Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda

134 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI AURELIJA GRITĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas As direções de pesquisas acadêmicas: leksicologia e leksicografia. VAINIKLAPI SPALVOS IR ATSPALVIAI SHIUOLAIKINGE LIETUVI PROZOJE: BALTA IR JUODA Colours and Shades of Petals in Modern Lithuanian Prose: Black and White ANOTACIA Artigo objeto de pesquisa 61 contemporânea lituanas prosa autoriaus 98 obras encontradas mais de 300 colocações, nas quais prozininkai diretamente ou pasitelkę comparações bem metaforas fala sobre branco e preto žydinčių plantas de coranhaiklapios cor e desses cores atspalvius. objetivo do estudo esclarecer, com que leksem com nossos autores transmitem a branca e prod a coriculapias cor, descrever a estrutura raiškos da cor e semântica; determinar, que prototypicamente branti denotates da verdade se comparam com brancos flores das plantas; examinar, com quais atributos de realidade selecionadas colocações autores comparam brancos e juodus plantas de coroniklapius, quais comparações com estes corns de žiedos investigtoje material é mais frequentes e aproxima-ėja aos stereotipos. Istrita material mostra que introduzindo žiedlapias corva autores mais freqüentemente usatava būdvardžius baltas, -a e pretodas, -a, um pouco rčiau corva nosakoma aovardžiuotiniais būdvardžiais. Balta corva em obras de prosa introduzida e veiksmažodžiais e vardažodiniais abstractos. Registado casos, quando achromatinas cores inválidas por concretos daiktá, prototipinį da correspondente coloraçãohalheiro; compar muitas vezes estas cores descoe e pastuqu metaforas e variadas comparações. ESMINIAI VOODŽIAI: semântica, colokação, corva, branca, preta, artístico estilous. ANNOTATION The object of the article is more than 300 collocations found in 98 works of 61 modern Lithuanian prose authors; these collocations are used by the prose writers to convey directly or by using comparisons or metaphors the white or black colour of flowering plants and the shades of these colours. The aim of the research is to determine what lexemes the notata are compared with Artigos Articles 135 / Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda analysed authors use to convey black and white colours of petals; to describe the structure and semantics of colour expression; to determine what prototypically white reality dewhite blossoms; to investigate with which reality attributes the these colours are the most authors of chosen collocations compare white and black petals, which comparisons with frequent so that use becomes almost stereotypical. The research indicates that when describing the colour of petals, the authors use adjectives white and black (Lith. baltas, -a; juodas, -a; feminine and masculine form), less frequently the colour is described by using pronominal form of adjectives. Verbs and nominal abstracts are also used to indicate white colour. There are cases when achromatic colours are conveyed through a concrete object, a certain colour prototype; often the colours are described by employing metaphors and various comparisons. KEYWORDS: semantics, collocation, colour, white, black, belles-lettres style. INVADAS Žydėjimas impressionante fenômeno da natureza. Não um de nós (especialmente kūrėjus) pakeri se espalhando e escampadas flores formas, cores e cheapai, portanto dėsninga, que esta imagem da natureza tem itin brisk creative protekstą, que mais tarde torna-se texto kūriniu (Daujotytė 1999: 55). Em textos de prosa este fenôškinho da natureza geralmente apitelha-se do trabalho nootaikai transmititi, ação ao local ou ao tempo paryškinti. Classificando contemporâneas autores lituanos de prosa textus1 regimos duas tendências: uns autores žiedos cores indicam muito concretamente, como se baseando-se primmu impressãoju ou de anteco pasąmoneta seformam stereotipinhas imagdinhas, e outros em planta žiedą įsižūri muito atentamente notebi e descreva subtilus pumpuros e esculpidos vainiklapios panalvius, reflodo nur e kolor do meio do žiedo. Autonomia como reiškinys muito muitas vezes fortemente juda emocialmente afeta não só escritora, seu criado personágü, mas e leitorho. Įspūdį faz não só forma žiedos, mas e suas corva2, que ajuda a transbordar sentimentos, mootaiką e pan. Como sabemos, sobre 8090 % da informação sobre o mundo externo homem recebe vendo (Lapė, Navikas 2003: 72). Aplicinos itens podem ser descritos e nãousando cores (padeda forma, textura, šviesaus e tamsaus noção e 1 Tai puramente cronologinis escolha. Straipsnyje modernaikine lietuvių literatūra consideram kūriniai, escritos e expostos Lietuvai atkūrus nepriklausomybę po 1990 anos. 2 Com base nas colococações acumuladas pela autora do artigo determinou-se que žiedos gama de cores em selecionados textos de prosa pode ser expressesta 19 būdvardžių: alyvinis, -ė, baltas, -a, balkšvas, -a, balsvas, -a, geltona, -a, gelsvas, -a, buodas, -a, lelijino, -ė, mėlynas, -a, melsvas, -a, oranžinis, -ė, pilkas, -a, purpurinis, -ė, raudonas, -a, rausvas, -a, rožinis, -ė, rudas, -a, violetinis, -ė, žydras, -a. AURELIJA GRITĖNIENĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXVI pan 136), no entanto, a cor farokai pra ampliar a espectro de descrição de coisas (Jonaitis 2009: 8). Spalva inherentinė peculiaridade, pertencente pão mesmo a coisa como seu savastis. Informação sobre tais coisas peculiaridades um homem recebe sentidos. Spalva regos receptoriais geralmente de todos percebe-se uniformemente, tad colorvą reiškiantys būdvardžiai skirtini inherentinių absoliučiųjų būdvardžių klasei (plarininkai, fizik, matematikai, chemikai, fisiologogos, biologiogos, psicologogos, etnologos e kt. Do ponto de vista čiau žr. Tekorienė 1990: 98, 119). Spalvas įvairiais aspektais tyrinėja įvairių mokslo šakų specialistai: dailėtylingubiniu corva analisou não um único linguista Lituano. Aqui citaremos apenas algumas delas. Irena Andriukaitienė descreveu a concepção da cor e nomeiamentos em língua lituanas; tyrė cores imagemdį Antano Juškos Lietuviškose svotbinėse dainose (Andriukaitienė 1996: 162166; 1997: 173179). Gražina Astramskaitė tyrė lietuvių baltas e vokiečių weiss semantinę struktūrą (Astramskaitė 1976: 715), descreveu lietuvių juodas e vokiečių schwarz optines e secundatines significados (Astramskaitė 1977: 716; 1988: 411). Essa pesquisadora descreveu os nomes do cabelo animal em línguas lituanas e vokieças (Astramskaitė 1992: 2533), e Jolanta Viburytė examinou problemą de definição da cor do cabelo animal no dicionário da língua Lituânia (Viburytė 2003: 119135). Saulutė Juzelėnienė analisou, quais significados conotacionais característica dos significados de cores para caractervardji na poesia lituãs do XX século (Juzelėnienė 2001). Rasuolė Vladarskienė descreveu o gênero verde significados em termos compostos, discutiu verstívias deste gênero significativos atspalvius (Vladarskienė 2014: 38). Aloyzas Gudavičius analisou o conceito de cor verde (Gudavičius 2009 105114), e sua estudante Toma Jokubaitienė conceitos de preto e branco em línguas lituanas e inglesas (Jokubaitienė 2009). Rūta Kazlauskaitė, descrevendo várias plantas (aguonos, vyšnios, saulėgrąžos) em poesia lituana, analisou e essas plantas žiedlapių cores (Kazlauskaitė 2010a: 5370; 2011: 440455; 2014: 86107); descreveu os nomes das cores de uma Janio Akuraterio apissaca em traduções em língua lituãs (Kazlauskaitė 2010b: 128141). Essa pesquisadora, juntamente com Egle Ramanauskienė, da perspectiva da linguística pragmatica, analisou os novos nomes das cores em publicistiniuose publicações (Kazlauskaitė, Ramanauskienė 2011: 176201)3. Pesquisadores estrangeiros em suas investigações consideráveis atenção destinam à percepção e conceptualização da cor. Os antropólogos Brentas Berlinas e Paulas Kayʼus realizaram vú divisão e categorização dependem da linguagem, ou de sistema sensória (Heider 1971, 1972). universalijas de cores consideráveis são escrevusi polkų 3 Neste artigo apresenta-se ainda mais amplė sobre palavras de cores leksinių, semantinių e kt. pesquisas lielingvistė Anna Wierzbicka (Wierzbicka 1990: 99150). Da mais recentes obras, é necessário mencionar grande coletivão de linguistas, antropólogos e psicólogos, dedicada à categorização da cor (Hardin, Maffi eksperimentus ir tyrė, kaip žmonės suvokia pagrindines (židinio) spalvas (Berlin, Kay 1969). Eleanoros Rosch darbų tikslas – nustatyti, ar pagrindinių spal2002). Nele em vários aspectos analisa-se, como o homem percebe a cor, por que conceitos essa percepção Roze (Roze 2005), rusų kalbos cores nomes descritos coletyvinėje monografijoje (Vasilevič, Kuznecov, Miščenko 2005). O objetivo deste artigo esclarecer, com que leksem com as tuvių ir užsienio tyrėjų publikacijų apžvalga (Kazlauskaitė, Ramanauskienė 2011: 178–179). Straipsniai / Articles 137 Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda selecionadas colocações autores transmitem em suas obras a branca e a prodá žiedos cor4. Objetivos de pesquisa: descrever achromatines nomeações de cores estrutura e semântica; determinar, que prototypicamente branti denotates da verdade se comparam com brancos flores das plantas; investigar com que atributos de realidade nas colococações selecionadas se realizuojamas kalboje. Latvių kalbos spalvų pavadinimus išsamiai ištyrė Anitra comparam brancos e pretos coroiclapes de plantas, que comparações com estas cores de žiedos no material coletado são mais frequentes (prototipos) e aproximam-se aos estereótipos5. A escolha dos métodos de estudo debiu especifica da substância analisada. Paraint raišką das cores e semântica descrever quanto mais detalhado, complexiskio, na pesquisa aplicados diversos métodos interpsritiniai: semantinas, estilistinas e kognityvines análises, descritomasis e pragmatinas interpretações métodos. Para este estudo o material foi recolhido a partir XX a. final XXI a. autores lituãos prosa textos romances, apsakymų, novelių, apysakų e parecidos gênriniu ponto de vista trabalhos. Artigonyje analisam-se sentinhas individuais ou seus fragmentos t. y. selecionadas colocações6. O material de investigação de 61 prozininko 98 obras foi selecionado mais de 300 colocações, nas quais os autores diretamente ou pasitelkę comparações e metáfora fala sobre branco e preto croiklapias cor e reflexos dessas cores7. 4 Spolva é não matéria, mas lūžtanças luzes fenškinho. Isso sabe desde o século XVII, quando Isaac Newton prismê um feixe de luz branca desmembrou em espectro de cores, chamada a dispersão da luz (Pleij 2010: 20). Acredita-se que o olho humano distingue entre 7 e 10 milhões de tons (Jonaitis 2009: 8). 5 Na linguística estereótipo entende-se como subjectivamente determinuado imagemnismo de fenômeno ou daicto, abrangendo lhe atribuídos sinais e avaliação, que do real é resultado da interpretação da realidade, funcionando na consciência da língua e sociedade. Por mais sobre o conceito de estereótipo veja. Gudavičius 2000: 5964. 6 Colocações entendidas como o habitual contexto de consumo de uma ou outra palavra, certos leksemų uso junta, habituais palavras de associação no discurso com outros palavras do enunciado (fortei sobre a colocação sampratá veja Marcinkevičienė 2010: 7091). 7 Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (http://tekstynas.vdu.lt) também é possível encontrar grožinės literatūros tekstų; eles constituem 11,6 % de todo o material lá apresentado (a este número incluem-se também verstiniai córinos), porém para pesquisa de cores sozinha textoyne apresentada material demais pouco. A fim de determinar a cor da coroiklapião de uma determinada planta às vezes não é suficiente textyne apresentam apenas uma linha de concordanção (300 caracteres). Estudando cores raišką e semântica AURELIJA GRITĖNIENĖ 138 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI 1. BALTI, BALKŠVI, BALSVI VAINIKLAPIAI Lietuvių kalbos aiškinamieji žodynai pateikia nuo 4 iki 9 būdvardžio baltas, -a reikšmių. Viena iš pagrindinių šio žodžio reikšmių siejama su spalva – ‘vimuitas vezes é preciso muito mais amplo siškai šviesus (apie colorvam), neves, leite cores (BŽ). Branta achromatinė8 cor (i. y. bescolvė cor, indicando a interface entre luz e cor). Não por acaso e būdvardžio baltas, -a etimologia dos lituãos em língua e em muitas outras línguas relacionaja com šviesa e blizgėjimu. Anteriormente em línguas indoeuropáceas este nome nem nemimava determinada cor, e significava só luz: lie. báltas, la. bats baseasi šaknimi *bh-, s. i. bhti ‘šviečia (Fraenkel 1962: 32; Smoczyński: 1983: 234; Astramskaitė 1976: 7). Tirtas colocações autores mencionam sobre 70 brantai žydinças diferentes de plantas genciais. 1) Medžiai, krūmai, vaismedžiai, vaiskrūmiai: akacijos (N. Kep. 2005: 14) al. (R. Gran. 2011: 52), blindės (H. 2013: 272), erškėčiai (erškėtrožės) (J. Skab. 2004: 892), 21 ievos (O. Jaut. 2009a: 35), jazminai (V. Čep. 2008: 15 karklai (R. Flick. 196), kaštonai (G. 2012: 22), kršės (S. Kruop. 2011: 61), juli (I. Mer 2004: 12 54), migdolai (R. 2006: 105), obelys (H. Čeg. 2011: 95), 45 (J. Skab. 2011: 110), Skodrai (J. Kalmed. 2015): 140 (B. Kalmed. 2015), Kal. 2) Piktžolės, darzovės, miškų, pravų, laukų, alnų, plantas aquáticas: aguonos (R. Šer. 2001: 107), barkūnai (V. Rač. 2008: 74), Sosnovskio barščiai (B. Jon. 2011: 27), bobramuniai (também chamados šunramuniais) (V. Žil. 2013: 133), builiai (B. Pūk. 2003: 129); bulvės (L. Gut. 2006: 106), baltieji dobilai (D. Grig. 2008: 39), edelveisai (O. Jaut. 2009a: 62), garšvos (R. Šer. 2013: 123), kartenės (H. Gud. 2013: 184), kiškio kopūstai (O. Baluja. 2006: 15), kražolės (V. Al. 2010: 15), lotosai (J. Iv. 2000: 120); 67 notrelės (B. Jon. 2007: 103), plukės (M. Stirb. 2011: 39), ramunės (A. Piv. 2001: 31), šilokai (J. Skab. 2004: 183), švyliai (H. Gud. 2013: 184), šventagaršvės (R. Šer. 2006: 155), vijokliai (B. Pūk 2003: 63); vingiorykštės (H. Gud. 2013: 195), vyšnios contexto de obra, neišardyto concretos textos de unitisumo, tad material a este estudo recolhida não a partir tekstyno, e algunsolas anos contando isoliros obras e desenescritando a partir deles muito mais amplas com cores raiška e semântica relacionadas kolokations. 8 Achromatines cores podem ser subdivididas em cinco principais: preto, escuro cinza, claro cinza e baltas. Entrep essas cores pode ser muitos diferentes tons. O olho humano é capaz de distinguir cerca de 300 achromatários matizes (Jonaitis 2009: 38). 9 Skliaustos indicam apenas por uma abbreviação da fonte. A lista completa de fontes apresenta-se no final do artigo. Straipsniai / Articles 139 Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda (D. Kal. 2015: 96), žinginiai (E. Kurk. 2009: 79), žirniai (D. Kal. 2008: 154). 3) Darželio gėlės: astrai (B. Pūk. 2003: 211), bijūnai (também chamados pinavijomis) (B. Jon. 2007: 16), chrizantemos (D. Jaz. 2007: 36), eleborai (B. Jon. 2009: 42), galtonijos (E. Lieg. 2013: 23), gubojos (U. Bar. 2016: 26), gvazdikai (D. Op. 2016: 168), hiacintai (D. Kaj. 2007: 114), jurginai (A. Zur. 2010: 78), kardeliai (E. Lieg. 2004: 8), krokai (D. Op. 2015: 167), lelijos (S. Ach. 2006: 27), narcizai (A. Žag. 2013: 332), pakutės (I. Zar. 17), petunijos (K. Sab. 2012: 321), rožės (A. Sab. 2011: 105), tabakas (K. Tulpės (G. Adomės) (H. Gud. 2013: 229). 4) Cambarinhas plantas: azalijos (V. Palč. 2011: 51), gloksinijos (J. Iv. 2000: 177), kalijos (J. Ap. 2010: 182), camelijos (B. Jon. 2009: 10), klivijos (B. Jon. 2009: 10), orchidėjos (D. Kaj. 2007: 26). Patys popularíssimas brantai žydintys plantas tirtas litauves prozininkų colocações rožės (mencionados 19 autorių textos), obelys e lelijas (jas mini 12 autorių), baltieji dobilai (11), ievos (9), vyšnios e ramunės (8), plivos e jasminai (5). A raiška de cores brancas tirtas colocações bastante diversa. Mais freqüentemente a cor branca é introduzida diretamente do atributo baltas, -a de várias alegrnijias formas simples (152 vezes) ou desta atributo introduziotine forma baltasis, -oji (41 vezes). Įvardžiuotinė forma geralmente é usada dobilų e lelijų coresva įvardyti, quanto rečiau mencionas baltosios akacijos, barkūnai, ievos, kalijos, ramunės, rožės. De fato tais ocasiões às vezes acontece difícil separar, quando autoras àvardžiuotiniu būdvardžiu quer enfatizar espécie de planta (baltoji lelija (Lilium candidum), baltasis dobilas (Trifolium repens), baltažiedis barkūnas (Melilotus albus)), e quando simplesmente fala sobre žiedos cor. Para acentuar a akinama branco das coroniklapias, esta cor própria a maior intensidade, selecionadas colocações criadores usavam do mais alto grau džius: balčiausias, baltų balčiausias (R. Gran. 1998: 119), tautologinius junginius baltas baltas (H. Čig. 2007: 66), priesagų vedinius baltutėlis (L. Čern. 2011: 166) ir pan. Taip pažymimas didžiausias ypatybės laipsnis, be to, tokiais atvejais būdvardžio baltas semantinėje struktūroje išryškėja ir vertinamoji sema (plg. Jubūdvarzelėnienė 2001: 11). AURELIJA GRITĖNIENĖ 140 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Rečiau (10 autores de textos) cor de coroniklapios nuscoma anteveiksmiu abtai: Baltai žydėjo aukštos garšvos (J. Skab. 2000: 224); <...> em nenhum lugar Europoj ele não viu tão brantai žydinčių vyšnių (R. Gran. 2013: 155)10 e pan. Descolvi a descoberto ainda menos usado adverbio com preveiksmiu: [notrelės žydi] <...> blizgiai beltais žiedeliais (B. Jon. 2007: 103); Po kojų šunramunių plotelis skaisčiai baltų, nenuleipusių nuo kaitros e dulkių (V. Žil. 2013: 133)11. Colorvai introduzidos autores usava e surdazodinos abstractos: 1) Baltumas: Jo sode augo maravilbiosas de todas as espécies e visokias cores rožes: sniego branco, leite branco, gulbės branco <...> (K. Kas. 2007: 10); Visnio branumas já esmupęs sóta onde não onde estespiasi pavėlavęs žiedas (A. Zur. 2010: 314). 2) Baltidade: Jų [alyvų] kvapnus violetas e baltidade simplesmente gniaužė širdį (J. Skab. 2000: 191); Nas neguas águas refletiu-se a sua [ievos] branidade (J. Skab. 2000: 33). 3) Baltuma: Vyšnių baltuma prislopusi <...> (A. Zur. 2010: 74). Spalvą marca e determinativis dūrinys baltažiedis: <...> palenkė baltažiedę galvą Lelija (O. Jaut. 2005: 70); Prie apsamanojusių pedrenos cresce baltažiedžiai šilokai <...> (J. Skab. 2004: 183). Mais do que 20 vezes tirtadas colocações corá įvardijama e veiksmažodžiais baltuoja (G. Bul. 2015: 121), baltavo (O. Jaut. 2005: 40), boluoja (B. Jon. 2011: 75), bolavo (E. Ign. 2000: 95), subolavo (M. Luž. 2006: 53), suboluos (A. Zur. 2010: 12). Būdvardžiais balkšvas, balsvas descreve-se grau de luzio, eles descrita não completamente branca, e apybaltė vainiklapių cor: Balkšvos [ievų] kvapų srovės plūdo diretamente em mane (J. Skab. 2000: 114); Peraugusios garšvos balkšvų žiedų cabeças <...> (J. Skab. 2014: 234); <...> balsvais axominiais žiedais plyšta karklai (R. Flick 196 2015:). Intensidade da luz tono marcado e dūriniu baltažalsvis12 ele nusakomas šeivamedžio vainiklapių žalsvai baltas atspalvis (J. Skab. 2014: 214). Panakostos šaus atspalvio ir eleborų žiedai, kurių spalvą nusakyti padeda būdvardis žalsvas 10 Čia ir toliau tekste atitinkamiems teiginiams iliustruoti pateikiama tik po vieną ar kelis tipišexemplos. 11 Būdvardis com préveiksmiu raramente é usado só falando sobre achromatines cores, porém inseridas chromatines cores tal raiška particularmente muitas vezes pasitelca. 12 Ele considera-se Jolitos Skablauskaitės naujadaru, porque não fixado em nem um único dicionário aškinamaja Lituãos. Artigos Articles 141 / Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda e nomdazodínico abstrato brancoumo: <...> cinedais branvo brancoumo Helleborus niger <...> (B. Jon. 2009: 42). Curiosamente isso, que a cor branca dos coroniklapios em textos tirtos de prosa não sucoma atributos apybaltis, baltokas, balzganas, pobaltis (falando sobre a cor dos coroniklapios os autores de textos tirtos jamais não usavam nem um desses atributos). Para a raiška de cor branca podemos olhar-se e congnityviniu bem estilistiniu aspecto. Investigadores são definidas as etapas de evolução das denominações de cores. Em primeiro lugar, a cor é descrita referindo-se em bem conhecida realidade natural a comunidade kalbinės reconhecida daquela cor scleidėja, ou prototipą (plg. Kazlauskaitė 2011: 179). Para os lituanos o protótipo de cor branca é nevegas (Gudavičius 2000: 61). Isso confirma e grožinėje literatura encontrar abundūs exemplos aqui muito frequentemente brancos plantas de žiedos vainiklapias são comparados com neve, e o próprio žydėjimas com neigimu: Chrizantemos branos como neveigas <...> (R. Šer. 2006: 67); <...> obelões nos dias de florescimento à criança atrociava, que branqui como primeiro neveis cíedai cobrem todo o mundo (L. Gut. 2013: 461); <...> todos em seguida tinham que virar à anelas sning vyšniosantes <...> (A. Zur. 2010: 310); <...> à noite atsiduso snyguriuojante šeivamedis junto slenksčio <...>. Levantou-se ainda mais forte vento. Šniokštė, kratė šeivamedį lyg gėlių puokštę, snigo žiedlapiais (J. Skab. 2014: 235); <...> sniego branumo vyšnios13 <...> (N. Vaitk. 2013: 251). Evidentemente, descrever a brancadura dos cíedos particularmente frequentemente ajuda comparações14. Lietuvių pasaulėvaizdyje sniegas, kreida, gulbė, puta, leenas, drobė e kt. daiktai representa a branca cor (Paulauskas 1987: 177). Assim com tais atributos associados branti plantas de coroiklapias também entendidos como šviesūs, tyri, incalti (plg. Kazlauskaitė 2011: 450). Tiriamose colocações autores brancos plantas de žiedlapius compara com esses brantos (ou švytinčiais) atributos da verdade: 1) Buities daiktais (muilo ar pieno putomis, vata, vestuvine suknele, įkapėmis, varške, grietinėle ir kt.): „<...> Obelys ir vyšnios bolavo lyg filhos immuilintos cabeças (E. Ign. 2000: 95); […]...> [muilinė guboja] semelhante a espuma de sabão pura e branca (U. Bar. 2016: 26); Pilies ladeiras abtavo apaugę žydinčiomis ievomi, aparê quase seria aptaškyti leite putomis“ (J. Skab. 2000: 114); „<…> obelis pražydo lyg vatos kalnas“ 13 Lietuvių poetiniame pasaulėvaizdyje taip pat įprasčiausia baltų vyšnios žiedlapių – sniego paralelė. Tokia sąsaja motyvuota, nes žiedlapiai ir sniegas turi daugiausia bendrų atributų: ‘baltas’, ‘krintantis / dengiantis’, ‘purus / minkštas’, ‘neatsparus temperatūros pokyčiams’ (Kazlauskaitė 2011: 449). 14 Cientistas que estudam os nomes de cores notaram que em várias línguas a cor primeiro se descreve por comparação dela com as coisas às quais essa cor é característica, e mais tarde surgem e adquirem nomes abstratos de cor (Vladarskienė 2014: 3). AURELIJA GRITĖNIENĖ 142 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI (L. Čern. 2015: 111); <...> asasida em flores o outono Krisiaus posadinta vyšnia tarsi noaca <...> (A. Zur. 2010: 306); <...> escuroie ele [žirnio žiedas] kažkodėl me subaltuoja como vaikiškų įkapių skiautelė (D. Kal. 2008: 154); <...> brancas como angelų trimitai gloksinijos <...> (J. Iv. 2000: 177); <...> žydinti obelis, branca como varškė <...> (R. Mat. 2013: 260); <...> bolavo it gelsva grietinėle aplieti medžiai [kaštonai] <...> (J. Skab. 2014: 187). 2) Céu as estrelas: Notrelês eram como pequenas estrelautês renki renki, e elas ainda assim brancas brilham te po kojom (B. Jon. 2007: 104); <...> neaprėpiama nãoconsumciável como dingaus estrelaes baltos [dobiliukų] žiedos muita (R. Gran. 2006: 90). 3) Baltais paukščiais (balandžiais, gulbėmis, žuvėdromis), balto cailio gyvūnais: Kai zydi magnolijas, parece que nas árvores tupi muitos baltų balandžių <...> (D. Kal. 2008: 61); Kamelijų baltumas grakštūs gulbių kaklai <...> (B. Jon. 2009: 10); <...> como pescėdra sumosuoja gralvo branhoodos flores Helleborus niger <...> (B. Jon. 2009: 42). O para mim ele [branqui florescendo jasminas] parece um branco puxcuoto coelhinho <...> (K. Kas. 2010: 10). 4) Branca pele humana: Už langų augo lilijas, dessas mesma cor como e sua sūrstelėjusi neįdegusi oda <...> (J. Skab. 2014: 158). Analogicamente prototipicamente branti tikrovės denotatai são comparados com brantais plantas de žiedais: 1) Iblaiškęs rosto humano, brancas pêdas, mãos, dedos, crūtys, dantys e etc.: <...> gauruotas satyro pernas ao lado branco como juozapinė lelija moters veido (D. Kal. 2015: 38); <...> tartum dvi pražydusios lelijas subaltavo krūtys (D. Vaitk. 2006: 190); <...> bečiuoja baltas como que acabado de se espalhos lotos seus Kūro pêdas (J. Iv. 2000: 120); Jos [zakristijonės] dedos perregimi como [balti] gvazdiko žiedlapiai (B. Pūk. 2003: 291); <...> dantys sakytum jazmino pumpurų kekės <...> (J. Iv. 2000: 490)15. 2) Zili16 cabelos: Gvilda era senučiukė mažutė, sulinkusia nugara e baltutėle cabeça tarytum pakalnutė (I. Zar. 2016: 17); <...> 15 Como mostram exemplos, na nossa prosa com brantai žydinčiais vegalais geralmente ligam-se mulheres, garginas. Similar figurdinos esama e Lituães poesia […] por exemplo, žydintis vyšnios árvore é representado como mergina (plačiau žr. Kazlauskaitė 2011: 449). 16 Nestes contextos, o adjetivo baltas denota não púrpura cor, mas grau de brancura, atspalvão (plg. Astramskaitė 1976: 10). Artigos Articles 149 / Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda R. Jon. 2010 – Joni Rasa. Žvaigždėtasis Arkliukas ir Meškiukas Panda. Vilnius. B. Jon. 2007 Jonuškaitė Birutė. Kregždėlaiškis. Vilnius. B. Jon. 2009 Jonuškaitė Birutė. Baltų užtrauktukų tango. Vilnius. B. Jon. 2011 Jonuškaitė Birutė. Embarca me. Vilnius. M. Jon. 2010 Jonutis Marius. Slibinas Jurgis e outras histórias. Vilnius. D. Kaj. 2007 Kajokas Donaldas. Kazašas. Vilnius. D. Kal. 2008 Kalinauskaitė Danutė. Nunca sabes. Vilnius. D. Kal. 2015 Kalinauskaitė Danutė. Skersvėjų casai. Vilnius. K. Kas. 2005 Kasparavičius Kęstutis. Kvailos histórias. Vilnius. K. Kas. 2007 Kasparavičius Kęstutis. Sodininkas Florencijus. Vilnius. K. Kas. 2010 Kasparavičius Kęstutis. Majoji inverno. Vilnius. A. Kav. 2015 Kavaliauskaitė Akvilė. Duas vidas por um verarą. Vilnius. N. Kep. 2015 Kepenienė Nijolė. Isgelbėk me II. Vilnius, 2005. J. Kral. 2002 Kralikauskas Juozas. Paixão da dinastia. Vilnius. S. Kruop. 2007 Kruopis Sigitas. Miglų mergaitė. Vilnius. J. Kunč. 2006 Kunčinas Jurgis. Baltųjų sūrių noite. Vilnius. E. Kurk. 2009 Kurklietytė Elena. Šešėlių verpėja. Laukinės Todės história. Vilnius. V. Lands. 2007 Landsbergis Vytautas V. Briedis Eugenijus. Vilnius. E. Lieg. 2004 Liegutė Emilija. Rudžiukė. Vilnius. E. Lieg. 2007 Liegutė Emilija. Tėtis retornou. Vilnius. E. Lieg. 2013 Liegutė Emilija. Močiutês pasakutês. Vilnius. M. Luž. 2006 Lužytė Margarita. Takai. Šiauliai. R. Mat. 2013 Mataitytė Rūta. Snejonė sobre neve. Vilnius. I. Mer. 2004 Mayoras Icchokas. Stotelė vidukelėj. Vilnius. M. Mik. 2016 Mikėnaitė Monika. Anapus muros. Tarsi fénixas is asenų. Vilnius. D. Op. 2015 Opolskaitė Daina. Experimento viver. Vilnius. D. Op. 2016 Opolskaitė Daina. E uma vez, Riči. Vilnius. V. Palč. 2011 Palčinskaitė Violeta. Música troliu. Vilnius. A. Piv. 2001 Pivoras Antanas. Lobo em biciclet. Utena. B. Pūk. 2003 Pūkelevičiūtė Birutė. Aštuoni folai. Novento folha. Vilnius. V. Rač. 2001 Račickas Vytautas. Nuji Zuikos aventuras, ou Falrasis alegria. Vilnius. V. Rač. 2008 Račickas Vytautas. Zuika ainda está vivo. Vilnius. AURELIJA GRITĖNIENĖ 150 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI U. Rad. 2013 – Radzevičiūtė Undinė. Žuvys ir drakonai. Vilnius. A. Rus. 2016 Ruseckaitė Aldona. Šešėlis. Vilnius. K. Sab. 2008 Sabaliauskaitė Kristina. Silva rerum. Vilnius. K. Sab. 2011 Sabaliauskaitė Kristina. Silva rerum II. Vilnius. K. Sab. 2012 Sabaliauskaitė Kristina. Danielius Dalba & outras histórias. Vilnius. R. Skuč. 2016 Skučaitė Ramutė. Então aceitem, o que pertence. Vilnius. J. Skab. 2000 – Skablauskaitė Jolita. Trečiasis tūkstantmetis. Vilnius. J. Skab. 2004 – Skablauskaitė Jolita. Septyniadangė erdvė. Vilnius. J. Skab. 2014 – Skablauskaitė Jolita. Žiežulės. Vilnius. M. Stirb. 2011 Stirbytė-Valaikienė Marta. Btu vieškeliu. Kaunas. R. Šer. 2001 Šerelytė Renata. O ela tepasagê miau. Vilnius. R. Šer. 2006 Šerelytė Renata. Balzamucedor. Vilnius. R. Šer. 2008 Šerelytė Renata. Mėlynbarzdžio filhos. Vilnius. R. Šer. 2010 Šerelytė Renata. Vėjo raitelis. Vilnius, 2010. R. Šer. 2013 Šerelytė Renata. Nome no escuro. Vilnius. A. Tap. 2013 Tapinas Andrius. Horanda do Wolko. Vilnius. V. Vėl. 2006 Vėl Vilė. Kur verão eterna. Vilnius. G. Vil. 2016 Viliūnė Gina. Imperatoriaus meilužė. Vilnius. I. Zar. 2016 Zarambaitė Ignė. Skudurinukė. Vilnius. A. Zur. 2010 Zurba Algimantas. Krisius. Vilnius. A. Žag. 2013 Žagrakalytė Agnė. Eigulio duktė: caso F 117. Vilnius. V. Žil. 2013 Žilinskaitė Vytautė. Não aquele drugys. Vilnius. LEXIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI BŽ Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, rengiamas, red. kolegija: Danutė Liutkevičienė (vyr. redaktorė), Gertrūda Naktinienė, Ritutė Petrokienė, Dovilė Svetikienė, Klementina Vosylytė, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Instituto das Lítuvias, 20132017. Priega na internet: http://bkz.lki.lt. KIŽ Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sud. Dalia Ramonienė. Vilnius: Dailės akademijos publicação, 1997. SRŽ Simbolinių reikšmių žodynas, sud. Lionė Lapinskienė. Panevėžys: Magilė, 2006. Vosylytė Klementina 2014: Palyginimų žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Straipsniai / Articles 151 Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda LITERATŪRA Andriukaitienė Irena 1996: Spalvos sąvoka ir pavadinimai lietuvių kalboje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 162–166. Andriukaitienė Irena 1997: Spalvos įvaizdis A. Juškos „Lietuviškose svotbinėse dainose“ – Lietuvių kalbotyros klausimai 38, 173–179. Astramskaitė Gražina 1976: Lietuvių baltas ir vokiečių weiß semantinė struktūra. – Kalbotyra 27(1), 7–15. Astramskaitė Gražina 1977: Lietuvių juodas ir vokiečių schwarz optinės reikšmės. – Kalbotyra 28(1), 7–16. Astramskaitė Gražina 1988: Lietuvių juodas ir vokiečių schwarz šalutinės reikšmės. – Kalbotyra 39(1), 4–11. Astramskaitė Gražina 1992: Gyvulių plauko pavadinimai lietuvių ir vokiečių kalboje. – Kalbotyra 42(3), 25–33. Berlin Brent, Kay Paul 1969: Basic Color Terms: Their Universality and Evolution. Berkeley: University of California Press. Daujotytė Viktorija 1999: Tekstas ir kūrinys. Vilnius: Kultūra. Fraenkel Ernst 1962: Litauisches etymologisches Wörterbuch 1. Heidelberg: Carl Winter. Gudavičius Aloyzas 2000: Etnolingvistika. Šiauliai: Šiaulių universitetas. Gudavičius Aloyzas 2009: Etnolingvistika (tauta kalboje). Šiauliai: Šiaulių universitetas. Hardin Clyde L., Maffi Luisa, ed., 2002: Color categories in thought and language. United Kingdom: Cambridge University Press. Heider Eleanor 1971: “Focal” color areas and th development of color names. – Developmental Psychology 4, 447–455. Heider Eleanor 1972: Universals in color naming and memory. – Journal of Experimental Psychology 93, 10–20. Jokubaitienė Toma 2009: Baltumo ir juodumo konceptai lietuvių ir anglų kalbose. Magistro darbas. Šiaulių universitetas. Jonaitis Alvydas 2009: Spalvotyra. Kaunas: Terra Publica. Juzelėnienė Saulutė 2001: Būdvardžių semantika ir stilistika „XX amžiaus lietuvių poezijoje“: Spalvų reikšmės būdvardžių konotacijos. Daktaro disertacijos santrauka. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. AURELIJA GRITĖNIENĖ 152 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Kazlauskaitė Rūta 2010a: Žydinčios aguonos vaizdinys lietuvių poezijoje. – Filologija 15, 53–70. Kazlauskaitė Rūta 2010b: Spalvų pavadinimai Janio Akuraterio apysakos „Kalpa zēna vasara“ vertimuose į lietuvių kalbą. – Valoda-2010: valoda daždu kultūru kontekst 20, Daugavpils: DU akademiskais apgāds “Saule”, 128–141. Kazlauskaitė Rūta 2011: Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje. – Acta humanitarica universitas Saulensis 13, 440–455. Kazlauskaitė Rūta 2014: Žydinčios saulėgrąžos vaizdinys lietuvių poezijoje. – Res humanitariae 16, 86–107. Prieiga internete: http://journals.ku.lt/index.php/RH/article/view/1014/1197) [žiūrėta 2017 03 30]. Kazlauskaitė Rūta, Ramanauskienė Eglė 2011: Naujieji spalvų pavadinimai lingvistinės pragmatikos požiūriu. – Res humanitariae 10, 176–201. Prieiga internete http:// etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2011~1367184181750/ datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content) [žiūrėta 2017 04 10]. Lapė Juvencijus, Navikas Gediminas 2003: Psichologijos įvadas. Vilnius: LTU Leidybos centras. Marcinkevičienė Rūta 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Paulauskas Jonas 1987: Sisteminis lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslas. Pleij Herman 2010: Karminas, purpuras ir mėlis. Apie spalvas Viduramžiais ir vėliau. Vilnius: Aidai. Roze Anitra 2005: Krsu nosaukumi: lingvistiskais aspekts latviešu valod. Promocijas darba kopsavilkums filoloģijas doktora grāda iegūšanai. Rīga: LU, LVI. Smoczyński Wojciech 1981: Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego. – Acta Baltico-Slavica 14, 211–240. Tekorienė Dalia 1983: Lietuvių kalbos būdvardžių semantinis valentingumas. – Kalbotyra 34(1), 97–107. Vasilevič, Kuznecova, Miščenko – Вacилeвич Aлeкcaндр П., Кyзнeцoвa Cвeтлaнa Н., Mищeнкo Cepгeй C. 2005: Цвeт и назвaния цвeтa в pyccкoм языкe. Мocквa: KoмKнигa. Viburytė Jolanta 2003: Gyvulių plauko spalvos apibrėžimo problema Lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografijos ir leksikologijos problemos. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Straipsniai / Articles 153 Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda Wierzbicka Anna 1990: The meaning of color terms: semantics, culture, and cognition. – Cognitive Linquistics 1, 99–150. Vladarskienė Rasuolė 2014: O que pode ser verde? Nativa língua 2, 38. Colours and Shades of Petals in Modern Lithuanian Prose: Black and White SUMMARY The article analyses more than 300 collocations found in 98 works of 61 modern Lithuanian prose authors, these collocations are used by the authors to convey the white or black colour of the petals of flowering plants and the shades of these colours. Analysed prose authors in their texts mention approximately 70 white flowering plants, these are: trees, bushes, fruit trees, berry scrubs, weeds, forest, meadow, field, garden, indoor and and greater other plants. In the analysed collocations only 4 black flowering plants (lilies, roses, tulips celandines) are found. Research material indicates that when conveying the colour of achromatic petals authors usually use the adjectives white (Lith. baltas, -a; juodas, -a; feminine and masculine form; 152 collocations) and black (Lith. juodas, -a; feminine and masculine form; 10 collocations). Less frequently the colour of petals is described by using pronominal form of adjectives (the white (Lith. baltasis, -oji; feminine, masculine form) used 41 times; the black (Lith. juodasis, -oji; feminine, masculine form) used 9 times). Usage of the pronominal form of adjectives is determined by the context of the story: the white usually marks the sorts of plants that really exist (e.g. the white clover, the white lily; Lith. baltasis dobilas, baltoji lelija, etc.) and the black is usually used when imaginary sorts or kinds of plants are described in the work. The highest intensity of white colour is emphasized by using the superlative form of adjectives, i.e., the whitest (Lith. balčiausias, baltų balčiausias), tautological collocations white white (Lith. baltas baltas), derivatives formed with suffixes snow-white (Lith. baltutėlis), etc. Verbs showing white, was showing white, shine white, shone white, will shine white (Lith. baltuoja, baltavo, boluoja, (su)bolavo, suboluos) are used to indicate white colour in prose works as well. Some authors use adverb whitely (Lith. baltai) to indicate the colour of petals in their texts. To indicate this colour the prose writers also use nominal abstracts whiteness (Lith. baltumas, baltuma, baltybė). There are cases when achromatic colours are conveyed through a concrete object, a certain colour prototype. The colour white and its shades quite frequently are described by using various comparisons. Usualmente, plants that have white petals are compared to the closest objects of the persons surroundings: snow, soap suds or milk foam, cotton, wedding dress, shroud, AURELIJA GRITĖNIENĖ 154 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI some food items, white birds. It can be said that comparisons as these have become stereotypes: white as snow/paper/milk/foam/curd/swan); black as night. Analogous prototypically white reality denotates (pale face, feet, hands, fingers, teeth, breasts, white hair, swans, paper, snow, etc.) are compared to white petals of plants. It was noticed that female authors more thoroughly and more creatively convey to the readers colours and shades of the blooms. Male authors usually indicate the precise colour of the bloom but rarely mention subtle shades of colour of the blooms. More poetically and in detail male authors describe only more well-known white flowering booms (apple tree, cherry three, lily, etc.). Estas diferenças são determinadas não só by the specificity of gender but also by individual qualidades of the writer. Analysed collocations show that the authors use more varied literary devices to describe naturally growing and blooming plants (cherry trees, apple trees, mock-oranges, adjectives white and black. etc.). The colour of picked flowers is usually indicated in a very specific way, i.e., by using Įteikta 2017 m. birželio 9 d. AURELIJA GRITĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituânia [email protected]