Mariaus Katiliškio raštų palyginimai: kalbinė terpė ir nauja prasmė

S aipsniai / A icles 129 JANINA ŠVAMBARYT-VALUŽIEN L'is i u o delle lingue Lie u ių Di ezioni di ice che scien i iche: sc i i iche on i a mės analizė, a mių leksikog a ija i leksikologija, socioling is ica, sin aksė. LINA KAZLAUSKAIT Šiaulių Auš os museius Le ice che scien i iche di ezioni: s ilis ica, sin aksė. MARIAUS KATILIŠKIO LETTER PALYGINIMAI: KALBIN TERP NAUJA PRASM Compa i ion o Tex s by Ma ius Ka iliškis: Linguis ic En i onmen and New Meaning ANOTATIA S aipsnyje scienza collomene p esen a e due dello sc i o e Ma iaus Ka iliškio omanų Miškais a ena uduo e Išėjusiems neg įž i a inės p iemonės palyginimo analizė i g e inimas. Ap a ian menzioni Ka iliškio omanų palyginimus si no a che omanų kalbinė e pė cos i uisce condizioni palyginimus p aplės i supplemen omąja apsup imi. Allo a l'immagine non enka compa azione unzioni, è scompos o a singole pa ole di pa agone. Pe an o al le o e non iene lascia a spazi pe il pa agone pe cepi e adizionalmen e, pe ché Ka iliškis c ea ale immagine, qualui le o e non si aspe a. ESMINIAI VODŽIAI: pa aginasis, emi e ideo appo ois, pa agonimo sanda a, supplemen a iaji pa agino abbup is. ANNOTATION The a icle p esen s he scien i ic socie y wi h he analysis and compa ison o wo no els by Ma ius Ka iliškis Miškais a eina uduo and Išėjusiems neg įž i in e ms o he li e a y de ice o simile. While discussing he similes used in he a o emen ioned no els by Ka iliškis, he au ho obse es ha he linguis ic en i onmen o he no els c ea es condi ions o expand he similes by complemen a y su ounding. Then he image loses JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ, LINA KAZLAUSKAITĖ 130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII he unc ion o compa ison and is di ided among indi idual wo ds o he simile. Hence, he e is no space o he eade o comp ehend he simile in a adi ional manne , because Ka iliškis c ea es such an image which he eade does no e en expec . KEYWORDS: simile, heme-image ela ionship, composi ion o he simile, complemen a y su ounding o he simile. ĮVADAS Asocia i usis pensa eym ques o ik o ės a spindėjimo sąmonėje p ocesas, džian is g e in i pagal kokį šalu inį požymį i gana a imus, i ne isai ski in- gus daik us, gy ūnus, augalus i pan. Kalbos eksp esy inimas lyginimu, adi- leinamasis palyginimas, equen e non solo disco so, ma e g ožinės, publicis inės, anche scien i iche le e a u e es i. Secondo Juozo Pikčilingio, il con on o con un p esesino ogge o, anche e mažmožį ende à in occhi k in an į (Pikčilingis 1989: 43). Palyginimo è enomškinyo dello s udio in e disciplina io: è į en izo e al lingubinis i (s ilis am, sin aksininkam) come leksinė e seman inė, s uk ū inė e g ama inė jung is, e li e a u ologam, come meninė aiškos p iemonė. Gelenici e ussi s ilis i delle lingue classi icano pa agini ai opù (Я 1998: 520 521; Брандес 1983: 140). S ilis i Lie u ių pa agione desc i ono come s umen o a as e el ine signi ica o di so ge e, come me a o izazione base (Pikčilingis 1975: 352356; Župe ka 1980: 1819). Lenkų e la ių kalbininkai anche accen uano p ocesso me a o izacijosą (Ku kowska, Sko upka 2001: 202; Jenke ics 1967: 140). E s ilis ikos ice ca o i, e le e ū ologi pa agione la pe cepisce come complica a aiškos p iemonę. Egli più spesso conside a o d ina e cos uzione (Zabo skai ė 1982: 106; Ramonai ė 1972: 1822; Голуб 1986: 238; Брандес 1983: 140; Koženiauskienė 2013: 151152). Esis e e al e opinioni, che ol e a quello che si con on a, e l'ogge o con cui si con on a, indica o e e ium compa a iones ( e ziamo memb o, plg.: Župe ka 1997: 59). A icipsnyje il con on o è pe cepi o come ina is uni à: ema, immagine ( ema) e base di con on o (Kazlauskai ė 2006: 66–74). Secondo la s u u a il pa agone può esse e pieno e incomple e, e ques o ledia seminė composizione delle pa ole. Palyginimas, come sin aksinė kons ukcija, g amma iciniu e s u u iniu pun o di is a sa i a. Li u ians e usų kalbininkai sono išsky ę p on uosius e išplės inius palyginimus. Sem as ųjų classi icazione è de aglia amen e desc i a da Vale ijas Ramonai ės (1972: 1822). Rusų e okiečių lingue dis ingue delle compa a i e cos uzioni meno (Розенталь 1987: 379; Брандec 1983: 141). Lenkai pa aginimen o nusako jak, jako, niby, ni o, na ksz al , jak gdyby (Ku kowska, Sko upka 2001: 201), o la iji kā, nekā, i kā, jo-jo (MLGLV I 1959: 771773; LVG 2015). Ramonai ė dis ingue pe sino no e semplici cos uzioni dei pa agoni: pa agioni, uni i come, a y um, a si, come, nonyginan , i , nei; innagnaio più A icoli A icles 131 / Ma iaus Ka iliškio aš ų palyginimai: kalbinė e pė i nauja p asmė di e i i esp essi pa agini; co elia i ie (san ykinie) compa a ie; pa agioni con con p ielinksniu p ieš; palyginimai su eiksmažodžiais mena, p imena; palyginimai būd e džiais panašus, uguago e e o, pa agioni, supplemen a i modalinie pa ole mos os, semb a, saky um e pan. ; nega i amiei pa agioni. Kad esis a es ese dei pa agoni, cos i ui i da di e se asi e po enzia e abb accia e anche in e o pa ag a o, iene indica o non solo li a ians, ma e la ians, usų kalbų šal iniuose (Розенталь 1987: 379; Голуб 1986: 239240). Nel linguo ypo Li uanio engono u ilizza i al i due e mini: posaccio pa agonabile e ase pa agonabile (LKG 3 1976: 653689; Gai enis, Keinys 1990: 116). Ques i e mini desc i ono i legami g amma icali a pa ole nella ase e espandono ma omąjį, ju iminį del con on o immagą (DLKG 1997: 634). Paliginimo e mine iene usa o e azeologijoje, e desc i o come kogni y inė me a o a (Ma cinke ičienė 1994: 14; Koženiauskienė 2001: 206215; 2013: 153160)1. TIRIAMOJI MEDŽAGA, OBBISLES, METODI E UZDAVINIAI Uno degli au en iškissimi e o linghi più sc i o i della Li uania se en ionale le e ū ologų iconosciu o Ma ius Ka iliškis (Albinas Vai kus, 19141980). Ci ca il suo omanò linguà esama d ejopos opinioni. Uneni gi ia Ka iliškį pe e bigumą, linguaggio sub ilumą (Kubilius 1995: 453; Bukelienė 1999: 7699; Sp indy ė 2012: 49 53), men e al i dicono che e bigumus oppoely complica la pe cezione della men e (Raila 1991: 549; Nyka-Niliūnas 1996: 213). Ka iliškis mol o app ezza a la pa ola, semp e en a izza a giuno s dei quali solo uno al o pa lininkas esup an ąs, ma sen ia, che col passa e del empo emig azione a sc i e e di eni a semp e più di icile: Nė a quel suolo, cui lingua nu in ų. A i ūkom dal na o molio. (Macijauskienė 1981: 56). S aipsnyje esamina i omanų Miškais a eina uduo (1957) e Išėjusiems neg įž i (1958) eikėjus ka ak e izuojan ys palyginimai. Me odiaga accol a dal 1991 m. omanų pe laidos, allo scopo i ela e Ka iliškio compa azioni a iazioni e c ea a cul u ali à pa agimo senso. A ale scopo si pongono i seguen i compi i: seleziona e, s u u a e e discu e e Ka iliškio omanų Miškais a ina uduo e Išėjusiems neg įž i palyginimus secondo la base di pa agone; sug e i i en ambi omanų palyginimus e le lo o a iazioni; app ezza si c ea i con on i supplemen a ìa assup ì (p epozicinį o pos pozicinį pažyminį, in o noybę) e es yškin i Ka iliškio omanų palyginimų peculia umą. Aggiun i ma e iali applica i me odi di analisi, ag e imen o e gene end inamen o. 1 Au o è non isolge p oblemi di compa azione eo iche, pe ché ques o sa ebbe un ema di a icolo sepa a o. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ, LINA KAZLAUSKAITĖ 132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ROMANO MIŠKAIS ATEINA RUDUO PALGINIMAI Pa agonamen o Ka iliškio pasi elkiamo non solo ai p incipali pe sonaggi omano (Tiliui, Agnei, Monikai, Do eikai), ma e episodinei (Tugaudžiui, Raudonajam Pe ui, Gužienei e k .) desc i e e. Tema di pa agone e ideo conne amoji analisi indica, che Ka iliškio pe sonaggi engono pa agona i con umani quali àim, enominski di na u a, bui i ogge i, s ampa, nau osakos pe soneii (ž . 1 allega o). Pa agonamen o con i enomegni della na u a spesso nsacomo pa ole en os, emp a, pe kūnija, sic a. Gi ūnija, come base di pa agone, į a dijama domes iiais (a klys, shuo, ka inas, gaidys, žąsinas, pe ekšlė) e sel iniais gy ūnais, paukščiais e e c. (le , ki mėlė, ž i blis, pempė, pe eliškė). Dal augmenija Ka iliškis più spesso menziona šaką, medį, e škė ožę, zolę (ž . 1 diag amą). La lessica di pa agone so os an e in u i i diag ammi iene p esen a a secondo la equenza di uso delle pa ole. en o, emp a, pe kūnija, sec a le , ki mėlė, ghi blis, pempė, pe eliškė base di pa agone na u a ca klys, shuo, ka inas, gaidys, žė, zolė pe ekšlė šaka, albe o, e škė o- žąsinas, 1 DIAGRAMMA A. Romano Miškais iene iene uduo pe sonaggi A icoli A icles 133 / Ma iaus Ka iliškio aš ų palyginimai: kalbinė e pė i nauja p asmė L'immagine dei palyginamen i spalancia o o sussuu ina o a i a io ìi pažyminiais, plg.: (šuo) pikčiausiai pasiu ęs, (a klį) jauną ka š ak aujį, (šuo) be uodegos, (obuolys) subuky as, s y uojančio an acqua gluosnio (šakelė), (be žas) p ag ęž u kamienu, ka pa asa io (d elksmas), d ungnas as e e y hing (lie us), bijūno (žiš as), cui geis os nusiskin i i p i p i sieg i, sia si si si su ian i (saus a), senas (ž i ) e pan. Ka iliškis, pa agonando p o agonis i con la na u a, non solo e non an o pa yškina p o agonis i un ce o ca a e e o es a i di aspe o, quan o c ea una nuo a lingubinę signi icanza, che è non abi uale, non(si) ikė a, non adicinė, quindi pa agione impossibile pe cepi e adizionalmen e, e įsp audžiamas nella pa igindo lessina signi ica o. Anašus immagine iene c ea o e di quei pa agoni, il cui con on o base è umano (ne)kul ū inė, con lui co ela a socialinė aplinka. Romane Miškais a ena uduo più spesso pa agona a pa en inys ę nusakančiais pa ole (mad e, bambino, kūdikis). Ka iliškis come pa agonamen o ondamen o p e e isce im i socialina dipendomybę žyminčius (žemdi bys, ūkininkas, kaimie is) pa ole. Rašy ojo pasi enkami (ne) cul u u inę (s ulpas, laik aščio skiau ė; šmėkla, gi uoklis, čigonas) senso u in ys pa ole (ž . 2 diag amą). con on o con la na u a palo s, gio n aščio skiau ė ag idi bys, ūkininkas, kaimie is Pa agona- nza di base umano cul u ale ambien e šmėkla, bi uokli- mad e, bambino, s, kūdikis čigonas 2 DIAGRAMMA A. Romano Miškais ieneena uduo pe sonaggi di con on o con umano ambien e cul u ine JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ, LINA KAZLAUSKAITĖ 134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII la base di pa agone p opicia o o sussinu a o a i a io i pažyminiais, plg.: pabaig u ėse do as (da bininkas), (ma ina) kūdikį, (pusme gė), išleis a išeigai, bažnyčion o pas d auges, ik a gailes ingoji (sesuo), isai suaugęs ( y as), (kunigas) iš sakyklos, šlubasis žiau iai sunioko as (žiki ), žaislinį (žiogą), (s mogai) , linų (pulpė) iš kelių ma kos e panė. Dal omano Miškai iene iene uduo pe sone ca a e izzan i pa agoni si ede che l'immagine p aplės a di ul e io e con es o (p epozicinio segno, es endes ino pos pozicinio segno). Ka iliškis mol o inozamen e, di emmo, consape olmen e, pa agione pama u e supplemen omąja assup imi nusako emi eiškinį, daik ą o eiksmą, quindi adizionali pa agioni immagine imanendo lo s esso, solo pascelkamas al o pa agione pama , aiu an e c ea e nuo o senso del eazione. Da non adizionalmen e c ea i pa agoni b iskėja pe sonaggi adizionali es inzione de agli. Le donne e le agazze sono solido sudėjimo, salu i, audonsk uos ės, š iesiaplaukės (pa yみに, Agnė). I agazzi e gli uomini o i, al i (Každaila, Tilius), ecce o quelli, che non hanno pe manen e abi azione. Lo o sono luoši (Lau ynas) o seny o e à. ROMANO IŠJUSIEMS NEGRĮŽTI PALYGINIMAI Ques o omano p o agonis i abbas anza condizionale, ma la i a delle pe sone omane abbas anza cao iška. accon a ojui, ėgli e ka iem, guido ybe, s anie i, donne desc i i pa agioni engono o ni i allega o 2 dell a icolo. Gli pe sonaggi di ques o omano sono anche pa agona i con la na u a. Solo qui animaliija, augmenija e i enominski della na u a, con cui si con on a, Ka iliškio sono ido i oppu e innominijami come nonuspėjami enominski. An ai eguagliamen i con shunimi, ca liu, a inu, ka inu l'immagine p amplia o non solo pos poziciniais o p epoziciniais pažyminais: pasiu ę (šunys), caccioklinis (šu a) akylai sekęs padė į e i, (kiaulė), žydama į snukį iela, izda is (jau is) e pan.), ma e in o no mis: (a klys) ganykloje, (a inas) ekis p o kaimenė abzdly ė p o lak os, plg (bu inė) siau ė lak os.: ply a ilio, p iešakyje, (ka inas) į a nėno inkilą i pan. Palyginimų su žodžiais sk uzdėlė, bi ė, imageo (bi ė) e pan. L'a e pa agona o con la pian a gėlė, ūglis, sly a sc i ojas ap ima l'immagine con pažyminiais, plg.: puikią i e ą (gėlę), nuskin ą sodu e gėlynuose, (sly a) pamėlyna ęs i nunokęs, ąšus s iebo (ūglis), g asin non ucus apgalė i senąsio melgio kelmą e pan. Del con on o con i ichinii enomeni na u ali (pu slas, g iausmas, c usha, ulana) la immagine si alla ga solo ol a a enen e ulcano (ž . 3 diag amą e 2 abelę). A icoli A icles 135 / Ma iaus Ka iliškio aš ų palyginimai: kalbinė e pė i nauja p asmė šu a, ka ina, agno, ca klys pu slas, g iausmas, k uša, ulkanas base di con on o na u a sk uzdėlė, bi ės, abzdžio lėly ė gėlė, ūglis, sly a 3 DIAGRAM A. Romano Iscesiemi neg įž i pe sonaggi pa agonamen o con la na u a Romano Isesi eemi neg įž i pa agioni qual cosa adizciškesni, ečiau limi a i i pažyminių, e Ka iliškis già pa agonamen o pag indu elkia skai y oją indi iduali e cul u almen ees signi icamen i paieškoms. Del con on o pag indo con umano cul u ine aplinka diag amma equen i pa ole nebylys, nek ikš as, sa acėnas. Pažyminių, ibojančių palyginimo p asmę, omane e a, plg.: nek ikš ų kūdikių, ik i sa acėnai, kokie sel aggi delle isole abi an i o chidėjų ainikais e pan. Le pa ole apynžiais i ps is, lėlė, sėmenų maišas pa agona a quasi be pažyminių. Pa agindo di pa agone pa ole Jū a ė, Samsonas, kinų die ai is e k . o niscono al le o e più ampio non solo Li uania, ma e mondiinio cul u a, le e a u e, musica signi icminį accen o. Pa agonazione base šmėkla, dia ias u ilizza i senza pažyminių (ž . 4 diag amą). Romano Išėjusiems neg įž i palyginimo pag indas a spindi Ka iliškio kul ū i- nę i li e a ū inę pa i į, o palyginimai pa yškina pa ekusių į be il išką padė į pe sonaggi emo iona condizione. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ, LINA KAZLAUSKAITĖ 136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII nebylys, nek ikš as, sa acėnas elnias, šmėkla Basse di con on o umano cul u ali à ambien e apyn i ps is, lėlė, sėmenų maišas Jū a ė, Samsonas, kinų die ai is 4 D I A G R A M A. Romano Iscesaim neg įž i pe sonaggi pa agonamen o con umano cul u ü ine ambien e Romano Iscesaim neg įž i pasako ojas pa agona o con a i a i animali, coseic i, es yškinančiais e mezza e jausmingumą pe nonugebimen o nonduo i Tė ynės. Fėglia si pa agonano non solo secondo es e io e segnoì, ma e po eks inio, ap en e emozionale klodą. Vado ybę ca a e izzojančiais palyginimais si s en a esplicškin i umano ydas: šiu kš umą, žiau umą, gobšumą, ine iškumą, pik umą. S imi, menkai conosciu i o sconosciu i pe sone si pa agonano accen en ando kokì daic o, enomeno o azione coinciden imo con pa agona oio uomo. Le donne sono pa agona e a pian e e a enomeni na u ali IŠVADOS Ma ius Ka iliškis pa agione enden e ad espande e aggiun i aia a up imi (p epoziciniu o pos poziciniu pažyminiu, in o noybe). Viagdas quasi non enca compa azione unzioni. A causa del compa a i o desc i i o ca a e e seman ico ca ico si scompone a singole pa ole. Pe ciò pe pe cepi e il senso, A icoli A icles 137 / Ma iaus Ka iliškio aš ų palyginimai: kalbinė e pė i nauja p asmė bisogna i olge e a enzione non al cen ale pa ola di pa agone, ma in il insieme del compoundo. Ques o modello di pa agone più ca a e is ico omanzu Miškais a ena uduo. Romane Esesi e non i e s i ali pa agione sclaidi meno. Più spesso essa si no a, quando l'au o e p akalba poe icamen e o pe me esi in epinio desc inamen o. Se la compa azione umpasse, Ka iliškis compa aamo il con es o compensa il pa agone base e mic ocon ex u. Romane Isiėjusiem neg įž i p e ala adizionali pa agioni. Romano Miškais a eina uduo pa agimai non adicini e ku kas is adingesni. No e à che Ka iliškis cambia dell'immagine, che nella coscienza del le o e ha una ce a de inizione, base di pa agone e escogi a al a appa enza o s a o pa icola i à (caine ca klys (nusižio a au); come sly a (pamélęs) u o il co po, non solo naso). Abbiamo omanì pa agoni acce inamen o conduce all'idea, che sc i o ja linguà, come i ą o ganismą, cos an emen e keichia e col i a nuo o lexic dei compoend. Romane Miškais a ena uduo osse ima pi minè nominazione. Palyginimo può suona e anche come de inizione della pa ola p incipale. Qui u o è in ini amen e ic ima e ik a: Ka iliškis similindando necessa iamen e de alizia, come se o nepada ius compa aim lik ų nesup as as. Romano usci ii neg įž i lingua passa a un più al o li ello (an inę nominację). Più spesso si desc i e solo es e io e coincidenza cone inanziali cose, e il le o e ha da solo išši ua e codice (especialmen e pa agioni, che zacodi icano la cul u a mondiale in senso ampio (spe očius, le e a u a, eligione e e c.). LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Bukelienė Elena Nijolė 1999: P ozos keliai keleliai. Vilnius: Saulės del a. DLKG Daba inės lie u ių kalbos g ama ica. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų Publishing Ins i u e, 1997. Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas. Kaunas: Š iesa. Janke ics And is 1967: Piezīmes pa salidzinājumas pa ikulas kā lie ošānu. La iešu alodas kul ū as jau ājumi. 3 laidienis. Ka iliškis Ma ius 1990: Užuo ėja. Esema a non i o ni. Vilnius: Vaga. Ka iliškis Ma ius 1991: Miškais a ena uduo. Vilnius: Vy u ys. Kazlauskai ė Lina 2006: Compa imen i che ca a e izzano I p incipali p o agonis i Ma iaus Ka iliškio omane Miškais a eina uduo. Ac a humani a ica uni e si a is Saulensis 1. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla, 66–74.