Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė

Straipsniai / Articles 167 LAURA GERŽOTAITĖ Lietuvių kalbos institutas Wissenschaftlichen Forschungsrichtungen: arealinie baltischer Sprachenforschung, geolingvistika, dialektologie, perceptivioji dialektologie. RAMYGALOS ŠNEKTA LETUVI TERMI KLASSIFIKIJOSE: GEOLINGVISTINĖ ANALIZĖ Ramygala Subdialect in the Classifications of Lithuanian Dialects: Geolinguistic Analysis ANOTATIUM Straipsnyje, basierend XX a. zweiterseits Handriste tarmių Material, präsentiert geolingvistischer vergleichamasis Ramýgalos šnektos Untersuchung. Tiriamosios šnektos Flottes nichtalytiškkeit zeigt zunächst ihr Platz litauischer tarmių Klassifikationen. a. XIX. Endes Antano Baranausko tarmių skirstyme Ramýgalos schnekta, obwohl und zugeteilt zu rytießer ersten, war nächότερη hochštaičių vakariečių tarmei. Vėlesnėse tarmių Klassifikationen größerer Teil der besprochenen šnektos Fläche oder und alle šnektos Fläche zugeteilt zu rytischen hochštaičių patarmių. Surinkti ir išanalizuoti duomenys rodo, kad Ramýgalos šnektos plote panašiu intensyvumu buvo vartojami nepakitę (an, am, en, em; ą, ę) ir susiaurėję (un, um, in, im; ų, į) dvilautlich und gewesen sind Nasiniai Stimmen. Eystlichen schnektom charakteristisch dieser Eigenschaften verengurinimu mehr heraussteht rytische schnektos floto pakraščiai. Šnektos fläche fixioti nichtlebe sprachliche Veränderungen zeigen nicht nur rekonstruierte rytische A. Baranausko rytießer ersten Grenze genauigkeit. Darmachen sich Prämisse, dass XX a. erster Hälfte pereiginie gewesenen nicht nur aukštaičiai viduriečiai, aber und ihre Kaimynai aukštaičiai rytiečiai pantininkai. ESMINIAI WODŽIAI: Ramýgalos šnekta, traditioneller litauischer tarmyn klassifikation, Antano Baranausko tarmyn skirstym, Antano Salio tarmyn klassifikation, vakarų aukštaičiai šiauliškiai, rytų aukštaičiai panevėžiškiai, tarmių grenzen. LAURA GERŽOTAITĖ 168 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII ANNOTATION Based on the manuscript materials on dialects from the second half of the 20th century, the article presents the geolinguistic comparative study on the Ramygala subdialect. The heterogeneity of the area of the subdialect in question is first shown by its place in the classifications of Lithuanian dialects. Though the Ramygala subdialect falls to the so called First Eastern dialect according to the late 19th century classification of dialects by The data Antanas Baranauskas, it was actually closer to the Western Aukštaitian dialect. In later classifications of dialects a greater part of the area or even the whole area of the subdialect was attributed to the subdialects of Eastern Aukštaitian. collected and analysed in the study show that the unchanged (an, am, en, em; ą, ę) and narrowed (un, um, in, im; ų, into) mixed diphthongs and former nasal vowels were used in the area spoken by the Ramygala subdialect to a similar intensity. The eastern borders of the area of the subdialect tend to demonstrate the narrowing of these features, which is characteristic of eastern subdialects. Minor linguistic changes recorded in the area of the subdialect do not only show the accuracy of the reconstructed eastern boundary of Baranauskas First Eastern dialect. An Assumption can be made that in the first half of the 20th century not only Middle Aukštaitian but also its neighbouring Eastern Aukštaitian Pantininkai was transitional by nature. KEYWORDS: Ramygala subdialect, classification of Lithuanian traditional dialects, Antanas Baranauskas classification of dialects, Antanas Salys classification of dialects, Western Aukštaitian of Šiauliai, Eastern Aukštaitian of Panevėžys, boundaries of dialects. a. Anfang XXI. erfolgt traditioneller litauens dialektologies virsmas in geolinjams erlaubt inventorisieren zu ganze gvistiką (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 36). Geolingvistinė perspektyva tyrėsprachbinę eines oder anderen arealo verschiedenirovę. Weit breitet sich das Forschungsfelde anderersprachiger Geolingvistik: angefangen wurden zu analysieren nicht nur anderer Talmien und anderer Spracheninflußen erlittenen oder erlittenen Peripherien, sondern auch mittlerer litauischer Sprachfläche schnektos, beispielsweise Jonavõs (Kazlauskaitė 2008: 600609; Geržotaitė 2012: 156174). Jonavõs šnekta XX a. erster Hälfte Antano Salio tarmių klassifikationen wurde zugeteilt zu hochštaičių viduriečių (Salys 1933: 2134; 1935: 187; 1946: 167; 1992: 3140). Aukštaičių viduriečių patarmė dieses skirstymo autoriaus ist als pereiginė angegeben. Nach dopparsier an, am, en, em halikymą sie war nächότερη hochschtaißen vakarießen, wegen priebalsio l kietigung schliejosi bei hochschtaißen rytiechs pantininkų (Salys 1946: 53; 1992: 109). Artikeln Articles 169 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė Didesnė aukštaičių viduriečių Teil XX a. zweitastiger Teils Alekso Girdenio und Zigmo Zinkevičiaus tarmių Klassifikationen zugeteilt zu vakarų aukštaičių šiauliškių (Girdenis, Zinkevičius 1966: 139147; Zinkevičius 1969: 138). Westener hochschtaißen šiauliškiam nahim gewesenus nicht nur dieser kalbininkų aukštaičių viduriečių patarmės centre esančios Baisógalos–Kėdáinių–Jonavõs angegebenen umlieinkä (Geržotaitė 2016: 65). Zu ihnen, anscheinend, schlietųsi noch und A. Salio skaltungs hochschtaitiger mitturäischen und hochschtaitiger irtiechs pantnern paribyje gewesen Survliškis (LKA 335)1 (Kazlauskaitė 2012: 339). Er ist XX a. zwerojererseits zugeteilt zu easterner hochštaičių panevėžiškių. Ausgerechnetes A. Salio tarmių Verteilung und besonders aus geolingvistische Antano Baranausko tarmių klassifikations rekonstruktionen ryškėja kitokia kone viso aukštaičių viduriečių ploto konfigūracija (Geržotaitė 2012: 156–174; 2014: 108– 111; 2015: 133–165; 2016: 65–68) (žr. 1 pav.). Aus zwei Klassifikationen sugretinimo sieht, dass erwähnte Fläche nicht nur nicht susiaurėjęs pečiau Šiauli, aber tęsėsi wo was weiter oöstlich richtungmi und umėmė nemažą A. Girdenio und Z. Zinkevičiaus ausschirt der eastern aukštaičių panevėžiškių (šiaurischen und südlichen) Teil. Der Zweck dieses Artikels zu besprechen an den heutigen südlichen eastern aukštaičių panevėžiškių zugewiesenen Ramýgalos šnektos flächen 268, Krekenavõs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jotáinių, LKA 301, Survliš- (riškių, LKA 267, Ulinų, LKA kio, LKA 335, Truskavõs, LKA 336, Aukštãdvario, LKA 337 umylinkės) develop (Siehe Fig. 1). Uždaviniai: 1) remiantis rankraštiniuose šaltiniuose pateiktais duomenimis, apžvelgti sociolingvistinę šnektos ploto situaciją; 2) taikant geolingvistinį lyginamąjį ir kartografinį metodus pristatyti šnektos ploto padėtį lietuvių tarmių klassifikationen: Ende XIX a. A. Baranausko, XX a. 4-oho Jahrzehntius A. Salio und XX a. antroses Haltes A. Girdenio und Z. Zinkevičiaus; 3) durchzuführen geretinamliche Schnektosplatte fiksuerten sprachlichen Eigenschaften Analyse und versuchen zu bewerten Schnektos kaitą. Untersuchames Material besteht hauptsächlich des Instituts der litauischen Sprache Geolingvistikas centra Tarmių archyve gespeichert XX. zweitieser Halbes handraštliche schnektü beschriften und texstai (verwacht 19 handraščių; siehe Rankraštinių šaltinių sąrašą), mehr als drei Stunden dauernde Tonaufzeichnungen (žr. Garsinių šaltinių sąrašą). Auch beruhtasi in publizierten schnektos Texten. 1 Skliaustuen angegebenen Zahlen sind Lietuvių kalbos atlaso orten (punkten) entsprechmenn (žr. LKA joje, stambesniais sie fast entsprechenden rytießer ersten I 2130). LAURA GERŽOTAITĖ 170 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII 1 PAV. Ramýgalos šnektos Fläche (riškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, Krekenavõs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jotáinių LKA 301, Survliškio, LKA 335, Truskavõs, LKA 336, Aukštãdvario, LKA 337 apylinkės) in den litauischen Termynklassifikationen (fragmentas)2 2 Smulkesniais punktyrais žemėlapyje apibrėžtos aukštaičių viduriečių Antano Salio klasifikaciAntano Baranausko skirstyme Grenzen. Santrumpos markiert Aleksa Girdenio und Zigmo Zinkevičiaus Klassifikations vakarų aukštaičius šiauliškius (VAŠ) und eastern aukštaičius panevėžiškius (RAP). Artikeln Articles 171 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė 1. SOCIOLINGVISTIN RAMGALOS ŠNEKTOS SITUACIJA RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE Verwendetes Sprachen hinsichtlich centrische Ramýgalos šnektos Fläche Teil paskirų tarmėtyrininkų angegeben als einalytė. riškių (LKA 267) umylinkėse wartota nur litauischer Sprache, a tarmė XX a. 67-3:endem Jahrzehntigen, wie behauptet, vergleichend gut gehalten (Mikėnas 1951 (1) siehe 4; plačiau. Šukys 1986: 127). Visiškai lietuviškomis laikytinos Survliškio (LKA 335) apylinkės (Sabaliauskas 1959: 3). Nur litaviškos Familien (mišrių apskritai nebuvę) lebten Ramýgalos punktem (LKA 300) zugewiesenen Gudẽliuose und ihnen nahe gelegenen Pašili und Raukštóimuose kanių (Masiliūnas 1959: 2). Dvarų, kitataučių gab hatten und nach Osten von Ramýgalos im Garuck Dorfe (Čyplienė 2016: 563). Tarmės Veränderungen des letzteren Punktes umlieinkėse, tyrėjo liudijimu, lėmė suaktivėjęs Bevölkerung mobilumas, 19331934 m. nutiesus Kaũnas-Panevėžs plentą (Masiliūnas 1959: 2). Mit Ramýgalas Bewohnern glaudesnius Ryšius (pirmstens Lernzwecken) unterstütęs Aukštãdvario (LKA) 337) ir jo apylinkių jaunimas (Liberytė 1959: 4–5). Į Aukštãdvario bažnyčią ėję und Jotáinių (LKA 301) apellinkių Bewohner (PKT II 211). Nimmt sich fest, dass litaviakalbische waren und anderer untersuchtem Fläche in der Nähe von Ramýgalos (Miškinis 2016: 725) und Aukštãdvario (Kubiliūnienė 2016: 536; Malinauskas 2016: 661) esančių kaimųwohner. Beinahe alle Lituener im genannten Zeitraum lebten Ulinų (LKA 268) dem Punkt zugewiesenen Dūdónių Dorfe (Gaivenis 1960 (1): 12, 5). Schnitts etwas mehr als vor zehnmetī, 1946 m., pfarrigo Juozo Dubniko behauptet, Ulinų parapija warte vollständig litawiška (Dubnikas 1946: 288). Minsteins mit dvaru zaken turėjęs orischen Menschen lebend Truskavõs (LKA 336) Punktem zugewiesener Užartlės Dorf (Eigminas (1): 5)4. Allerdings die Mehrheit der Bevölkerung dieses Punkts umlehnlicher damals schon bestand aus ehemaligen dvarų (Pãvermenio, Pãgelupio, Gais und anderer) kumečiai und neuerakuriai (Eigminas (1): 5. Dvarų gausa herausstand eher der westliche Auskanten des Ramýgalas šnektos Flaktos bei Krẽkenava (LKA 299) und der östliche bei Jotáiniais (LKA 301). Allerdings Einfluss slavischer Sprachen dieser Umgelinks tarmie war nicht gleichmäßig. Mehr Einfluss dieser kabos, Valerijos Diržinskienės teigimu (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 3), turėjusios Krekenavõs Menschen talbai. Šį faktą 3 Hier und andersur skliaustungen angegebenen Zahlen zeigen, mit welchem Handskriftischem Punkt sąsiuviniu basiert wird. 4 Handskriftliches Truskavõs apraše Punktaus Untersuch Jahre nicht anzuweisen. LAURA GERŽOTAITĖ 172 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII patvirtina tyrėjos pateiktas dešimties kilometrų spinduliu net šešiomis kryptivon miss Upýtės (~ LKA 232 (Naujãmiesčio) punktu), Naujãmiesčio (LKA 232), Vadakt (LKA 26 Pociūnlių (LKA 265), Survliškio (LKA 335) und Truskavõs (LKA 336) aussidėsčiusių dvarů Liste (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 23). Konstatiert, dass nördlichen Krekenavõs apylinkių, liehenden Vadakt (LKA 266) pusės link, vyresnieji gyventojai lietuviškai jau nemokėję (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 3). Rutkauskaitės teigimu (Rutkauskaitė 1960 (1): 3), Vadakt (LKA 266) Einwohner tiktai lenkiškai kalba. Renkend tarmių Material Lietuvių kalbos atlasu in dieser Gegovėje rastà nur eine andere Hause litawiisch spbanti Familie. Tarmės Vertretern zu wählen litauisch sprechenden Bewohner angegeben als frei kommunizierenden dar und polkischen Sprache (Rutkauskaitė 1960 (1): 8). Breitere über diese und andere Orte und ihrdeinschriebenen transkribuotu Texte siehe (Karaś, Rutkowska, Geben, Ušinskienė 2001: 229278; Karaś 2002; Zielińska: 2002 5859; Sawaniewska-Mochowa, Zielińska 2005: 6985). Darüber hinaus, Krekenavõs umylinknissen warta noch und rusakalbių Kaimo. Obwohl über Jotáinius auch gewesen sind viele dvar (Jotáinių, Ždžių, Bárklainių), aus den Vätern gewesen sein šių apylinkių gyventojų tarmei daugiau įtakos turėjo tai, kad dalis pateikėjų buvo atsikėlę iš kitos patarmės vietovių. Neretai ir čia gimusių apklaustųjų vienas Neuwetnis (Urbanavičiūtė (1): 25)5. Aus buurinnischen patarmien orten abgewachsenen gewesen und anderer punkten umgelinknissen. Zu öst von Aukstãdvario liegendem und dem hierher Punkt zugeordneten A. Salio Stebkių Dorfe, der Einwohnerin Marijas Sereikienės bezeugung nach, vyravo kupiškėnų, uteniškių patarme kalbėjęwohner (Sereikienė 2016: 802803). Ihre eigenen Großeltern sprachen, wie behauptet, Kupiškio-Anykščių tarme. Einfluss Slavischer Sprachen betrachteten umgelinkių Sprachba, matyt, nebuvęs großer wegen nichtplėtoto Schule polkischer Sprache Netz jose. Lenkiškos gründungsschulen 1926 m. rutenį einrichtetos nur in ein paar Pãnevėžio apskričiai gehörussten ortschaften: Krekenavojè, Vadõkliuose (~ 301 LKAėse punkto) und zu nördä von Ramýgalos skoles šnektos esančiuose Vadaktuosè (LKA 266) (Šetkus 2007: 43). Platesnis tokių netklas driekėsi vak in von dem betrachtbaren flächen liegenden Kaũno (pavyra, Jonavojè (du komplektai), Lãpdámi, Bãbtues) und Kėnės apskričių (pavyra, Žemi, Dotnuè (po du komplektus aus ortschaften) (Šetkus 2007: 43). 5 Handskriftliches Jotáinių apraše Punktausforschung Jahre nicht unurdenyti. Artikeln Articles 173 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė Išsamesnių duomenų trūksta apie mokyklų situaciją Ramýgalos apylinkėse bis XX a. 3-iojo zehnmečio. Landštorischen Charakter Werken angegeben, dass staatliche ursprüngliche Schule Ramýgaloje eröffnet 1852 m. Nach baudžiavas Abschaffung fungierte einige Zeit und die zweite ursprüngliche Schule; sie wurden später zusammengefügt. 1911 m. Ramýgaloje öffnete die zweite pradinė mergaičių schule (Astramskas 2016: 189), 1918 m. įkurta progimnazija, dvi pradžios mokyklos (Juška 1946: 282). m. offenaryta Schule riškiuose (Astramskas 189) 1905 und Survliškyje (Kviklys 1965: 442). 1906 m. begann zu funktionieren Truskavõs (1915 m. und lietuviška), 1907 m. Jotáinių (mokomoji kalba rusų) pradinės mokyklos (Astramskas 189; Miknienė 2016: 632635; Šidlauskas 2016: 827828 2016:). Über 1905 m. Ulinuose Kinder litauischer Sprache lehnte Bistrampoli dvaro panelės, vergangen mehr als zehnmečiui, über 19181922 m., offenaryta, wie geschrieben wird, privat, und 1922 m. staatliche Schule (Balsevičiūtė, Peleckienė, Račiūnas, Ulys 1993: 167; Astram 2016: 191skas). Moksla in Grundschulen hauptsächlich erfolgte rusų Sprache. Nach der kalba pradėta vartoti dėstant lietuvių kalbos gramatiką (Astramskas 2016: 190). pressenverbotesaufhebung litauischer Pasteblicher, dass einige aus der selbst XIX a. Ende oder XX a. Anfangs gebannten und XX a. zweitererseits befragten Kalbininkų Einwohner der Ort gewesenen und ganz bemoksliai (Eigminas (1): 57). Daher lenkische Sprache Ramýgalos šnektos flotte, gegensatzlich ni Kaũno (oder KėdáiniųJonavõs) areale, nicht dominierten (Rutkovska 2014: 217). Straipsnyje analysiert Gebietie, außer Krẽkenavą, vielleicht mehr zu bewerten als genannte Arealos periferie. Meint, dass in späteren poskyriuen beschrieben zu unterschiedlichem Zeitraum fixierte sprachänderungen Ramýgalos schnekte, wie und ihr nebenan imem über Radvliškį, eher zu betrachten natürlichen sprachwechsels als dem Ergebnis mehrerer Spracheninteraktions (Geržotaitė 112 2016:125). 2. RAMÝGALOS ŠNEKTA A. BARANAUSKO TARMI SKORSTYME Prie rytų aukštaičių panevėžiškių A. Girdenio ir Z. Zinkevičiaus klasifikacijoje priskirta šnekta neįprasčiausiai išsidėsčiusi rekonstruotame XIX a. pabaigos A. Baranausko litauischen tarmyn verteilungskarthaupe (Geržotaitė 2015: 145; 2016: 45). Rytische Erste Ersten Ziemässer6 tarmey6 perrandie befindende 6 A. Baranausku, liche Weberium besprochenam wie viele andere lingwinische Aspekte, diese tarmie erschien ko ne wie widutnis Rytczu und wakaru lätwin terptuiku (Alminauskis 1930: 93). LAURA GERŽOTAITĖ 174 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Ramýgalos šnekta (Pãnevėžio apskritis) auf dieser Karte scheint sich insineingesperrt zu haben zwischen rytiechster und drittern tarmnissen zugetragtener šnektü (žr. 2. Bild.)7. 2 PAV. Ramýgalos schnektos Fläche (riškių, LKA 267, Ulinų, LKA 268, Krekenavõs, LKA 299, Ramýgalos, LKA 300, Jotáinių LKA 301, Survliškio, LKA 335, Truskavõs, LKA 336, Aukštãdvario, LKA 337 apylinkės) A. Die Situation im Baranausko tarmių skisstieme in allen tarmių Klassifikationen wurde ausführlich (fragmentas)8 7 Šiauli ir Ukmergs apskritims tekusių rytiečių pirmųjų žiemiečių tarmės ploto dalių kalbinė diskutiert (Geržotaitė 2012: 156174; 6568, 112125). Pridurtete nur, dass in einem von Šiauli umskrites Ortenviertä, Šeduvojè (LKA 199), neuesten Forschungsdaten, fixierte verschiedenojende nicht nur rytieches Pirmuosius A. Baranausko skirstyme, aber und sie fast entsprechenden Hochstačius mitturie mit hochstačius rytiečius pantininkais A. Salio sowie nachtischen Hochstačius šiaulius mit rytų hochstačius panevėžišk A. Girdenio und Zinkevičiaus in der klassifikationen der Unterscheidenden Eigenschaften. 2016: 313). 8 Santrumpos markiert A. Baranausko austeilungs rytiečius primmuosius ziemiečius (R1ž), rytiečius antruosius (R2) und terčiuosius (R3). Straipsniai / Articles 175 Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė Irtießer ersterer plote, A. Baranausko teigim, und kirčiuoti (tvirtapradiškai, tvirtagališkai), und nekirčiuoti gemischje dopparsiai an, am, en, em musste sein halten gesund, beispielsweise: łángas ʻlangasʼ, badà ʻbandaʼ, tapù ʻtampuʼ, kaštys ʻkamštispea, kłampùs ʻklampusʼ, peám ʻpempėʼ (Baranovskij 1898: 6061; siehe auch Aluskis 1930: 73). Anstelle des ehemaligen nosiniens balsio ą tartas ilgasis a (Baranovskij 1898: 61; Geržotaitė 2015: 151; 2016: 4849)9. Dvejopa abtarter Eigenschaften vartosena Ramýgalos umylinkėse fixiert A. Baranausko zusammentuen und Franzo Spechto ausleistenen Texten. Zu Nordwesten von Ramýgalos stehende Krekenavõs parapijoje (jai, matyt, gehörtęs und selbst Städelis) oder, erwartungsweise, über zu Südwesten von Ramýgalos esnende Survliškį (LKA 335) (Zinem, dass aus diesen umgeinkių stöß F. Spechto tojas Aleksandras Žirgulaitis [Zirgulaiczis]), kalbėta rytiečių pirmųjų žiemiečių angegebenen dieser tekstų užrašytarme (Specht 1920: 194197)10. Dvigarsis an hier, wie auch angegeben A. Baranausko, gehaltener gesunder, z. a. aǹt nakwýnes ʻant nakvynėsʼ (Specht 1920: 194), i wánʹdeniį vandenįʼ (Specht: 195:ʼ), gywʹántoju ʻgyventojų (Specht 1920: 195), issigaz ʻda ʻišandoʼ (Specht 1920: 195, 196). Buvęs nosinis ą tartas wie ilgasis oder trumpasis a, beispielsweise: āżulĩnu ʻąžuoliniųʼ (Specht 1920: 197), wĩsa wãsara ʻvisą vasarąʼ (Specht 1920: 195). Bei ötießen ersten Wiemässern F. Spechto auch angegtte Aukštãdvario (Wysokidwór) parapijoje fixiert schon ötießen tretiesiemsšešti charakteristisches dopparsio an siaurinimas, beispielsweise: nusiguda ʻnusigandoʼ (Specht 1920: 192), ruku ʻrankʼs (Specht 1920: 192), uksti ʻanksti (Specht 1920: 192). Buvęs noSu anderen ötießer tarmessen besiribojanchien Ramýgalos apylinkėse užraʻlėktiʼ (Specht 1920: 196), gałéja sinis ą tartas kaip ilgasis arba trumpasis a, pvz.: kata ʻkartąʼ (Specht 1920: 191), żíeda ʻžiedąʼ (Specht 1920: 191), kāsnˈãla ʻkąsnelioʼ (Specht 1920: 192). ʻgalėjoʼ (Specht 1920: 195). Krẽkenavą (or, vermutlich, Survliškį) reduzierten galūnės, beispielsweise: bégu šyta formų su kietuoju priebalsiu l, pvz.: łáisk ʻleiskʼ (Specht 1920: 195), łêkti ʻbėgaʼ (Specht 1920: 194), pasitiku ʻpasitinka, d. h. susitinkaʼ (ʼSpecht 1920: 194), mèszku ʻmeška (Specht 1920: 195), żiʼmu ʻžiemaʼ (Specht 1920: 195), ószku ʻožka (Specht 1920: 197). 9 Irtiechts zweier Schnektos fixiert schon andere Tarrung dieser Eigenschaften: doppersius an, am und warvusį nosinį ą atliepė on, om und o, z. z.: łóngs, rónds, kłops, żôs ʻssiʼsʼ, ôs ʻsąʼ, gáłwo ʻgáłʼwą, dárbo ʻdárbą (Baranovskij 1898: 74), irtiechts, drittens, fünftens und sechstens un, um und u, z. z.: łúngas, dugùsaranus, úmzius, ʻsāmus, klumpùs (Baranovskij 1898: 64). 10 A. Salio tarmių klassifikationen Survliškis ist bei zwei patarmien Grenze: hochštaičių viduriečių und hochštaičių rytiečių pantininkų (oder A. Baranausko rytiečių pirmųjų ziemiečių) (Geržotaitė 65 2016:66). Alexander Žirgulys selbst bezog seinen šnekt zu den hochštaičių rytiečių pantininkų, nannte grundlegende Schnektos Besonderheiten: priebalsio l kietinimą ir mišriųjų dvigarsių (kirčiuotų und nekirčiuotų) an, am, en, em atliepimą ɔn, ɔm, ẹn, ẹm, beispielsweise.: rɔkυ ‘ranka, ẹ. ‘penki (Kazlauskaitė 2012: 322323). LAURA GERŽOTAITĖ 182 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII nosinis ą, beispielsweise: uzb.na ʻuzbonąʼ (Masiliūnas 1959: 13), nenusig.sk ʻnenusigąskʼ (Masiliūnas 1959: 18). Tvirtagalis und nekirčiuotas an tartas zwejopai, etwa: isiguda ʻišsigandoʼ (Masiliūnas 1959: 8) pasisadžuni ʻpasisamdžiusiʼ (Masiliūnas 1959: 14), utra ʻantroʼ (Masiliūnas 1959: 18), rakos ʻrankos (vns K.) (Masiliūnas 1959: 20), atra ʻantrą (Masiliūnas 1959: 21), isigudės ʻišsigandė 1959 (Masiliūnas 1959: 13), Untna šantanąʼ (Masiliūnas 1959: 8), siliūnas 1959: 11), is kampius (Masiliūnas 1959: 17), enur , l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. l. Daher selbst Ramýgala nepriskirtina nur pantininken oder puntininken, und tyrėjo genannten pontininken eigentlichen tarimo Beispielsweise handskriftlichen Texten nichtžrašita. Panašią Ramýgalos Situationen zeigt und XX a. 8-oho Jahrzehnts Soundaufzeichnungen Überlauses Material. Dvigarsiai an, am, en, em su tvirtaprade beigaide hier, wie und Survliškyje, halten gesund, beispielsweise: vándene ʻvandensʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)19, lánga ʻlangoʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), pémpe ʻpempě (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), givsimén ́vensime (Ogy. V., g. 1884 m., Ramýgala). Tvirtagaliai an fiksuosi und gesund, und susiaurėję, z. b.: nesupratu ʻnesuprantuʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), ukstianksti (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), tupaṭampoʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), atras ʻantras (O. V., g. 1884 m., Ramýgala) (plg. utras (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), AšišAnčiškų (O. V., g. 1884 m., Ramýgala), en pakite, štaš (O. V., g. 1884 m., Ram. Ramýgala), ledʋ ʻlendaʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala)20, uždego ʻuždengiauʼ (O. V., g. 1884 m., Ramýgala). Sveiki dvigarsiai an, en (pvz.: danˈtˈm ʻdantimisʼ (LT III 195), palˈegvʋ ʻpalengvaʼ (LT III 196) XX a. 8-ajame Jahrzehntige Ramýgaloje fiksuoti und anderer tyrėjų. Truskavõs apylinkių Kaimes, Kazio Eigmino bezeijimu, tvirtapradžiai dvigarsiai am, an tarti nepakitę, a tvirtagaliai i nekirčiuoti atliepti um, un, obwohl ziemlich oft auslikę nepakitę oder vartoti am, an ir um, un lygiagrečiai. Similarlich tarti und dopparsiai em, en: tvirtapradžiai halten gesund, und tvirtagalige und nekirčiuoti tarti dvejopai: im, in und em, en (Eigminas (1): 12). Diese bemerkungen bestätigen in den Handschriften Punkt Texten gefundene Formen. Tvirtapradžiai an halten gesund, z.B.: vándeni ʻvandenįʼ (Eigminus (1): 13), lánga ʻlangąʼ (Eigminus (3): 15). Nepakitę fixsuoti und gewesen sein nosiniai ą, ę. Tvirtagaliai an, am, en tarti dvejopai, beispielsweise.: ruk(y)s ʻrankasʼ (Eigminas (2): (plg. raka ʻrankąʼ (Eigminas (3): skubinu ʻskambinaʼ (Eigminas (2: 21), Zr. Nr. 191, 13) Aufzeichnung der Garsinen Quellen. 20 Sieh. Aufzeichnung Nr. 51101300 Garsinių šaltinių sąraše. Straipsniai / Articles 183 Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė bitˈ ʻskambyti (~ skambinti)ʼ (Eigminas (2): 19, 21), atra ʻantrąʼ (Eigminas (3): 5), kapa ʻkampoʼ (Eigminas (3): 17), neišketis skuneiškentęsʼ (Eigminas (2: 7), pikˈus ʻpenkisʼ (Eigminas (2: 13). Tokį patį dvigarsio an tarimą bestätigt und Tonaufzeichnungen Daten, beispielsweise: lángus ʻlangusʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai)21, raka ʻrankąʼ (A. kióniai), luks ʻlankasʼ (A. J., g. 1888 m., Šukióniai), lunka ʻlankaiʼ (A. J., g. J., g. 1888 m., Šu1888 m., Šukióniai). Daher bei Truskavà, matyt, susipina A. Salio skirstymo höhtaičiams viduriečiams und höhtaičiams irtiečiams pantininken charakteristische dieser Eigenschaften atliepinung. Riškių (Mikėnas 195 (1951 (15)) und Aukštãdvario (Liberytė 1959) Punkte (žr. lentelę) Nach tvirtagalių dopparsier an, am, en siaurinimą Krekenavà, handschriftlicher Beschreibung Daten, ist nächότερη und A. Baranausko, und J. Gerulio beschriebenen rytiechschen Dritt und anderen Termern, z. B.: dutis ‘dantis (dgs. G.) (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 7), kupara ‘kamparo 11), lutos ‘lentos’ (dgs. V.) (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 7), pù pikis ‘po penkis’ (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 8, 14), dikt ‘dengti’ (Adomaitytė-Dir- (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 15). Atvejai mit unwechselsten Zweisprachen selten, z. B.: supratu ‘suprantu (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 8), nebeatradu ‘nebeatrandu (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 24), nekeču ‘nekenčiu (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 19). Tvirtatraditional kirchieoti dopparsiai an, en, ehemaliger nasinis Stimis ą (meistenste kamiene) zu halten gesund, z. Langa ‘lango (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 21), givénsˈu ‘gyvensiu (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 10), kasnẽli ‘kąsnelį (Diržinskienė 1957: 12), nusigã ‘nussigti (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 12), vãvalandė (Adomaitytė-Diržinskienė 1957: 150). In Antworten in litauischen Sprachatlas Materialsammlungsprogram (Senkus tapradžiai am, an und ehemaliger nosinis ą hier halten nepakitę, beispielsweise.: sà.mtˈis, 1951) klausimus išryškėja ir riškių pereigiškumas (Mikėnas 1951 (2): 23). Tvirpàntis, tà.nkė ʻtankiaiʼ, kà.ndu ʻkandaʼ, ksniskąsnisʼ, ážolus ʻąžuolasʼ, kást ʻkąsti. Dvejopa tvirtagalių dopparsier vartosena riškius und artina bei vakarischen šnektü, und tolina von ihnen (Mikėnas 1951 (2): 23). Garsoufnahmen Daten, tvirtapradžiai an, en auch fiksuoti nepakitę, beispielsweise.: vándenˈo ʻvandensʼ (J. B., g. 1897 m., Vitriškiai22)23, givént ʻgyventiʼ (J. B., 21 Žr. Aufzeichą Nr. 09901336 Gars Quellen aufraše. 22 Oficialioji forma yra Vtriškis (ATSŽ 350). 23 Žr. įrašą Nr. 34101267 Garsinių šaltinių sąraše. LAURA GERŽOTAITĖ 184 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII g. 1897 m., Vitriškiai)24. Ausgesprochen bar zwei tvirtagaliisch kirčiuote Formen mit diesen dopparsien: uksti ʻankstiʼ (J. B., g. 1897 m., Vitriškiai), piki ʻpenki 1897 (J. B., g. 1897 m., Vitriškiai). Zu ähnlichen Schlussfolgerungen über diesen Punkt gelangte und Jonas Šukys, der, basierend auf einer 1959 und 1970 Jahren durchgeführten lokalen Sprachebevölkerungsstudie, angegeben hat, dass nach A. Salio vorschaltung riškiai gehören hochsttai rytiešiem pantininkam (Šukys 1986: 127128). des Wortes kamieno tvirtapradžiai, tvirtapradiškos prigimtie nekirčiuoti an, am, en, em, kirčiuoti und nekirčiuoti des Wortes kamieno ą, ę, hier, wie und pant plote, anot kalbininkų (Šukys 1986: 131132), halten gesund. Allerdings tvirtagalen schon abliegen ʋ, ʋ, , , z. e.: sʋdem samdėme, rvkʋ ranka, tp tempia, pk penki (Šukys 1986: 132). Toks Verengung unterscheidet nicht nur von A. Baranausko angegebenem als diesem Platte eigenem, aber und von A. Salio beschriebenem. Aukštãdvaryje, kaip nurodo Aldona Liberytė (Liberytė 1959: 8), vietoj tviramalien, an, em, en (kirčiuotų und nekirčiuotų) schon systematisch haben um, un, im, in, beispielsweise: ruk(y)s ʻrankasʼ (dgs. G.) (Liberytė 1959: 18), isiguda ʻišsigandoʼ (Liberytė 1959: 57), tupa ʻtampoʼ (Liberytė 1959: 63), apdiksu ʻapdengʼsiuʼ (Liberytė 1959: 17), digteng(y)s tagdentkis (Liberytė: 38), tagviėtes šventės (Liberytė 1959: 40), petėtes piʼ (Liberytė: 45). Bußen nosiniai ą, ę halten gesund, z.B.: sušal ʻsušalauʼ (Liberytė 1959: 15), graž.nsˈu ʻgrąžinsiuʼ (Liberytė 1959: 38), nusigr.žė ʻnusigręžėʼ (Liberytė 1959: 36). Es sei bemerkt, dass noch nach F. Specht in Texten fiksierten dopparsien an, am tarimu etwa bei Ramýgala brėžta apytikslė vakarinių und rytinių šnektų susikirtims riba atspiegelt und Krštãdvario Bewohnern Sichtweise, behauptet, dass ap Kr.kenava vll kitki kabu Tinái stáncija vad.nu sekl.či Knkam, vs, va, nesutiku kabuška kitap kžn(y)s krst.(y)s. [...] [...] (Liberytė 1959: 35). umgelinkės, in denen gesagt: ž.sis ʻžąsisʼ, vóndọ ʻvanduoʼ, lóng(y)s ʻlangasʼ (Liberytė 1959: 35). Ryškesniais kalbiniais (ne leksikos, bet fonetikos lygmeniu) skirtumais, vietos gyventojų teigimu, labiau išsiskiria net ne jų, bet šiauriau esančios Pãnevėžio Am stärksten ritischen schnektüchen geprägt angegittenen Ulinų (Gaivenis 1960 (12)) und Jotáinių (Urbanavičiūtė (14)) Gebietenschaften (žr. lentelę). Ulinų punkto gyventojų kalba Gaivenio priskirta prie A. Salio skirstymo hochštaičių rytiečių pontininkų (Gaivenis 1960 (1): 5). Stammend auf A. Girdenio und Z. Zinkevičiaus tarmių klassifikation pontininkuojenden eastern aukštaičiams panevėžiškiam Ulinų šnektü zugeschrieben und kalbininkas Aloyzas Vidugiris (Vidugiris 1993: 197). Tyrėjo teigimu (Vidugiris 1993: 198), be pontininkam 24 Žr. įrašą Nr. 34301267 Garsinių šaltinių sąraše. Artikeln Articles 185 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė eigingų dvigarsien am, en atliepinien, joje passteiko und gretimų šnektų nulemten verschiedeniravungen. Beim Erwähnen ist, dass die erwähnte Pontininkai fast entspücken würden A. Baranausko rytiečius antruosius, obwohl esama und nedidelių Unterschieden. A. Baranausko tarmių skirstyme Ulinai, wie und schon besprochenen Ramýgalos apylinkių Gebieten, einlief in rytiechs ersterer Ziemiečių fläche. Dieses Flotts net Smigiai. Taigi tarmių poslinkiai akivaizdūs: A. Baranausko išskirtų rytieGebiet gewesen und schon erwähnt Panevėžs, čių antrųjų tarmės südliche Grenze ėjusi etwas nördlicher im Vergleich mit später A. Salio ausschirt der pontininkų. Didžiausiu miestu, į kurį dažniausiai XX a. 7-ajame dešimtmetyje vykę Ulinų gyventojai, nurodytas ties rytiečių pirmųjų žiemiečių paribiu su rytiečiais antraisiais esantis Panevėžs (Gaivenis 1960 (1): 4). Todėl nestebina ir Ulinuose aushörsti A. Salio klassifikationen pontininken oder A. Baranausko rytieцям antriesiems (nicht pirmiesiems) charakterige tvirtapradžių und tvirtagalių dopparsien an, am, en, buvusio nosinio ą atliepiniai, beispielsweise.: u.žˈdeng lóˈngs ʻuždengia langusʼ (Gaivenis 1960 (2): 6), vóndene. ʻvandensʼ (Gaivenis 1960 (1): 13), rokom ʻrankomisʼ (Gaivenis 1960 (1): 10), ɔtrɔ ʻantrąʼ (Gaivenis 1960 (2): 6), grčˈɔ ʻgryčiąʼ (Gaivenis 1960 (1): 10), drsei ʻdrąsiaiʼ (Gaivenis 1960 (1): 23). Eingewirschender dieser Eigenschaften tarim atspiegelt und XX a. 78-oho Jahrzehnts tarnissen Sound aufrašuen. Tvirtapradičně kirčiuoti dopparsiai an, en aushörsti und nepakitę wie pantininkų plote, und vernauinti wie pontininkų oder puntininkų, beispielsweise: pasénsta ʻpasenstaʼ (S. G., g. 1894 m., Bárʼʼklainiai)25, givénti ʻgyventi (S. G., g. 1894 m.,klainiai), lóngslang ʻas Bár (J. L., g. 1897 m., Ulinai)26, bróng ʻsbrangus (J. L., g. 1897 m., Ulinai). Ähnlich diese dopparsige tarti mit tvirtagale beigaide ar esantys nekirčiuotoje position: an, am, 1904 z..: pikˈu ʻpenkiųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai)27, rukos ʻrankosʼ (d. V.) (O. R., g. 1904 m., Ulinai), surumstts ʻamstytasʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), rokrankąsur (O. R., g., Ulinai 1904 m.), pusuntrõsnai (O. R., g. 1904 m., Ulinai), kaambarįkʼ (J. L., l., Uli, m., Uli, 1897 m., Uvari), vapus; en, em, beispielsweise: degts žˈúojant ʻvažiuojantʼ (S. G., g. 1894 m., Bárklainiai), runk∙te ʻrankytėʼ (O. R., g. ʻdengtasʼ (S. G., g. 1894 m., Bárklainiai), pinkese ʻpenkieseʼ (J. L., g. 1897 m., Ulinai). Buvusių nosinių ą, ę kamiene und galūnėje atliepiniai būdingesni pontininkų plotui, beispielsweise: žõsu ʻžąsųʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai), žosùkai ʻžąsiʼukai (O. R., 27 Žr. záznamą Nr. 42301268 Garsinių šaltinių sąraše. 25 Žr. įrašą Nr. 09803268 Garsinių šaltinių sąraše. 26 Žr. įrašą Nr. 42401268 Garsinių šaltinių sąraše. LAURA GERŽOTAITĖ 186 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII g. 1904 m., Ulinai), stógo ʻstogąʼ (S. G., g. 1894 m., Bárklainiai), lako ʻlaikąʼ (O. R., g. 1904 m., Ulinai). Bigelių dvarů umgebame Jotáinių punkte, anot Žanetos Urbanavičiūtės-Markevičienės, kalbėta hochštaičių rytiečių patarme, jedoch bildet aus šnektů pantininkų oder pontininkų, schwierig genau zu sagen. Leitet zu der Schluss, dass Jotáiniuose [...] vielleicht dennoch vorherrschen pontininkai [...]. gibt und von Vadoklių abgeältigten puntnern. Daher tarmė sehr gleichoda, sehr marga (Urbanavičiūtė (1): 45). Diese Ungleichodigkeit erklärint mit dem, dass A. Salio tarmių klassifikationen Jotáiniai waren aussidästeten hochschtaitiger irtiechs pantininkų pakraštie (zr. Fig. 3.). Nach nörd von ihnen, über Ulinus (LKA 268), sprachetet hochschtaitiger irtießer pontininkų, zu eytus und südwakarius, beispielsweise, über kalbininkės minėtus Vadoklis, puntininkų šnektomis. Ties šia vietove dviejų tarmių – rytiečių pirmųjų žiemiečių ir rytiečių trečiųderen riba ėjusi und A. Baranausko skirstyme (žr. Fig. 2). Nördlicher liegender rtießer antrischen (oder A. Salio klassifikations hochschtaitiger rtießer pontininkų) schnektom charakteristischer tarim, wie schon erwähnt, A. Baranausko fixiert nur bei Pãnevėžiu, noch pečiau liegender nördlichen Ramýgalos pakraščių bei Ulinais nesiekė. Tarmės nevienalytiškumą, anot tyrėjos, zeigt untersächlich Eigenschaften dopparsier am, an, em vartosena: pantininkai sagt: pá.ntisˈ á.ntisˈ lá.ng(u)s pé.mpė / /. O tvirtagalius verčia ne into om, on, ėm, ėn, wie es andere pantininkai tun, o into um, un, im, in: du.tisˈ du.g(u)s lu.kos švi.te pi.ki, auch auch und nekirčiuunktotus: pinkt·denis d·lis [...] / / (Urbanavičiūtė (1 5).): Pridert wird, dass nicht nur pantininkai, sondern auch pontininkai Jotáiniuose sind keleriopi: p·ntisˈ ·ntisˈ pat·mse l·ng(us) und puntis patuˈ untismse lung(u)s. Tvirtagalius verčia auch in um, un, im, in pantininkai: lu.k(u)s, ri.ˈti (Urbanavičiūtė): (1 56). Noch mehr in diesen Umgebinknissen, anot tarmėtyrininkės (Urbanavičiūtė (1): 6), variiert gewesen nosiniai ą, ę, die pontininkai [...] verčia into o, e? žul(u)s : ž·sin(u)s švsˈtˈ gr·št(u)s. / / Pant einen Wort zu veria eineip, anderes anders, aber unterscheidet nicht nach priegaides: ·žu.l(u)s ž·sin(u)s gr·šˈtˈininkai gr·št(u)s / /. pantininkų dieser Geräuschen ganz nepakeičia: ·žu.l(u)s Daugelis ž·sisˈ gr·šˈtˈ gr·šˈtˈ. / / Galėje ą fast nepasgeitęs, nur sutrumpėjęs: ru.kaun gá.lva n·ma lũa.ka. / /. Pont, natürlich, sagt: ru.ko gá.lvoininkai n·mo /. ę nicht gehalteten so sauberus. In Handschriftlichen Texten nichtžfiksiert und in anderen dieser Kalbininkes Werken genannten Jotáiniams eigentlichen dar und solchen dopparsien an, en, warvsio nosiniens ą Artikeln Articles 187 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė 5 PAV. Šnektos Poslinkei nach Kamieno tvirtagalių am, an, em, en atliepinien nach Daten handskriftlicher Materie LAURA GERŽOTAITĖ 188 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII 6 PAV. Kamieno tvirtagalių am, an izofonos atkarpa bei westlichen hochtaißen šiauliškių und eastern hochtaičių panevėžiškių paribiu (LKA II, unterl. Nr. 69, 8486) kamiene pakitimų als uont(i)s ʻantisʼ, piempe ʻpempėʼ, žus(i)s ʻžąsisʼ, gružt(u)s ʻgrąžtasʼ (Urbanavičiūtė 1963: 209)28. Daher untersumai zwischen lentel in beschendriten handskriftlichen texten und klanze einraschuen, sowie in gedrucktinten texten fixuote vakarine und ritine schnektas unterscheidenden eigenschaften vartosenes von litauischen sprach atlaso kartälapien iliustruotosios nicht großel. Nicht nur mit der Kartapie rekonstruierte A. Baranausko beschriebenen rytiečių pirmųjų žiemiečių rytine, aber und mit patikslinte A. Salio aukštaičių viduriečių riba fast vollständig übereinstimmt Lietuvių kalbos atlasos Karthapien brėžta 28 Dar plg. Z. Zinkevičiaus gesagtus, wie behauptet, Ramýgalos, besonders Jotáních, umgelinkern eigingus tvirtapradžių dopparsier tarimo Beispieleus: lúong ʻslangas, súomˈtˈsʼˈsamʼtis (Zinkevičius nesusiaurėjusių kamieno tvirtapradžių am, an (žr. L II. 1969: 143). Artikeln Articles 189 / Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė Nr. 68, 83 84), em, en (žr. L II. Nr. 70, 8687), kirikKA nepakit kamieno (žr. L II. Nr. 44, 6162) und nekirchia (žr. II. LKA II, unten. No. 45, 6263) ą, ę isofonos. Akivaizdus Nichtübereinstimmung ist, dass die Lituäischen Sprachen Atlas-Kartenpapiere angegebenen Handskriftige Material in Ramýgalos apylinkėse zaifsuoten aller kamieno tvirtagalių am, an (žr. LKA II, nr. 69, 8486), em, en (žr. LKA II, nr. 71, 87, pav88) Entsprechendes, eher beschendrintes Bild (žr. 5, 6.). Ausgeschiffierte keleriopa form mit tvirtagalen am, an vartosena zeigt, pat XX a. antrosios pusės ši izofona ėjusi maždaug ties analizuojamos šnektos dass bis mitturiu29. IŠVADOS Apibendrinend geolingvistisches vergleichamliches Ramýgalos šnektos Untersuchung, erzähle es, dass analysiert wird südlichen easterner aukštaičių panevėžiškių flotas ausryškėja wie pereiginis. Seine Pereigiestigkeit begründen folgende Argumente: 1. Ramýgalos šnektos floto tarminė priklausomybė verschiedeniravo in allen litauischen tarmių Klassifikationen. Selbst in zwei von ihnen A. Baranausko und A. Salio krachtliche tarmynstoffanalyse durchgeführt wurde Ramýgalos šnekta ar jos dalis įėjusi į tarpinę tarp aukštaičių vakariečių ir rytiečių (pa)tarmių įvardytą teritoriją. 2. Geolingvistinio tarmių skirstymų sugretinimo rezultatus patvirtina ranwestlicher und easterner hochštaičius unterscheidenden dvigarsien an, am, en, em, auch ehemaligen nosinių ą, ę izofonů überprüra. Analysierbare schnektos flote abiem höštaičių patarmnissen charakterist dieser eigenschaften tarim fixiert bis even XX a. andosios halses. Gretimų easterner Hochtaičių einfluß klarintini nedideli menėtų isofonů poslinkie bei Ramýgalos šnektos okraščiais zeigen nicht nur rekonstruierte rytinės rytiečių 29 am Anfang XXI a. traditionellen litauens (pa)tarmių flotai und grenz kinta (žr. Geržotaitė, Mikulėnienė 2014: 255257, XIII kartellapis und kommentar; sp.kl įija). Vykstant šnektų Konvergenz unterscheidende ihre Zeichen sind nykstanten. Formujasi stambesni kalbinische Darnisse (regiolektai). Beispielsweise, Ramýgalos schnekta zugeteilt zu röstlicher hochtaitiger panevėžiškių pagrindu besiformujoančio vakarinių rytų aukštaičių regiolekto (žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014a: 257262), da sie, wie und der ganze südliche östliche aukštaičių panežiškių Teil, keine sehr ryškių Eigenschaften hat, ist daher vergleichsweise leicht wirkiert an gretigenen schnektüen und gemeinen Sprachen (Meiliutė: 2019: 1923; 2016: 1281; Aliūkaitė, Bakšienė, Jaroslavienė und kt 2014: 188: 188191 und kt.). LAURA GERŽOTAITĖ 190 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII ersten tarmės grenz A. Baranausko skirstyme genauigkeit. Tokie Ergebnisse der Untersuchung erlauben prämiidiisch zu behaupten, dass pereiginie A. Salio klassifikationen gewesenen nicht nur aukštaičiai viduriečiai, aber und ihre Kaimynai aukštaičiai rytiečiai pantininkai. LITERATŪRA Aliūkaitė Daiva, Bakšienė Rima, Jaroslavienė Jurgita ir kt. 2014: Punktų tinklo tankis geolingvistinės skirties aukštaičiai : žemaičiai požiūriu. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 129–196. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: ideologija, teorija ir metodai, pagrindinės sąvokos. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 29–47. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolektų ir regiolektų formavimosi ypatumai Lietuvoje. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 257–262. Alminauskis Kazys 1930: Vyskupo Antano Baranausko laiškai Hugo Weberiui. – Archivum Philologicum 1, 69–103. Astramskas Arūnas 2016: Ramygalos parapija ir valsčius XIX amžiuje. – Ramygala, vyr. red. ir sud. Gražina Navalinskienė. Vilnius: VšĮ „Versmės“ leidykla, 126–211. ATSŽ – Lietuvos TSR Administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 2, sud. Zigmuntas Noreika, Vincentas Stravinskas. Vilnius: Mintis, 1976. Balsevičiūtė Gražina, Peleckienė Genovaitė, Račiūnas Bronius, Ulys Albertas 1993: Iš Uliūnų mokyklos istorijos. – Uliūnai, sud. Albertas Ulys. Vilnius: Lietuvos kraštotyros draugija, 167–174. Ba ra novsk ij A ntonij [=Бaрa новс к i й А н тонi й] 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ. Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Būtėnas Petras 1932: Augštaičių tarmės okuojančios pašnektės sienos. – Archivum Philologicum 3, 168–193. Čyplienė Ona 2016: Garuckų kaimas ir jo žmonės. – Ramygala, vyr. red. ir sud. Gražina Navalinskienė. Vilnius: VšĮ „Versmės“ leidykla, 561–565. Dubnikas Juozas 1946: Uliūnai. – Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys, pastoracinė veikla, sud. Kazimieras Paltarokas. Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1998, 288. Straipsniai / Articles 191 Ramygalos šnekta lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė Gerullis Georg 1930: Litauische Dialektstudien. Leipzig: Markert & Petters Verlag. Geržotaitė Laura 2012: Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos. – Acta Linguistica Lithuanica 67, 156–174. Geržotaitė Laura 2014: Lietuvos tarmių klasifikacijos: gretinamoji analizė. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 108–111. Geržotaitė Laura 2015: Geolingvistinė Antano Baranausko lietuvių tarmių klasifikacijos analizė. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 4, sud. Vilija Ragaišienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 133–165. Geržotaitė Laura 2016: Lietuvos tarmių klasifikacijos tyrimas geolingvistiniu aspektu. Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Geržotaitė Laura, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolektų ir regiolektų formavimasis Lietuvoje: žemėlapis ir komentarai. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, XIII žemėlapis. Girdenis Aleksas, Zinkevičius Zigmas 1966: Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos. – Kalbotyra 14, 139–147. Juška Antanas 1946: Ramygala. – Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys, pastoracinė veikla, sud. Kazimieras Paltarokas. Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1998, 277–287. Karaś Halina 2002: Gwary polskie na Kowieńszczyźnie. Warszawa-Puńsk: Wydawnictwo „Aušra”. Karaś Halina, Rutkowska Krystyna, Geben Kinga, Ušinskienė Wiktoria 2001: Język polski na Kowieńszczyźnie. Historia, sytuacja socjolingwistyczna, cechy, językowe, teksty. Warszawa: Elipsa. Kazlauskaitė Rūta 2008: Jonavos šnektos fonetinės ypatybės. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 2, 600–609. Kazlauskaitė Rūta 2012: Balsių sistema Aleksandro Žirgulio darbe „Surviliškio tarmė“. – Baltistica 47(2), 321–342. Kubiliūnienė Loreta 2016: Butkiškių kaimas. – Ramygala, vyr. red. ir sud. Gražina Navalinskienė. Vilnius: VšĮ „Versmės“ leidykla, 534–537. Kviklys Bronius 1965: Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai 2. Boston: Lietuvių Enciklopedijos leidykla.