Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė
Full text
Straipsniai / Articles 167 LAURA GERŽOTAITĖ Lietuvių kalbos institutas As direções de pesquisas acadêmicas: arealinhas línguas baltas pesquisas, geolingvistica, dialectologia, perceptivioji dialektologia. RAMYGALOS ŠNEKTA LITUVI TERMI CALIFICIJOSE: GEOLINGVISTINĖ ANALIZĖ Ramygala Subdialect in the Classifications of Lithuanian Dialects: Geolinguistic Analysis ANOTACIA Artigosnyje, com base XX a. segunda parte manuscrita tarmių material, apresenta-se geolingvistis comparativamasis Ramýgalos šnektos pesquisa. Tiriamosios šnektos área desigualytiškumą mostra principalmente sua lugar classificações tarmių lituãos. a. XIX final Antano Baranausko tarmių skirstyme Ramýgalos šnekta, embora e atribuída a irtiečių pirmų, era artimesnė aukštaičių vakariečių tarmei. Vėlesnėse tarmių classificações maior parte da área de šnektos em discussão ou e toda a área de šnektos atribuído a rytinių aukštaičių patarmių. Surinkti ir išanalizuoti duomenys rodo, kad Ramýgalos šnektos plote panašiu intensyvumu buvo vartojami nepakitę (an, am, en, em; ą, ę) ir susiaurėję (un, um, in, im; ų, į) dvibarulhosamente e fossem nasinais vozes. As esnektas orientais característico destas características estreurinimo mais se destacam rytiniai šnektos ploto pakraščiai. Šnektos plote fixuati modedeli lingubiniai mudanças indicam não só reconstruída rytinės A. Baranausko rytiečių primeiros limite precisão. Dá-se pressuposto que na XX a. primeira parte pereiginia tenham sido não só aukštaičiai viduriečiai, mas e seus kaimynai aukštaičiai rytiečiai pantininkai. ESMINIAI VOODŽIAI: Ramýgalos šnekta, classificativa das tradicionais tarmių lietuvių, Antano Baranausko tarmių skirstymas, Antano Salio tarmių klasifikacija, vakarų aukštaičiai šiauliškiai, rytų aukštaičiai panevėžiškiai, tarmių ribos.
LAURA GERŽOTAITĖ 168 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII ANNOTATION Based on the manuscript materials on dialects from the second half of the 20th century, the article presents the geolinguistic comparative study on the Ramygala subdialect. The heterogeneity of the area of the subdialect in question is first shown by its place in the classifications of Lithuanian dialects. Though the Ramygala subdialect falls to the so called First Eastern dialect according to the late 19th century classification of dialects by The data Antanas Baranauskas, it was actually closer to the Western Aukštaitian dialect. In later classifications of dialects a greater part of the area or even the whole area of the subdialect was attributed to the subdialects of Eastern Aukštaitian. collected and analysed in the study show that the unchanged (an, am, en, em; ą, ę) and narrowed (un, um, in, im; ų, into) mixed diphthongs and former nasal vowels were used in the area spoken by the Ramygala subdialect to a similar intensity. The eastern borders of the area of the subdialect tend to demonstrate the narrowing of these features, which is characteristic of eastern subdialects. Minor linguistic changes recorded in the area of the subdialect do not only show the accuracy of the reconstructed eastern boundary of Baranauskas First Eastern dialect. An assumption can be made that in the first half of the 20th century not only Middle Aukštaitian but also its neighbouring Eastern Aukštaitian Pantininkai was transitional by nature. KEYWORDS: Ramygala subdialect, classification of Lithuanian traditional dialects, Antanas Baranauskas classification of dialects, Antanas Salys classification of dialects, Western Aukštaitian of Šiauliai, Eastern Aukštaitian of Panevėžys, boundaries of dialects. a. início do XXI. ocorre tradicional das dialectologias lituãs virsm em geolinjams permite inventorizar toda a lingubiná gvistiką (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 36). Geolingvistinė perspektyva tyrėde um ou outro arealo variedade. Amplia-se os campos de pesquisas de geolingvistica de outroslingües: passaram a ser analisadas não só outros galhões e outras línguas periferias experimentadas ou experimentando influência, mas e também do meio lituânico área šnektos, por exemplo, Jonavõs (Kazlauskaitė 2008: 600609; Geržotaitė 2012: 156174). Jonavõs šnekta da primeira metade do XX a. Antano Salio tarmių classificação foi atribuído a altostaičių viduriečių (Salys 1933: 2134; 1935: 187; 1946: 167; 1992: 3140). Aukštaičių viduriečių patarmė deste skirstymo autoriaus indicada como pereiginė. De acordo dvigarsių an, am, en, em mantenikymą ela era artimesnė alštaičiams vakariečiams, por causa priebalsio l kietinimo šliejosi aos alštaičių rytiečių pantininkų (Salys 1946: 53; 1992: 109).
Artigos Articles 169 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė Didesnė aukštaičių viduriečių parte da XX a. segunda parte da Alekso Girdenio e Zigmo Zinkevičiaus tarmių classificação atribuída a vakarų aukštaičių šiauliškių (Girdenis, Zinkevičius 1966: 139147; Zinkevičius 1969: 138). Vakarų aukštaičiams šiauliškiams protimos tendo sido não apenas desses kalbininkų indicadas aukštaičių viduriečių patarmės centre esančios Baisógalos–Kėdáinių–Jonavõs arredinkės (Geržotaitė 2016: 65). A eles, presumivelmente, šlietųsi ainda e A. Salio divergimento altštaičių viduriečių e aukštaičių rytiečių pantininkų paribyje ex-vis Survliškis (LKA 335)1 (Kazlauskaitė 2012: 339). Ele a segunda metade do século XX. atribuído aos eastern aukštaičių panevėžiškių. Explicado A. Salio tarmių divergimento e especialmente de geolingvistística Antano Baranausko tarmių klasifikacijos rekonstrukcijos ryškėja kitokia kone viso aukštaičių viduriečių ploto konfigūracija (Geržotaitė 2012: 156–174; 2014: 108– 111; 2015: 133–165; 2016: 65–68) (žr. 1 pav.). A partir das duas classificações sugretimento vê-se que mencionada área não só não foi susiaurėjęs piečiau Šiauli, mas têendeu-se onde que mais a leste direcçãomi e abriu nemažą A. Girdenio e Z. Zinkevičiaus exclusirtos eastern aukštaičių panevėžiškių (šiaurinių e pietinių) parte. O objetivo deste artigo discutir à atual sul dos aukstaiços panevėžiškių atribuída a Ramýgalos šnektos área (riškių, LKA 267, Ulinų, LKA kio, LKA 335, 268, Krekenavõs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jotáinių, LKA 301, SurvlišTruskavõs, LKA 336, Aukštãdvario, LKA 337 apylinkės) (Veja Fig. 1). Uždaviniai: 1) remiantis rankraštiniuose šaltiniuose pateiktais duomenimis, apžvelgti sociolingvistinę šnektos ploto situaciją; 2) taikant geolingvistinį lyginamąjį ir kartografinį metodus pristatyti šnektos ploto padėtį lietuvių tarmių classificações: finais do XIX a. A. Baranausko, XX a. 4-o décmecio A. Salio e XX a. segunda parte da A. Girdenio e Z. Zinkevičiaus; 3) realizar adetinamária šnektos área fixuadas análises linguísticas peculiaridades e tentar avaliar šnektos kaitą. Material investigável é principalmente constituído pelo Instituto da Lítima Geolingvistica do Centro Tarmių archyve guardados XX a. segunda parte manescritórios šnektų descritos e textai (peržiūrėta 19 manraščių; žr. Rankraštinių šaltinių sąrašą), mais de três horas de duração gravações de som (žr. Garsinių šaltinių sąrašą). Também remtasi publicuitis šnektos texts. 1 Skliaustuas indicados números são locais (pontos) correspondmenys (žr. LKA joje, stambesniais eles quase correspondentes mortieços primeiros Antano Baranausko skirstyme limites. I 2130).
LAURA GERŽOTAITĖ 170 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII 1 PAV. Ramýgalos šnektos área (riškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, Krekenavõs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jotáinių LKA 301, Survliškio, LKA 335, Truskavõs, LKA 336, Aukštãdvario, LKA 337 apylinkės) nas classificações dos territórios lituanos (fragmentas)2 2 Smulkesniais punktyrais žemėlapyje apibrėžtos aukštaičių viduriečių Antano Salio klasifikaciSantrumpos marca de Alekso Girdenio e Zigmo Zinkevičiaus classificações vakarų aukštaičius šiauliškius (VAŠ) e eastern aukštaičius panevėžiškius (RAP).
Artigos Articles / 171 Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė 1. SOCIOLINGVISTIN RAMGALOS ŠNEKTOS SITUACIJA RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE Em relação à língua ustojada centrinė Ramýgalos šnektos parte da área destinadoų tarmėtyrininkų indicada como vienalytė. riškių (LKA 267) apylinkėse ustota só língua lietuvių, a tarmė XX a. 67-ой dešimtmečiais, como afirma-se, relativamente bem mantida (Mikėnas 1951 (1) 3: sr 4; plačiau. Šukys 1986: 127). Visiškai lietuviškomis laikytinos Survliškio (LKA 335) apylinkės (Sabaliauskas 1959: 3). Só famílias Lituviškas (mišrių apskritai nebuvę) viviam nos Gudẽliuos atribuídos ao ponto Ramýgalos (LKA 300) e lhes próximos em Pašili e Raukštóimuose kanių (Masiliūnas 1959: 2). Dvarų, kitataučių não haviam e para o leste de Ramýgalos no vilame Garuck (Čyplienė 2016: 563). Tarmės mudanças do último ponto apylinkėse, tyrėjo liudijimu, lėmė suaktyvėjęs mobilidade da população, 19331934 m. nutiesus Kaũnas-Panevėžs plentą (Masiliūnas 1959: 2). Com os residentes de Ramýgalos glaudesnius ryšius (pirmamente para fins de aprendizagem) sustentęs Aukštãdvario (LKA) e Jotáinių (LKA 301) apolinquias 337) ir jo apylinkių jaunimas (Liberytė 1959: 4–5). Į Aukštãdvario bažnyčią ėję residentes (PKT II 211). Nunciou-se que Lituviakalbios eram e outros abrangidos na plota perto de Ramýgalos (Miškinis 2016: 725) e Aukštãdvario (Kubiliūnienė 2016: 536; Malinauskas 2016: 661) residentes de bairro. Quase todos os lituanos no período mencionado viviam na Ulinų (LKA 268) alocada à aldeia Dūdónių (Gaivenis 1960 (1): 12, 5). Um pouco mais do que antes uma década, 1946, de acordo com o sacerdote Juozo Dubniko, a paróquia Ulinų era completamente Lituviška (Dubnikas 1946: 288). Mínimo com dvaru asuntos turėjęs locais pessoas habitado Truskavõs (LKA 336) ponto atribuído a aldeia Užartlės (Eigminas (1): 5)4. No entanto, a maioria da população dos arredores deste ponto naquele tempo já constituía ex-dvaros (Pãvermenio, Pãgelupio, Gais e outros) kumečiai e naujakuriai (Eigminas (1): 5. Dvarų gausa mais se distinguiu o ocidental periferia da área de Ramýgalos šnektos perto Krẽkenava (LKA 299) e o oriental perto Jotáiniais (LKA 301). No entanto, o efeito das línguas slavas nessas arredinhas tarmei não foi uniforme. Mais influência desta kabos, Valerijos Diržinskienės teigimu (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 3), turėjusios Krekenavõs pessoas falbai. Šį faktą 3 Aqui e noutro skliaustos indicar números indicam, pelo qual manuscriptiniu ponto sąsiuviniu baseia-se. 4 Handescritório Truskavõs apraše ponto ano do estudo não aninviditi.
LAURA GERŽOTAITĖ 172 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII patvirtina tyrėjos pateiktas dešimties kilometrų spinduliu net šešiomis kryptidesde miss do município Upýtės (~ LKA 232 (Naujãmiesčio) punkto), Naujãmiesčio (LKA 232), Vadakt (LKA 26 Pociūnlių (LKA 265), Survliškio (LKA 335) e Truskavõs (LKA 336) lista de desparos issidėsčiusių (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 23). Konstatuitou que seiaurinių Krekenavõs apylinkių, esančių Vadakt (LKA 266) pusės link, vyresnieji gyventojai lietuviškai jau nemokėję (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 3). Rutkauskaitės teigimu (Rutkauskaitė 1960 (1): 3), Vadakt (LKA 266) residentes tiktai lenkiškai kalba. Rencantando material de tarmių atlasu da língua Lietuvių nesta localovėje rastà apenas uma outra casa lietuviškai kalbanti familia. Tarmės representantes escolherem habitantes falantes de lituano indicar como livremente comunicantes dar e polkų kalba (Rutkauskaitė 1960 (1): 8). Larčiau sobre estas e outras localidades e nelas inscripytus transkribuotus textos sr. (Karaś, Rutkowska, Geben, Ušinskienė 2001: 229278; Karaś 2002; Zielińska: 2002 5859; Sawaniewska-Mochowa, Zielińska 2005: 6985). Além disso, Krekenavõs apylinkėse buta ainda e rusakalbių aldeias. Embora sobre Jotáinius também tenham havido muitos dvaros (Jotáinių, Ždžių, Bárklainių), de pais havendo sido não-vetín (Urbanavičiūtė šių apylinkių gyventojų tarmei daugiau įtakos turėjo tai, kad dalis pateikėjų buvo atsikėlę iš kitos patarmės vietovių. Neretai ir čia gimusių apklaustųjų vienas (1): 25)5. Dos vizinhos patarmias locais de atisėlusios foram e de outros pontos apylinkėse. Para o leste de Aukštãdvario e a este ponto atribuído A. Salio na aldeia Stebkių, ao testemunho da residente local Marijos Sereikienės, vyravo kupiškėnų, uteniškių patarme kalbėję habitantes (Sereikienė 2016: 802803). Suas próprias avelhas falavam, como afirma-se, Kupiškio-Anykščių tarme. O impacto das línguas eslavas nas línguas dos arredinhos considerados, matyt, não v vês grande devido ao neišplėtoto escolas polkų kalba tinklo jose. Lenkiškos primárias escolas 1926 m. rudenį ísteigtos apenas em algumas áreas pertenciusas ao apskričiai Pãnevėžio: Krekenavojè, Vadõkliuose (~ 301 LKAėse punkto) e para o norte de Ramýgalos školų tinklas driekėsi vak į nuo nagrinėjamojo ploto nas localidades de Kaũno (pavyra, šnektos esančiuose Vadaktuosè (LKA 266) (Šetkus 2007: 43). Platesnis tokių Jonavojè (du komplektai), Lãpdámi, Bãbtu) e Kėdainiai (pavyra, Žemi, Dotnuè (po du komplektus de apskričiai) (Šetkus 2007: 43). 5 No Rankescritório Jotáinių apraxe ponto ano do estudo não anunciado.
Artigos Articles 173 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė Išsamesnių duomenų trūksta apie mokyklų situaciją Ramýgalos apylinkėse até XX a. 3-iojo dezmecio. Em trabalhos de caráter paisštorico indica-se que a estatal primária escola Ramýgaloje abrída 1852 m. Após a eliminação baudžiava funcionou algum tempo e a segunda primária escola; elas mais tarde foram unidas. 1911 m. Ramýgaloje abrída a segunda pradinė mergaičių escola (Astramskas 2016: 189), 1918 m. introduzida progimnazija, dvi pradžios mokyklos (Juška 1946: 282). m. aberta escola riškiuose (Astramskas 189 1905): e Survliškyje (Kviklys 1965: 442). 1906 m. começaram a operar Truskavõs (1915 m. e lietuviška), 1907 m. Jotáinių (mokomoji kalba rusų) pradinės mokyklos (Astramskas 189; Miknienė 2016: 632635; Šidlauskas 2016: 827828 2016:). Sobre 1905 m. Ulinuose crianças línguas lituanas mokė Bistrampolio dvaro panelės, pasei mais do que dezmeci, sobre 19181922 m., abaryta, como escreve, privados, e 1922 m. valstybinė mokykla (Balsevičiūtė, Peleckienė, Račiūnas, Ulys 1993: 167; Astram 2016: 191skas). Mestrado nas escolas primárias principalmente ocorreu rusas língua. Após a supressão da proibição da imprensa lituanos Pastebérica, que kalba pradėta vartoti dėstant lietuvių kalbos gramatiką (Astramskas 2016: 190). alguns da mesma XIX a. fim ou XX a. começo nasceu e XX a segunda metade da língua de inquestões locais habitantes estivem e completamente bemocsliai (Eigminas (1): 57). Então lenkų língua Ramýgalos šnektos plote, ao contrário ni Kaũno (ou KėdáiniųJonavõs) areale, não dominava (Rutkovska 2014: 217). Straipsnyje analisada território, exceto Krẽkenavą, talvez mais valida como mencionado arealo periferia. Considera que em subsequentes poskyriuis descritos em diferente período fixar os mudanças da larmia Ramýgalos šnekte, como e a ela ao lado em Radvliškį, mais a considerarem naturais da larmia troca do que o resultado da interação de várias línguas (Geržotaitė 112 2016:125). 2. RAMÝGALOS ŠNEKTA A. BARANAUSKO TARMI SKORSTYME Prie rytų aukštaičių panevėžiškių A. Girdenio ir Z. Zinkevičiaus klasifikacijoje priskirta šnekta neįprasčiausiai išsidėsčiusi rekonstruotame XIX a. pabaigos A. Baranausko em mapa de distribuição dos tarmentos lituanos (Geržotaitė 2015: 145; 2016: 45). Numa tarmia de 6 A. Baranauskui, que se encontra na peregrinação do 6 A. Baranauskui, que escreveu a Weberi discutindo quantos outros aspectos lingüísticos, esta tarmia apareceu co não como widutina ìr Rytczu e wakarczu lêtuwin terpiku (Alminauskis 1930: 93).
LAURA GERŽOTAITĖ 174 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Ramýgalos šnekta (Pãnevėžio apskritis) neste mapa parece inscrever-se entre irtiečių antrųjų e trečiųjų tarmėms atribuirtų šnektų (žr. fig. 2.)7. 2 PAV. Ramýgalos šnektos área (riškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, Krekenavõs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jotáinių LKA 301, Survliškio, LKA 335, Truskavõs, LKA 336, Aukštãdvario, LKA 337 apylinkės) A. A situação na divisão dos tarmentos de Baranausko em todas as classificações de tarmentos é amplamente discutida (Geržotaitė 2012: (fragmentas)8 7 Šiauli ir Ukmergs apskritims tekusių rytiečių pirmųjų žiemiečių tarmės ploto dalių kalbinė 156174; 6568, 112125). Pridurtina só que em uma das Šiauli apskrities localovias, Šeduvojè (LKA 199), dados mais recentes de pesquisas, fixada diversificando não só os artiechos primus A. Baranausko skirstyme, mas e os quase correspondentes aukštaičiai viduriečius com aukštaičius artiečius pantininkais A. Salioški e vakarų aukštaičius šiauličius su rytų aukštaičius panevėžišk Aiais Girdenio e Zinkevičiaus classificativos. 2016: 313). 8 Santrumpos marca A. Baranausko divergimento irtiečius primmuosius iniemiečius (R1ž), irtiečius antruosius (R2) e terčiuosius (R3).
Straipsniai / Articles 175 Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė Ortieços primeiros plote, A. Baranausko teigimu, e kirčiuoti (tvirtapradicialmente, tvirtagališkai), e nekirčiuoti dublarsia mista an, am, en, em tinham ser mantidos saudáveis, exemplo: łángas ʻlangasʼ, badà ʻbandaʼ, tapù ʻtampuʼ, kaštys ʻkamštispea, kłampùs ʻklampusʼ, peám ʻpempėʼ (Baranovskij 1898: 6061; ver também Aluskis 1930: 73). No lugar do ex-nosinio balsio ą tartas ilgasis a (Baranovskij 1898: 61; Geržotaitė 2015: 151; 2016: 4849)9. Dvejopa aptartas peculiaridades vartosena Ramýgalos apylinkėse fixuada A. Baranausko colettuas e Franzo Spechto emleistuos textos. Para o noroeste de Ramýgalos existente na Krekenavõs parapijoje (jai, matyt, pertenęs e o próprio município) ou, presumivelmente, sobre para o sudoeste de Ramýgalos esciente Survliškį (LKA 335) (zino-se que a partir destas arredinhas provês F. Spechto tojas Aleksandras Žirgulaitis [Zirgulaiczis]), kalbėta rytiečių pirmųjų žiemiečių mencionados nestes textos заrašytarme (Specht 1920: 194197)10. Dvigarsis an aqui, como e indicado A. Baranausko, mantido saudável, ex: aǹt nakwýnes ʻant nakvynėsʼ (Specht 1920: 194), i wán ́deniį vandenįʼ (Specht: 195:ʼ), gywʹántoju ʻgyventojų (Specht 1920: 195), issigazda ʻišandoʼ (Specht 1920: 195, 196). Buvęs nosinis ą tartas como ilgasis ou trumpasis a, exemplo: āżulĩnu ʻąžuoliniųʼ (Specht 1920: 197), wĩsa wãsara ʻvisą vasarąʼ (Specht 1920: 195). Ante oritieços primeiros de inverno F. Spechto também refertoje Aukštãdvario (Wysokidwór) parapijoje fixado já oritieços tretiesiemsšešti característico dvigarsio an estreurinamento, ex.: nusiguda ʻnusigandoʼ (Specht 1920: 192), ruku ʻrankųʼ (Specht 1920: 192), uksti ʻanksti (Specht 1920: 192). Buvęs noSu outras termiças orientais besiribojanças Ramýgalos apylinkėse зараʻlėktiʼ (Specht 1920: 196), gałéja sinis ą tartas kaip ilgasis arba trumpasis a, pvz.: kata ʻkartąʼ (Specht 1920: 191), żíeda ʻžiedąʼ (Specht 1920: 191), kāsnˈãla ʻkąsnelioʼ (Specht 1920: 192). ʻgalėjoʼ (Specht 1920: 195). Krẽkenavą (or, presumivelmente, Survliškį) reduzuotas galūnės, eg.: bégu ʻbėgaʼ šyta formų su kietuoju priebalsiu l, pvz.: łáisk ʻleiskʼ (Specht 1920: 195), łêkti (Specht 1920: 194), pasitiku ʻpasitinka, i. e. susitinkaʼ (ʼSpecht 1920: 194), mèszku ʻmeška (Specht 1920: 195), żiʼmuʼziʼema (Specht 1920: 195), ószku ʻožka (Specht 1920: 197). 9 Os esnektos dos segundos ortieços fixam já outra tarim dessas peculiaridades: dvigarsius an, am e buvusį nosinį ą atliepė on, om e o, ex.: łóngs, rónds, kłops, żôs ʻssiʼsʼ, ôs ʻsąʼ, gáłwo ʻgáłʼwą, dárbo ʻdárbą (Baranovskij 1898: 74), os ortieços, terceiros, quintos e sextos un, um e u, ex.: łúngas, dugùs dangus, úmzius ʻamžius, clumpùs (Baranovskij 1898: 64). 10 A. Salio tarmių classificação Survliškis está junto dos dois atarmi: aukštaičių viduriečių e aukštaičių rytiečių pantininkų (ou A. Baranausko rytiečių pirmųjų žiemiečių) (Geržotaitė 65 2016:66). O próprio Alexandre Žirgulys classificou seu šnektą a altostaičių irtiečių pantininkų, indicou as principais peculiaridades do šnektos: priebalsio l kietinimą ir mišrių dvigarsių (kirčiuotų e nekirčiuotų) an, am, en, em atliepimą ɔn, ɔm, ẹn, ẹm, np.: rɔkυ ‘ranka, ẹ. ‘penki (Kazlauskaitė 2012: 322323).
LAURA GERŽOTAITĖ 182 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII nosinis ą, exemplo: uzb.na ʻuzbonąʼ (Masiliūnas 1959: 13), nenusig.sk ʻnenusigąskʼ (Masiliūnas 1959: 18). Tvirtagalis e nekirčiuotas an tartas dvejopai, por exemplo: isiguda ʻišsigandoʼ (Masiliūnas 1959: 8) pasisadžuni ʻpasisamdžiusiʼ (Masiliūnas 1959: 14), utra ʻantroʼ (Masiliūnas 1959: 18), rakos ʻrankos (vns K.) (Masiliūnas 1959: 20), atra ʻantrą (Masiliūnas 1959: 21), isigudės ʻišsigandė 1959 (Masiliūnas 1959: 13), Untna anantanąʼ (Masiliūnas 1959: 8), siliūnas 1959: 11), isampampel is is campi (Masiliūnas 1959: 17), en. ur. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. (Masiliūnas 1959: 10), l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. Portanto, a própria Ramýgala nepriskirtina só pantininkam ou puntininkam, e tyrėjo mencionados pontininkam característicos exemplos de tarimo manuscritos nãoužrašyta. Anašią Ramýgalos situação mostra e XX a. 8-o décmecio material de transclausos de gravações de som. Dvigarsiai an, am, en, em su tvirtaprade priegaide aqui, como e Survliškyje, manter saudáveis, exemplo: vándene ʻvandensʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)19, lánga ʻlangoʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), pémpe ʻpempė (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), givsimén ́vensime (O. V., g. 1884 m., Ramýgala). Tvirtagaliai an fixsuosi e saudáveis, e susiaurėję, por exemplo: nesupratu ʻnesuprantuʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), ukstianksti (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), tupaṭampoʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), atras ʻantras (O. V., g. 1884 m., Ramýgala) (plg. utras (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), AšišAnčiškų (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), en pekakitė, štaš (O. V., g. 1884 m., m. Ramýgala), ledʋ ʻlendaʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)20, uždego ʻuždengiauʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala). Sveiki dvigarsiai an, en (pvz.: danˈtˈm ʻdantimisʼ (LT III 195), palˈegvʋ ʻpalengvaʼ (LT III 196) XX a. 8-ajame décadaie Ramýgaloje fixsuoti e outros tyrėjų. Truskavõs apylinkių kaimuose, Kazio Eigmino liudijimu, tvirtapradžiai dvigarsiai am, an tarti nepakitę, a tvirtagaliai i nekirčiuoti atliepti um, un, embora bastante muitas permanelikę nepakitę или vartoti am, an ir um, un lygiagrečiai. Similarmente tarti e dvigarsiai em, en: tvirtapradžiai manter saudáveis, e tvirtagalos e nekirčiuoti tarti dvejopai: im, in e em, en (Eigminas (1): 12). Šiuos observações confirmam pontos manuscritos em textos encontrados em formas. Tvirtapradžiai an manter saudáveis, ex: vándeni ʻvandenįʼ (Eigminas (1): 13), lánga ʻlangąʼ (Eigminas (3): 15). Nepakitem fixsuoti e fossem nosiniai ą, ę. Tvirtagaliai an, am, en tarti dvejopai, например.: ruk(ы)s ʻrankasʼ (Eigminas (2): (plg. raka ʻrankąʼ (Eigminas (3): skubinu ʻskambinaʼ (Eigminas (2: 21), Žr. 19-1)), No 51001300 Lista de fontes Garsinių. 20 Vr. inscrição No. 51101300 Garsinių šaltinių sąraše.
Straipsniai / Articles 183 Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė bitˈ ʻskambyti (~ skambinti)ʼ (Eigminas (2: 19, 21), atra ʻantrąʼ (Eigminas (3): 5), kapa ʻkampoʼ (Eigminas (3): 17), neišketis skuneiškentęsʼ (Eigminas (2: 7), pikˈus ʻpenkisʼ (Eigminas (2: 13). Tokį mesmo dvigarsio an tarimą confirma e dados de gravações sonoras, ex: lángus ʻlangusʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai)21, raka ʻrankąʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai), luks ʻlankasʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai), lunka ʻlankaiʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai). Assim até Truskavà, matyt, susipina A. Salio skirstymo aukštaičiams viduriečiams e aukštaičiams rytiečiams pantininkam característicos destas características atliepinhas. Às rytines šnektų quanto mais, do que abertas locais, šlietųsi Krekenavõs (Adomaitytė-Diržinskienė 1957), riškių (Mikėnas 1951 (1 1955)) e Aukštãdvario (Liberytė 1959) pontos (žr. lentelę). De acordo tvirtagalių dvigarsių an, am, en siaurinimą Krekenavà, dados da descrição manuscrita, é artimesnė e A. Baranausko, e J. Gerulio descritos rytiečių trečiųjų e outros tarmėms, np.: dutis ‘dantis (dgs. G.) (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 7), kupara ‘kamparo (Adomaitytė-Diržinskienė 11), lutos ‘lentos’ (dgs. V.) (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 7), pù pikis ‘po penkis’ (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 8, 14), dikt ‘dengti’ (Adomaitytė-Dir1957: 15). Atvejai com inalteráveis digressos raros, por exemplo: supratu ‘suprantu (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 8), nebeatradu ‘nebeatrandu (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 24), nekeču ‘nekenčiu (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 19). Tvirtatradicionalmente crucijar dvigarsia an, en, ex-nosis vozis ą (mais principalmente kamiene) manter saudáveis, ex: lánga ‘lango (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 21), givénsˈu ‘gyvensiu (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 10), kasnẽli ‘kąsnelį (Diržinskienė 1957: 12), nusigã ‘nustiga (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 12), vãvalandė (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 150). Nas respostas a programas de coleção de material do atlas da língua Lituânia (Senkus tapradžiai am, an ir buvęs nosinis ą čia išlaikyti nepakitę, например.: sà.mtˈis, 1951) klausimus išryškėja ir riškių pereigiškumas (Mikėnas 1951 (2): 23). Tvirpàntis, tà.nkė ʻtankiaiʼ, kà.ndu ʻkandaʼ, ksniskąsnisʼ, ážolus ʻąžuolasʼ, kást ʻkąsti. Dvejopa tvirtagalių dvigarsių vartosena riškius i artina pri vakarinių šnektų, i tolina nuo deles (Mikėnas 1951 (2): 23). Garso registros an dados, tvirtapradžiai an, en também fixsuoti nepakitę, например.: vándenˈo ʻvandensʼ (J. B., g. 1897 m., Vitriškiai22)23, givént ʻgyventiʼ (J. B., 21 Žr. rekordą Nr. 09901336 Garsinių šaltinių sąraše. 22 Oficialioji forma yra Vtriškis (ATSŽ 350). 23 Žr. įrašą Nr. 34101267 Garsinių šaltinių sąraše.
LAURA GERŽOTAITĖ 184 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII g. 1897 m., Vitriškiai)24. Extinguistas apenas duas formas tvirtagaliticamente cručiuotas com estes dopparsias: uksti ʻankstiʼ (J. B., g. 1897 m., Vitriškiai), piki ʻpenki 1897 (J. B., g. 1897 m., Vitriškiai). A conclusões semelhantes sobre este ponto chegou e Jonas Šukys, que, com base em estudos da população da língua local realizados em 1959 e 1970, indicou que, de acordo com a divisão de A. Salio riškiai pertence ao altoštai rytiečiams pantininkams (Šukys 1986: 127128). A palavra kamieno tvirtapradžiai, tvirtapradiškos prigimties nekirčiuoti an, am, en, em, kirčiuoti e nekirčiuoti da palavra kamieno ą, ę, aqui, como e pant plote, anot kalbininko (Šukys 1986: 131132), manter saudáveis. No entanto tvirtagalas já atliebiam ʋ, ʋ, , , por exemplo: sʋdem samdėme, rvkʋ ranka, tp tempia, pk penki (Šukys 1986: 132). Toks estreurinimo difere não só do A. Baranausko indicado como esteam plotue peculiar, mas e do A. Salio descrito. Aukštãdvaryje, kaip nurodo Aldona Liberytė (Liberytė 1959: 8), vietoj tviram, an, em, en (kirčiuotų e nekirčiuotų) já sistematicamente ter um, un, im, in, por exemplo: ruk(y)s ʻrankasʼ (dgs. G.) (Liberytė 1959: 18), isiguda ʻišsigandoʼ (Liberytė 1959: 57), tupa ʻtampoʼ (Liberytė 1959: 63), apdiksu ʻapdengsiuʼ (Liberytė 1959: 17), digteng(y)s tagdentkis (Liberytė: 38), šviėtes pišventės (Liberytė 1959: 40), petėpenė (Liberytė 1959: 45). Buvei nos ą, ę manter saudáveis, por exemplo: sušal ʻsušalauʼ (Liberytė 1959: 15), graž.nsˈu ʻgrąžinsiuʼ (Liberytė 1959: 38), nusigr.žė ʻnusigręžėʼ (Liberytė 1959: 36). Haveria de se notar que ainda segundo F. Specht nos textos fixsuatos dvigarsių an, am tarimą maždaug ties Ramýgala brėžta apytikslė vakarinių ir rytinių šnektų susikirtimo riba atspeindi irštãdvario habitantes em ponto de vista, afirmando que ap Kr.kenava vl kitki kabu Tin Tinái stáncija vad.nu sekl.či Knkam, vs, va, nesutiku kabu Bški kitap kžn(y)s kršt.(y)s. [...] [...] (Liberytė 1959: 35). apélinkês, nas quais se diz: ž.sis ʻžąsisʼ, vóndọ ʻvanduoʼ, lóng(ы)s ʻlangasʼ Ryškesniais kalbiniais (ne leksikos, bet fonetikos lygmeniu) skirtumais, vietos gyventojų teigimu, labiau išsiskiria net ne jų, bet šiauriau esančios Pãnevėžio (Liberytė 1959: 35). Mais rytinių šnektų pintadas indicaritinas Ulinų (Gaivenis 1960 (12)) e Jotáinių (Urbanavičiūtė (14)) áreas (žr. lentelę). aukštaičių rytiečių pontininkų (Gaivenis Ulinų punkto gyventojų kalba Gaivenio priskirta prie A. Salio skirstymo 1960 (1): 5). Com base em A. Girdenio e Z. Zinkevičiaus classificação tarmių pontininkuojantiems eastern aukštaičiams panevėžiškiam Ulinų šnektą atribuiu e kalbininkas Aloyzas Vidugiris (Vidugiris 1993: 197). Tyrėjo teigimu (Vidugiris 1993: 198), be pontininkams 24 Žr. įrašą No. 34301267 Garsinių šaltinių sąraše.
Artigos Articles 185 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė būdingos dvigarsios am, en atliepinių, nela pasteico e gretimų šnektų nulemtų įvairavimentos. Paira se notar, que mencionêtieji pontininkai quase corresponderiam A. Baranausko rytiečius antruosius, embora exama e nedidelių diferenças. A. Baranausko tarmių skirstyme Ulinai, como e já abortada Ramýgalos apylinkių localidades, entrou em irtieços primeiros ziemiečių ploto. Nesta área território net Smigiai. Taigi tarmių poslinkiai akivaizdūs: A. Baranausko išskirtų rytieex-e já mencionado Panevėžs, čių antrųjų tarmės pietinė riba ėjusi um pouco mais a norte em comparação com mais tarde A. Salio išskirtų pontininkų. Didžiausiu miestu, į kurį dažniausiai XX a. 7-ajame dešimtmetyje vykę Ulinų gyventojai, nurodytas ties rytiečių pirmųjų žiemiečių paribiu su rytiečiais antraisiais esantis Panevėžs (Gaivenis 1960 (1): 4). Todėl nestebina ir Ulinuas pronuncisti A. Salio classificações pontininkam ou A. Baranausko rytiečiams antriesiems (não pirmiesiems) característicos tvirtapradžių e tvirtagalių dvigarsių an, am, en, buvusio nosinio ą atliepiniai, pvz.: u.ždenˈg lóˈngs ʻuždengia langusʼ (Gaivenis 1960 (2): 6), vóndene. ʻvandensʼ (Gaivenis 1960 (1): 13), rokom ʻrankomisʼ (Gaivenis 1960 (1): 10), ɔtrɔ ʻantrąʼ (Gaivenis 1960 (2): 6), grčˈɔ ʻgryčiąʼ (Gaivenis 1960 (1): 10), drsei ʻdrąsiaiʼ (Gaivenis 1960 (1: 23). Invariou-se desses particularidades ataram se reflete e XX a. 78-ojo décadas das tarmenes em registos de som. Tvirtapradicionalmente crucijar dvigarsiai an, en escortarsti e nãoakitę como pantininkų plote, e estreurinti como pontininkų ou puntininkų, exemplo: pasénsta ʻpasenstaʼ (S. G., g. 1894 m., Bárʼʼklainiai)25, givénti ʻgyventi (S. G., g. 1894 m.,klainiai), lóngslangas Bár (J. L., g. 1897 m., Ulinai)26, bróng ʻsbrangus (J. L., g. 1897 m., Ulinai). Similarmente estas dvigarsiai tarti su tvirtagale priegaide ar esantys nekirčiuotoje poziciji: an, am, 1904 np.: pikˈu ʻpenkiųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai)27, rukos ʻrankosʼ (dgs. V.) (O. R., g. 1904 m., Ulinai), surumstts ʻamstytasʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), rokrankąsur (O. R., g., Ulinai 1904 m.), pusuntrõsnai (O. R., g. 1904 m., Ulinai), kaambarįsʼ 1897 (J. L., g., m., Uli, m., Ubari, v. 1894), vapusli); en, em, por žˈúojant ʻvažiuojantʼ (S. G., g. 1894 m., Bárklainiai), runk∙te ʻrankytėʼ (O. R., g. exemplo: degts ʻdengtasʼ (S. G., g. 1894 m., Bárklainiai), pinkese ʻpenkieseʼ (J. L., g. 1897 m., Ulinai). Buvusių nosinių ą, ę kamiene e galūnėje atliepinias būdingesni pontininkų plotui, например: žõsu ʻžąsųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), žosùkai ʻžąsiʼukai (O. R., 27 Žr. įrašą Nr. 42301268 Garsinių šaltinių sąraše. 25 Žr. įrašą Nr. 09803268 Garsinių šaltinių sąraše. 26 Žr. įrašą Nr. 42401268 Garsinių šaltinių sąraše.
LAURA GERŽOTAITĖ 186 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII g. 1904 m., Ulinai), stógo ʻstogąʼ (S. G., g. 1894 m., Bárklainiai), lako ʻlaikąʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai). Didelių dvarų apsuptame Jotáinių punkte, anot Žanetos Urbanavičiūtės-Markevičienės, kalbėta aukštaičių rytiečių patarme, porém cria de šnektų pantininkų ou pontininkų, sudėtinga dizer exatamente. Chega à conclusão de que Jotáiniuose [...] pode ainda assim prevalecer pontininkai [...]. Há e desde Vadoklių atisėlusių puntedores. Portanto tarmė muito desiguoda, muito marga (Urbanavičiūtė (1): 45). Esta desiguodão explicitinha pelo fato de que A. Salio tarmių classificação Jotáiniai foram issidêstê em pakraštie de pantários ertieços de alto-taiços (žr. Fig. 3). Para o norte de eles, sobre Ulinus (LKA 268), falitada aukštaičių rytiečių pontininkų, para o leste e pietvakarius, por exemplo, sobre kalbininkės menėtus Vadoklis, puntininkų šnektomis. Ties šia vietove dviejų tarmių – rytiečių pirmųjų žiemiečių ir rytiečių trečiųsuas riba ėjusi e A. Baranausko skirstyme (žr. Fig. 2). Noramente situados irtieços secundários (ou A. Salio classificações alchtaiços irtieços pontininkų) šnektom característico tarimas, como já mencionado, A. Baranausko fixsuado só ties Pãnevėžiu, ainda pečiau situados nórteis Ramýgalos pakraščių ties Ulinais nesiekė. Tarmês desigualytiškumą, anot tyrėjos, indicam distintivos peculiaridades dvigarsių am, an, em vartosena: pantininkai diz: pá.ntisˈ á.ntisˈ lá.ng(u)s pé.mpė / /. O tvirtagalius verčia não em om, on, ėm, ėn, como isso fazem outros pantininkai, o à um, un, im, in: du.tisˈ du.g(u)s lu.kos švi.te pi.ki, também e nekirčiuunktotus: pinkt·denisˈ d·lis [...] / / (Urbanavičiūtė (1 5).): Pridure-se que não só pantininkai, mas também pontininkai Jotáiniuose são keleriopi: p·ntisˈ ·ntisˈ pat·mse l·ng(us) e puntisˈ patu untismse lung(u)s. Tvirtagalius também verčia em um, un, im, in como pantininkai: lu.k(u)s, ri.ˈtiūtė (Urbanavičiė): (1 56). Ainda mais nesses arredinkesses, anot tarmėtyrininkės (Urbanavičiūtė (1): 6), varioriza buvę nosiniai ą, ę, que pontininkai [...] verčia į o, e? žul(u)s : ž·sin(u)s švsˈtˈ gr·št(u)s. / / Pant uma palavra o taria umaip, outra diferente, mas diferencia não segundo priegaides: ·žu.l(u)s ž·sin(u)s gr·šˈtˈ gr·št(u)s. pantários destes sons de toda nepakeičia: ·žu.l(u)s Daugelis ž·sisˈ gr·šˈtˈ gr·šˈtˈ. / / Galėje ą quase não muditęs, só sutrumpėjęs: ru.kaūn gá.lva n·ma lũa.ka. / /. Pont, claro, diz: ru.ko gá.lvoininkai n·mo. / ę não mantido tão limus. Em textos manuscritos nãožfixada e em outros em outros trabalhos desta kalbininkes mencionados Jotáiniams característicos dar e tais dvigarsių an, en, buvusio nosinio ą
Artigos Articles 187 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė 5 PAV. Šnektos poslinkiai de acordo kamieno tvirtagalių am, an, em, en atliepinius dados da matéria manescritiva
LAURA GERŽOTAITĖ 188 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII 6 PAV. Kamieno tvirtagalių am, an izofonos atkarpa junto aos vakarų aukštaičių šiauliškių ir eastern aukštaičių panevėžiškių paribiu (LKA II, baixo. No. 69, 8486) kamiene pakitimentos como uont(i)s ʻantisʼ, piempe ʻpempėʼ, žus(i)s ʻžąsisʼ, gružt(u)s ʻgrąžtasʼ (Urbanavičiūtė 1963: 209)28. Assim diferumai entre tabulelhe descrendridas em textos manuscriptários e som inscrisues, também em impressdintuos textos fixsuotas vakarines e rytines šnektas separantes peculiaridades vartosenos do Lietuvių kalbos atlaso mapasapiais iliustruotosios não são grandes. Não só com o mapa reconstruído A. Baranausko descritos rytiečių pirmųjų žiemiečių rytine, mas e com patikslinta A. Salio aukštaičių viduriečių riba quase completamente coincide Lietuvių kalbos atlaso mapasapios brėžta 28 Dar plg. Z. Zinkevičiaus dito, como afirmama, Ramýgalos, especialmente Jotáí, apilinkas características de tvirtapradzes dvigarsias têm exemplos de tal: lúongɔslangas, súomˈtˈsʼˈsamʼtis (Zinkevičius nesusiaurėjusių kamieno tvirtapradžių am, an (žr. L II, mapa. No. 68, 83 84), em, en (žr. L II, 1969: 143).
Artigos Articles 189 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė mapa. No. 70, 8687), kirika nepakit kamieno (žr. L II, mapa. No. 44, 6162) e nekirchia. LKA II, abaixo. No. 45, 6263) ą, ę isofonos. Akivaizdus não coincidência é que os mapas do atlas das línguas Lituãs apresentados em material manuscritinho em Ramýgalos apylinkėse зафиксированных всех kamieno tvirtagalių am, an (žr. LKA II, žemėl. Nr. 69, 8486), em, en (žr. LKA II, žemėl. Nr. 71, 87 neatspindints, pav88) casos de tarimo, mais descrendrintas imagem (žr. 5, 6.). Escolhida keleriopa formas de com tértagalhas am, an vartosena indica que pat XX a. antrosios pusės ši izofona ėjusi maždaug ties analizuojamos šnektos até medio29. IŠVADOS Apibendrinando geolingvistístico comparativo ao estudo Ramýgalos šnektos, digaitina que analisado meridionais eastern aukštaičių panevėžiškių plotas emryškėja como pereiginis. A sua pereigiosidade baseia-se nos seguintes argumentos: 1. Ramýgalas šnektos ploto tarminė priklausomybė variava em todas as classificações de tarmentos lituanos. Mesmo em duas deles A. Baranausko e A. Salio análise de matéria de tarmentos kraštinės realizada a dvigarsių an, am, en, Ramýgalos šnekta ar jos dalis įėjusi į tarpinę tarp aukštaičių vakariečių ir rytiečių (pa)tarmių įvardytą teritoriją. 2. Geolingvistinio tarmių skirstymų sugretinimo rezultatus patvirtina ranem, que distinguem os altostaiços do oeste e do leste, também ex-nosinių ą, ę izofonų patikra. Analisáveis šnektos plote abiem altštaičių patarmėms característico destas peculiaridades tarim fixado até mesmo XX a. segunda parte. A influência dos vizinhos alçtaiços orientais clarintini nedideli menėtų isofonų poslinkiai junto Ramýgalos šnektos pakraščiais mostram não só reconstruídas rytinės rytiečių 29 no início do XXI a. tradicionais Lituvias (pa)tarmių plotai e limites kinta (žr. Geržotaitė, Mikulėnienė 2014: 255257, XIII mapa e comentário; sp.kl įija). Vykstant šnektų convergência distinguíveis seus atributos são nykstantys. Formai-se stambesni galbiniai dariniai (regiolektai). Por exemplo, Ramýgalos šnekta classificada à base de panevėžiškių rytų aukštaičių besiformuojančio vakarinių rytų aukštaičių regiolekto (žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014a: 257262), pois ela, como e toda a meridional parte panežiškių rytų aukštaičių, não tem muito ryškių peculiaridades, é, portanto, facilmente influenciada por gretimų šnektų ir bendrinė (Meiliutė: 2019: 1923; 2016: 1281; Aliūkaitė, Bakšienė, Jaroslavienė, 2014: 188: 188191 e kt.).
LAURA GERŽOTAITĖ 190 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII dos limites dos primeiros tarmės A. Baranausko skirstyme precisão. Tokie resultados do estudo permitem presumidicialmente afirmar, que pereiginias A. Salio classificação foramem não só aukštaičiai viduriečiai, mas e seus kaimynai aukštaičiai rytiečiai pantininkai. LITERATŪRA Aliūkaitė Daiva, Bakšienė Rima, Jaroslavienė Jurgita ir kt. 2014: Punktų tinklo tankis geolingvistinės skirties aukštaičiai : žemaičiai požiūriu. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 129–196. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: ideologija, teorija ir metodai, pagrindinės sąvokos. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 29–47. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolektų ir regiolektų formavimosi ypatumai Lietuvoje. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 257–262. Alminauskis Kazys 1930: Vyskupo Antano Baranausko laiškai Hugo Weberiui. – Archivum Philologicum 1, 69–103. Astramskas Arūnas 2016: Ramygalos parapija ir valsčius XIX amžiuje. – Ramygala, vyr. red. ir sud. Gražina Navalinskienė. Vilnius: VšĮ „Versmės“ leidykla, 126–211. ATSŽ – Lietuvos TSR Administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 2, sud. Zigmuntas Noreika, Vincentas Stravinskas. Vilnius: Mintis, 1976. Balsevičiūtė Gražina, Peleckienė Genovaitė, Račiūnas Bronius, Ulys Albertas 1993: Iš Uliūnų mokyklos istorijos. – Uliūnai, sud. Albertas Ulys. Vilnius: Lietuvos kraštotyros draugija, 167–174. Ba ra novsk ij A ntonij [=Бaрa новс к i й А н тонi й] 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ. Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Būtėnas Petras 1932: Augštaičių tarmės okuojančios pašnektės sienos. – Archivum Philologicum 3, 168–193. Čyplienė Ona 2016: Garuckų kaimas ir jo žmonės. – Ramygala, vyr. red. ir sud. Gražina Navalinskienė. Vilnius: VšĮ „Versmės“ leidykla, 561–565. Dubnikas Juozas 1946: Uliūnai. – Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys, pastoracinė veikla, sud. Kazimieras Paltarokas. Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1998, 288.
Straipsniai / Articles 191 Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė Gerullis Georg 1930: Litauische Dialektstudien. Leipzig: Markert & Petters Verlag. Geržotaitė Laura 2012: Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos. – Acta Linguistica Lithuanica 67, 156–174. Geržotaitė Laura 2014: Lietuvos tarmių klasifikacijos: gretinamoji analizė. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 108–111. Geržotaitė Laura 2015: Geolingvistinė Antano Baranausko lietuvių tarmių klasifikacijos analizė. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 4, sud. Vilija Ragaišienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 133–165. Geržotaitė Laura 2016: Lietuvos tarmių klasifikacijos tyrimas geolingvistiniu aspektu. Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Geržotaitė Laura, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolektų ir regiolektų formavimasis Lietuvoje: žemėlapis ir komentarai. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, XIII žemėlapis. Girdenis Aleksas, Zinkevičius Zigmas 1966: Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos. – Kalbotyra 14, 139–147. Juška Antanas 1946: Ramygala. – Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys, pastoracinė veikla, sud. Kazimieras Paltarokas. Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1998, 277–287. Karaś Halina 2002: Gwary polskie na Kowieńszczyźnie. Warszawa-Puńsk: Wydawnictwo „Aušra”. Karaś Halina, Rutkowska Krystyna, Geben Kinga, Ušinskienė Wiktoria 2001: Język polski na Kowieńszczyźnie. Historia, sytuacja socjolingwistyczna, cechy, językowe, teksty. Warszawa: Elipsa. Kazlauskaitė Rūta 2008: Jonavos šnektos fonetinės ypatybės. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 2, 600–609. Kazlauskaitė Rūta 2012: Balsių sistema Aleksandro Žirgulio darbe „Surviliškio tarmė“. – Baltistica 47(2), 321–342. Kubiliūnienė Loreta 2016: Butkiškių kaimas. – Ramygala, vyr. red. ir sud. Gražina Navalinskienė. Vilnius: VšĮ „Versmės“ leidykla, 534–537. Kviklys Bronius 1965: Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai 2. Boston: Lietuvių Enciklopedijos leidykla.