Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė
Full text
Straipsniai / Articles 167 LAURA GERŽOTAITĖ Lietuvių kalbos institutas Les directions de recherches scientifiques: arealinie baltes langues des recherches, geolingvistique, dialectologie, perceptivioji dialektologie. RAMYGALOS ŠNEKTA Il est à noter que LIETUVI TERMI CLASSIFICIJOSE: GEOLINGVISTINĖ ANALIZĖ Ramygala Subdialect in the Classifications of Lithuanian Dialects: Geolinguistic Analysis ANOTATION Il est important de noter que les États membres ne sont pas tenus d'appliquer les dispositions de l'accord en matière de droits de l'homme. Straitsnyje, basé sur XX a. seconde partée manuscritraštine tarmių matériau, présenté est geolingvistis comparativamasis Ramýgalos šnektos studie. Tiriamosios šnektos de la surface disparalytiškumą montre principalement sa place dans les classifications des tarmies Lituiniens. a. XIX de fin Antano Baranausko tarmių skirstyme Ramýgalos šnekta, bien et attribuée à rytiechs premiers, était artimesnė aukštaičių vakariečių tarmei. Vėlesnėse tarmių classifications plus grande partie de la superficie de la šnektos en question ou et toute la superficie de šnektos attribués à rytinių aukštaičių patarmių. Surinkti ir išanalizuoti duomenys rodo, kad Ramýgalos šnektos plote panašiu intensyvumu buvo vartojami nepakitę (an, am, en, em; ą, ę) ir susiaurėję (un, um, in, im; ų, į) dvifortement et anciennes nasines voix. Les estoniques šnektes caractéristique de ces caractéristiques plus se démarque les estiniai šnektos pakraščiai de la surface. Šnektos plote fixsuoti peuvils lingubiens changements montrent non seulement reconstruite rytines A. Baranausko rytiechs premiers limite précision. Daroma présume que XX a. dans la première moitié des pereiginie étées non seulement aukštaičiai viduriečiai, mais et leurs kaimynai aukštaičiai rytiečiai pantininkai. ESMINIAI VOODŽIAI: Ramýgalos šnekta, classification des traditionnels Lituiniens tarmių, Antano Baranausko tarmių skirstymas, Antano Salio tarmių klasifikacija, vakarų aukštaičiai šiauliškiai, rytų aukštaičiai panevėžiškiai, tarmių ribos.
LAURA GERŽOTAITĖ 168 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII ANNOTATION Based on the manuscript materials on dialects from the second half of the 20th century, the article presents the geolinguistic comparative study on the Ramygala subdialect. The heterogeneity of the area of the subdialect in question is first shown by its place in the classifications of Lithuanian dialects. Though the Ramygala subdialect falls to the so called First Eastern dialect according to the late 19th century classification of dialects by The data Antanas Baranauskas, it was actually closer to the Western Aukštaitian dialect. In later classifications of dialects a greater part of the area or even the whole area of the subdialect was attributed to the subdialects of Eastern Aukštaitian. collected and analysed in the study show that the unchanged (an, am, en, em; ą, ę) and narrowed (un, um, in, im; ų, into) mixed diphthongs and former nasal vowels were used in the area spoken by the Ramygala subdialect to a similar intensity. The eastern borders of the area of the subdialect tend to demonstrate the narrowing of these features, which is characteristic of eastern subdialects. Minor linguistic changes recorded in the area of the subdialect do not only show the accuracy of the reconstructed eastern boundary of Baranauskas First Eastern dialect. An assumption can be made that in the first half of the 20th century not only Middle Aukštaitian but also its neighbouring Eastern Aukštaitian Pantininkai was transitional by nature. KEYWORDS: Ramygala subdialect, classification of Lithuanian traditional dialects, Antanas Baranauskas classification of dialects, Antanas Salys classification of dialects, Western Aukštaitian of Šiauliai, Eastern Aukštaitian of Panevėžys, boundaries of dialects. a. au début du XXI. se produit traditionnelles dialectologies Lituanies virsmas dans geolinjams permet gvistiką (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 36). Geolingvistinė perspektyva tyrėinventoriser toute langbinée d'un ou autre arealo variété. Élargit les champs de recherches d'autrelinguistique: on a commencé à analyser non seulement d'autres langages et d'autres langues influences periphérieuses subies ou subissant, mais aussi du milieu des langues lituaniennes de l'aire šnektos, par exemple, Jonavõs (Kazlauskaitė 2008: 600609; Geržotaitė 2012: 156174). Jonavõs šnekta de la première moitié du XX a. Antano Salio tarmių classification a été attribuée à hautštaičių viduriečių (Salys 1933: 2134; 1935: 187; 1946: 167; 1992: 3140). Aukštaičių viduriečių patarmė de ce scirstissement auteurus est indiquée comme pereiginė. Selon dvigarsies an, am, en, em maintien, elle était procheesnė hautštaičiams vakariečiams, en raison priebalsio l kietinimo schliejosi aux hautštaičių rytiečių pantininkų (Salys 1946: 53; 1992: 109).
Articles Articles articles 169 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė Didesnė aukštaičių viduriečių partie de la XX a. seconde moitié Alekso Girdenio et Zigmo Zinkevičiaus tarmių classificationation classée à vakarų aukštaičių šiauliškių (Girdenis, Zinkevičius 1966: 139147; Zinkevičius 1969: 138). Les occidentaux hautštaičiams šiauliškiams proches ayant été non seulement de ces kalbininkų aukštaičių viduriečių patarmės centre esančios Baisógalos–Kėdáinių–Jonavõs indiquées des arrondinkes (Geržotaitė 2016: 65). À eux, apparemment, šlietųsi encore et A. Salio scissionnement hautštaičių viduriečių et hautštaičių rytiečių pantininkų paribyje été Survliškis (LKA 335)1 (Kazlauskaitė 2012: 339). Il est XX a. secondrojade dans la moitié attribué aux eastern aukštaičių panevėžiškių. Expliqué A. Salio tarmiques de répartition et particulièrement de geolingvistique Antano Baranausko tarmiques de classification reconstruction ryškėja kitokia kone tout aukštaičių viduriečių ploto konfigūracija (Geržotaitė 2012: 156–174; 2014: 108– 111; 2015: 133–165; 2016: 65–68) (žr. 1 pav.). Des deux classifications sugretissement on voit que mentionnée zone non seulement n'a pas susiaurėjęs pečiau Šiauli, mais tęsėsi où qui plus loin eastern directionmi et incėmė nemažą A. Girdenio et Z. Zinkevičiaus exclusirtų eastern aukštaičių panevėžiškių (šiaurinių et pietinių) une partie. L'objectif de cet article discuter à l'actuels sudins easterns haut-taiches panevėžiškių attribué Ramýgalos šnektos superficie (riškių, LKA 267, Ulinų, 268, Krekenavõs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jotáinių, LKA 301, SurvlišLKA kio, LKA 335, Truskavõs, LKA 336, Aukštãdvario, LKA 337 apylinkės) raid (voir fig. 1). Uždaviniai: 1) remiantis rankraštiniuose šaltiniuose pateiktais duomenimis, apžvelgti sociolingvistinę šnektos ploto situaciją; 2) taikant geolingvistinį lyginamąjį ir kartografinį metodus pristatyti šnektos ploto padėtį lietuvių tarmiens classifications: XIX a. A. Baranausko, XX a. 4-ojo dixmečio A. Salio et XX a. seconde partée A. Girdenio et Z. Zinkevičiaus; 3) effectuer la gretinamée šnektos plage fixsuées linguinaires caractéristiques analyse et tenter évaluer šnektos kaitą. Le matériel investigable constitue principalement l'Institut de la langue Lituanienne Geolingvistikas centre Tarmių archyve conservés XX a. seconde moitié manuscriptés šnektų décrits et textai (peržiūrėta 19 manraščių; voir Rankraštinių šaltinių sąrašą), plus de trois heures de durée enregistrements sonores (žr. Garsinių šaltinių sąrašą). Aussi remtasi des publiuits texts šnektos. 1 Skliaustues indiqués chiffres sont des correspondmenys de lieux (punkts) de l'atlas de langue Lietuvių (žr. LKA joje, stambesniais eux presque correspondants rytieux premiers Antano I 2130).
LAURA GERŽOTAITĖ 170 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII 1 PAV. Ramýgalos šnektos superficie (riškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, Krekenavõs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jotáinių LKA 301, Survliškio, LKA 335, Truskavõs, LKA 336, Aukštãdvario, LKA 337 apylinkės) dans les classifications des districts des Lituaniens (fragmentes)2 2 Smulkesniais punktyrais žemėlapyje apibrėžtos aukštaičių viduriečių Antano Salio klasifikaciBaranausko skirstyme limites. Santrumpos marque d'Alekso Girdenio et Zigmo Zinkevičiaus classification du soir hautštaičius šiauliškius (VAŠ) et de l'est hautštaičius panevėžiškius (RAP).
Articles Articles Articles 171 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė 1. SOCIOLINGVISTIN RAMGALOS ŠNEKTOS SITUACIJA RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE RANKRAŠTINIUOSE est également connu sous le nom de RANKRAŠTINIUOSE Du point de vue de la langue utilisée centrée Ramýgalos šnektos partie de la superficie paskirų tarmėtyrininkų est indiquée comme vienalyté. riškių (LKA 267) dans les environs était utilisée seulement en langue litouvienne, et tarmė XX a. 67-uoju dešimtmečiais, comme affirmé, relativement bien maintenue (Mikėnas 1951 (1) 3: voir 4; plus loin. Šukys 1986: 127). Visiškai lietuviškomis laikytinos Survliškio (LKA 335) apylinkės (Sabaliauskas 1959: 3). Seuls les Lituviques familles (mišrių apskritai nebuvę) vivaient aux Ramýgalos point (LKA 300) alloués aux Gudẽliues et à eux proches Pašili et Raukštóimuose kanių (Masiliūnas 1959: 2). Dvarų, autreataučių n'avaient et à l'est de Ramýgalos dans le village Garuck (Čyplienė 2016: 563). Tarmės changements du dernier point apilinkėse, tyrėjo liudijimu, lėmė suaktyvėjęs population mobilumas, 19331934 m. nutiesus Kaũnas-Panevėžs plentą (Masiliūnas 1959: 2). Avec les habitants de Ramýgalos glaudesnius ryšius (piernina les fins d'apprentissage) soutenęs 337) ir jo apylinkių jaunimas (Liberytė 1959: 4–5). Į Aukštãdvario bažnyčią ėję Aukštãdvario (LKA) et Jotáinių (LKA 301) apylinkies habitants (PKT II 211). Nombreux sont les habitants des villages situés dans la zone en question, qui sont situés à proximité de Ramýgalos (Miškinis 2016: 725) et Aukštãdvario (Kubiliūnienė 2016: 536; Malinauskas 2016: 661). Près de tous les Lituaniens de la période mentionnée vivaient à Ulinų (LKA 268) au point attribué au village de Dūdónių (Gaivenis 1960 (1): 12, 5). Un peu plus qu'avant une décennie, 1946 m., le curigo Juozo Dubniko prétend, Ulinų parapija était entièrement Lituviška (Dubnikas 1946: 288). Le moins avec dvaru affaires turėjęs des gens locaux habité Truskavõs (LKA 336) point au classé le village Užartlės (Eigminas (1): 5)4. Cependant la plupart des habitants des alentours de ce point à cette époque constituaient déjà des anciens dvares (Pãvermenio, Pãgelupio, Gais et autres) kumečiai et naujakuriai (Eigminas (1): 5. Dvarų gausa s'est davantage distingué le ouest de la périphérie de la šnektos Ramýgalos près Krẽkenava (LKA 299) et l'est près Jotáiniais (LKA 301). Cependant l'effet des langues slaves de ces arrielques tarmei n'a pas été uniforme. Plus influence cette kabos, Valerijos Diržinskienės teigimu (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 3), turėjusios Krekenavõs žmonių kalbai. Šį faktą 3 Ici et ailleurs skliaustues indiquer les chiffres indiquent, auquel manuscriptiniu punkta sąsiuviniu se réfère. 4 Rankraštiniame Truskavõs apraše punkto l'année de l'enquête nenuroditi.
LAURA GERŽOTAITĖ 172 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII patvirtina tyrėjos pateiktas dešimties kilometrų spinduliu net šešiomis kryptimission depuis le canton Upýtės (~ LKA 232 (Naujãmiesčio) punktu), Naujãmiesčio (LKA 232), Vadakt (LKA 26 Pociūnlių (LKA 265), Survliškio (LKA 335) et Truskavõs (LKA 336) liste des dwares issidėsčiusių (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 23). Statuté que des nord Krekenavõs apylinques, situés Vadakt (LKA tė-Diržinskienė 266) pusės link, vyresnieji gyventojai lietuviškai jau nemokėję (Adomaity1957: 3). Rutkauskaitės teigimu (Rutkauskaitė 1960 (1): 3), Vadakt (LKA 266) habitants sont tiktai lenkiškai kalba. Rencant matériel des tarmių atlasu de la langue Lituanien dans cette locovée rastà seulement une autre maison Lituviquement parlanti famille. Tarmės représentants choisir les habitants parlant Lituaniquement indiquer comme librement communiquants dar et polkų kalba (Rutkauskaitė 1960 (1): 8). Plus sur ces et autres endroits et les y inscrisés transkribuotus textes voy. (Karaś, Rutkowska, Geben, Ušinskienė 2001: 229278; Karaś 2002; Zielińska: 2002 5859; Sawaniewska-Mochowa, Zielińska 2005: 6985). En plus, Krekenavõs apylinkées futta encore et rusakalbių villages. Bien que sur Jotáinius aussi aient été beaucoup de dvares (Jotáinių, Ždžių, Bárklainių), de les parents été šių apylinkių gyventojų tarmei daugiau įtakos turėjo tai, kad dalis pateikėjų buvo atsikėlę iš kitos patarmės vietovių. Neretai ir čia gimusių apklaustųjų vienas un nonvietnis (Urbanavičiūtė (1): 25)5. Des voisins des patarmies des lieux de atsièglés étées et d'autres points apilinkées. Au est de Aukštãdvario situé et à ce point d'A. Salio attribué Stebkių village, du témoignage de la locale Marijos Sereikienės, vyravo kupiškėnų, uteniškių patarme kalbėję habitants (Sereikienė 2016: 802803). Ses propres grand-ellés parlaient, comme affirmé, Kupiškio-Anykščių tarme. L'impact des langues slaves examinés des apilinques langue, apparemment, n'avait vès grand en raison nonplėtoto écoles polkų kalba tinklo jose. Lenkiškos pradžios mokyklos 1926 m. rudenį įsteigtos tik keliose dans quelques localités appartenussies à Pãnevėžio apskričiai: Krekenavojè, Vadõkliuose (~ 301 LKAėse punkte) et à le nord de Ramýgalos mokyklų tinklas driekėsi vak į nuo nagrinėjamojo šnektos esančiuose Vadaktuosè (LKA 266) (Šetkus 2007: 43). Platesnis tokių ploto esančiose Kaũno (pavyra, Jonavojè (du komplektai), Lãpdámi, Bãbtuose) et Kėdainiai (pavyra, Žemi, Dotnuè (po du komplektus de localités) (Šetkus 2007: 43). 5 Dans le Rankraštiniame Jotáinių aprache, le point de l'enquête année ne n'uroditi.
Articles Articles Articles 173 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė Išsamesnių duomenų trūksta apie mokyklų situaciją Ramýgalos apylinkėse jusqu XX a. 3-iojo décennies. Des travaux de payshistorique caractère indiquent que l'État primaire école Ramýgaloje ouvertérée 1852 m. Après la abolition de baudžiava fonctionna quelque temps et la deuxième primaire école; elles ont plus tard été réunies. 1911 m. Ramýgaloje ouvertaryta la seconde pradinė mergaičių mokykla (Astramskas 2016: 189), 1918 m. įkurta progimnazija, dvi pradžios mokyklos (Juška 1946: 282). m. ouverte école riškiuose (Astramskas 189 1905): et Survliškyje (Kviklys 1965: 442). 1906 m. ont commencé à fonctionner Truskavõs (1915 m. et lietuviška), 1907 m. Jotáinių (mokomoji kalba rusų) pradinės mokyklos (Astramskas 189; Miknienė 2016: 632635; Šidlauskas 2016: 827828 2016:). À propos de 1905 m. Ulinues les enfants des Lituanies langue enseignait Bistrampolio dvaro panelées, passés plus que dixmeci, à propos de 19181922 m., ouvert, comme écrit, privés, et 1922 m. valstybinė mokykla (Balsevičiūtė, Peleckienė, Račiūnas, Ulys 1993: 167; Astram 2016: 191skas). L'ouvrage dans les écoles élémentaires principalement se déroula russes langue. Après la levée de kalba pradėta vartoti dėstant lietuvių kalbos gramatiką (Astramskas 2016: 190). l'interdiction de presse les Lituaniens Pastevėtina que certains de la même XIX a. fin ou XX a. début débutés et XX a. seconde mi-série des kalbininkų apploustų habitants locaux étéé et tout bemoksliai (Eigminas (1): 57). Ainsi polkų langue Ramýgalos šnektos plote, contrairement ni Kaũno (ou KėdáiniųJonavõs) areale, ne dominait pas (Rutkovska 2014: 217). Straitsnyje analyse le territoire, à l'exception Krẽkenavą, peut-être plus appréciable comme mentionné arealo périphérie. Considère que dans les suivants poskyriuis décrits à une période différente fixer les changements de larmes Ramýgalos šnekte, comme et à elle adjacent sur Radvliškį, plus à considérer naturels changements de larmes que le résultat de plusieurs langues d'interaction (Geržotaitė 112 2016:125). 2. RAMÝGALOS ŠNEKTA A. BARANAUSKO Il est à noter que le TARMI SKORSTYME Prie rytų aukštaičių panevėžiškių A. Girdenio ir Z. Zinkevičiaus klasifikacijoje priskirta šnekta neįprasčiausiai išsidėsčiusi rekonstruotame XIX a. pafinigos A. Baranausko sur la carte de la répartition des tarmens Lituiniens (Geržotaitė 2015: 145; 2016: 45). L'Orientale des premiers hivernais6 tarmie située à la périphérie 6 A. Baranauskui, lettre à Weberi discutusam quelque autres aspects linguistiques, cette tarmie apparut ko ne comme widutna ìr Rytczu et wakaru lętuwinku (Alminauskis 1930: 93).
LAURA GERŽOTAITĖ 174 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Ramýgalos šnekta (Pãnevėžio apskritis) dans cette carte semble s'insinuée entre les rytieux seconds et tiers tarmėms attribués des šnektų (žr. fig. 2.)7. 2 PAV. Ramýgalos šnektos superficie (riškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, Krekenavõs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jotáinių LKA 301, Survliškio, LKA 335, Truskavõs, LKA 336, Aukštãdvario, LKA 337 circonscriptions) A. La situation dans le skirsty des tarmes Baranausko est détaillée dans toutes les classifications des tarmes (Geržotaitė 2012: (fragmentas)8 7 Šiauli ir Ukmergs apskritims tekusių rytiečių pirmųjų žiemiečių tarmės ploto dalių kalbinė 156174; 6568, 112125). Pridurtine seulement que dans l'un des Šiauli apskrities lieuxovies, Šeduvojè (LKA 199), selon les dernières recherches, fixée diversiouant non seulement les irtieux primus A. Baranausko skirstyme, mais et les les presque correspondants hautštaičius midurie avec hautštaičius irtiečius pantininkais A. Salioški et vakarų aukštaičius šiauličius su rytų aukštaičius panevėžišk A. Girdenio et Zinkevičiaus dans les classifications des caractéristiques. 2016: 313). 8 Santrumpos marque A. Baranausko d'indistrition rytieux prmuosius hiverieux (R1ž), rytieux antruosius (R2) et tertiusosius (R3).
Straipsniai / Articles 175 Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė Les Orientés premiers plote, A. Baranausko teigime, et kirčiuoti (tvirtapradiquement, tvirtagaliquement), et nekirčiuoti mixrie dopparsiai an, am, en, em devait être maintenus en bonne santé, exemple: łángas ʻlangasʼ, badà ʻbandaʼ, tapù ʻtampuʼ, kaštys ʻkamštispea, kłampùs ʻklampusʼ, peám ʻpempėʼ (Baranovskij 1898: 6061; voir aussi Aluskis 1930: 73). Au lieu de l'ancien nosinium balsio ą tartas ilgasis a (Baranovskij 1898: 61; Geržotaitė 2015: 151; 2016: 4849)9. Dvejopa aptartes particularités vartosena Ramýgalos apylinkėse fixée A. Baranausko rassembtues et Franzo Spechto éleistues textes. Au nord-ouest de Ramýgalos située Krekenavõs parapijoje (jai, matyt, appartenęs et lui-même townelis) ou, vraisemblablement, à propos au sud-ouest de Ramýgalos escient Survliškį (LKA 335) (Zinot que de ces arrondisements proviès F. Spechto indiqué dans tojas Aleksandras Žirgulaitis [Zirgulaiczis]), kalbėta rytiečių pirmųjų žiemiečių ces textes pourrašytarme (Specht 1920: 194197)10. Dvigarsis an ici, comme l'a indiqué A. Baranausko, maintenu en bonne santé, par exemple: aǹt nakwýnes ʻant nakvynėsʼ (Specht 1920: 194), i wán ́deniį vandenįʼ (Specht: 195:ʼ), gywʹántoju ʻgyventojų (Specht 1920: 195), issigazda ʻišandoʼ (Specht 1920: 195, 196). Buvęs nosinis ą tartas comme ilgasis ou trumpasis a, exemple: āżulĩnu ʻąžuoliniųʼ (Specht 1920: 197), wĩsa wãsara ʻvisą vasarąʼ (Specht 1920: 195). Près les originaires des premiers hiverriers F. Spechto aussi aussi mentionnée dans Aukštãdvario (Wysokidwór) parapijoje fixé déjà aux originaires tretiesiemsšešti caractéristique dvigarsio an éturiniment, exemple: nusiguda ʻnusigandoʼ (Specht 1920: 192), ruku ʻrankųʼ (Specht 1920: 192), uksti ʻanksti (Specht 1920: 192). Buvęs noSu d'autres tarmées orientées besiribojancies Ramýgalos apylinkėse sinis ą tartas kaip ilgasis arba trumpasis a, pvz.: kata ʻkartąʼ (Specht 1920: 191), żíeda ʻžiedąʼ (Specht 1920: 191), kāsnˈãla ʻkąsnelioʼ (Specht 1920: 192). užraʻlėktiʼ (Specht 1920: 196), gałéja ʻgalėjoʼ (Specht 1920: 195). Krẽkenavą (or, vraisemblablement, šyta formų su kietuoju priebalsiu l, pvz.: łáisk ʻleiskʼ (Specht 1920: 195), łêkti Survliškį) réduites galūnès, comme: bégu ʻbėgaʼ (Specht 1920: 194), pasitiku ʻpasitinka, c'est-à-dire susitinkaʼ (ʼSpecht 1920: 194), mèszku ʻmeška (Specht 1920: 195), żiʼmuʼziʼema (Specht 1920: 195), ószku ʻožka (Specht 1920: 197). 9 Les Schnektes secondaires de l'Est fixent déjà un autre tarim de ces qualités: dvigarsius an, am et buvusį nosinį ą atliepė on, om et o, comme : łóngs, rónds, kłops, żôs ʻssiʼsʼ, ôs ʻsąʼ, gáłwo ʻgáłʼwą, dárbo ʻdárbą (Baranovskij 1898: 74), des est des, des troisième, quatrième et sixtème un, um et u, comme łúngas, dugùs , úm, s s , clumpùs (Baranovskij 1898: 64). 10 A. Salio tarmiques classificationation Survliškis est au bord des deux adarmies: hautštaičių viduriečių et hautštaičių rytiečių pantininkų (ou A. Baranausko rytiečių pirmųjų žiemiečių) (Geržotaitė 65 2016:66). Alexander Žirgulys a lui-même son šnekt à attribué aux hautštaičių rytiečių pantininkų, indiqué les principales particularités du šnektos: priebalsio l kietinimą ir mišriųjų dvigarsių (kirčiuotų et nekirčiuotų) an, am, en, em atliepimą ɔn, ɔm, ẹn, ẹm, exemple.: rɔkυ ‘ranka, ẹ. ‘penki (Kazlauskaitė 2012: 322323).
LAURA GERŽOTAITĖ 182 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII nosinis ą, exemple: uzb.na ʻuzbonąʼ (Masiliūnas 1959: 13), nenusig.sk ʻnenusigąskʼ (Masiliūnas 1959: 18). Tvirtagalis et nekirčiuotas an tartas dvejopai, exemple: isiguda ʻišsigandoʼ (Masiliūnas 1959: 8) pasisadžuni ʻpasisamdžiusiʼ (Masiliūnas 1959: 14), utra ʻantroʼ (Masiliūnas 1959: 18), rakos ʻrankos (vns K.) (Masiliūnas 1959: 20), atra ʻantrą (Masiliūnas 1959: 21), isigudės ʻišsigandė 1959 (Masiliūnas 1959: 13), Untna šantanąʼ (Masiliūnas 1959: 8), siliškos (Masiliūnas 1959: 11), isampampel (Masiliūnas 1959: 17), en ur , l'isampel . Par conséquent elle Ramýgala nepriskirtina seulement pantininkams ou puntininkams, et tyrėjo mentionnées pontininkams propres exemples de tarimo dans les textes manuscrits nežrašyta. Panašią Ramýgalos situation est montré et XX a. 8-ojo dixmečio matériel de transclauses de enregistrements sonores. Dvigarsiai an, am, en, em su tvirtaprade priegaide ici, comme et Survliškyje, maintenir sains, comme: vándene ʻvandensʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)19, lánga ʻlangoʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), pémpe ʻpempė (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), givsimén ́vensime (Ogy V., g. 1884 m., Ramýgala). Tvirtagaliai an fixsuosi et en bonne santé, et susiaurėję, exemple: nesupratu ʻnesuprantuʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), ukstianksti (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), tupaṭampoʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), atras ʻantras (O. V., g. 1884 m., Ramýgala) (plg. utras (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), AšišAnčiškų (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), en pakite, štaš (O. V., g. 1884 m., Ram. Ramýgala), ledʋ ʻlendaʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)20, uždego ʻuždengiauʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala). Sveiki dvigarsiai an, en (pvz. danˈtˈm ʻdantimisʼ (LT III 195), palˈegvʋ ʻpalengvaʼ (LT III 196) XX a. 8-ajame décennies Ramýgaloje fixsuoti et des autres chercheurs. Truskavõs apylinques kaimes, Kazio Eigmino témoigimu, tvirtapradžiai dvigarsiai am, an tarti nepakitę, a tvirtagaliai i nekirčiuoti atliepti um, un, bien assez souvent restlikę nepakitę ou vartoti am, an ir um, un parallagrečiai. De même tarti et dvigarsiai em, en: tvirtapradžiai maintenir en bonne santé, et tvirtagaliai et nekirčiuoti tarti dvejopai: im, in et em, en (Eigminas (1): 12). Ces observations sont confirmées par des formes trouvées dans les textes manuscrits de points. Tvirtapradžiai an maintenir en bonne santé, par exemple: vándeni ʻvandenįʼ (Eigmines (1): 13), lánga ʻlangąʼ (Eigmines (3): 15). Nepakité fixsuoti et étées nosiniai ą, ę. Tvirtagaliai an, am, en tarti dvejopai, exemple.: ruk(y)s ʻrankasʼ (Eigminas (2): (plg. raka ʻrankąʼ (Eigminas (3): skubinu ʻskambinaʼ (Eigminas (2: 21), Zr. 19-1)), No. 51001300 Dans la liste des sources de Gars. 20 Voir enregistré No. 51101300 Garsinių šaltinių sąraše.
Straipsniai / Articles 183 Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė bitˈ ʻskambyti (~ skambinti)ʼ (Eigminas (2): 19, 21), atra ʻantrąʼ (Eigminas (3): 5), kapa ʻkampoʼ (Eigminas (3): 17), neišketis skuneiškentęsʼ (Eigminas (2: 7), pikˈus ʻpenkisʼ (Eigminas (2: 13). Tokį patį dvigarsio an tarimą confirme et des données de enregistrements sonores, exemple: lángus ʻlangusʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai)21, raka ʻrankąʼ kióniai), luks ʻlankasʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai), lunka ʻlankaiʼ (A. J., g. (A. J., g. 1888 m., Šu1888 m., Šukióniai). Ainsi auprès Truskavà, apparemment, susipina A. Salio d'iskirstissement hautštaičiams viduriečiams et hautštaičiams irtiečiams pantininkam caractéristiques de ces particularités atliepines. Près des rytinių šnektų quelque plus que d'appartées de la région, šlietųsi Krekenavõs (Adomaitytė-Diržinskienė 1957), riškių (Mikėnas 1951 (1 1955)) et Aukštãdvario (Liberytė 1959) points (žr. lentelę). Selon tvirtagalių dvigarsių an, am, en siaurinimą Krekenavà, données du descripteur manuscrit, est artimesnė et A. Baranausko, et J. Gerulio décrites rytieques tiers et autres tarmès, notamment: dutis ‘dantis (dgs. G.) (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 7), kupara ‘kamparo (Adomaitytė-Diržinskienė 11), lutos ‘lentos’ (dgs. V.) (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 7), pù pikis ‘po penkis’ (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 8, 14), dikt ‘dengti’ (Adomaitytė-Dir1957: 15). Atvejai avec les dubsons inchangés rares, par exemple: supratu ‘suprantu (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 8), nebeatradu ‘nebeatrandu (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 24), nekeču ‘nekenčiu (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 19). Tvirtapradiquement crocsioter dvigarsie an, en, ex-nosinis voix ą (principalement kamiene) maintenir en bonne santé, eg: lánga ‘lango (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 21), givénsˈu ‘gyvensiu (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 10), kasnẽli ‘kąsnelį (Diržinskienė 1957: 12), nusigã ‘nussigsti (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 12), vãvalandė (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 150). Dans les réponses à l'atlas de Lituanie, les programmes de collecte de matériel (Senkus tapradžiai am, an ir buvęs nosinis ą čia 1951) klausimus išryškėja ir riškių pereigiškumas (Mikėnas 1951 (2): 23). Tvirišlaikyti nepakitę, например.: sà.mtˈis, pàntis, tà.nkė ʻtankiaiʼ, kà.ndu ʻkandaʼ, ksniskąsnisʼ, ážolus ʻąžuolasʼ, kást ʻkąsti. Dvejopa tvirtagalių dvigarsių vartosena riškius ir artina auprès vakarinių šnektų, et tolina de eux (Mikėnas 1951 (2): 23). Garso records' données, tvirtapradžiai an, en aussi bien fixsuoti nepakitę, exemple.: vándenˈo ʻvandensʼ (J. B., g. 1897 m., Vitriškiai22)23, givént ʻgyventiʼ (J. B., 21 Žr. enregistrà Nr. 09901336 Gars dans une liste de sources. 22 Oficialioji forma yra Vtriškis (ATSŽ 350). 23 Žr. įrašą Nr. 34101267 Garsinių šaltinių sąraše.
LAURA GERŽOTAITĖ 184 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII g. 1897 m., Vitriškiai)24. On entendstos vos deux tvirtagaliquement cročiuotes formes avec ces dopparsia: uksti ʻankstiʼ (J. B., g. 1897 m., Vitriškiai), piki ʻpenki 1897 (J. B., g. 1897 m., Vitriškiai). À des conclusions similaires sur ce paragraphe est arrivé et Jonas Šukys, qui, sur la base d'une étude de la population de la langue locale effectuée en 1959 et 1970, a indiqué que selon A. Salio d'attribution riškiai appartient hautštai rytiečiams pantininkam (Šukys 1986: 127128). Le mot kamieno tvirtapradžiai, tvirtapradiškos prigimties nekirčiuoti an, am, en, em, kirčiuoti et nekirčiuoti du mot kamieno ą, ę, ici, comme et pant plote, anot kalbininko (Šukys 1986: 131132), maintenir en bonne santé. Cependant tvirtagals déjà rliepent ʋ, ʋ, , , e.g.: sʋdem samdėme, rvkʋ ranka, tp tempia, pk penki (Šukys 1986: 132). Toks éturinement diffère non seulement de A. Baranausko indiqué comme ce à ce plot caractéristique, mais et de A. Salio décrit. Aukštãdvaryje, kaip nurodo Aldona Liberytė (Liberytė 1959: 8), vietoj tviram, an, em, en (kirčiuotų et nekirčiuotų) déjà systématiquement avoir um, un, im, in, exemple: ruk(y)s ʻrankasʼ (dgs. G.) (Liberytė 1959: 18), isiguda ʻišsigandoʼ (Liberytė 1959: 57), tupa ʻtampoʼ (Liberytė 1959: 63), apdiksu ʻapdengʼsiuʼ (Liberytė 1959: 17), digteng ́y)s tagdentkasʼ (Liberytė: 38), šviėtes pišventė (Liberytė: 40), petėpe ʻkiʼ (Liberytė 1959: 45). Buvę nosiniai ą, ę maintenir en bonne santé, par exemple: sušal ʻsušalauʼ (Liberytė 1959: 15), graž.nsˈu ʻgrąžinsiuʼ (Liberytė 1959: 38), nusigr.žė ʻnusigręžėʼ (Liberytė 1959: 36). Notez que encore selon F. Specht dans les textes fixsuaient dvigarsių an, am tarimą maždaug ties Ramýgala brėžta apytikslė vakarinių ir rytinių šnektų susikirtimo riba atspindi irštãdvario habitants point de vue, affirmant que ap Kr.kenava vl kitki kabu Tin Tin stái stáncija vad.nu sekl.či Knkam, vs, va, nesutiku kabuška kitap kžn(y)s kršt.(y)s. [...] [...] (Liberytė 1959: 35). apylinkès, dans lesquelles dit: ž.sis ʻžąsisʼ, vóndọ ʻvanduoʼ, lóng(ы)s ʻlangasʼ Ryškesniais kalbiniais (ne leksikos, bet fonetikos lygmeniu) skirtumais, vietos gyventojų teigimu, labiau išsiskiria net ne jų, bet šiauriau esančios Pãnevėžio (Liberytė 1959: 35). Le plus rytinių šnektų peintes mentionnitines Ulinų (Gaivenis 1960 (12)) et Jotáinių (Urbanavičiūtė (14)) des régions (žr. lentelę). aukštaičių rytiečių Ulinų punkto gyventojų kalba Gaivenio priskirta prie A. Salio skirstymo pontininkų (Gaivenis 1960 (1): 5). S'appuyant A. Girdenio et Z. Zinkevičiaus classification tarmiques pontininkuojantiems eastern aukštaičiams panevėžiškiam Ulinų šnektą attribuée et le kalbiniste Aloyzas Vidugiris (Vidugiris 1993: 197). Tyrėjo teigimu (Vidugiris 1993: 198), be pontininkams 24 Žr. įrašą No. 34301267 Garsinių šaltinių sąraše.
Articles Articles articles 185 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė būdingų dvigarsių am, en atliepinių, y en parfaito et gretimų šnektų nulemtų įvairavimų. A noter que menéetieji pontininkai presque correspondraient A. Baranausko rytiečius antruosius, quoiqu'exista et nedidèles différences. A. Baranausko tarmių skirstyme Ulinai, comme et déjà discutée Ramýgalos apylinkies régions, entré dans les rytiechs premiers hiemiečių plotte. Dans le territoire de cette net Smigiai. Taigi tarmių poslinkiai akivaizdūs: A. Baranausko išskirtų rytieplotte ancien et déjà mentionné Panevėžs, čių antrųjų tarmės pietinė riba ėjusi quelque peu plus au nord comparé avec plus tard A. Salio distingués pontininkų. Didžiausiu miestu, į kurį dažniausiai XX a. 7-ajame dešimtmetyje vykę Ulinų gyventojai, nurodytas ties rytiečių pirmųjų žiemiečių paribiu su rytiečiais antraisiais esantis Panevėžs (Gaivenis 1960 (1): 4). Todėl nestebina ir Ulinues prononcsti A. Salio classification pontininkams ou A. Baranausko rytieciens antriesiems (ne primesiems) caractéristiques tvirtapradžių et tvirtagalių dvigarsių an, am, en, buvusio nosinio ą atliepiniai, exemple.: u.ždenˈg lóˈngs ʻuždengia langusʼ (Gaivenis 1960 (2): 6), vóndene. ʻvandensʼ (Gaivenis 1960 (1): 13), rokom ʻrankomisʼ (Gaivenis 1960 (1): 10), ɔtrɔ ʻantrąʼ (Gaivenis 1960 (2): 6), grčˈɔ ʻgryčiąʼ (Gaivenis 1960 (1): 10), drsei ʻdrąsiaiʼ (Gaivenis 1960 (1: 23). Invariantant ces caractéristiques tarim se reflète et XX a. 78-ojo décennies des tarmies son enregistrešues. Tvirtapradiquement cročiuoti dvigarsiai an, en écousti et neakitée comme pantininkų plote, et réurinti comme pontininkų ou puntininkų, exemple: pasénsta ʻpasenstaʼ (S. G., g. 1894 m., Bárʼʼklainiai)25, givénti ʻgyventi (S. G., g. 1894 m.,klainiai), lóngslangas Bár (J. L., g. 1897 m., Ulinai)26, bróng ʻsbrangus (J. L., g. 1897 m., Ulinai). Similairement ces dopparsiai tarti avec tvirtagale priegaide ar esantys nekirčiuotoje poziciji: an, am, 1904 exemple.: pikˈu ʻpenkiųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai)27, rukos ʻrankosʼ (dgs. V.) (O. R., g. 1904 m., Ulinai), surumstts ʻamstytasʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), rokrankąsur (O. R., g., Ulinai 1904 m.), pusuntrõsnai (O. R., g. 1904 m., Ulinai), kaambarį 1897 m., J. L., l., Uli, m., Ubari, v. 19 vapus; en, em, par žˈúojant ʻvažiuojantʼ (S. G., g. 1894 m., Bárklainiai), runk∙te ʻrankytėʼ (O. R., g. exemple: degts ʻdengtasʼ (S. G., g. 1894 m., Bárklainiai), pinkese ʻpenkieseʼ (J. L., g. 1897 m., Ulinai). Buvusių nosinių ą, ę kamiene et galūnėje atliepinées caractéringesni pontininkų plotui, exemple: žõsu ʻžąsųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), žosùkai ʻžąsiʼukai (O. R., 27 Žr. įrašą Nr. 42301268 Garsinių šaltinių sąraše. 25 Žr. įrašą Nr. 09803268 Garsinių šaltinių sąraše. 26 Žr. įrašą Nr. 42401268 Garsinių šaltinių sąraše.
LAURA GERŽOTAITĖ 186 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII g. 1904 m., Ulinai), stógo ʻstogąʼ (S. G., g. 1894 m., Bárklainiai), lako ʻlaikąʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai). Grands dvares assiégésme Jotáinių point, anot Žanetos Urbanavičiūtės-Markevičienės, parlée hautštaičių rytiečių patarme, cependant forme de šnektų pantininkų ou pontininkų, difficile de dire précisément. Laisse à la conclusion que Jotáiniuose [...] peut néanmoins prédominer pontininkai [...]. Existe et depuis Vadoklių atisélisés puntisseurs. Par conséquent tarmė très inéoda, très marga (Urbanavičiūtė (1): 45). Cette inégodité expliqueintile par le fait que A. Salio tarmių classification Jotáiniai était évidéstée évidément évidéement évidéement évidéement évidéement évidéement évidéement évidéement évidéement évidéement évidéement évidéement évidéement Au nord de eux, à propos Ulinus (LKA 268), parlée hautštaičių rytiečių pontininkų, à l'est et pietvakarius, par exemple, à propos kalbininkės menėtus Vadoklis, puntininkų šnektomis. Ties šia vietove dviejų tarmių – rytiečių pirmųjų žiemiečių ir rytiečių trečiųleurs riba ėjusi et A. Baranausko skirstyme (žr. Fig. 2). Nordèrement situés rytieux secondes (ou A. Salio classification de hautštaičių rytiečių pontininkų) šnektom caractéristique tarim, comme déjà mentionné, A. Baranausko fixé seulement sur Pãnevėžiu, encore pečiau situés nords Ramýgalos pakraščių ties Ulinais nesiekė. Tarmės nevienalytiškumą, anot tyrėjos, indique distinctifs particularités dvigarsių am, an, em vartosena: pantininkai dit: pá.ntisˈ á.ntisˈ lá.ng(u)s pé.mpė / /. O tvirtagalius transchent ne dans om, on, ėm, ėn, comme le font d'autres pantininkai, et dans um, un, im, in: du.tisˈ du.g(u)s lu.kos švi.te pi.ki, aussi bien et nekirčiuunktotus: pinkt·denisˈ d·lis [...] / / (Urbanavičiūtė (1 5).): Pridoute que non seulement pantininkai, mais aussi pontininkai Jotáiniuose sont keleriopi: p·ntisˈ ·ntisˈ pat·mse l·ng(us) et puntis patuˈ untismse lung(u)s. Tvirtagalius aussi verčia į um, un, im, in comme pantininkai: lu.k(u)s, ri.tiūtė (Urbanavičiūtė): (1 56). Encore plus dans ces arrondinkesses, anot tarmėtyrininkės (Urbanavičiūtė (1): 6), diversifie buvées nosiniai ą, ę, que pontininkai [...] transchent en o, e? žul(u)s : ž·sin(u)s švsˈtˈ gr·št(u)s. / / Pant un mot le taria uneip, l'autre autre, mais différ non selon priegaides: ·žu.l(u)s ž·sin(u)s gr·šˈtˈ gr·št(u)s. des pantitaires ces sons de toute nepakeičia: ·žu.l(u)s Daugelis ž·sisˈ gr·šˈtˈ gr·šˈtˈ /. Galée ą presque pas changé, seulement sutrumpėjęs: ru.kaūn gá.lva n·ma lũa.ka. / /. Pont, bien sûr, dit: ru.ko gá.lvoininkai n·mo. / ę n'entraynyit tel saignus. Dans les textes manuscrits n'žfixée et dans d'autres dans les autres travaux de cette kalbinikée mentionnés Jotáiniams caractéristiques dar et de tels dopparsių an, en, exussio nosinio ą
Articles Articles articles 187 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė 5 PAV. Šnektos poslinkiai selon kamieno tvirtagalių am, an, em, en atliepinius selon données de matière manuscriptée
LAURA GERŽOTAITĖ 188 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII 6 PAV. Kamieno tvirtagalių am, an isophonos atkarpa sur les occidentales hauttaiches šiauliškių et eastern hauttaičių panevėžiškių paribiu (LKA II, terre. No. 69, 8486) kamiene pakitissements comme uont(i)s ʻantisʼ, piempe ʻpempėʼ, žus(i)s ʻžąsisʼ, gružt(u)s ʻgrąžtasʼ (Urbanavičiūtė 1963: 209)28. Ainsi les différences entre tableelée décritendrées dans les textes manuscrits et les sons enregistrešues, ainsi que dans les textes imprimdints fixuées soirines et matinines šnektas distinguants des caractéristiques vartosenes du Lituviens atlas de cartes mappiais iliustruotoses n'est pas grandes. Non seulement avec la carte-mappe reconstruite A. Baranausko décrits des rytieques premiers ziemiečių rytine, mais et avec patikslinte A. Salio aukštaičių viduriečių limite presque complètement coïncide Lituviens atlas de langue cartesapies brėžta 28 Dar plg. Z. Zinkevičiaus dites, comme affirmé, Ramýgalos, particulièrement Jotáinių, environnements propres aux tvirtapradžių dvigarsių tarimo exemples: lúongɔslangas, súomˈtˈsʼˈsamʼtis (Zinkevičius 1969: 143).
Articles Articles articles 189 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė nesusiaurėjusių kamieno tvirtapradžių am, an (žr. L II, terrain. No. 68, 83 84), em, en (žr. L II, terrain. No. 70, 8687), kirik nepakitka kamieno (žr. L II, terrain. No. 44, 6162) et nekirchia (žr. LKA II, terre. No. 45, 6263) ą, ę isofonos. Akivaizdus non-coïncidence c'est que les cartes du atlas des langues Lituaniennes présentés dans le matériel manuscrit dans Ramýgalos apylinkėse зафиксированных всех kamieno tvirtagalių am, an (žr. LKA II, nr. 69, 8486), em, en (žr. LKA II, nr. 71, 87 neats88) des cas de tarime nereflint, plus décritendrint l'image (žr. 5, 6.). Éliškėjusi keleriopa formų avec tvirtagaliais am, an vartosena indique que pat XX a. antrosios pusės ši izofona ėjusi maždaug ties analizuojamos šnektos jusqu'au milieu29. IŠVADOS Apibendrinant géolingvististique comparative à l'étude de Ramýgalos šnektos, pasakytile que analysé des méridionaux eastern aukštaičių panevėžiškių plots éryškėja comme pereiginis. Son pereigi-nisme repose les arguments suivants: 1. Ramýgalas šnektos ploto tarminė priklausomybė variavo dans tous les classifications des tarmenes lituaniens. Même dans deux d'entre eux A. Baranausko et A. Salio l'analyse de la matière des kraštinės tarmies a été effectuée des Ramýgalos šnekta ar jos dalis įėjusi į tarpinę tarp aukštaičių vakariečių ir rytiečių (pa)tarmių įvardytą teritoriją. 2. Geolingvistinio tarmių skirstymų sugretinimo rezultatus patvirtina randvigarsies séparant vakarų et eastern aukštaičius an, am, en, em, ainsi que des anciens nosinių ą, ę izofonų patikra. Analisées šnektos plote abiem hautštaičių patarmėms caractéristique ces particularités tarim fixé jusqu même XX a. seconde parée. L'influence adjacents eastern hauttaiches clairtini nedideli mentionnés isophon des poslinkia près Ramýgalos šnektos pakraščiais montrent non seulement reconstruites ritines rytie 29 au début du XXI a. traditionnels Lituiniens (pa)tarmių plotai et boros kinta (žr. Geržotaitė, Mikulėnienė 2014: 255257, XIII carte-lapis et commentair; sp.kl įija). Vykstant šnektų convergencetion distinguésieux leurs signes sont nykstantys. Formojasi stambesni des langues dariniai (regiolektai). Par exemple, Ramýgalos šnekta classée à l'est des aukštaičių panevėžiškių pagrindu besiformuojančio vakarinių rytų aukštaičių regiolekto (žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014a: 257262), car elle, comme toute la sudinė rytų aukštaičių panežiškių partie, n'a pas très ryškių particularités, est donc relativement facilement influencée par gretimų šnektų ir bendrinės kalbos (Meiliutė: 2016 1923; 2016 1281; Aliūkaitė, Bakšienė, Jaroslavienė et kt 2014: 188191 et kt.).
LAURA GERŽOTAITĖ 190 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII les limites des premiers tarmes A. Baranausko skirstyme précisément. Tokie résultats de l'étude permet prémédidiquement affirmer que pereiginie A. Salio classification étaientée non seulement aukštaičiai viduriečiai, mais et leurs kaimynai aukštaičiai rytiečiai pantininkai. LITERATŪRA Aliūkaitė Daiva, Bakšienė Rima, Jaroslavienė Jurgita ir kt. 2014: Punktų tinklo tankis geolingvistinės skirties aukštaičiai : žemaičiai požiūriu. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 129–196. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: ideologija, teorija ir metodai, pagrindinės sąvokos. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 29–47. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolektų ir regiolektų formavimosi ypatumai Lietuvoje. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 257–262. Alminauskis Kazys 1930: Vyskupo Antano Baranausko laiškai Hugo Weberiui. – Archivum Philologicum 1, 69–103. Astramskas Arūnas 2016: Ramygalos parapija ir valsčius XIX amžiuje. – Ramygala, vyr. red. ir sud. Gražina Navalinskienė. Vilnius: VšĮ „Versmės“ leidykla, 126–211. ATSŽ – Lietuvos TSR Administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 2, sud. Zigmuntas Noreika, Vincentas Stravinskas. Vilnius: Mintis, 1976. Balsevičiūtė Gražina, Peleckienė Genovaitė, Račiūnas Bronius, Ulys Albertas 1993: Iš Uliūnų mokyklos istorijos. – Uliūnai, sud. Albertas Ulys. Vilnius: Lietuvos kraštotyros draugija, 167–174. Ba ra novsk ij A ntonij [=Бaрa новс к i й А н тонi й] 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ. Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Būtėnas Petras 1932: Augštaičių tarmės okuojančios pašnektės sienos. – Archivum Philologicum 3, 168–193. Čyplienė Ona 2016: Garuckų kaimas ir jo žmonės. – Ramygala, vyr. red. ir sud. Gražina Navalinskienė. Vilnius: VšĮ „Versmės“ leidykla, 561–565. Dubnikas Juozas 1946: Uliūnai. – Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys, pastoracinė veikla, sud. Kazimieras Paltarokas. Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1998, 288.
Straipsniai / Articles 191 Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė Gerullis Georg 1930: Litauische Dialektstudien. Leipzig: Markert & Petters Verlag. Geržotaitė Laura 2012: Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos. – Acta Linguistica Lithuanica 67, 156–174. Geržotaitė Laura 2014: Lietuvos tarmių klasifikacijos: gretinamoji analizė. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 108–111. Geržotaitė Laura 2015: Geolingvistinė Antano Baranausko lietuvių tarmių klasifikacijos analizė. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 4, sud. Vilija Ragaišienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 133–165. Geržotaitė Laura 2016: Lietuvos tarmių klasifikacijos tyrimas geolingvistiniu aspektu. Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Geržotaitė Laura, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolektų ir regiolektų formavimasis Lietuvoje: žemėlapis ir komentarai. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, XIII žemėlapis. Girdenis Aleksas, Zinkevičius Zigmas 1966: Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos. – Kalbotyra 14, 139–147. Juška Antanas 1946: Ramygala. – Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys, pastoracinė veikla, sud. Kazimieras Paltarokas. Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1998, 277–287. Karaś Halina 2002: Gwary polskie na Kowieńszczyźnie. Warszawa-Puńsk: Wydawnictwo „Aušra”. Karaś Halina, Rutkowska Krystyna, Geben Kinga, Ušinskienė Wiktoria 2001: Język polski na Kowieńszczyźnie. Historia, sytuacja socjolingwistyczna, cechy, językowe, teksty. Warszawa: Elipsa. Kazlauskaitė Rūta 2008: Jonavos šnektos fonetinės ypatybės. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 2, 600–609. Kazlauskaitė Rūta 2012: Balsių sistema Aleksandro Žirgulio darbe „Surviliškio tarmė“. – Baltistica 47(2), 321–342. Kubiliūnienė Loreta 2016: Butkiškių kaimas. – Ramygala, vyr. red. ir sud. Gražina Navalinskienė. Vilnius: VšĮ „Versmės“ leidykla, 534–537. Kviklys Bronius 1965: Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai 2. Boston: Lietuvių Enciklopedijos leidykla.