scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Dvikalbiai žodynai kaip kultūros tekstai (XIX a. kun. Antano Juškos žodynų pagrindu)

Vilija Sakalauskienė; Zofia Sawaniewska-Mochowa

Full text

Artigos Articles 89 / VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas As direções de pesquisas acadêmicas: leksicografia, leksikologia, etnolingvistica. ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA Academia da Polônia de ciências Slavistica instituto Mokslinių pesquisas direções: leksikografija, leksikologija, etnolingvistika, polkų kalbos istorija. BIIKALBIAI VOODYNAI KAIP TEXTOS CULTUROS (XIX A. KUN. ANTANO JUŠKOS PALAVOR DE PÁGINHO) Translational Dictionaries as Texts of Culture (On the Example of the Nineteenth-Century Dictionaries by Rev. Antanas Juška) ANOTACIA O artigonyje atenção é dirigida em Antano Juškos bikalbio vocodyno lituãos e polkų línguas leksemas, por meio das quais atespira ŽMOGAUS conceptualizavimas, quando descreve-se seu fisinė exaizda, psiika, emoções, socialinė padėtis, tikėjimas e riteigos. Leviam-se questão de equivalentidade, tentando inscrever as semelhanças e diferenças das duas culturas. Artigosnyje analisa-se kalbinė material, selecionada de A. Juškos lietuviųlenkų e lenkųlietuvių línguas diccionų. Autorês coloca a si a questão principal, se a partir do XIX a. dvikalbių diccioná, que são entendidos como textos culturais multiakalbės, é possível,,perscautada informações sobre homens do Lituânia. ESMINIAI VOODŽIAI: Antanas Juška, verstiniai žodynai, XIX amžius, cultura textoas, etnolingvistika. 90 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA ANNOTATION The article is the attempt to analyze linguistic material, excerpted from the lexicographical legacy of Rev. Antanas Juška. This idea fits well into the paradigm of ethnolinguistic research. The authors pose themselves a fundamental question, whether information about a human being can be read out of the nineteenth-century translational dictionaries, when they are approached as texts of culture of multilingual community in Lithuania. KEYWORDS: Antanas Juška, translational dictionaries, 19th century, text of culture, ethnolinguistics. ĮVADAS Em primeiro lugar, é preciso definir como o artigo será usado o termo cultura tekstas. Šiuolaikinėje humanitarinėje literatūroje ši sąvoka taikoma apibūdinant įvairius žmogaus kultūrinės veiklos kūrinius, ir ne tik žodinius pasakymus, bet também, em sentido amplo semiotine, tautosaką, emergente de diferentes tipos de sinais seką (Bartmiński, Niebrzegowska-Bartmińska 2009: 72). Estuda baseia-se bivalvos vocódnios, ou seja, e vocódiais contos, cujos mais importantes o estruturário base a constituem linguísticos sistemas de comparação e avaliação, e suas linguístico fonte tornam-se diversos clodai culturais. Tal definição de cultúricos diccionários é adequada ao XIX a. kunigo Antano Juškos diccionários, cujos dados sistemáticos ocupam um lugar importante cognityviniuose etnolingvistiniuose tyrimuose, pois os pesquisadores cuidam revelar os dados do período realijas e realijas de avaliação. A. Embora Juškos textai ainda seja devidamente não avaliados pelos cientistas, porém tendo em conta a duas (ou mais) diferentes línguas comparada, eles são importante parte do patrimônio cultural Lituãos e polkų. Tiriamas dvikalbis vocynas parankus ainda e pelo que tem a chamada metaakalbą semantina: significâncias descritas perifrazes, apresentada kolokações, sinonimos. Assim formulada tarefa de pesquisa indicar diferenças e semelhanças, como duas nações, contendo seu passado narrativamento, percebe e avalia o mundo, embora e difíceis, mas ocorrdomas, porém só em colaboração de lituanos e polkų pesquisadores, cuja opinião, bvikalbiai vocodyna, apesar do aspecto pragmatinio, fornecem etnolingvistina informação sobre a essência de coletivo subjectividade. Neste artigo a atenção dirige-se a A. Juškos dvikalbio vocodyno leksemos das línguas lituãs e polkų, por quais mostrado ŽMOGAUS conceptualizavimas, quando é descrúdinama seu fizinė ivaizda, psiika, emoções, socialinė padėtis, tikėjimas e ritoigos realização. Objetivo do estudo determinar se nos dicionários bílinguas apresentados a ditações de lituãos e polkų língua, que Artigos Articles 91 / Dvikalbiai žodynai kaip kultūros tekstai (XIX a. kun. Antano Juškos žodynų pagrindu) são atribuídas a um certo grupo semantino, característico toda um significado equivalenteentiškumas, apytikslis equivalentiškumas, se aparecendo uma certa significminė leksinė asimetria de dois comparatórios línguas. Concretiais exemplos de A. Juškos ordodyne apresentados equivalents pretende mostrar, se a imagem de homem em línguas lituãs e polkų é simetriškas e homodai detalhes, se aparecendo certos semantiniai, stilistiniai ou até pragmatiniai com homem relacionadas diferumai. ŽMOG categorizando nomes (atendiendo ao objetivo do artigo, baseamasi daiktavardzes e būdvardzes formas) se distribuem em certo grupo significmines. Biklalbiame lietuviųlenkų kalbų žodyne lietuviškus žodžiai corresponde umažodžiai lenkų kalbos ekvivalentai, também sinonimai. Autorius muitas vezes aplicava descritomio tipo vertimá, traduziu correspondmenis da língua litavians, baseando-se significminhas conexões, possíveis colocações ou significado nusakančiais comentarais, que são apresentados skliaustelios à principal daiktavardžio equivalente. Pavyzdžiui, trikalbio A. Juškos latvių–lietuvių–lenkų kalbų žodyno latvių modos de tradução equivalentes de língua em polkų línguau descritos em detalhe Renata Miseviča-Trilliča (2012; 2013: 162171). Pombėžtina, que A. Juškos vocodyne são não só verstiniai vocodyne, mas e verstiniai aiškinamieji vocodyne, que são imensamente importantes etnolingvistos, aspirantes a espreitar de duas nações, habitantes na mesma território, mundo categorizavim, baseado de duas línguas comparando. Verstiniai dicionários, compostos de pessoas bilíngues, são não só valiosos conjuntos de material para pesquisas sistemáticas fazer, mas também revelam a influência do bilingvismo no sistema da língua, quando autoriaus dvikalbystė implicada de duas nações culturas‟ (Sawaniewska-Mochowa 2014: 131). Investigação acadêmica começa-se, parenkando metodologia e correspondentes conceitos, baseado A. Juškos dvikalbiais polkų e lietuvių kalbų žodiniais. Objeto de pesquisa leksikografinis legado, be publuota parte, sobreviveręs em várias manuscripções redacionais, que foram preenitas e corrigidas outros autores. Portanto, o material é avaliado criticamente. É necessário ter em conta os aspectos léxicos semânticos dos contos, que mudaram os editores posteriores. Matériaga selecionada precisamente tal, porque as correspondências devem ser fornecidas e em lietuviško, e em lenkiško parte do vocódino. Digamos que bivalvos vocodinos constituem specifinem uma espécie de textos. Então surge a questão, que informação é possível ler de tal texto de diccionário histórico, se o considerássemos e valorássemos como um todo e trattuássemos como certo tipo de kūrinį e como monumklão cultural da comunidade multiakalbés, e não apenas como principais e correspondentes eles de palavras traduzidas, criada pra fins de uso unívoco, por exemplo, quando necessário só para aquele período, quando pratica a língua. 92 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA A afirmação de que žodynas é uma espécie de texto implica, segundo etnolingvista Wojciecho Chlebdos, várias teses principais: 1) uma vez que diccionário é uma espécie de texto, isso ele é e contar; uma vez que diccionário é considerado pasakim, isso ele é parte de um certo lugar e tempo comunitário discurso. Isso significa que o diccionário tem seu endereintão, seu endereatão, certa realidade, com a qual se relaciona ditado; 2) uma vez que o diccionário é texto (contação), isso ele é e de certa realidade (bem assim e balbinês) interpretacinis narração (Chlebda 2010: 202). Então surge questão, quem é biconalbio XIX a. Lituano diccionário narrativo sujeito, quando Lituânia, semelhante a e Polônia, naquele tempo era governada carų? Tokyo característico do vocabulário caracteriza-se de vários metmenos subjectividade. Em primeiro lugar, nela se reflete a perspectiva de subjectividade coletiva, qual e que é kalbinėkultūrinė bendruomenė, sussidendo de menores comunidades, por exemplo, regional, ambiental ou religiosa (Chlebda 2010: 202). lėvaizdžių koegzistavimu. Kalbėdami apie A. Juškos dvikalbius žodynus, susiduriame su dviejų subjektyvių kalbinių kolektyvų – lietuvių ir lenkų – ir dviejų subjektyvių pasauDo ponto de vista etnolingvistístico interessa panagrinar, se aquelas visões, contando sobre mentalinas (psicholingvistinėje terminologijoje chamadas mentalinhos mapapas) então Lituânia comunidade de habitantes, exististação, são simetriškos? Será que aqui se manifesta duas diferentes interpretações de realidade, que são transmitidas por diferentes formas léxicas e estilisticas, estereótipos e de imagens culturais? Mas não só coletivo, porque subjectividade do dicodino diminui e dicodino criador lexicógrafo, em outras palavras, texto ou contado, que destinado a concreto destinatário propósito, executado a certo tempo e a certo lugar, autor. Isso ele constrói diccionário, de ele depende macrostrukūra, outra língua correspondem de escolha e adicionais de explicação, contextos ou informação gramatística introdução. Etnolingvista tem que perceber, que dicódine ao lado coletyvinês imagduotės apireiškia e individual imagduoté, que apresenta o próprio autor, que e por vienokį ou outrookį leksemų esboço. Lexicógrafo sempre se confronta com infinale decisões, que tem a aceitar tanto selecionando materialá, quanto a colocando, porque impossível criar tal diccionário, cujo macrostrutura abrangesse todos os possíveis nomeamentos, existojanços em linguagem. Normalmente constituindo corpus de vocabulário, esforça-se apresentar tal conjunto de palavras, que refletisse a concepção do mundo da comunidade cultural da língua. A. Juška foi precisamente tal autor, que ambicantemente procurava em seus diccionários transmitir visuminį ano período pasaulėvaizdį. Como dvikalbis lexicógrafo, ele não só foi adiado de várias lituãs e polkų exististação aparações, quando confronta dvi línguas e cultura, observador e cronikininkas, mas em muitos casos, segundo W. Chlebdos, então reality interpretatorius tikrovę valorou objetivamente, apresentando gausių realijų. Isso fazia de maneira facilmente Artigos Articles 93 / Dvikalbiai žodynai kaip kultūros tekstai (XIX a. kun. Antano Juškos žodynų pagrindu) compreensível, revelando a essência do assunto, evitando moksliškumo e encyclopediškumo (Chlebda 1993: 205; Sawaniewska-Mochowa 2014: 135). Ele procurou não só suregistrar bens da língua viva lituanos, mas e perfeitamente imparentou polkų kalbos regioninį variant (specifinį sociolektą), pelo qual falava minulkiei bajorai da província Kauno (Sawaniewska-Mochowa 2002). Segundo Baudouino de Courtenay, A. Juška era o melhor daquele período conhecedor de vida lituanos (de Courtenay 1880: 2). Verstiniai dicionários, compostos de bilíngües pessoas, são valiosos não só como conjuntos de material para pesquisas sistemáticas galimybę atskleisti bilingvizmo įtaką kalbos sistemai, kai autoriaus dvikalbystė realizadas, mas também como fontes, fornecendo implicitada de duas nações culturas (Sawaniewska-Mochowa 2014: 131). A. Juškos bvikalbiai vocodyne são imensamente valioso de dois linguísticos sistemas, como de subjectiva narrativo, categorizojancio entãoina cadadienybę, quando usadas dvi skirtingos šnẽkamosios kalbos, nepaveiktos kalbos normų, tyrimų šaltinis etnolingvistams. Comparando A. Juškos diccionários lietuviškus tit titulares palavras e suas correspondências de língua polkų, nota-se algumas leksinių semantinių grupių vyzdžiui, žodžiai, kuriais apibūdinamas žmogus, jo veikla ir kt. Tokie dvikalbių semelhança, pavartotojų polkųlietuvių e lietuviųlenkų palavras correspondências lemia bikalbių habitantes culturę interferenciju, suponavusią various sferų atributikos įvardijimo bendrumą bei sąmoningą, dependendo da situacionė lingbinė, lenkiško ou lietuviško denominação escolha (Mochowa-Sa 2014: 135). KŪNIŠKUMO SFERA, FIZINS (IŠORINS) YPATYBS A. Juška do viva língua inscriminava tudo, o que só conseguiu nugirsti, neskirstando valstieços das palavras da língua em escolhtinus e não escolhtinus. Ele não evivė šiurkščių bei vulgarių palavras e posakių, não considerando seus não adequados vocylynui e em geral não destininais cuitančiajai sociedade (Tolutienė 1961: 151): lie. biksvášikis (dūrinys biksvos + šikti) = le. ekspresivui sracz do portek ‘kas prisidaręs į kelnes1 (L B2 I 15, L B II 26), fajdający się do portek (J I 207); 1 Kurs šìka į bìksves, tás biksvášikis ‘triedžiantis (?), suvinantis (?) į kelnes (J I 207). 2 Słownik litewskopolski santrumpów princípios de apresentação: reduzidas letras maiúsculas depois L símbolo significa que o material da língua polkų tomado dos correspondentes liteviškų skyrių desde A até Ż, skaičiai I, II, III significa redações eiliškumą; santrumpa dr mimi isleistas ou perleistas parte do vocodyno, LBug K. Būgos redakcija, arabiški skaičiai mimi karteles, adicionado a manusraščio, ou paglapius. 94 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA lie. buknósa (dūrinys buka + nosis) ‘bukanosis’ = le. tęponos (L B I 37, L B II 60, J I 248): Tas buknósa, kurió buk nósė. Segundo LKŽ, registado no dicionário de Jurgio Šlapelio; chal, brzuchala ‘człowiek z dużym brzuchem, grosas człowiek, com lie. dublýs ‘didpilvis’ = le. brzuchal (J I 357), lenkų tarmėse vartojami brzugrande barriga, storulis (centrinė i šiaurės Polonia); Segundo LKŽ, usado na atual eastern aukštaičių panevėžiškių patarmėje (apie Panevėžį), a variante dblis é usada riškiuose, Pociūnėliuose (Radviliškio r.) e Pakruojyje; lie. memeklis ‘cas falando zamsikerta, mikčioja, mikčius (L M dr 30) // mermeklis ‘cas falando zamsikerta, mikčioja, mikčius (L M dr 34) = le. zajękliwy ‘mikčiojantis ib. ; momot ‘miknius (mikčiojantis) (L M II 30); zajękliwy (L M II 30) v. lenkų tarmėse (Mažoji Lenkija) esse homem é chamado momot, zajęklak, zajękliwy. Termáticas Lituãs é usado bastante amplamente: memeklis rytų aukštaičių panevėžiškių (apie Panevėžį), rytų aukštaičių uteniškių (Dusetos), mermeklis vakarų Lukštaičių kauniškių (Skirsnemunė, aukšiai); lie. rukšn ‘kas susraukęs, susraukėlis; paniurėlis, pikčiurna: Kurs susiraukęs vis tas rukšn; variante ruksl = le. tarmėse é usado zmarszczocha (człowiek cały zmarszczony) ‘susiraukėlis (visiškai susiraukęs žmogus) (L R I 25). Nomenagens com formantu -ocha eram características da velha Polônia, porém até agora lenkų tarmėse são produvús como atividades executadores ou savybių nešiotojų nomeinimas, às vezes expressekiantys negativam emoções atspalvį. em língua Lietuvių rukšna, rukšla significa ‘žmogų, que susiraukęs, pervertęs veidą, susiraukėlis; pikčiurna. Rukšn difundido nas escnektos kauniškių vakarų aukštaičių (apie Marijampolę, Vilkaviškį, Jurbarką) e pietų aukštaičių (apie Alytų), rukšl usado zemaičių (kretingiškių, varniškių, raseiniškių) šnektos; lie. stvas, plg. LKŽ styvas, vo. dial. stîw, le. sztywny ‘pasitempęs, tiesus: Kas prosty jak swica ‘tiesus, jako žvakė (L S I 60); styvas LKŽ dados, zafixado de Kuršėnų. Lituvians tarmėse, especialmente vakarų aukštaičių kauniškių, paplitęs variante štyvas, incluído em tiesus, neapsikumpinęs, stačias ir lygus kaip rąstas vienmulinis, tas štývas (J). ~ le. Fridricho Kuršaičio Lietuviųvokiečių kalbų žodyną, cujo dados coletados de Mažosios Lietuvos lietuvių gyvosios kalbos e imprusdintų fontes. CHARACTERIO SAVYBS Lie. akýplėša (dūrinys akìs + plėšti) ‘įžūlus, šiurkštus, nemandagus άνθρωπος: Válo augìntas vájkas táp akýplėša, t. y. žėdnam akis draska. Kas akis plėšia, priešinas, tas akyplėša (J I 7) = le. ekspressyvas okodzior (dūrinys drzeć + oko), drapieny ‘plėšrus (L A II 8, L A III 4, J I 7). L. Ivinskis drapieny verčia plièszans, -nćzia (I Artigos Articles 95 / Dvikalbiai žodynai kaip kultūros tekstai (XIX a. kun. Antano Juškos žodynų pagrindu) 54). Ustojamo em litauos tarmėse (vakarų aukštaičių kauniškių, šiaurės žemaičių kretingiškių) e entėjęs em bendrinę kalbą; lie. jumpérkis ‘cas prikibês, ingressês ~ le. przywiązany jak kleszcz ‘prikibęs kaip erkė (L j I 5); Jono Jablonskio na redaguada parte presta jmperkė, -kės (plg. vo. Jungferchen) ‘poniutė (le. panienka) (dicoma paniekinamai): Aquela motriška seu (keleivia) jumperkė, i.e. prijungta a ele, como erkė įsiurbta (sc.,,įsisiurbusi) (J II 687). Jumperke gasužeis vaikščiojo (J II 687), plg. jumpérkis, -ė LKŻe зафиксирован из A. Juškos слодино. Dar plg. jùmprova ‘panelė (plg. vo. Jungfrau) também tem um tom negativovį: jumprova não paga nem de qual trabalhelio; зафиксированный Пилыпо Руиги в словниках литовскихvokiečių и vokiečiųлитовских языков, Влияуса Кальвайца в Prūsских литовских данах (Kalvaitis 1905: 123), Августа Шлейхерия Litauisches Lesebuch und Glossar (Schleicher 1857: 172), часто попадающие в записанных песнях, а также Людвика Рюзо Rusto (1935, 1937) и в сборнике данов Лескиена и Карла Брюг (Les Brugkien, 1882: 65), vart. Kristijono Donelaičio; lie. gerlis = le. dobrutki (L G I 19), Ø rozkosznik (‘palaimintas) (L G II 34), dobry człowiek (šis ekvivalent apresentado por J. Jablonskio, e lá mesmo notado, que Juškos pavartotas abençoado rozkos ‘zniktas, que é atidavęs palaimai) (J II 429). Plg. Swil, como e L. Ivinskio (I 460) diccionário, significa ‘goslininkas, raskazninkas, relacionado com goslus ‘gašlus, geidulingas e raškažnas ‘išdykęs, divertido. A. Juška aparentemente queria a este apelido dar outra significativão a ‘toks, que fornece bênção aos outros. LKŽe esta palavra significa ‘geras homem, gerutis: Desde šelmio gerulio nepadarysi (Valkininkai, Varėnos r.). L. Ivinskio dobrutki é būdvardis, traduzido como gerinkutis, gerinkučia (Giaŕnkŭtis, -ŭćzia I 46); lankus žmogus (L M II 48v, L M dr 45. L M II 48v, L M dr 45). Em línguas litavias isso significa silpnavalį, nuolankų, facilmente outros influenciado lie. minkštpatis sakoma menkinamai apie nevykusį, ištižusį vyrą, pažodžiui reiškia ‘minkštas kiaušinis’ = le. ekspresyvas miękojaj ‘człowiek uległy / nuohomem; dar plg. lie. minkšprótis (L M II 49), minkšprtis (L M dr 45) = le. słaboumny; lie. kiršlys. Esse significado da palavra A. Juška explica iliustraciniu exemplou: Kurs kìršina, érzina kits žmónes, ts kiršlys ~ le. expressyvas rozjuszyciel ‘siutintojas, nirštintojas (L k I 41, J III 129). Similarmente explica F. Kuršaitis em seu diccionário kiršintojis: Kiršintojis kurs kiršina (K I 67). Este nome descreve homem de um que outros irrita, pica, pjudo. L. Ivinskis būdvardį rozjuszony verčia įbingęs (= įsiutęs), patrakęs, įdūkęs, įšėlęs (I 456). Sem contexto a partir polkiško atitikmens difícil de reproduzir exaclią significado. A palavra rozjuszyciel não nevartojamo nem na atual comunrinha falboje, nem tarmėse, mas tais estruturas, cuja base a constitui historico darybinis lenkų kalbos modelis com formantu -iciel -yciel, podiam exister naquela vartosenoje. A. Juškos korodyne lenkiškoje materiagoje darybos su nomen agentis reikšme (plg. 96 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA grabiciel, gryziciel, nagliciel, straszyciel, zwodziciel) exemplos são bastante muito. Também pode ser que A. Juška buscando transição simetriedade tal nome do ação executador ele mesmo criou de veiksmažodžių veikslų porų: rozjuszyć įv. rozjuszać veik. ‘privesti (vesti) até pasiutimo, įsiutinti (siutinti) ou rozjuszyć się įv. rozjuszać się veik. ‘nirįšti (niršti), irrar (pegarti), niršti em algo por alguma razão. Dar plg. simetriškos struktūras dūrinius: lie. arėłkgeris = le. wodkopój, girtuoklis (L A II 106): Tèn arėłkgerej, usidárę into úrzdinę, géria (J I 107); No vocabulário Ivinskio ficha-se girtŭklis ‘pijak (I 279). Muitas das mencionadas palavras baseiam a significação negativo emocional relação do falador com nomeado sujeito. É sua opinião sobre a valor de um determinado homem, e essa opiniãoê é apresentada não como solução lógica, e como experiência ou sentimento do orador. Nessas palavras captado uma avaliação negativa. EGESYS, LIVENIMO BŪDAS, VEIKLA Lie. baładóšıus v., baładošė m.: Kas par naktìs báłdos, tas baładóšius (J I 186) ~ le. tłuk (L B I 3); wałęsający się, tłuczący się ‘besitrankantis (J I 186). A. Juška ainda fornece sinónimo pabalda. Obviamente, que Lituviška forma da palavra descreve homem de, que trancosi, trainiojasi noite, t. y. naktibalda. Enquanto isso polkų língua correspondemns antes significa em sentido geral ‘slampinėtoją, łazik, łazęga < de veiksm. tłuc się ‘keliauti kažkur be tikslo, być niezna kur, slampinėti, bastytis, trankytis, de Mažosios Pietų Lenkijos tarmių tłuk ‘žmogus, que gosta de trankytis, também tarmėse é usado como pravardė, quando se fala sobre zagaulų būdą, especialmente turint omeny moteris; lie. łájdotuvininkas (L L II 4, L Bug Als) ~ le. pogrzebnik, (Swil) przest ‘ten, mis, który zajmuje się pogrzebem, urządza pogrzeb / tas, kuris rūpinasi laidotuvėorganiza o laidotuves. Anaisamente e L. Ivinskio ordodyne pogrzebnik transliamas Łjdotojas ‘kas laidoja mirusį, bŭdininkas (?) (I 296). Parece-se que A. Juška polkų língua correspondmenį pogrzebnik percebeu como funotuvios participį. Tokia significado este nome é usado em Silezijoje e Kašubuos. LKŽe também dá-se tal importância do laidotuvheiro. Aqui está e A. Juškos fraseys: Laidotuvininkai grįžta de kapų, no qual laidotuvininkai veikiausiai também significa ‘participantes laidotuvių; lie. pirágininkas = le. pironik ‘ten co piecze i sprzedaje pirogi aquele que kepa e vdavinėja piragus (L p I 83); segundo SWil ‘ten, co pirogi robi, przedaje lub jadać je lubi aquele, que faz pygarus, venddavinėja ou gosta deles valgyti, plg. lie. / pyrgininkas ‘konditeris, piragų kepėjas. Este nome é registado Jono Henriko Kuncmano diodene (chamado Krauzės diodene), em seu diccionário o foi registręs e F. Kuršaitis, também mencionado Bretkūno Biblijoje, usado em Artigos Articles / 97 Dvikalbiai žodynai kaip kultūros tekstai (XIX a. kun. Antano Juškos žodynų pagrindu) tarmėse: rytų aukštaičių panevėžiškių (Grūžiuose, Pasvalio r.) e pietų žemaičių raseiniškių (apie Tauragę). SOCIALINIS STATUS (DICHOTOMINIS) BENDRUOMENS DIVIJIMAS À PONUS, BAJORUS IR VALSTIEČIUS) Muito gausi nomes grupo em língua lituãs está com a base palavra bajoras, например.: lie. bajóras, -rė (L B I 2, L B II 3, J I 183) ‘privilegijuotas žemvaldys, ppr. o dovarheiro médio; privilegiadas origem homem, šlėkta: Eu sou de Laudės3 bajor, e tu karčiutasis4. Àtskydas muzikas nu bajoru, t.y. distingiriamas. Jinai bajorė de nascima e po virru bajorė (J I 183184). Nesta palavra conotação dos lituanos falados XIX a. é neutrali, pozityvi. Portanto, pode dê a marca da igualdade: = le. correspondências da língua bojar ‘bajoras, szlachcic ‘bajoras. No manuscrito A. Juška foi registrado rycerz ‘riteris (L B I 2), bohatyr ‘didvyris (L B II 3). No entanto, na versão impressa já só szlachcic (J I 184); lie. bajorájtė = le. ‘dama lub panna z rodu szlacheckiego, córka szlachcica dama ou ponia de bajorų giminės, bajoro duktė (J I 183); lie. bajorkas = le. 1. nome deminutyvinis, reiškiantis ‘(mały) syn szlachcica (mažą) bajoro sūnų); 2.‘biedny szlachcić (netroitingas bajoras); 3. (su gailesčio atspalviu) ‘szlachcina (bajorėlis) (L B III 4); imprusdintame variante: syn szlachcica; biedny szlachcic; szlachcina (J I 184); LKŽe segunda e terceira significados nãožfixados; lie. bajórvedis: Bajórvedis ýra vádas bajórų (J I 184) ‘przywódca bojarów (bajorų vadas)~ le. dial. marszałek ‘vadovas, conhecido cerimonialo; o mais alto grau militar francūz em tempos de Napoleão I e III; ancião; do casamento participante sênior e kt. (PolŽ I 443). LK MarshŽalka tem status de pessoa dirigente: 1. ‘pessoa administrando, dirigindo no aparelho do Estado feudal; bajorų vadas’; 2. ‘iškilmėms vadovaujantis asmuo’; 3. ‘piršlys’; 4. ‘vestuvių pulko dalyvis’. Marszałek (plg. viduramžių vo. marschalk ‘karališkosios šeimos tarnas) é um termo histórico ‘XVXVIII a. primeiro minister, servidor do estado, 3 Liaudė nome da região histórica, que é Nevėžio direitinho litoral bajorkaimių, principalmente aptinkados PociūnėliųDotnuva ruože. bajorus da Lituânia bastante muitos dados fornecem do final do século XVI Raseiniai terras do tribunal atos, compravenda e kt. documentai (LE XIV 501502). 4 Karčiuotasis ‘prasto, cabelosis absileidês. 104 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA with reference to his/her physicality, psyche and mentality, expressing of emotions, relation to other/alien, practicing religion and rituals. Įteikta 2017 m. 4 de abril. VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius, Lietuva vilija[email protected] ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA Institute of Slavic Studies, Polish Academy of Sciences J. Bartoszewicza g. 1B/17, 00-337 Warszawa, Polska [email protected]