Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai
Full text
230 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII ANŽELIKA GAIDIENĖ Lietuvių kalbos institutas Las direcciones de investigaciones científicas: leksicología y leksicografía. ANTRINS NETIESIOGINS NOMINACIOS VALGYMO EMPRESOŽOJ SEMANTINIAI ATSIRADIMO YPATUMAI Semantic Peculiarities of Occurrence of Eating Verbs of Secondary Indirect Nomination ANOTACIJA El objeto de este artículo es accionesmažodžiai de la segunda nominación indirecta de la lengua lituana, escogidos de preparado Bendrinės lietuvių kalbos žodyno. El estudio tiene como objetivo determinar, qué quie talrovés fenómenos, de objetos o acciones señas en el habla virsta semantinais presenta creado preliminarus secundarias požymiais, lemiančiais antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių atsiradimą, bei palyginti juos su atitinkamais gėrmo veiksmažodžiais. Straipsnio pabaigoje indirectos nomination valgimo veiksmajodžių sinonimos red. ESMINIAI VOODŽIAI: sinónimo, concepto, antrinė netiesioginė nominacija, metaforinis significaciones transferėlimas, semantinis požymis, sinónimos redklas. ANNOTATION The object of this article is eating verbs of secondary indirect nomination of standard Lithuanian language taken from Standard Lithuanian Language Dictionary which is currently in the process of compilation. This research seeks to estimate which features of the actual phenomena, things or actions become semantic features in the language and synonym determine the rise of the new eating verbs of secondary indirect nomination as well as to compare them with the corresponding drinking verbs. The article ends with a preliminary network of eating verbs of secondary indirect nomination. KEYWORDS: synonym, concept, secondary indirect nomination, metaphorical transfer of meaning, semantic feature, synonyms network.
Artículos Articles 231 / Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai 0.Esta publicación continúa se ciclo de investigaciones de autor, destinado konceptui priklausančių veiksmažodžių reikšmių semantinių požymių analizei. Neabejojama, kad tokio pobūdžio tyrimai galėtų tapti atspirties tašku naujo tiVALGYMO y GėRIMO po sinónimos diccionari, lietuvių kalbos tesaur, otras semantικές ontologijas, de las cuales Lituania aún no existe. 1. Anteriormente en el artículo de la autora (plačiau žr. Gaidienė 2015) analizar semantiniai veiksmažodžio gerti sinónimos de aparición motívai. Nunciado que mayor mayor parte de bebidasmo accionesmajodžiai forman secundarias indirectas nominaciones accionesmajodžiai, los cuales formando bene más importante papel tuvo metaforiniams polisemiškiem ryšiam. De manera dažniausiai aktualizuojami semantiniai požymiai yra susiję su fiziniu veiksmu metapórica nombrando bebidamo acción (rankos judesiu), ej.: mesti ʻpaleisti lėkti tolyn (ppr. ranka)ʼ → ʻgerti (svaigiuosius bebidas) keli, y lysčioamu garsuʼ, ej.: pliaupti ʻsmarkiai lytiʼdaug ʻ, godžiai srėbti, gertiʼ. Este objeto seleccionado concepto VALGYtI, al cual reikšti del estudio bendrinė lietuvių kalba tiene no pocas veiksmažodžių: čiaumoti, drožti, kąsti, kimšti, kirsti, ryti, sprogti, šutinti, šveisti y t. t. Debido al comerimo veiksmajodžių abundos artículo decidida apsiricitar sólo antrinės netiesioginės nominacijos1 (toliau ANN) veiksmajodžių, izclistos de preparado Bendrinės lietuvių kalbos žodyno (toliau BŽe), análisis. Tokį fuente elección fue lendada el deseo de exhibir ANN comerimo veiksmajodžius, ustojamus bendrinėje lietuvių kalboje. El artículo examina todos2 BŽe encontrar ANN accionmazodžiai3 de comer. El objetivo descrito del estudio determinar qué datos de realidad de fenómenos, de objetos o acciones se convierten en lengua general en signos semantísticos, lemiančiais ANN el nacimiento de accionesmajodžių, obutus comparar con los correspondiamais accionesmajodžius de bebida. Objetivos de trabajo: iznagrinarse ANN comer de accionmažodžių semantines estructuras; establecer y describir semánticos 1 Primintina, que el resultado de la primaria nominación es neišvestinis veiksmažodis, surgido hablantios acuerdoim (Jakaitienė 1988: 24), ej.: gurkti ʻvalgyti, gerti, lesti (pʼpr. godžiai, rápidamente) (BŽe); resultado secundaria directa nominación darinys, que su raiška y significado se basa en otro, simplότερη estructura que tiene acticiumažodžiu (žr. ten pat, p. 24), ej.: kąsnoti ʻpamažu valgytiʼ (BŽe); secundaria indirecta nominación resultado semántico darinys nueva seformada palabra significado (žr. ten ip, p. 24), ej.: drožti 1. ʻcon cuchillo u otra herramienta afilada pizzar, smailir, comparir, aštrintiʼ → 6. ʻgodžiai valgyti, bertiʼ (BŽe). 2 Algunos verbmawords de comer, fijaos en los diccionarios anteriores (LKŽe, DŽe), BŽe no fijao, ej.: chusti 10. ʻgodžiai valgytiʼ (LKŽe); 6. ʻgodžiai valgyti, ėsti, graužtiʼ (DŽe); šlepsėti 2. ʻnegražiai, čepsint valgyti o ėsti, vatuloti, vobulotiʼ (LKŽe); 2. ʻnegražiai valgyti, čepsėtiʼ (DŽe) 3 Requiríese enfatizar que después de la final BŽe redagación los artículos del diccionario incluidos en este artículo pueden ir kt., todėl šiame straipsnyje nenagrinėti. cambiar.
ANŽELIKA GAIDIENĖ 232 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII las relaciones mutuas de significativos de accionesmajodžių examinados así gautus duonuostatos, en las que se basa menis palyginti su ANN gėrmo veiksmažodžiais; remiantis ištirta medžiaga sukurti preliminarų ANN valgymo veiksmažodžių sinonimų tinklą. Teorinės analizándose elegidos accionesmajodžius, abordan en el ya mencionado artículo de autor, por lo que no pareza pertinente sus aquí repetir. 2. Veiksmajodis valgyti es más ampliamente utilizado la palabra comer para nusakiti. Presentinas textosinas de la lengua lituana fijada a través quince milías de su vartosenen ejemplos4. Los diccionarios de la lengua Lituania examinado veiksmažodis define definido dvejopai. LKŽe y DŽe accionmazodio valgyti el significado principal definecida gana abstrakčiai: (1) LKŽe ʻvartoti maistą, maitintis, sotintisʼ, pvz.: Miegmi valgau, geriu iki soti SD445. Bent antes de comer te apliques J.Jabl. Aquí sus comidata Jn. Vaipando como R130, MJ171. Mes lietuvninkai barščius y šiupinio skanų con lašiniais gardžiais izvirtius girdami valgom K.Donel. […]; (2) DŽe ʻvartoti comida, maitintisʼ, ej. : Valgyti pan, súubą, sūrį, vaisius. Egyti la cena. Quiero comerse pasigardžiuendo. […]. BŽe se distinguen dos verbmaword valgyti significados: (3) BŽe 1. ʻimti en mouthą, kramtyti y rytiʼ, pvz. : Me duele el diente, yo no puedo comer. Prašom imti y valgyti. Mientras comas no hables. Durmiendo no comgyas. Él se sienta a la mesa y come obuolį. Los hombres comen mėsą [sriubą], incluso los oídos linksta. Cuando te hambres, eso y secą panon comerás. […]. 2. ʻvartoti elijo, comida; maitintisʼ: Y yo ishalkau comerse. Nesinori nada: ni comergyti, ni a ninguna parte ir. Per Užgavėnes la gente mucho come. Anteriormente la gente peor comía. Liko como šaka: nė comé, nė durmijo. Cuando comgius, cuando y novelgius Yo fui. En nuestro cultural areale se come con cuchistu, cuchillo y shakute. […]. BŽe definiendo la primera verbo de la palabra comer se ha llamado la atención a físicos y fisiológicos signos de la acción de comer, i. i. alimento ėmimasʼ, kramtymasʼ, rijimasʼ y burnaʼ, definiéndose segundo enfatizado el mismo proceso de maitinimosi, satinimosi como abstracto, vitbiamente requerido fenómeno. Tal presentación de significados permite distinguir dos conceptos de comer puramente fisiológica y abstracta (caus maitinimosi, satinimosi procesą). 4 Actualmente de lenguas lituanas textyne ejemplos buscada según šaknį valgpasirenkant personales y noasmenyjamas accionesmažodžio valgyti, valgo, valgė formas. 5 Artigosnyje dejados abrevianzas como LKŽe.
Artículos Articles 233 / Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai 3. Laikomasi nuomonės, kad atpažinti požymius, aktualizuojamus konceptui VALGYtI pertenecientes ANN accionesmajodžių significaciones, pueden ayudar los elementos que constituyen el contenido del concepto considerado de un correspondiente escenario de acción fisiológica, que han sido establecidos sobre base de ejemplos6 análisis (žr. tabelę 2). Kognityvinėje lingvistikje de los conceptos (idealizuotas) kognityvinis modelis (Lakoff 2004: 99110), freimas o semantinis interpretacinis rėmas (Fillmore 1982), scenarijus (Lakoff 2004: 371372; 514537) y skriptas (Schank, Abelson 1977: 42; Ungerer, Schmid 1996: 211217), se puede afirmar que significa aproximadamente la misma raïkytadint, en cierto orden, un conocimiento sobre alguna situación sutvarina o un evento complejo. El comer (también y bebidamą) como proceso fisiológico la constituye una por otra sucesivas fases consecutivas: alimentos ėMIMAS (nebūtina fazė) AtSIkANDIMAS (o hacia SIURBIMAS, si tYMAS (jei fiziologinis procesas gėrmas, šios fazės nėra) – RIjIMAS – VIRškINIMAS es líquysta consistencia) kRAMSOtUMO o jAUSMAS. Dado que el concepto freimas más enfatiza estático, y guión y guión dinaminį el carácter de cierto modelo cognitivino, en este artículo se ha elegido utilizar el concepto de guión (el concepto de guión más se aplica a la descripción de prototipíes eventos sociookultúricos, por ejemplo, [VALGYMO RESTORANE] guión). Como Georgeʼas Lakoff afirma, el escenario se compone de varios elementos ontológicos: condición inicial, secuencia de acontecimientos y condición final, i. e. escenario estructurado según schemą: inicios eiga objetivo (Lakoff 2004: 371). En general el concepto de guiónus primeramente fue aplicado emociones describir. 1 en la tabla G. Lakoffʼo (1987) y Zoltáno Kövescesʼo (1988, 1990) describieron PYkčIO (an. ANGER)7 y BAIMėS (an. FEAR) al guión, que componen separadas, consecutivamente dispuestas escenas (nuo motivo hasta la acción final). 1 LENTEL. Pigočio y temorés escenario8 (págala G. Lakoffą y Z. Kövescesʼą) PYKTIS BAIMĖ escena 1: Skriaudador pudienti causar causa El insulta a la víctima. ofensivo acto causa la insatisfacción. La Situación peligrosa, víctima muerte, físico o psichinį dolor. víctima sabe de el inminente peligro. escena 2: emoción Auka siente Pyktis existe. enojo suseltos Auka cambios fisiológicos. Baimė existuoja. siente miedo suseltos fisiológicos cambios. 6 Pavyzdžiai fueron recopilados de Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT), Bendrinės lietuvių kalbos žodyno (BŽe) y Lietuvių kalbos žodyno (LKŽe). 7 G. Lakoffʼs a este tipo de escenarios les llama a escenarios prototipicos (Lakoff 2004: 514). 8 Información tomada y traducida del autor de artículo de F. Ungerer, H. Schmid libro An introduction to cognitive linguistics (1996: 141).
ANŽELIKA GAIDIENĖ 234 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII PYKTIS BAIMĖ 3 scena: intento o no controlar Auka stengiasi kontroliuoti pyktį. Auka stengiasi nerodyti baimės ir / correr. escena 4: Pigocio peržengia control prórimas Pyktis empieza intensidad peržengia cierta límite. cierto a controlar a la víctima. Baimės intensidad límite. Auka yaekontrola el miedo. escena 5: Bausmė: bausmę skriaudėjui. acción Staigus retracción: auka huye de el final auka ocurre do peligro. El principal principio de los escenarios descritos consistentemente describir categoría de emociones, i. e. desde el origen de la emoción comienzo (1 escena: razón) y hasta el final (5 escena: acto final). En escenariijo presentadas las escenas 3-čia (intento controlar) y 4-ta (pérdida de control) son más cercan centrías 2as escenas (emocia), por lo que, como muestran los estudios, 3-čia y 4ta escenas son dariausios en términos de metáforas conceptualias (Ungerer, Schmid 1996: 141). Como afirman F. Ungereris y H. Schmidas, si echáramos un vistazo a PYkčIO metáforas, veríamos que sus seca refleja ordenadamente en el guión descritos 2 y 3 escenas y 4 escenas desarrollándose, i. i. PYktIS entra calentina liquystį en contenedor, liquistís surge, presión crecía, aparece vapor (todas estas metáforas pertenecen 2 escena), entonces se vuelve vapor descontroliuojami (3 escena) y, si vapor neišeina, el contenedor explota (4 escena) (Ungerer, Schmid 1996: 141). Basándose en el análisis del contexto el artículo presenta un escenario VALGYtI (žr. 2 tabelę) del concepto, suscitando de varios elementos: nebūtinojo acto físico, que vaya ante būtinąjį fiziologinį veiksmą, i. i. i. movimiento(s) de la mano (-ų) con el medio de comer sin instrumento, y būtinních fisiologinių acciones, i. i. i. i. atsamtikandimo, krymo y rijimo (si la objettocia de comer es kieta) o siurbimo y rijimo (si la objecttocia de comer es sotosta) y consistencia de sentido del gusto / Se determinó que diversos elementos del concepto de escenario VALGYtI de una u otra manera son actualizados en significados de accionesmajodžių pertenecientes a este concepto, por ejemplo, ʻmudesys rankaʼ (acción física) captados en el significado de acciónmajodio cabliar; ʻkramtymasʼ (fisiologinis veiksmas) veiksmažodžių traškinti, tratinti y kt. significmėse.
Straipsniai / Articles 235 Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai 2 LENTEL. Koncepto VALGYtI guión FIzINIS Nebūtinasis físic Nuestro cultural en está vivo y sano ante būtinoujį en areale se come con cuchchu, VEIkSMAS priekrosnės ahora sienta, dedštu košę Comgámos tarsi senovėje manos, priemone sin instrumento. / acción, andando cuchillo y shakute (BŽe). Él comego fisiologinį veiksmą. (DLKT). participaja no participavaja randa con nebuvo nei lėkščių, nei įrankių (DLKT). Atliekant veiksmą FIZIOLOGINIS VEIkSMAS Esencial fisiológico veiksmas: a) atsikandimas Juolab kad daugelis vaikų ledus mėgsta valgyti grandes kąsniais [...] (DLKT). b) masamtymas y Valgis de sopa sin grasbalos rijimas y inmediato fue extraordinario: mechosas, pero fue añadida darzovias, las cuales al comer apareció que mijasą kramtai (DLKT). c) siurbimo y rijimas Senelis come sriubá desde Rembranto dubenėlio (DLKT). d) digestiónStenkitės comer sensación de saciedad que lo alimentos fácilmente digeribles, fuera del estómago más rápido a otros órganos digestivos (DLKT). / Atliekant minėtus veiksmus dalyvauja lūpos, dantys, lenguavis, garklė, ryklė y abdomen. VESMO ŽmogusIk Bitelės comego, no bitėJis come el ėda. AtLIkėjAS pescado (DLKT) / /. animal10 (LKŽe). Vienok e šunyčiai come go trupučius, kurie puola nuog ponų stalo VlnE46 (LKŽe). Gaidys šaukia vištas, pats nevalgo LKT355 (Nmč) (LKŽe). VEIkSMO OBjEktAS Konsistencija: tirštas / skystas / kietas maistas. Atsisakysiu keptų bulvių ir dešros, o valgysiu bulvių košę su liesa varške bei svogūnais (DLKT). Kisielos puede comerse tanto frío a que calixtá (DLKT). Ellos comen súubą, incluso los oídos linksta (BŽe). Mama contará las noticias del pueblo, y yo comeré papá trajtos dulces (DLKT). El padre comía uno mésą (DLKT). 9 De los ejemplos se ve que el ejecutor del acto de comer puede ser no solo hombre, sino también animales. Sin embargo, en este artículo se examina sólo el acto fisiológico de comer, realizado por humano.
ANŽELIKA GAIDIENĖ 236 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII VESMO Terminés propiedades: Naturalmente, (DLKT /). Yo gusta de comer comer tibietá hay que comer lo más posible a los shvres comida. apyrūgštę košę (DLKT). Ellos beben, escuchan música [...] / OBjEktAS šaltasIk šiltas karštas daržovių comen solo qué en grotillos iscochada a meesa, (DLKT). 4. Al final del artículo se presenta preliminarus10 red de sinónimos de veiksmajodžių examinados. Sinonimos red fue visualizable programa Gephy (plačiau ver. https://gephi.github.io/). 1. METAPORINISME REICHMI PERCLIMAS Las metafóricas significados relacionados con comer pueden ser asociadas con significados principales o secundarias, que son motivuojancias. Por trasèlimos de significados se pueden distinguir los siguientes modelos metaphoricos11: 1.1. Panašu en motivuojancia significado nosakomó acción. 1.2. Panašu a motyvuojančia significado nosacomo acción durante el levantado sonido. Panašu a motivuojančia 1.3. en significado nosakomo acción durante efectuada movesį. 1.4. Panašu a motyvuojančia significado describomo acción durante emitida temperatura. 1.5. Panašu en motyvuojančia significado nosakomá acción, efectuada animalūno. A continuación estos modelos se analizan en menor detalle. 1.1. Panašu en motivuojančia significadome nusakomą veiksmą Estea modelo metaforiniam atribuidos concepto VALGYtI ANN veiksmažodžių significamientos metaforiniu ryšiu siejamas con las principales (motivuojanobjektu / subjektu. čiomis) reikšmėmis, kuriose užfiksuotas veiksmas, darantis tam tikrą poveikį 10 Más investigaciones pueden aclarar la presentada en este artículo vermavoz de valgyti sinónimos tinklą. 11 Neterminados modelos coinciden con ANN bebidamo modelos de aparición de significados accionmajodžių.
Artículos Articles 237 / Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai 1.1.1. Anašu a motivuojancia significado nosakomá acción, haciendo cierto efecto en la estructura del objeto Motivuojancias accionesmažodžių significmėmis nosakomu al cierto acción que hace el efecto al objeto se puede concebir como destruccinį, porque en todos los casos tratados es cambiada la forma del objeto, i. y. objeto: a) comparigamas pjaustomas smailinamas aštrinamas e etc. / / ; b) vinificado sukamas; c) eliminado limomas; d) dalomas trillkinamos; e) manejado preparado / a) Lyginamas pjaustomas smailinamas ir f) vilgomas / minkštinamas. Pagal tai veiksmažodžiai žemiau suskirstyti į pogrupius. aštrinamas o pan / /. objeto Este subgrupo pertenecientes de accionesmajodžių prototípicas significaciones nusakomas intensivous física acción es destruccinis realizando acción ástrriu įrankiu cambiada estructura del objeto. La metáforica relacionada con comer y prototipiné del verbo skaptuoti (1) significados unen el fundamento de la transferencia de similitud de la realizada enérgica, específica acción: (1) skaptuoti 1. ʻskobti, duobti skaptu, skaptu drožiant hacerʼ: Skaptuoti šaukštą de un árbol. Si el árbol no es duro, es fácil skaptuar. → 2. ʻgodžiai valgyti ar ėstiʼ: Obuolį skaptuoti. Chaikai skaptuoja kriaušes (BŽe). Del verbo pustyti (2) prototipinas significanzas ʻgaląsti, aštrintiʼ, manytina, es issirutuliojusi metaforinė relacionada con comer el significado ʻmėgodžiai valgytiʼ, cuya traslado bajo también podíamos considerar energingą, tikslingą veiksmą. Tal vez posible vinculación de la significación relacionada con comer y con šalutine significación, fijada LKŽe (BŽe esta significación no fixejada), plg. ʻpučiant aušinti, vėdintiʼ, ej. :Ensipilk putros y pustyk po biškį Lp. (2) vaciar 2. ʻgaląsti, aštrintiʼ: Tėvas ilgai pustė dalgį. Bustas cinturas custuvui pustiti. → 4. ʻgodžiai valgytiʼ: Kad vacío niño, como pocos días no comido. Dejad mésą, más nada habrá (BŽe). Vícma del verbio ręsti (3) isletinė reikšmė ʻgodžiai, daug valgytiʼ (pvz.: Kad renčia, kad renčia mėsą. BŽe) probablemente se base en el significado principal ʻdaryti kur rinutinčius, įkarpasʼ (pvz.: Tėvas kasmet staktoje rent rinėūna, kurie rodė s šalus ūgį. BŽe) o ʻrantais pjaustyti, drožinėtiʼ (pvz.: Lazdąstal [BŽe] rmėmis. Con respecto a comer y significados motivosores, como y aukščiau minėtų veiksmažodžių, sieja tikslingo veiksmo (atliekamo tam tikru įrankiu) panašumo perkėlimo pamatas.
ANŽELIKA GAIDIENĖ 238 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Este subgrupu también pertenece accionesmažodžiai drožti (4) y tašyti (5), más extensamente discuti en tempresniame autorės straipsnyje (žr. Gaidienė 2015: 207): (4) drožti 1. ʻsu cuchillo u otro afilriu įrankiu pijaustiti, smailinti, compargiti, aštrintiʼ: Drožti pieštuku. Meistras drožtuvu drojia lentó. → 6. ʻgodžiai valgyti, gertiʼ: Drožti lašinius. Chaikai caržia dešreles, incluso oys linksta (BŽe). (5) tašyti 1. ʻkirviu, skliutu, kaltu o cual otro trožti, kalti, skaptuoti, skliutuoti, liiginti (medį, akmenį y etc.)ʼ: Kai išmūrija nuevosus fundatus, tašo rąstus. Meistrai tašé campo piedras. → 3. ʻgodžiai valgyti ar bertiʼ: Yo a menudo comigo tašau y tašau. Chikai tašo blynus. Tašo como Baltrus varškę (flk.) (BŽe). b) Vyniojamas / sukamas objektas Veiksmažodžių raityti (1), rangyti (2) y taršyti (3) prototipines y metaforines significados uneja el acto de vinniojimo del objeto, donde metaforiškai pavartoto el objeto es comida, y el instrumento, mediante la cual ese maistas vinniojamas / turamas, es ližuvis. (1) racionar 1. ʻvynioti, sukti en ritinioʼ: Patiestą taką raito. Statys stakleles, raitys drobeles (flk.). Raitosi tošis, en el fuego puesta. → 13. ʻgodžiai valgytiʼ: Toda familia raitė keptą vištieną (BŽe). (2) ordenar 1. ʻvynioti, ringuotiʼ: Stilistai modelos en el cabello įmantriai rangė metrus kaspinų. Pajeme visokie laidai [visokias cuevas] rangosi, nožkliūkite. → 4. ʻgodžiai valgytiʼ: Niko nedirba, sólo el pan rango (BŽe). (3) contaminar 1. ʻblaškyti, draikyti, sclaiditi, veltiʼ: El viento polšo me los cabellos. Jautis taršo šiaudų kūgį. No manchiches mi barzdos! → 2. ʻgodžiai, con apetitu valc) Eliminado limomas gytiʼ: Išalkęs jis dažnai taršo lašinius. Radau jį taršantį kopūstus (BŽe). objeto Veiksmažodžių šluoti (1) y šveisti (2) motyvuojantivas significaciones nusakomas energingas, efectuado no vez y con cierto instrumento (šluota, šepečiu, etc.) acción, durante el cual el objeto es eliminado limomas /. Motivojancias y motivuotas significados, mantina, vinculan efectuado energingo, objetivo de acción similaridad traslado de base. (1) chluti 2. ʻbaukiant šluota, šepečiu limitar, hacer švarųʼ: Senelė šluoja trobą unos sykius por día. No tiempo trobá shluar, cuando ya gučiai por puertas (flk.). 4. ʻgodžiai valgyti, ėstiʼ: Desde trabajo parėjęs todo shluoja. Kad shluoja como tres días sin comer (BŽe). (2) šweisti 1. ʻtrinant limitar, blizgintiʼ: Schweisti cuilius [šaukštus]. Ayer con čiu šveičiau grindis. → 5. ʻgodžiai valgytiʼ: Šveičia kaip iš badų (BŽe).
Artículos Articles 245 / Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai šepesu kabliuʼ: Hoy hombres mėšlą kabliuoja. ), presentada BŽe. En tal caso la transferencia de significado podríamos considerar como base algo lysto (pavy Spesies, medaus, košės) sėmimo, kabinimo con priemone (pavy Spesies, šaukštu) judesio, nukreipto en himself, asociativos atkartojimą. Veiksmajordio knaibyti izvestinė significación (ʻpo truputį kneibiant, gnaibant valgytiʼ: Vaikai pyragą knaibo. Viešnia cogió herramientas y comenzó ellos knaibitar pescú. Knaibo mechosos pedaliuką mediovalandį (BŽe) puede ser asociada con prototype (motivuojančia) significado ʻne vez, a menudo kniebti, kneibtiʼ, ej. : Mama knaibo tešlą virs kukulienę. Las mujeres (su) cuiliais knaibė de grindino joles (BŽe). En tal caso la base de traslado de significación también podríamos considerar asociativos judesio, encaminto en sí, atkartojimiento. 5 LENTEL. Judesio dirección (konceptų VALGYtI y GERtI comparación) Konceptas VALGYtI Konceptas GERtI Judesys Pavyzdžiai Judesys Pavyzdžiai encaminado en self kabliuoti encaminado en self traukti knaibyti --pujado de sí mismo arro --numerado en sí mismo)mauti de sí mismo (ant sí mismo maukti / --muchas veces orientado hacia abajo lekti Este metapórico modelo del concepto GERtI raiška es diversairesnė negu concepto VALGYtI. Konceptu GERtI pertenecientes accionesmajodžiai prototypinėmis significmadas marymi judesius, encreiptus no sólo á sí mismo (pavytať, traukti), sino y de sí mismo (pavytať, mesti), sobre sí mismo (pavytať, mauti, maukti) y kt. Conceptu VALGYtI pertenecientes accionesmajodžių prototipines significanzas marcan judesius, encendidous en sí (pavyりに, kabliuoti, knaibyti). 1.4. Panašu a motyvuojančia significado descrimomo la temperatura emitida durante la acción A Este modelo metforiniam pertenece veiksmajodis (1) šutinti (plačiau žr. Gaidienė 2015: 210). (1) šutinti 1. ʻdaryti, que šustų (1 r.), pamažu cocti (uždengtame inde con nedaug lysčio o vapores)ʼ: Šutinti bulves [žirnius, trigočius]. → 9. ʻgodžiai comerse o bebertiʼ, ej. : Acabamos chutiti los dulces cajuté casi baščia (BŽe).
ANŽELIKA GAIDIENĖ 246 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII 1.5. Panašu į motyvuojančia reikšme nusakomą acción, realizada por animalūno Metaforinė acciónmavoz del ėsti (1) significado ʻgodžiai o negražiai valgytiʼ, ej. : Él ßía todo de fila. da como izbadėjęs lobo (BŽe), issirutulio de la significancia prototípica ʻvartoti ėdalą, pašarą (apie gyvūnus, excepto paukščius)ʼ, ej. : Cabkliai ėda avižas. Gyvuliai ėda, paukščiai lesa, las personas comengo. Pigią mėsą (BŽe). Kaip buvo rašyta ankstesniame autorės straipsnyje (žr. Gaidienė 2015: 211), gyvūnai ir jų atliekami veiksmai lietuvių kalboje paprastai vertinami neigiamai, šunys ėda (flk.) por lo tanto base de la transferencia de significado metafórica podríamos considerar impresión estética, i. e. negražų, despecador reflejo indicintį comer (hablando sobre personas). Tierraičių tarmée el uso de accionmajorio ėsti en el significado de comer (hablando sobre personas) es ši reikšmė paprastai pateikiama atskirai (su pažyma tarm. (= tarminis): (1) LKŽe (dial.) ʻvalgytiʼ: Ans daug ėda Kv. Mum ėst noris Zt. Prašom ėsti, svehabitual (neturi menkinamojo atspalvio), por lo que diccionarios teliai Zt. […]. (2) DŽe tarm. ʻvalgytiʼ. (3) BŽe tarm. ʻvartoti maistąʼ: Ziemą uogienę sólo ėsk ir norėk. A este modelo metapórico también se atribuye veiksmajodis liuobti (2) (plačiau žr. Gaidienė 2015: 211). (2) liuobti 1. ʻduoti ėstiʼ: Kiaules liuobiame bulvėmis. Tiempo vacves liuobti lunas. Animuliai aún neliuobti. → 4. ʻgodžiai valgyti, gertiʼ: Liuobia lašinius incluso išsijuosęs (BŽe). 2. METONIMINIS REICHMI PERCUMIMA Metoniminis reikšmių perkėlimo būdas nėra dažnas, aptikti keli tokio perkėlimo atvejai. Nagrinėjamus koncepto VALGYtI veiksmažodžius galima skirti: 1) resultado en lugar de acción, 2) parte en lugar del todo y 3) razón en lugar de resultado metoniminėms especies. 2.1. El resultado en vez de la acción Rezultato sustitui del acto metoniminea especie, cuya briskís semantín požymis yra pilnumo pojūtis, priskiriami veiksmažodžiai pampti (1), pusti (2) ir sprogti (3).
Artículos Articles 247 / Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai (1) pampti 1. ʻpūstis, plėstis, pursti, pustiʼ: Karvė prisirijo dobilų su rasa e ėmė pampti. Persiédusį pampstantį raguotį hay que varinėti. → 2. ʻgodžiai, mucho beber, egyti, mytiʼ (BŽe). (2) pusti 1. ʻdidėti tūriu, apimtimi (ppr. ko kenksminga zaėdus, zavalgius)ʼ: Karvės desde dobilų punta. Desde aprivalgimiento mediuriai punta. → 2. ʻgodžiai egyti o bertiʼ: Jam sólo pusti terūpi, a ante trabajo nė krust (BŽe). (3) explotar 6. ʻgodžiai miti, ėsti, gertiʼ: Suficiente te explti mielos, déik y me (BŽe). Plg. LKŽe 4. ʻlabai prisipildžius ser tempiamam, plechiamamʼ: O ya explsta anam miduriai prigėręs that agua Lk. Desde esos pelų i explsta naturaleza veršiam vientrevai, que zaėda sus Rd. No puedo aguantar más, me la boca medio explota! LMD(Sln). 2.2. La parte en lugar del todo Las veriksmaodjis kąsti (1) y ryti (2) asignan parte en lugar del todo metonimine especie, puesto que motivuojancias de estas accionesmaodjis significam (plg. kąsti ʻatgnybti dantimis (kąsnį)ʼ y ryti ʻstumti rykle maistą į skrandįʼ) significami el acto de comer būtinieji etapai comida rijimas y comida rijimas, y motyotuosi kand (metoniminie) significam (plg whatsti, viskiptiʼ y ryti ʻgodžiai, deglutiʼ) imamas el proceso de comer. (1) kąsti 3. ʻatgnybti dantimis (kąsnį)ʼ: Kandu obuolio. Primera kąsk panos, despues mechos. → 4. ʻvalgyti, kąsniuotiʼ: Los hombres kanda silkę con pan, geria alų. Plegom kąsti skilandžio. Sėskite a la mesa, kąskite. Pusryčių kandau deste to (BŽe). (2) ayti 1. ʻstumti rykle comida en estandįʼ: No tengo dentos, esto todo ryju nekramtés como garnys. Tokį kąsnį ryk, kokį apžiži (flk.). → 3. ʻgodžiai valgyti, gertiʼ: Ko ryji staciami, sedesk?! Rija como cabkly, trabaja como gally (flk.). Él echya mésą [lašinius] sin pan. Chikai yia y yia dulces (BŽe). 2.3. La causa en lugar del resultado Prototipinė (motivuojante) accionmazodio kimšti (1) significado está relacionado con cierto objeto kišim en otro objeto vidų, plg. ʻkišti (į indą, ertmę)ʼ: Papierius kemšu into stalčių. Kimšti pakulas en plyšius. Vyrai kimšo šiená en daržina. En chiužino kimštaba haystaudos. Viską kemšasi en bolsones (BŽe). El motivadoji significado del verba también está relacionado con el objeto (maisto) kišim en otro objeto vidų, sólo metonimialmente usado objeto es del hombre vidus, plg. ʻdauggyti, godžiai val, ėstiʼ:
ANŽELIKA GAIDIENĖ 248 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Vaikai kemša y kemša piragą. Panon vis kemšu. Kimšo todo de la mesa. Vaisių, uogų A kimšome, kiek norėjome (BŽe). esta metonimina especie se atribuye y accionmajorodis springti (2), cuyo significado ʻgodžiai valgyti, rytiʼ es metoniminis perkėlimas, cuando acción (godaus rijimo) pasekmė ima reikšti patį veiksmą. (2) springti 1. ʻnegalėti nurytiʼ: Negaliu valgyti juodos duonos – springstu (juoda pan). El niño comiendo springsta varias veces. → 5. ʻgodžiai valgyti, rytiʼ: Uno springsti manzanas, y a otros no duodi (BŽe). A continuación se presenta en el artículo preliminarus ANN comer del accionmajodžių sinónimos red. 1 PAV. Preliminarus secundaria indirecta de nominaciones comer del accionmažodžių sinónimos red
Artículos Articles 249 / Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai IŠVADOS Antrinas indirectas nominaciones (ANN) accionesmajodžių, pertenecientes al concepto VALGYtI, análisis significativos permite hacer las siguientes conclusiones: 1. Prototipiškiausi ANN comiendo gestmajodžių significativos metaforiniai modelos son: 1) panašu en motyvuojancia significado unsakomą veiksmą y 2) panašu en motyvuojancia significado nosakomo acción durante el levantado sonido. 1) Motivuojancias accionesmajodžių significmēm nosacomu a cierto cierto accionom dadas efecto al objeto es de variado carácter, i. y. objeto: a) comparable pjaustomas smailinamas ástrinamas y etc. (skaptuoti); / / b) vinniado sukamas (raityti /); c) eliminable limomas (šluoti); d) dalomas smulkinamas (karpyti); e) manekomas preparámas (doroti) y / f) vilgomas minkštinamas (dažyti). Realizó un estudio clarificó que al concepto VALGYtI atribuidos accionesmajodžių motyvuojantivas significmidades nusakomu acción al objeto dadas efectos es de diversoiresn carácter negu concepto GERtI. Esto decida el propio bebido y comido objeto pobūdis bebido objeto es líquido, y comido maistas (dieta consistencia), es decir, ornoje él puede ser vininiado (liežuvio pagalba), smulkinamas (randantų pagalba) y etc. 2) El concepto VALGYtI pertenecientes a los motivos de acciones con significativos significativos son los sonidos difundidos durante los dajinamentos son de tipo traškėjimo sonasi lūžinėjant, randžan, trūkinėjant y pan (traškinti); pauškėjimo daužant, kalenant y etc. tam ciertoru įrankiu (pauškinti) y t. t. Así accionesmajodžių, atribuidos al concepto VALGYtI, acciones significmadas prototipísticas señalimi suelen relacionados con diversos actos, ciertos objetos de funcionamiento, animales y kt. scleidjiamais objeto es maistas (dažniausiai kieta konsistencija), bebamos liquistis. 2. Nunciar unos metoniminio comer (kaip y gėrmo) accionesmažodžių significanzas de transferencia casos, los cuales pueden garsais, o veiksmažodžių, priskiriamų konceptui GERtI, – su skysčio tekėjimo, liejimosi arba plakimosi metu keliamu garsu. Tokių metaforinių reikšmių atsiradimą lėmė valgomo ir geriamo objekto rūšis: valgomas asignar resultado en lugar de acción (pampti), de parte en lugar de todo (kąsti) y razón en lugar de resultado (kimšti) metonymía especiesim. 3. Realizó un estudio clarificó que acompañando el comer acción a menudo actualizuojan semantiniai signos están relacionados con el comer objeto (ypač kietu maistu), el cual puede ser smulkinamas dantimis, vinniojamas ližuviu y pan. También muy detallada manera de comer: mano(s) movesys(ias) con medio de comer sin herramienta / lūpų dantų liežuvio actividad y vientre como talpykla, como sotumo jausmo buveinė. /
ANŽELIKA GAIDIENĖ 250 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII SININIM TINKLO ABRUMPINIMAI parte en lugar del todo (metoniminé especie) MetafP metaphorico significativos transferėlimas MetonP metoniminis significativos transferèlimas Panašu en GV DV panašu en motivuojančia significme nusakomą veiksmą, desempeñado por un animal Panašu a J panašu a motivuojančia significadome nusakomą movesį Panašu a KG panašu a motivuojančia significadome nosacomo la acción durante el levantado sonido Panašu a T panašu a motyvuojančia significadome nusakomo la temperatura emitida durante la acción Panašu į V – panašu į motyvuojančia reikšme nusakomą veiksmą efecto a objeto PO PR causa en lugar de resultado (metoniminė especieis) PS efecto al sujeto resultado en lugar de acción (metoniminė rūšis) LITERATŪRA BŽe – rengiamas Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Redaktorių kolegija: D. Liutkevičienė (vyr. redaktorė), G. Naktinienė, R. Petrokienė, D. Svetikienė, K. Vosylytė, J. Zabarskaitė. Programuotojas V. Satkevičius. D. 1: Įvadas, B, C, H, J, O. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. D. 3: Č, E, Ę, Ė, F, Z. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt; BŽe rankraštis. DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Kaunas: VDU. Prieiga internete: http:// tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ DŽe – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: šeštas (trečias elektroninis) leidimas, vyr. red. Stasys Keinys. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006; interneto versija, 2011. Prieiga internete: http://dz.lki.lt. Fillmore Charles 1982: Frame Semantics. – Linguistics in the Morning Calm. Seoul. Gaidienė Anželika 2015: Semantinės veiksmažodžio gerti sinonimų atsiradimo priežastys. – Acta Linguistica Lithuanica 72, 196–220. Kövesces Zoltán 1988: The language of love. Lewisburgh: Associated University Press. Kövesces Zoltán 1990: Emotion concepts. New York: Springer.
Straipsniai / Articles 251 Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai Lakoff – Джордж Лакофф 2004: Женщины, огонь и опасные вещи: что категории языка говорят нам о мышлении. Пер. с англ. И.Б. Шатуновского. Москва: Языки славянской культуры. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20: elektroninis variantas. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2008). Prieiga internete: www.lkz.lt. Schank Roger, Abelson Robert 1977: Scripts, Plans, Goals, and Understanding: An Inquiry into Human Knowledge Structures. Hillsdale, NJ: Lawrence Erlbaum. Ungerer Friedrich, Schmid Hans-Jörg 1996: An introduction to cognitive linguistics. London: Longman. Semantic Peculiarities of Occurrence of Eating Verbs of Secondary Indirect Nomination SUMARY The object of this article is eating verbs of secondary indirect nomination of the Lithuanian language taken from Standart Lithuanian Language Dictionary which is currently in the process of compilation. This research seeks to estimate which features of the actual phenomena, things or actions become semantic features in the language and determine the rise of new eating verbs of secondary indirect nomination as well as to compare them with the corresponding drinking verbs. The article ends with a preliminary synonym network of eating verbs of secondary indirect nomination. Įteikta 2014 m. septiembre 1 d. ANŽELIKA GAIDIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected]