Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme

220 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII REGINA RINKAUSKIENĖ Lietuvos edukologijos universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, morfologija, senieji raštai. DAIKTAVARDŽIŲ KAMIENŲ KAITOS TENDENCIJOS XIX AMŽIAUS RAŠTUOSE RYTŲ AUKŠTAIČIŲ PATARME The Tendencies of Substantive Stem Alteration in 19th Century Texts Written in the Eastern Aukštaitian Dialect ANOTACIJA Straipsnyje gilinamasi į XIX a. raštų, parašytų rytų aukštaičių patarme, morfologijos dalykus. Apžvelgiama keleto to meto raštijos atstovų – Mykolo Cerausko, Lauryno Bortkevičiaus, Henriko Balevičiaus, Mykolo Smolskio, Tado Lichodzejausko, Kazimiero Michnevičiaus-Mikėno, Antano Kitkevičiaus, Andriaus Benedikto Klungio – religinių tekstų kalba. Didžiausias dėmesys skiriamas daiktavardžio morfologijos klausimams. Straipsnyje aptariamos daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos. Pastebėta, kad daugelis daiktavardžių kamienų svyravimų būdingi ir šiandieninei rytų aukštaičių patarmei. ESMINIAI ŽODŽIAI: XIX a., religiniai tekstai, rytų aukštaičių patarmė, daiktavardžių kamienai, mišimas. ANNOTATION The article addresses the matters of morphology of the 19th century texts written in the Eastern Aukštaitian dialect. It reviews the language of religious texts written by several authors of that time – Mykolas Cerauskas, Laurynas Bortkevičius, Henrikas Balevičius, Mykolas Smolskis, Tadas Lichodzejauskas, Kazimieras Michnevičius-Mikėnas, Antanas Kitkevičius, Andrius Benediktas Klungys. The article focuses on the issues of morphology of the noun. It discusses the tendencies of substantive stem alteration. It has been observed Straipsniai / Articles 221 Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme that in the majority of cases substantive stem alterations are also characteristic of contemporary Eastern Aukštaitian dialect. KEYWORDS: 19th century, religious texts, Eastern Aukštaitian dialect, substantive stems, mixing. Daiktavardžių kamienų mišimo reiškinys būdingas ne tik visoms lietuvių kalbos tarmėms, bet ir bendrinei kalbai. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti pasitaikančius daiktavardžių kamienų svyravimo atvejus XIX a. raštuose, parašytuose rytų aukštaičių patarme. Medžiaga surinkta iš Kazimiero Michnevičiaus-Mikėno knygos Šventas Izidorius artojas (1859), Antano Kitkevičiaus lietuviškų giesmių knygoje Hymny ojców świętych (1848), Andriaus Benedikto Klungio knygelės Litanijos su maldomis (1842), Lauryno Bortkevičiaus knygos Giesmės apie keturiolika stacijų (1810), Mykolo Cerausko knygelių Senas katekizmas (1803) ir Kozonis padėkavonės (1803), Mykolo Smolskio knygos Uvogos apie išganymą dūšios (1823), Tado Lichodzejausko pamokslo Gailus atminimas (1841) ir Henriko Balevičiaus knygelės Keliavedys (1857)1. Analizuojant medžiagą naudotasi aprašomuoju ir lyginamuoju metodais. VYRIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Vyriškojo linksniavimo sistemai priklauso produktyvūs ir stabilūs a, a, ia kamienai ir ne tokie stabilūs u, u kamienai, kurie linkę pereiti į kitus kamienus, sumišti su jais. 1 Aiškinantis tikslią autorių kilmę, t. y. su kokia konkrečia rytų aukštaičių patarme galėtume juos sieti, remtasi keliais šaltiniais (Biržiška 1963; Zinkevičius 1990; Vanagas 1996; LE 1954; LE 1963). Mykolas Cerauskas ir Laurynas Bortkevičius pagal kilmę yra rytų aukštaičiai panevėžiškiai, Henrikas Balevičius ir Tadas Lichodzejauskas – rytų aukštaičiai uteniškiai, Mykolas Smolskis ir Antanas Kitkevičius – rytų aukštaičiai anykštėnai. Apie Kazimiero Michnevičiaus-Mikėno patarmę sunku tiksliai ką nors pasakyti. Z. Zinkevičiaus nuoroda, kad minėtasis autorius kilęs nuo Anykščių, nieko aiškaus nepasako, nes Anykščių apylinkėse gali būti kalbama tiek anykštėnų, tiek uteniškių, tiek širvintiškių patarme. Nėra lengva tiksliai nustatyti ir A. B. Klungio patarmę, nes gimimo vieta nurodoma taip – kažkur netoli Latvijos. Įvardijant mokymosi vietas, minima Alūkštos (la. Ilūkste) apskritis. Galima tik spėti, kad A. B. Klungys galėtų būti rytų aukštaitis uteniškis, nes uteniškių salelių esama ir dabar Latvijos teritorijoje: apie Aknystą, Subačių, vakarinėje Daugpilio apylinkių dalyje. REGINA RINKAUSKIENĖ 222 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII XIX a. raštuose, parašytuose rytų aukštaičių patarme, vyriškojo linksniavimo kamienų mišimo tarpusavyje tendencijos pavaizduotos 1 paveiksle (žr. 1 paveikslą). a ↕ a ↕ ia ↕ a ↓ a ↓ ia uu u ia 1 PAV. Vyriškojo linksniavimo kamienų mišimas tarpusavyje Ne tik neproduktyvūs ir nestabilūs kamienai lengvai pereina į stabiliuosius ir produktyviuosius, bet pastebėti ir atvirkštiniai procesai. a kamieno daiktavardžių sapnas, dugnas užfiksuotos ia kamieno formos: regiejos jog par sapni diedas 1715 ABK; tumsiben inmes be dugnia 12521 MS. Daiktavardžiai sapnỹs, dugnỹs būdingi rytų aukštaičių patarmėms: Lietuvių kalbos žodyne (www.lkz.lt) abu daiktavardžiai užfiksuoti beveik visose rytų aukštaičių patarmėse. Rastas ir atvirkštinis atvejis: świeta pałeystuwas 407 MS. Pasitaikiusias a kamieno daiktavardžių u kamienes vienaskaitos įnagininko formas (ʃu tarnum tawa 822 LB; buwa <...> Klabonum2 tas bažniczias 1918 TL) reikėtų aiškinti nuolatine a ir u kamienų kaita, būdinga daugeliui aukštaičių patarmių. Ne tik tarmėse, bet ir bendrinėje kalboje dažnai u kamieno daiktavardžiai daugiskaitos paradigmoje gauna a kamieno galūnes, pavyzdžiui: sūnai, sūnams, sūnais, turgai, turgams, turgais ir t. t. Dėl šios priežasties, matyt, susidariusios ir u kamieno daiktavardžių vienaskaitos vardininko formos: da ljii lietas3 103 MC; mogas4 unt Diewa amirszta 10011 MS. XIX a. raštuose rasta vienaskaitinio daiktavardžio dangus a kamieno daugiskaitos vietininko formų: kuris ira Danguosia 1816 ABK; Ir dunguósna ataduótu 22716AK; kuris ira dangose 452 LB; jeygu nieturietu dunguosie ta Tiewa 1523 TL. Šis daiktavardis turi reikšmę tikinčiųjų įsivaizdavimu Dievo (arba dievų), angelų, šventųjų ir gerųjų žmonių vėlių buveinė, rojus, dausa. Viena a kamieno daugiskaitos vardininko forma iš bažnytinių raštų užfiksuota ir Lietuvių kalbos žodyne (Tesidžiaugia dangai, ir žemė tesilinksmina brš.). Panašūs procesai pastebimi ir tarp a, ia ir u kamienų. Užfiksuota keletas u kamieno daiktavardžių, kurie yra įgavę ia kamieno formų. Daiktavardžio amžius ia kamieno forma amžis (wienas umžis <…> mumis tieks 1826 MS; per 2 Tokia pati forma užrašyta iš J. Basanavičiaus pasakų: Tapęs klebonumi kunigas Monkevičius Šeduvoje, atvažiavęs į Raginėnus, pašventė laukus BsMtII193. 3 Lietuvių kalbos žodyne (www.lkz.lt) užfiksuotas tik būdvardis lietas reikšme ‘lietingas’. 4 a kamieno daiktavardžio forma žmogas žinoma iš rankraštinio rytietiško žodynėlio, esančio Lietuvių literatūros ir tautosakos rankraštyne. Straipsniai / Articles 223 Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme wiʃʃą umi musu 827 MC) iš visų rytų aukštaičių būdinga tik panevėžiškiams5. XIX a. šis daiktavardis galėjo būti vartojamas plačiau: tai rodo M. Cerausko, M. Smolskio ir T. Lichdzejausko6 darbuose pavartotos formos. Daiktavardžio karalius ia kamieno forma rasta tik M. Cerausko knygoje: ku Dowidas karalis raʃza 88 MC. Lietuvių kalbos žodyne pateikiamas pavyzdys iš uteniškių ploto Arelis, visų paukščių karãlis, visa pundavojo (d.) (Užp.). Dėl nuolatinio a, ia ir u kamienų svyravimo a ar ia kamienų daiktavardžiai įgauna u kamienų galūnes: pagal parsiergieima Iganitojaus 89 TL (plg. Iganitois Jezus Kristus 183 TL); negale but mokitinium 7320 LB; begdami nog wiena kriielous 8425 MS. Ypač tai būdinga daiktavardžiams su priesaga -toj-: pamietiem Tiewu, palinksmintoi, wienatii apdarytoi musu niedalas 1025 TL; Iganitojau mana 2014 TL. XIX a. raštuose randama a kamieno forma jaučias (tu nie jauczias ir nie arklis 9511 MS). Ž. Markevičienės publikuojama medžiaga rodo, kad daiktavardis jaučias vartojamas ir anykštėnų patarmėje (Markevičienė 2001: 18). Užfiksuota panevėžiškiams būdinga daiktavardžio kraujas ia kamieno forma: tikra kuna ʃawa, ir Krauji 869 LB. MOTERIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Moteriškojo linksniavimo sistemos visi trys kamienai ā, ā, ē yra gana stabilūs ir produktyvūs. XIX a. raštuose, parašytuose rytų aukštaičių patarme, pastebėtos tokios moteriškojo linksniavimo kamienų mišimo tarpusavyje tendencijos (žr. 2 paveikslą). ā ↕ ē ↓ ēā 2 PAV. Moteriškojo linksniavimo kamienų mišimas tarpusavyje Labai dažnas abipusis mišimas tarp ā ir ē kamienų: iszłasidawa del ju geriausiu ganikły 1312 KMM; ing umžyną pałaymę 149 MC; pałaymes moniu ieʃzka 313 MC; aszmenies striełos ira asztresniey 803 MS. Daiktavardžiai ganyklė, palaimė 5 Z. Zinkevičius dar mini keletą žemaičių tarmės punktų (Zinkevičius 1966: 255). 6 T. Lichdzejausko darbe greta vartojamos dvejopos, t. y. ia ir u kamienų, daiktavardžio amžius formos, plg.: jaunam ir stipram umi ar pacziay senotuwiey 1318 TL; nieiuri <...> niey umiaus 1423 TL. REGINA RINKAUSKIENĖ 224 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII nevartojami rytų aukštaičių plote, jie žinomi iš senųjų raštų. Daiktavardis strėlė a kamieno formą gali būti įgijęs dėl rytų aukštaičių patarmėje kietai tariamų junginių le, lė. Lietuvių kalbos žodynas pateikia Jono Biliūno sakinį su a kamieno forma (Atmatavęs dešimtį žingsnių, atsistojau, nusiėmiau nuo pečių lanką, įtempiau strėlą ir pradėjau taikinti. J.Bil.). M. Smolskis pagal kilmę taip pat anykštėnas. Z. Zinkevičius dar mini Linkmenis, kuriuose daiktavardis strėlė yra a kamieno strla (Zinkevičius, 1966: 229). Daugelio autorių darbuose užfiksuotas ir šiuo metu plačiai rytų aukštaičių plote vartojamas ā kamieno daiktavardis eilia: té éjlos Mérgélu stoja 2398 AK; ajlu <…> pasatatiti pa liepam 332 KMM; niepastatik mani wienoy eyloy 449 MS. MOTERIŠKOJO → VYRIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Tiriant XIX a. raštų kalbą, pastebėta, kad moteriškojo linksniavimo kamienai yra linkę sumišti ne tik tarpusavyje, bet ir su vyriškojo linksniavimo kamienais (žr. 3 paveikslą). ā ↓ ā ↓ ē ↓ a(i)a (i)a 3 PAV. Moteriškojo linksniavimo kamienų mišimas su vyriškojo linksniavimo kamienais Daugiausia daiktavardžių, kurie svyruoja tarp ā ir a kamienų: pėda / pėdas7 (bus pałayminti piedey 1015 HB; bucziot szwintus piedus 1011 HB; uuszoka nietikietey pedus giwenima 1415 TL; eytumem Jo pedeys 848 MS); pabaiga / pabaigas8 (pabeyguy priżadu 7211 HB); žabangos / žabangai (užkludiʃim žabangus welnia 5810 LB; moniu abungus 23613 AK; perkałbeimaj ira kajp abungaj 292 KMM); narsa / narsas (koroii iʃz nopikantos, iʃz narʃa 36 MC). Keletas pavyzdžių, išrinktų iš M. Smolskio tekstų, greičiausiai gali būti siejami ne su kitu daiktavardžio 7 Z. Zinkevičius pateikia vyriškosios giminės daiktavardį pėdas iš daugelio rytų aukštaičių punktų (Zinkevičius1966: 214). 8 Vyriškosios giminės forma Lietuvių kalbos žodyne užrašyta tik iš Jono Bretkūno Postilės: Pabaige svieto sumišimai bus krūvoje bei geri, bei pikti BPI208. Straipsniai / Articles 225 Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme kamienu, o su patarmės fonetikos atspindžiais to meto rašyboje9: Wisus dowanus nog Diewa 31 MS (plg. dowanom Tawi Diewas apweyzdi 129 MS)10; bedus ir wargus <…> kinczia 616 MS (plg. bedos ir wargey 2822 MS); turi <…> giediszkus kałbus ir mislis 2224 MS; runkus ir kojas kapotu 4611 MS; tas bedus, ligas ir suspaudimus 4926 MS; par kitu małdus ir potierius 508 MS. Šį reiškinį gali pagrįsti greta pavartotos formos, palyginkime: runkus ir kojas kapotu 4611 MS ir runkus, koius apkoleczija 9915 MS. Reikia paminėti iā ir (i)a kamienų svyravimų atvejus. Daiktavardžiai marios / mariai (dideli Mariey kruta 810 MC); žarija / žarijas (žarijus ugnetus ʃukuopʃi 2224 MC) gali būti vertimo rezutatas, tiesiog perimtas iš vienų religinių raštų į kitus, nes, pavyzdžiui, Lietuvių kalbos žodynas pateikia tokį sakinį: Žarijus ugnėtus sukuopsi ant galvos (1680 m. katekizmas). ē ir (i)a kamienų mišimo atvejų rasta tik du: arba su meliniejs unt kuna 4612 KMM; eʃme dulkieys ir pełenais 124 MC). VYRIŠKOJO → MOTERIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI XIX a. raštuose užfiksuotas ir atvirkštinis procesas: vyriškojo linksniavimo kamienai yra linkę sumišti su moteriškojo linksniavimo kamienais. Šio mišimo tendencijos pavaizduotos paveiksle (žr. 4 paveikslą). a ↓ a ↓ (i)a ↓ (i)a ↓ ā ē ā ē 4 PAV. Vyriškojo linksniavimo kamienų mišimas su moteriškojo linksniavimo kamienais Daugiausia užfiksuota daiktavardžių, kurie svyruoja tarp (i)a ir ē kamienų, pavyzdžiui: atsiartina unt Kunigu be gajłestes 675 KMM; barnes11 be perstogies 972 MS; warejas girditi unt czistas upełes 1314 KMM; su dideły rupiesty 643 HB. 9 Tokio tipo redukuoti balsiai būdingesni širvintiškių ir pietinių panevėžiškių patarmėms (ŠT 2009: 35; RAP 2014: 29). Ž. Markevičienės duomenimis, anykštėnų paribyje su panevėžiškiais vietoj trumpųjų a, e žodžio gale gali būti tariami aiškūs arba šiek tiek apiblukę balsiai u, i (Markevičienė 2001: 29). 10 a kamieno daiktavardis dovanas „Lietuvių kalbos žodyne“ pateiktas tik iš B. Vilento darbų (XVI a.). 11 Z. Zinkevičius tokio kamieno daiktavardį barnė pateikia iš gretimos uteniškių patarmės, Užpalių punkto (Zinkevičius 1966: 219). REGINA RINKAUSKIENĖ 226 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Kitų kamienų mišimo atvejų rasta tik po vieną pavyzdį: nuʃtume galingus nog ʃoʃtos 239 LB; wienoy Łeywiey12 sedietu 747 MS; kusciomis muʃztas 172 LB. Daiktavardžiai sosta ir kumščia nebūdingi rytų aukštaičiams. Lietuvių kalbos žodynas (www.lkz.lt) juos pateikia iš senųjų raštų arba žemaičių ploto. Kadangi XIX a. raštų leidėjai nerašė viena gryna tarme, galima manyti, kad šie daiktavardžiai gali būti perimti iš kitų patarmių. MIŠRUSIS LINKSNIAVIMAS Mišriajam linksniavimui priklausantys i ir C kamienai yra patys nestabiliausi, linkę pereiti į stipriuosius vyriškojo arba moteriškojo linksniavimo kamienus. XIX a. raštuose pastebėtos mišriojo linksniavimo kamienų mišimo tendencijos pavaizduotos paveiksle (žr. 5 paveikslą). im ↓ if ↓ if ↓ if ↓ if ↓ Cm ↓ Cm ↓ Cf ↓ ā ā ē ā (i)a im(i)a if 5 PAV. Mišriojo linksniavimo kamienų mišimo tendencijos Užfiksuota daug i kamieno daiktavardžių, kurie yra įgavę kitų kamienų formų: širdis (szirdżiu nabażnu 109 HB; karsztu szirdiu 5918 MS; Netiktey inksneys, bet ʃzirdziu 108 LB; ir asz suspaustas szirdiu atsilepiu 1026 TL; dekawoiu tau ʃzirdzia karʃzcziausia 303 MC; Isz wisas szirdes sawa 43 KMM; wisu szirdiu tikraj Jam tiki 362 KMM; atidodu szirdiuy Tawa 11318 MS; idant ʃutrinta szirde <…> atrasciau 1110 LB); tulžis (tilżiu <…> but girditu 709 HB; tuliu pagirdiou 1205 MS; su tulźi, pritayse gierima 769 LB); akis (po akiu tiek swieta 145 LB; po akiu wisa świeta 4115 MS); viltis (džaugias tuo saldžiu wilcziu smertes 7116 KMM); žvėris (wiʃʃi žwerey łauka giartu 816 MC; Wiʃʃi weriey unt Łauka 75 MC; tuos werius giariausiey yłeyka Diewas 811 MC); ugnis (nog ugnies 817 LB; dega ugniu 819 LB; ne perłajstu tawi <…> ładejs, ugni, liggu 608 KMM; dabar <…> karsztoy ugniey 4512 MS); kandis (po tawim gułes kundios 10119 MS); dalis13 (dala pirma 71 MC; kiatwirtą dalą meatu 1024 MC); šaknis (daug runda ʃzakniu 1121 MC); smegenys (diega smagienos 984 MS). 12 Z. Zikevičiaus duomenimis, daiktavardis laivė užfiksuotas panevėžiškių, kupiškėnų ir uteniškių plote (Zinkevičius 1966: 229). 13 Toks ā kamieno daiktavardis dalia (dalis) vartotas jau XVI a. pradžioje K. Sirvydo veikale Punktai sakymų (Zinkevičius 1966: 247). Straipsniai / Articles 227 Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme Panašūs procesai veikia ir priebalsinio linksniavimo kamienus, dažniausiai jie linkę įgauti vyriškojo arba moteriškojo linksniavimo stipriųjų kamienų formų: šuo (Szunies krauju wadina 347 KMM; keyp nog szunia pasiutusia 2121 MS); vanduo (unt wiena undienia 5529 MS; idant undieniey <…> nieużupiłtu 2011 HB); piemuo (pa waldziu wiena péménia 1128 ABK); mėnuo (pirmuoasias menesis pagiwenima sawa, wiras ir pati, karszcziausiu <…> turi mejły 415 KMM; du menesej perejna 418 KMM); ašmuo (aszmenies striełos ira asztresniey 803 MS); akmuo (aukluwa naragas au akmenia 3411 KMM; akmenies pliszta 11217 MS); ruduo (iłgajs rudenia wakarajs 2814 KMM); sesuo (Izydorius ir ja suadeta, giwena kajp brolis su seseri 391 KMM). Pastebimas ir atvirkštinis procesas, t. y. stipriojo linksniavimo kamienai yra sumišę su i kamieno daiktavardžiais: barnis (wiʃʃos barnis rundas 1613 MC); rūpestis (Keip didziauʃia ira, to mana rupeʃtis 115 MC; rupeʃties ne turi 2428 MC); žmonės (burtiniku, monis wilojenti 87 ABK); malonė (taj ira małonis 688 KMM; małonis Jezusa <…> kas Tawi apsakis 1323 MS); krikščionis (nepradieiey but Krikścionim 3220 LB). XIX a. raštuose rasta daiktavardžio žvėris moteriškosios giminės forma14 (bekim ir saugokimes, kaip nog pikto algczia ir weries sztrosznos 6422 MS); daiktavardžio geluonis priebalsinio kamieno vardininkas15 (gieło unt pacziu szirdi preyna 7927 MS) ir i kamieno daiktavardžio avis vyriškosios giminės forma (senas szuwa, jautrus awja sargas 1614 KMM). IŠVADOS XIX a. raštai atspindi archajiškesnį rytų aukštaičių patarmės morfologijos vaizdą. Užfiksuoti daiktavardžių kamienų mišimo atvejai visų pirma grindžiami autorių gimtųjų patarmių faktais. Kaip ir dabartinėje rytų aukštaičių patarmėje, neproduktyvieji kamienai lengvai pereina į produktyviuosius arba įgyja jų formų (u → a, Cm → (i)a ir pan.), nors esama ir atvirkštinių atvejų (a → u; (i)a → u). Pastebima daiktavardžių kamienų kaita ne tik tarp tos pačios giminės daiktavardžių (u → a, ā → ē), bet ir tarp vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardžių (ā → a, ē → a). Ypač retas atvejis rastas K. Michnevičiaus-Mikėno darbe: senas szuwa, jautrus awja (= avio) sargas 1614. 14 Lietuvių kalbos žodyne (www.lkz.lt) moteriškosios giminės formos pateikiamos tik iš pietų aukštaičių ploto. 15 Z. Zinkevičiaus nuomone, toks daiktavardis yra ne senojo priebalsinio kamieno, bet pasidarytas vėliau. Jis užfiksuotas daugelyje rytų aukštaičių patarmių (Zinkevičius 1966: 266). REGINA RINKAUSKIENĖ 228 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII SUTRUMPINIMAI ABK – Andrius Benediktas Klungys AK – Antanas Kitkevičius HB – Henrikas Balevičius KMM – Kazimieras Michnevičius-Mikėnas LB – Laurynas Bortkevičius MC – Mykolas Cerauskas MS – Mykolas Smolskis TL – Tadas Lichodzejauskas LITERATŪRA Biržiška Vaclovas 1963: Aleksandrynas: senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865, biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos 2. Čikaga: JAV LB Kultūros fondas. LE – Lietuvių enciklopedija 2, red. Vaclovas Biržiška. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1954. LE – Lietuvių enciklopedija 28, red. Jonas Grinius. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1963. Markevičienė Žaneta 2001: Aukštaičių tarmių tekstai 2. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002. Elektroninė versija, redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga per internetą www.lkz.lt. RAP – Rytų aukštaičiai panevėžiškiai, sud. Violeta Meiliūnaitė, Vida Marcišauskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. ŠT – Širvintiškių tekstai, sud. Žaneta Markevičienė, Valdimantas Markevičius, Aurimas Markevičius. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. Vanagas Vytautas 1996: Lietuvos rašytojų sąvadas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1990: Lietuvių kalbos istorija 4: Lietuvių kalba XVIII–XIX a. Vilnius: Mokslas.