Savitas kalbinis reiškinys šiauliškių plote (remiantis LKA punkto Nr. 73 medžiaga)

Straipsniai / Articles 175 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Direções de pesquisas acadêmicas: escritas fontes de análise tarmės, tarmių leksikographija e leksikologija, sociolingvistica, geolingvistica. SAVITAS KALBINIS REIŠKINYS ŠIAULIŠKI PLOTE (REMIANTIS LKA PUNKTO NR. 73 MEDŽIAGA) Peculiar Linguistic Phenomenon in the Area of Šiauliškiai (According to Data of Point No. 73 of the Atlas of the Lithuanian Language) ANOTACIA Estapasnyje pela primeira vez à comunidade científica é apresentado emfatísticas dalelytės -agei e suas variões -agė, -agi consumo com veiksmažodžiais e outras partes da língua. Este localusis linguagem reiškinys descoberto em 2013 durante a expedição de campo vakarų aukštaičių šiauliškių (trumpinama VAŠ) Lietuvių kalbos atlaso ponto Nr. 73 (Dargaičiai)). Indicam-se possíveis causas de formação e consumo desse fenômeno linguino. Apreciadas algumas šnektos inscritos notadas em VAŠ características da língua e tarmių interceika apraškos, mencionadas em trabalhos de Lituães dialektologų já XX a. 67-ame década. Priedų material apildo texto do artigo. ESMINIAI VOODŽIAI: vakarų aukštaičiai šiauliškiai, tarmių sąveikos procesai, emfatinė dalelytė, uždaroji kalbinė bendruomenė, idiolektas. ANNOTATION The article is the first-time presentation of the use of emphatic particle -agei and its variants -agė, -agi in combination with verbs and other parts of speech to the scien tific community. This local linguistic phenomenon was discovered in the course of fieldwork carried out in 2013 in Point No. 73 of the Atlas of the Lithuanian Language (hereinafter ALL), JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 176 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV which marks the Western Aukštaitian subdialect of Šiauliškiai (hereinafter VAŠ) (Dargaičiai). It specifies the likely reasons behind the formation and use of such a linguistic phenomenon. Certain linguistic peculiarities of VAŠ and the manifestations of cross-dialectal interaction observed in the records of the subdialect and mentioned in the works of Lithuanian dialectologists as far back as the 1950s1960s are discussed. The material of KEYWORDS: Western Aukštaitian subdialect of Šiauliškiai, the supplements is a valuable contribution to the text of the article. processes of cross-dialectal interaction, emphatic particle, self-contained linguistic community, idiolect. ĮVADAS 20112014 m. Instituto Lietuvių kalbos (trumpinama LKI) e Lietuvos jekto código Nr. aukštųjų mokyklų vykdytas projektas Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida (ProVP3.1-ŠMM-07-K-01-028) constituiu possibilidade depois de mais de setenta e dez anos verificar de todos os pontos do atlas da língua Lituânia (trumpinama LKA) a situação linguística (medžiaga para esta publicação coletada 19501971 m). Um dos artigo autorês tirtados vakaros altoštaičių šiauliškių pontos LKA No 73 era único tipo de rėžinio de rua Dárgaičių kaimas, escritos fontes pela primeira vez mencionado 1620 m. Lituânia grande kunigaikštystės (trumpinama LDK) temposis Dárgaičiai pertenceuia Šiauli economia, e a partir de 1791 ia Šulių valsčiui. 1897 Desde m. Dargaičiai foram pavaldús Gruzdži valsčiaus Piktužių seniūnijai, mat lá, sete quilômetros para o norte ocidente de Gruzdžių, foi dvar, mais tarde instituído kolhozas. Desde 1919 m. Dargaičiai pertencia Šiaulių apskrities Savekių seniūnijai (Savekiai como centro seniūnijos existiu entre 1919 e 1945 m. Saveikiai de Dargaičių utolę 2,3 km, e de Piktuižių 3,3 km). Segundo 1923 m. census dados Dargaičiuose havia 43 ūkiai e vivia 211 habitantes. Desde 1950 m. Dargaičiai pertencia Šiaulių apskrities Gruzdžių apylinkei. 19531991 m. As terras do campo Dargaičių pertenciam Gruzdžių ao técnico de agricultura técnico. 1959 m. census dados na aldeia viviam 142 habitantes. Mais tarde o número de habitantes diminuiu: 1970 m. 121, 1979 m. 83, 1989 m. 62. em 2001 Dárgaičiuose viviam 46 habitantes, e em 2011. dados do censo 51 residente (pastaraisiais anos, respondentų teigimu, em Dárgaičius keliam vizinhos da cidade Šiaulių e Gruzdžių habitantes). Dargaičiai, cujos rėžinė estrutura de planejamento da aldeia até agora é mantida, proclamados etnografiniu aldeio. Artigos Articles / 177 Savitas kalbinis reiškinys šiauliškių plote (remiantis LKA punkto Nr. 73 medžiaga) Normalmente etnográfico Dargaiços aldeia, remoto de Šiaulių 25 quilômetros, é poilsiavietė Pelėdynė, organizados excursões, tradicionalistas aldeia valnėjama gių degustavimas, vaikščiojimas su kojūkais bei pasivažinėjimas vasaros slidėmis. Užtvenkto Mūšos intako Kūros tvenkinyje organizuojama žvejyba, važicom um cavalo kinkytu carro, visitado o objeto protegido do estado Kulnio ąžuolas e celebrados tradicionais festividades Jurginės (primeiro fim de semana depois de 23 de abril) e Tradicinė senųjų amatų šventė (primeiro fim de semana de agosto, domingo). TIRIAMOJI MEDIGA, TIRIMO OBJECTOS, UFAVINIAI, TIRIAMAE METODAS 2013 m. durante expedição de campo LKA ponto No. 73 entrevistados 5 mais velhos da geração locais Dargaičių kaimo respondentes: 3 mulheres (R 2 (1923), R 3 (1947), R 5 (1953) e 2 homens (R 1 (1926), R 4 (1951). A mais velha respondente a 2013 era por 90, e a mais jovem por 60 anos. Respondentes R 1 e R 2 buo R 2 4-ias vo mokęsi pradžios mokyklose: R 1 Šakynos pradžios mokykloje baigė 3 klases, Gruzdžių primárias escolas. R 3, R 4 e R 5 foram acabadas secundarines escolas: R 3 e R 5 Gruzdžių secundarine, e R 4 Mindaugių (Joniškio r.) secundarine mokyklas. R 4 terminou estudos Joniškėlio técnico agrícola, e R 5 Gruzdžių técnico agrícola. Aplausustões respondentes de linguísticos gravações duração mais de dez horas tarminio teksto įvairiomis temomis. Pagrindinės iš jų – prisiminimai apie buvusį kaimą; apie įvairius ūkio darbus; apie istorines pervartas: karą, okupacijas, extis, luta de subsistência, serviçostê sovietas kariuomen, kolhozų kūrimąsi; doentes e médicos; festividades religiosas; alteritusinho modo de agricultura; emigração; desacordos da comunidade local; trabalhos diários de circulação doméstica; sobre trabalhos miške e pan. Respondentes o autor do artigo, i. e. estranímgio, aceitou variadamente: R 1 como pašnekovą, com o qual é preciso mantiver separação (mais tarde, depois de alguma meia hora, quando a autora do artigo contou a sua e dos pais a história de vida, tá prevista foi esquesta), como ouvinte, ao qual é preciso orgulhosamente (especialmente falar sobre os seus filhos), ou como explictojos, contando, é preciso transmitir a sua experiência de vida, às vezes penetrando e emocionalmente (comparando passados e atuais realidades de vida). Com R 2 comunicava muito naturalmente, semsentindo nenhuma separação, por isso R 1 muitas vezes interrumpava R 2, quase humindando e não permitindo R 2 contar. Respondente R 3 bastante longos falado. Inicialmente respondinėta só a perguntas, mas (bequest po hora) leistasi em naturalos contojimento, saikomą artigo autorês. Com R 4 e R 5 faláteis muito naturalmente, JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXIV sem nenhuma pré-stância, às vezes quanto emociamente, levantam até questões linguísticas, que os próprios R 4 e R 5 tentaram esclarecer, baseando-se em exemplos de uso cotidiškais da língua e em suas linguíneas observações. 178 Riškesnio fon de linguagem emocional respondentų históriasjamentos artigo autorė não reparou. O objetivo do artigo apresentar LKA ponto No 73 savitą (lokalųjį) linguagem reiškinį, susiformavįs tarmių kontaktų pagrindu e išsilaivusįse em ativo vartosenoja mais do que 90 anos. Tarefas: a) decifrar trminos textos, b) realizar pirminę iššifruotų tekstų kalbinę analizę, c) trminos factos em comparação com 19501965 m. Šiaulių e Kuršnų oirinkėse organizou expedições material, publicado em ciência investigamuosi publicações e dissertações; d) isnagrinar a savitą lokalųjį reiškinį emfatinės dalelytės -agei (-agė, -agi) casos de consumo; e) resumir os resultados obtidos e apresentar previsões deste fenômeno linguístico. Investiamis objeto unikalaus até estes dias sobrevivente tipo de rėžino de rua Dargaičių kaimo (Gruzdžių sen., Šiaulių r.) registros de habitantes locais tarmės (mais do que dez horas de texto, guardado LKI Tarmių archyve) e locais respondentų pavartotos mais do que 280 forms com dalelyčių samplaika -agei e suas variantes -agė, -agi. Straipsnyje remiamasi tarminių įrašų tekstų analizės, kalbinių reiškinių lyginamuoju, skaičiavimo metodais ir kalbinėmis prognozėmis. VAKAR AUKŠTAIČI ŠIAULIŠKY (VAŠ) E ŠIAURS ZEMAIČI TELŠIŠKY (ŠŽT) BEIET ZEMAIČI VARNIŠKY (PŽV) TARMINI YPATYBI ATSPINDŽIAI LKA PUNTTE NR. 73 Dargaičiai pertence VAŠ patarmei, que kalbininkų considerada a pereinamąją tarme entre vakarų e eastern dialektų (Zinkevičius 1994: 39; Lktch 2004: 60; Vaš 2007: 25). Dargaiços no ponto linguístico predomina as distintivas peculiaridades šiauliškių: a) manter Dugarsiai an, am, en, em (bragi, samd·dava, pagrándu., com angli.ms (com anglimis), gyvéntojei, mas piηlikto (penkiolikto); b) nosinėmis ą, ę marcimi sons também são mantidos (aku.ka. (akoliuką), ma.te. (mažutę), ple.ka. (pleciuką), taba. (terbą), mas não sempre consistentemente (nes veiksmazônio veikiamosios rūšies būtojo kartinio tempo participantes formasas nosinis ę virsta em, plg.: at·ji. (atėję), nusipiki. (nusipirkę), nuv·ži. (nuvežę), k·si. (kasę)); c) sequecliavelmente mantido abstraído de galūnės kirtis (par mšks (per miškùs), màmàs (mamõs) (Zinkevičius 1994: 3639; Lktch 2004: 6061; Vaš 2007: 2528). As vozes a e e Artigos 179 Article / Savitas kalbinis reiškinys šiauliškių plote (remiantis LKA punkto Nr. 73 medžiaga) da palavra šaknyse são usadas para pramaiši, ex: pušes (epušes) (R 2), šmenis (ašmenys) (R 2), sualèktrà (su elektra) (R 3). Respondentes dos R 1, R 2 e R 3 (rečiau R 5) diskurse notável sutrumpintes formas de palavras gežies (R 1), gelžus (R 2) èže kuràkma nudta (acmenys) (R 1) uso. Itin ryškus Dargaičių textos em priebalsių k, l, n, v, ž minkštinimas, например.: utis (R 1, R 2), ki (rankas) (R 1, R 5), daio (R 2), se.ke (R 3), se.kai (R 5), aki.kai (R 5), tekai (R 1, R 2, R 3), . čè daũg (R 1), ma.tis (R 5). Observou-se aos sulinos VAŠ mais característico caso de príbalsio r encaetamento antes dvibalsį ei, plg.: grat (R 2). Respondentes R 1 e R 2 priebalsių sandūrose ou palavra, começando com balsiu, começo įterpdavo priebalsius j, v, plg.: nuvje (R 1), nebjemi (R 2), j.magei (ma) (R 1). Os mesmos respondentes pavartadavo diferentes precessagos vardyno: um caso pasakydavo aukštaitiškas formas com preceaga -yčia (mergautinės pavardės), outro caso žemaitiškas formas com -atis (moteriškos e vyriškos pavardės), plg. : Bajelýčia (Bajelytė) (R 1), Lukýčia (Lukytė ou Lukaitė) (R 2), mas Bajła (Bajelytė) (R 1), com aquele Baltramčiu (Baltramaitis) (R 2). Tarminiuose Dargaičių įrašuos são diferente kamieno (lyginant su bk) varri. dažodžių, pvz.: tárdytojis (tardytojas) (R 1), siuvjis (siuvėjas) (R 2), pperis, ppe- (popierius) (R 2), poperes (R 3), mėgjis (mėgėjas) (R 3), gýdytojus (R 5), mókytojus (R 2), legvu (lengvus) (R 2). Algumas formas de vardažodžių indicam que o plural alegrniada de acordo com outro kamieno paradigma, plg.: alčiaus (R 2), snai (R 2), petai (R 2, R 3). mistura de žienos, característica não só VAŠ, mas também aos terrasaiços (ŠŽT e PŽV), observada em formas paradigminas de açõesmažodžių, plg.: gliam, gliat (galim(e), galit(e)) (R 3), léide (leido) (R 1), sdžiam, sdž (sėdim(e), sėd(i)) (R 2, R 5), sudkiam (sudėkim) (R 2), tturim (turim) (R 3), nebeturriam (nebim) (R 2), triat (turit(e)) (R 1), sriam (turim(e)) (R 3). Respondentų (VAŠ) pavartota uma outra forma atematinė, também usada ŠŽT e PŽV plote, plg.: acigérsme, atesme (R 2), lksme (R 3), piksme (R 3), palkt (deixa) (R 2), skaũst (cauda) (R 2). Em textos cifrados notada diferente (nuo bk) vardažodžių giminės formų (bržis (biržė) (R 2), beckra g; ckra (cukros) (R 3), saldanes (duod) (caldeios) (R 2)) e d mèt (R 1, R 2)). Šlekiavimo casos laikytinos palavras de mdze (medžio) (R 2), mskas, misklis (miškas, miškelis) (R 2), àka (sakau) (R 1, R 2), sins (šienas) (R 1), spitle (špitolė) (R 2), pársviete (peršvietė) (R formas 1) . Usadas e várias formas de assimilação distimória do adverbo, plg.: pašiž (R 3), pašižje (R 1), pašišérk (R 2), nešušišneksi (R 2). Dargaičių linguístico ponto registrado contrabalsių d(ž) e g, d e t substitutivo uso, mistura, ex: *dils (pavardė Gylys) (R 1), ũmegei (nudžiūvę medžiai) (R 1), driŋglėm (trėminkel) [ischklos kiemą] (R 3). JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 180 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Minėtina, kad respondentai dažniau vartojo dūrinius, sudarytus be jungiamojo balsio, característicos VAŠ do plotio nórdinio, exemplo: lmpeei (R 2), lnplu.kz (R 2), medžkirts (R 1), ppermakei (R 2), šienpjtis (R 2), špamedžei (R 2), (ant) viensu. (R 2) (plg. Jšpt 2001: 5051). Tarminiuose textos refletem vários figurdinga leksika, exemplo.: vaddava bàdgribei didèsn usikabn anpèæus tsi ta.grễbli /. pa(r)ruginas (R 1), donos susaulgražeis (saulėgrąžomis) [nusiperki] (R 2), ·psnuki. zaddje (deguonies aparatus) (R 2), páršvieta. [darė] (xtgeno nuotrauka) (R 2), gi.veiks (sodyba) (R 1), (iš) p.skes (pliauskos) (R 2), rtinis (verpimo ratelis) (R 2), susižaizdva (susidarė žaizda) (R 3). Sintaksinė estrutura do texto interminio reflete VAŠ característico dvejybinio kilmininko formas de consumo (gmin. gmines (R 3)); posesividade raišką (Màmàs trz brôlei b.va (R 1)); prielinksnio par com vns. ar dgs. kilmininko alegrniu consumo a lugar ou duração de tempo unsakiti (parvsa. káima. vens arkllis (visame kaime) (R 2), usikabn tarbêle. iren paržmônes (R 1), pardiêna pelokèl atedava baga (R 1), parpra /. im.re (R 3)); prielinksnio pro su vns. kilmininko alegrniu combininho ao invés prielinksnio sobre (a(š)šnèk pro*kuni. (R 2); consumo de construções priduriáveis (suléide sts vasts igàtàs (R 2)). Embora Dargaičių tarminiuose įrašuos prevaleça VAŠ patarmės peculiaridades, observama e tarmių interacveikos fenominių, seus savito casos de consumo. De características fonetísticas mencionėtinas mantido nesuskardėjęs priebalsis t, ex.: bakštes (baigščios) [apie stirnas] (R 2), šèpetei (šepečiai) (R 2) (Lktch 2004: 198, 225, 240). Frequnosaichias usadas dgs. formas do įnagininko esquerno, encontradas também VAŠ, plg.: abžluum kjum (apžėlusiama nojoma) [apie gaidį] (R 2), subúum (su bulvėmis) (R 2), jostum (juostomis) (R 2), forformium (ukėmis) (R 2), kárum (karvėmis) (R kemum (keln) [apie mergį] (R 2), merg (umkelēm) (R 2), mergičkum (mergičkom) (R 2), supktum (pktolēm) (R 2) (Lkt. 1962ch: 227, Jonaitytė 10). Šifruotuose Dargaičių šnektos tekstuose pastebėtas reiškinys, kai sangrąža às vezes leveliada em palavra o fim: neskrsis (R 2), nebežnijos (R 1), neberašaũs (R 1), lakos [karvę] (R 2), não-augnas (R 2), nebesodnas (R 3). Zemaiços (ŠŽT e PŽV) encontram-se vardažodžių įvardžiuotinės formas, dos quais existem e Dargaičių textos, plg.: aša (R 3), jiñ (R 3), com jje (R 1, R 2), gerejei (R 2), snajei, senji (R 3), stambejei (R 2), stpre.je. [kemiją] (stipriąją chemiją) (R 3). Pasakodami respondentai yra pavartoję ir perficientyvines formas, plg.: re ráu ž·mė. [kusagur] (R 3), sónakt(ž) ž·mė tusjau nuviľka (R 5) (Girdenis 2000: 307314). Apontadajos Dargaičių šnektos registros de tarmines peculiaridades ver, que VAŠ paribyje exama nãohaja tarmių interveikos reflexindžių. Artigos Articles 181 / Savitas kalbinis reiškinys šiauliškių plote (remiantis LKA punkto Nr. 73 medžiaga) EICIRCIRTINIAI TERMI CONTACT REIŠINIAI: DALELYTS E J VAIDMUO ŠNEKTOS SISTEMAS Dialectologos no século XX. 67 décadas são notėję, que em isolados terrenaičių e VAŠ lugares da palavra final é usada priaugusi dalelytė -ai (Elena Grinaveckienė a chama postpozicija) e ela é adicionada ao abreviativo esinam ou butavio cartino tempo verbmawodžių 3o pessoa forma1. Gramaticas observa que dalelytės, sendo palavras de significado indefinida, podem apogar a uma palavra separada e marcarėti dėmenų significantivos, modalinos e expressivos atspalvius (LKG II 543, 568)2. Do ponto de vista da gramática funcional dalelytės falbei leksinį krūvį transfeleia a outras palavras e variamente as modifica, enfatêzija, emocialmente nuscolvina (žr. Valeckienė 1998:188). Aldona Jonaitytė dissertação Šakynos tarmė é mencionada que -ai mais antigo podia ter reforinamąją, enfatêzimąją significado, que mais tarde išbanko (Jonaitytė 1962: 431). Dialektologė mini ir dalelytę gi, contendo fortalecedória enfatizadora significação, que tiriamoje tarmėje pode ser expandiada ou afiksu o e forma dalelytę ogi, ou afiksu a agi/ (Jonaitytė 1962: 437438). Sobre os mencionados PŽR, PŽK, VAŠ locais dialektologų observado açõesmažodžio presentativo e butavio do freqüente tempo nekaitomas formas com -ai (sangrąžinė -aitis) científica literatura escrita XX a. 7-ame década de 1960 (Grinaveckienė: 198; 1962: 164)3. Apenas aos zemaiços tais formas atribui LKG e įvardija 1 Grinaveckienės teigimu, -ai adicionada a açõesmažodžių pietų zemaičių raseiniškių (PŽR) plote sobre Kelmę, e Kelmės r. sobre Kušleikius, Tytuvėnėlius e Kubilius, até mesmo aos zemaičių Narušaičius (dabar Norušaičiai), Kirbaičius kretingiškių (ŠŽK) plote apie Kretingą. Tokį pat reiškinį kalbininkė pastebėjo ir VAŠ Šiaulių r. apie Pakapę, Šakyną, Bridus, Valdomus (Gruzdžių seniūnija), Lūpaičius (Meškuičių seniūnija), (ex-pessoas Kairių seniūnijoje) e Žagarbai, Joniškio. 2 Apie dalelytes rašoma: „Dalelytės yra labai nekonkrečios, neapibrėžtos reikšmės žodžiai“ (LKG II 543). „Pati būdingiausia ir vien žodžio reikšmingumui pabrėžti dažniausiai vartojama yra dalelytė gi. Ela pode numa sentença ir por uma palavra separada e pode ser apogada a outra palavra (LKG II 568). Dalelytė pode marcaret de vestimenos significminos, modalinos bem expressinius atspalvius. Dalelytės como não próprias dispõe seu lexiciniu cargaviu, e perpelha ele para outras palavras, as várias modificandoodando, enfatêždando, emocialmente as descolvindando (laisvai citada) (Valeckienė 1998: 188). 3 Providiamoji Kušleikių, Tytuvėnėlių e Kubilių pontos tarmaga praplečia a-kamienių presente tempo III-ojo pessoa veiksmažodžių galūnės -ai (jis enai, gáunai, nšai ~ jis ena, gáuna, nša e etc.) consumo limites (Grinaveckienė 1960 198:). Priesaga -davai (sangrąžinė -davaisis) mais provavelmente forma do ser frequente tempo prefeito -davir postpozição -ai (-aisis). Tokia sudurtinė nekaitoma preesaga, como de exemplos ver, dedama JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 182 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV -ai como emfatina dalelytę (LKG II 132)4. Vytautas Vitkauskas refere-se ao fenómeno como troca de sons por causa da analogia (Vitkauskas 2001: 15).5 As gravações dargaiciais mostram que as formas do 3o pessoa do tempo freqüente do futuro, que deveria acabar-(dav)o, têm -ai, ainda transportadojam até agora, plg.: adavai ‘aidavoudavai ‘gaudavo (R 2), gebdavai ‘gerbdavo (senus (R 3), (ati-)dodavai ‘(ati-)duodavo’ (R 1, R 2), džiáudavai ‘džiaudavo’ (R 2), (par-)edavai ‘(par-)eidavo’ (R 1, R 3), (nebe-)galdavai ‘(nebe-)galėdavo’ (R 2), humanos) (R 1), gá (atsi-)nèždavai ‘(atsi-) transportavam (R 2), sdavai ‘sê sedeva (R 2), uvindavai ‘seva (R 2), turdavai ‘turdavai (R 2), (R 2)), davai davai (R 2), davai davai (R 2). Pontobimas polinkis -ai abreviar e rejeitar voį a. Sobre galūnių abrevação próximaje Šakynos šnektoje está escriusi Aldona Jonaitytė6. Pode ser que por essa razão os respondentes pairavam formas com voz -i ou em tensto, paira a voz -ė, ex: gáudai gaudavai = gaudavo (R 2), laikýdai laikydavai = laikydavo (R 2), atedaė ateidavai ateidavo (R = 5). Aparentemente, é uma possível idiolectis expressão do idioma7. a todos o existisse de tempo freqüente uniscitos e pluriscitos pessoas. Indicateame plote postpozição -ai pode ser adicionada também ao future cartino tempo kamien [...] (Bridai). Gretimos zemaiços (Kelmės r.) e outras noroccidentais aukštaičių tarmėse (pietinė Šiaulių rajono dalis) postpozicija -ai muitas vezes é adicionada a todos os tempo presente kamienų, por exemplo: (Pakapė, Šiaulių r., Nr 196, tyrė D. Skurkaitė) gestai gieda, ibinai byra, nenorai nenori,iškelai pakelia, srišai suriša, stovai stovi, trai pàturi (Grenavecki: 1962 16 1962). ri savotišką galūnę, mais precisamente falando, emfatinę dalelytę -ai, ex.: bnai, drbai, jnai, enai, gstai, grinai, lnai, piáunai, pnai, rnai Klm, etai, rai Krtn (LKG II 132). 4 „Kai kuriose žemaičių vietose pirmosios paradigmos veiksmažodžių trečiojo asmens formos tu5 Juk sobre Šakýną, Skáistgirį, Žagãrę įsivestas dvibalsis ai substitui buvusio a sangrąžinių veiksmažodžių directas nuosakos do tempo presente e do futuro 3-ia pessoa do tempo: dodais, nˈšais, nˈèšˈeis, mˈèsˈeis [...]. Aqui não há fonetico deêsnis, mas uma certa troca de sons por analogia, de qual semelhança ...; longas galūnês a, e alštaičių foram compreendidas como lhes emana um suvinbalsinto díbolo (-ai, -ei) (Vitkauskas 2001: 15). 6 Galūnių abreviação prasidėjo sobre XVXVI a. -Jonaitytė 160: 158. Palavrando jetimas tarmes, parece que a galūnių da Tarmia Šakynos é o resultado da influência dos tarmės žemaičių (Jonaitytė 1960: 159). [...] galūnių abreviação vanga, pelo menos no respeito de Šakynas tarmė, ėjo do oeste em eytus (Jonaitytė 1960: 159). 7 Similares formas de freqüência do adverbio -i com a autora do artigo girdėdavo (ir tebegirdi) tetų (Anicetos Rakickienės (Švambarytės) (1929 m.) e Izolinas Barboros Švambarytės (1935 m.), nascidos e subjugados no ex-bairro dos Daušškių (67 km. para oeste de Meškuičių, Šiaulių r.) kalboje. Tais formas, só com -ai, Rita Urnėžiūtė é ouvida e inscrita Lydẽkiuose 19981999 m. (Joniškio r. (apie 12 km. do Meškuičių)). Reiškinys, manytina, plito para o norte e o nordeste. Artigos Articles 183 / Savitas kalbinis reiškinys šiauliškių plote (remiantis LKA punkto Nr. 73 medžiaga) Incidentalmente, Grinaveckienės é notado que šiaurės vakarų aukštaičių tarmėje sobre Šakyną e Žagarę postpozicija -ai pode ser adicionada a todas as kaitomų e nekaitomų partes da língua (Grinaveckienė 1962: 164). Tokie dalelyčių casos de consumo kalbininkų considerar paribiu da linguagem, sobre eles menciona-se, mas eles nãobem avaliam8. LOCALUSIS KALBINIS REIŠKINYS: DALELYČI -AI IR -GI SAUGA Dargaičių šnektos įrašuose, como e em todo VAŠ plote, -a e -i kamienų veiksmažodžių esamojo tempo terceiro pessoa é usado sutrumpėjęs (en, vaoj, nš), -o kamieno tem galūnę -a (dãra, ska, rša). Respondentes pavartojo e um verbmavordo sirgti presente do tempo 3-o forma do pessoal com dalelyte -ai, embora VAŠ tikėtumės trumposios serg ou serga (bk), plg.: kaim.ŋka làba sukei segai (R 3). Considerar que isso é casual, pavienė forma não permite outra das formas do verbo presente do tempo terceiro, usadas não só com -ai, mas capazes de juntar ainda e postpozicinea partelytę -gi9. Jonaitytė já em 1962 é notada que Šakynos tarmėje agi sempre fica enklitinė, sua strenginamoji significado é muito suscepnėjusi, virusi igual e savodàba ·uos vá·ndens prigé· gá·agi (Škn.) (Jonaitytė 1962: 438). Kalbininkės observado que Naquela mesma lugares, onde se diz agi, tišku ritminiu sakinio elementu“, pvz.: ·ška pajuta g‿agi (Darg.), t·ks tǽ· s·us: kèli givǽn‿agi (Darg.), šn·k‿agi, ka‿dá· duau bva acitikmu· (Darg.), às vezes no lugar dela a mesma significação pasakoma e nãobaiskias darybos dalelytė age·i, например.: br·kštage·i, taiv·kars t·mst (Darg.); skustagei comoskaud·jus itek (Škn.) (Jonaitytė 1962: 438). Tendo em vista, há mais de cinquenta anos este fenômeno vivia GruzdžiųŠakynos apylinkėse, sobre 1520 km. raio (nuo Gruzdžių até Šakynos é 12 km., até a fronteira com Latvia 15 km). Neatmestina mentir, que dalelytė -agei podia formarse como trumpinys de a(r) ouviu, a(r) ouviste. Tal idéia perša literatura, mais precisamente, professora e escritora Stasės Jasiūnaitės, nasusias 1912 m. Joniškyje, morusias 1986 m. e enterradotas Kulautuvoje, cúrinis Vivenimo apysaka, no qual VAŠ tarminės leksikos 8 Autorė opôs LKG disposição - considerai o termo emfatine dalelyte, mas neatmetė e Valeckienės monifikuojamoji dalelytė. Dargaičių šnektos gravações e respondentų vartota veiksmažodžio kaitybos paradigma leistų achar, que dalelyčių sąauga -agei emfatinę funkciju performa juntamente com modifikacine. 9 Plg. negi, argi. Mais amplamente sobre postpozicines dalelytes, suas conjunuugas consul. Valeckienė 1998: 190. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Acta Linguistica Lithuanica 190 LXXIV 2 LENTEL. 3 a. agi-agê-agê-agê-agê (tariama sem pauzes) -agi (tariama com pausa) gaminagê-agê-agê-agê-agê (R 3), keagi (R 3), (pa)kvieagi (pa)deded (R 3), (par)duod (R 3), (par) agi-agê (R 3), (pra)važi agi-agi agi (R 3), (nebe) agi-agi (R 3), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), 3), (trauagi (R 3), (nebe), le-, leagi [pra-,),), (nebe),), (nebe), (r 3), (r), (nebe), (r), (r), (no) judei (R 3), (R 3), (R 3), (R 3), (R 3), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R 3), reagi (R 3), (pra-,-, leagi [pravažiuoja (išsi)šluoj agi (R 3). rápido] (R 3), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r , (r), (r), (r , (r), (r), (r , (r), (r), (r), (r), (r), (r , (r), (r), (r), (r , (r), (r), (r), (r , (r), (r), (r , (r), (r), (r), (r), (r), (r , (r), (r), (r), (r), (r), (r , (r), (r), (r), (r), (r), (r , (r), (r), (r), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (pa)tinkagi (R 3), (pa)šnekagi (R 3), šauagi (R 3), (pa)šauagi (R 3), (neatsi)tinkagi (R (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r), (r , (r), (r), (r), (r , (r), (r), (r , (r), (r), (r), (r , (r), (r), (r), (r), (r), (r , (r), (r), (r), (r , (r), (r), (r), (r), (r), (r , (r), (r), (r), (r), (r , (r), (r), (r), (r), (r , (r), (r), (r), (r , Straipsniai / Articles 191 Savitas kalbinis reiškinys šiauliškių plote (remiantis LKA punkto Nr. 73 medžiaga) LITERATŪRA Arumaa Peeter 1933: Untersuchungen zur Geschichte der litauischen Personalpronomina. Tartu. Gaivenis Kazimieras, Stasys Keinys 1990: Kalbotyros terminų žodynas. Kaunas: Šviesa. Girdenis Aleksas 2000: Kalbotyros darbai 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Grinaveckienė Elena 1960: Tarmių medžiagos rinkimas Lietuvių kalbos atlasui. – Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 191–205. Grinaveckienė Elena 1962: Kai kurios lietuvių kalbos tarmių ypatybės (iš 1961 metų dialektologinių ekspedicijų). – Lietuvių kalbotyros klausimai 5, 147–169. Jasiūnaitė Stasė 1986: Gyvenimo apysaka. Vilnius: Vaga. Jonaitytė Aldona 1960: Šakynos tarmės žodžio galo vokalizmas. – Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A. 1(8), 151–162. Jonaitytė Aldona 1962: Šakynos tarmė (rankraštis, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, F 76–360). Jonaitytė Aldona 1964: Žemaitiškos morfologinės ypatybės Šakynos tarmėje. – Lietuvių kalbotyros klausimai. Lietuvių kalbos morfologinė sandara ir jos raida, 165–177. Jšpt – Joniškio šnektų pratimai ir tekstai, sud. Nerija Bartkutė, Rasa Dumčiūtė, Aušra Kaikarytė, Lina Kazlauskaitė, Janina Švambarytė (ats. red.). Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm., 2001. LKG II – Lietuvių kalbos gramatika 2, vyr. red. Kazys Ulvydas. Vilnius: Mintis, 1971. Lktch – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa, mokslinė red. Laima Grumadienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2004. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vaš – Vakarų aukštaičiai šiauliškiai, sud. Rūta Kazlauskaitė, Lionė Lapinskienė, Rima Bacevičiūtė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007. Vitkauskas Vytautas 2001: Lietuvių kalbos tarmių morfoneminiai reiškiniai. Vilnius: Žara. Vulas S. M. 1977: Teoretičeskie i metodičeskie voprosy kriminalističeskogo issledovanija pismennoj reči. Moskva. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 192 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV a. XXI iniciais Lituães tarmės: geolingvistinis e sociolingvistinis estudo (zemėlapiai e seus comentários), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 2014. Zinkevičius Zigmas 1994: Dialetologija da língua Lituânia. Vilnius: Mokslo e enciklopedijų publikla. Žalkauskaitė Gintarė 2011: Idiolekto požymiai elektroninių laiškų leksikoje. – Kalbotyra 63(3), 149–164. Ионайтите А. 1962: Шакинский говор. Автореферат дисертации на соискание académica do grau candida de ciências filológicas. Vilnius. Peculiar Linguistic Phenomenon in the Area of Šiauliškiai (According to Data of Point No. 73 of the Atlas of the Lithuanian Language) SUMARY The author discusses a peculiar surviving local phenomenon of dialectal language recorded in the course of fieldwork carried out in 2013. 5 local oldest-generation respondents from Dargaičiai Village (Šiauliai District Gruzdžiai Eldership) were interviewed by the author in Point No. 73 of the Atlas of the Lithuanian Language (ALL): 3 women (R2 (1923), R3 (1947), R5 (1953)) and 2 men (R1 (1926), R (19541)). Over ten hours of dialectal text were recorded. Dargaičiai pertence to the Western Aukštaitian subdialect of Šiauliškiai (WAŠ) which linguists consider a boundary or transitional dialect between western and eastern dialects (Samogitian and Aukštaitian). The linguistic point of Dargaičiai is dominated by the distinctive features of the Šiauliškiai subdialect: retained nasal vowels ą, ę and diphthongs an, am, en, em; the stress is consistently retracted from the ending. Dialectologist Elena Grinaveckienė, who analyzed the environs of Gruzdžiai belonging to VAŠ, and Aldona Jonaitytė, who collected the material in the environs of Šakyna (VAŠ) around the 1940s1950s, paid special attention to the use of particles with the third person present and past iterative forms. Vytautas Vitkauskas also wrote about it. Having scrutinized the dialectal records of Dargaičiai Village, the author discovered a pause and without it, e.g.: pašokagei (R 1), lenduagei (R 3), vežagei (R 1, R the principal forms of the verb and the forms of the conjugation paradigm with the particle combination -agei and its variants -agė, -agi which are pronounced with the verb with 2), gaunagei Artigos Articles 193 / Savitas kalbinis reiškinys šiauliškių plote (remiantis LKA punkto Nr. 73 medžiaga) (R 1), mėkstagi (R 3), atsibostagi (R 4), gaminagė (R 1), изlėkėagei (R 1), etc. The respondents used over 280 of such forms in the texts (repetitive forms were included as well). This local phenomenon is associated with the interaction of subdialects. Os contatos between Samogitian and Aukštaitian dialects and the process of shortening of endings could have given rise to an idiolect, a local linguistic phenomenon, which have possibly originated at the end of the 18th century or in the beginning of the 19th century. The local prestige of morphological forms united the linguistic community and created the sense of linguistic security. In fact, from a historical and cultural perspective, the so called strip village (Lith. rėžinis kaimas) could have been the decisive factor for the linguistic phenomenon to survive. A non-division into isolated farmsteads and a self-contained commuverbal forms including -agei, -agė, -agi for over nity also maintained a closed linguistic system. The respondents who have been using the ninety years separate between the linguistic codes: they omit the aforementioned forms when speaking to strangers; they are naturally included in the language as the speakers get into the conversation and cross the psychological familiar unfamiliar boundary. Įteikta 2015 m. outubro 10 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituânia [email protected]