Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme

220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII REGINA RINKAUSKIENĖ Lie u os edukologijos uni e si e as Mokslinių Fo schungs Rich ungen: dialek ologija, mo ologija, senieji sch i e. DAIKTAVARDŽI KAMIEN CHITOS TENDENTS XIX. JÜHREUSE RYTUOSE RY AUKŠTAIČI PATARME The Tendencies o Subs an i e S em Al e a ion in 19 h Cen u y Tex s W i en in he Eas e n Aukš ai ian Dialec ANOTATIUM S aipsnyje e ie en sich in XIX a. Raš ų, gesch iebeny ų y ų aukš aičių pa a me, Mo phologies Themen. Besp ochen wi d ein paa de damaligen Sch i s e e e Mykolo Ce ausko, Lau yno Bo ke ičiaus, Hen iko Bale ičiaus, Mykolo Smolskio, Tado Lichodzejausko, Kazimie o Michne ičiaus-Mikėno, An ano Ki ke ičiaus, And iaus Benedik o Klungio eligiösen Tex in Sp ache. G öß e Au me ksamkei wi d gewidme Daik a a djis S aipsnyje ap a iamos daik a a džių kamienų kai os endencijos. Pas ebė a, kad daugelis Mo phologies F agen. daik a a džių kamienų s y a imų cha ak e ische und heu igenine eas e ne hochš aičių pa a mei. ESMINIAI WODŽIAI: XIX a., eligiöse exs ai, y ų hochš aičių pa a mė, daik a a džių kamienai, mishimas. ANNOTATION The a icle add esses he ma e s o mo phology o he 19 h cen u y ex s w i en in he Eas e n Aukš ai ian dialec . I e iews he language o eligious ex s w i en by se e al au ho s o ha ime Mykolas Ce auskas, Lau ynas Bo ke ičius, Hen ikas Bale ičius, Mykolas Smolskis, Tadas Lichodzejauskas, Kazimie as Michne ičius-Mikėnas, An anas Ki ke ičius, And ius Benedik as Klungys. The a icle ocuses on he issues o mo phology o he noun. I discusses he endencies o subs an i e s em al e a ion. I has been obse ed ha in he majo i y o cases subs an i e A ikeln A icles 221 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me s em al e a ions a e also cha ac e is ic o con empo a y Eas e n Aukš ai ian dialec . KEYWORDS: 19 h cen u y, eligious ex s, Eas e n Aukš ai ian dialec , subs an i e s ems, mixing. Daik a a džių kamienų mišimo eiškinys cha ak e is isch nich nu allen kalbos a mėms, be i bend inei kalbai. Šio s aipsnio ikslas – apž elg i pa- li auischen si aikančius daik a a džių kamienų s y a imo Fälle XIX a. sch i uen, gesch iebenuen y ų aukš aičių pa a me. Medziaga gesammel aus Kazimie o Michne ičiaus-Mikėno's Büche n Š en as Izido ius a ojas (1858), Ki ke ičiaus in seinem Buch Hymny ojców świę ych And iaus Benedik o Klungio Klungio knygelės Li anijos su maldomis (1842), Lau yno Bo ke ičiaus Büche n Giesmės übe ie zehn s a ionen (1810), Mykolo Ce kossen Büche n Senas ka ekizmas (1803), i onis Smokas (1803), Mykolo Balewski's Büche U ogos on de Räumen on Düssio (1823), Tado Lijodze (1841) und K edelia (1847) Analysie end Ma e ial nu zus asi besch eibendem und e gleichamujem Me hoden. VYŠKOJO LINKSNIAVIM KAMEINE Vy iškojo leisnie ungssys eme gehö en p oduk i üs und s abilüs a, a, ia kamienai und nich solche s abilüs u, u kamienai, die endü übe gehen in ande e kamienus, sumiš i mi ihnen. 1 E klä nd genauliä den au o ien He kun , d. h. mi welche konk e scha eas e n hochsch aičių pa a me könn en wi sie binden, s ü z sich an meh e en Quellen (Bi žiška 1963; Zinke ičius 1990; Vanagas 1996; LE 1954; LE 1963). Mykolas Ce auskas und Lau ynas Bo ke ičius nach kilmę sind y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, Hen ikas Bale ičius und Tadas Lichodzejauskas y ų aukš aičiai u eniškiai, Mykolas Smolskis und An anas Ki ke ičius y ų aukš aičiai anykš ėnai. Übe Kazimie o Michne ičiaus-Mikėno pa a mę schwie ig genau e was zu sagen. Z. Zinke ičiaus Hinweis, dass genann enis Au o ius en s anden on Anykščių, nich s aiškaus nepasako, denn Anykščių umgelinkėse kann sein gesp ochen sowohl anykš ėnų, sowohl u eniškių, sowohl ši in iškių pa a me. Nė a leich genau zu bes immen und A. B. Klungio pa a mę, denn de Gebu so angegeben wi d so kažku nahe Le lands. Eingebe nzend Le nplä ze, e wähn Alūkš os (la. Ilūks e) apsk i is. Man kann nu spe zen, dass A. B. Klungys könn en sein y ų aukš ai is u eniškis, denn u eniškių salelių esma und je z im Gebie Le lands: übe Aknys ą, Subačių, aka inėje Daugpilio apylinkių Teil. REGINA RINKAUSKIENĖ 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII XIX. sch i uen, gesch iebenen in eas e n hochš aičių pa a me, män iškojo linksnie ung kamienů misimo mi einande ich e endenzien abgaizduo en 1 bildeiksle (ž . 1 bildl. a ia a a ia uu u ↕ ia ↕ ↕ ↓ ↓ 1 PAV. Vy iškojo linksnie ung kamienų mischung mi einande a a džių sapnas, bodnis be es ig e e Ne ik nep oduk y ūs i nes abilūs kamienai leng ai pe eina į s abiliuosius i p oduk y iuosius, be pas ebė i i a i kš iniai p ocesai. a kamieno daik- ia kamienen o men: egiejos jog pa sapni diedas 1715 ABK; umsiben inmes be dugnia 12521 MS. Daik a a džiai sapnỹs, dugnỹs cha ak e ingi y ų aukš aičių pa a mėms: Lie u ių kalbos žodyne (www.lkz.l ) beide daik a a džiai ü iksuo i as allen y ų aukš aičių pa a mėse. Ras as und a i kš inis Fall: świe a pałeys uwas 407 MS. Pasi aikiusias a kamieno daik a a džių u kamienes einaskai os įnagininko o men (u a num awa 822 LB; buwa <...> Klabonum2 as bažniczias TL 1918) soll e aškin i s ändine a und u kamienų kai a, cha ak e is isch ielen hochš aičių pa a mių. Nich nu a mėse, abe und gene inėje spboje o u kamieno daik a a džiai ieliskai os pa adigmoje gauna a kamieno galūnes, beispielsweise: sūnai, sūnams, sūnais, u gai, u gams, u gais und . . Wegen diese G ünde, anscheinend, zusammenges ellusios und u kamieno daik a a džių einaskai os a dininko Fo men: da ljii lie as3 103 MC; mogas4 un Diewa ami sz a 10011 MS. XIX a. Sch i en in ge unden einwasi ischen daik a a džio himmus a kamien ieliskai os s a nieka o mü: de i a Danguosia 1816 ABK; I dunguósna a aduó u 22716AK; de i a himmeln 452 LB; je nie yguu ie u dunguosie a Tiewa 1523 TL. Diese Daik a a dis ha Bedeu ung ickenischen Einbildungsim Go es (ode die ų), angelų, heiligųjų und ge ųjų Menschen spälių bu einė, ojus, dausa. eine a kamien meh iskai os a dne n Fo m aus bažny ischen Raßen be es ig und Lie u ių kalbos wodyne (Tesidžiaugia dangai, und zemä esilinksmina b š.). Ähnliche P ozesse beme kimi und zwischen a, ia und u kamienų. Ve schich e ein paa u kamieno daik a a džių, die sind eingangen ia kamieno o mü. Daik a a džio amžius ia kamieno o ma ewigis (wienas umžis <...> mumis ieks 1826 MS; 2 übe Tokia selbe Fo m eingesch ieben aus J. Basana ičiaus pasakų: Tapęs klebonumi kunigas Monke ičius Šedu oje, zugekommenęs in Raginėnus, paš en ė laukus BsM II193. 3 Lie u ių kalbos žodyne (www.lkz.l ) ü iksie nu eigwa dis lie as Bedeu ungme ‘lie ingas. 4 a kamieno daik a a džio o m menschas bekann aus handsk i ischem y ie iško slo ynėlio, be and iges Lie u ių li e a ū as und au osakos hand aš yne. A ikeln A icles 223 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me wią umi musu 827 MC) on allen eas e nen hochš aičių ypisch nu pane ėžiškiam5. XIX. diese Dik a a dis konn e sein e wende we den b ei e e: das zeig M. Ce ausko, M. Smolskio und T. Lichdzejausko6 in den A bei en pa a o en Fo men. Daik a a džio ka alius ia kamien o m as a nu M. Ce ausko buchgoe: ku Dowidas ka alis aza 88 MC. li auischen sp ach wö e in wi d Beispiel aus u eniškių plo o lis, isų paukščių ka ãlis, isa punda ojo (d.) (Užp.). Dėl nuola inio a, ia i u ka- A emienų s y a imo a ode ia kamienų daik a a džiai įgauna u kamienų galūnes: nach pa sie gieima Igani ojaus 89 TL (plg. Igani ois Jezus K is us 183 TL); negale bu moki inium 7320 LB; begdami nog wiena k iielous 8425 MS. Ypač es cha ak e is a daik a a djien mi Zu age - oj-: pamie iem Tiewu, palinksmin oi, wiena ii apda y oi musu niedalas 1025 TL; Igani ojau mana 2014 TL. a. XIX. Sch i en inde sich a kamien Fo m jaučias ( u nie jauczias und nie a klis 9511 MS). Ž. Ma ke ičienės e ö en lich es Ma e ial zeig , dass daik a a dis jaučias e wende wi d und anykš ėnų pa a mėje (Ma ke ičienė 2001: 18). Uži sue e pane ėžiškiam eigenige daik a a džio k aujas ia kamienen Fo m: ik a kuna awa, und K auji 869 LB. MOTERIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Wee iškojo en spnie ungssys em alle d ei kamienai ā, ā, ē sind ziemlich s abilūs und p oduk i ūs. XIX. a. Sch i en, gesch iebenen in eas e n hochš aičių ada me, beme k en solche weibliche e heinie ung kamienų mischigkei mi einande Tendenzien (z . 2 pa eikslą). ā ē ēā ↕ ↓ 2 PAV. Wee iškojo e nie ung kamiens Mischung gegensei ig Seh häu ige Beide sei ige Mischung zwischen ā und ē kamien: iszłasidawa del ju bes enu ganikły 1312 KMM; umžyną pałaymę ing 149 MC; pałaymes moniu iezka 313 MC; aszmenies s iełos i a asz esniey 803 MS. Daik a a džiai ganyklė, palaimė 5 Z. Zinke ičius noch einige e wähni un e aičių a mės Punk en (Zinke ičius 1966: 255). 6 T. Lichdzejausko da be g e a e wendaman d ejopos, . y. ia und u kamienų, daik a a džio amžius Fo men, plg.: jungenam und s a kam umi a pacziay seno uwiey 1318 TL; nieiu i <...> niey umiaus 1423 TL. REGINA RINKAUSKIENĖ 224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII nich ojami eas e n aukš aičių plo e, sie bekann omi aus senųjų aš ų. Daik a a dis s ėlė a kamieno o m zu sein e wo benes wegen ös liche hochsch aičių pa a mėje kie ai a iamigen e bindungen le, lė. li auische sp achwö e gib Jono Biliūno sakinį mi a kamienen o m (A ma a ęs dešim į žingsnių, a sis ojau, nusiėmiau on schulčių lanką, į empiau s ėlą i p adėjau aikin i. J.Bil.). M. Smolskis nach Kilmę auch auch anykš ėns. Z. Zinke ičius da mini Linkmenis, denen daik a a dis s ėlė is a kamieno s la (Zinke ičius, 1966: 229). In ielen Au o en We ken be es ig und de zei b ei e e y ų aukš aičių plo e e wende wi d ā kamieno daik a a dis eilia: é éjlos Mé gélu s oja 2398 AK; ajlu <...> pasa a i i pa liepam 332 KMM; niepas a ik mani wienoy eyloy 449 MS. WOMENIŠKOJO → Männe iŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Un e suchend XIX. Sch i ensp ache, beme k wu de, dass weiblichem Ve gnügen kamienai sind endę sumiš i nich nu gegensei ig, abe und mi männlichem Ve gnügen kamienai (ž . 3 bildslą). āā ē a(i)a ↓ (i)a ↓ ↓ 3 PAV. Mischung on Weibscho nniskamien mi männlichem Ho nniskamien Meis daik a o džių, die s y ue en zwischen ā und a kamienų: pėda pėdas7 (bus pałaymin i piedey 1015 HB; buczio szwin us piedus 1011 HB; uuszoka nie ikie ey pedus giwenima 1415 TL; ey umem Jo pedeys 848 MS); pabaiga pabaigas8 (pabeyguy p ižadu 7211 HB); F abangos 236 abangai (užkluim žabangus welnia 5810 LB; moniu abungus AK13; pe kałbeimaj i a kajp abungaj 292 KMM); na sa na sas (ko oii iz nopikan os, iz na a 36 MC). Ein paa beispiele, ausgesuch aus M. Smolskios eks en, e mu lich können we den e bunden mi nich einem ande en daik a a džio 7 Z. Zinke ičius s ell män iškosios giminės daik a a dį ädas aus ielen ös lichen hochš aičių punk en (Zinke ičius: 2119664). 8 Vy iškosios giminės Fo m li auischen Sp ache Wö e buch gesch ieben nu on Jono B e kūno Pos ilės: Pabaige s ie o sumišimai wi d k ūb e und ge i, und pik i BPI208. A ikeln A icles 225 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me kamienu, o mi pa a mės phone ikos e lindzungen o ha me o ašyboje9: Wisus dowanus nog Diewa 31 MS (plg. dowanom Tawi Diewas apweyzdi 129 MS)10; bedus und wa gus <...> kinczia 616 MS (plg. bedos i wa gey 2822 MS); <...> ha giediszkus kałbus und mislis 2224 MS; Runken und Beine kapo u 4611 MS; das bedus, k ankhei und un e d ückungen 4926 MS; pa e was małdus und po ie ius 508 MS. Schį Reiškinį kann beg ünden g e a pa a o es Fo men, e gleichnis: unkus und bejas kapo u 4611 MS und unkus, koius apkoleczija 9915 MS. Reikia e wähnen i whanau und (i)a kamienų s y a imų Fällen. Daik a o džiai ma ios ma iai (g oße Ma iey k u a 810 MC); ža ija ža ijas (ža ijus ugne us ukuopi 2224 MC) kann sein Übe se zungs ezu a a , ein ach übe nommen aus einenų eligiösen sch i en in ande e, denn, beispielsweise, Li uäischen sp achwö e gib solchen Sa z einen: Ža ijus ugnė us sukuopsi au dem kop e (1680 m. ka echizmas). ē und (i)a kamienų Mischung wu den nu zwei Fälle ge unden: ode mi meliniejs un kuna 4612 KMM; eme duskieys und ollenais 124 MC). VYŠKOJO → MOTERIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI XIX. sch i uen ü iksie und a i kš inische P ozess: män iškojo lusnia imo kamienai sind endę sumiš i mi eme iškojo lusnia imo kamienais. Diese Mischs Tendenzien gezeichne en bildiksle (ž . 4 bildlą). a (i)a (i)a ā ↓ ē ā ē ↓ ↓ ↓ 4 PAV. Mischung männlichs Ve gnnis-Kamien und weiblichs Ve gnnis-Kamien Meis ge essel daik a a džių, die s y uchen zwischen (i)a und ē kamien Kun, beispielsweise: a sia ina un igu be gajłes es 675 KMM; ba nes11 be pe s ogies 972 MS; wa ejas gi di i un czis as upełes 1314 KMM; mi dideły upies y 643 HB. s a j Ku zųjų a, e am Wo ende kann sein 9 Tokio ipo edukuo i balsiai būdingesni ši in iškių i pie inių pane ėžiškių pa a mėms (ŠT 2009: 35; RAP 2014: 29). Ž. Ma ke ičienės duomenimis, anykš ėnų pa ibyje su pane ėžiškiais sag scha uzs ode e was abiblukę S immei u, i (Ma ke ičienė 2001: 29). 10 a kamien daik a a dis do anas Lie u ių kalbos žodyne angegeben nu aus B. Vilen o da bų (XVI a.). 11 Z. Zinke ičius solches Kamieno daik a a dį ba nė s ell aus g e imas u eniškių pa a mės, Užpalių punk o (Zinke ičius 1966: 219). REGINA RINKAUSKIENĖ 226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Ande e kamienen Ve mischungen wu den nu nach einem Beispiel ge unden: n ume galingus nog o es 239 LB; wienoy Łeywiey12 sedie u 747 MS; kusciomis muz as 172 LB. Daik a a džiai sos a und kumščia nebūdingi eas e n aukš aičiams. li auische Sp achen Wö e ynas (www.lkz.l ) s ell sie aus senųjų Raš ų ode zemaičių plo o. Da XIX. Raš ų Ve lege ne ašė eine pu e a me, kann man glauben, dass diese Daik a a dzungen können we den übe genommen on ande en pa a mien. MIŠRUSIS LINKSNIAVIMAS Miš iajam lusnia imui gehö enden i und C kamienai sind selbs ins abils en, lenę übe gehen in s ip iuosius männškojo ode mo e iškojo lusnia imo kamienus. XIX. sch i en beme k en gemisch en ließniau kamens mischens endenzien abgebilde e bildeiksle (ž . 5 pa eikslą). im i i i ↓ Cm Cm C ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ā ā ē ā (i)a im(i)a i 5 PAV. Misch iojo en spnie ung kamiens mischungs endenzi Zaeblich e iel i kamieno daik a a dzungen, die sind įga ę άλλων kamienų o mų: ši dis (szi dżiu nabażnu 109 HB; ka sz u szi diu 5918 MS; Ne ik ey inksneys, abe zi dziu 108 LB; und asz gesp üs szi diu a selepiu 1026 TL; dekawoiu di zi dzia ka zcziausia 303 MC; Isz wisas szi des sawa 43 KMM; wisu szi diu ik aj Jam iki 362 KMM; a idodu szi diuy Tawa 11318 MS; idan u in a szi de <...> a asciau 1110 LB); ulžis ( ilżiu <...> bu gi di u 709 HB; uliu pagi diou 1205 MS; mi ulźi, p i ayse gie ima 769 LB); akis (po akiu sowohl swie a 145 LB; po akiu wisa świe a 4115 MS); ho nis (džaugias uo saldžiu wilcziu sme es 7116 KMM); ž ė is (wii žwe ey łauka gia u 816 MC; Wii we iey un Łauka 75 MC; diejenigen we ius gia iausiey yłeyka Diewas 811 MC); ognis (nog ognies 817 LB; b enns o 819 LB; ne pe łakandis (po awim gułes kundios 10119 MS); Teil13 (dala pi ma 71 MC; kia wi ą js u awi <…> ładejs, ugni, liggu 608 KMM; daba <…> ka sz oy ugniey 4512 MS); dalą mea u 1024 MC); Schwu (daug unda zakniu 1121 MC); Gehi n (diega Gehi nen 984 MS). 12 Z. Zike ičiaus Angaben nach, daik a a dis lai ė za e pane ėžiškių, kupiškėnų und u eniškių lo e (Zinke ičius 1966: 229). 13 Toks ā kamieno daik a a dis dalia (dalis) gewo e schon XVI a. beg i en K. Si ydo eikale Punk ai sakymų (Zinke ičius 1966: 247). A ikeln A icles 227 / Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me Ähnliche P ozesse wi ken und p ibalsischen en zniehen kamienus, meis sie endę einzuwe ben männischos ode weibischos en zniehens s ip iųjų kamienų o m: schuo (Szunies k auju wadina 347 KMM; keyp nog szunia pasiu usia 2121 MS); wasse (un wiena undienia 5529 MS; idan undieniey <...> nieużupił u 2011 HB); piemuo (pa waldziu wiena péménia 1128 ABK); mėnuo (pi muoasias menesis pagiwenima sawa, wi as und selbs , ka szcziausiu <...> ha mejły 415 KMM; du menesej pe ejna 418 KMM); ašmuo (aszmenies s iełos i a asz esniey 803 MS); akmuo (aukluwa na agas au akmenia 3411 KMM; akmenies plisz a 11217 MS); uduo (iłgajs udenia waka ajs 2814 KMM); sesuo (Izydo ius und ja suade a, giwena kajp B ude mi Schwes e 391 KMM). Pässe und umkeh s inische P ozess, d. h. s ip iojo en spniauens kamienai sind sumišę mi i kamieno daik a o džiais: ba nis (wios ba nis undas 1613 MC); ūpes is (Keip didziauia i a, o mana upe is 115 MC; upe ies ne ha 2428 MC); Leu e (bu iniku, monis wilojen i 87 ABK); genade ( aj i a małonis 688 KMM; małonis jesu <...> kas Tawi apsakis 1323 AD); k is enis (nep adieiey bu K ikścionim 3220 LB). XIX. sch i en ge unden daik a a džio ž ė is mo e iškosios giminės o ma14 (bekim und saugokimes, wie nog pik o algczia und we ies sz osznos 6422 MS); daik a a džio geluonis beibalsinio kamieno a dininkas15 (gieło un pacziu szi di p eyna 7927 MS) und i kamieno daik a a džio a is y iškosios giminės o ma (senas szuwa, jau us awja sa gas 1614 KMM). IŠVADOS XIX. Sch i e e lek ie en a chajiškesnį y ų hochsch aičių pa a mės mo ologies Bilddą. Zu iksie en daik a a džių kamienů mischungs Fälle o allem be uhen au den Fak en de Au o en gebu sliche ada miů. Wie und in de gegenwä igen eas e n hochš aičių pa a mě, nich p oduk i ie kamienai leich übe gehen in p oduk iuosius ode e we ba de en o mä (u → a, Cm → (i)a und pan.), obwohl es gib und a i kš inių Fällen (a → u; (i)a → u). Pas ebima daik a a džių kamienų kai a nich nu zwischen de selben gičiaus-Mikėno da be: senas szuwa, jau us awja (= a io) wachs 1614. 14 Lie u ių minės daik a a džių (u → a, ā → ē), be i a p y iškosios i mo e iškosios giminės daik a a džių (ā → a, ē → a). Ypač e as a ejis as as K. Michne i- kalbos žodyne (www.lkz.l ) mo e iškosios giminės Fo men we den nu aus pie ų aukš aičių plo o angegeben. 15 Z. Zinke ičiaus Meinung nach is solch daik a a dis nich des al en p iebalsinischen kamienes, abe pasida y as spä e . E is ge essel in ielen eas e n hochš aičių pa a mių (Zinke ičius 1966: 266). REGINA RINKAUSKIENĖ Ac a Linguis ica 228 Li huanica LXXIII ABKRÜMMINIMI ABK And ius Benedik as Klungys AK An anas Ki ke ičius HB Hen ikas Bale ičius KMM Kazimie as Michne ičius-Mikėnas LB Lau ynas Bo ke ičius MC Mykolas Ce auskas MS Mykolas Smolskis TL Tadas Lichodzejauskas LITERATŪRA Bi žiška Vaclo as 1963: Aleksand ynas: senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš 1865, biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos 2. Čikaga: JAV LB Kul ū os ondas. LE – Lie u ių enciklopedija 2, ed. Vaclo as Bi žiška. Bos on: Lie u ių enciklopedijos leidykla, 1954. LE – Lie u ių enciklopedija 28, ed. Jonas G inius. Bos on: Lie u ių enciklopedijos lei- dykla, 1963. Ma ke ičienė Žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e - si e o leidykla. LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002. Elek oninė e sija, edak o ių kole- gija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy- au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą www.lkz.l . RAP – Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai, sud. Viole a Meiliūnai ė, Vida Ma cišauskai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. ŠT – Ši in iškių eks ai, sud. Žane a Ma ke ičienė, Valdiman as Ma ke ičius, Au i- mas Ma ke ičius. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009. Vanagas Vy au as 1996: Lie u os ašy ojų są adas. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjun- gos leidykla. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1990: Lie u ių kalbos is o ija 4: Lie u ių kalba XVIII–XIX a. Vilnius: Mokslas.