Antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžių semantiniai atsiradimo ypatumai

230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII ANŽELIKA GAIDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: Leksikologie und Leksikog aphie. ANTRINS NETIESIOGINS NOMINATIJOS VALGYMO BEHASMAŽODŽI SEMANTINIAI ATSIRADIMO YPATUMAI Seman ic Peculia i ies o Occu ence o Ea ing Ve bs o Seconda y Indi ec Nomina ion ANOTATIJA Diese A ikels Objek is li auische Sp ache an ischen indi ek en Nominie ungs algymo eiksmažodžiai, auszelben aus be ei em Bend inės li auischen Sp ache Wö e no. De S udie soll es s ellen, welche Ta o ės Phänomen, Dach en ode Handlungen Zeichen im Sp ach e s a seman ischen o ges ell e s ell p elimina us požymiais, lemiančiais an inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių a si- adimą, bei palygin i juos su a i inkamais gė mo eiksmažodžiais. S aipsnio pabaigoje sekundä en indi ek en Nomina ion gegymo eiksmawodžių Synonymen Ne z. ESMINIAI WORDŽIAI: Synonym, koncep as, an ische ne iesiogische nomina ion, me apho ische Bedeu ungs e ėlimas, seman ische Zeichenis, Synonimenne zklas. ANNOTATION The objec o his a icle is ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion o s anda d Li huanian language aken om S anda d Li huanian Language Dic iona y which is cu en ly in he p ocess o compila ion. This esea ch seeks o es ima e which ea u es o he ac ual phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in he language and synonym de e mine he ise o he new ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion as well as o compa e hem wi h he co esponding d inking e bs. The a icle ends wi h a p elimina y ne wo k o ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion. KEYWORDS: synonym, concep , seconda y indi ec nomina ion, me apho ical ans e o meaning, seman ic ea u e, synonyms ne wo k. A ikeln A icles 231 / An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių seman iniai a si adimo ypa umai 0.Dieses Publika ion wi d o gese z au o e es Fo schungszyklus, ü koncep ui p iklausančių eiksmažodžių eikšmių seman inių požymių analizei. Neabejojama, kad okio pobūdžio y imai galė ų ap i a spi ies ašku naujo i- VALGYMO und GėRIMO po synonymen Wo yn, li auische Sp ache zau , ande en seman ischen On ologien, de en in Li uanien noch keine gib . 1. An ängesniem au o e es A ikel (plačiau siehe Gaidienė 2015) behandeln seman ische Ak ionsmazwo ds un en Synonymen En s ehungsmo i wai. Fes ig wu de, dass eine höhe e An eil des Ge mo-Handmachwoodzungen bilde sekundä e indi ek e Nominie ungs Handmachwoodzungen, die o mend bene wich igs es Rollen ha e me apho ischen polisemiškiem Ve bindungen. dažniausiai ak ualizuojami seman iniai požymiai y a susiję su iziniu eiksmu Me apho ische Weise bezeichnend Ge ichmoak ion ( ankos judesiu), beispielsweise: mes i ʻpaleis i lėk i olyn (pp . anka)ʼ → ʻge i (s aigiuosius Ge ich us) keli, und schysčioamu ga suʼ, beispielsweise.: pliaup i ʻsma kiai ly iʼ […]daug ʻ, godžiai s ėb i, ge iʼ. Dieses Objek ausgewähl es Konzep VALGY I, dem de S udie eikš i bend inė li auische Sp ache ha nich wenige eiksmažodžių: čiaumo i, d ož i, kąs i, kimš i, ki s i, y i, sp og i, šu in i, š eis i und . . Au g und gegims Ak iemažodžių gausos im A ikel beschlossen besch änken nu an ischen indi ek enischen nomina ionen1 ( oliau ANN) ak imažodžių, ausgele n aus be ei em Bend inės li auischen sp ach Wodyno ( oliau BŽe), Analyse. Tokį Quellinum Auswahlime lieb e Wunsch auszu o schen ANN gegymo eiksmažodžius, e ojamus bend inėje li auens sp ach. A ikel behandel in diesem A ikel alle2 BŽe inden ANN Essensak ionenmažodžiai3. Das Besch iebene Ziel de S udie zu bes immen, welche Ta o ä sphänomen, Dach en ode Handlungszeichenzeichen gene in in de Sp ache e s a seman ischen Me kmalen, lemiančiais ANN gegab en Da en das En s ehen on Geschmamo-Handlungswö odnissen, e gleich mi en sp echenden Da en. A bei sau gaben: ausnag inė i ANN gegymo eiksmažodžių seman ische S uk u en; es und besch eiben seman ischen 1 P imin ina, dass das E gebnis de haup sächlichen Nomina ion ein nich es inis Geschmawodis is , au ge e enes sp ebančiųjų Ve einba im (Jakai ienė 1988: 24), z. gu k i ʻ algy i, ge i, les i (pʼp . godžiai, schnell) (BŽe); sekundä e Di ek hei snomina ion E gebnis da inys, das seine Raiška und Bedeu ung s ü z sich au ein ande es, ein aesnę S uk u e ügendem eiksmažodžiu (ž . en pa , p. 24), beispi.: kąsno i ʻpamažu algy iʼ (BŽe); zwei liche indi ek e Nomina ion E gebnis seman ische da inys neu sich ge o m e Wo bedeu ung (ž . en pu , p. 24), beispielsweise.: d ož i 1. ʻmi Messe ode ande em scha em We kzeug zu p lücken, smailin ie en, e glichen, aš in iʼ → 6. ʻgodžiai algy i, ge iʼ (BŽe). 2 Einige Essens e wö de, ixie in ühe en Wö e büche n (LKŽe, DŽe), BŽe nich ixie en, z. B.: schus i 10. ʻgodžiai algy iʼ (LKŽe); 6. ʻgodžiai algy i, ės i, g auž iʼ (DŽe); šlepsė i 2. ʻneg ažiai, čepsin algy i a ės i, a ulo i, obulo i ʼ (LKŽe); 2. ʻneg ažiai algy i, čepsė iʼ (DŽe) 3 Neik wü de i k ., odėl šiame s aipsnyje nenag inė i. be onen, dass nach de endgül igen BŽe Redagie ung in diesem A ikel au ge üh e Wö e a ikli ände n können. ANŽELIKA GAIDIENĖ 232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII un e such en Wi kmajodžių Bedeu ungen gegensei igen Beziehungen sowie gau us duonuos a os, denen basie bei menis palygin i su ANN gė mo eiksmažodžiais; emian is iš i a medžiaga suku i p elimina ų ANN algymo eiksmažodžių sinonimų inklą. Teo inės analysie end ausgewähl en Wi kmajodžius, abgedeck we den schon e wähn em au o e es A ikel, dahe neig es zweckmäßig de en hie zu wiede holen. 2. Veiksmažodis algy i is am wei es en e wende e Wo Essungs e unsak en. Gegenwa ige li auischen sp ach eks yne be es ig übe ün zehn ausende seine a osenen beispiels4. li auische Sp ache Wö e ynen behandel am eiksmažodis de inie d ejopai. LKŽe und DŽe Geschmawo ds algy i haup sächliche Bedeu ung de inie sich gana abs akčiai: (1) LKŽe ʻ a o i mais ą, mai in is, so in isʼ, p z.: Miegmi algau, ge iu iki so i SD445. Ben o Essendas unsip eusch J.Jabl. Hie ih e gegessen ha Jn. Waipend esse ich R130, MŽ171. Mes lie u ninkai ba ščius und šiupinį skanen mi lašiniais ga džiais auswe us gi dami algom K.Donel. […]; (2) DŽe ʻ a o i Nah ungsa, mai in isʼ, beispielsweise. : Valgy i B ooną, s iubą, sū į, aisius. Egy i Abendessen. Ich will isgy i pasiga džiuend. […]. BŽe sind ausgeschieden zwei Ve bmawo ds algy i Bedeu ungen: (3) BŽe 1. ʻim i in mou hą, k am y i und y iʼ, beispielsweise. : Mi schme z zündung, ich kann nich essen. P ašom im i und algy i. Speiss nich eden. Liegend iss du nich . E si z am Tisch und iss obuolį. Die Männe essen mėsą [s iubą], soga Oh en links a. Wenn du aushunge s , das und oßens B oon iss du. […]. 2. ʻ a o i algį, Nah ung; mai in isʼ: Und ich ausalkau algy i. Nesino i nich s: wede zu essen, noch ni gendwo gehen. Pe Užga ėnes Menschen iel essen. Äl e Menschen schlech e aß. Liko wie šaka: wede aß, noch schlie jo. wann egius, wann Ich und ne elgius wa . Unse em kul u ellen A eale wi d gegessen mi Schauks u, Messe und Schaku e. […]. BŽe de inie end die e s e Ve bwo s e wendung algy i Bedeu ung ge ich e Au me ksamkei au physische und physiologische Zeichen des Essensak s, d. i. Nah ungs ėmimasʼ, k am ymasʼ, ijimasʼ und bu naʼ, de inie wi d an ą emphė sich mai inimosi, so inimosi P ozess als abs ak us, lebenslich e o de ende Phänoshin. Solch Bedeu ungen Da s ellung e laub un e scheiden zwei Essenkonzep e eine physiologische und abs ak ions (kau mai inimosi, sa inimosi p ocessą). 4 Gegenwa ige li auische Sp ache eks yne Beispiele suchene nach schaknį algpasi enk pe sönlichkei s ähige und nich benennungs ähige handmažodžio algy i, algo, algė Fo men. 5 A ikelsnyje gelassen Abkü zungen als LKŽe. A ikeln A icles 233 / An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių seman iniai a si adimo ypa umai 3. Laikomasi nuomonės, kad a pažin i požymius, ak ualizuojamus koncep- ui VALGY I gehö enden ANN eiksmažodžių Bedeu ungen, können hel en dem be ach e en Konzep inhal nis bildenden en sp echenden physiologischen Handlungs-Scena ios Elemen e, die wu den basie end au Beispielsweise6 Analyse es ges ell (z . 2 Tabelę). Kogni y inösche Linguis iken de Beg i e (idealizuo as) kogni y inis modelis (Lako 2004: 99110), eimas ode seman inis in e p e acinis ėmas (Fillmo e 1982), scena iüs (Lako 2004: 371372; 514537) und sk ip as (Schank, Abelson 1977: 42; Unge e , Schmid 1996: 211217) kann behaup en we den, bedeu e unge äh dasselbe sp achbinöses aiadig , gewisse maßen zusammenges ell es Wissen übe i gendeine si ua ion ode komplexes E eignis. Esgymą (so auch und gė mą) als physiologisches P ozess bilde eine nach eine ande en gehenden konsequen es Phasen: Nah ungs ėMIMAS (nebū ina azė) A SIkANDIMAS (ode in YMAS (jei iziologinis p ocesas gė mas, šios azės nė a) – RIjIMAS – VIRškINIMAS SOSIURBIMAS, wenn es schys a Konsis enz) kRAM- SOUMO jAUSMAS. Da de Beg i eimas meh be on s a isches, und Sk ip und Sk ip dynaminį den Cha ak e eines gewissen kogni i en Modells, in diesem A ikel gewähl e wende wi d Sk ip us Beg i (Sk ip -Beg i ehe gil ü die Besch eibung p o o ypische soziokul ü liche E eignisse, zum Beispiel, [VALGYMO RESTORANE] Sk ip ). Wie Geo geʼas Lako behaup e , Sk ip bes eh aus meh e en on ologischen Elemen en: an ängliche Zus ände, E eignis olgen und endliche Zus ände, i. e. Sk ip s uk u ie nach schemą: Ausgangos eiga Ziel (Lako 2004: 371). Im Allgemeinen scena ius są ok zue s wu de angewende Emo ionen zu besch eiben. 1 in Tabelle 1 angegebenen G. Lako ʼo (1987) und Zol áno Kö escesʼo (1988, 1990) besch eiben PYkčIO (an. ANGER)7 und BAIMėS (an. FEAR) Szena io, die bilden einzelne, konsequen angeo dne e Szenen (nuo G ünde bis zu endlichen Handlung). 1 LENTEL. Pü ius und Angs scena ioei8 (p l G. Lako ą und Z. Kö escesʼą) PYKTIS BAIMĖ Szene 1: Sk iaude e e u sachen U sache ein äll Op e . Ge äh liche Insässige Handlung nich üllung. Das Op e Si ua ion, die können e u sach des Op e s Tod, physischen ode psychischen Schme m. weiß on de d ohenden Ge ah . scena 2: Pyk is emo ion Auka ühl exis ie . Wu ausgeleg us Auka ausgelek us Baimė exis ie . ühl Angs physiologische Ve ände ungen. physiologischen Ve ände ungen. 6 Pa yzdnisse wu den gesammel aus Daba ische li auische Sp ache eks yno (DLKT), Bend inės li auische Sp ache wö e no (BŽe) und Lie u ių kalbos wö e no (LKŽe). 7 G. Lako ʼs solche A Szena ien nenn p o o ypischen Szena ien (Lako 2004: 514). 8 In o ma ionen en nommen und übe se z A ikel au o ä aus F. Unge e , H. Schmid Buch An in oduc ion o cogni i e linguis ics (1996: 141). ANŽELIKA GAIDIENĖ 234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII PYKTIS BAIMĖ 3 scena: e such kon ollie en Auka s engiasi kon oliuo i pyk į. Auka s engiasi ne ody i baimės i / ode nich lau en. Szene 4: Pi z ius übe žengia Kon oll e lus Pyk is beginn zu In ensi ä übe žengia gewisse G enze. eine kon ollie en Op e . Auka Baimės In ensi ä gewisse G enze. nich ekon olie Angs . scena 5: Bausmė: e olg do bausmę Ak ion S aigus Rückzug: sk iaudėjui. auka endliche auka lüch e on de Ge ah . G undp inzip e zähl e Szena ien konsequen zu besch eiben Emo ionenka ego ie, d. h. on Emo ionen E scheinungsbeginn (1 scena: G und) und bis zum Ende (5 scena: endliche Ak ). Szena iij da ges ell e 3-čia (Ve such zu kon ollie en) und 4- a (Kon ollesaus all) Szenen sind ančiausiai cen ischen 2-os Szenen (emocija), dahe , wie Un e suchungen zeigen, sind 3-čia und 4- a Szenen sind da iausios in Bezug au konzep ialiischen Me o en (Unge e , Schmid 1996: 141). Wie behaup en F. Unge e is und H. Schmidas, wenn wi anschauen wü den in PYkčIO Me aphe n, sähen wi , dass ih e seka o dnungsai spiegel in Szena io besch iebenen 2 und 3 Scenen und 4 Scenes En wicklungsi, . i. PYk IS in ol ie die Flüssigkei im Con aine , Flüssigis e heb , D uck zunimm , en s eh apo (alle diese Me apho en gehö en 2 scenai), dann wi d apo unkon oliuojami (3 scena) und, wenn apo nich šeina, Con aine explos a (4 scena) (Unge e , Schmid 1996: 141). Basie end au Kon ex analyse wi d im A ikel o ges ell Konzep VALGY I-Szena io (z . 2 len elę), sussidie end aus meh e en Elemen en: eines nich no wendigen physischen Handelns, gehan iges o no wendiges physiologisches Ve hal en, . i. de Handes (-en) Beweges(en) mi Essenmi el ohne Mi el, und no wendinliche physiologische Maßnahmen, . i. y. ansam ikandimo, k ymo und ijimo (jei die Objek o ie si z kie a) ode siu bimo und ijimo (jei die Objek o ie si z oben) und des Ge ühls / Konsis enzes. Es wu de es ges ell , dass e schiedene Elemen e des Konzep s VALGY I-Scena ios ein ode ande s sind ak ualisie an diesem Konzep gehö enden Wi kmažodžių Bedeu ungen, beispielsweise, ʻmudesys ankaʼ (physische Handlung) be es ig Wi kmažodis kablio i bedeu ung; ʻk am ymasʼ ( ysiologische eiksmas) eiksmažodžių aškin i, a in i und k . bedeu mėse. S aipsniai / A icles 235 An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių seman iniai a si adimo ypa umai 2 LENTEL. Koncep o VALGY I scena io FIzINIS Nebū inasis physinis Unse em gehandes Messe und Schaku e (BŽe). E kul u ellen a eale gegessen wi d mi is lebend und gesund o sein als den ingš u košę ego physiologisches eiksmą. be eue nich be eue hand mi Schauks u, VEIkSMAS Maßnahmen, o hins en au o osnės je z si z , (DLKT). Esgel en a si seno ėje Händen, p iemone ohne ins umen . / nebu o nei lėkščių, nei į ankių (DLKT). A liekan eiksmą PHYSIOLOGIS VEIkSMAS Essen ielle physiologische eiksmas: a) a sikandimas Juolab kad daugelis aikų ledus mėgs a algy i g oßen kąsniis [...] (DLKT). b) Kaam ymas und Valgis au ohne e balų ijimas und Mässe, einmal wa nich üblich: Suppa abe wu de hinzuge üg da zo ių, die beim Essen e schiene e, dass mässe k am ai (DLKT). c) siu bimas und ijimas Senelis algo s iubą aus Remb an o dubenėlio (DLKT). d) Ve dauungS enki ės zu Nah ung, Sä igungssinn dass essen leich e dauba e es aus dem Magen schnelle an die ande en Ve dauungso gane (DLKT) /. A liekan minė us eiksmus daly auja lūpos, dan ys, ziju is, ge klė, yklė und Bauch. VESMO ŽmogusIk algo, nich ėda. bi ėJis isgo ybį A LIkėjAS ie 10 (DLKT) / /. Bi elės (LKŽe). Einok und šunyčiai algo upučius, ku ie puola nuog ponų s alo VlnE46 (LKŽe). Gaidys šaukia iš as, pa s ne algo LKT355 (Nmč) (LKŽe). VEIkSMO OBjEk AS Konsis encija: i š as / skys as / kie as mais as. A sisakysiu kep ų bul ių i deš os, o algysiu bul ių košę su liesa a ške bei s ogūnais (DLKT). Kisiellen können gegessen we den sowohl kal ą als auch heißą (DLKT)./ Sie essen Supubą, soga Oh en links a (BŽe). Mama e zähl die S äd ischen Nach ich en, und ich esse ich Vä e 's geb ach es Süßigkei en (DLKT/). Va e aß eins mässa (DLKT). 9 Aus den Beispielen zeig sich, dass De Ve eile des Essens Ak ions nich nu Mensch sein kann, sonde n auch Tie e. Alle dings wi d in diesem A ikel nu un e such Essens physiologische Handlung, du chge üh on einem Menschen. ANŽELIKA GAIDIENĖ 236 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII VESMO Te minės Eigenscha en: Na ü lich (DLKT /). Ich mag es ge ne zu essen wa m zu muss man so iel wie möglich essen schnapsige Essen. apy ūgš ę košę (DLKT). Sie inken, Meise ą, hö en Musik [...] / OBjEk AS schal asIk schil as ka š as da žo ių essen nu was au g o elių ausgeback em (DLKT). 4. Am Ende des A ikels wi d o ges ell p elimina us10 behandel en eiksmažodžių Synonymenne zwe k. Synonimų Ne zwe k wa isualisie e P og amm Gephy (plačiau sieh h ps://gephi.gi hub.io/). 1. METAPHORISCHEM REICHMI PERKLIMAS Me apho ische mi Essen e bundenen Bedeu ungen können mi haup sächlichen ode sei lichen Bedeu ungen e bunden we den, die mo i iuojan ige sind. Un e Bedeu ungen e sälimä können olgende me apho ische Modelle ausgeben11: 1.1. Panašu in mo i uojančia bedeu eme nusakomą eiksmą. 1.2. Panašu in mo i uojančia bedeu ung unsakomo Handlung wäh end e hobenes Ge äus. Panašu in mo i uojančia 1.3. bedeu ung unsakomo Handlung wäh end ausge üh em bewegesì. 1.4. Panašu in mo y uojančia Bedeu ung beschakomo Handlung wäh end ausgehende Tempe a u . 1.5. Panašu in mo i uojančia bedeu eme nusakomą eiksmą, du chge üh am ie ūno. Im Folgenden we den diese Modelle genaue behandel . 1.1. Panašu in mo i uojančia bedeu ungme nusakomą eiksmą Diese am me a o ischem Modell zuzuweisenden Konzep s VALGYTI ANN akmažodžių Bedeu ungen me apho ischen Ve häl nis e binden mi g undlegenden (mo i uojanobjek ui / subjek ui. čiomis) eikšmėmis, ku iose už iksuo as eiksmas, da an is am ik ą po eikį 10 Wei e e Un e suchungen können zu ech s ellen die in diesem A ikel o ges ell e Ve bmawo ds algy i synonymen inklą. 11 Nimm e e Modelle s immen mi ANN gė mo Ak imawodžių Bedeu ungen de En s ehung zusammen. A ikeln A icles 237 / An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių seman iniai a si adimo ypa umai 1.1.1. Anašu an mo i uojančia bedeu me nusakomą πράξη, de machenden eine gewisse Wi kung au Objek s S uk u zu Mo i uojančiomis eiksmažodžių bedeu mungen nosakomu gewissem Handlung zu machende Wi kung au das Objek kann einge ass we den als des ukcinį, weil in allen be ach amais Fällen is e ände die Fo m des Objek s, . y. Objek : a) e glichamas pjaus omas smailinamas aš inamas und pan / /. ; b) winie e sukam; c) en wi einomas; d) dalomas ze nulkinamas; e) handkommas o be ei e a) i ) ilgomas / minkš inamas. Pagal ai eiksmažodžiai žemiau suski s y i į pog upius. Lyginamas pjaus omas smailinamas aš inamas a pan. / / Objek Diesesem Subg uppe gehö enden Wi kmažodžių p o o ypi ischen Bedeu ungenen unsakomas in ensi us physische Handlung is des ukcinis bei Du ch üh ung Wi kung aš iu ü ankiu e ände sich die S uk u des Objek s. Die me apho ische mi Essen e bundene und p o o ypinę Geschwo dsskap uo i (1) Bedeu ungen e binde die G undlage de Übe agung ähnlichkei du ch üh ende ene gische , zielige Handlung: (1) skap uo i 1. ʻskob i, duob i skap u, skap u d ožian unʼ: Skap uo i schaukš ą aus dem Baum. Wenn das Baum nich sich is , is es leich skap uo i. → 2. ʻgodžiai algy i a ės iʼ: Obuolį skap uo i. Kinde skap uoja k iaušes (BŽe). Aus dem Ve bwo pus y i (2) p o o ypi ischen Bedeu ungen ʻgaląs i, aš in iʼ, many ina, is aussi u uliojusi me o ische mi Essen e bunden Bedeu ung ʻmėgodžiai algy iʼ, de en Übe agungsg und auch hal en könn en ene gingą, zielingą Wi kung. Vielleich mögliche e bindung mi essen e bundenem bedeu ung und mi šalu in bedeu ung, be iss e e LKŽe (BŽe diese bedeu ung nich iksuojama), plg. ʻpučian aušin i, ėdin iʼ, beispielsweise. :Inssipilk pu os und pus yk po biškį Lp. (2) lee en 2. ʻgaląs i, aš in iʼ: Va e ilgai pus e e dalgį. Bus as Gü žas schus u ui pus igen. → 4. ʻgodžiai algy iʼ: Kad lee s Kind, wie einige Tage nich gegessen. Lass öss, meh wi d nich s (BŽe). Beiksmauzwo ds ęs i (3) ausges al e e Bedeu ung ʻgodžiai, iel algy iʼ (pzn.: Kad enčia, že enčia mėsą. BŽe) wah scheinlich basie au de Haup bedeu ung ʻda y i ku inu inčius, įka pasʼ (p z. Va e kasme s ak e en inėūna, die ode e s šalus ūgį. BŽe) ode ʻ an ais pjaus y i, d ožinė iʼ (p z. Lazdąs al [BŽe] m. Mi dem Essen e bundene und mo i ie ende Bedeu ungen, wie und höščiau mi- nė ų eiksmažodžių, sieja ikslingo eiksmo (a liekamo am ik u į ankiu) pa- našumo pe kėlimo pama as. ANŽELIKA GAIDIENĖ 238 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Diese Pog upiu gehö auch eiksmažodžiai d ož i (4) und ašy i (5), b ei e e Diskus i im ühesni au o ės A ikel (ž . Gaidienė 2015: 207): (4) d ož i 1. ʻsu Messe ode einem ande en schä iu Ins umen kiu pjeus y i, smailin i, e gleich i, aš in iʼ: D ož i bleš uku. Meis as d ož u u d ožia len en. → 6. ʻgodžiai algy i, ge iʼ: D ož i lašinius. Kinde d ožia deš eles, soga Oh en links a (BŽe). (5) ašy i 1. ʻki iu, skliu u, kal u ode wie e was ande es d ož i, kal i, skap uo i, skliu uo i, e gign i (medį, akmenį und pan.)ʼ: Kai išmū ija neue us g unda us, ašo ąs us. Meis ai ašė Felds einis. → 3. ʻgodžiai algy i a iʼ: Ich o essegau ašau und ašau. Kikai ašo blynus. Tašo wie Bal us a škę ( lk.) (BŽe). b) Vyniojamas / sukamas objek as Veiksmažodžių ai y i (1), angy i (2) und a šy i (3) p o o ypine und me apho ische Bedeu ungen e binde Objek s yniojimo d eim Ak ion, wo me apho iisch pa a o Objek is mais as, und Mi el, du ch die das mais as yniojamas / sukamas, is ližu is. (1) aßen 1. ʻ ynio i, suk i in i inįʼ: Pa ies ą aką ai o. S a ys s akleles, ai ys d obeles ( lk.). Rai osi ošis, in den Feue n eingese z . → 13. ʻgodžiai algy iʼ: ganze Familie ai ė kep ą iš ieną (BŽe). (2) angie en 1. ʻ ynio i, inguo iʼ: S ilis ai Modellosen Haa en in įman iai angė me us kaspinų. Pažem isokie laidai [ isokies sa es] angosi, nich žkliūki e. → 4. ʻgodžiai algy iʼ: Nieko nedi ba, nu den B oonu ango (BŽe). (3) schädigen 1. ʻblašky i, d aiky i, schläy i, el iʼ: De Wind e schu z mi Haa e. Jau is a šo šiaudų kūgį. Ruß nich mein Bä zdo ! → 2. ʻgodžiai, mi ape i u alc) Eliminie gy iʼ: Išalkęs jis dažnai a šo lašinius. Radau jį a šan į kopūs us (BŽe). einomas Objek Veiksmažodžių schluo i (1) und sch eis i (2) mo y uojan igen Bedeu un- meien unsakomas ene gische , du chge üh meh mals und mi gewiss u We k ankiu (schluo a, šepečiu usw.) Handlung, bei dem das Objek is eliminie / einomas. Mo i uojendes und mo i uo edsies Bedeu ungen, man ein, e binden du chge üh em ene gingen, zieligen Handlungs ähnlichkei s Übe agung G undlage. (1) schluo i 2. ʻb aukian schluo a, šepečiu waschen, un sch a ųʼ: Senelė schluoja obą einige sykius pe Tag. Is nich Zei obą schluo , wenn schon Gäs e ü o en ( lk.). 4. ʻgodžiai algy i, ės iʼ: Aus dem A bei pa ėjęs alles schluoja. Kad schluoja wie d ei Tage nich gegessen (BŽe). (2) schweis i 1. ʻ inan einigen, blizgin iʼ: Schweis i Messilius [šaukš us]. čiu š eičiau g indis. → 5. ʻgodžiai algy iʼ: Š eičia kaip iš badų (BŽe). A ikeln A icles 245 / An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių seman iniai a si adimo ypa umai Ges e n mi schepesu kabliuʼ: Heu e männ mėšlą kabliuoja. ), gegeben on BŽe. einem solchen Fall Bedeu ungsübe agungsg und könn en wi hal en was lys o (pa ys änden, medaus, košės) sėmimo, kabinimo mi p iemone (pa ys änden, šaukš u) judesio, nuk eip o in o himsel , asocia i ų a ka ojimą. Veiksmaezwo ds knaiby i ausges e ige Bedeu ung (ʻpo upu į kneibian , gnaiban algy iʼ: Vaikai py agą knaibo. He nnia nahm ein ankius und begann dami knaiba i den Fisch. Knaibo mäßos gabaliuką hal olandį (BŽe) kann mi p o o ipine (mo y uojančia) Bedeu ung ʻne einmal, o knieb i, kneib iʼ, beispielsweise e bunden we den. : Mama knaibo ešlą i s kukulienę. Weibe s (su) Messiliai knaibė aus g indinien g oles (BŽe). solchen Fall Bedeu ungsübe agungsg und auch könn en wi hal en asocia i e judesio, gelei e o in sich, a ka ojimą. 5 LENTEL. Judesio Rich ung (koncep ų VALGY I und GER I Ve gleichung) Konzep as VALGY I Konzep as GER I Judesys Pa yzdžiai Judesys Pa yzdžiai ge ich e in sel kabliuo i ge ich e in sel auk i knaiby i --ge ich e on sich selbs we en --nuge ich e in sich selbs )mau i sich selbs (an on sich selbs mauk i / --meis ens nach un en ge ich e lenk i Dieses me apho ischen Modells Konzep GER I aiška is e schiedeni esnė negu Konzep VALGY I. Konzep u GER I gehö enden Wi kmažodžiai p o o ypis ischen Bedeu un- menem zeichne judesius, ange ich e us nich nu in sich (pa y ať, auk i), abe und on sich selbs (pa y ať, mes i), au sich selbs (pa y ať, mau i, mauk i) und k . Konzep u VALGY I gehö enden wi kmachodžių p o o ypischen Bedeu ungen zeichne judesius, ge ich e us in sich (pa yりに, kabliuo i, knaiby i). 1.4. Panašu in mo i uojančia Bedeu ung beschakomo Handlung wäh end ausgegebene Tempe a u Diem me apho iniam Modell gehö eiksmazwodis (1) schu in i (plačiau ž . Gaidienė 2015: 210). (1) šu in i 1. ʻda y i, dass šus ų (1 .), pamažu bo i (uždeng ame inde mi nedaug schysčio ode ga ungen)ʼ: Šu in i bul es [ži nius, Weiečius]. → 9. ʻgodžiai egy i ode e iʼ, beispielsweise : Beendigen wi schu zi die Süßigkei en Boxu ė as leščia (BŽe). ANŽELIKA GAIDIENĖ 246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII 1.5. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą Ak ion, die du ch einen Tie eun Me a o ische Geschmawo ds ės i (1) Bedeu ung ʻgodžiai ode neg ažiai algy iʼ, beispielsweise. : E ä e alles aus de Reihe. da wie ausgebėjęs wolkas (BŽe), aussi u uliojo aus p o o ypische Bedeu ung ʻ a o i ėdalą, paša ą (apie gy ūnus, auße paukščius)ʼ, beispielsweise. : Ho kliai äda a ižas. Ge uliai ėda, (BŽe). Kaip bu o ašy a anks esniame au o ės s aipsnyje (ž . Gaidienė 2015: 211), gy ūnai i jų a liekami eiksmai lie u ių kalboje pap as ai e inami neigiamai, ukščiai lesa, Leu e isgo. Pichą mėsą šunys ėda ( lk.) dahe me apho ische Bedeu ungen Übe agungs G undlage könn en wi be ach en es e ischen Eind uck, i. e. neg ažų, he abs ellendem Re le zu bezeichnendem Essen (sp ichend übe Menschen). E daičių a mese Geschmawo ds ės i Ve b auchung Essens ši eikšmė pap as ai pa eikiama a ski ai (su pažyma a m. (= a minis): (1) LKŽe (dial.) ʻ algy iʼ: Ans daug ėda K . Mum ės no is Z . P ašom ės i, s e- ( albend übe Menschen) Bedeu ung is üblich (ne u i menkinamojo a spal io), dahe Wö e ynen eliai Z . […]. (2) DŽe a m. ʻ algy iʼ. (3) BŽe a m. ʻ a o i mais ąʼ: Ziemą uogienę nu ėsk und no ėk. Zu diesem me apho ischen Modell zähl auch ein Geschmaodzob i liuob i (2) (plačiau ž . Gaidienė 2015: 211). (2) liuob i 1. ʻduo i ės iʼ: Kiaules liuobiame bul ėmis. Zei ka es liuob i middages. Zi iliai noch neliuob i. → 4. ʻgodžiai algy i, ge iʼ: Liuobia lašinius soga ausgijuosęs (BŽe). 2. METONIMINISCH REICHMI PERKLIMAS Me oniminis eikšmių pe kėlimo būdas nė a dažnas, ap ik i keli okio pe - kėlimo a ejai. Nag inėjamus koncep o VALGY I eiksmažodžius galima ski i: 1) E geba as s a des Ak ions, 2) Teil s a des Ganzes und 3) G ünde s a E geba as me oniminėms A en. 2.1. Das E gebnis s a de Ak ion Rezul a o s a es Wi kens me onyminei Spezies, de en scha s e seman ische požymis y a pilnumo pojū is, p iski iami eiksmažodžiai pamp i (1), pus i (2) i sp og i (3). A ikeln A icles 247 / An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių seman iniai a si adimo ypa umai (1) pamp i 1. ʻpūs is, plės is, pu s i, pus iʼ: Ka ė p isi ijo dobilų su asa und ėmė pamp i. Pe siėdusį pamps an į aguo į b auch a inė i. → 2. ʻgodžiai, iel inken, egy i, y iʼ (BŽe). (2) pus i 1. ʻdidė i ū iu, olum imi (pp . ko kenksminga zaėdus, za algius)ʼ: Ka ės on dobilų pun a. Sei Apschalgym mi u iai pun a. → 2. ʻgodžiai egy i a iʼ: Ihm nu pus i e ūpi, a bei a be nė k us (BŽe). (3) explodie en 6. ʻgodžiai y i, ės i, ge iʼ: Genüg di explo i honų, lieik und mi (BŽe). Plg. LKŽe 4. ʻlabai p isipildžius sein empiamam, plechiamamʼ: O schon expls a anam mi u iai p igė ęs ha Wasse s Lk. Von denen pelä i Expls a Na u e šiam Bau ai, ka zasäda ih e Rd. Ich kann nich he hal en, mi de Mund halb explodie ! LMD(Sln). 2.2. Teil s a des Wholes Die Ve ksmaodigkei en kąs i (1) und y i (2) we den zugewiesen Teile s a des Gesam es me onymischen A em, da mo i iuojan igen diese Ve ksmaodzungen Bedeu ungen (plg. kąs i ʻa gnyb i dan imis (kąsnį)ʼ und y i ʻs um i ykle mais ą in k andįʼ) bezeichne im Essenswi kens bū inieji e apai Nah ungs e zeh und Nah ungs iehung, und mo i io osi kand (me oniminen) Bedeu ungen (plg kąsni i, ismiʼo i und y i ʻgodnis, e ge i) imme ma ken wi d. (1) kąs i 3. ʻa gnyb i dan imis (kąsnį)ʼ: Kandu obuolio. zue s kąsk b oonos, dann dann mäsos. → 4. ʻ algy i, kąsniuo iʼ: Männe kanda silkę mi B oda, ge ia alų. P eim kąs i skilandžio. Säsk en Sie am Tisch, kąski e. Pus čių kandau dieses ha (BŽe). (2) ay i 1. ʻs um i ykle mais ą in s andįʼ: Ich habe Zähne, das alles yju nek am ęs wie ga nys. Tokį kąsnį yk, welį apzijs ( lk.). → 3. ʻgodžiai algy i, ge iʼ: Ko yji s ai e n, säsk?! Ryja wie ein P e de, a bei e wie einheb ( lk.). E yja mäsą [lašinius] ohne B oo s. Kiki yja und yja Süßigkei en (BŽe). 2.3. Die U sache s a des E gebnisses P o o ipische (mo i uojan e) Wi kmazwo ds kimš i (1) Bedeu ung is e bunden mi dem bes imm en Objek s kišim in eines ande en Objek s idų, plg. ʻkiš i (į indą, e mę)ʼ: Papie ius kemšu in o s alčių. Kimš i pakulas in plyšius. Ry ai kimšo šienen in da žinie. In chiužinį kimšda o s aud de . Viską kemšasi in Kišenes (BŽe). Mo i uji Ve bwo s Bedeu ung is auch e bunden mi Objek (mais o) Kišim in ande es Objek innenų, nu me onimisch gewa de e Objek is Menschen idus, plg. ʻdaug, godžiai algy i, ės iʼ: ANŽELIKA GAIDIENĖ 248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Vaikai kemša und kemša py agą. B oone is kemšu. Kimšo alles om Tisch. Vaisių, kimšome, kiek no ėjome (BŽe). uogų Diese me onyminen A zugesch ieben wi d und Geschmaodzodis sp ing i (2), dessen Bedeu ung ʻgodžiai algy i, y iʼ is me oniminis pe kėlimas, wenn Wi kens ijimo) pasekmė ima eikš i pa į eiksmą. (2) sp ing i 1. ʻnegalė i nu y iʼ: Negaliu algy i juodos duonos – sp ings u (juoda (godaus B oona). Das Kind iss sp ings e meh e e Male. → 5. ʻgodžiai algy i, y iʼ: Ein sp ings i Äp eln, und ande en nich duodi (BŽe). Im Folgenden wi d im A ikel o ges ell p elimina us ANN ea ymo eiksmažodžių synonym Ne zwe k. 1 PAV. P elimina us sekundä en indi ek enischen nomina ions gegymo eiksmažodžių synonym Ne zwe k A ikeln A icles 249 / An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių seman iniai a si adimo ypa umai IŠVADOS An ische indi ek e Nominie ungen (ANN) Wi kmažodžių, die gehö en zu dem Konzep VALGY I, Bedeu ungen Analyse e laub olgende Schluss olge ungen machen: 1. P o o ypischs e ANN Essens Handmazwodžių Bedeu ungen me apho ische Modelle sind: 1) panašu in mo y uojančia bedeu eme nusakomą eiksmą und 2) panašu in mo y uojančia bedeu eme nusakomo Handlung wäh end keliamam Ge äus. 1) Mo i iojan igen wi kmažodžių bedeu mungen beschakomu gewissem Handluck gemach es Objek em is e schiedene Na u , . y. Objek : a) e glichames pjaus omas smailinamas aš inamas e al. (skap uo i / /); b) innie es sukamas ( ai y i /); c) eliminie ba einomas (šluo i); d) dalomas smulkinamas (ka py i); e) behandkomas o be ei e (do o i) und / ) ilgomas minkš inie (dažy i). A liklau end Un e suchung s ell e sich he aus, dass dem Konzep VALGY I zugewiesenen Maßnahmenmažodžių mo y uojančiomis Bedeu mungen unsakomu Handlung einem Objek gedach e Wi kung is e schiedi escha e e negu Konzep GER I. Das en scheide des eigenen T inkables und Essba es Objek es gebūdis inkables Objek is lüssig, und gegessames mais as (kie a konsis enz), hieße, munnoje e kann sein ynie (liežu io pagalba), smulkinamas (po dan ų pagalba) und so wei e . 2) Konzep u VALGY I gehö enden behausmažodžių mo y u bedeu enden Daumen de ausge üh en Ge äusche sind un e schiedliche A T aškění andasi lūžinėjan , andžan, ūkinėjan und so wei e ( aškin i); pauškėjimo daužan , kalenan und pan. am ek u į ankiu (pauškin i) und . . Dahe eiksmazodžių, zugesch iebenen Konzep u VALGY I, p o o ypi ischen Bedeu mungenem ma kiimi Ak ionen meis e bunden mi e schiedene Maßnahmen, gewissen Objek en Wi kungs, Tie e und k . skleidjiamais Objek is mais as (dažniausiai kie a konsis encija), ge ames ga sais, o eiksmažodžių, p iski iamų koncep ui GER I, – su skysčio e- kėjimo, liejimosi a ba plakimosi me u keliamu ga su. Tokių me a o inių eikšmių a si adimą lėmė algomo i ge iamo objek o ūšis: algomas lys is. 2. Nennung einige me onymischen Essens (kaip und gė mo) Ak ionsmažodžių Bedeu ungen übe agungs älle, die können zugeben E geba as s a Ak ionsmo (pamp i), Teil s a Wesums (kąs i) und G ünde s a E geba as (kimš i) me onymies A enim. 3. A likus Un e suchung s ell e he aus, dass beim Beglei en Essensak ionä meis ak ualisie we den seman ische Zeichen sind e bunden mi Essensobjek (ypač kie u mais u), de kann sein smulkinamas dan imis, yniojamas ližu iu und pan. Auch seh de aillie e Speiseweise: Hand(s)bewegesys(i) mi Speisewa e ohne Mi el / lūpų dan ų zungeu io Ak i i ä en und Bauch wie alpykla, wie so umo Ge ühlmo bu einė. / ANŽELIKA GAIDIENĖ 250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII SININIM TINKLO ABKRÜMPINMAI Teil s a des Ganzes (me oniminė ūšis) Me a P me apho ische Bedeu ungen übe ėlimas Me onP me oniminis Bedeu ungen übe ėlimas Panašu į GV DV panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą, du ch den ie ūno Panašu zu J panašu in mo i uojančia bedeu me nusakomą judesį Panašu zu KG panašu in mo i uojančia bedeu me nusakomo Handlung wäh end e hobenen Ton Panašu in T panašu in mo y uojančia bedeu me nusakomo Handlung wäh end ausgegebene Tempe a u Panašu į V – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą Wi kung au Objek PO PR U sache s a Resul a o (me oniminė a is) PS Auswi kungen au den Subjek RV E gebnis s a eine Ak ion (me oniminė a is) LITERATŪRA BŽe – engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Redak o ių kolegija: D. Liu ke i- čienė ( y . edak o ė), G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Za- ba skai ė. P og amuo ojas V. Sa ke ičius. D. 1: Į adas, B, C, H, J, O. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013. D. 3: Č, E, Ę, Ė, F, Z. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l ; BŽe ank aš is. DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. Kaunas: VDU. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/ DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis) leidimas, y . ed. S asys Keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne o e sija, 2011. P iei- ga in e ne e: h p://dz.lki.l . Fillmo e Cha les 1982: F ame Seman ics. – Linguis ics in he Mo ning Calm. Seoul. Gaidienė Anželika 2015: Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys. – Ac a Linguis ica Li huanica 72, 196–220. Kö esces Zol án 1988: The language o lo e. Lewisbu gh: Associa ed Uni e si y P ess. Kö esces Zol án 1990: Emo ion concep s. New Yo k: Sp inge . S aipsniai / A icles 251 An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksmažodžių seman iniai a si adimo ypa umai Lako – Джордж Лакофф 2004: Женщины, огонь и опасные вещи: что категории языка говорят нам о мышлении. Пер. с англ. И.Б. Шатуновского. Москва: Языки славянской культуры. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20: elek oninis a ian as. Redak o ių kolegija: Ge - ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi - kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e - sija, 2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l . Schank Roge , Abelson Robe 1977: Sc ip s, Plans, Goals, and Unde s anding: An Inqui y in o Human Knowledge S uc u es. Hillsdale, NJ: Law ence E lbaum. Unge e F ied ich, Schmid Hans-Jö g 1996: An in oduc ion o cogni i e linguis- ics. London: Longman. Seman ic Peculia i ies o Occu ence o Ea ing Ve bs o Seconda y Indi ec Nomina ion SUMMARY The objec o his a icle is ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion o he Li huanian language aken om S anda Li huanian Language Dic iona y which is cu en ly in he p ocess o compila ion. This esea ch seeks o es ima e which ea u es o he ac ual phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in he language and de e mine he ise o new ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion as well as o compa e hem wi h he co esponding d inking e bs. The a icle ends wi h a p elimina y synonym ne wo k o ea ing e bs o seconda y indi ec nomina ion. Eingelei e 2014 m. 1. Sep embe d. ANŽELIKA GAIDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email protected]