonymics is yet another area of onomastics, which has not been analysed before. The work of Kristiāna Tīlika started the study of Latvian ergonyms (names of institutions, companies, firms, enterprises and other businesses): employees of various companies were interviewed about the origin and motivation of the company’s name. Unusual, creative names of cafés, restaurants and shops of Riga were studied by Ojārs Bušs. The interest in the names of commercial products (or economonyms) has been increasing in the world over the last decades. The functions of such names as Latvija and Rīga in ergonyms and economonyms of Latvia were examined by Laimute Balode. O. Bušs tried to compare economonyms with the nation’s mentality. Without a doubt, there is a place in modern contemporary onomastics not only for traditional diachronic studies of onomastics but also for the research in a less known socio-onomastic field. KEYWORDS: onomastics, socioonomastics, urbanonymics, ergonymics. 0. Onomastika kaip kalbotyros mokslo šaka, užsimezgusi Europoje XIX a. pradžioje, baltų kraštus pasiekė XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje1. Klasikinė, arba tradicinė, onomastika paprastai labiausiai domisi onimų etimologija, 1 Bene pirmuoju latvių antroponimikos moksliniu straipsniu galima laikyti 3 puslapių ilgio Karlio Mūlenbacho „Par latviešu pavārdiem“ („Apie latvių pavardes“) (Mülenbachs 1891: 3–5), o pirmuoju latvių vietovardžius analizuojančiu veikalu – Augusto Bīlenšteino (August Johann Gottfried Bielenstein) knygą Die Grenzen des lettischen Volksstammes und lettischen Sprache in der Gegenwart und im 13. Jahrhundert (Bielenstein 1892). Keleriais metais anksčiau išspausdintas Jurgio Spruogio darbas apie Žemaitijos senuosius istorinius geografinius vardus (Spruogis 1888). Šio laikotarpio paveldas ir tęsinys – Kazimiero Būgos vietovardžių ir asmenvardžių kartotekos, Jurio Plaķio (Plaķis 1936, 1939) ir Jānio Endzelīno išleisti pirmieji vietovardžių rinkiniai (Endzelīns 1922, 1926) bei pirmieji straipsniai šia tematika (Endzelīns 1931, Endzelin 1934 ir kt.). 56 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Naujų krypčių užuomazgos Latvijos onomastikoje onimų daryba ir onimų semantika2. Prie klasikinės semantikos galima priskirti ir palyginti anksti atsiradusią teorinę onomastiką, ir onimų istorijos, jų raidos bei kaitos tyrimus. Galbūt jau prie tradicinių sričių šliejasi ir praktinė onomastika, kurią būtų galima pavadinti ir taikomąja onomastika – dabartiniais laikais dažniausiai susijusi su toponimų standartizacija, vietovardžių formomis žemėlapiuose, kelio ženklais ir pan. Kiek jaunesnė onomastikos atšaka – literatūrinė onomastika (nors pirmieji Biblijos asmenvardžių ir vietovardžių komentarai ir tyrimai žinomi jau XVI a. – paprastai minimi Antverpene 1569–1572 m. išleisti 8 tomai Biblia Sacra), dažniausiai tyrinėjanti vieno autoriaus ar net atskiro kūrinio onimų ypatumus. Iki šiol tiek Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus, tiek Vilniaus universiteto, tiek ir Latvijų kalbos instituto onomastai daugiausia dėmesio skyrė vietovardžių ir asmenvardžių etimologijos klausimams, derindami kilmės tyrimus su onimų darybos ir pirminės semantikos analize. 1. Pastaraisiais metais pasaulio onomastikoje pastebima didelių poslinkių. Paskutinieji trys onomastikos (ICOS – International Council of Onomastic Sciences) kongresai, įvykę Toronte 2008 m., Barselonoje 2011 m., Glazge 2014 m., aiškiai parodė, kad šiek tiek silpsta dėmesys klasikinei onomastikai, kad jaunajai kalbininkų kartai vis patrauklesni darosi socioonomastikos tyrimai. Kaip pavyzdį galima paminėti keletą antroponimikos temų, apie kurias buvo referuota per paskutiniuosius kongresus: „Asmenvardžiai kaip identiteto atspindys daugiakalbėse šeimose“ (E. Aldrin, Švedija), „Vaikų vardai mišriose šeimose“ (K. Eskola, Suomija), „Asmenvardžių mada“ (A. Hussar, Estija), „Asmenvardžiai, atspindintys socialinius ir religinius pokyčius“ (A. Demsky, Izraelis), „Asmenvardžiai juridinėje sistemoje“ (G. Botti, Italija). Be to, paskutiniuoju metu vis plačiau tyrinėjamos pravardės, pavyzdžiui, politikų, sportininkų, mokytojų – „Rumunijos politikų pravardės“ (D. Felecan, O. Felecan, Rumunija), „Psicholingvistinė mokytojų pravardžių analizė“ (O. Felecan, Rumunija), ir slapyvardžiai, ypač naudojami virtualiojoje erdvėje. Aptariamos netgi tokios temos kaip „Asmenvardžiai ir vietovardžiai nebylių kalboje“ (P. Rainò, Suomija). Vietovardžių kilmė ir pirminė reikšmė visais laikais traukė tyrėjus, tačiau dabartiniais laikais vis dažniau keičiasi tyrinėjimo aspektas. Pavyzdžiui, iškyla tokios naujos temos kaip „Emocinė išraiška toponimikoje“ (P. Štěpán, Vengrija), „Politinis akcentas Australijos aborigenų toponimikoje“ (M. Walsh, Australija), 2 Reikia pridurti, kad dėl šios onomastikos srities – onimų semantikos – daug diskutuojama ir iki šiol nėra vieningos nuomonės tarp pasaulio onomastų: vieni griežtai atmeta onimų semantikos sąvoką, o kiti linkę kalbėti apie onimų leksinę reikšmę, analizuoja bent jau etimologinę arba pirminę onimų semantiką. Straipsniai / Articles 57 LAIMUTĖ BALODĖ „Vietovardžiai kaip identiteto ženklai“ (B. Helleland, Norvegija), „Naratyvai agronimų kolekcijose“ (A. Burns). Pastaraisiais metais tyrėjų žvilgsnis ypač nukrypo į miestų vietovardžius – urbanonimus. Keletas ICOS kongresuose skaitytų pranešimų temų: „Urbanonimai ir jų kaita“ (A. Kagami, Japonija), „Slengo toponimika/urbanonimika“ (J. Vuolteenaho, T. Ainiala, Suomija), „Istorinė daugiakalbystė gatvėvardžiuose“ (P. Päll, Estija), „Gatvėvardžiai ir identitetas“ (I. Særheim, Norvegija), „Pastatų pavadinimai Singapūre“ (P. Tan, Singapūras), „Vietovardžiai kelio ženkluose“ (P. Jordan, Austrija, L. Dehlin, Švedija). Netgi iškilūs onomastai nevengia naujų temų, susijusių su zoonimika – ypač tokie tyrinėjimo objektai populiarūs Jungtinėse Amerikos Valstijose, pavyzdžiui, „Žirgų vardai arabų kronikose“ (J. Sublet, Prancūzija), „Gyvūnų vardai skoliniai Švedijoje“ (K. Leibring, Švedija), „Šunų vardai Latvijoje“ (O. Bušs, Latvija), „Naujos naminių gyvūnų vardų tendencijos“ (A. Bergien, Vokietija) ir pan. Kaip gana neseniai atsiradusią onomastikos šaką būtina paminėti chrematonimiką, pavyzdžiui: „Laivų, jachtų, traukinių pavadinimai“ (E. Cafarelli, Italija), „Laivų pavadinimų tipologija“ (A. Schybergson, Suomija), „Baldų dizaino pavadinimai“ (t.y., sekcijų, kėdžių, virtuvės ar miegamojo komplektų, šviestuvų, vazų komerciniai pavadinimai) (M. Blomquist, Suomija), bei ergonomiką, pavyzdžiui: „Parduotuvų pavadinimai“ (B. Christensen, Danija), „Stadionų pavadinimai Italijoje“ (M. Wolny, Vokietija), „Įstaigų, įmonių, firmų pavadinai – slengizmai“ (T. Ainiala, Suomija), „Žaliųjų“ prekės ženklų pavadinimai“ (M. Casagrande, Didžioji Britanija), „Metro stočių pavadinimai“ (J. Lehtonen, K. Mallat, S. Suviranta, Suomija). Dar retesnė, bet sparčiai populiarėjanti šaka – ekonomonimų tyrinėjimai, pavyzdžiui, duonos, sūrio, jogurto, vyno ir kt. maisto produktų pavadinimai, kurie susiję su rinkodara, pirkėjų psichologija ir pan. Vis daugiau dėmesio skiriama virtualiojo pasaulio onimams: „Virtualioji onomastinė aplinka“ (V. Neklesova, Ukraina), „Skaitmeninio pasaulio onomastika – vietovardžiai video žaidimuose“ (J. Butler, Didžioji Britanija). Netgi tokios keistokos temos kaip „Taksi pavadinimai Karibų salose“ (W. Ahrens, Kanada), „Automobilių registracijos numeriai ir gyvenimo stilius“ (B. Neethling, Pietų Afrika), „Švietimo įstaigų pavadinimai“ (V. Tuzlukova, Omanas) suranda vietą šiuolaikinėje pasaulio onomastikoje (plačiau žr. XXIII ICOS kongresas Toronte, Kanadoje, XXIV ICOS kongresas Barselonoje, Ispanijoje, XXV ICOS kongresas Glazge, Škotijoje). Čia išvardytos pranešimų temos akivaizdžiai liudija kintantį, t. y. išsiplečiantį, onomastikos objektą. Nuo naujųjų tendencijų nenori atsil ikti ir Helsinkio universiteto studentai – filologai, pasirenkantys tokias dažniausiai sociolingvistinio pobūdžio savo pirmųjų mokslinių darbų temas: „Pamėgti „Kalevalos“ epo asmenvardžiai“, „Oikodomonimai studentų kalboje“, „Urbanonimai šnekamojoje studentų kalboje“, 58 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Naujų krypčių užuomazgos Latvijos onomastikoje „Slengo vietovardžiai imigrantų kalboje“, „Vartotojo vardo ir slapyvardžio pasirinkimas socialiniuose tinkluose“, „Žaislų ir lėlių vardai vaikų kalboje“, „Literatūrinių herojų vardai vaikų literatūroje“ ir kt. Bakalauro ir magistro lygio onomastikos darbams vadovauja Helsinkio universiteto Humanitarinio fakulteto dėstytojai – T. Ainiala, R. L. Pitkänen, K. Mallat, L. Balode. 2. Straipsnis remiasi patirtimi, įgyta daugelį metų dėstant baltų onomastiką Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, Helsinkio universitete (Suomijoje) bei dirbant prie Latvijos vietovardžių žodyno Latvių kalbos instituto Onomastikos grupėje. Pastaraisiais metais, be klasikinių ir tradicinių onomastikos tyrinėjimų, vis dažniau pasirenkamos ir socioonomastikos temos. 2.1. Viena iš studentus dominančių, bet dar mažai tyrinėtų temų – tėvų motyvacija ir vertybiniai orientyrai parenkant naujagimiams vardą, asmenvardžių parinkimo šaltiniai bei asmenys, dalyvaujantys vardo parinkimo procese. Pastarųjų metų Latvijos universiteto studentų darbai šia tematika: E. Horste „Jaunākās personvārdu izvēles tendences Latvijā un Lietuvā“ („Naujausios asmenvardžių tendencijos Latvijoje ir Lietuvoje“) (Horste 2008); E. Rudzīte „Personvārdu izvēles motīvi (Draudzīgā aicinājuma Cēsu Valsts ģimnāzijas aptaujas dati)“ („Vardų davimo tendencijos Cėsių valstybinės gimnazijos apklausos duomenimis“) (Rudzīte 2012); M. Mažule „Bērnu vārdu izvēles motīvi (balstoties uz aptaujas datiem pirmsskolas izglītības iestādēs)“ („Vaikų vardų parinkimo motyvai, remiantis vaikų darželių apklausos duomenimis“) (Mažule 2014). 2.1.1. Paminėtina keletas išvadų iš Elynos Rudzytės (Rudzīte 2012) tyrinėjimo, skirto vienos mokyklos (Cėsių valstybinės gimnazijos) moksleivių asmenvardžių pasirinkimo motyvams atskleisti. Pagrindinis kriterijus, kurį nurodė savo anketose respondentai – tai vardo eufonija, antroje vietoje – vardo originalumas, trečioje – vardo derinimas su pavarde (pagal inicialus, pagal skambesį ir pagal semantiką). Populiariausi 7–9 klasių moksleivių vardai: mergaičių – Linda, Elīna, Gerda, Laine, Luīze, Santa, Sintija ir berniukų – Jānis, Dāvis, Reinis, Artūrs, Emīls, Kristaps, Lauris, Oskars, Toms. Tai vardai, kurie iš esmės sutampa su visoje šalyje labiausiai paplitusiais naujagimių vardais atitinkamu laikotarpiu. Dauguma apklaustų moksleivių (90 iš 104) patenkinti savu vardu ir nenorėtų jo keisti. Tik vienuolika respondentų – penki berniukai ir šešios mergaitės – nepatenkinti tėvų pasirinkimu ir pageidautų būti vadinami kitu vardu (trys respondentai savo nuomonės neatskleidė). Moksleivių nuomone, gražiausi latviški vardai – Jānis ir Līga, tarp gražiausių paminėti ir madingi skoliniai, pavyzdžiui, Ketija, Samanta, Daniels. Apklausos duomenys rodo, kad moteriškų vardų mada keičiasi daug greičiau negu vyriškų. Tėvų atsakymai liudija, kad Straipsniai / Articles 59 LAIMUTĖ BALODĖ dažniausiai vardą vaikui parinko abu tėvai kartu (daugiau negu pusė visų apklaustųjų) arba tik motina. Maždaug trečdalis tėvų prisipažino, kad vaiko vardo pasirinkimas nebuvo lengvas: pasirinktas vardas kelis kartus keistas arba teko rinktis iš kelių variantų. 2.1.2. Madaros Madžulės (Madžule 2014) atliktas tyrimas apie vaikų vardus trijuose vaikų darželiuose parodė panašias tendencijas. Dažniausiai minima vardo pasirinkimo motyvacija – vardo skambesys (58 % visų apklaustųjų), vardo originalumas (27 %), vardo derėjimas su pavarde (25 %), pageidaujamos raidės varde (25 %). Neretai sprendimą padeda priimti vardo tarptautiškumas (19 %), trumpumas (11 %), vardo reikšmė (15 %), vardadienio data (14 %). Mažiausiai įtaką daro madingi, populiarūs vardai, retai pasirenkami ir šeimoje paveldėti vardai bei literatūrinių veikėjų, kino aktorių, sportininkų vardai. Šeimose neretai derinami seserų ir brolių vardai pagal pirmąją raidę – pagal inicialus, pavyzdžiui: Kristaps ir Kristīne, Kristo fers ir Karlīna, Marta ir Madara. Apklaus- tųjų vaikų, tėvų ir senelių vardų palyginimas leidžia daryti išvadą, kad latvių šeimose vardai iš vyresnės kartos šeimos narių paveldimi retai. Matyt, ši tradicija Latvijoje nebetęsiama. Respondentų atsakymuose gana dažnai minimi ir du vardai: mergaitės Marta Marija, Anna Kate, Alise Maija, Zane Karīna, Agnete Samanta, Elīza Samanta, Romija Estere, berniukai Kārlis Roberts, Edvards Raiens, Emīls Kristers, Helvijs Kristians, Kristaps Adrians. 2.1.3. Latvijos universiteto baltistikos studentė Ieva Plesuma tyrinėjo retus, tik vieną kartą Latvijoje registruotus asmenvardžius, naujų latvių vardų darybos tendencijas (Plēsuma 2012, 2014). Autorės retųjų asmenvardžių kartoteka buvo sudaryta iš Latvijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pilietybės ir migracijos departamento Latvijos gyventojų asmenvardžių katalogo, išrenkant tik vieną kartą registruotus vardus: ~ 700 vardų (tarp jų 500 – pirmųjų vardų, 200 – antrųjų arba trečiųjų vardų). Nors pagal Latvijos Respublikos įstatymus asmenys gali turėti ne daugiau kaip du vardus, praktiškai yra daug išimčių – registruota asmenų, turinčių tris ir keturis vardus. Pastebėta, kad vienasąsniakai retieji vardai dažnai padaryti iš floros semantikos etimonų, dažniausiai iš gėlių pavadinimų (tiek nulinės afiksacijos būdu, tiek ir prisegant įvairias priesagas), pavyzdžiui: Amarillisa (1 kartą kaip pirmas vardas ir 1 kartą kaip antras – Edīte Amarillisa) < 1a. amarillis; Lavanda < lavanda; Magnolija < magnolija; Orhideja < orhideja; Vārpulis < vārpa + -ulis; Ziediņa < ziedet, zieds ir Ziediņš Mareks < ziedet, zieds. Čakste < čakste ‘medšarkė’, nors šiuo atveju labiau tikėtinas vardo ryšys su Latvijos 60 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Naujų krypčių užuomazgos Latvijos onomastikoje Respublikos pirmojo prezidento pavardė – Jānis Čakste. Keletas naujadarų susiję su gamtos objektų ir reiškinių pavadinimais, pavyzdžiui: Saulena < saule ‘saulė’ + priesaga -ena; Zvaigzne Ritma < zvaigzne ‘žvaigždė’ (Siliņš 1990: 340) (tiesa, deminutyvinė forma Zvaigznīte yra plačiau paplitusi – registruoti 5 kartus kaip pirmas vardas ir 2 kartus kaip antras vardas). Labai retai pasitaiko iš brangakmenių pavadinimų padaryti naujadarai: Rubīna (2 kartus) < rubīns ’rubinas’, arba iš etnonimų atsiradę vardai: Latvis (1 kartą) ir kaip antras bei trečias vardas: Maikls Latvijas, Augusts Ģedimins Latvijas. I. Plesumos tyrimo duomenimis, dažniausiai pasitaiko abstrakčios semantikos retųjų vardų, padarytų iš latvių kalbos apeliatyvų, pavyzdžiui: Dzirkište < dzirkste ‘kibirkštis’ (Siliņš 1990: 104); Jūta < jūtas ‘jausmai’; Kvēle Daiņa < kvēle ‘aistra’ (Siliņš 1990: 204); Mierīte < miers ‘taika, ramybė’ + priesaga –īte; Mieriņš < miers + priesaga –iņš; Nākotne < nākotne ‘ateitis’. Ypač pamėgti įvairios semantikos dvikamieniai naujadarai, pavyzdžiui: Brīv̌nese < brīvs ‘laisvas’ + nest ‘nešti’; Mīļcerīte < mīļš ‘meilus, mielas’ + cerēt ‘tikėtis, viltis’ + priesaga –īte; Drošvaldis < drošs ‘narsus, drąsus’ + valdīt ‘valdyti’; Jūtvaldis < jūtas ‘jausmai’ + valdīt; Mežvaldis < mežs ‘miškas’ + valdīt (Siliņš 1990: 238); Sirdsvalda < sirds ‘širdis’ + valdīt (Siliņš 1990: 292); Godvars < gods ‘garbė’ + varēt ‘galėti’ (Siliņš 1990: 139); Mierdars < miers ‘taika, ramybė’ + darīt ‘daryti’; Tautmīlis ir Raimonds Tautmīlis < tauta ‘tauta’ + mīlēt ‘mylėti’ (Siliņš 1990: 303). Dar įvairesni dvikamieniai asmenvardžiai, kurie žinomi tik kaip antroji ar tretieji asmens vardai: Imants Ilgvārds < ilgs ‘ilgas’ + vārds ’žodis, vardas’; Jānis Jurvaldis < jūra + valdīt ‘valdyti’ (Siliņš 1990: 187); Alfreds Krist[s] Spēkvars < spēks ‘jėga’ + vara ‘valdžia, galybė’ arba varēt ‘galėti’; Ādolfs Roberts Dievmīls < dievs ‘dievas’ + mīlēt ‘mylėti’ (K. Silinio asmenvardžių žodyne užregistruotas tik 1882 m. moteriškas vardas Dievmīla (Siliņš 1990: 98). Tokių dvikamienių vardų gausa galėtų rodyti sąsają su senaisiais kilmingųjų sluoksnio vardais arba bent jau tėvų norą pamėgdžioti juos. Be to, minėtasis retųjų vardų tyrimas parodė, kad asmenvardžiai dažnai padaromi iš jau žinomo priešingos lyties asmenvardžio: pavyzdžiui: Malds Ēriks < mot. vardo Malda, plg. 1a. veiksmažodį maldīties ‘klysti’? (Siliņš 1990: 226); Skaidrītis < mot. vardo Skaidrīte (Siliņš 1990: 293); Zanis < mot. vardo Zane (Siliņš 1990: 335), arba iš dviejų jau žinomų vardų sudaryti dūriniai-naujadarai, pavyzdžiui: Laineanna < Laine + Anna; Lijamāra < Lija + Māra; Rozevita < Roze + Vita. Kaip nauja tendencija „kuriant“ naujadarus – tai abiejų tėvų – mamos ir tėvo – vardų sujungimas, pavyzdžiui: Aiguta – tėvų asmenvardžiai Aija ir Gotfrīds (= Gutis); Lidvaldis < ? Lidija ir Valdis. Ypač tarp retųjų vardų populiarios deminutyvinės asmenvardžio formos: Agrītis < Agris; Alvīte < Alva arba Alvīs; Andrite < Andra arba Andris; Arnīte < Arnis; Baibīte < Baiba; Brivīte < Brīva; Dairīte < Daira; Daivīte < Daiva; Elzīte < asmenvardis Elza; Gaidīte < Gaida; Gai-tiņš < Gaitis; Ievīte < Ieva ir daug kitų. Keistoka, kad šiuo atveju diminutyvai Straipsniai / Articles 61 LAIMUTĖ BALODĖ padaromi nereguliariai (ne Ievīna, bet Ievīte, ne Baibina, bet Baibīte) – matyt, kad skirtųsi nuo įprastų mažybinių vardų formų. Labai didelę dalį retųjų vardų sudaro skoliniai iš įvairių kalbų (dažniausiai iš anglų kalbos), pavyzdžiui: Marline – prancūzų asmenvardis, pasiskolintas iš graikų kalbos; Mauda – anglų asmenvardis, vardo Matilda trumpinys; Naikes – anglų asmenvardžio Nick sulatvintas variantas; Naringula – indų asmenvardis; Salvators – lotynų kilmės asmenvardis < salvus (Siliņš 1990: 282), greičiausiai naujagimio vardas parinktas pagerbiant ispanų tapytoją Salvadorą Dali. Kadangi Latvijos Respublikos Pilietybės ir migracijos departamento asmenvardžių sąrašuose nenurodoma asmens tautybė, galima suabejoti, ar tai latvio vardas. Bet daugeliu atvejų, kai užrašyti du ar trys asmens vardai ir vienas iš jų – latviškas, galima spėti, kad tai latvių tautybės asmuo (arba bent iš mišrios šeimos), pavyzdžiui: Seāns Jānis Lusjēns – airių asmenvardis; Adrians Jānis Lusjēns – prancūziška vardo Lucianus forma; Amanda Peidža Kristīne – anglų mergaičių (ir berniukų) asmenvardis Page // Paige ‘jaunas tarnas’; Andis Žoserands – prancūzų asmenvardis; Anita Kimblija – matyt, sulatvintas anglų asmenvardžio Kimberly variantas; Anita Zane Dalcija – anglų asmenvardis < lotynų dulcis ‘saldus’; Dainis Krēgs – škotų, anglų asmenvardis Craig, kurio pirminė semantika ‘uola’; Džan Luka Erols Jānis – galbūt sulatvintas kinų vardas Zhang; Edgars Makvūns – škotų pavardė Mcqueen; Ēriks Ozijs – anglų asmenvardis, vardo Oswald, Osborn deminutyvinė forma etc. Tokie retųjų vardų tyrimai padeda net tik konstatuoti naujų vardų kūrimo būdus, skolinių variantus, bet ir mėginti užkirsti kelią nepageidaujamoms tendencijoms. Tai, be kita ko, ir praktinė – taikomoji – tokių antroponiminių tyrimų, kurie domina ir plačiąją visuomenę, vertė. 2.2. Be jau paminėtų antroponimikos darbų, pastaraisiais metais yra parašytas ne vienas toponimikai skirtas tyrimas. Pavyzdžiui, prie tradicinės onomastikos šliejasi Ilzės Štrausos (Štrausa 2005) kruopščiai atliktas Latvijos pietinės dalies vieno valsčiaus onimų tyrimas Ukru pagasta onomastiskā sistēma (personvārdi un vietvārdi). 2.2.1. Sociotoponimikai skirtas kitos Latvijos universiteto baltistės Sintijos Duoninios darbas, skirtas neoficialiųjų urbanonimų tyrimams jaunimo kalboje Neoficiālie vietvārdi jauniešu valodā (Doniņa 2013). Studentė anketavimo būdu sukaupė 700 urbanonimų kartoteką iš penkių Latvijos miestų – iš įvairių etnografinių regionų: Rygos (306), Valmieros (121), Kuldīgos (114), Rēzeknės (93), Bauskės (82). Darbo tikslas – ištirti neoficialių urbanonimų darybos modelius, atsiradimo motyvaciją bei funkcijas šnekamojoje kalboje. 62 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Naujų krypčių užuomazgos Latvijos onomastikoje Išvadose konstatuojama, kad labiausiai paplitęs neoficialusis urbanonimas yra greitojo maitinimo restorano Hesburger slengo pavadinimas Hešītis: Rygoje paminėtas 85 kartus, Kuld ygoje – 44; Valmieroje dažniausiai fiksuotas tilto Dzelzs tilts neoficialus pavadinimas deminutyvine forma Dzelzītis; Bauskėje – degalinės Statoil neoficialus pavadinimas Staīks, o Rėzeknėje – miesto rajono Ziemeļu rajons ‘Šiaurės rajonas’ pavadinimo slengo variantas – Severka. Pagal apklausos rezultatus, vienas topoobjektas paprastai turi vieną arba du slengo pavadinimus, bet yra ir išimčių. Pavyzdžiui, daugiausia neoficialių pavadinimų ir variantų naudojama pavadinant greitojo maitinimo restoraną McDonald’s: Maīs (2 kartus) // Maǖts (38 kartus) // Maǖtis (74 kartus) // Maeǖtis (1 kartą) // Mahītis (1 kartą) // Makijs (1 kartą) // Maīks (1 kartą) // Makeīks (1 kartą) // Makdaks (3 kartus). Darybiniu požiūriu neoficialūs vietovardžiai padaromi sutrumpinus onimą, pavyzdžiui, atmetus dūrinio (arba žodžių junginio) antrąjį komponentą ir prisegus derivacinę galūnę: Āģis (< Āgenskalns), Bastejs (< Basteikalns), Čieris (< Čiekurkalns), Ķeizis (< Ķeizarmežs), Ķendzis // Ķenga (< Ķengarags), Ķīpis (< Ķīpsala), Zass (< Zasulauks), Čuguns (< Čuguna roze), Ezis // Ezīts // Ezītis (< Ezītis miglā); žymiai rečiau pasitaiko atvejų, kai sudarant slengo urbanonimą atmetamas pirmasis dūrinio (arba žodžių junginio) komponentas: Ciems (< Ilģuciems), Saule (< Jauna saule), Netto (< Supernetto). Paminėtinos abreviatūros ir akronimai – ypač pamėgti ir plačiai vartojami jaunimo: ČBK // Čebēka (< kavinė Četri balti krekli ‘keturi balti marškiniai’ Rygoje); GēCē // GāCē (< prekybos centras Galerija Centrs Rygoje); KK (< Kreisais krasts ‘Dauguvos upės kairysis krantas’ Rygoje); ZZ (< Ziedondārzs parkas Rygoje); A-kojas (< studentų bendrabutis Auseklio gatvėje (Ausekļa iela) Valmieroje), B-kojas (< studentų bendrabutis Beatės gatvėje (Beātes iela) Valmieroje); Z-kojas (< studentų bendrabutis Zvejniekų gatvėje (Zvejnieku iela) Valmieroje), C-iela (< Cēsu iela Valmieroje); T-iela (< Tērbatas iela Valmieroje); MK (< Multiklubs Valmieroje); ZB (< pastatas Ziemeļblāzma ‘šiaurės pašvaistė’ Rėzeknėje). Ir šioje urbanonimų apklausoje pasitvirtino ankstesni pastebėjimai, kad dažniausiai pasitaiko priesagos -ene darinių (ši priesaga labai būdinga ir latvių slengo apelatyvinei leksikai – Ernstsone, Tidriķe 2006: 36). Ypač daug tokių būdų padaroma gatvėvardžių (čia minėti pavyzdžiai iš Rygos): Avotene (= Avotu iela), Brīvūbene (= Brīvības iela), Čakene (= Čaka iela), Dzirnavene (= Dzirnavu iela), Gogolene (= Gogoļa iela), Jūrmalene (= Jūrmalas šoseja), Kantorene (= Kantora iela), Kuģene (= Kuģu iela), Matīsene (= Matīsa iela), Stabene (= Stabu iela), Tērbatene (= Tērbatas iela), Valdemārene // Valdzēne (= Krišjāņa Valdemāra iela). Onomastinio slengo dar yboje ypač mėgstamos deminutyvinės priesagos –itis / -īts, -iņš, kurios prisegamos dažniausiai prie sutrumpintų ar pakeistų urbanonimų formų: Ķīpīts < Ķīpītis < *Ķīpis < Ķīpsala (salos pavadinimas Rygoje). Tokių Straipsniai / Articles 63 LAIMUTĖ BALODĖ pavyzdžių galima surasti visuose Latvijos miestuose įvairių topoobjektų nominacijoje: Bruņiniecņš (= gatvėvardis Bruņinieku iela); Centrītis (= targavietės pavadinimas Rīgas Centrāltirgus); Čīlītis // Čīlīts (= restoranas Čīli pica); Fēnītis (= lošimo namai Fēnikss); Ķīstitis // Ķīstis (= ežeras Rygos teritorijoje Ķīšezers); Mežītis (= parko pavadinimas Mežaparks); Vansītis (= tilto pavadinimas Vanšu tilts); Vēermanītis // Vēermanīts (= parko pavadinimas Vērmanes dārzs); Ziedonītis // Ziedonīts (= parko pavadinimas Ziedoņdārzs), Esītis (= parko Kuldygoje pavadinimas Estrādes parks); Memītis (< Memītis < *Memis < Memorials – paminklo pavadinimas Valmieroje). Latviškos deminutyvinės priesagos -iņš, -ītis dažniausiai prisegamos ir prie kitakilmių nelinksniuojamų ergonimų, kad suteiktų galimybę juos linksniuoti ir tokiu būdu palengvintų komunikaciją, pavyzdžiui: Depiņš (= Depo – parduotuvės pavadinimas), Getiņš (= Ghetto Games – jaunimo klubo pavadinimas), Lidiņš (= Lido – restorano pavadinimas), Dunītis // Dunīts (= Duni – parduotuvės pavadinimas), Elvītis // Elvīts (= parduotuvė Elvi), Esītis (= klubo pavadinimas Essential), Narvītis // Narvīts (= spaudos kiosko pavadinimas Narvesen), Rimītis // Rimīts (= parduotuvės pavadinimas Rimi). Šis tyrimas parodė esant didelę onomastinių derivatų grupę, kurios darybinis formantas – slaviškos kilmės priesagos -iks, -čiks, -ka, pavyzdžiui: Agenčiks (= Āgenskalns – Rygos miesto dalis), Barončiks (= Barona centrs – prekybos centras Rygoje), Centriks (= Centra rajons – Rygos miesto centrinė dalis), Čīliks // Čī-liks (= restoranas Čīli pica), Domčiks (= Doma laukums – aikštės pavadinimas Rygoje), Grizņiks (= Grīziņkalns – miesto dalis ir parkas Rygoje), Lubançiks (= Lubānas iela – gatvės pavadinimas Rygoje). Sintijos Duoninios darbe plačiai nagrinėjamos onomastinės metaforos, kurias savo šnekamojoje kalboje naudoja latvių jaunimas, pavyzdžiui: Augstā mei-ča ‘aukštoji mergina’ (= Brīvības piemineklis – Laisvės paminklas Rygoje), Ce-pešpanna ‘keptuvė’ (= restoranas Vairāk saules ‘daugiau saulės’; restorano logo forma asocijuojasi su geltona keptuve), Naudas maiss ‘pinigų maišas’ (= totalizatorius Optibet), Burkāns ‘morka’ (= oranžinės spalvos pastatų kompleksas Ilūkstes ir Augusto Deglavo gatvių sankryžoje Rygoje), Mauzolejs ‘mauzoliejus’ (= pastatas Stirnu gatvėje Rygoje, vizualiai primenantis Lenino mauzoliejų Maskvoje). Tarp slengo urbanonimų neretai pasitaiko ir žodžių žaismo pavyzdžių: Cooldīga (= miesto pavadinimas Kuldīga), Supergetto // Ghetto shops (= parduotuvė Supernetto Kuldygoje), Negatīvs ‘negatyvas’ (= klubas / baras Pozitīvs ‘pozityvas’ Kuldygoje), Stendere ‘durų stakta’(= baras / klubas Stender’s ‘Stenderio baras’ Kuldygoje), Rococo (= klubas Coco Rezeknėje), South Park // Southparks (= Dienvidu rajons ‘pietų rajonas’ – miesto dalis Rezeknėje; aliuzija į JAV animacinį filmą), Horseburger (= greito maitinimo įstaiga Hesburger Bauskėje; pajuokiamas skandalas dėl arklienos, plg. ang. horse ‘arklys’). Keletas slengo urbanonimų leidžia pastebėti ir tarminių savitumų, pavyzdžiui, vakarinės Latvijos 64 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Naujų krypčių užuomazgos Latvijos onomastikoje dalies (Kuldigyos) medžiaga rodo tamniekų (tāmnieki) dialekto ypatybes, pavyzdžiui, sutrumpinti ne tik vietovardžiai, bet ir galūniniai trumpieji balsiai: Kuldž (= miesto vardas Kuldīga), Stendž (= baras / klubas Stender’s Kuldigyoje), Priedž (= miesto dalis Priedaine Kuldigyoje) ir kt. Penkių Latvijos miestų slengo urbanonimų palyginimas kilmės aspektu leido padaryti tokias išvadas: jaunimo kalboje Valmieros ir Bauskės neoficialūs vietovardžiai beveik be išimties yra latviškos kilmės, Rygoje – ir latviškos, ir slaviškos (rusiškos) kilmės, pavyzdžiui: Ku-kuška (= Dzegužkalns ‘gegutės kalnas’ – miesto dalis ir parkas; plg. rusų кукушка ‘gegutė’); Kraska (= Sarkandaugava ‘raudonoji Dauguva’ – miesto dalis; plg. rusų красный ‘raudonas’); Łotene (=oro uostas Rīga; plg. rusų лёт ‘skrydis’). Kaip ir buvo galima tikėtis, daugiausia onomastinių rusizmų užrašyta Rėzeknės jaunimo kalboje. Visuose aptariamuosiuose miestuose užfiksuota po keletą anglizimų, pavyzdžiui: Indoors (= Iekštelpu skeitparks riedučių parkas Kuldigyoje; plg. an. indoor ‘patalpose esantis’), jau minėtasis South Park // Southparks (= pietinis rajonas Rėzeknėje); Pentagons (= Latvijos Valstybinės policijos valdybos pastatas Rygoje; matyt, tai perkeltinis ergonimas, plg. an. Pentagon ‘JAV Gynybos departamento centrinė būstinė’) ir kt. Be čia aptarto studentės S. Duoninios tyrinėjimo, šiai tematikai skirtas ir Laimutės Balodės straipsnis (Balode 2014), kur lyginamos neoficialiųjų urbanonimų darybos tendencijos Suomijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. 2.3. Dar viena iš šiuolaikinių socioonomastikos temų, dominančių studentus, tai ergonomika. Latvijos ergonimų (įstaigų, įmonių, firmų pavadinimų) darbai skirta Liepojos universitete apginta Velgos Laugalės daktaro disertacija (2009) apie švietimo įstaigų pavadinimus Latvijoje (Izglītības iestāžu nosaukumi latviešu valodā: lingvistiskais aspekts). 2.3.1. Ergonimų temą mėgino aprėpti ir Latvijos universiteto baltistės Kristianos Tylikos darbas Ergonīmu (Š-) veidošana Latvijā (Tīlika 2012). Tyrimo metu buvo apklausti firmų darbuotojai ir išaiškinta konkrečių ergonimų motyvacija ir kilmė. Analizei studentė pasirinko iš Latvijos įmonių registro 645 pavadinimus: 385 – analizuoti, 260 neaiškios kilmės (su firmų darbuotojais nepavyko susisiekti). K. Tylikos medžiaga parodė, kad daugiausia ergonimų padarytų iš vietovardžių ir asmenvardžių, pavyzdžiui: Šveices auto, Škaunes bekons, iš sodybų pavadinimų kilę ergonimai: Šalkas, Šalmi, Šļūkas, Šultes, Šaurītes Z, Šķietnieki IS (papildomai prisegtos raidės – tai savininko vardo ir pavardės inicialai), iš asmenvardžių – dažniausiai iš savininko pavardės padaryti ergonimai: Šenbergs, Šneiders, Šūpiņš, Švēde, Šmits un partneri. Labai produktyvi yra akronimų daryba, pavyzdžiui: ŠADA = šahs un dambrete ‘šachmatai ir šaškės’, Š.O.P. = Straipsniai / Articles 65 LAIMUTĖ BALODĖ firmos steigėjai Štīls, Ozoliņš, Posums. Apeliatyvinės kilmės ergonimų buvo žymiai mažiau (gal todėl, kad analizei buvo pasirinkti pavadinimai, prasidedantys raide Š), visų jų etimonas semantiškai susijęs su įmonės veiklos sritimi, pavyzdžiui: iš bendrinių daiktavardžių padaryti firmų pavadinimai Šalle ‘šalikas’, Šarms ‘šarmas’, Šautra ‘strėlė’, Šerifs ‘šerifas’, Šķūnis ‘daržinė’, tarp jų pasitaiko ir slengizmų: germanizmas Šūplāde ‘stalčius’, mėgstami deminutyvinių priesagų vediniai: Šuvejiņa ‘siuvėjėlė’, Šupulītis ‘lopšelis’, pasitaiko net ir iš prieveiksmių padarytų pavadinimų: Šeit ‘čia’, Šodien ‘šiandien’. Latvijos ergonimų daryboje jaučiama didelė svetimų kalbų įtaka. 2.3.2. Rygos bei kitų miestų ergonimus (netradicinius kavinių, restoranų, parduotuvių pavadinimus) yra aprašęs Ojaras Bušas (Bušs 2012, Balode, Bušs 2014, 20–25). Keletas pavyzdžių iš šių straipsnių: netradiciniai Rygos kavinių pavadinimai Dēli ‘sūnūs’, 80 vēstules ‘80 laiškų’, Degviela ‘degalinė’; netradiciniai parduotuvių pavadinimai Ods ‘uodas’, Pauze ‘pauzė’, Ganības ‘ganyklos’, Pietura ‘stotelė’, Kuģis ‘laivas’, Vidus ‘vidurys’. Net parduotuvių pavadinimai dažnai padaromi su deminutyvine priesaga: mėsos parduotuvė Tītariņš (< titars ‘kalakutas’), Cukuriņš (< cukurs ‘cukrus’), Trepītes (< trepes ‘laiptai’), Debestiņa (< debess ‘dangus’), bakalėjos pavadinimas Dzīvīte (< dzīve ‘gyvenimas’); kartais pasitelkiami ir vietovardžių deminutyvai: parduotuvių pavadinimai Daugaviņa (< upė Daugava), Iecaviņa (< upė ir miestas Iecava), Aizkrauklīte (< miestas Aizkraukle). Pastebėti ir tokie ergonimų darybiniai ypatumai, pavyzdžiui: kavinė Kūkotava (< neegzistuojančio veiksmažodžio *kūkot ‘valgyti pyragaičius’ [< kūka ‘pyragaitis’], humoristinis efektas sėkmingai sukuriamas homonimo – kito veiksmažodžio kūkot ‘1. kukuoti; 2. knapsėti (snaudžiant)’ pavyzdžiu). Tarp ergonimų pasitaiko ir eskrasyvių žodžių junginių: parduotuvės Pēdējā cerība ‘paskutinė viltis’, Vienīgā iespēja ‘vienintelis šansas’; neretai ir barbarizmų (dažniausiai germanizmų): Bode ‘parduotuvė’, Labā bode ‘geroji parduotuvė’, Ķēķis ‘virtuvė’, Omīte ‘močiutė’, Grāpis ‘katilas’. Netradicinių ergonimų daryboje patrauklumo dėlei – kaip komercinis „jaukas“ – vietoje įprasto vardininko vartojami kiti linksniai, pavyzdžiui: kavinės pavadinimas Sirsniņai (D. sg., ‘širdutei’); kavinė Mierā (L. sg., ‘ramybėje’); žuvų restoranas Murdā (L. sg., ‘bučiuje, venteryje’); gėlių parduotuvė Lakstos (L. pl. ‘žoliniuose augaluose, žolėse, bulvienoj uose’). Vartotojui, pirkėjui, matyt, patraukliai skamba ir neįprastos semantikos žodžių junginiai, pavyzdžiui: restoranas Lidojošā varde ‘skraidanti varlė’ ir Jautrais ods ‘linksmasis uodas’. 2.3.3. Savo ruožtu Laimutė Balodė (Balode, Bušs 2014: 13–20) yra apžvelgusi Latvijos oficialiuosius ergonimus – įstaigų ir įmonių pavadinimus, kurių sudėtyje yra Latvijos ar Rygos vardas. Iš visų 204 777 Latvijos Respublikoje 66 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Naujų krypčių užuomazgos Latvijos onomastikoje registruotų įstaigų ir įmonių (http://www.lursoft.lv/lursoft-statistika/LR-Uznemumu-registra-registros-subjektu-skaits&id=2) (2013.05.) į 1737 įstaigų ir įmonių pavadinimus įtrauktas vardas Latvija /beje, vienos tokios įmonės direktoriaus pavardė – Latvietis (Diena18.11.2011.)/. Dažniausiai šalies vardas įtrauktas G. sg. forma, t. y., sudaromi kilmininkiniai žodžių junginiai: Latvijas piens (‘Latvijos pienas’), Latvijas maiznieks (‘Latvijos kepėjas/duonkepys’), Latvijas bekons (‘Latvijos bekonas’), žymiai rečiau – N. sg. forma, pavyzdžiui: viešbutis Latvija, įmonės Atvērtā Latvija (‘Atviroji Latvija’), Vizuālā Latvija (‘Vizualioji Latvija’), Agro Latvija (‘Žemės ūkio Latvija’). Tačiau ekonomonimų arba pragmatonimų (įvairių prekių pavadinimų – terminas dar nėra nusistovėjęs), kur būtų įtrauktas Latvijos ar Rygos vardas, daryba įstatymiškai ribojama. Sovietiniais laikais Latvijos ir Rygos (Rīga) vardas buvo plačiai naudojamas įvairių produktų pavadinimuose: mikroautobusai „Latvija“, radijo aparatai „Latvija“, muilas „Latvija“, kava „Latvija“; tortas „Rīga“, mopedas „Rīga-7“, skalbimo mašina „Rīga“, pianinas „Rīga“, baldų komplektai „Rīga“, „Latvija“ ir t. t. Vienu metu buvo ir traukinio, kursavusio tarp Rygos ir Maskvos, pavadinimas „Latvija“. Po 1990 m. Latvijos ir Rygos vardo vartojimas komercinių produktų pavadinimuose ir įstaigų pavadinimuose apribotas (Nolikums par valsts valodas lietošanu nosaukumos un informācijā. Latvijas Republikas Ministru Padomes lēmums No. 462, § 2.4, 04.11.1992). Tokių apribojimų tikslas – neleisti pažeminti, nuvertinti patriotinio jausmo. Nepaisant to, yra tokių prabangos prekių pavadinimų, suvenyrų, kur šis vardas vartojamas ir dabartiniais laikais: saldainių dėžutės „Latvija“, „Rīga“, šokoladas „Rīga“, sūris „Latvija“ ir t. t. Ypač populiarus pavadinimas „Vecrīga“: gerai žinomi pyragaičiai „Vecrīga“, liker­is „Vecrīga“ ir t. t. Visi šie produktai išsiskiria teigiama reputacija. Pasaulio onomastikoje vis daugiau publikacijų skiriama komercinių produktų pavadinimų – ekonomonimų / pragmatonimų – tyrimams. Latvijoje ekonomonimus sugretinti su tautos mentalitetu mėgino O. Bušas (Bušs 2013). 2.4. Nauja, dar ligi šiol netyrinėta sritis Baltijos šalyse – eponimai. Apie juos savo magistro darbą 2006 metais apgynė Latvijos universiteto studentė Linda Pietė. Eponimų temą sėkmingai tęsė Baiba Bankava, sudariusi latvių eponimų žodyną (Eponīmu vārdnīca, sastādītāja Baiba Bankava, Rīga, 2007) ir šio žodyno pagrindu apgynusi daktaro disertaciją (2011) „Eponimai latvių kalboje: lingvistinis aspektas“ (Eponīmi latviešu valodā: lingvistiskais aspekts). Šis žodynas, gausiai iliustruotas, susilaukė didelio populiarumo, todėl buvo papildytas ir išleistas pakartotinai: Jaunā eponīmu vārdnīca, Rīga, 2012. Žodyne galima susipažinti su latvių kalboje plačiai vartojamais bendriniais žodžiais, kurie atsiradę apeliatyvizacijos keliu iš onimų – asmenvardžių ar vietovardžių, pavyzdžiui: atlants ‘atlasas’ < graikų mitologijoje milžinas Atlass (gen. Atlantos), ant pečių laikantis Straipsniai / Articles 67 LAIMUTĖ BALODĖ Žemės rutulį (EV 17), begonija < Michel Bégon (1638–1710) – prancūzas, kolekcionierius, mokslo globėjas (EV 21), fuksija < Leonhard Fuchs (1501–1566) – vokiečių botan ikas (EV 46), matiola < Pietro Andrea Mattioli (1500–1578) – italų botanikas (EV 90), dobermanis < Friedrick Ludwig Dobermann (XIX a.) – vokiečių šunininkas, išvedęs šią šunų veislę (EV 35), kolts < Samuel Colt – 1835 m. patentavęs šios rūšies revolverį (EV 74), daltonisms < John Dalton (1766–1844) – anglų chemikas ir fizikas, 1798 m. aprašęs savo regos defektą (EV 32–33), dolomits < Déodat Grattet de Dolomieu (1750–1801) – prancūzų geologas (EV 35–36), žilete – King C. Gilette (1855–1932), amerikiečių išradėjas ir pramonininkas, išradęs ir gaminęs skutimosi peiliukus (EV 141); angora < Turkijos miestas Ankara, iš kur buvo gabenama ši ožkos ir triušio vilna (EV 13), antonovka < kaimas Antonovo Kursko srityje, Rusijoje, kur auginti šios rūšies obuoliai (EV 14), gineja < Guineja (liet. Gvinėja) – vakarinės Afrikos krantas, iš kur buvo atvežamas auksas monetų gamybai (1663 m.) (EV 51), dalmācietis < Dalmatia (lie. Dalmatija) – regionas Kroatijoje, kur buvo auginami šios veislės šunys (EV 32) etc. Žodyne galima surasti per 900 eponimų, kurie dažniausiai yra tarptautiniai žodžiai. Sudarytoja B. Bankava supažindina su eponimu reikšme, žodžio kilme ir atsiradimo istorija. 3. Be abejonės, be straipsnyje jau minėtų naujų tendencijų Latvijoje gyvuoja ir tradicinės onomastikos sritys, kuriomis domisi jauni tyrėjai. Pavyzdžiui, 2006 m. sėkmingai buvo apginta daktaro disertacija, skirta latvių istorinei antroponimikai: Renāte Siliņa-Piņķe Priekšvārdi Rīgā 15. gadsimtā pēc ķemerejas reģistra materiāliem („Vardai Rygoje pagal XV a. kanceliarijos registro medžiagą“). Viena iš paskutiniųjų onomastikos tema apgintų disertacijų Latvijos universitete – tai nomenklatūrinių žodžių analizei skirtas Sandos Rapos darbas (2014) „Geografinės nomenklatūros žodžiai latvių vietovardžiuose“ (Ģeogrāfiskās nomenklatūras vārdi latviešu toponīmijā). Latgalos regiono pravardes tyrinėja Daugpilio universiteto doktorantė Inese Zugicka (Zugicka). Iš dalies su onomastika siejasi ir Rėzeknės aukštosios mokyklos lektorės doktorantės Antos Kliavinskos (Kļavinska) tyrimas apie etnonimus latgalių tautosakos tekstuose. Nors vardyno etimologijos, pirminės semantikos ir darybos klausimai, kaip ir iki šiol, lieka onomastinių tyrimų centre, kelią skinasi ir naujos onomastikos šakos. Šiuolaikinėje baltų kalbų onomastikoje turėtų atsirasti vietos ne tik tradicinėms diachroninės onomastikos studijoms, bet ir dar mažai pažįstamiems tyrimams, dažniausiai susijusiems su socioonomastikos sritimi, kurie praplėstų onomastikos jau įprastą tyrimų objektą. 68 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Naujų krypčių užuomazgos Latvijos onomastikoje LITERATŪRA Balode Laimutė 2014: On Slang Urbanonyms in Latvia, Lithuania and Finland. – Baltistikos centrai ir Lietuva (Baltistika pasaulio kontekste), sud. Ona Petrėnienė, Jurga Trimonytė-Bikelienė. Vilnius: LEU, 59–68. Balode Laimutė, Bušs Ojārs 2014: Two Sketches on Latvian Names in the Economy. – Studii şi cercetări de onomastică şi lexicologie (SCOL) 7, 13–25. Bielenstein August 1892: Die Grenzen des lettischen Volksstammes und lettischen Sprache in der Gegenwart und im 13. Jahrhundert. St. Petersbourg. Bušs Ojārs 2012: Non-trivial Names for Latvian Shops, Restaurants and Other Businesses. – International Scientific Conference “Onomastic Investigations” to commemorate the 100th anniversary of Vallija Dambe (1912–1995). Abstracts. Riga, 15–16. Bušs Ojārs 2013: Īpašvārdi ekonomikā: dažas izpētes iespējas pasaulē un Latvijā. – Vārds un tā pētīšanas aspekti 17(1), 50–55. Bušs Ojārs 2014: Īpašvārdi ekonomikā: dažas izpētes iespējas pasaulē un Latvijā. – Vārds un tā pētīšanas aspekti 17(1), 50–55. Donīņa Sintija 2013: Neoficiālie vietvārdi jauniešu valodā. Bakalaura darbs. Rīga: LU HZF. Endzelin Janis 1934: Die lettländischen Gewässernamen. – Zeitschrift für slavische Philologie, Bd. 2, H. 1/2. Wiesbaden, 112–150. Endzelīns Jānis 1922–1926: Latvijas vietu vārdi. 1: Vidzemes vārdi; 2: Kurzemes un Latgales vārdi. Rīga: A. Gulbis. Endzelīns Jānis 1931: Par Cēsu un Cesveines vārdu. – Filologu Biedrības Raksti 11, 198–200. EV – Eponīmu vārdnīca, sastādījusi Baiba Bankava. Rīga: Latviešu valodas aģentūra, 2007. Ernstone Vineta, Tidriķe Laura 2006: Jauniešu valoda. Rīga: LU Akadēmiskais apgāds. Horste Evita 2008: Jaunākās personvārdu izvēles tendences Latvijā un Lietuvā. Maģistra darbs. Rīga: LU Filoloģijas fakultāte. Jaunā eponīmu vārdnīca, sastādījusi Baiba Bankava. Rīga: Latviešu valodas aģentūra, 2012. Laugale Velga 2009: Izglītības iestāžu nosaukumi latviešu valodā: lingvistiskais aspekts. Promocijas darbs. Liepāja: Liepājas universitāte. Straipsniai / Articles 69 LAIMUTĖ BALODĖ Madžule Madara 2014: Bērnu vārdu izvēles motīvi (balstoties uz aptaujas datiem pirmsskolas izglītības iestādēs). Rīga: Latvijas Universitāte, HZF. Mülenbachs Kārlis 1891: Par latviešu pavārdiem. – Daži jautājumi par latviešu valodu. [1.burtn.]. Rīga: Jelgava, 3–5. Nolikums par valsts valodas lietošanu nosaukumos un informācijā. Latvijas Republikas Ministru Padomes lēmums No. 462, § 2.4, 04.11.1992. Pieeja internetē: http://likumi.lv/doc.php?id=63051 Plāķis Juris 1936: Latvijas vietu vārdi un latviešu pavārdi, I d. Kurzemes vārdi. – Latvijas Universitātes Raksti, Filoloģijas un filozofijas fakultātes serija, IV sēj, Nr.1, Rīga. Plāķis Juris 1939: Latvijas vietu vārdi un latviešu pavārdi, II d. Zemgales vārdi. – Latvijas Universitātes Raksti, Filoloģijas un filozofijas fakultātes serija, V sēj, Nr. 5, Rīga. Plēsuma Ieva 2012: Reto personvārdu īpatnības mūsdienu Latvijā. Bakalaura darbs. Rīga: Latvijas Universitāte, HZF. Plēsuma Ieva 2014: Reto latviešu personvārdu darināšanas tendences. Maģistra darbs. Rīga: Latvijas Universitāte, HZF. Rapa Sanda 2014: Ģeogrāfiskās nomenklatūras vārdi latviešu toponīmijā. Promocijas darbs. Rīga. Rudzīte Elīna 2012: Personvārdu izvēles motīvi (Draudzīgā aicinājuma Cēsu Valsts ģimnāzijas aptaujas dati). Maģistra darbs. Rīga: Latvijas Universitāte, HZF. Siliņa-Piņķe Renāte 2006: Priekšvārdi Rīgā 15. gadsimtā pēc ķemerejas reģistra materiāliem. Promocijas darbs. Rīga. Siliņš Klāvs 1990: Latviešu personvārdu vārdnīca. Rīga: Zinātne. Spruogis Jurgis 1888: Географическій словарь древней Жомойтской земли XVI столѣтія составленный по 40 актовымъ книгамъ Россіенскаго земскаго суда Архивариусомъ Виленскаго Ценральнаго Архива древнихъ актовыхъ книгъ – губерній Виленской, Ковенской, Гродненской и Минской Иваномъ Яковлевичемъ Спрогисомъ, Вильня. Štrausa Ilze 2005: Ukru pagasta onomastiskā sistēma (personvārdi un vietvārdi). Maģistra darbs. Rīga: Latvijas Universitāte, Filoloģijas fakultāte. XXIII ICOS kongresas Toronte, Kanadoje – 23 International Congress of Onomastic Sciences, ICOS. Prieiga internetē: http://yorkspace.library.yorku.ca/xmlui/handle/10315/2900/browse?rpp=20&order=ASC&sort_by=-1&etal=-1&type=author&starts_with=0 70 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Nauju krypčių užuomazgos Latvijos onomastikoje XXIV ICOS kongresas Barselonoje, Ispanijoje – 24th International Congress of Onomastic Sciences, ICOS. Prieiga internete: http://e-onomastics.blogspot.fi/2014/08/proceedings-of-icos-xxiv-online.html XXV ICOS kongresas Glazge, Škotijoje – 25th International Congress of Onomastic Sciences. Prieiga internete: http://www.icos2014.com/wp-content/uploads/ICOS-2014-List-of-Abstracts-v3.pdf The Rudiments of New Tendencies in Latvian Onomastics S U M M A R Y The last congresses of ICOS (International Council of Onomastic Sciences) held in Toronto (2008), Barcelona (2011) and Glasgow (2014) verified that new branches of the research of onyms are becoming more and more popular. The aim of this article is to introduce the latest socio-onomastic studies carried out at the University of Latvia. Several MA and PhD research works in Latvian modern anthroponymics and toponymics carried out by the students of the Faculty of Humanities on the basis of questionnaires are briefly presented in this article. For instance, the overview of the study on the choice of the newborn’s name, parents’ motivation and the main criteria in choosing a name: euphony of the name, originality of the name, harmony between the name and the surname, etc. (Rudzīte 2012, Madžule 2014). Absolute majority of the respondents replied that they are satisfied with their name; Jānis and Līga are mentioned as the nicest Latvian names. It is rather common for families to harmonise the names of sisters and brothers by initials, for example Kristaps and Kristīne, Dina and Dita, or by semantics, for instance Gundega and Madara (both names of the flowers). A comparison of the names of children, parents and grandparents leads to the conclusion that nowadays the names inherited from ancestors are rather rare. It is increasingly popular to choose very rare names for newborns. I. Plēsuma (2012, 2014) studied rare (only once registered) personal names in Latvia as well as the newest trends and tendencies in Latvian first name formation. In the field of toponymy an interesting study on informal urbanonymy was carried out (Donina 2013): about 700 slang urbanonyms from five cities of Latvia located in different ethnographical regions were collected and analysed. The questionnaire helped to find out the motivation of their formation, the ways of derivation (mostly abbreviations or acronyms, also suffix -ene, -ītis, -iņš derivatives as well as metaphors). The most popular slang ergonym among respondents is Hesītis (= fast food restaurant Hesburger); the largest number of variants was recorded in naming the fast food restaurant McDonald’s – Maķis Straipsniai / Articles 71 LAIMUTĖ BALODE // Maķīts // Maķītis // Mačītis // Mahītis // Makijs // Maķiks // Makčiks // Makdaks. This study also showed the young people’s attitude regarding unofficial place names. Ergonomics is yet another rather new and untouched area of onomastics in Baltic languages. Some interesting research works (Laugale 2009, Bušs 2012, Balode, Bušs 2014) were carried out in Latvia. For example, the employees of various companies of Latvia were interviewed about the origin and motivation of their company’s name (Tīlika 2012). The study of the names of commercial products (or economonyms) has also been initiated. For instance, O. Bušs (2013) compared economonyms of the country with the nation’s mentality. The usage of eponyms (appellatives that originated from onyms – anthroponyms or toponyms) is a new, almost unstudied field in the Baltic countries. The Dictionary of Eponyms (2007), compiled by B. Bankava, has been recently published. She has also defended her PhD dissertation (2011) entitled Eponyms in Latvian: Linguistic Aspect. Although the etymology, semantics and derivation of onyms remain the primary issues that constitute the basis of onomastic research, new branches of onomastics are already on the way. Įteikta 2015 m. kovo 31 d. LAIMUTĖ BALODE Latvijos Universitetas, Latvių kalbos institutas Akademijas laukums 1, Rīga LV-1050, Latvija [email protected] Helsinkio universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas, Šiuolaikinių kalbų katedra, Unioninkatu 40, Helsinki Fi-00140, Suomija [email protected] 72 Acta Linguistica Lithuanica LXXII