Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda

134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI AURELIJA GRITĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija i leksikog a ija. VAINIKLAPIŲ SPALVOS IR ATSPALVIAI ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVIŲ PROZOJE: BALTA IR JUODA Colou s and Shades o Pe als in Mode n Li huanian P ose: Black and Whi e ANOTACIJA S aipsnio y imo objek as – 61 šiuolaikinės lie u ių p ozos au o iaus 98 kū iniuose as os daugiau nei 300 kolokacijų, ku iose p ozininkai iesiogiai a pasi elkę palyginimus bei me a o as kalba apie bal ą i juodą žydinčių augalų ainiklapių spal ą i šių spal ų a s- pal ius. Ty imo ikslas – išsiaiškin i, kokiomis leksemomis mūsų au o iai pe eikia bal ą i juodą ainiklapių spal ą, ap ašy i spal os aiškos s uk ū ą i seman iką; nus a y i, kokie p o o ipiškai bal i ik o ės deno a ai lyginami su bal ais augalų žiedais; iš i i, su kokiais ik o ės a ibu ais a ink ų kolokacijų au o iai lygina bal us i juodus augalų ainiklapius, kokie palyginimai su šiomis žiedų spal omis i oje medžiagoje y a dažniausi i p ia ė- ja p ie s e eo ipų. Iš i a medžiaga odo, kad į a dydami žiedlapių spal ą au o iai daž- niausia a oja būd a džius bal as, -a i juodas, -a, šiek iek ečiau spal a nusakoma į a - džiuo iniais būd a džiais. Bal a spal a p ozos kū iniuose į a dijama i eiksmažodžiais bei a dažodiniais abs ak ais. Už iksuo a a ejų, kai ach oma inės spal os į a dijamos pe konk e ų daik ą, p o o ipinį a i inkamos spal os u ė oją; palygin i dažnai šios spal os nusakomos i pasi elkus me a o as bei į ai ius palyginimus. ESMINIAI ŽODŽIAI: seman ika, kolokacija, spal a, bal a, juoda, meninis s ilius. ANNOTATION The objec o he a icle is mo e han 300 colloca ions ound in 98 wo ks o 61 mode n Li huanian p ose au ho s; hese colloca ions a e used by he p ose w i e s o con ey di- ec ly o by using compa isons o me apho s he whi e o black colou o lowe ing plan s and he shades o hese colou s. The aim o he esea ch is o de e mine wha lexemes he S aipsniai / A icles 135 Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda analysed au ho s use o con ey black and whi e colou s o pe als; o desc ibe he s uc u e and seman ics o colou exp ession; o de e mine wha p o o ypically whi e eali y de- no a a a e compa ed wi h whi e blossoms; o in es iga e wi h which eali y a ibu es he au ho s o chosen colloca ions compa e whi e and black pe als, which compa isons wi h hese colou s a e he mos equen so ha use becomes almos s e eo ypical. The esea ch indica es ha when desc ibing he colou o pe als, he au ho s use adjec i es whi e and black (Li h. bal as, -a; juodas, -a; eminine and masculine o m), less equen ly he colou is desc ibed by using p onominal o m o adjec i es. Ve bs and nominal abs ac s a e al- so used o indica e whi e colou . The e a e cases when ach oma ic colou s a e con eyed h ough a conc e e objec , a ce ain colou p o o ype; o en he colou s a e desc ibed by employing me apho s and a ious compa isons. KEYWORDS: seman ics, colloca ion, colou , whi e, black, belles-le es s yle. ĮVADAS Žydėjimas – įspūdingas gam os eiškinys. Ne ieną iš mūsų (ypač kū ėjus) pake i besiskleidžiančių i išsiskleidusių žiedų o mos, spal os i k apai, odėl dėsninga, kad šis gam os aizdas u i „i in yškų kū ybos p o eks ą“, ku is ė- liau ampa eks u – kū iniu (Daujo y ė 1999: 55). P ozos eks uose šis gam os eiškinys dažniausiai pasi elkiamas kū inio nuo aikai pe eik i, eiksmo ie ai a laikui pa yškin i. Skai an šiuolaikinės lie u ių au o ių p ozos eks us1 egi- mos d i endencijos: ieni au o iai žiedų spal as nu odo labai konk ečiai, a si emdamiesi pi mu įspūdžiu a iš anks o pasąmonėje susi o ma usiais s e eo i- piniais aizdiniais, o ki i į augalo žiedą įsižiū i labai a idžiai – pas ebi i ap a- šo sub iliausius pumpu ų i išsiskleidusių ainiklapių a spal ius, nu odo žiedo idu io spal ą i pan. Pa s žydėjimas kaip eiškinys labai dažnai s ip iai emociškai pa eikia ne ik ašy oją, jo ku iamą pe sonažą, be i skai y oją. Įspūdį da o ne ik žiedų o ma, be i jų spal a2, ku i padeda pe ek i jausmus, nuo aiką i pan. Kaip žinome, apie 80–90 % in o macijos apie išo inį pasaulį žmogus gauna ma ydamas (Lapė, Na ikas 2003: 72). Aplinkinius daik us galima apibūdin i i nenaudojan spal ų (padeda o ma, eks ū a, „š iesaus i amsaus“ są oka i 1 Tai g ynai ch onologinis pasi inkimas. S aipsnyje šiuolaikine lie u ių li e a ū a laikomi kū i- niai, pa ašy i i išleis i Lie u ai a kū us nep iklausomybę – po 1990 me ų. 2 Remian is s aipsnio au o ės sukaup omis kolokacijomis nus a y a, kad žiedų spal ų gama a - ink uose p ozos eks uose gali bū i iš eikš a 19 būd a džių: aly inis, -ė, bal as, -a, balkš as, -a, bals as, -a, gel ona, -a, gels as, -a, juodas, -a, lelijinis, -ė, mėlynas, -a, mels as, -a, o anžinis, -ė, pil- kas, -a, pu pu inis, -ė, audonas, -a, aus as, -a, ožinis, -ė, udas, -a, iole inis, -ė, žyd as, -a. AURELIJA GRITĖNIENĖ 136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI pan.), ačiau is dėl o spal a ge okai p aplečia daik ų apibūdinimo spek ą (Jo- nai is 2009: 8). Spal a – inhe en inė ypa ybė, p iklausan i pačiam daik ui kaip jo sa as is. In o maciją apie okias daik ų ypa ybes žmogus gauna pojūčiais. Spal a egos ecep o iais dažniausiai isų su okiama ienodai, ad spal ą eiš- kian ys būd a džiai ski ini inhe en inių absoliučiųjų būd a džių klasei (pla- čiau ž . Teko ienė 1990: 98, 119). Spal as į ai iais aspek ais y inėja į ai ių mokslo šakų specialis ai: dailė y- ininkai, izikai, ma ema ikai, chemikai, iziologai, biologai, psichologai, e no- logai i k . Kalbiniu požiū iu spal as analiza o ne ienas Lie u os ling is as. Čia paminėsime ik kele ą iš jų. I ena And iukai ienė ap ašė spal os są oką i pa adinimus lie u ių kalboje; y ė spal os į aizdį An ano Juškos Lie u iško- se s o binėse dainose (And iukai ienė 1996: 162–166; 1997: 173–179). G ažina As amskai ė y ė lie u ių bal as i okiečių weiss seman inę s uk ū ą (As- amskai ė 1976: 7–15), ap ašė lie u ių juodas i okiečių schwa z op ines i ša- lu ines eikšmes (As amskai ė 1977: 7–16; 1988: 4–11). Ši y ėja ap ašė gy ulių plauko pa adinimus lie u ių i okiečių kalboje (As amskai ė 1992: 25–33), o Jolan a Vibu y ė nag inėjo gy ulių plauko spal os apib ėžimo p oblemą Lie- u ių kalbos žodyne (Vibu y ė 2003: 119–135). Saulu ė Juzelėnienė analiza o, kokios kono acinės eikšmės būdingos spal ų eikšmės būd a džiams XX am- žiaus lie u ių poezijoje (Juzelėnienė 2001). Rasuolė Vlada skienė ap ašė būd a - džio žalias eikšmes sudė iniuose e minuose, ap a ė e s inės šio būd a džio eikšmės a spal ius (Vlada skienė 2014: 3–8). Aloyzas Guda ičius išanaliza o žalios spal os koncep ą (Guda ičius 2009 105–114), o jo s uden ė Toma Joku- bai ienė – juodumo i bal umo koncep us lie u ių i anglų kalboje (Jokubai ie- nė 2009). Rū a Kazlauskai ė, ap ašydama į ai ių augalų (aguonos, yšnios, sau- lėg ąžos) aizdinius lie u ių poezijoje, analiza o i šių augalų žiedlapių spal as (Kazlauskai ė 2010a: 53–70; 2011: 440–455; 2014: 86–107); ap ašė spal ų pa- adinimus ienos Janio Aku a e io apysakos e imuose į lie u ių kalbą (Kaz- lauskai ė 2010b: 128–141). Ši y ėja, ka u su Egle Ramanauskiene, ling is inės p agma ikos požiū iu analiza o naujuosius spal ų pa adinius publicis iniuose leidiniuose (Kazlauskai ė, Ramanauskienė 2011: 176–201)3. Užsienio y ėjai sa o y imuose nemažai dėmesio ski ia spal os pe cepci- jai i koncep ualizacijai. An opologai B en as Be linas i Paulas Kayʼus a liko ekspe imen us i y ė, kaip žmonės su okia pag indines (židinio) spal as (Be - lin, Kay 1969). Eleano os Rosch da bų ikslas – nus a y i, a pag indinių spal- ų sky imas i ka ego iza imas p iklauso nuo kalbos, a nuo senso inės sis e- mos (Heide 1971, 1972). Apie spal ų uni e salijas nemažai y a ašiusi lenkų 3 Šiame s aipsnyje pa eikiama da pla esnė spal os žodžių leksinių, seman inių i k . y imų lie- u ių i užsienio y ėjų publikacijų apž alga (Kazlauskai ė, Ramanauskienė 2011: 178–179). S aipsniai / A icles 137 Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda ling is ė Anna Wie zbicka (Wie zbicka 1990: 99–150). Iš naujausių da bų bū- ina paminė i didelę kolek y inę ling is ų, an opologų i psichologų s udi- ją, ski ą spal os ka ego izacijai (Ha din, Ma i 2002). Joje į ai iais aspek ais analizuojama, kaip žmogus su okia spal ą, kokiais koncep ais as su okimas ealizuojamas kalboje. La ių kalbos spal ų pa adinimus išsamiai iš y ė Ani a Roze (Roze 2005), usų kalbos spal ų pa adinimai ap ašy i kolek y inėje mo- nog a ijoje (Vasile ič, Kuzneco , Miščenko 2005). Šio s aipsnio ikslas – išsiaiškin i, kokiomis leksemomis a ink ų koloka- cijų au o iai sa o kū iniuose pe eikia bal ą i juodą žiedų spal ą4. Ty imo už- da iniai: ap ašy i ach oma inių spal ų pa adinimų s uk ū ą i seman iką; nu- s a y i, kokie p o o ipiškai bal i ik o ės deno a ai lyginami su bal ais augalų žiedais; iš i i, su kokiais ik o ės a ibu ais a ink ose kolokacijose lyginami bal i i juodi augalų ainiklapiai, kokie palyginimai su šiomis žiedų spal omis su ink oje medžiagoje y a dažniausi (p o o ipiniai) i p ia ėja p ie s e eo ipų5. Ty imo me odų pasi inkimą lėmė analizuojamosios medžiagos speci ika. No in spal ų aišką i seman iką ap ašy i kuo išsamiau, kompleksiškiau, y i- me aikomi į ai ūs a ps i iniai me odai: seman inės, s ilis inės i kogni y inės analizės, ap ašomasis i p agma inės in e p e acijos me odai. Šiam y imui me- džiaga ink a iš XX a. pabaigos – XXI a. lie u ių au o ių p ozos eks ų – oma- nų, apsakymų, no elių, apysakų i panašių žan iniu požiū iu kū inių. S aips- nyje analizuojami a ski i sakiniai a jų agmen ai – . y. a ink os kolokacijos6. Ti iamoji medžiaga – iš 61 p ozininko 98 kū inių iš ink a daugiau nei 300 ko- lokacijų, ku iose au o iai iesiogiai a pasi elkę palyginimus i me a o as kalba apie bal ą i juodą ainiklapių spal ą i šių spal ų a spal ius7. 4 Spal a y a ne medžiaga, o lūž ančios š iesos eiškinys. Tai žinoma nuo XVII a., kai Izaokas Niu onas p izmėje bal os š iesos spindulį išskaidė į spal ų spek ą, adinamąją š iesos dispe - siją (Pleij 2010: 20). Manoma, kad žmogaus akis ski ia nuo 7 iki 10 milijonų a spal ių (Jonai is 2009: 8). 5 Ling is ikoje s e eo ipas sup an amas kaip subjek y iai de e minuo as eiškinio a daik o aiz- dinys, apiman is jam p iski iamus požymius i e inimą, ku is iš ik o y a ik o ės in e p e a- cijos ezul a as, unkcionuojan is kalbinės isuomenės sąmonėje. Plačiau apie s e eo ipo są oką ž . Guda ičius 2000: 59–64. 6 Kolokacijos sup an amos kaip įp as as ieno a ki o žodžio a ojimo kon eks as, am ik ų lek- semų a ojimas d auge, įp as inės žodžių asociacijos kalboje su ki ais sakinio žodžiais (plačiau apie kolokacijos samp a ą ž . Ma cinke ičienė 2010: 70–91). 7 Daba inės lie u ių kalbos eks yne (h p:// eks ynas. du.l ) aip pa galima as i g ožinės li e- a ū os eks ų; jie suda o 11,6 % isos en pa eikiamos medžiagos (į šį skaičių įeina i e s iniai kū iniai), ačiau spal ų y imui ien eks yne pa eik os medžiagos pe mažai. No in nus a y i konk e aus augalo ainiklapių spal ą ka ais neuž enka eks yne pa eikiamos ik ienos kon- ko dancijos eilu ės (300 ženklų). Ti ian spal ų aišką i seman iką dažnai eikia daug pla esnio AURELIJA GRITĖNIENĖ 138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI 1. BALTI, BALKŠVI, BALSVI VAINIKLAPIAI Lie u ių kalbos aiškinamieji žodynai pa eikia nuo 4 iki 9 būd a džio bal as, -a eikšmių. Viena iš pag indinių šio žodžio eikšmių siejama su spal a – ‘ i- siškai š iesus (apie spal ą), sniego, pieno spal os’ (BŽ). Bal a – ach oma inė8 spal a ( . y. bespal ė spal a, odan i sąsają a p š iesos i spal os). Ne a si ik i- nai i būd a džio bal as, -a e imologija lie u ių kalboje i daugelyje ki ų kalbų siejasi su š iesa i blizgėjimu. Seniau indoeu opiečių kalbose šis pa adinimas ne nežymėjo konk ečios spal os, o eiškė ik š iesą: lie. bál as, la. ba s emiasi šaknimi *bh-, s. i. bh i ‘š iečia’ (F aenkel 1962: 32; Smoczyński 1981: 234; As amskai ė 1976: 7). Ti ų kolokacijų au o iai mini apie 70 bal ai žydinčių ski ingų augalų genčių. 1) Medžiai, k ūmai, aismedžiai, aisk ūmiai: akacijos (N. Kep. 2005: 14)9, aly os (R. G an. 2011: 52), blindės (H. Gud. 2013: 272), e škėčiai (e škė ožės) (J. Skab. 2004: 217), ie os (O. Jau . 2009a: 35), jazminai (V. Čep. 2008: 152), ka klai (R. Flick. 2015: 196), kaš onai (G. Vil. 2012: 22), k iaušės (S. K uop. 2007: 89), liepos (I. Me . 2004: 121), magnolijos (D. Kal. 2008: 61), migdolai (R. Še . 2006: 101), obelys (H. Čig. 2011: 95), pu inai (J. Skab. 2014: 459), ododend ai (L. Če n. 2015: 140), sly- os (B. Jon. 2011: 54), šei amedžiai (J. Skab. 2014: 214). 2) Pik žolės, da žo ės, miškų, pie ų, laukų, kalnų, andens augalai: aguonos (R. Še . 2001: 107), ba kūnai (V. Rač. 2008: 74), Sosno skio ba ščiai (B. Jon. 2011: 27), bob amuniai (da adinami šun amuniais) (V. Žil. 2013: 133), builiai (B. Pūk. 2003: 129); bul ės (L. Gu . 2006: 106), bal ieji dobilai (D. G ig. 2008: 39), edel eisai (O. Jau . 2009a: 62), ga š os (R. Še . 2013: 124), ka enės (H. Gud. 2013: 184), kiškio ko- pūs ai (O. Bal. 2006: 15), k aujažolės (V. Al. 2010: 153), andens lelijos (L. Gu . 2006: 67), lo osai (J. I . 2000: 120); no elės (B. Jon. 2007: 103), plukės (M. S i b. 2011: 39), amunės (A. Pi . 2001: 31), šilokai (J. Skab. 2004: 183), š yliai (H. Gud. 2013: 184), š en aga š ės (R. Še . 2006: 155), ijokliai (B. Pūk. 2003: 63); ingio ykš ės (H. Gud. 2013: 195), yšnios kū inio kon eks o, neiša dy o konk ečių eks ų ien isumo, ad medžiaga šiam y imui ink a ne iš eks yno, o keliolika me ų skai an a ski us kū inius i išsi ašan iš jų daug pla esnes su spal os aiška i seman ika susijusias kolokacijas. 8 Ach oma ines spal as galima suski s y i į penkias pag indines: juodas, amsiai pilkas, š iesiai pilkas i bal as. Ta p šių spal ų gali bū i daug į ai ių a spal ių. Žmogaus akis sugeba a ski i apie 300 ach oma inių a spal ių (Jonai is 2009: 38). 9 Skliaus uose nu odoma ik po ieną šal inio su umpinimą. Visas šal inių są ašas pa eikiamas s aipsnio gale. S aipsniai / A icles 139 Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda (D. Kal. 2015: 96), žinginiai (E. Ku k. 2009: 79), ži niai (D. Kal. 2008: 154). 3) Da želio gėlės: as ai (B. Pūk. 2003: 211), bijūnai (da adinami pina- ijomis) (B. Jon. 2007: 16), ch izan emos (D. Jaz. 2007: 36), elebo ai (B. Jon. 2009: 42), gal onijos (E. Lieg. 2013: 23), gubojos (U. Ba . 2016: 26), g azdikai (D. Op. 2016: 168), hiacin ai (D. Kaj. 2007: 114), ju gi- nai (A. Zu . 2010: 78), ka deliai (E. Lieg. 2004: 8), k okai (D. Op. 2015: 167), lelijos (S. Ach 2006: 27), na cizai (A. Žag. 2013: 332), pakalnu ės (I. Za . 2016: 17), pe unijos (K. Sab. 2012: 119), ožės (A. Tap. 2013: 321), abakas (K. Sab. 2011: 234), ulpės (G. Adom. 2005: 105), uolaskėlės (H. Gud. 2013: 229). 4) Kamba iniai augalai: azalijos (V. Palč. 2011: 51), gloksinijos (J. I . 2000: 177), kalijos (J. Ap. 2010: 182), kamelijos (B. Jon. 2009: 10), kli- ijos (B. Jon. 2009: 10), o chidėjos (D. Kaj. 2007: 26). Pa ys populia iausi bal ai žydin ys augalai i ose lie u ių p ozininkų ko- lokacijose – ožės (minimos 19 au o ių eks uose), obelys i lelijos (jas mini 12 au o ių), bal ieji dobilai (11), ie os (9), yšnios i amunės (8), sly os i jaz- minai (5). Bal os spal os aiška i ose kolokacijose gana į ai i. Dažniausiai bal a spal a būna į a dijama iesiogiai – būd a džio bal as, -a į ai ių linksnių pa- p as osiomis o momis (152 ka us) a ba šio būd a džio į a džiuo ine o ma bal asis, -oji (41 ka ą). Į a džiuo inė o ma pap as ai a ojama dobilų i lelijų spal ai į a dy i, kiek ečiau minimos bal osios akacijos, ba kūnai, ie os, kalijos, amunės, ožės. Iš iesų okiais a ejais ka ais būna sunku a ski i, kada au- o iai į a džiuo iniu būd a džiu no i pab ėž i augalo ūšį (bal oji lelija (Lilium candidum), bal asis dobilas (T i olium epens), bal ažiedis ba kūnas (Melilo us al- bus)), o kada kalba iesiog apie žiedų spal ą. No ėdami pab ėž i akinamą ainiklapių bal umą, šios spal os pa į didžiausią in ensy umą, a ink ų kolokacijų kū ėjai a oja aukščiausio laipsnio būd a - džius: balčiausias, bal ų balčiausias (R. G an. 1998: 119), au ologinius junginius bal as bal as (H. Čig. 2007: 66), p iesagų edinius bal u ėlis (L. Če n. 2011: 166) i pan. Taip pažymimas didžiausias ypa ybės laipsnis, be o, okiais a ejais bū- d a džio bal as seman inėje s uk ū oje iš yškėja i e inamoji sema (plg. Ju- zelėnienė 2001: 11). AURELIJA GRITĖNIENĖ 140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI Rečiau (10 au o ių eks uose) ainiklapių spal a nusakoma p ie eiksmiu bal- ai: „Bal ai žydėjo aukš os ga š os“ (J. Skab. 2000: 224); „<…> nieku Eu opoj jis nema ė aip bal ai žydinčių yšnių“ (R. G an. 2013: 155)10 i pan. A spal iui nusaky i da ečiau a ojamas būd a dis su p ie eiksmiu: „[no- elės žydi] <...> blizgiai bal ais žiedeliais“ (B. Jon. 2007: 103); „Po kojų šun- amunių plo elis – skaisčiai bal ų, nenuleipusių nuo kai os i dulkių“ (V. Žil. 2013: 133)11. Spal ai į a dy i au o iai a oja i a dažodinius abs ak us: 1) Bal umas: „Jo sode augo nuos abiausios isų ūšių i isokių spal ų ožės: sniego bal umo, pieno bal umo, gulbės bal umo <...>“ (K. Kas. 2007: 10); „Vyšnios bal umas jau iš i pęs – ik ai ku ne ku šiepiasi pa ėla ęs žiedas“ (A. Zu . 2010: 314). 2) Bal ybė: „Jų [aly ų] k apnus iole as i bal ybė iesiog gniaužė ši dį“ (J. Skab. 2000: 191); „Juoduose andenyse a sispindėjo jų [ie ų] bal ybė“ (J. Skab. 2000: 33). 3) Bal uma: „Vyšnių bal uma p islopusi <...>“ (A. Zu . 2010: 74). Spal ą žymi i de e mina y inis dū inys bal ažiedis: „<…> palenkė bal ažie- dę gal ą Lelija“ (O. Jau . 2005: 70); „P ie apsamanojusių akmenų auga bal ažie- džiai šilokai <...>“ (J. Skab. 2004: 183). Daugiau nei 20 ka ų i ose kolokacijose spal a į a dijama i eiks- mažodžiais bal uoja (G. Bul. 2015: 121), bal a o (O. Jau . 2005: 40), boluoja (B. Jon. 2011: 75), bola o (E. Ign. 2000: 95), subola o (M. Luž. 2006: 53), subo- luos (A. Zu . 2010: 12). Būd a džiais balkš as, bals as apibūdinamas š iesio laipsnis, jais nusako- ma ne isai bal a, o apybal ė ainiklapių spal a: „Balkš os [ie ų] k apų s o ės plūdo iesiai į mane“ (J. Skab. 2000: 114); „Pe augusios ga š os balkš ų žiedų gal omis <...>“ (J. Skab. 2014: 234); „<...> bals ais aksominiais žiedais plyš a ka klai“ (R. Flick 2015: 196). Š iesos ono in ensy umas žymimas i dū iniu bal ažals is12 – juo nusako- mas šei amedžio ainiklapių žals ai bal as a spal is (J. Skab. 2014: 214). Pana- šaus a spal io i elebo ų žiedai, ku ių spal ą nusaky i padeda būd a dis žals as 10 Čia i oliau eks e a i inkamiems eiginiams ilius uo i pa eikiama ik po ieną a kelis ipiš- kiausius pa yzdžius. 11 Būd a dis su p ie eiksmiu e ai a ojamas ik kalban apie ach oma ines spal as, ačiau į a - dy i ch oma inėms spal oms okia aiška ypač dažnai pasi elkiama. 12 Jis laiky inas Joli os Skablauskai ės naujada u, nes ne iksuo as nė iename lie u ių aiškinama- jame žodyne. S aipsniai / A icles 141 Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda i a dažodinis abs ak as bal umas: „<...> žals o bal umo žiedais Hellebo us ni- ge <...>“ (B. Jon. 2009: 42). Įdomu ai, kad bal os spal os ainiklapių a spal is i uose p ozos eks uo- se nenusakomas būd a džiais apybal is, bal okas, balzganas, pobal is (kalbėdami apie ainiklapių spal ą i ų eks ų au o iai nė ka o nepa a ojo nė ieno iš šių būd a džių). Į bal os spal os aišką galime paž elg i i kongni y iniu bei s ilis iniu aspek- u. Ty ėjai y a apib ėžę spal ų pa adinimų e oliucijos e apus. Pi miausia spal a apibūdinama nu odan į ge ai žinomą gam os ealiją – kalbinės bend uomenės p ipažįs amą os spal os skleidėją, a ba p o o ipą (plg. Kazlauskai ė 2011: 179). Lie u iams bal os spal os p o o ipas y a sniegas (Guda ičius 2000: 61). Tai pa i ina i g ožinėje li e a ū oje as i gausūs pa yzdžiai – čia labai dažnai bal i augalų žiedų ainiklapiai lyginami su sniegu, o pa s žydėjimas – su snigi- mu: „Ch izan emos bal os kaip sniegas <…>“ (R. Še . 2006: 67); „<…> obelų žydėjimo dienomis aikui a odyda o, kad bal i kaip pi mas sniegas žiedai den- gia isą pasaulį“ (L. Gu . 2013: 461); „<...> isi paskui u ėjo suk i p ie žiedais sningančios yšnios <...>“ (A. Zu . 2010: 310); „<...> aka e a siduso snygu- iuojan is šei amedis p ie slenksčio <...>. Pakilo da sma kesnis ėjas. Šniokš ė, k a ė šei amedį lyg gėlių puokš ę, snigo žiedlapiais“ (J. Skab. 2014: 235); „<...> sniego bal umo yšnios13 <...>“ (N. Vai k. 2013: 251). Aki aizdu, kad apibūdin i žiedų bal umą ypač dažnai padeda palyginimai14. Lie u ių pasaulė aizdyje sniegas, k eida, gulbė, pu a, pienas, d obė i k . daik- ai ep ezen uoja bal ą spal ą (Paulauskas 1987: 177). Taigi su okiais a ibu ais siejami bal i augalų ainiklapiai aip pa sup an ami kaip š iesūs, y i, nekal i (plg. Kazlauskai ė 2011: 450). Ti iamose kolokacijose au o iai bal us augalų žie- dlapius lygina su šiais bal ais (a ba š y inčiais) ik o ės a ibu ais: 1) Bui ies daik ais (muilo a pieno pu omis, a a, es u ine suknele, įka- pėmis, a ške, g ie inėle i k .): „<...> Obelys i yšnios bola o lyg aikų išmuilin os gal os“ (E. Ign. 2000: 95); „ <...> [muilinė guboja] panaši į muilo pu as – pu i i bal a“ (U. Ba . 2016: 26); „Pilies šlai ai bal a o apaugę žydinčiomis ie omis, a odė a si bū ų ap ašky i pieno pu omis“ (J. Skab. 2000: 114); „<…> obelis p ažydo lyg a os kalnas“ 13 Lie u ių poe iniame pasaulė aizdyje aip pa įp asčiausia bal ų yšnios žiedlapių – sniego pa- alelė. Tokia sąsaja mo y uo a, nes žiedlapiai i sniegas u i daugiausia bend ų a ibu ų: ‘bal as’, ‘k in an is / dengian is’, ‘pu us / minkš as’, ‘nea spa us empe a ū os pokyčiams’ (Kazlauskai ė 2011: 449). 14 Spal ų pa adinimus i ian ys mokslininkai pas ebėjo, kad į ai iose kalbose spal a pi miausia nusakoma lyginan ją su daik ais, ku iems a spal a būdinga, o ėliau a si anda i įsigali abs- ak ūs spal os pa adinimai (Vlada skienė 2014: 3). AURELIJA GRITĖNIENĖ 142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI (L. Če n. 2015: 111); „<...> žiedais apsipila udenį K isiaus pasodin- a yšnia – a si nuo aka <...>“ (A. Zu . 2010: 306); „<...> amsoje jis [ži nio žiedas] kažkodėl man subal uoja kaip aikiškų įkapių skiau elė“ (D. Kal. 2008: 154); „<...> bal os lyg angelų imi ai gloksinijos <...>“ (J. I . 2000: 177); „<...> žydin i obelis, bal a kaip a škė <...>“ (R. Ma . 2013: 260); „<...> bola o i gels a g ie inėle aplie i medžiai [kaš onai] <...>“ (J. Skab. 2014: 187). 2) Dangaus ž aigždėmis: „No elės bu o a si mažos ž aigždu ės – enki enki, o jos is iek bal ai spindi au po kojom“ (B. Jon. 2007: 104); „<...> neap ėpiama nesuskaičiuojama kaip dangaus ž aigždės bal ų [dobiliukų] žiedų daugybė“ (R. G an. 2006: 90). 3) Bal ais paukščiais (balandžiais, gulbėmis, žu ėd omis), bal o kailio gy- ūnais: „Kai žydi magnolijos, a odo, kad medžiuose upi daug bal ų balandžių <...>“ (D. Kal. 2008: 61); „Kamelijų bal umas – g akš ūs gulbių kaklai <...>“ (B. Jon. 2009: 10); „<...> kaip žu ėd a sumosuo- ja žals o bal umo žiedais Hellebo us nige <...>“ (B. Jon. 2009: 42). „O man jis [bal ai žydin is jazminas] – a si bal as pūkuo as iušis <...>“ (K. Kas. 2010: 10). 4) Bal a žmogaus oda: „Už langų augo lelijos, okios pa spal os kaip i jos sū s elėjusi neįdegusi oda <...>“ (J. Skab. 2014: 158). Analogiškai p o o ipiškai bal i ik o ės deno a ai lyginami su bal ais augalų žiedais: 1) Išblyškęs žmogaus eidas, bal os pėdos, ankos, pi š ai, k ū ys, dan ys i pan.: „<...> gau uo os sa y o kojos šalia bal o kaip juozapinė lelija mo e s eido“ (D. Kal. 2015: 38); „<…> a um d i p ažydusios lelijos subal a o k ū ys“ (D. Vai k. 2006: 190); „<...> bučiuoja bal as kaip ką ik p asi- skleidęs lo osas sa o Kū o pėdas“ (J. I . 2000: 120); „Jos [zak is ijonės] pi š ai pe egimi kaip [bal i] g azdiko žiedlapiai“ (B. Pūk. 2003: 291); „<...> dan ys saky um jazmino pumpu ų kekės <...>“ (J. I . 2000: 490)15. 2) Žili16 plaukai: „G ilda bu o senučiukė – mažu ė, sulinkusia nuga- a i bal u ėle gal a – a y um pakalnu ė“ (I. Za . 2016: 17); „<...> 15 Kaip odo pa yzdžiai, mūsų p ozoje su bal ai žydinčiais augalais dažniausiai siejamos mo e ys, me ginos. Panašių aizdinių esama i lie u ių poezijoje – pa yzdžiui, žydin is yšnios medis aizduojamas kaip me gina (plačiau ž . Kazlauskai ė 2011: 449). 16 Šiuose kon eks uose būd a dis bal as žymi ne g yną spal ą, o bal umo laipsnį, a spal į (plg. As- amskai ė 1976: 10). S aipsniai / A icles 149 Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda R. Jon. 2010 – Joni Rasa. Ž aigždė asis A kliukas i Meškiukas Panda. Vilnius. B. Jon. 2007 – Jonuškai ė Bi u ė. K egždėlaiškis. Vilnius. B. Jon. 2009 – Jonuškai ė Bi u ė. Bal ų už auk ukų ango. Vilnius. B. Jon. 2011 – Jonuškai ė Bi u ė. Užsags yk mane. Vilnius. M. Jon. 2010 – Jonu is Ma ius. Slibinas Ju gis i ki os is o ijos. Vilnius. D. Kaj. 2007 – Kajokas Donaldas. Kazašas. Vilnius. D. Kal. 2008 – Kalinauskai ė Danu ė. Niekada nežinai. Vilnius. D. Kal. 2015 – Kalinauskai ė Danu ė. Ske s ėjų namai. Vilnius. K. Kas. 2005 – Kaspa a ičius Kęs u is. K ailos is o ijos. Vilnius. K. Kas. 2007 – Kaspa a ičius Kęs u is. Sodininkas Flo encijus. Vilnius. K. Kas. 2010 – Kaspa a ičius Kęs u is. Mažoji žiema. Vilnius. A. Ka . 2015 – Ka aliauskai ė Ak ilė. Du gy enimai pe ieną asa ą. Vilnius. N. Kep. 2015 – Kepenienė Nijolė. Išgelbėk mane II. Vilnius, 2005. J. K al. 2002 – K alikauskas Juozas. Dinas ijos žū is. Vilnius. S. K uop. 2007 – K uopis Sigi as. Miglų me gai ė. Vilnius. J. Kunč. 2006 – Kunčinas Ju gis. Bal ųjų sū ių nak is. Vilnius. E. Ku k. 2009 – Ku klie y ė Elena. Šešėlių e pėja. Laukinės Todės is o ija. Vilnius. V. Lands. 2007 – Landsbe gis Vy au as V. B iedis Eugenijus. Vilnius. E. Lieg. 2004 – Liegu ė Emilija. Rudžiukė. Vilnius. E. Lieg. 2007 – Liegu ė Emilija. Tė is sug įžo. Vilnius. E. Lieg. 2013 – Liegu ė Emilija. Močiu ės pasaku ės. Vilnius. M. Luž. 2006 – Lužy ė Ma ga i a. Takai. Šiauliai. R. Ma . 2013 – Ma ai y ė Rū a. S ajonė apie sniegą. Vilnius. I. Me . 2004 – Me as Icchokas. S o elė idukelėj. Vilnius. M. Mik. 2016 – Mikėnai ė Monika. Anapus sienos. Ta si eniksas iš pelenų. Vilnius. D. Op. 2015 – Opolskai ė Daina. Ekspe imen as gy en i. Vilnius. D. Op. 2016 – Opolskai ė Daina. I ienąka , Riči. Vilnius. V. Palč. 2011 – Palčinskai ė Viole a. Muzika oliui. Vilnius. A. Pi . 2001 – Pi o as An anas. Vilkas an d i ačio. U ena. B. Pūk. 2003 – Pūkele ičiū ė Bi u ė. Aš uoni lapai. De in as lapas. Vilnius. V. Rač. 2001 – Račickas Vy au as. Nauji Zuikos nuo ykiai, a ba Tik asis džiaugsmas. Vilnius. V. Rač. 2008 – Račickas Vy au as. Zuika da gy as. Vilnius. AURELIJA GRITĖNIENĖ 150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI U. Rad. 2013 – Radze ičiū ė Undinė. Žu ys i d akonai. Vilnius. A. Rus. 2016 – Ruseckai ė Aldona. Šešėlis. Vilnius. K. Sab. 2008 – Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um. Vilnius. K. Sab. 2011 – Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um II. Vilnius. K. Sab. 2012 – Sabaliauskai ė K is ina. Danielius Dalba & ki os is o ijos. Vilnius. J. Skab. 2000 – Skablauskai ė Joli a. T ečiasis ūks an me is. Vilnius. J. Skab. 2004 – Skablauskai ė Joli a. Sep yniadangė e d ė. Vilnius. J. Skab. 2014 – Skablauskai ė Joli a. Žiežulės. Vilnius. R. Skuč. 2016 – Skučai ė Ramu ė. Tai p iimki , kas p iklauso. Vilnius. M. S i b. 2011 – S i by ė-Valaikienė Ma a. Bal u ieškeliu. Kaunas. R. Še . 2001 – Še ely ė Rena a. O ji epasakė miau. Vilnius. R. Še . 2006 – Še ely ė Rena a. Balzamuo ojas. Vilnius. R. Še . 2008 – Še ely ė Rena a. Mėlynba zdžio aikai. Vilnius. R. Še . 2010 – Še ely ė Rena a. Vėjo ai elis. Vilnius, 2010. R. Še . 2013 – Še ely ė Rena a. Va das amsoje. Vilnius. A. Tap. 2013 – Tapinas And ius. Vilko alanda. Vilnius. V. Vėl. 2006 – Vėl Vilė. Ku asa a amžina. Vilnius. G. Vil. 2016 – Viliūnė Gina. Impe a o iaus meilužė. Vilnius. I. Za . 2016 – Za ambai ė Ignė. Skudu inukė. Vilnius. A. Zu . 2010 – Zu ba Algiman as. K isius. Vilnius. A. Žag. 2013 – Žag akaly ė Agnė. Eigulio duk ė: byla F 117. Vilnius. V. Žil. 2013 – Žilinskai ė Vy au ė. Ne as d ugys. Vilnius. LEKSIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, engiamas, ed. kolegija: Danu ė Liu ke ičienė ( y . edak o ė), Ge ūda Nak inienė, Ri u ė Pe okienė, Do ilė S e ikienė, Klemen- ina Vosyly ė, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013–2017. P i- eiga in e ne e: h p://bkz.lki.l . KIŽ – K ikščioniškosios ikonog a ijos žodynas, sud. Dalia Ramonienė. Vilnius: Dailės akademijos leidykla, 1997. SRŽ – Simbolinių eikšmių žodynas, sud. Lionė Lapinskienė. Pane ėžys: Magilė, 2006. Vosyly ė Klemen ina 2014: Palyginimų žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. S aipsniai / A icles 151 Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda LITERATŪRA And iukai ienė I ena 1996: Spal os są oka i pa adinimai lie u ių kalboje. – Lie- u ių kalbo y os klausimai 36, 162–166. And iukai ienė I ena 1997: Spal os į aizdis A. Juškos „Lie u iškose s o binėse dainose“ – Lie u ių kalbo y os klausimai 38, 173–179. As amskai ė G ažina 1976: Lie u ių bal as i okiečių weiß seman inė s uk ū- a. – Kalbo y a 27(1), 7–15. As amskai ė G ažina 1977: Lie u ių juodas i okiečių schwa z op inės eikš- mės. – Kalbo y a 28(1), 7–16. As amskai ė G ažina 1988: Lie u ių juodas i okiečių schwa z šalu inės eikš- mės. – Kalbo y a 39(1), 4–11. As amskai ė G ažina 1992: Gy ulių plauko pa adinimai lie u ių i okiečių kal- boje. – Kalbo y a 42(3), 25–33. Be lin B en , Kay Paul 1969: Basic Colo Te ms: Thei Uni e sali y and E olu ion. Be keley: Uni e si y o Cali o nia P ess. Daujo y ė Vik o ija 1999: Teks as i kū inys. Vilnius: Kul ū a. F aenkel E ns 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch 1. Heidelbe g: Ca l Win e . Guda ičius Aloyzas 2000: E noling is ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika ( au a kalboje). Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. Ha din Clyde L., Ma i Luisa, ed., 2002: Colo ca ego ies in hough and langu- age. Uni ed Kingdom: Camb idge Uni e si y P ess. Heide Eleano 1971: “Focal” colo a eas and h de elopmen o colo names. – De elopmen al Psychology 4, 447–455. Heide Eleano 1972: Uni e sals in colo naming and memo y. – Jou nal o Expe- imen al Psychology 93, 10–20. Jokubai ienė Toma 2009: Bal umo i juodumo koncep ai lie u ių i anglų kalbose. Ma- gis o da bas. Šiaulių uni e si e as. Jonai is Al ydas 2009: Spal o y a. Kaunas: Te a Publica. Juzelėnienė Saulu ė 2001: Būd a džių seman ika i s ilis ika „XX amžiaus lie u ių poezijoje“: Spal ų eikšmės būd a džių kono acijos. Dak a o dise acijos san auka. Kau- nas: Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as. AURELIJA GRITĖNIENĖ 152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI Kazlauskai ė Rū a 2010a: Žydinčios aguonos aizdinys lie u ių poezijoje. – Filo- logija 15, 53–70. Kazlauskai ė Rū a 2010b: Spal ų pa adinimai Janio Aku a e io apysakos „Kalpa zēna asa a“ e imuose į lie u ių kalbą. – Valoda-2010: aloda daždu kul ū u kon eks-  20, Dauga pils: DU akademiskais apgāds “Saule”, 128–141. Kazlauskai ė Rū a 2011: Žydinčios yšnios aizdinys lie u ių poezijoje. – Ac a hu- mani a ica uni e si as Saulensis 13, 440–455. Kazlauskai ė Rū a 2014: Žydinčios saulėg ąžos aizdinys lie u ių poezijoje. – Res humani a iae 16, 86–107. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.ku.l /index.php/RH/a i- cle/ iew/1014/1197) [žiū ė a 2017 03 30]. Kazlauskai ė Rū a, Ramanauskienė Eglė 2011: Naujieji spal ų pa adinimai lin- g is inės p agma ikos požiū iu. – Res humani a iae 10, 176–201. P ieiga in e ne e h p:// e alpykla.li uanis ikadb.l / edo a/objec s/LT-LDB-0001:J.04~2011~1367184181750/ da as eams/DS.002.0.01.ARTIC/con en ) [žiū ė a 2017 04 10]. Lapė Ju encijus, Na ikas Gediminas 2003: Psichologijos į adas. Vilnius: LTU Leidybos cen as. Ma cinke ičienė Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos. Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Paulauskas Jonas 1987: Sis eminis lie u ių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslas. Pleij He man 2010: Ka minas, pu pu as i mėlis. Apie spal as Vidu amžiais i ėliau. Vilnius: Aidai. Roze Ani a 2005: K su nosaukumi: ling is iskais aspek s la iešu alod. P omocijas da ba kopsa ilkums iloloģijas dok o a g āda iegūšanai. Rīga: LU, LVI. Smoczyński Wojciech 1981: Indoeu opejskie pods awy słownic wa bał yckiego. – Ac a Bal ico-Sla ica 14, 211–240. Teko ienė Dalia 1983: Lie u ių kalbos būd a džių seman inis alen ingumas. – Kalbo y a 34(1), 97–107. Vasile ič, Kuzneco a, Miščenko – Вacилeвич Aлeкcaндр П., Кyзнeцoвa Cвeтлaнa Н., Mищeнкo Cepгeй C. 2005: Цвeт и назвaния цвeтa в pyccкoм языкe. Мocквa: KoмKнигa. Vibu y ė Jolan a 2003: Gy ulių plauko spal os apib ėžimo p oblema Lie u ių kal- bos žodyne. – Leksikog a ijos i leksikologijos p oblemos. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i- u o leidykla. S aipsniai / A icles 153 Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda Wie zbicka Anna 1990: The meaning o colo e ms: seman ics, cul u e, and cog- ni ion. – Cogni i e Linquis ics 1, 99–150. Vlada skienė Rasuolė 2014: Kas gali bū i žalias? – Gim oji kalba 2, 3–8. Colou s and Shades o Pe als in Mode n Li huanian P ose: Black and Whi e SUMMARY The a icle analyses mo e han 300 colloca ions ound in 98 wo ks o 61 mode n Li h- uanian p ose au ho s, hese colloca ions a e used by he au ho s o con ey he whi e o black colou o he pe als o lowe ing plan s and he shades o hese colou s. Analysed p ose au ho s in hei ex s men ion app oxima ely 70 whi e lowe ing plan s, hese a e: ees, bushes, ui ees, be y sc ubs, weeds, o es , meadow, ield, ga den, indoo and o he plan s. In he analysed colloca ions only 4 black lowe ing plan s (lilies, oses, ulips and g ea e celandines) a e ound. Resea ch ma e ial indica es ha when con eying he colou o ach oma ic pe als au ho s usually use he adjec i es whi e (Li h. bal as, -a; juodas, -a; eminine and masculine o m; 152 colloca ions) and black (Li h. juodas, -a; eminine and masculine o m; 10 colloca ions). Less equen ly he colou o pe als is desc ibed by using p onominal o m o adjec i es ( he whi e (Li h. bal asis, -oji; eminine, masculine o m) used 41 imes; he black (Li h. juodasis, -oji; eminine, masculine o m) used 9 imes). Usage o he p onominal o m o adjec i es is de e mined by he con ex o he s o y: he whi e usually ma ks he so s o plan s ha eally exis (e.g. he whi e clo e , he whi e lily; Li h. bal asis dobilas, bal oji lelija, e c.) and he black is usually used when imagina y so s o kinds o plan s a e desc ibed in he wo k. The highes in ensi y o whi e colou is emphasized by using he supe la i e o m o ad- jec i es, i.e., he whi es (Li h. balčiausias, bal ų balčiausias), au ological colloca ions whi e whi e (Li h. bal as bal as), de i a i es o med wi h su ixes snow-whi e (Li h. bal u ėlis), e c. Ve bs showing whi e, was showing whi e, shine whi e, shone whi e, will shine whi e (Li h. bal uo- ja, bal a o, boluoja, (su)bola o, suboluos) a e used o indica e whi e colou in p ose wo ks as well. Some au ho s use ad e b whi ely (Li h. bal ai) o indica e he colou o pe als in hei ex s. To indica e his colou he p ose w i e s also use nominal abs ac s whi eness (Li h. bal umas, bal uma, bal ybė). The e a e cases when ach oma ic colou s a e con eyed h ough a conc e e objec , a ce ain colou p o o ype. The colou whi e and i s shades qui e equen ly a e desc ibed by using a ious com- pa isons. Usually, plan s ha ha e whi e pe als a e compa ed o he closes objec s o he pe son’s su oundings: snow, soap suds o milk oam, co on, wedding d ess, sh oud, AURELIJA GRITĖNIENĖ 154 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI some ood i ems, whi e bi ds. I can be said ha compa isons as hese ha e become s e- eo ypes: whi e as snow/pape /milk/ oam/cu d/swan); black as nigh . Analogous p o o- ypically whi e eali y deno a es (pale ace, ee , hands, inge s, ee h, b eas s, whi e hai , swans, pape , snow, e c.) a e compa ed o whi e pe als o plan s. I was no iced ha emale au ho s mo e ho oughly and mo e c ea i ely con ey o he eade s colou s and shades o he blooms. Male au ho s usually indica e he p ecise colou o he bloom bu a ely men ion sub le shades o colou o he blooms. Mo e poe ically and in de ail male au ho s desc ibe only mo e well-known whi e lowe ing booms (apple ee, che y h ee, lily, e c.). These di e ences a e de e mined no only by he speci ici y o gende bu also by indi idual quali ies o he w i e . Analysed colloca ions show ha he au ho s use mo e a ied li e a y de ices o de- sc ibe na u ally g owing and blooming plan s (che y ees, apple ees, mock-o anges, e c.). The colou o picked lowe s is usually indica ed in a e y speci ic way, i.e., by using adjec i es whi e and black. Į eik a 2017 m. bi želio 9 d. AURELIJA GRITĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a au elija.genely [email protected]