Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai

230 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII ANŽELIKA GAIDIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: leksikologija ir leksikografija. ANTRINĖS NETIESIOGINĖS NOMINACIJOS VALGYMO VEIKSMAŽODŽIŲ SEMANTINIAI ATSIRADIMO YPATUMAI Semantic Peculiarities of Occurrence of Eating Verbs of Secondary Indirect Nomination ANOTACIJA Šio straipsnio objektas yra lietuvių kalbos antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžiai, išrinkti iš rengiamo Bendrinės lietuvių kalbos žodyno. Tyrimu siekiama nustatyti, kokie tikrovės reiškinių, daiktų ar veiksmų požymiai kalboje virsta semantiniais požymiais, lemiančiais antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių atsiradimą, bei palyginti juos su atitinkamais gėrmo veiksmažodžiais. Straipsnio pabaigoje pateikiamas sukurtas preliminarus antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių sinonimų tinklas. ESMINIAI ŽODŽIAI: sinonimas, konceptas, antrinė netiesioginė nominacija, metaforinis reikšmės perkėlimas, semantinis požymis, sinonimų tinklas. ANNOTATION The object of this article is eating verbs of secondary indirect nomination of standard Lithuanian language taken from “Standard Lithuanian Language Dictionary” which is currently in the process of compilation. This research seeks to estimate which features of the actual phenomena, things or actions become semantic features in the language and determine the rise of the new eating verbs of secondary indirect nomination as well as to compare them with the corresponding drinking verbs. The article ends with a preliminary synonym network of eating verbs of secondary indirect nomination. KEYWORDS: synonym, concept, secondary indirect nomination, metaphorical transfer of meaning, semantic feature, synonyms network. Straipsniai / Articles 231 Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai 0. Šia publikacija tęsiamas autorės tyrimų ciklas, skirtas VALGYMO ir GėRIMO konceptui priklausančių veiksmažodžių reikšmių semantinių požymių analizei. Neabejojama, kad tokio pobūdžio tyrimai galėtų tapti atspirties tašku naujo tipo sinonimų žodynui, lietuvių kalbos tezaurui, kitoms semantinėms ontologijoms, kurių Lietuvoje dar nėra. 1. Ankstesniame autorės straipsnyje (plačiau žr. Gaidienė 2015) nagrinėti semantiniai veiksmažodžio gerti sinonimų atsiradimo motyvai. Nustatyta, kad didesnę gėrmo veiksmažodžių dalį sudaro antrinės netiesioginės nominacijos veiksmažodžiai, kuriuos formuojant bene svarbiausias vaidmuo teko metaforiniams polisemiškiems ryšiams. Metaforiniu būdu pavadinant gėrmo veiksmą dažniausiai aktualizuojami semantiniai požymiai yra susiję su fiziniu veiksmu (rankos judesiu), pvz.: mesti ʻpaleisti lėkti tolyn (ppr. ranka)ʼ → ʻgerti (svaigiuosius gėrimus)ʼ, ir skysčio keliamu garsu, pvz.: pliaupti ʻsmarkiai lytiʼ → ʻdaug, godžiai srėbti, gertiʼ. Šio tyrimo objektu pasirinktas konceptas VALGYtI, kuriam reikšti bendrinė lietuvių kalba turi nemažai veiksmažodžių: čiaumoti, drožti, kąsti, kimšti, kirsti, ryti, sprogti, šutinti, šveisti ir t. t. Dėl valgymo veiksmažodžių gausos straipsnyje nutarta apsiriboti tik antrinės netiesioginės nominacijos1 (toliau – ANN) veiksmažodžių, išrinktų iš rengiamo Bendrinės lietuvių kalbos žodyno (toliau – BŽe), analize. Tokį šaltinio pasirinkimą lėmė noras ištirti ANN valgymo veiksmažodžius, vartojamus bendrinėje lietuvių kalboje. Straipsnyje nagrinėjami visi2 BŽe rasti ANN valgymo veiksmažodžiai3. Aprašomo tyrimo tikslas – nustatyti, kokie tikrovės reiškinių, daiktų ar veiksmų požymiai bendrinėje kalboje virsta semantiniais požymiais, lemiančiais ANN valgymo veiksmažodžių atsiradimą, gautus duomenis palyginti su atitinkamais gėrmo veiksmažodžiais. Darbo uždaviniai: išnagrinėti ANN valgymo veiksmažodžių semantines struktūras; nustatyti ir aprašyti semantinius 1 Primintina, kad pirminės nominacijos rezultatas yra neišvestinis veiksmažodis, atsiradęs kalbančiųjų susitarimu (Jakaitienė 1988: 24), pvz.: gurkti ʻvalgyti, gerti, lesti (ppr. godžiai, greitai)ʼ (BŽe); antrinės tiesioginės nominacijos rezultatas – darinys, kuris savo raiška ir reikšme remiasi kitu, paprastesnę struktūrą turinčiu veiksmažodžiu (žr. ten pat, p. 24), pvz.: kąsnoti ʻpamažu valgytiʼ (BŽe); antrinės netiesioginės nominacijos rezultatas – semantinis darinys – naujai susiformavusi žodžio reikšmė (žr. ten pat, p. 24), pvz.: drožti 1. ʻsu peiliu ar kitu aštriu įrankiu pjaustyti, smailinti, lyginti, aštrintiʼ → 6. ʻgodžiai valgyti, gertiʼ (BŽe). 2 Kai kurie valgymo veiksmažodžiai, fiksuoti ankstesniuose žodynuose (LKŽe, DŽe), BŽe nefiksuoti, pvz.: skusti 10. ʻgodžiai valgytiʼ (LKŽe); 6. ʻgodžiai valgyti, ėsti, graužtiʼ (DŽe); šlepsėti 2. ʻnegražiai, čepsint valgyti ar ėsti, vatuloti, vobuloti ʼ (LKŽe); 2. ʻnegražiai valgyti, čepsėtiʼ (DŽe) ir kt., todėl šiame straipsnyje nenagrinėti. 3 Reikėtų pabrėžti, kad po galutinio BŽe redagavimo šiame straipsnyje pateikti žodyno straipsniai gali keistis. ANŽELIKA GAIDIENĖ 232 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII nagrinėjamų veiksmažodžių reikšmių tarpusavio santykius bei gautus duomenis palyginti su ANN gėrmo veiksmažodžiais; remiantis ištirta medžiaga sukurti preliminarų ANN valgymo veiksmažodžių sinonimų tinklą. Teorinės nuostatos, kuriomis remiamasi analizuojant pasirinktus veiksmažodžius, aptartos jau minėtame autorės straipsnyje, todėl neatrodo tikslinga jų čia kartoti. 2. Veiksmažodis valgyti yra plačiausiai vartojamas žodis valgymui nusakyti. Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne užfiksuota per penkiolika tūkstančių jo vartosenos pavyzdžių4. Lietuvių kalbos žodynuose nagrinėjamas veiksmažodis apibrėžiamas dvejopai. LKŽe ir DŽe veiksmažodžio valgyti pagrindinė reikšmė apibrėžiama gana abstrakčiai: (1) LKŽe ʻvartoti maistą, maitintis, sotintisʼ, pvz.: Miegmi valgau, geriu iki soti SD445. Bent prieš valgydamas nusiprausk J.Jabl. Čia jų valgyta Jn. Vaipydamas valgau R130, MŽ171. Mes lietuvninkai barščius ir šiupinį skanų su lašiniais gardžiais išvirtus girdami valgom K.Donel. […]; (2) DŽe ʻvartoti maistą, maitintisʼ, pvz.: Valgyti duoną, sriubą, sūrį, vaisius. Valgyti vakarienę. Noriu valgyti pasigardžiuodamas. […]. BŽe yra išskirtos dvi veiksmažodžio valgyti reikšmės: (3) BŽe 1. ʻimti į burną, kramtyti ir rytiʼ, pvz.: Man skauda dantį, aš negaliu valgyti. Prašom imti ir valgyti. Valgydamas nekalbėk. Gulėdamas nevalgyk. Jis sėdi prie stalo ir valgo obuolį. Vyrai valgo mėsą [sriubą], net ausys linksta. Kai išalksi, tai ir sausą duoną valgysi. […]. 2. ʻvartoti valgį, maistą; maitintisʼ: Ir aš išalkau valgyti. Nesinori nieko: nei valgyti, nei niekur eiti. Per Užgavėnes žmonės daug valgo. Seniau žmonės prasčiau valgė. Liko kaip šaka: nė valgė, nė miegojo. Aš kada valgius, kada ir nevalgius buvau. Mūsų kultūriniame areale valgoma su šaukštu, peiliu ir šakute. […]. BŽe apibrėžiant pirmą veiksmažodžio valgyti reikšmę atkreiptas dėmesys į fizinius ir fiziologinius valgymo veiksmo požymius, t. y. maisto ʽėmimasʼ, ʽkramtymasʼ, ʽrijimasʼ ir ʽburnaʼ, apibrėžiant antrą – pabrėžiamas pats maitinimosi, sotinimosi procesas kaip abstraktus, gyvybiškai reikalingas reiškinys. Toks reikšmių pateikimas leidžia atskirti dvi valgymo sampratas – grynai fiziologinę ir abstrakčią (kaip maitinimosi, sotinimosi procesą). 4 Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne pavyzdžių ieškota pagal šaknį valgpasirenkant asmenuojamąsias ir neasmenuojamąsias veiksmažodžio valgyti, valgo, valgė formas. 5 Straipsnyje palikti sutrumpinimai kaip LKŽe. Straipsniai / Articles 233 Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai 3. Laikomasi nuomonės, kad atpažinti požymius, aktualizuojamus konceptui VALGYtI priklausančių ANN veiksmažodžių reikšmėse, gali padėti nagrinėjamo koncepto turinį sudarantys atitinkamo fiziologinio veiksmo scenarijaus elementai, kurie buvo nustatyti remiantis pavyzdžių6 analize (žr. 2 lentelę). Kognityvinėje lingvistikoje sąvokos (idealizuotas) kognityvinis modelis (Lakoff 2004: 99–110), freimas arba semantinis interpretacinis rėmas (Fillmore 1982), scenarijus (Lakoff 2004: 371–372; 514–537) ir skriptas (Schank, Abelson 1977: 42; Ungerer, Schmid 1996: 211–217), galima teigti, reiškia maždaug tą patį – kalbinės raiškos sužadintas, tam tikra tvarka sutvarkytas žinias apie kurią nors sudėtinę situaciją ar kompleksinį įvykį. Valgymą (taip pat ir gėrmą) kaip fiziologinį procesą sudaro viena po kitos einančios nuoseklios fazės: maisto ėMIMAS (nebūtina fazė) – AtSIkANDIMAS (arba įSIURBIMAS, jei tai skysta konsistencija) – kRAMtYMAS (jei fiziologinis procesas gėrmas, šios fazės nėra) – RIjIMAS – VIRškINIMAS / SOtUMO jAUSMAS. Kadangi sąvoka freimas labiau pabrėžia statinį, o scenarijus ir skriptas – dinaminį tam tikro kognityvinio modelio pobūdį, šiame straipsnyje pasirinkta vartoti scenarijaus sąvoką (skripto sąvoka labiau taikoma prototipinių sociokultūrinių įvykių aprašymui, pavyzdžiui, [VALGYMO REStORANE] skriptas). Kaip teigia Georgeʼas Lakoffas, scenarijus susideda iš kelių ontologinių elementų: pradinės būklės, įvykių sekos ir galutinės būklės, t. y. scenarijus struktūruotas pagal schemą: ištakos – eiga – tikslas (Lakoff 2004: 371). Apskritai scenarijaus sąvoka pirmiausiai buvo taikyta emocijoms aprašyti. 1 lentelėje pateikti G. Lakoffʼo (1987) ir Zoltáno Kövescesʼo (1988, 1990) apibendrinti PYkčIO (an. ANGER)7 ir BAIMėS (an. FEAR) scenarijai, kuriuos sudaro atskiros, nuosekliai išdėstytos scenos (nuo priežasties iki galutinio veiksmo). 1 LENTELĖ. Pykčio ir baimės scenarijai8 (pagal G. Lakoffą ir Z. Kövescesʼą) PYKTIS BAIMĖ 1 scena: priežastis Skriaudėjas įžeidžia auką. Įžeidžiantis veiksmas sukelia aukos nepasitenkinimą. Pavojinga situacija, galinti sukelti mirtį, fizinį ar psichinį skausmą. Auka žino apie gresiantį pavojų. 2 scena: emocija Pyktis egzistuoja. Auka jaučia pykčio sukeltus fiziologinius pokyčius. Baimė egzistuoja. Auka jaučia baimės sukeltus fiziologinius pokyčius. 6 Pavyzdžiai buvo renkami iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT), Bendrinės lietuvių kalbos žodyno (BŽe) ir Lietuvių kalbos žodyno (LKŽe). 7 G. Lakoffʼas tokio tipo scenarijus vadina prototipiniais scenarijais (Lakoff 2004: 514). 8 Informacija paimta ir išversta straipsnio autorės iš F. Ungerer, H. Schmid knygos An introduction to cognitive linguistics (1996: 141). ANŽELIKA GAIDIENĖ 234 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII PYKTIS BAIMĖ 3 scena: bandymas kontroliuoti Auka stengiasi kontroliuoti pyktį. Auka stengiasi nerodyti baimės ir / arba nebėgti. 4 scena: kontrolės praradimas Pykčio intensyvumas peržengia tam tikrą ribą. Pyktis pradeda kontroliuoti auką. Baimės intensyvumas peržengia tam tikrą ribą. Auka nebekontroliuoja baimės. 5 scena: galutinis veiksmas Bausmė: auka įvykdo bausmę skriaudėjui. Staigus atsitraukimas: auka bėga nuo pavojaus. Pagrindinis pateiktų scenarijų principas – nuosekliai aprašyti emocijų kategoriją, t. y. nuo emocijos atsiradimo pradžios (1 scena: priežastis) ir iki pabaigos (5 scena: galutinis veiksmas). Scenarijuje pateiktos 3-čia (bandymas kontroliuoti) ir 4-ta (kontrolės praradimas) scenos yra arčiausiai centrinės – 2-os scenos (emocija), todėl, kaip rodo tyrimai, 3-čia ir 4-ta scenos yra „dariausios“ konceptualiųjų metaforų atžvilgiu (Ungerer, Schmid 1996: 141). Kaip teigia F. Ungereris ir H. Schmidas, jeigu pažvelgtume į PYkčIO metaforas, pamatytume, kad jų „seka tvarkingai atspindi scenarijuje pateiktų 2 ir 3 scenų ir 4 scenos vystymąsi, t. y. PYktIS įkaitina skystį konteineryje, skystis kyla, spaudimas didėja, atsiranda garai (visos šios metaforos priklauso 2 scenai), tada garai tampa nekontroliuojami (3 scena) ir, jei garai neišeina, konteineris sprogsta (4 scena)“ (Ungerer, Schmid 1996: 141). Remiantis konteksto analize straipsnyje pateikiamas koncepto VALGYtI scenarijus (žr. 2 lentelę), susidedantis iš kelių elementų: nebūtinojo fizinio veiksmo, einančio prieš būtinąjį fiziologinį veiksmą, t. y. rankos (-ų) judesys (-iai) su valgymo priemone / be priemonės, ir būtinųjų fiziologinių veiksmų, t. y. atsikandimo, kramtymo ir rijimo (jei valgomo objekto konsistencija kieta) arba siurbimo ir rijimo (jei valgomo objekto konsistencija tiršta / skysta) ir virškinimo / sotumo jausmo. Nustatyta, kad įvairūs koncepto VALGYtI scenarijaus elementai vienaip ar kitaip yra aktualizuoti šiam konceptui priklausančių veiksmažodžių reikšmėse, pavyzdžiui, ʻjudesys rankaʼ (fizinis veiksmas) užfiksuotas veiksmažodžio kabliuoti reikšmėje; ʻkramtymasʼ (fiziologinis veiksmas) – veiksmažodžių traškinti, tratinti ir kt. reikšmėse. Straipsniai / Articles 235 Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai 2 LENTELĖ. Koncepto VALGYtI scenarijus FIzINIS VEIkSMAS Nebūtinasis fizinis veiksmas, einantis prieš būtinąjį fiziologinį veiksmą. Mūsų kultūriniame areale valgoma su šaukštu, peiliu ir šakute (BŽe). / Jis gyvas ir sveikas ant priekrosnės dabar sėdi, pirštu košę valgo (DLKT). Valgėme tarsi senovėje – rankomis, nebuvo nei lėkščių, nei įrankių (DLKT). Atliekant veiksmą dalyvauja / nedalyvauja ranka su priemone / be priemonės. FIzIOLOGINIS VEIkSMAS Būtinasis fiziologinis veiksmas: a) atsikandimas Juolab kad daugelis vaikų ledus mėgsta valgyti dideliais kąsniais […] (DLKT). b) kramtymas ir rijimas Valgis iš karto buvo neįprastas: sriuba be riebalų ir mėsos, bet buvo įdėta daržovių, kurias valgant atrodė, kad mėsą kramtai (DLKT). c) siurbimas ir rijimas Senelis valgo sriubą iš Rembranto dubenėlio (DLKT). d) virškinimas / sotumo jausmas Stenkitės valgyti lengvai virškinamą maistą, kad jis iš skrandžio greičiau nukeliautų į kitus virškinimo organus (DLKT). Atliekant minėtus veiksmus dalyvauja lūpos, dantys, liežuvis, gerklė, ryklė ir pilvas. VEIkSMO AtLIkėjAS Žmogus / bitė / gyvūnas10 Jis valgo žuvį (DLKT). / Bitelės valgo, ne ėda. (LKŽe). / Vienok ir šunyčiai valgo trupučius, kurie puola nuog ponų stalo VlnE46 (LKŽe). Gaidys šaukia vištas, pats nevalgo LKT355 (Nmč) (LKŽe). VEIkSMO OBjEktAS Konsistencija: tirštas / skystas / kietas maistas. Atsisakysiu keptų bulvių ir dešros, o valgysiu bulvių košę su liesa varške bei svogūnais (DLKT). / Kisielių galima valgyti tiek šaltą, tiek karštą (DLKT). Jie valgo sriubą, net ausys linksta (BŽe). / Mama pasakos miestelio naujienas, o aš valgysiu tėvelio atvežtus saldainius (DLKT). Tėvas valgydavo vieną mėsą (DLKT). 9 Iš pavyzdžių matyti, kad valgymo veiksmo atlikėjas gali būti ne tik žmogus, bet ir gyvūnai. Tačiau šiame straipsnyje nagrinėjamas tik valgymo fiziologinis veiksmas, atliekamas žmogaus. ANŽELIKA GAIDIENĖ 236 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII VEIkSMO OBjEktAS Terminės savybės: šaltas / šiltas / karštas maistas. Žinoma, reikia kuo daugiau valgyti šviežių daržovių (DLKT). / Aš mėgstu valgyti šiltą apyrūgštę košę (DLKT). / Jie geria, valgo tik ką ant grotelių iškeptą mėsą, klausosi muzikos […] (DLKT). 4. Straipsnio pabaigoje pateikiamas preliminarus10 nagrinėjamų veiksmažodžių sinonimų tinklas. Sinonimų tinklas buvo vizualizuojamas programa Gephy (plačiau žr. https://gephi.github.io/). 1. METAFORINIS REIKŠMIŲ PERKĖLIMAS Metaforinės su valgymu susijusios reikšmės gali būti siejamos su pagrindinėmis arba šalutinėmis reikšmėmis, kurios yra motyvuojančios. Pagal reikšmių perkėlimą galima skirti šiuos metaforinius modelius11: 1.1. Panašu į motyvuojančia reikšme nusakomą veiksmą. 1.2. Panašu į motyvuojančia reikšme nusakomo veiksmo metu keliamą garsą. 1.3. Panašu į motyvuojančia reikšme nusakomo veiksmo metu atliekamą judesį. 1.4. Panašu į motyvuojančia reikšme nusakomo veiksmo metu išskiriamą temperatūrą. 1.5. Panašu į motyvuojančia reikšme nusakomą veiksmą, atliekamą gyvūno. Toliau šie modeliai nagrinėjami smulkiau. 1.1. Panašu į motyvuojančia reikšme nusakomą veiksmą Šiam metaforiniam modeliui priskiriamų koncepto VALGYtI ANN veiksmažodžių reikšmės metaforiniu ryšiu siejamos su pagrindinėmis (motyvuojančiomis) reikšmėmis, kuriose užfiksuotas veiksmas, darantis tam tikrą poveikį objektui / subjektui. 10 Tolimesni tyrimai gali patikslinti šiame straipsnyje pateikiamą veiksmažodžio valgyti sinonimų tinklą. 11 Nustatyti modeliai sutampa su ANN gėrmo veiksmažodžių reikšmių atsiradimo modeliais. Straipsniai / Articles 237 Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai 1.1.1. Panašu į motyvuojančia reikšme nusakomą veiksmą, darantį tam tikrą poveikį objekto struktūrai Motyvuojančiomis veiksmažodžių reikšmėmis nusakomu tam tikru veiksmu daromą poveikį objektui galima įvardyti kaip destrukcinį, nes visais nagrinėjamais atvejais yra keičiama objekto forma, t. y. objektas: a) lyginamas / pjaustomas / smailinamas / aštrinamas ir pan.; b) vyniojamas / sukamas; c) šalinamas / valomas; d) dalomas / smulkinamas; e) tvarkomas / ruošiamas ir f) vilgomas / minkštinamas. Pagal tai veiksmažodžiai žemiau suskirstyti į pogrupius. a) Lyginamas / pjaustomas / smailinamas / aštrinamas ar pan. objektas Šiam pogrupiui priklausančių veiksmažodžių prototipinėmis reikšmėmis nusakomas intensyvus fizinis veiksmas yra destrukcinis – atliekant veiksmą aštriu įrankiu keičiama objekto struktūra. Metaforinę su valgymu susijusią ir prototipinę veiksmažodžio skaptuoti (1) reikšmes sieja atliekamo energingo, tikslingo veiksmo panašumo perkėlimo pamatas: (1) skaptuoti 1. ʻskobti, duobti skaptu, skaptu drožiant darytiʼ: Skaptuoti šaukštą iš medžio. Jei medis nekietas, tai lengva skaptuoti. → 2. ʻgodžiai valgyti ar ėstiʼ: Obuolį skaptuoti. Vaikai skaptuoja kriaušes (BŽe). Iš veiksmažodžio pustyti (2) prototipinės reikšmės ʻgaląsti, aštrintiʼ, manytina, yra išsirutuliojusi metaforinė su valgymu susijusi reikšmė ʻgodžiai valgytiʼ, kurios perkėlimo pamatu taip pat galėtume laikyti energingą, tikslingą veiksmą. Galbūt galimas su valgymu susijusios reikšmės siejimas ir su šalutine reikšme, užfiksuota LKŽe (BŽe ši reikšmė nefiksuojama), plg. ʻpučiant aušinti, vėdintiʼ, pvz.: Įsipilk putros ir pustyk po biškį Lp. (2) pustyti 2. ʻgaląsti, aštrintiʼ: Tėvas ilgai pustė dalgį. Pustas – diržas skustuvui pustyti. → 4. ʻgodžiai valgytiʼ: Kad pusto vaikas, kaip kelias dienas nevalgęs. Pustyk mėsą, daugiau nieko nebus (BŽe). Veiksmažodžio ręsti (3) išvestinė reikšmė ʻgodžiai, daug valgytiʼ (pvz.: Kad renčia, kad renčia mėsą. BŽe) greičiausiai remiasi pagrindine – ʻdaryti kur rinčius, įkarpasʼ (pvz.: Tėvas kasmet staktoje rentė rinčius, kurie rodė sūnaus ūgį. BŽe) arba šalutine – ʻrantais pjaustyti, drožinėtiʼ (pvz.: Lazdą [stalą] ręsti. BŽe) reikšmėmis. Su valgymu susijusia ir motyvuojančias reikšmes, kaip ir aukščiau minėtų veiksmažodžių, sieja tikslingo veiksmo (atliekamo tam tikru įrankiu) panašumo perkėlimo pamatas. ANŽELIKA GAIDIENĖ 238 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Šiam pogrupiui taip pat priklauso veiksmažodžiai drožti (4) ir tašyti (5), plačiau aptarti ankstesniame autorės straipsnyje (žr. Gaidienė 2015: 207): (4) drožti 1. ʻsu peiliu ar kitu aštriu įrankiu pjaustyti, smailinti, lyginti, aštrintiʼ: Drožti pieštuką. Meistras drožtuvu drožia lentą. → 6. ʻgodžiai valgyti, gertiʼ: Drožti lašinius. Vaikai drožia dešreles, net ausys linksta (BŽe). (5) tašyti 1. ʻkirviu, skliutu, kaltu ar kuo kitu drožti, kalti, skaptuoti, skliutuoti, lyginti (medį, akmenį ir pan.)ʼ: Kai išmūrija naujus pamatus, tašo rąstus. Meistrai tašė lauko akmenis. → 3. ʻgodžiai valgyti ar gertiʼ: Aš dažnai valgau – tašau ir tašau. Vaikai tašo blynus. Tašo kaip Baltrus varškę (flk.) (BŽe). b) Vyniojamas / sukamas objektas Veiksmažodžių raityti (1), rangyti (2) ir taršyti (3) prototipines ir metaforines reikšmes sieja objekto vyniojimo / sukimo veiksmas, kur metaforiškai pavartotas objektas yra maistas, o priemonė, kuria tas maistas vyniojamas / sukamas, yra liežuvis. (1) raityti 1. ʻvynioti, sukti į ritinįʼ: Patiestą taką raito. Statys stakleles, raitys drobeles (flk.). Raitosi tošis, į ugnį įmesta. → 13. ʻgodžiai valgytiʼ: Visa šeima raitė keptą vištieną (BŽe). (2) rangyti 1. ʻvynioti, ringuotiʼ: Stilistai modelių plaukuose įmantriai rangė metrus kaspinų. Pažeme visokie laidai [visokios virvės] rangosi, neužkliūkite. → 4. ʻgodžiai valgytiʼ: Nieko nedirba, tik duoną rango (BŽe). (3) taršyti 1. ʻblaškyti, draikyti, sklaidyti, veltiʼ: Vėjas taršo man plaukus. Jautis taršo šiaudų kūgį. Netaršyk mano barzdos! → 2. ʻgodžiai, su apetitu valgytiʼ: Išalkęs jis dažnai taršo lašinius. Radau jį taršantį kopūstus (BŽe). c) Šalinamas / valomas objektas Veiksmažodžių šluoti (1) ir šveisti (2) motyvuojančiomis reikšmėmis nusakomas energingas, atliekamas ne kartą ir su tam tikru įrankiu (šluota, šepečiu ir pan.) veiksmas, kurio metu objektas yra šalinamas / valomas. Motyvuojančias ir motyvuotąsias reikšmes, manytina, sieja atliekamo energingo, tikslingo veiksmo panašumo perkėlimo pamatas. (1) šluoti 2. ʻbraukiant šluota, šepečiu valyti, daryti švarųʼ: Senelė šluoja trobą kelis sykius per dieną. Ne laikas trobą šluoti, kai jau svečiai už vartų (flk.). 4. ʻgodžiai valgyti, ėstiʼ: Iš darbo parėjęs viską šluoja. Kad šluoja kaip tris dienas nevalgęs (BŽe). (2) šveisti 1. ʻtrinant valyti, blizgintiʼ: Šveisti peilius [šaukštus]. Vakar su šepečiu šveičiau grindis. → 5. ʻgodžiai valgytiʼ: Šveičia kaip iš badų (BŽe). Straipsniai / Articles 245 Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai su kabliuʼ: Šiandien vyrai mėšlą kabliuoja.), pateikta BŽe. Tokiu atveju reikšmės perkėlimo pamatu galėtume laikyti ko nors skysto (pavyzdžiui, medaus, košės) sėmimo, kabinimo su priemone (pavyzdžiui, šaukštu) judesio, nukreipto į save, asociatyvų atkartojimą. Veiksmažodžio knaibyti išvestinė reikšmė (ʻpo truputį kneibiant, gnaibant valgytiʼ: Vaikai pyragą knaibo. Viešnia paėmė įrankius ir pradėjo jais knaibyti žuvį. Knaibo mėsos gabaliuką pusvalandį (BŽe) gali būti siejama su prototipine (motyvuojančia) reikšme ʻne kartą, dažnai kniebti, kneibtiʼ, pvz.: Mama knaibo tešlą – virs kukulienę. Moterys (su) peiliais knaibė iš grindinio žoles (BŽe). Tokiu atveju reikšmės perkėlimo pamatu taip pat galėtume laikyti asociatyvų judesio, nukreipto į save, atkartojimą. 5 LENTELĖ. Judesio kryptis (konceptų VALGYtI ir GERtI lyginimas) Konceptas VALGYtI Konceptas GERtI Judesys Pavyzdžiai Judesys Pavyzdžiai nukreiptas į save kabliuoti knaibyti nukreiptas į save traukti --nukreiptas nuo savęs mesti --nukreiptas į save (ant savęs) / nuo savęs mauti maukti --dažniausiai nukreiptas žemyn lenkti Šio metaforinio modelio koncepto GERtI raiška yra įvairesnė negu koncepto VALGYtI. Konceptui GERtI priklausantys veiksmažodžiai prototipinėmis reikšmėmis žymi judesius, nukreiptus ne tik į save (pavyzdžiui, traukti), bet ir nuo savęs (pavyzdžiui, mesti), ant savęs (pavyzdžiui, mauti, maukti) ir kt. Konceptui VALGYtI priklausančių veiksmažodžių prototipinės reikšmės žymi judesius, nukreiptus į save (pavyzdžiui, kabliuoti, knaibyti). 1.4. Panašu į motyvuojančia reikšme nusakomo veiksmo metu išskiriamą temperatūrą Šiam metaforiniam modeliui priklauso veiksmažodis (1) šutinti (plačiau žr. Gaidienė 2015: 210). (1) šutinti 1. ʻdaryti, kad šustų (1 r.), pamažu virti (uždengtame inde su nedaug skysčio ar garuose)ʼ: Šutinti bulves [žirnius, kviečius]. → 9. ʻgodžiai valgyti ar gertiʼ, pvz.: Baigiame šutinti saldainius – dėžutė beveik tuščia (BŽe). ANŽELIKA GAIDIENĖ 246 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII 1.5. Panašu į motyvuojančia reikšme nusakomą veiksmą, atliekamą gyvūno Metaforinė veiksmažodžio ėsti (1) reikšmė ʻgodžiai ar negražiai valgytiʼ, pvz.: Jis ėdė viską iš eilės. Ėda kaip išbadėjęs vilkas (BŽe), išsirutuliojo iš prototipinės reikšmės ʻvartoti ėdalą, pašarą (apie gyvūnus, išskyrus paukščius)ʼ, pvz.: Arkliai ėda avižas. Gyvuliai ėda, paukščiai lesa, žmonės valgo. Pigią mėsą šunys ėda (flk.) (BŽe). Kaip buvo rašyta ankstesniame autorės straipsnyje (žr. Gaidienė 2015: 211), gyvūnai ir jų atliekami veiksmai lietuvių kalboje paprastai vertinami neigiamai, todėl metaforinės reikšmės perkėlimo pamatu galėtume laikyti estetinį įspūdį, t. y. negražų, menkinamąjį atspalvį žymintį valgymą (kalbant apie žmones). Žemaičių tarmėje veiksmažodžio ėsti vartojimas valgymo (kalbant apie žmones) reikšme yra įprastas (neturi menkinamojo atspalvio), todėl žodynuose ši reikšmė paprastai pateikiama atskirai (su pažyma tarm. (= tarminis): (1) LKŽe (dial.) ʻvalgytiʼ: Ans daug ėda Kv. Mum ėst noris Zt. Prašom ėsti, sveteliai Zt. […]. (2) DŽe tarm. ʻvalgytiʼ. (3) BŽe tarm. ʻvartoti maistąʼ: Žiemą uogienę tik ėsk ir norėk. Šiam metaforiniam modeliui taip pat priskiriamas veiksmažodis liuobti (2) (plačiau žr. Gaidienė 2015: 211). (2) liuobti 1. ʻduoti ėstiʼ: Kiaules liuobiame bulvėmis. Laikas karves liuobti pietų. Gyvuliai dar neliuobti. → 4. ʻgodžiai valgyti, gertiʼ: Liuobia lašinius net išsijuosęs (BŽe). 2. METONIMINIS REIKŠMIŲ PERKĖLIMAS Metoniminis reikšmių perkėlimo būdas nėra dažnas, aptikti keli tokio perkėlimo atvejai. Nagrinėjamus koncepto VALGYtI veiksmažodžius galima skirti: 1) rezultato vietoj veiksmo, 2) dalies vietoj visumos ir 3) priežasties vietoj rezultato metoniminėms rūšims. 2.1. Rezultatas vietoj veiksmo Rezultato vietoj veiksmo metoniminei rūšiai, kurios ryškiausias semantinis požymis yra pilnumo pojūtis, priskiriami veiksmažodžiai pampti (1), pusti (2) ir sprogti (3). Straipsniai / Articles 247 Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai (1) pampti 1. ʻpūstis, plėstis, pursti, pustiʼ: Karvė prisirijo dobilų su rasa ir ėmė pampti. Persiėdusį pampstantį raguotį reikia varinėti. → 2. ʻgodžiai, daug gerti, valgyti, rytiʼ (BŽe). (2) pusti 1. ʻdidėti tūriu, apimtimi (ppr. ko kenksminga užėdus, užvalgius)ʼ: Karvės nuo dobilų punta. Nuo apsivalgymo viduriai punta. → 2. ʻgodžiai valgyti ar gertiʼ: Jam tik pusti terūpi, o prie darbo nė krust (BŽe). (3) sprogti 6. ʻgodžiai ryti, ėsti, gertiʼ: Užteks tau sprogti medų, palik ir man (BŽe). Plg. LKŽe 4. ʻlabai prisipildžius būti tempiamam, plečiamamʼ: O jau sprogsta anam viduriai – prigėręs to vandens Lk. Nuo tų pelų i sprogsta daba veršiam pilvai, ka užėda jų Rd. Nebegaliu tverti, man burna pusiau sprogsta! LMD(Sln). 2.2. Dalis vietoj visumos Veiksmažodžiai kąsti (1) ir ryti (2) priskiriami dalies vietoj visumos metoniminei rūšiai, kadangi motyvuojančiomis šių veiksmažodžių reikšmėmis (plg. kąsti ʻatgnybti dantimis (kąsnį)ʼ ir ryti ʻstumti rykle maistą į skrandįʼ) žymimi valgymo veiksmo būtinieji etapai – maisto kandimas ir maisto rijimas, o motyvuotosiomis (metoniminėmis) reikšmėmis (plg. kąsti ʻvalgyti, kąsniuotiʼ ir ryti ʻgodžiai valgyti, gertiʼ) imamas žymėti visuminis valgymo procesas. (1) kąsti 3. ʻatgnybti dantimis (kąsnį)ʼ: Kandu obuolio. Pirma kąsk duonos, paskui mėsos. → 4. ʻvalgyti, kąsniuotiʼ: Vyrai kanda silkę su duona, geria alų. Prašom kąsti skilandžio. Sėskite prie stalo, kąskite. Pusryčių kandau šio to (BŽe). (2) ryti 1. ʻstumti rykle maistą į skrandįʼ: Neturiu dantų, tai viską ryju nekramtęs kaip garnys. Tokį kąsnį ryk, kokį apžioji (flk.). → 3. ʻgodžiai valgyti, gertiʼ: Ko ryji stačiomis, sėsk?! Ryja kaip arklys, dirba kaip gaidys (flk.). Jis ryja mėsą [lašinius] be duonos. Vaikai ryja ir ryja saldainius (BŽe). 2.3. Priežastis vietoj rezultato Prototipinė (motyvuojanti) veiksmažodžio kimšti (1) reikšmė yra susijusi su tam tikro objekto kišimu į kito objekto vidų, plg. ʻkišti (į indą, ertmę)ʼ: Popierius kemšu į stalčių. Kimšti pakulas į plyšius. Vyrai kimšo šieną į daržinę. Į čiužinį kimšdavo šiaudų. Viską kemšasi į kišenes (BŽe). Motyvuotoji veiksmažodžio reikšmė taip pat yra susijusi su objekto (maisto) kišimu į kito objekto vidų, tik metonimiškai pavartotas objektas yra žmogaus vidus, plg. ʻdaug, godžiai valgyti, ėstiʼ: ANŽELIKA GAIDIENĖ 248 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Vaikai kemša ir kemša pyragą. Duoną vis kemšu. Kimšo viską nuo stalo. Vaisių, uogų kimšome, kiek norėjome (BŽe). Šiai metoniminei rūšiai priskiriamas ir veiksmažodis springti (2), kurio reikšmė ʻgodžiai valgyti, rytiʼ yra metoniminis perkėlimas, kai veiksmo (godaus rijimo) pasekmė ima reikšti patį veiksmą. (2) springti 1. ʻnegalėti nurytiʼ: Negaliu valgyti juodos duonos – springstu (juoda duona). Vaikelis valgydamas springsta kelis kartus. → 5. ʻgodžiai valgyti, rytiʼ: Vienas springsti obuolius, o kitiems neduodi (BŽe). Toliau straipsnyje pateikiamas preliminarus ANN valgymo veiksmažodžių sinonimų tinklas. 1 PAV. Preliminarus antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių sinonimų tinklas Straipsniai / Articles 249 Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai IŠVADOS Antrinės netiesioginės nominacijos (ANN) veiksmažodžių, priklausančių konceptui VALGYtI, reikšmių analizė leidžia daryti šias išvadas: 1. Prototipiškiausi ANN valgymo veiksmažodžių reikšmių metaforiniai modeliai yra: 1) „panašu į motyvuojančia reikšme nusakomą veiksmą“ ir 2) „panašu į motyvuojančia reikšme nusakomo veiksmo metu keliamą garsą“. 1) Motyvuojančiomis veiksmažodžių reikšmėmis nusakomu tam tikru veiksmu daromas poveikis objektui yra įvairaus pobūdžio, t. y. objektas: a) lyginamas / pjaustomas / smailinamas / aštrinamas ir pan. (skaptuoti); b) vyniojamas / sukamas (raityti); c) šalinamas / valomas (šluoti); d) dalomas / smulkinamas (karpyti); e) tvarkomas / ruošiamas (doroti) ir f) vilgomas / minkštinamas (dažyti). Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad konceptui VALGYtI priskiriamų veiksmažodžių motyvuojančiomis reikšmėmis nusakomu veiksmu objektui daromas poveikis yra įvairesnio pobūdžio negu koncepto GERtI. Tai lemia paties geriamo ir valgomo objekto pobūdis – geriamas objektas yra skystis, o valgomas – maistas (kieta konsistencija), vadinasi, burnoje jis gali būti vyniojamas (liežuvio pagalba), smulkinamas (dantų pagalba) ir pan. 2) Konceptui VALGYtI priklausančių veiksmažodžių motyvuojančiomis reikšmėmis žymimų veiksmų metu skleidžiami garsai yra skirtingo pobūdžio – traškėjimo garsas randasi lūžinėjant, daužan, trūkinėjant ir pan. (traškinti); pauškėjimo – daužant, kalenant ir pan. tam tikru įrankiu (pauškinti) ir t. t. Taigi veiksmažodžių, priskiriamų konceptui VALGYtI, prototipinėmis reikšmėmis žymimi veiksmai dažniausiai susiję su įvairių veiksmų, tam tikrų objektų veikimo, gyvūnų ir kt. skleidžiamais garsais, o veiksmažodžių, priskiriamų konceptui GERtI, – su skysčio tekėjimo, liejimosi arba plakimosi metu keliamu garsu. Tokių metaforinių reikšmių atsiradimą lėmė valgomo ir geriamo objekto rūšis: valgomas objektas yra maistas (dažniausiai kieta konsistencija), geriamas – skystis. 2. Nustatyti keli metoniminio valgymo (kaip ir gėrmo) veiksmažodžių reikšmių perkėlimo atvejai, kuriuos galima skirti rezultato vietoj veiksmo (pampti), dalies vietoj visumos (kąsti) ir priežasties vietoj rezultato (kimšti) metonimijos rūšims. 3. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pavadinant valgymo veiksmą dažniausiai aktualizuojami semantiniai požymiai yra susiję su valgymo objektu (ypač kietu maistu), kuris gali būti smulkinamas dantimis, vyniojamas liežuviu ir pan. Taip pat labai detalizuotas valgymo būdas: rankos (-ų) judesys (-iai) su valgymo priemone / be priemonės; lūpų / dantų / liežuvio veikla ir pilvas kaip talpykla, kaip sotumo jausmo buveinė. ANŽELIKA GAIDIENĖ 250 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII SINONIMŲ TINKLO SUTRUMPINIMAI DV – dalis vietoj visumos (metoniminė rūšis) MetafP – metaforinis reikšmių perkėlimas MetonP – metoniminis reikšmių perkėlimas Panašu į GV – panašu į motyvuojančia reikšme nusakomą veiksmą, atliekamą gyvūno Panašu į J – panašu į motyvuojančia reikšme nusakomą judesį Panašu į KG – panašu į motyvuojančia reikšme nusakomo veiksmo metu keliamą garsą Panašu į T – panašu į motyvuojančia reikšme nusakomo veiksmo metu išskiriamą temperatūrą Panašu į V – panašu į motyvuojančia reikšme nusakomą veiksmą PO – poveikis objektui PR – priežastis vietoj rezultato (metoniminė rūšis) PS – poveikis subjektui RV – rezultatas vietoj veiksmo (metoniminė rūšis) LITERATŪRA BŽe – rengiamas Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Redaktorių kolegija: D. Liutkevičienė (vyr. redaktorė), G. Naktinienė, R. Petrokienė, D. Svetikienė, K. Vosylytė, J. Zabarskaitė. Programuotojas V. Satkevičius. D. 1: Įvadas, B, C, H, J, O. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. D. 3: Č, E, Ę, Ė, F, Z. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt; BŽe rankraštis. DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Kaunas: VDU. Prieiga internete: http:// tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ DŽe – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: šeštas (trečias elektroninis) leidimas, vyr. red. Stasys Keinys. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006; interneto versija, 2011. Prieiga internete: http://dz.lki.lt. Fillmore Charles 1982: Frame Semantics. – Linguistics in the Morning Calm. Seoul. Gaidienė Anželika 2015: Semantinės veiksmažodžio gerti sinonimų atsiradimo priežastys. – Acta Linguistica Lithuanica 72, 196–220. Kövesces Zoltán 1988: The language of love. Lewisburgh: Associated University Press. Kövesces Zoltán 1990: Emotion concepts. New York: Springer. Straipsniai / Articles 251 Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai Lakoff – Джордж Лакофф 2004: Женщины, огонь и опасные вещи: что категории языка говорят нам о мышлении. Пер. с англ. И.Б. Шатуновского. Москва: Языки славянской культуры. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20: elektroninis variantas. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2008). Prieiga internete: www.lkz.lt. Schank Roger, Abelson Robert 1977: Scripts, Plans, Goals, and Understanding: An Inquiry into Human Knowledge Structures. Hillsdale, NJ: Lawrence Erlbaum. Ungerer Friedrich, Schmid Hans-Jörg 1996: An introduction to cognitive linguistics. London: Longman. Semantic Peculiarities of Occurrence of Eating Verbs of Secondary Indirect Nomination SUMMARY The object of this article is eating verbs of secondary indirect nomination of the Lithuanian language taken from “Standart Lithuanian Language Dictionary” which is currently in the process of compilation. This research seeks to estimate which features of the actual phenomena, things or actions become semantic features in the language and determine the rise of new eating verbs of secondary indirect nomination as well as to compare them with the corresponding drinking verbs. The article ends with a preliminary synonym network of eating verbs of secondary indirect nomination. Įteikta 2014 m. rugsėjo 1 d. ANŽELIKA GAIDIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]